Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

nerengdamas teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistosios D. B. prašymą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. nuosprendžiu jai paskirtos bausmės sušvelninimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. nuosprendžiu D. B. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir jai už šios nusikalstamos veikos padarymą paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2016 m. gruodžio 8 d. iki 2018 m. vasario 20 d. Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. gegužės 18 d. ir yra vykdomas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios prašymas atmetamas.

BK 3 straipsnio 2 dalis numato, jog nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo (BPK 362¹ straipsnio 4 dalis).

Baudžiamieji įstatymai paprastai taikomi tiems faktams ir padariniams, kurie atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo. Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį – svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas (Konstitucinio Teismo 1998 m. liepos 9 d., 2001 m. sausio 11 d. nutarimai). Tai svarbus ir būtinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą. Dėl to, remiantis konstitucine jurisprudencija, įstatymų leidėjas, priimdamas teisės aktą, turintį atgalinio veikimo galią, paprastai privalo nustatyti tokių aktų įgyvendinimo tvarkos taisykles, numatyti probleminius klausimus, kurie gali kilti įgyvendinant naujas teisės normas ir kurių sprendimui gali būti reikalingos minėtos taisyklės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d., 1998 m. liepos 9 d. ir kt. nutarimai). Šiuo atveju dėl BK 75 straipsnio taikymo tai nėra padaryta, todėl darytina išvada, kad įstatymų leidėjas, priimdamas naują BK 75 straipsnio redakciją, nenumatė neriboto jos atgalinio veikimo.

Taigi aptartas teisinis reglamentavimas įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo procese teismams nesuteikia diskrecijos teisės taikyti naujai įsigaliojusios redakcijos BK 75 straipsnio nuostatų tuo atveju, kai jau yra pasibaigęs baudžiamosios bylos teisminis nagrinėjimas pirmosios ar apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme, nepaisant to, kad nusikalstama veika padaryta iki naujos redakcijos BK 75 straipsnio įsigaliojimo.

Kartu pažymėtina ir tai, kad nuteistoji Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. nuosprendžiu buvo nuteista už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Tuo tarpu nei anksčiau galiojusi, nei nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusi pasikeitusi BK 75 straipsnio redakcija galimybės taikyti bausmės vykdymo institutą šiai kategorijai priskiriamiems nusikaltimams nenumato, taigi, net ir analizuojant šio baudžiamojo įstatymo turinį nagrinėjamu atveju, pagrindo vertinti, jog naujai įsigaliojusi įstatymo redakcija švelnina nuteistosios teisinę padėtį BPK 3 straipsnio 2 dalies kontekste nėra. Nesant įstatyme numatytų formaliųjų pagrindų, šio vertinimo nepaneigia ir nuteistosios prašyme nurodomos materialaus pobūdžio aplinkybės, jog ji pataisos įstaigoje dirba, įgijo specialybę, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, o jos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nuteistoji Kauno apygardos teismui 2020 m. liepos 29 d. pateikė alternatyvų prašymą perkvalifikuoti jos nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnį arba sumažinti jai už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę iki 7 metų. Pagrindo tenkinti šį nuteistosios prašymą nėra, kadangi Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. nuosprendis, jį peržiūrėjus faktų bei teisės taikymo aspektu tiek apeliacine, tiek ir kasacine tvarka, yra įsiteisėjęs ir vykdytinas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo atveju pagrindo taikyti D. B. 2019 m. birželio 27 d. Nr. XIII-2263 BK 42, 43, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo įstatymo nuostatas, kuriomis, be kita ko, buvo pakeista BK 75 straipsnio redakcija, ir sušvelninti nuteistajai Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirtą 8 metų laisvės atėmimo bausmę teisinio pagrindo nėra, todėl jos prašymas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

nuteistosios D. B. prašymą baudžiamojoje byloje Nr. 1-84-485/2018 dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. nuosprendžiu jai paskirtos bausmės sušvelninimo atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.