Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1-84-485/2018

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2018-02-20
Bylos Nr.: 1-84-485/2018
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-57067-2016-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Algirdas Remeika
Kaltinamasis: D. D., D. B.
Advokatai: Angelė Fominienė

Kategorijos

1.2.3.1.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)

Baudž. byla Nr.1-84-485/2018

Teisminio proceso Nr.1-01-1-57067-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.3.1.1.; (S) 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, sekretoriaujant Evelinai Dzenytei, Dianai Vorvul, Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorams Virginijui Sokolovui, D. J., kaltinamiesiems D. D., D. B., jų gynėjams advokatams Angelei Fominienei, Irenai Sabaitienei, teismo medicinos ekspertui L. G., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Žemesnės instancijos teismas

D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) sav. - įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, bedarbė, teista 6 kartus:

2009-07-16 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 4d., 22 str. 1 d. 178 str. 1 d., 22 str. 1 d. 178 str. 4 d. 34 parų areštu;

2) 2009-08-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1d. 178 str. 4 d. 45 parų areštu;

3) 2009-08-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 4 d. 40 parų areštu;

4) 2009-10-06 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 4 d. 40 parų areštu;

5) 2010-05-14 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d. 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, Panevėžio apygardos teismo 2012-01-31 nutartimi, vadovaujantis LR BVK 157 str. 5 d. 3 p., 4 p., lygtinai paleista 8 mėn. 25 d., įpareigojant 3 kartus per mėnesį rE.truotis pataisos inspekcijoje, uždrausti išvykti ilgiau kaip 7 paroms už gyvenamosios vietos rajono ribų be leidimo;

6) 2013-03-14 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 201 str. 3 d. 10 MGL (1300 litų) bauda; teistumas išnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.,

D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) m. sav. - įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, spec. vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, teistas 2 kartus:

1) 2012-09-14 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 227 str. 4 d. 5 MGL dydžio bauda, bauda sumokėta;

2) 2014-02-17 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, visą bausmės vykdymo laiką; 2015-03-18 Kauno apylinkės teismo nutartimi bausmė pakeista į 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę, arešto bausmė atlikta; teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji D. B. ir D. D. 2016-12-07, apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančio apleisto gyvenamojo namo viduje, veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus konfliktui su E. M., bendrais veiksmais tyčia sudavė nukentėjusiajam E. M. ne mažiau kaip penkiasdešimt (50) smūgių kumščiais, kojomis ir metaliniu strypu į galvą, krūtinę, rankas bei kojas ir padarė E. M. dvidešimt tris (23) muštines žaizdas kaktoje, abiejuose momenyse, pakaušyje, kairiame skruoste, smakre, viršutinėje lūpoje, dešinėje plaštakoje ir abiejose blauzdose, keturias (4) muštines plėštines žaizdas abiejuose žastuose ir dešinėje blauzdoje, dešimt (10) poodinių kraujosruvų dešinės akies viršutiniame voke, dešiniame petyje, dešiniame dilbyje, kairėje alkūnėje, abiejuose riešuose, abiejose plaštakose ir abiejose šlaunyse, septynis (7) odos nubrozdinimus dešiniame momenyje, kairiame rieše, kairėje plaštakoje, dešiniame klube, dešinėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje, daugybinius odos nubrozdinimus nugaroje ir krūtinės dešinės pusės VIII, IX ir kairės pusės V, VI, VII, tai yra penkių (5) šonkaulių lūžimus su kraujosruvomis tarpšonkauliniuose raumenyse, krūtinės kairės pusės II, III ir IV šonkaulių lūžimus, kraujosruvas tarpšonkauliniuose raumenyse ir širdiplėvėje, širdies sumušimą, kas komplikavosi ūmiu refleksogeniniu širdies veiklos sutrikimu, dėl kurio E. M. mirė, šiais veiksmais bendrininkų grupėje nužudė E. M. ir padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji D. B. kalta prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad ji įvykio dieną, t. y. 2016-12-07 su savo sugyventiniu D. D. buvo apleistame name (duomenys neskelbtini). Kartu buvo ir J. J.. Vakare apie 22 val. kieme išgirdo šūksnius, suprato, kad ateina E. M.. Jis rėkavo, kad užmuš, papjaus. Atėjęs į jų gyvenamąją patalpą jis pasakė, kad čia miegos, kaltinamoji tam neprieštaravo. Po to ji pamatė, kad E. M. iš kišenės išsitraukė peilį. Tada kaltinamoji trenkė jam ranka į veidą, jis nugriuvo. Po to kaltinamoji jam gulinčiam dar kelis kartus trenkė ranka į veidą, spyrė į kojas. Kada D. D. priėjo prie jo, ji nematė, tačiau suprato, kad ir jis E. M. muša. Kaip mušė, kiek sudavė smūgių, pasakyti negali. Vėliau pastebėjusi, kad E. M. tyli, priėjo prie jo ir pašvietė žiebtuvėliu. E. M. veidas buvo kruvinas, jis kažką švokštė, gargaliavo. Tuo metu grįžo K. N., paklausė, kas čia vyksta. Kaltinamoji jam nieko neaiškino, tik pasakė, kad čia guli sumuštas E. M.. Tuo metu J. J. jau buvo išėjęs. Kaltinamoji, pamačiusi, kad E. M. blogai, sugalvojo iškviesti greitąją pagalbą. Į jų gyvenamas patalpas galima patekti tik per sienoje esančią landą, todėl suprato, kad jų gali nerasti. Tada buvo nutarta E. M. išnešti į lauką. Jį nešė kartu su D. D., nes K. N. buvo sutvarstyta ranka, jam buvo amputuotas pirštas. Išnešę E. M. paguldė jį šalia gatvės. Kaltinamoji D. D. ir K. N. liepė grįžti į namą, o pati liko laukti greitosios. Atvykę medikai konstatavo E. M. mirtį. Kaltinamoji labai išsigando, todėl atvykusiems policijos pareigūnams pasakė, kad ji E. M. rado gatvėje. Kai kvietė greitąją pagalbą taip pat prisistatė kita pavarde, nes tuo metu turėjo daug administracinių baudų, bijojo, kad jai nebūtų paskirtas areštas.

Taip pat paaiškino, kad E. M. ji pažinojo daugiau nei pusę metų. Kai susipažino su juo, tai matėsi, kad jis agresyvus, konfliktų ieškantis žmogus. Kaltinamajai jis prikaišiodavo nebūtus dalykus dėl savo draugės S.. Dėl to jis kaltinamąją 2016 m. vasarą buvo stipriai sumušęs. Dėl to ji į policiją ir medikus nesikreipė. Po to dieną ar kelias prieš tą įvykį jis vėl ją buvo užpuolęs, prikišo prie kaklo peilį, puolė smaugti. Jam užėjus į jų gyvenamas patalpas ir išsitraukus peilį, kaltinamoji labai išsigando, todėl ir ėmė jį mušti. Kategoriškai tvirtina, kad E. M. mušė tik rankomis ir spardė kojomis, jokiu metaliniu strypu jo nemušė. Mano, kad tokiais savo veiksmais nužudyti jo negalėjo. Savo kaltę pripažįsta tuo, kad pasielgė neteisingai, gailisi, kad įsivėlė su juo į konfliktą. Mano, kad jai reikėjo išeiti ir nieko nebūtų buvę. Pripažįsta, kad tą dieną tiek ji, tiek ir D. D. buvo išgėrę. Kur dingo peilis, kuriuo E. M. jai grasino, pasakyti negali. Nežino, kodėl D. D. duoda tokius parodymus, mano, kad po traumos jis painioja įvykius.

Kaltinamasis D. D. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad tą dieną jie buvo susitikę su E. M.. Šis liepė kaltinamajam pasitraukti ir po to kalbėjosi su D. B.. Vėliau D. B. jam sakė, kad E. M. jai grasino peiliu. Mano, kad viskas dėl E. M. draugės S., nes vasarą D. B. buvo ją pastūmusi. E. M. dar pasakė, kad pokalbis nebaigtas, todėl matyt jis ir atėjo pas juos tą vakarą. Kaltinamasis tuo metu jau gulėjo, atsikėlė nuo žodžių „dunkeliai, aš jus papjausiu, užmušiu“. Po to į vidų užėjo E. M., išsitraukė peilį. Tada kaltinamasis atsikėlė, pasiėmė ant grindų gulintį metalinį vamzdį ir tvojo juo E. M. per nugarą. E. M. užsimojo peiliu, tačiau kaltinamasis išsisuko nuo smūgio. Tada kaltinamasis norėjo suduoti vamzdžiu antrą smūgį, tačiau E. M. pažastimi pagavo vamzdį ir nukrito ant grindų. Kaltinamasis vamzdį ištraukė ir ėmė juo daužyti E. M. per kojas, rankas, šonus. Kiek sudavė smūgių, pasakyti negali. Po to kaltinamasis vamzdį numetė ant žemės ir po to D. B. juo ėmė mušti E. M.. Kiek ir kur jam ji sudavė smūgių kaltinamasis nematė, nes ieškojo peilio. Po to E. M. atsisėdo ir vėl ėmė rėkti „dunkeliai, aš jus papjausiu“. Kaltinamasis dabar tiksliai nebeatsimena ką tuo metu darė ( gali būti, kad nukentėjusiajam įspyrė koja ), pamena tik tai, kad jis atsisėdo ant E. M. ir daužė jam delnais per veidą. Po to kaltinamasis atsigulė miegoti, o D. B. nuėjo prie E. M. ir sudavė jam smūgį. Kur tiksliai sudavė, kaltinamasis pasakyti negali, tačiau mano, kad į galvą arba į kelį. Po to E. M. nurimo. Vėliau grįžo K. N. ir paklausė, kas guli jo guolyje kruvinas. Tuo metu kaltinamasis atsikėlė, bandė daryti E. M. dirbtinį širdies masažą, tačiau šis tik gargaliavo. Tada D. B. ėmė sakyti, kad reikia iškviesti greitąją pagalbą. Kaltinamasis pasakė, kad reikia išnešti jį į kiemą, nes greitoji tame name jų nesuras. E. M. į kiemą išnešė kaltinamasis su D. B., ten dar kartą bandė daryti dirbtinį širdies masažą, tačiau pastebėjo, kad E. M. jau nebekvėpuoja.

Iš teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog 2016-12-07 vakare, apie kelintą valandą nepamena, buvo jau tamsu, grįžo į namą, esantį (duomenys neskelbtini). Grįžo jis ir D. B.. Namuose buvo J., jis gulėjo savo gulte. Daugiau namuose nieko nebuvo. Jis su D. grįžę ėjo gultis. Kaip minėjo ankstesnėje apklausoje, paskui pas juos į namą įlindo E., kuris buvo neblaivus, jiems grasino ir pan. Paskui E. jiems grasindamas išsitraukė peilį, sakė, kad juos užmuš. J. tuo metu irgi buvo, kai E. su tuo peiliu grasino, bet ką J. darė, nematė. Namo viduje, kur jie buvo, degė žvakė, buvo prieblanda, matėsi viskas. Kai E. išsitraukė tą peilį ir grasino juos užmušti, tai jis išsigando, kad šis eis link jų, tai yra, jo ir D.. Todėl pasiėmė tą metalinį strypą, kuris gulėjo netoli jų gulto ir vieną kartą tvojo E. strypu per nugarą. E. nenukrito, stovėjo ir rėkė, kad užmuš. Tada norėjo E. antrą kartą tvoti strypu, bet šis laisva ranka pagavo tą strypą, kitoje rankoje laikė peilį. Paskui, kaip sakė, nesuprato kaip, bet E. suklupo ant kelių, labiau link dešinio šono ir tada jis ištraukė tą strypą E. iš rankos ir pradėjo juo daužyti E., sudavė šiam per rankas, per kojas, per kairį šoną. Kiek kartų sudavė, nežino, neskaičiavo, bet mažiausiai 4-5 kartus. Tuo metu, kai mušė E., šis kažką sakė. Paskui, kai baigė mušti, tada D. pasakė: "Duok man", tai yra paprašė jo metalinio strypo. Jis jai jį padavė. D. jį paėmusi pradėjo "dirbti", tai yra D. pradėjo metaliniu strypu mušti E.. Jis nežiūrėjo, nuėjo prigulti, tik girdėjo kaip ji muša. Į kur ji E. strypu sudavė ir kiek kartų sudavė, nematė, tik girdėjo tą mušimą. E. dar kažką rėkavo, bet tiksliai konkrečiai nežino. Jis tada atsikėlė ir priėjęs prie E. šiam sudavė dešinės rankos delnu į veidą, sudavė tris-keturis kartus, lyg į skruostą, į nosį, nežino kur pataikė. Kai sudavė šiam delnu, jis nuėjo atsigulti. D. irgi jau buvo atsigulusi. E. buvo tylus. Kai jie atsigulė, vėl E. atsigavo ir vėl prasidėjo gąsdinimai, sakė, kad užmuš ir pasodins. Tada D. atsikėlė, pasiėmė strypą ir sudavė juo E.. Kur sudavė, nematė, bet išgirdo tokį vieną duslų smūgį. Suprato, kad buvo suduota E. į galvą. Suprato iš to duslaus smūgio. Ir tada J. pasakė: "D., baik". Ir D. tada baigė. E. jau nieko nebekalbėjo. Tada grįžo K., pamatė, kad E. guli jo patale. J. pasakė, kad E. tikriausiai miręs. Jis pats tada nuėjo prie E. pasižiūrėti. E. tiesiog gulėjo ant nugaros, buvo užsimerkęs, nieko nekalbėjo, ar kvėpuoja netikrino, tiesiog instinktyviai pradėjo daryti širdies masažą. Jį darė pirmą kartą, niekam nėra daręs, tad darė taip, kaip mokėjo. Spaudė rankomis krūtinės ląstą, spaudė ne vaikiškai, beveik visu svoriu. Oro jam nepūtė. Spaudė taip kokius keturis penkis kartus, E. tada sugargaliavo ir nutilo, o paskui dar ir kieme spaudė. D. pasiūlė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Jis lyg pasiūlė išnešti į lauką, kad greitoji jį rastų. Nešė jis ir D.. Iš pradžių bandė jis vienas tempti E. už pažastų, o paskui jis su D. paėmė jį už kojų, vienas už vienos, kitas už kitos kojos ir ištempė į kiemą. J. su K. ėjo iš paskos. E. ištempė ant šaligatvio, prie namo. Jie visi keturiese buvo prie jo. D. paėjo toliau ir paskambino greitajai. Jis tada vėl sumąstė, kad reikia E. padaryti širdies masažą. Niekas jam neliepė to ir nenurodė. E. tuo metu nerodė jokių gyvybės ženklų. Jis šiam krūtinės ląstą paspaudė kokius penkis šešis kartus. E. šį kartą negargaliavo, jokių gyvybės ženklų nebuvo. Dar D. su pirštais užspaudė E. nosį, šis nekvėpavo, D. pasakė, kad jau viskas. Jis tada su K. nuėjo į vidų. D. liko laukti greitosios. J. išėjo, kai jie E. ištempė į kiemą. J. išėjo prie konteinerių. O paskui atvyko greitoji, policija, kuri jį, D. ir K. sulaikė. Papasakojo jau viską, ką žino apie šį įvykį, kaip buvo sumuštas E.. Mušė jis ir D.. Jis E. į galvą nesudavė nei vieno smūgio, kaip sakė, strypu sudavė į kairį šoną, per nugarą, per rankas ir kojas. Strypu į galvą sudavė smūgius D.. Todėl jis padaręs nusikaltimą pripažįsta iš dalies, nes jei E. mirė dėl sužalojimų galvoje, jis tų smūgių nesudavė, juos sudavė D.. Ji dar šiam sudavė ir per kojas, nes, mušdama E., sakė, kad reikia duoti E. per kojų girneles. Jis padaręs nusikaltimą, kaip sakė, pripažįsta iš dalies, bet gailisi, kad mušė, nenorėjo to, užmušti nenorėjo, norėjo tik sužeisti, kad nebepultų jų. Tiesiog atsibodo tie E. grasinimai, jis ne vieną yra sumušęs. Be to, turėjo tuo metu peilį, galvojo, kad tikrai jį su D. papjaus. Kur tas peilis, kuriuo E. jiems grasino, nežino, pats, kai ruošėsi tempti E., dar J. paprašė paieškoti to peilio, bet J. nerado ( t. 4, b. l. 57-59 ).

Motyvuojamoji dalis

Pagarsinus šiuos parodymus kaltinamasis juos patvirtino. Papildomai paaiškino, kad jis tiksliai dabar nebeatsimena kas įvyko tuo metu, kai jis atsikėlė ir pamatė sėdintį E. M.. Prisimena tik tai, kad E. M. guli, o jis apžergęs jį daužo delnais jam per veidą. Mano, kad jis nužudė E. M. ir dėl to labai gailisi. Taip pat paaiškino, kad E. M. pažįsta apie 30 metų, t. y. nuo vaikystės, jis buvo konfliktiška asmenybė. Kaltinamasis D. B. niekada neapgindavo, nes chirurgas, kuris operavo jam galvą pasakė, kad „reikia tik sprigto ir jis jau lavonas“. Jam yra padaryta operacija, pašalinta dalis kaukolės. Tą patį kaulą turėjo grąžinti, tačiau jis nestovėjo darbo biržoje, neturėjo paso, todėl tas kaulas buvo utilizuotas. Dabar yra liekamieji reiškiniai, jaučia didelius skausmus.

Liudytojas V. K. paaiškino, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Patrulių rinktinės pirmosios kuopos pirmojo būrio vyriausiuoju patruliu. Tą dieną, jis su A. M., patruliavo (duomenys neskelbtini) centro teritorijoje ir gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) guli sumuštas ar kruvinas žmogus. Jis su kolege A. M. nuvyko minėtu adresu ir ten rado gulintį žmogų. Žmogus gulėjo ant laiptelių, matėsi, kad vyro galva buvo sumušta. Kitų sužalojimų neatsimena. Tuo metu atvyko greitoji medicinos pagalba ir konstatavo vyro mirtį. Apie radinį pranešė VPK budėtojui. Greitosios medicinos darbuotojai apžiūrinėdami mirusį žmogų, jį pavertė ant šono ir jie pastebėjome ant nugaros, apatinės dalies, nubrozdinimus. Tuose nubrozdinimuose matėsi smulkaus žvyro akmenukų, o medikas pasakė, kad matosi vilkimo žymės. Jis su kolege A. M. apžiūrinėjo vietą, kur buvo rastas lavonas. Su įjungtu prožektoriumi paėjus truputį į šalį, ant kelkraščio pamatė vilkimo žymes. Tuo metu atvažiavo mobilaus būrio pareigūnai ir jis kartu pagal tas vilkimo žymes sekė ir pamatė, kad vilkimo žymės užsisuka už namo. Iš to namo buvo padaryta landynė. Ten jie pastebėjome kraujo. Įėjus į tą namą, kambarėlyje pamatė du gulinčius vyrus, šalia jų buvo kruvino patalynė. Jų pasiteiravus iš kur tas kraujas, jie nieko nepaaiškino. Tuos vyrus jie sulaikė ir išsivedė. Tuo metu jo kolegė A. M. bendravo su ta moterimi, kuri pranešė apie įvykį. Iš pradžių ta moteris aiškino, kad ji išėjo į lauką atlikti gamtinių reikalų ir pastebėjo gulinti vyrą. Dėl to ir paskambino į policiją. Kai jie išsivedė tuos vyrus, kolegė A. M. bendravo su pranešėja ir ant jos batų, (lygtais buvo apsiavusi kroksus) pastebėjo galimai kraujo žymių. Dėl to kartu sulaikė ir tą moterį, ką tiksliai ji aiškino, liudytojas jau neatsimena.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog dirba (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2016-12-07 jis patruliavo kartu su (duomenys neskelbtini) apskr. VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiąja patrule A. M.. 23.48 val. iš (duomenys neskelbtini) apskrities VPK budėtojo jie gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), prie namo rastas sumuštas vyras. Su A. M. iš karto nuvyko minėtu adresu. Kai atvyko, pamatė, kad prie namo, kurio numeris (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), kaip buvo nurodyta prieš tai, ant šaligatvio ir laiptelio guli vyras, šalia jo stovėjo moteris, daugiau jokių asmenų aplinkui nebuvo. Priėjęs arčiau pamatė, kad vyro veidas kruvinas, labai sumuštas. Vyro kūnas buvo jau "pastingęs", suprato, kad galimai miręs, pats netikrino, nedelsiant informavo apie tai (duomenys neskelbtini) apskr. VPK budėtoją, netrukus atvyko greitoji medicinos pagalba. Atvykę medikai konstatavo to vyriškio, kaip nustatyta - E. M. mirtį. Ta moteris, tai D. B., kuri iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą, matėsi, kad yra asociali, netvarkinga, apsvaigusi nuo alkoholio, nes jautėsi jo kvapas, be to, kalbėjo nerišliai. D. B. jam ir A. M. paaiškino, kad čia kažkur gretimame name gėrė, kad užsimanė "sisiukų", ėjo į lauką ir pastebėjo čia gulintį vyrą, lyg taip pasakojo, tiksliai nepamena, tik užfiksavo, kad ji gėrė čia kažkur, užsimanė "sisiukų", būtent taip ir pasakė, o tada rado tą vyrą, tai yra E. M.. Kaip jis suprato, D. B. neturi pastovios gyvenamosios vietos, iš kur tiksliai ji atėjo, tai yra gėrė, nežino, ji nepasakė ir neparodė, bet pasakė, kad čia kažkur gretimam name. Su kuo ji gėrė, nepasakė. Ji daugiau kalbėjo su A. M.. Jis pamena, kad ši lyg sakė, jog tą vyrą pažįsta iš matymo, kad jis galimai gyvena šiame name, prie kurio ir buvo rastas. GMP medikai apžiūrinėjo E. M., jį pavertė ant šono, tada ant jo nugaros, kuri buvo nuoga, pasimatė nubrozdinimai, kaip ir vilkimo žymės, nes ir kelnės buvo pasmukusios, ir žemės ant nugaros matėsi. Jis atidžiau pažiūrėjo ant šaligatvio, tada pamatė, kad yra vilkimo pėdsakai. Matėsi ant šaligatvio esančio nusėdusio purvo tokios juostos, kaip būtų kažkuo pravilkta. Prie jo ir A. M. buvo dar vienas patrulių ekipažas. Su jais kartu ėjo pagal vilkimo žymes, A. M. liko su D. B.. Vilkimo žymės nuo vyriškio lavono vedė šaligatviu, o paskui už namo kampo užsisuko, ten buvo tvorelė ir pieva, ant kurios buvo didelis šiukšlynas, sklido dvokas. Žymės atvedė prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) dešinio šono. Durų niekur nebuvo, matėsi anga į namą, jokio garso iš ten nesigirdėjo. Jie pašvietė pro tą angą į vidų, matėsi kraujo, visur kitur buvo šiukšlynas, nešvaru. Įlindę į vidų, patalpos dešinėje pusėje už pertvaros - sienos, kuri skylėta, matėsi, kad guli žmonės. Juos apšvietus, pamatė, kad yra du vyrai, kurie buvo asocialūs, nuo jų sklido nešvaros ir alkoholio kvapas. Patalpoje buvo daug kraujo žymių, jų matėsi ant žemės, jų patalų, ant kurių tie vyrai miegojo. Taip pat kraujo matėsi lyg ir ant tų vyrų. Taip pat kraujo matė ir ant D. B. šlepečių, su kuriomis ji buvo, kai jie atvyko į įvykio vietą. Tuos du vyrus - K. N. ir D. D. sulaikė, daugiau name ir aplinkui jokių asmenų nebuvo. Taip pat sulaikė ir D. B.. Šiems visiems trims neleido bendrauti, šie buvo vežami atskirai, trimis ekipažais. Abiejų vyrų, t. y. D. D. ir K. N. klausė kas čia buvo, šie sakė, kad nieko nedarė. E. M. lavonas berods tuo metu, kai juos vedė, buvo uždengtas, jis mano, kad šie tikrai suprato už ką sulaikomi, matė, kad uždengtas lavonas. Dar tų vyrų klausė iš kur pas juos tiek kraujo, tai jie sakė, kad nieko nemušė. Kas sumušė E. M., jam nei vienas neprasitarė, nieko nepasakojo. Jam atrodo, kad į budėtojų dalį jis su A. M. pristatė D. B., bet ši su jais nekalbėjo, dar jos klausė ar ši buvo tame name su tais vyrais, bet ši jau nieko nebekalbėjo, neatsakinėjo, matėsi, kad išsigandusi, išsigando nuo tada, kai medikai konstatavo E. M. mirtį ir kai jie paklausė D. B., iš kur pas ją ant šlepečių tas kraujas ( t. 1, b. l. 88-90 ).

Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas juos patvirtino.

Liudytoja A. M. paaiškino, kad ji dirbo (duomenys neskelbtini) AVPK Patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyriausiąja patrule. 2016-12-07 su kolega V. K. vyko pagal gautą pranešimą, kad rastas žmogus. Nuvykus nurodytu adresu , ties apleistu pastatu rado vyriškos lyties lavoną ir moterį, kuri pasakė, kad tai ji juos iškvietė. Kaip dabar mato, tai - kaltinamoji D. B.. Ši moteris paaiškino, kad išėjo į kiemą nusišlapinti ir surado vyro lavoną. To vyro galva buvo kruvina, visas pamėlęs, netvarkingai apsirengęs. Buvo akivaizdu, kad vyras nebegyvas. Taip pat pastebėjo, kad tos moters ( D. B. ) šlepetės yra kruvinos. Vėliau atvykę kolegos nuėjo apžiūrėti pastato, o ji liko su ta moterimi. Vėliau kolegos parsivedė dar du asmenis iš to pastato, nes jame buvo daug kraujo, matėsi vilkimo žymės ir kilo įtarimas, kad tie vyrai gali būti prisidėję prie nužudymo. Moteris, atrodo, nurodė gulinčio vyro vardą, dar kažką minėjo, kad tą dieną matė jį, jis ėjo į vaistinę, nes blogai jautėsi. Įsėdus į tarnybinį automobilį moters parodymai ėmė keistis, ji ėmė painiotis, o po to iš viso nebekalbėjo.

Liudytojas K. N. paaiškino, kad jam grįžus į namą, kuriame gyvena, pamatė, kad jo vietoje guli E. M.. Liudytojas jam liepė pasitraukti, tačiau šis nieko neatsakė. Tada liudytojas D. D. pasakė „pažiūrėk, kas čia yra“, tačiau šis jam atsakė, kad „jis jau gatavas“. Tada liudytojas liepė E. M. vilkti į lauką, ką D. D. ir D. B. ir padarė. Vėliau D. B. skambino greitajai pagalbai, atvažiavo policija. Po to liudytojas miegojo ir jį sulaikė policijos pareigūnai.

Iš teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir ikiteisminio tyrimo teisėjui matyti, kad jis paaiškino, jog žino tik tiek, kad jo tada nebuvo. Tą vakarą, tai yra 2016 metų gruodį, prieš Naujus metus, tikslios dienos jau nepamena, jis vakare buvo vienas "trasoje", vaikščiojo (duomenys neskelbtini) prospekte prie prekybos centro "(duomenys neskelbtini)", kur netoli turgaus. Prie "(duomenys neskelbtini)" buvo iki uždarymo, o tai būna 23.00 valandą. Kai dirba "(duomenys neskelbtini)", jis būna prie parduotuvės ir prašo išmaldos. Kai parduotuvė užsidaro, tada eina jau namo, grįžta į apleistą namą. Tą vakarą taip pat užsidarius 23.00 valandą "(duomenys neskelbtini)" parduotuvei grįžo į apleistą namą. Jame gyveno kartu su D. ir D., ir „J.“. Tą dieną ryte, apie 8.00-10.00 valandą jis išėjo iš to apleisto namo. Ar dieną kas nors ateina į apleistą namą, nežino, nes dienos metu ten nebūna. Tik grįžęs vėlai vakare randa D. su D., kartais ir „J.“. D. su D. buvo nuolatiniai to namo gyventojai. „J.“ ne visada rasdavo. Tą vakarą, kai grįžo nuo "(duomenys neskelbtini)" parduotuvės, tai name „J.s“ nebuvo. D. su D. buvo savo gulte, kuris yra kitame patalpos gale, jie kalbėjosi, apšvietimas buvo - degė žvakė. Jis ėjo į savo gultą, kur visada miega, kitame patalpos gale. Ir savo gulte rado gulintį E., šis gulėjo ant nugaros. Jis šį pradėjo krutinti, kad keltųsi, sakė jam eiti į savo guolį. E. žinojo tik iš matymo, su juo bendravo labai mažai, šis į (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini) neateidavo nakvoti, nakvodavo nakvynės namuose (duomenys neskelbtini). D. su D. šį geriau pažinojo. Kai rado E. savo gulte, šį krutino, bet šis nereagavo, pasakė D., kad ateitų pažiūrėti. Kai D. atėjo pasižiūrėti į E., tai pasakė, kad tikriausiai šis negyvas - pažiūrėjo tiesiog pasilenkęs ir nusprendė, kad jau "gatavas". Tada jis pasakė, kad vilktų E. iš čia lauk, kam čia reikia. Ant E. jokių kraujų nematė, sužalojimų taip pat nepastebėjo, nes buvo prieblanda, degė viena žvakutė, kuri buvo pastatyta ant D. ir D. palangės, o ta jų palangė kitame patalpos gale. Tada D. su D. ir išvilko E. iš namo. Išvilko į gatvę, ant šaligatvio. Jis negalėjo padėti vilkti, kadangi jam prieš kelias dienas buvo amputuotas kairės rankos nykštys. Kai jie išvilko E. į gatvę, tai D. skambino į greitąją, ji turėjo mobilųjį telefoną, pati sugalvojo, kad reikia paskambinti. Kai vilko E., jis ėjo iš paskos, buvo įdomu, kur nuvilks. Nuvilko iš gatvės pusės prie namo ir paliko ten gulėti. Paskui atvažiavo greitoji su policija. Jis dar su D. spėjo nueiti į tą namą atgal, bet tik spėjo įeiti ir jau policija jį ištempė, areštavo. Paskui tik suprato, kad už to E. nužudymą, bet jis to nepadarė. Kas E.i nutiko, jis nežino, nematė, kas šį sumušė ir kaip sumušė. E. buvo įžūlus. D. su D., kai tada grįžo į apleistą namą, jam neprasitarė kas čia buvo, kas nutiko E.i. Metalinio strypo nėra name matęs. Ten visko pilna, daug šiukšlių, nuolat visko pilna ir tamsu ( 1 t., b. l. 116-117, 122-123 ). ).

Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas juos patvirtino. Papildomai paaiškino, kad tuo metu kai jį sulaikė, J. J. name nebuvo. Vėliau jis kalbėjosi su J. J., šis sakė, kad įvyko konfliktas ir jis išėjo. E. M. liudytojas matydavo prie parduotuvės, jis kabinėdavosi prie žmonių, pykdavosi, todėl liudytojas jo vengdavo

Liudytojas J. J. paaiškino, kad jie trise, t. y. jis, D. D. ir D. B. atėjo į tą negyvenamą namą, atsinešė vyno ir pradėjo gerti. Po to atėjo E. M., paprašė ir jam įpilti. Išgėręs jis ėmė žiūrėti į D. B., po to išsitraukė iš kišenės peilį ir ėmė jį sukti tarp pirštų. D. D. jam pasakė – „tu baik“, tada E. M. ėmė D. D. stumti, jie susikibo ir užvirto ant liudytojo. Liudytojas po to išėjo rinkti stiklinės taros ir kas ten toliau vyko, jis nežino. Kitą dieną jis susitiko savo draugą, šis ėmė teirautis, kodėl jis nesuimtas ir pasakė, kad E. M. buvo nužudytas. Vėliau jį susirado tyrėjai, apklausė ir paleido. E. M. jis pažinojo apie pusę metų, išgėręs jis visada būdavo agresyvus, prie visų kabinėdavosi. Šiaip jis gyveno nakvynės namuose ir į tą namą užsukdavo tik kartais.

Iš teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir ikiteisminio tyrimo teisėjui matyti, kad jis paaiškino, jog 2016-12-06 jis, D. ir šio sugyventinė D., kurios pavardės nežino, sėdėjo negyvenamam name, kokioje gatvėje, nežino, (duomenys neskelbtini), žalios spalvos name ir gėrė 15 laipsnių stiprumo vyną, pavadinimu „Cento“. Gėrė visi trys prie žvakės, nes tame name nėra šviesos, tai buvo apie 20 – 21 val. Tame name daugiau nieko nebuvo, jie buvo tik trise. Prieš tai dienos metu buvo irgi gėrę alkoholio. Jis nuėjo prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, prie jos buvo E., „D.“, I., pavardės nežino, S., pavardės nežino, ją vadina „Č. arba M. snukis“, E. dėl jos alpsta ir gyvent negali, ir D. - „D.“ sugyventinė. „D.“ - tai D.. Jie visi gėrė vyną. Paskui E. pradėjo „šokinėti“ prieš D., jai sakė: “Tu čia nevadovausi, tu čia nepilstysi“ ir, taip pasakęs, davė jai į „snukį“, o „D.“ jis pasakė: “Koks tu vyras, jeigu negali apginti bobos“. E. rankos kumščiu D.i trenkė į veidą vieną kartą. Pas ją turi būti „fanaras“. D. nieko E.i nesakė, iš vis išėjo. Ji pasakė: “Nenoriu su durnium kalbėti“. Tada jie visi ėjo gerti į tą žalią namą. Po to jiems grįžus į žalią namą, už kokių 5 minučių į tą namą atėjo E., atėjo vienas, be S.. E. nuotaika buvo bloga. Jis šio charakterį iš karto atpažįsta. Jeigu šis keikiasi, tai jau gero nelauk. Jie E.i davė pagerti vyno iš „bonkos“. E. pagėrė to vyno. Paskui šis iš kažkur išsitraukė peilį ir pradėjo vartyti tą peilį tarp pirštų. Tas peilis buvo visas geležinis. Vartydamas tą peilį tarp pirštų, sakė D.i: “Aš tau perjausiu gerklę, (necenzūrinis žodis).“ E. kažką kalbėjo, kad D. kažką prikalbėjo S.. Tada E.i į atlapus šoko „D.“. Šie abu susikabino ir krito ant jo. Ar jie sudavė vienas kitam kokius nors smūgius, nematė. Jis šiems pasakė „baikit“, o jie jam atsakė: “Tu čia nesikišk“, tada jis supyko ir iš žalio namo išėjo. Po to į namus grįžo apie 3 val. Grįžęs rado tuščią namą ir viską kraujuota. Balta „kaldra“ buvo kraujuota, jo „kaldros“ iš vis nebuvo. Kraujų matė dar ir ant plytos. Tada nuėjo pas D. ir „D.“ miegoti, nes pas juos „kaldra“ buvo. Pagalvojo, kad jie į „trasą“ išėjo. Nepagalvojo, kad čia kažkas užmuštas. Pagalvojo, kad „D.“ su E. susimušė, paleido vienas kitam kraujus ir viskas. Taip pat paaiškino ,kad paskutiniu metu žaliame name gyveno jis, „D.“, D. ir K.. E. į tą namą ateidavo tik išgerti, tame name negyveno, gyveno (duomenys neskelbtini) esančioje „(duomenys neskelbtini)“. Per 2 mėnesius buvo atėjęs kokius 3 kartus. Kokie buvo „D.“, D. ir E. santykiai, sunku pasakyti. E. D. yra mušęs 2 kartus. Buvo taip sumušęs, kad D. vaikščiojo su „fanarais“ ir savaitę laiko lovoje gulėjo. Tada, 2016 metų vasarą, kai ji savaitę gulėjo lovoje, ir dabar – 2016-12-07. Tada E. D. spardė kojomis prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. „D.“, pas jį pusės galvos nėra, jis negali D. apginti. Tą kartą E. D. mušė už S.. D. tą kartą su S. gėrė ir jos kažko susipyko. Tada D. pastūmė S., bet S. nieko nenutiko. Ši paskambino E.i, pasiskundė, atvažiavo E., pradėjo spardyti D.. „D.“ ir E. santykiai buvo normalūs. Jie eidavo kartu į „trasą“. „D.“ šiaip lėtas ir geras, nebent jam labai nervai buvo išgadinti. Nuo ko mirė E., nežino. Tam žaliam name jis nematė, kad būtų koks nors baslys ar „kačiarga“. Kažkokio vamzdžio ar metalinio stypo žaliame name nėra matęs. Ten plytų tai yra, bet tokių dalykų tai ne. Žaliam name peilių turi. Jis rado kartą konteineriuose 8 peilius ir juos parnešė namo. Nei vieno peilio namuose nėra tokio, kuris visas būtų metalinis. Kaip sakė, kad E. tarp pirštų vartė peilį, kuris visas buvo metalinis, tai tas peilis tikrai nebuvo nei vienas iš peilių, kuriuos turi žaliame name. Jam atrodo, kad tas peilis E. rankoje buvo gal kaip koks atlankstomas, nes visas buvo metalinis. Kas galėjo nužudyti E., - „D.“ ar D., nežino. D. arši, o „D.“ tai lėtas. E. yra grasinęs asmenims, sakydavo, kad užmuš, papjaus, sudaužys. „D.“ E. negrasindavo, bet D.i tai taip. Tik vieną kartą E. norėjo „D.“ už kažką primušti prie konteinerio, bet nieko tada E. „D.“ nepadarė, tik už kojų tampė ( t. 1, b. l. 96-99, 107-109 ).

Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas juos patvirtino. Taip pat paaiškino, kad „D.“ – tai D. D., o „E.“ – tai E. M..

Iš teismo posėdyje pagarsintų liudytojo I. T. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog 2016 m. kovo pabaigoje, tikslios datos neprisimena, prie (duomenys neskelbtini), esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ konteinerių susipažino su E.mi, kurio pavardės nežino iki šiol, ir kuris jau šiuo metu yra miręs. Su E.mi ir jo sugyventine S., tikslaus vardo nežino, susitikdavo panašiai kartą per dieną prie tos pačios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ konteinerių. Su E.mi per daug nebendravo, kartais susitikę išgerdavo. Kur E. gyveno, nežino, tačiau E. buvo jam minėjęs, kad nakvoti grįžta kažkur į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną. E. blaivas būna žmogus kaip žmogus, tačiau išgėręs tampa labai „naglas“, aiškindavo kartu geriantiems, kad visi konteineriai priklausė tik jam. Prie jo E. niekada nėra su kažkuo mušęsis ar grasinęs tai padaryti. Vėliau E. jį supažindino su jo pažįstamais D. ir D.. Išėjo tokia kalba, kad jis neturi kur gyventi. D. ir D. sakė, kad jie turi atradę namą, kuris yra visai netoliese minėtos „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. E., D. ir D. tarpusavyje bendravo normaliai ir kad kažkokių konfliktų būtų kilę, nežino. D.i ir D. pakvietus jį prisiglausti jų name, jis sutiko pagyventi pas juos. Tą pačią dieną jis kartu su D. ir D. nuėjo iki minėto namo, kur pro skylę iš gatvės pusės įlindo į minėtą namą. Kiek kambarių yra name, nežino, kadangi viduje yra tamsu ir jis niekada viduje nesidairė. Žino, kad miegojo tame pačiame kambaryje kaip ir D. su D.. Tai yra tas pats kambarys, kuriame buvo vėliau nužudytas E.. Taip pat tame pačiame kambaryje miegodavo dar ir „Č.“ ir „J.“. Kadangi jis tvarkėsi dokumentus, kad jį priimtų į nakvynės namus, todėl, praleidęs keturias naktis name, išėjo iš ten ir nakvodavo nakvynės namuose. 2016-12-06 vakare, apie 18.00 val. - 20.00 val., jam ir E. susitikus nakvynės namuose, (duomenys neskelbtini), E. sakė, kad kažkas kažką prisidirbo ir kad šis važiuoja į (duomenys neskelbtini) prospektą. E. nesakė, kas ir ką prisidirbo, ir ką jis ketina nuvažiavęs daryti. E. išvažiavo vienas autobusu. E. tuo metu buvo girtas, taip pat minėjo, kad negrįš į nakvynės namus nakvoti. Kur nakvos, jam nesakė. 2016-12-07, apie 9.00 - 10.00 val. jis E. susitiko atvažiavęs prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės konteinerių (duomenys neskelbtini). Jiems susitikus, E. buvo pagiriojantis, tačiau išgėręs nebuvo, pasakojo, kad 2016-12-06 vakare, nuvažiavęs į tą namą, kur gyveno D., D., „Č.“ ir „J.“, E. „davė“ D.i į galvą, kadangi ji buvo paėmusi iš kažkokios E. pažįstamos telefoną ir kažkokius daiktus. Ar D. tuo metu buvo viena, kai E. ją mušė, nežino, jam šis to nesakė. Ką konkrečiai E. darė D.i, jam nesakė, neminėjo kiek smūgių ir į kurias vietas jai sudavė. Jis ir E. išgėrė, tada atvažiavo S.. E. sumuštas nebuvo, sveikata nesiskundė, ant veido jokių mėlynių nematė. Jis apie 12.00 val. važiavo iki (duomenys neskelbtini), apie 14.00 val. - 14.30 val. grįžo prie „(duomenys neskelbtini)“ konteinerių ir ten susitiko E. su S., su kuriais išgėrė. E. minėjo, kad jis su S. buvo nuėjęs iki D. ir D. namų ir E. sukėlė „kipišą“, sumušė D.. Tada jie gėrė prie parduotuvės, prie konteinerių, kaip ir visada. Išgėrė apie butelį 0.5 l talpos „Cento“ vyno, 15 % stiprumo. Tada prie jų prisijungė D., D. ir „J.“. Ar jie visi vienu metu atėjo prie konteinerių, ar D. su „J.“ anksčiau, o D. atėjo vėliau, neprisimena. Apie 18.00 val. jie visi jau buvo prie konteinerių ir gėrė toliau. Tarp 18.00 val. - 19.00 val. jiems visiems išgėrus matė, kaip E. puolė ant D. ir abiem rankomis apkabinęs D. kaklą bandė ją smaugti. Galimai E. sudavė D.i, tačiau to tvirtinti negali. E. taip elgėsi vis dar dėl to telefono ir paimtų daiktų. D. pradėjo rėkauti, kad E. išsiaiškintų viską taip, kaip buvo, kadangi D. neigė paėmusi telefoną ir daiktus. D. nieko nedarė ir D. negynė. Jis taip pat D. negynė nuo E., nenorėjo lįsti į ne savo reikalus. E. jau buvo pergėręs ir sunkiai orientavosi. Taip pat vakaro metu, kada tiksliai neprisimena, prie jų prisijungė ir „Č.“. Apie 19.30 val. D., D., „Červonsas“ ir „J.“ išėjo į savo namus, o prie konteinerių liko jis, S. ir E.. Už 15-20 minučių nuo D., D., J.s ir „Č.“ išėjimo pastebėjo, kad kažkur dingo E.. Kur šis nuėjo, nežino, nematė. E. jam nieko nesakė, kur ketina eiti ir važiuoti. Tai buvo paskutinis kartas, kai E. matė gyvą. Tada jis ėjo į kitą (duomenys neskelbtini) prospekto pusėje esantį apleistą Radijo gamyklos pastatą, kur nakvojo. Tą naktį, iš 2016-12-07 į 2016-12-08 jis pas D., D., „J.“ namuose nebuvo. S. kažkur išvažiavo. 2016-12-08 vakare, apie 16.00 val. - 18.00 val. prie Savanorių pradžioje esančios parduotuvės „Šilas“ susitiko „J.“, kuris papasakojo, kad 2016-12-07 vakare, po to, kai visi išsiskirstė nuo konteinerių, E. buvos atėjęs į namus pas D., D., kur buvo ir „J.“. Ar tuo metu namuose buvo „Č.“, nežino. „J.“ nesakė, kada tiksliai E. buvo atėjęs, tačiau minėjo, kad E. svaidėsi peiliu. Jis žino, kad E. turėjo sulenkiamą peilį, kurio ašmenys buvo apie 10 cm, ašmenų plotis apie 3 cm. Bendras peilio ilgis, jį ištiesus, buvo apie 20 cm. Kokia buvo peilio rankena, nežino. Peilio ašmenys nebuvo dantyti. Iš kur E. šį peilį gavo, nežino, tačiau minėjo, kad tai jo tėvo peilis. Prieš savaitę jam E. buvo atidavęs savo striukę, kurios kišenėje jis ir buvo radęs šį peilį, kurį E. grąžino. 2016-12-08 „J.“ jam pasakė, kad E. nėra. Kas E. atsitiko ir kas E. nužudė, nežino, įvykio metu su E.mi nebuvo ( t. 1, b. l. 111-114 ).

Ekspertas L. G. paaiškino, kad refleksogeninis širdies veiklos sustojimas - tai tokia situacija, kai paveikus krūtinės ląstą, ypač kairę pusę, kietu buku daiktu ir didele jėga, įvyksta širdies sumušimas ir sustoja širdis bei dėl to įvyksta mirtis. Tokio pobūdžio sužalojimas negalėjo būti padarytas vamzdžio galu, kadangi nėra tokių sužalojimų, kurie būtų panašus į tokius sužalojimus, kurie būtų padaryti vamzdžio galu. Sužalojimas nebuvo padarytas naudojant vamzdį. Sužalojimas buvo padarytas kietu buku daiktu - kumščiu, koja apauta batu, ar panašiu daiktu. Širdies sumušimui padaryti ir širdies veiklai sustoti, užtenka vieno trauminio poveikio. Jeigu nebūtų suduotas tas lemtingas smūgis, kiti padaryti sužalojimai asmeniui būtų padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ar nesunkus sveikatos sutrikdymas. Širdis sustojo dėl vieno trauminio poveikio. Tokios aplinkybės jam yra žinoma iš praktikos. Nebuvo matyti kitų požymių, kad būtų atliktas dar vienas trauminis poveikis. Tiesioginio poveikio į širdį nebuvo, tačiau buvo padaryti krūtinės kairės pusės šonkaulio lūžimai, dėl ko įvyko tokios pasekmės. Šonkaulių lūžimai buvo padaryti tiesioginio smūgio pasekoje, jie nebuvo padaryti dėl spaudimo. Per šonkaulių lūžius buvo paveiktas širdies plotas ir dėl to sustojo širdis.

Iš 2016-12-08 įvykio vietos ir lavono apžiūros protokolo matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra dviejų aukštų medinis žalios spalvos namas, kurio langai ir durys užkalti medžio plokštėmis. Namo dešinėje pusėje, žiūrint nuo gatvės pusės, matomas prieangis, užėjus pro durų angą, patenkama į tambūrą, kurio dešinėje pusėje matoma landa. Pro ją pralindus patenkama į namo vidų, kur yra keturios patalpos išgriautomis sienomis, be durų. Įvykio vietoje matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, įvairios buitinės atliekos. Prie namo, žiūrint nuo gatvės pusės, ant šaligatvio, prie pagrindinio įėjimo į namą, kurio durys užkaltos medžio plokšte, prie laiptų, ant nugaros guli E. M. lavonas, dėvi rudos spalvos batus su raišteliais, juodos spalvos kojines, juodos spalvos džinsines kelnes, kurios iki kelių yra nusmauktos žemyn, į kelnes įvertas rudos spalvos diržas, džinsinių kelnių priekinėje kairėje kišenėje yra mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ suskilusiu ekranu ir mėlynos spalvos žiebtuvėlis, apatines rudos spalvos kelnaites, pilkos spalvos marškinėlius, juodos spalvos golfą, žalios spalvos megztinį, juodos spalvos medžiaginę striukę, kuri iki pusės prasegta. Striukės vidinėje kairėje kišenėje rastos žirklės ir 4 vnt. A4 formato sulankstytų lapų su „BAR“ kodais. Lavono kaktoje, viršugalvyje matomos mažiausiai septynios kirstinės, žiojinčios, apie 6-9 cm. ilgio įvairios krypties žaizdos. Kaulų lūžių neapčiuopiama. Dešinės akies vokas sutinęs, violetinės spalvos kraujosruva. Apžiūrint lavoną 01.10 val. aplinkos temperatūra 0⁰C, o temperatūra tiesiojoje žarnoje – 35,3 C. L. sustingimas vos jaučiamas. Sustingimas kramtomuosiuose raumenyse. Lavondėmės labai neryškios I stadijos apie 3 sek. nugariniame paviršiuje. Preliminari mirties priežastis – galvos trauma, nukraujavimas, mirtis yra smurtinio pobūdžio. Mirties laikas apie 2,5 valandos nuo apžiūros pradžios ( t. 1, b. l. 13-27).

Žemesnės instancijos teismas

2017-01-15 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašais, paimtais 2016-12-28 reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojo A. K.. Apžiūrėtas vaizdo įrašas iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016-12-07, 20.00 val. iki 23.00 val. - parduotuvės darbo pabaigos. Įraše užfiksuota, kaip 20.53 val. parduotuvėje pasirodo K. N., jis su pertraukomis parduotuvėje matomas iki 22.52 val. ( t. 1, b. l. 45-48 ).

2016-12-30 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtos keturios kompaktinės plokštelės su vaizdo įrašais, paimtais 2016-12-12 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojo M. Š.. Vaizdo įrašai iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016-12-07, 12.00 val. iki 22.00 val. - parduotuvės darbo pabaigos. Apžiūros metu nustatyta, kad 2016-12-07, nuo 13.10 val. prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės ir pačioje parduotuvėje nuolat pastebimi E. M., D. B. ir D. D., kurie ateina į parduotuvę ir išeina, vaikšto prie jos ir visi kartu, ir atskirai. E. M. paskutinį kartą vaizdo kameros fiksuoja 21.15 valandą, D. B. – 20.32 valandą, o D. D. – 20.40 valandą ( t. 1, b. l. 52-61 ).

2017-01-05 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas garso įrašo failas „2016-12_07_23-40-47_25.01 860874760.mp3“, pateiktas 2016-12-20 Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Išklausytas garso įrašas, surašyta stenograma. Garso įraše užfiksuota, kaip D. B. iš numerio (duomenys neskelbtini) skambina į bendrojo pagalbos centro numerį 112 ir, prisistačiusi V. pavarde, praneša, kad (duomenys neskelbtini), praeidama pro šalį pastebėjo ant gatvės gulintį lyg numirusį vyrą ( t. 1, b. l. 65-69 ).

2017-06-20 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 1239/2016(02) nurodyta, kad E. M. mirė nuo krūtinės sumušimo, pasireiškusio krūtinės kairės pusės II, III ir IV šonkaulių lūžimais, kraujosruvomis tarpšonkauliniuose raumenyse ir širdiplėvėje bei širdies sumušimu. Tai komplikavosi ūmiu refleksogeniniu širdies veiklos sutrikimu. E. M. mirė prieš 2-4 val. iki lavono apžiūros įvykio vietoje (2016-08- 01:10 val.). Tai patvirtina ankstyvųjų lavoninių reiškinių būklė ir lavono vidinė temperatūra. E. M. lavono kraujyje rasta 3,28 % (promilės) etilo alkoholio. Esant E. M. gyvam, tokia etilo alkoholio koncentracija kraujyje būtų vertinama sunkiu girtumu. E. M. lavono kraujyje kitų stipriai veikiančių medžiagų nerasta.

E. M. lavone konstatuoti šie sužalojimai:

1. Krūtinės kairės pusės II, III ir IV šonkaulių lūžimai, kraujosruvos tarpšonkauliniuose raumenyse ir širdiplėvėje, širdies sumušimas.

2. Dvidešimt trys (23) muštinės žaizdos kaktoje, abiejuose momenyse, pakaušyje, kairiame skruoste, smakre, viršutinėje lūpoje, dešinėje plaštakoje ir abiejose blauzdose.

3. Keturios (4) muštinės-plėštines žaizdos abiejuose žastuose ir dešinėje blauzdoje.

4. Dešimt (10) poodinių kraujosruvų dešinės akies viršutiniame voke, dešiniame petyje, dešiniame dilbyje, kairėje alkūnėje, abiejuose riešuose, abiejose plaštakose ir abiejose šlaunyse.

5. Septyni (7) odos nubrozdinimai dešiniame momenyje, kairiame rieše, kairėje plaštakoje, dešiniame klube, dešinėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje.

6. Daugybiniai odos nubrozdinimai nugaroje.

7. Krūtinės dešinės pusės VIII - IX ir kairės pusės V, VI ir VII (5) šonkaulių lūžimai su kraujosruvomis tarpšonkauliniuose raumenyse.

Sužalojimai, nurodyti 1 punkte, padaryti kietu buku daiktu, turinčiu ribotą paviršių ir gana didele jėga. Tai galėjo gautis suduodant rankos kumščiu, spiriant koja ar kitu masyviu daiktu. Išvardinti sužalojimai padaryti labai greitai, kelių minučių laikotarpyje prieš mirtį. Sužalojimai, išvardinti 1 punkte, tapo tiesiogine E. M. mirties priežastimi. Tokio pobūdžio sužalojimai, esant E. M. gyvam, visumoje būtų vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai, nurodyti 2 punkte, padaryti kietais bukais daiktais, turinčiais ribotą paviršių ir įvairų traumuojantį paviršių (buką briauną, siaurą stačiakampį ir trisienį kampą). Tikėtina, kad tai galėjo gautis suduodant plyta, kumščiu, spiriant koja ir panašiai. Išvardinti sužalojimai padaryti prieš mirtį ir tiesioginės įtakos mirčiai neturėjo. Esant E. M. gyvam, tokio pobūdžio sužalojimai būtų vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai, išvardinti 3 punkte, padaryti kietais bukais daiktais, turinčiais ribotą paviršių. Tikėtina, kad tai galėjo gautis sužalojus metaliniu strypu ar kitu panašiu daiktu. Esant E. M. gyvam, tokio pobūdžio žaizdos būtų vertinamos nesunkiu sveikatos sutrikdymu. laikotarpiui. Sužalojimai, išvardinti 4 punkte, padaryti kietai bukais daiktais, turinčiais ribotą paviršių ir pailgą formą. Tai galėjo gautis suduodant kumščiu spiriant koja ar medine lazda ir panašiai. Sužalojimai padaryti prieš mirtį ir tiesioginės įtakos mirčiai neturėjo. Esant E. M. gyvam, tokio pobūdžio sužalojimai būtų vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai, nurodyti 5 punkte, padaryti kietais bukais ir bukabriauniais daiktais, turinčiais ribotą paviršių. Išvardinti sužalojimai padaryti prieš mirtį. Esant E. M. gyvam, tokio pobūdžio sužalojimai būtų vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Odos nubrozdinimai nugaroje padaryti kietais bukabriauniais daiktais. Tikėtina, kad tai galėjo gautis E. M. kūną velkant per nelygų, gruoblėtą paviršių. Tokio pobūdžio sužalojimai, esant E. M. gyvam, būtų vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai išvardinti 7 punkte, padaryti kietais, bukais daiktais, turinčiais ribotą paviršių ir yra būdingi tiesioginiam smūginiam kontaktui, tai yra tiesioginių smūgių sudavimui. Tikėtina, kad tai galėjo gautis suduodant kumščiu, spiriant koja ir panašiai. Esant E. M. gyvam, tokio pobūdžio sužalojimai būtų vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. E. M. lavone konstatuoti sužalojimai padaryti prieš mirtį. Pomirtinių sužalojimų E. M. lavone nekonstatuota. Muštinės žaizdos ir poodinės kraujosruvos abiejose plaštakose galėjo gautis E. M. ginantis nuo suduodamų smūgių. Po padarytų sužalojimų, išskyrus krūtinės kaires pusės II, III ir IV šonkaulių lūžimus ir širdies sumušimą, E. M. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. Po krūtinės sumušimo su krūtinės kairės pusės II, III ir IV šonkaulių lūžimais ir širdies sumušimo E. M. mirė kelių minučių laikotarpyje. Sužalojimai E. M. padaryti ne mažiau kaip penkiasdešimčia (50) trauminių poveikių, skirtingais daiktais ar įrankiais. Anksčiausiai padaryti sužalojimai dešiniame smilkininiame raumenyje, o vėliausiai padaryti sužalojimai krūtinės kairėje pusėje II - III -V šonkaulių projekcijoje ir širdiplėvėje ( t. 2, b. l. 41-51 ).

2017-03-14 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-247 (17), 11-310 (17), 11-311 (17) nurodyta, kad:

ant tirti pateiktų D. B. šlepečių rasta juodos spalvos vilnos pluoštų, vienodų su E. M. striukės audeklo trikotažo, K. N. batų pamušalo atitinkamais pluoštais.

ant tirti pateikto D. D. kairiojo bato rastas pilkas (netolygiai dažytas) vilnos pluoštas, vienodas su E. M. striukės audeklo, K. N. batų pamušalo atitinkamais pluoštais. E. M. striukės audeklo trikotažo, K. N. batų pamušalo sudėtyje yra juodos spalvos vilnos pluoštų, E. M. striukės audeklo, K. N. batų pamušalo sudėtyje yra pilkų (netolygiai dažytų) vilnos pluoštų, kurie yra atitinkamai vienodi. Ant K. N. batų ir ant E. M. drabužių (striukės, dviejų megztinių, džinsinių kelnių), batų nebuvo atlikta šių pluoštų paieška, nes jų diferencijuoti negalima.

ant tirti pateiktų D. D. batų, D. B. šlepečių, K. N. batų rasta juodos spalvos medvilnės pluoštų, vienodų su E. M. džinsinių kelnių audeklo pluoštais.

ant tirti pateiktų D. D. batų, D. B. šlepečių, K. N. batų nėra pluoštų iš E. M. dviejų megztinių.

ant D. D. batų, D. B. šlepečių ir K. N. batų nėra E. M. batų medžiagų (pluoštų, natūralios ir dirbtinės odos, plastikų) ir diržo natūralios odos mikrodalelių.

ant tirti pateiktų E. M. drabužių (striukės, dviejų megztinių, džinsinių kelnių) ir batų nėra tirti pateiktų D. D. batų medžiagų (pluoštų, dirbtinės odos, plastikų) mikrodalelių, D. B. šlepečių plastiko mikrodalelių ir K. N. batų medžiagų (pluoštų, natūralios odos, plastiko) mikrodalelių ( t. 2, b. l. 58-70 ).

2017-05-29 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-246 (17) nurodyta, kad:

ant K. N. kelnių yra kraujo dėmės - atspaudai ir sutepimai, susidarę kontaktuojant su kraujuotu paviršiumi.

ant K. N. batų yra kraujo dėmės. Šie kraujo pėdsakai yra antriniai, susidarę pirminius kraujo pėdsakus nuo batų paviršiaus nubraukiant kitu daiktu. Nustatyti, koks pirminių kraujo pėdsakų susidarymo mechanizmas ant K. N. batų, negalima.

ant kitų K. N. drabužių nėra kraujo, kurio genotipas sutampa su E. M. genotipu, pėdsakų.

ant D. B. kelnių yra kraujo dėmės, kurių susidarymo mechanizmas yra mišrus.

Dalis dėmių yra atspaudai ir sutepimai, susidarę kontaktuojant su kraujuotu paviršiumi, dvi smulkios dėmės susidarė kraujo lašams užtiškus ant kelnių audeklo.

ant D. B. šlepečių yra kraujo dėmės. Šie kraujo pėdsakai susidarė užlašant kraujui ant šepečių paviršiaus ir dalinai nubraukiant kraują nuo šlepečių kitu daiktu.

ant D. B. puskojinės, pažymėtos Nr. 1, yra kraujo dėmė. Nustatyti, koks yra šios kraujo dėmės susidarymo mechanizmas negalima.

ant kitų D. B. drabužių nėra kraujo, kurio genotipas sutampa su E. M. genotipu, pėdsakų.

ant D. D. kelnių ir puskojinės, pažymėtos Nr. 1, yra kraujo dėmės - atspaudai ir sutepimai, susidariusios kontaktuojant su kraujuotu paviršiumi.

ant D. D. batų yra kraujo dėmės. Šie kraujo pėdsakai yra antriniai, susidarę pirminius kraujo pėdsakus nuo batų paviršiaus nubraukiant kitu daiktu. Nustatyti, koks pirminių kraujo pėdsakų susidarymo mechanizmas ant šių batų, negalima.

ant kitų D. D. drabužių nėra kraujo, kurio genotipas sutampa su E. M. genotipu, pėdsakų.

ant antklodės yra kraujo dėmės. Šios dėmės susidarė lašant kraujui ant antklodės paviršiaus iš kraujuojančio šaltinio ar kontaktuojant antklodės audeklui su kraujuotu paviršiumi, po to vietomis nubraukiant kraują kitu daiktu.

ant rudos spalvos audeklo striukės, pažymėtos Nr. 1, yra kraujo dėmės. Šios dėmės susidarė lašant kraujui ant striukės paviršiaus iš kraujuojančio ar kraujuoto šaltinio, po to vietomis nubraukiant kraują kitu daiktu.

ant juodos spalvos audeklo striukės, pažymėtos Nr. 2, yra kraujo dėmės. Šios dėmės susidarė lašant ar tekant kraujui ant striukės paviršiaus iš kraujuojančio šaltinio ar kontaktuojant striukės paviršiui su kraujo telkiniais ( t. 2, b. l. 72-85 ).

2017-03-14 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-247 (17), 11-310 (17), 11-311 (17) nurodyta, kad:

ant tirti pateiktų D. B. šlepečių rasta juodos spalvos vilnos pluoštų, vienodų su E. M. striukės audeklo trikotažo, K. N. batų pamušalo atitinkamais pluoštais.

ant tirti pateiktų D. D. batų, D. B. šlepečių, K. N. batų rasta juodos spalvos medvilnės pluoštų, vienodų su E. M. džinsinių kelnių audeklo pluoštais.

ant tirti pateiktų D. D. batų, D. B. šlepečių, K. N. batų nėra pluoštų iš E. M. dviejų megztinių.

ant D. D. batų, D. B. šlepečių ir K. N. batų nėra E. M. batų medžiagų (pluoštų, natūralios ir dirbtinės odos, plastikų) ir diržo natūralios odos mikrodalelių.

Žemesnės instancijos teismas

2017-05-29 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-246 (17) nurodyta, kad:

ant K. N. kelnių yra kraujo dėmės - atspaudai ir sutepimai, susidarę kontaktuojant su kraujuotu paviršiumi.

ant kitų K. N. drabužių nėra kraujo, kurio genotipas sutampa su E. M. genotipu, pėdsakų.

ant D. B. kelnių yra kraujo dėmės, kurių susidarymo mechanizmas yra mišrus. Dalis dėmių yra atspaudai ir sutepimai, susidarę kontaktuojant su kraujuotu paviršiumi, dvi smulkios dėmės susidarė kraujo lašams užtiškus ant kelnių audeklo.

ant D. B. šlepečių yra kraujo dėmės. Šie kraujo pėdsakai susidarė užlašant kraujui ant šepečių paviršiaus ir dalinai nubraukiant kraują nuo šlepečių kitu daiktu.

ant D. B. puskojinės, pažymėtos Nr. 1, yra kraujo dėmė. Nustatyti, koks yra šios kraujo dėmės susidarymo mechanizmas negalima.

ant kitų D. B. drabužių nėra kraujo, kurio genotipas sutampa su E. M. genotipu, pėdsakų.

ant D. D. kelnių ir puskojinės, pažymėtos Nr. 1, yra kraujo dėmės - atspaudai ir sutepimai, susidariusios kontaktuojant su kraujuotu paviršiumi.

ant kitų D. D. drabužių nėra kraujo, kurio genotipas sutampa su E. M. genotipu, pėdsakų.

2017-05-05 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(705)-IS1-2576 nurodyta, kad:

1. Ant metalinio strypo rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 35, Nr. 36), tinkamo asmens tapatybei nustatyti, tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su E. M. genotipu. Rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 34), iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų vieno vyro asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, bet negalima atsakyti, kam priklauso ant metalinio strypo (mėg. Nr. 34) rastas žmogaus kraujas. Ant metalinio strypo rastų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su E. M. genotipu.

2. Ant K. N. striukės, kepurės, kelnių, batų poros rasta:

ant striukės (pažymėta mėg. Nr. 1, Nr. 2) žmogaus kraujo nerasta, rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, dominuojantis genotipas sutampa su K. N. genotipu;

ant kepurės (pažymėta mėg. Nr. 3) rasta vyro kraujo, kurio genotipas sutampa su K. N. genotipu;

ant kelnių (pažymėta mėg. Nr. 4, Nr. 5) rasta vyro kraujo, kurio genotipas sutampa su E. M. genotipu;

ant batų (pažymėta mėg. Nr. 6, Nr. 7) rasta vyro kraujo, kurio genotipas sutampa su E. M. genotipu.

3. Ant D. B. džemperio, megztinio, kelnių, dviejų kojinių, striukės, šlepečių poros ir pėdkelnių rasta:

ant džemperio (pažymėta mėg. Nr. 8) rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų vienos moters asmens tapatybei nustatyti, bet negalima atsakyti kam priklauso ant džemperio rastas žmogaus kraujas. Ant džemperio rastų moters biologinių pėdsakų genotipas sutampa su D. B. genotipu.

ant megztinio (pažymėta mėg. Nr. 9) rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR;

ant kelnių (pažymėta mėg. Nr. 10) rasta vyro kraujo, kurio genotipas sutampa su E. M. genotipu;

ant kojinės, tiriant pažymėtos Nr. 1 (mėg. Nr. 1 1), rasta vyro kraujo, kurio genotipas sutampa su E. M. genotipu;

ant kojinės, tiriant pažymėtos Nr. 2 (mėg. Nr. 12), rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR;

- ant šlepečių (pažymėta mėg. Nr. 13, Nr. 14), rasta vyro kraujo, tkurio genotipas sutampa su E. M. genotipu;

ant striukės (pažymėta mėg. Nr. 15, Nr. 16) rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo (mėg. Nr. 15), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo (mėg. Nr. 16), tinkamų vieno vyro asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, bet negalima atsakyti, kam priklauso ant striukės (mėg. Nr. 16) rastas žmogaus kraujas. Ant striukės (mėg. Nr. 16) rastų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su E. M. genotipu;

ant pėdkelnių kraujo nerasta.

4. Ant D. D. dviejų džemperių, kelnių, dviejų kojinių, batų poros rasta:

ant džemperio, tiriant pažymėto Nr. 1 (pažymėta mėg. Nr. 17), rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų vieno vyro asmens tapatybei nustatyti, bet negalima atsakyti kam priklauso ant džemperio (mėg. Nr. 17) rastas žmogaus kraujas. Ant džemperio (mėg. Nr. 17) rastų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su E. M. genotipu;

ant džemperio, tiriant pažymėto Nr. 2 (pažymėta mėg. Nr. 18, Nr. 19), rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo (mėg. Nr. 18), tinkamų vienos moters asmens tapatybei nustatyti, bet negalima atsakyti kam priklauso ant džemperio (mėg. Nr. 18) rastas žmogaus kraujas. Ant džemperio (mėg. Nr. 18) rastų moters biologinių pėdsakų genotipas sutampa su D. B. genotipu; rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo (mėg. Nr. 19), netinkamų asmens tapatybei nustatyti;

- ant kelnių (pažymėta mėg. Nr. 20, Nr. 21) rasta vyro kraujo, kurio genotipas sutampa su E. M. genotipu;

ant kojinės, tiriant pažymėtos Nr. l (mėg. Nr. 22), rasta vyro kraujo, kurio genotipas sutampa su E. M. genotipu;

ant kojinės, tiriant pažymėtos Nr. 2 (mėg. Nr. 23), rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų vieno vyro asmens tapatybei nustatyti, bet negalima atsakyti, kam priklauso ant kojinės Nr. 2 rastas žmogaus kraujas. Ant kojinės Nr. 2 (mėg. Nr. 23) rastų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su E. M. genotipu;

ant batų poros (pažymėta mėg. Nr. 24, Nr. 25) rasta vyro kraujo, kurio genotipas sutampa su E. M. genotipu.

5. Ant antklodės (pažymėta mėg. Nr. 26, Nr. 27) rasta vyro kraujo, kurio genotipas sutampa su E. M. genotipu.

6. Ant dviejų striukių rasta:

ant striukės, tiriant pažymėtos Nr. 1 (pažymėta mėg. Nr. 28-3 0), rasta vyro kraujo (mėg. Nr. 28, Nr. 30), kurio genotipas sutampa su E. M. genotipu; rasta vyro kraujo (mėg. Nr. 29), kurio genotipas sutampa su K. N. genotipu;

ant nuorūkos, buvusios striukės Nr.1 kišenėje, rasta moters kraujo (mėg. Nr. 31), nepriklausančio D. B.;

ant striukės, tiriant pažymėtos Nr. 2 (pažymėta mėg. Nr. 32, Nr. 33) rasta vyro kraujo, kurio genotipas sutampa su E. M. genotipu.

7. Ant tampono su nuoplova nuo K. N. dešinės rankos (pažymėta mėg. Nr. 37) rasta susimaišiusių dviejų vyrų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų abiejų vyrų asmens tapatybei nustatyti, bet negalima atsakyti, kuriam iš vyrų priklauso (mėg. Nr. 37) rastas žmogaus kraujas. Ant tampono (mėg. Nr. 37) rastų dviejų vyrų biologinių pėdsakų alelių rinkinys sutampa su K. N. ir E. M. genotipų sudėtiniu alelių rinkiniu.

8. Ant tampono su nuoplova nuo K. N. kairės rankos (pažymėta mėg. Nr. 38) rasta vyro kraujo, kurio genotipas sutampa su K. N. genotipu.

9. Ant K. N. rankų nagų nuokarpų (pažymėta mėg. Nr. 39, Nr. 40) rasta vyro kraujo, kurio genotipas sutampa su K. N. genotipu.

10. Ant tampono su nuoplova nuo D. B. dešinės rankos (pažymėta mėg. Nr. 41) rasta susimaišiusių daugiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

11. Ant tampono su nuoplova nuo D. B. kairės rankos (pažymėta mėg. Nr. 42) rasta susimaišiusių vyro ir moters biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti, bet negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso (mėg. Nr. 42) rastas žmogaus kraujas. Vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su E. M. genotipu. Moters biologinių pėdsakų genotipas sutampa su D. B. genotipu.

12. Ant D. B. rankų nagų nuokarpų (pažymėta mėg. Nr. 43, Nr. 44) rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, tinkamų vienos moters asmens tapatybei nustatyti, bet negalima atsakyti, kam priklauso ant nagų nuokarpų (mėg. Nr. 43, Nr. 44) rastas žmogaus kraujas. Ant nagų nuokarpų (mėg. Nr. 43, Nr. 44) rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų moters biologinių pėdsakų genotipas sutampa su D. B. genotipu.

13. Ant tamponų su nuoplovomis nuo D. D. rankų (pažymėta mėg. Nr. 45, Nr. 46) rasta vyro kraujo, kurio genotipas sutampa su D. D. genotipu.

14. Ant D. D. dešinės rankos nagų nuokarpų (pažymėta mėg. Nr.7 47) rasta vyro kraujo, kurio genotipas sutampa su D. D. genotipu.

15. Ant D. D. kairės rankos nagų nuokarpų (pažymėta mėg. Nr. 48) rasta susimaišiusių dviejų vyrų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų abiejų vyrų tapatybei nustatyti tiriant DNR, bet negalima atsakyti, kuriam iš vyrų priklauso (mėg. Nr. 48) rastas žmogaus kraujas. Vieno vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su D. D. genotipu, kito vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su E. M. genotipu.

16. Ant E. M. dešinės rankos nagų nuokarpų (pažymėta mėg. Nr. 49) rasta vyro kraujo, kurio genotipas sutampa su E. M. genotipu.

17. Ant E. M. kairės rankos nagų nuokarpų (pažymėta mėg. Nr. 50) rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų vieno vyro asmens tapatybei nustatyti, bet negalima atsakyti kam priklauso ant nagų nuokarpų (mėg. Nr. 50) rastas žmogaus kraujas. Ant nagų nuokarpų (mėg. Nr. 50) rastų vyro biologinių genotipas sutampa su E. M. genotipu.

18. Ant E. M. dviejų megztinių ir striukės (pažymėta mėg. Nr. 55-60) rasta vyro kraujo, kurio genotipas sutampa su E. M. genotipu ( t. 2, b. l. 93-104 ).

2017-04-26 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(705)-IS1-2336 nurodyta, kad rankų pėdsakai ant metalinio strypo netinkami asmeniui identifikuoti ( t. 2, b. l. 106-107 ).

2017-06-22 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. MK 48/2017 (01) nurodyta, kad neatmetama galimybė, jog tirtos E. M. žaizdos padarytos suduodant daugybinius smūgius įvairiomis pateikto strypo dalimis. Kategoriška išvada negalima, nes sutampančių požymių visuma nėra individuali ( t. 2, b. l. 117-122 ).

2016-12-09 VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3184/2016(02) nurodyta, kad D. B. konstatuotos poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, pereinant į žandą, ir kairiame žande, padarytos dviem ar daugiau trauminių poveikių kietais bukais daiktais 5-7 ar daugiau parų iki apžiūros. Poodinių kraujosruvų dešiniame delne išsivystymo laiko tiksliai detalizuoti negalima, jos galėjo būti padarytos nuo vienos ir keleto parų iki apžiūros. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. D. B. akivaizdžių savigynai būdingų sužalojimų nekonstatuota ( t. 2, b. l. 133).

2016-12-09 VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3183/2016(02) nurodyta, kad D. D. konstatuota poodinė kraujosruva dešiniame delne, padaryta kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminių poveikių 1-3 paros iki apžiūros. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Poodinė kraujosruva dešiniame delne galėjo būti padaryta tiek savigynos metu, tiek pačiam žalojant kitą asmenį ( t. 2, b. l. 135).

Pristatyto asmens testo alkoholiui protokole Nr. 3622 užfiksuota, kad 2016-12-08 00:23:53 val. D. B. girtumas - 2,31 promilių. ( t. 3, b. l. 60).

Pristatyto asmens testo alkoholiui protokole Nr. 2262 užfiksuota, kad 2016-12-08 00:32:54 val. D. D. girtumas - 1,32 promilių. ( t. 3, b. l. 40).

Pagal BK 129 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nužudė žmogų.

Kaip jau minėta, kaltinamoji D. B. kalta prisipažino dalinai ir paaiškino, kad įvykio dieną ji kartu su kaltinamuoju D. D. ir J. J. buvo apleistame name (duomenys neskelbtini). Apie 22 val. kieme išgirdo šūksnius, suprato, kad ateina nukentėjusysis E. M.. Jis rėkavo, kad visus užmuš, papjaus. Šiam užėjus į vidų, jis pasakė, kad čia miegos, o po to iš kišenės išsitraukė peilį. Tada kaltinamoji trenkė jam ranka į veidą ir jis nugriuvo ant žemės. Po to ji dar jį gulintį mušė rankomis bei spardė kojomis. Vėliau prie nukentėjusiojo priėjo D. D.. Kaltinamoji tiksliai nematė, tačiau suprato, kad ir šis jį muša. Kaip mušė, kiek sudavė smūgių ir kur, pasakyti negali. Vėliau pasišvietė žiebtuvėliu ir pamatė, kad nukentėjusysis yra visas kruvinas, kažką švokštė, gargaliavo. Tada buvo nutarta jį išnešti į lauką ir iškviesti greitąją pagalbą. Nukentėjusįjį į lauką išnešė kartu su D. D.. Po to atvažiavo greitoji ir medikai konstatavo E. M. mirtį. Kategoriškai tvirtina, kad nukentėjusįjį mušė tik rankomis ir spardė kojomis, jokiu metaliniu strypu jo nemušė ir mano, kad tokiais savo veiksmais jo nužudyti negalėjo.

Tokius kaltinamosios aiškinimus teismas vertina kritiškai, t. y. kaip siekį išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą.

Kaltinamasis D. D. paaiškino, kad tuo metu jis jau gulėjo, atsikėlė nuo šūksnių „dunkeliai, aš jus papjausiu, užmušiu“. Tada į vidų užėjo E. M.. Tuo metu kaltinamasis pasiėmė ant grindų gulintį metalinį strypą ir tvojo juo nukentėjusiajam per nugarą. E. M. užsimojo peiliu, tačiau kaltinamasis išsisuko nuo smūgio. Tada jis norėjo suduoti vamzdžiu antrą smūgį, tačiau E. M. pažastimi pagavo vamzdį ir nukrito ant grindų. Kaltinamasis vamzdį ištraukė ir ėmė juo daužyti E. M. per kojas, rankas, šonus. Kiek sudavė smūgių, pasakyti negali. Po to kaltinamasis vamzdį numetė ant žemės ir po to D. B. juo ėmė mušti E. M.. Kiek ir kur jam ji sudavė smūgių kaltinamasis nematė, nes ieškojo peilio. Po to E. M. atsisėdo ir vėl ėmė rėkti „dunkeliai, aš jus papjausiu“. Kaltinamasis dabar tiksliai nebeatsimena ką tuo metu darė ( gali būti, kad nukentėjusiajam įspyrė koja ), pamena tik tai, kad jis atsisėdo ant E. M. ir daužė jam delnais per veidą. Po to kaltinamasis atsigulė miegoti, o D. B. nuėjo prie E. M. ir sudavė jam smūgį. Kur tiksliai sudavė, kaltinamasis pasakyti negali, tačiau mano, kad į galvą arba į kelį.

Iš pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis analogiškai nurodė minėtas aplinkybes, t. y, kad pirmas pradėjo mušti E. M. geležiniu strypu. Paskui, kai baigė mušti, tada D. pasakė: "Duok man", tai yra paprašė jo metalinio strypo. Jis jai jį padavė. D. jį paėmusi pradėjo "dirbti", tai yra D. pradėjo metaliniu strypu mušti E.. Vėliau kaltinamasis dar mušė nukentėjusįjį delnais per veidą. Po to, kai jie atsigulė, vėl E. atsigavo ir vėl prasidėjo gąsdinimai, sakė, kad užmuš ir pasodins. Tada D. atsikėlė, pasiėmė strypą ir sudavė juo E.. Kur sudavė, nematė, bet išgirdo tokį vieną duslų smūgį. Suprato, kad buvo suduota E. į galvą. Suprato iš to duslaus smūgio.

Liudytojas J. J. paaiškino, kad įvykio vietoje jis su kaltinamaisiais gėrė alkoholinius gėrimus. Po to atėjo E. M., ėmė rėkauti grasinti, mojuoti peiliu. Tada D. D. su juo susigrūmė ir jie ant jo užgriuvo. Tada jis išėjo rinkti taros ir kas vyko toliau, nematė. Tai atitinka D. D. parodymus, kad jis pirmas puolė E. M. ir kartu paneigia kaltinamosios D. B. aiškinimus, kad tai ji pirmoji ėmė mušti E. M.. D. D. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdžio metu patvirtina, kad D. B. ne tik rankomis mušė ir kojomis spardė E. M., tačiau mušė ir metaliniu strypu.

Liudytojas K. N. paaiškino, kad įvykio metu namuose nebuvo, grįžo vėliau ir rado savo guolyje gulintį kruviną E. M.. Paklausus kas čia atsitiko, D. D. jam pasakė, kad šis turbūt jau „gatavas“. Iš 2017-01-15 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašais, paimtais 2016-12-28 reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojo A. K.. Apžiūrėtas vaizdo įrašas iš prekybos centro „Šilas“, esančio (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016-12-07, 20.00 val. iki 23.00 val. - parduotuvės darbo pabaigos. Įraše užfiksuota, kaip 20.53 val. parduotuvėje pasirodo K. N., jis su pertraukomis parduotuvėje matomas iki 22.52 val. ( t. 1, b. l. 45-48 ). Tai patvirtina, kad minėtas liudytojas įvykio metu iš tikrųjų įvykio vietoje nebuvo, namo grįžo jau po E. M. sužalojimo.

Liudytojai V. K. ir A. M. ( policijos pareigūnai ) paaiškino, kad jie buvo iškviesti į įvykio vietą, ten prie E. M. kūno rado neblaivią D. B., kuri paaiškino, kad pažįsta šį vyrą. Ji aiškino, kad išėjo į kiemą atlikti gamtinių reikalų ir surado to vyro kūną. Ant jos šlepečių matėsi kraujo žymių. Medikai pasakė, kad ant lavono kūno matosi vilkimo žymės. Tada buvo nustatyta iš kur lavonas atvilktas, nustatyta įvykio vieta ir joje sulaikyti du asmenys – D. D. ir K. N..

Iš 2017-01-05 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas garso įrašo failas „2016-12_07_23-40-47_25.01 860874760.mp3“, pateiktas 2016-12-20 Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus raštu Nr. 41D(K)-1765. Išklausytas garso įrašas, surašyta stenograma. Garso įraše užfiksuota, kaip D. B. iš numerio (duomenys neskelbtini) skambina į bendrojo pagalbos centro numerį 112 ir, prisistačiusi V. pavarde, praneša, kad (duomenys neskelbtini), praeidama pro šalį pastebėjo ant gatvės gulintį lyg numirusį vyrą ( t. 1, b. l. 65-69 ). Tai patvirtina D. B. parodymus, kad tai ji iškvietė greitąją pagalbą.

Iš 2017-03-14 mikrodalelių tyrimo specialisto išvados Nr. 11-247 (17), 11-310 (17), 11-311 (17) matyti, kad ant tirti pateiktų D. B. šlepečių rasta juodos spalvos vilnos pluoštų, vienodų su E. M. striukės audeklo trikotažo, K. N. batų pamušalo atitinkamais pluoštais. Ant tirti pateikto D. D. kairiojo bato rastas pilkas (netolygiai dažytas) vilnos pluoštas, vienodas su E. M. striukės audeklo, K. N. batų pamušalo atitinkamais pluoštais. Ant tirti pateiktų D. D. batų, D. B. šlepečių, K. N. batų rasta juodos spalvos medvilnės pluoštų, vienodų su E. M. džinsinių kelnių audeklo pluoštais (t. 2, b. l. 58-70 ). Visos šios surastos mikrodalelės patvirtina D. B., D. D. ir iš dalies K. N. kontaktą su nukentėjusiuoju E. M..

Iš 2017-05-29 trasologijos specialisto išvados Nr. 11-246 (17) matyti, kad ant D. B. kelnių yra kraujo dėmės, kurių susidarymo mechanizmas yra mišrus. Dalis dėmių yra atspaudai ir sutepimai, susidarę kontaktuojant su kraujuotu paviršiumi, dvi smulkios dėmės susidarė kraujo lašams užtiškus ant kelnių audeklo. Ant D. B. šlepečių yra kraujo dėmės. Šie kraujo pėdsakai susidarė užlašant kraujui ant šlepečių paviršiaus ir dalinai nubraukiant kraują nuo šlepečių kitu daiktu. Tokiu būdu tiškusio kraujo dėmės ant D. B. drabužių leidžia daryti išvadą, kad ji dalyvavo arba stovėjo labai arti mušant ir žalojant E. M.. Ant D. D. drabužių nėra rasta tiškusio kraujo dėmių, tačiau jis pats pripažino, kad pirmas pradėjo mušti E. M. metaliniu strypu, mušė neilgai ir įvairias kūno vietas. Iš to seka, kad D. D. ėmus mušti E. M., kraujavimas dar tik prasidėjo, o metaliniu strypu nedaužant per kraujuojančias vietas, kraujas dar netiško ( t. 2, b. l. 72-85 ).

Iš 2017-05-05 biologinio – DNR specialisto išvados Nr. 140-(705)-ISI-2576 matyti, kad ant metalinio strypo rasta E. M. kraujo ir biologinių pėdsakų. Ant kaltinamosios D. B. drabužių – kelnių, kojinės, šlepečių rasta E. M. kraujo, o ant jos striukės – E. M. biologinių pėdsakų. Ant D. D. drabužių – džemperio, kojinės, rasta E. M. biologinių pėdsakų, ant kelnių, kitos kojinės rasta E. M. kraujo. Ant tampono su nuoplova nuo D. B. kairės rankos, ant D. D. kairės rankos nagų nuokarpų rasta E. M. biologinių pėdsakų. Visa tai patvirtina, kad D. B. ir D. D. turėjo betarpišką fizinį kontaktą su kraujuojančiu, o tai reiškia – sužalotu arba žalojamu E. M. ( t. 2, b. l. 93-104 ).

Iš 2016-12-09 VTMT Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G3183/2016(02) matyti, kad D. D. konstatuota poodinė kraujosruva dešiniame delne, padaryta kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminių poveikių 1-3 paros iki apžiūros. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Poodinė kraujosruva dešiniame delne galėjo būti padaryta tiek savigynos metu, tiek pačiam žalojant kitą asmenį. Kaip jau minėta, pats kaltinamasis D. D. pripažino delnu mušęs nukentėjusįjį E. M. per veidą, tad ši išvada patvirtina šiuos jo parodymus ( t. 2, b. l. 135).

Iš pristatyto asmens testo alkoholiui protokolų Nr. 3622 ir Nr. 2262 matyti, kad 2016-12-08 00:23:53 val. D. B. nustatytas girtumas - 2,31 promilių, o 2016-12-08 00:32:54 val. D. D. nustatytas girtumas – 1,32 promilių ( t. 3, b. l. 60, 40 ).

Iš virš išdėstytų įrodymų matyti, kad įvykio metu ( kada buvo nužudytas E. M. ) įvykio vietoje buvo tik kaltinamieji D. B. ir D. D. ( kaip nustatyta, liudytojas J. J. iš įvykio vietos pasišalino tik prasidėjus konfliktui tarp nukentėjusiojo E. M. ir kaltinamojo D. D., o liudytojas K. N. grįžo jam jau pasibaigus ). Iš viso to seka, kad E. M. galėjo nužudyti tik kaltinamieji. Taip pat nustatyta, kad kaltinamieji nukentėjusiajam sudavė ne mažiau kaip 50 ( penkiasdešimt ) smūgių kumščiais, kojomis ir metaliniu strypu į įvairias kūno vietas ( 2017-06-20 specialisto išvada Nr. M 1239/2016(02), t. 2, b. l. 41-51 ). Vėliau, grįžus liudytojui K. N. ir pastebėjus, kad nukentėjusysis praktiškai neberodo gyvybės ženklų, kaltinamieji D. B. ir D. D. išvilko jį į gatvę prie namo, kuriame tuo metu jie gyveno ir kaltinamoji D. B. iškvietė greitąją pagalbą. Atvykę medikai konstatavo nukentėjusiojo mirtį, o atvykę policijos pareigūnai sulaikė kaltinamuosius D. B., D. D. ir liudytoją K. N..

Iš 2017-06-20 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. M 1239/2016(02) matyti, kad E. M. mirė nuo krūtinės sumušimo, pasireiškusio krūtinės kairės pusės II, III ir IV šonkaulių lūžimais, kraujosruvomis tarpšonkauliniuose raumenyse ir širdiplėvėje bei širdies sumušimu. Tai komplikavosi ūmiu refleksogeniniu širdies veiklos sutrikimu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, turinčiu ribotą paviršių ir gana didele jėga. Tai galėjo gautis suduodant rankos kumščiu, spiriant koja ar kitu masyviu daiktu. Išvardinti sužalojimai padaryti labai greitai, kelių minučių laikotarpyje prieš mirtį. Šie sužalojimai tapo tiesiogine E. M. mirties priežastimi. Po krūtinės sumušimo su krūtinės kairės pusės II, III ir IV šonkaulių lūžimais ir širdies sumušimo E. M. mirė kelių minučių laikotarpyje ( t. 2, b. l. 41-51 ). Šią išvadą patvirtino ir teismo posėdyje apklaustas ekspertas L. G.. Jis taip pat paaiškino, kad tokio pobūdžio sužalojimai negalėjo būti padaryti metalinio vamzdžio galu, kadangi tokių sužalojimų nėra.

Baudžiamoji atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko veikos (veikimo ar neveikimo) ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Nustatant priežastinį ryšį turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga mirčiai kilti (be jos ji nekiltų), ar mirtis buvo dėsninga (neatsitiktinė) ir numatoma veikos pasekmė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai byloje dėl nužudymo kaltinami keli asmenys, teismas priimdamas nuosprendį gali remtis mirtino smūgio arba mirties dėl sužalojimų visumos doktrina. Remiantis mirtino smūgio doktrina, jei tokiu atveju nukentėjusiojo mirtį sukėlė vienas ar keli padaryti sužalojimai ir nustatyta, kad ne visi asmenys smurtą naudojo turėdami tyčią nužudyti, tai už nužudymą atsako tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis. Tačiau, jei nukentėjusiojo mirtį sukėlė nors ir vienas padarytas sužalojimas, bet nustatyta, kad smurtą naudojo keli asmenys, o smurto pobūdis ir intensyvumas liudija apie tyčią nužudyti, kuri apima ir gyvybės atėmimą, tai už nužudymą atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, bet ir kiti, tiesiogiai dalyvavę gyvybės atėmimo procese (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2006, Nr. 2K-10/2010, Nr. 2K-7-156/2010).

Nagrinėjamu atveju kaltinamųjų D. B. ir D. D. parodymai apie E. M. sužalojimo aplinkybes yra prieštaringi. Kaip jau minėta, kaltinamoji D. B. aiškina, kad atėjusiam ir iš kišenės išsitraukusiam peilį nukentėjusiajam E. M. ji pirmoji ranka trenkė į veidą, o šiam nukritus ant žemės dar kelis kartus ranka trenkė į įvairias kūno vietas ir spardė kojomis. Jos aiškinimu, po to ji E. M. daugiau nemušusi. Kaltinamasis D. D. aiškina, kad tai jis pirmasis trenkė metaliniu strypu nukentėjusiajam per nugarą, vėliau jam nukritus ant žemės, tuo strypu jį daužė į įvairias kūno vietas. Po to tuo pačiu metaliniu strypu nukentėjusįjį mušė D. B.. Dar vėliau D. D. rankų delnais mušė gulintį nukentėjusįjį per veidą, o dar vėliau jam į kažkurią kūno vietą ( galimai – į galvą ) tuo pačiu metaliniu strypu trenkė D. B..

Nagrinėjamoje byloje esant prieštaringiems kaltinamųjų parodymams bei nesurinkus kitų objektyvių įrodymų, negalima tiksliai nustatyti, kuris – D. B. ar D. D. sudavė nukentėjusiajam E. M. mirtiną smūgį į krūtinę, pasireiškusį krūtinės kairės pusės II, III ir IV šonkaulių lūžimais, kraujosruvomis tarpšonkauliniuose raumenyse ir širdaplėvėje bei širdies sumušimu. Tačiau iš byloje surinktų duomenų visumos matyti, kad tiek D. B., tiek D. D., veikdami bendrininkų grupe , intensyviai mušė nukentėjusįjį, sudavė jam smūgius rankomis, spardė kojomis, mušė metaliniu strypu į įvairias kūno vietas. Jokių patikimų duomenų, leidžiančių spręsti, kad smūgius į nukentėjusiojo krūtinę, kur buvo padarytas mirtį sukėlęs sužalojimas, galėjo suduoti kiti asmenys, byloje nenustatyta. Tokiu būdu darytina vienareikšmė išvada, kad nukentėjusįjį nužudė būtent kaltinamieji D. B. ir D. D.. Taip pat pažymėtina, kad tarp kaltinamųjų veiksmų – smūgių sudavimo nukentėjusiajam , ir padarinių – nukentėjusiojo mirties – yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nužudymas gali būti padarytas veikiant tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant atimti gyvybę ir neapibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant alternatyvių nusikalstamų pasekmių. Kaltinamųjų veiksmai kvalifikuoti kaip padaryti bendrai. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tai, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi vykdyti bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, taip pat kiekvienas bendrininkas turi suvokti, kad kėsinasi į tą patį objektą, be to, turi suprasti ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius ir pan. Asmenų susitarimas bendrai atlikti nusikalstamą veiką galimas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais-gestu, mimika ir panašiai. Teismas daro išvadą, kad susitarimas bendriems veiksmas šioje byloje kilo spontaniškai, t. y. nukentėjusiajam E. M. atėjus pas kaltinamuosius, kaltinamasis D. D. ėmė jį mušti metaliniu strypu, o po to prie jo prisijungė kaltinamoji D. B. ir ėmė prieš jį kartu vartoti fizinį smurtą. Kaltinamieji D. B. ir D. D. abu matė vienas kito veiksmus, suprato, kad suduodami smūgius žmogui į gyvybiškai svarbią kūno vietą, t.y. krūtinę, suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali ją atimti, ir nors to nenorėjo, tačiau sąmoningai leido atsirasti tokiems padariniams, tuo pačiu parodydami savo abejingumą galimam nukentėjusiojo gyvybės atėmimui, t.y. kaltinamieji veikė netiesiogine tyčia. Normalaus psichinio ir socialinio išsivystymo žmogus, suduodamas nevienkartinius smūgius nesipriešinančiam asmeniui į gyvybiškai svarbias kūno vietas, suvokia, kad jo veiksmai yra pavojingi tokio žmogaus sveikatai ir gyvybei ( LR Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-281/2008, 2K-469/2007, 2K-174/2007 ).

Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų D. B. ir D. D. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje yra pilnai įrodyta, jų nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte kaip lengvinanti aplinkybė numatyta tai, kad kaltininkas pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis D. D. iš esmės pripažino esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, savo veiksmus vertino kritiškai. Atsižvelgiant į tai, šią aplinkybę teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte kaip lengvinanti aplinkybė numatyta tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys.

Minėta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu paprastai yra laikomas toks nukentėjusiojo elgesys, kuriuo kaltininkas yra sąmoningai skatinamas pradėti prieš jį nusikalstamą veiką – nukentėjusysis įžeidžia kaltininką, panaudoja prieš jį ar jam artimus asmenis smurtą ar kitokius tyčinius veiksmus, sukeliantis kaltininkui emocinę įtampą, formuojantis ar stiprinantis nusikalstamos veikos padarymo motyvą. Sprendžiant, ar nukentėjusiojo poelgis buvo provokuojantis, tikslinga atsižvelgti į tai, kiek jis esmingai prieštarauja moralės ir dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumą ir kaip tai paveikia kaltininką, atsižvelgiant į jo individualias asmenines savybes. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, Nr. 2K-446/2010, Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-386/2012).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis E. M. jau ateidamas šūkavo „dunkeliai, aš jus užmušiu, papjausiu“. Užėjęs į patalpą, kur gyveno kaltinamieji, jis iš kišenės išsitraukė peilį. Tada kaltinamasis D. D. pasiėmė ant grindų gulėjusį metalinį strypą ir juo ėmė mušti nukentėjusįjį. Pažymėtina, kad peilis nei pas nukentėjusįjį, nei įvykio vietoje nebuvo surastas, tačiau apie tai, kad nukentėjusysis išsitraukė peilį ir juo grasino tvirtina tiek kaltinamieji, tiek ir konflikto pradžią metęs liudytojas J. J.. Iš pagarsintų liudytojo I. T. parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog „J.“ ( liudytojas J. J. ) jam minėjo, kad E. M. svaidėsi peiliu. Jis pats žino, kad E. turėjo sulenkiamą peilį, kurio ašmenys buvo apie 10 cm, ašmenų plotis apie 3 cm. Bendras peilio ilgis, jį ištiesus, buvo apie 20 cm. Kokia buvo peilio rankena, nežino. Peilio ašmenys nebuvo dantyti. Iš kur E. šį peilį gavo, nežino, tačiau minėjo, kad tai jo tėvo peilis. Prieš savaitę jam E. buvo atidavęs savo striukę, kurios kišenėje jis ir buvo radęs šį peilį, kurį E. grąžino.

Tokiu būdu nukentėjusiojo žodiniai grasinimai „papjauti, užmušti“, peilio išsitraukimas, davė pagrindą kaltinamiesiems tuos grasinimus suvokti kaip realius, todėl tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiojo elgesys buvo provokuojantis. Tai pripažintina abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte kaip lengvinanti aplinkybė numatyta tai, kad kaltininkas suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamoji skambino į bendrojo pagalbos centro numerį 112 ir kvietė greitąją pagalbą ( t. 1, b. l. 65-69 ). Iš to seka, kad ji savo aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių ir tai teismas pripažįsta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte kaip sunkinanti aplinkybė numatyta tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad šia nusikalstamą veiką kaltinamieji padarė bendrininkų grupe ( apie tai teismas pasisakė jau anksčiau ). Tokiu būdu tai pripažįstama jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte kaip sunkinanti aplinkybė numatyta tai, kad nusikalstamą veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Iš bylos medžiagos matyti, kad abu kaltinamieji šią nusikalstamą veiką padarė, būdami apsvaigę nuo alkoholio ( t. 3, b. l. 40, 60 ). Teismas daro išvadą, kad tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui. Tokiu būdu tai pripažįstama jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teismas kaltinamosios D. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįsta tai, kad ji savo aktyviais veiksmais siekė išvengti sunkesnių padarinių bei tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo E. M. elgesys.

Jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje bei nusikalstamą veiką padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamojo D. D. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi bei tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo E. M. elgesys.

Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje bei nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Byloje civilinio ieškinio nėra.

Dėl bausmės skyrimo.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaip matyti, kaltinamoji D. B. anksčiau teista, tačiau teistumas išnykęs ( t. 3, b. l. 12-14 ), administracine tvarka bausta, turi galiojančių nuobaudų ( t. 3, b. l. 1-3, 39-48 ), niekur nedirba, neturi pastovios gyvenamosios vietos, nuo 2000 metų yra psichiatrinėje įskaitoje, gydėsi VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje, VšĮ RKL padalinio psichiatrijos ligoninės I ūmių psichikos sutrikimų skyriuje, lankėsi VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono psichikos sveikatos centre.

2017-03-17 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos (duomenys neskelbtini)teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-198/2017 nurodyta, kad D. B. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga ( t. 3, b. l. 58 ). Priklausomybės ligų įskaitoje neįrašyta (t. 3, b. l. 53, 55 ). Nustatytos dvi jos atsakomybę lengvinančios ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Vertinant pagal LR baudžiamojo kodekso 11 str. nuostatas, kaltinamoji D. B. padarė vieną labai sunkų nusikaltimą ( LR BK 129 str. 1 d. ). Svarbu pažymėti tai, kad nusikaltimo, numatyto LR BK 129 str. 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo septynių iki penkiolikos metų. Byloje nėra nustatytų būtinų sąlygų LR BK 62 str. nuostatų taikymui, kaip ir nėra nustatytų sąlygų LR BK 54 str. 3 dalies nuostatų taikymui. Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, kaltinamajai paskirtina reali laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam bausmės minimumui.

Kaltinamasis D. D. anksčiau teistas, turi neišnykusį teistumą ( t. 3, b. l. 139-141 ), administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi ( t. 3, b. l. 192-194 ), niekur nedirba, neturi pastovios gyvenamosios vietos. Psichiatrinis gydymas, įskaita : D. D. 2012-09-03 ir 2013-01-21 su siuntimu kreipėsi į VšĮ RKL padalinio psichiatrijos ligoninę, siuntimo priežastys - F43.2 ir F10.3. 2015 metais yra patyręs galvos traumą.

2017-05-24 - 06-09 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos (duomenys neskelbtini)teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-168/2017 nurodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu – 2016-12-07 D. D. konstatuojamas lengvas kognityvinis sutrikimas (F06.7), jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Nusikalstamos veikos padarymo metu D. D. nebuvo laikinoje liguistoje psichinės veiklos sutrikimo būsenoje. Šiuo metu D. D. konstatuojamas lengvas kognityvinis sutrikimas (F06.7), jis gali suvokti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. D. D. gali būti apklausiamas, duoti teisingus parodymus, stoti prieš ikiteisminį tyrimą ir teismą, gali atlikti bausmę. D. D. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nereikalinga. ( t. 4, b. l. 36-38). Priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas ( t. 4, b. l. 2 ). Nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Vertinant pagal LR baudžiamojo kodekso 11 str. nuostatas, kaltinamasis D. D. padarė vieną labai sunkų nusikaltimą ( LR BK 129 str. 1 d. ). Svarbu pažymėti tai, kad nusikaltimo, numatyto LR BK 129 str. 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo septynių iki penkiolikos metų. Byloje nėra nustatytų būtinų sąlygų LR BK 62 str. nuostatų taikymui, kaip ir nėra nustatytų sąlygų LR BK 54 str. 3 dalies nuostatų taikymui. Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, kaltinamajam paskirtina reali laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam bausmės minimumui.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas išspręstinas LR BPK 94 str. nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115 str., 297 - 299, 301 – 303, 308, 313 str.,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti ją 8 m. ( aštuonerių metų ) laisvės atėmimo bausme, ją paskiriant atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti nepakeistą ir baigti ją taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos t. y. nuo 2018-02-20.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką, t. y. nuo 2016-12-08 iki 2018-02-20.

D. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį 8 m. ( aštuonerių metų ) laisvės atėmimo bausme, ją paskiriant atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti nepakeistą ir baigti ją taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2018-02-20.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką, t. y. nuo 2016-12-08 iki 2018-02-20.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : 2016-12-08 lavono apžiūros metu rastus ir paimtus daiktus – mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, žirkles ( 1 vnt. ), popieriaus lapus ( 4 vnt. ), žiebtuvėlį, 2016-12-08 įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu rastus ir paimtus daiktus : metalinį strypą, oranžinės ir raudonos spalvų antklodę su raudonos spalvos dėmėmis, rudos spalvos striukę su raudonos spalvos dėmėmis, juodos spalvos striukė su raudonos spalvos dėmėmis, 2016-12-09 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš VTMT Kauno skyriaus paimtus nužudytojo E. M. vilkėtus drabužius : juodos spalvos džinsines kelnes ( 1 vnt. ), apatines kelnaites ( 1 vnt. ), batus ( 1 pora ), kojines ( 1 pora ), palaidinę trumpomis rankovėmis, juodos spalvos megztinį, žalios spalvos megztinį, juodos spalvos striukę, saugomus UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

2016-12-08 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu įtariamojo D. D. savanoriškai pateiktus drabužius : juodos spalvos megztinį, pilkos spalvos megztinį, mėlynos spalvos kelnes ( 1 vnt. ), juodos spalvos batus ( 1 pora ), žalios spalvos kojines ( 1 pora ), saugomus UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nuteistajam D. D..

2016-12-08 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu įtariamosios D. B. savanoriškai pateiktus drabužius : juodos spalvos žieminę striukę, pilkos spalvos kelnes ( 1 vnt. ), mėlynos spalvos šlepetes ( 1 vnt. ), pilkos spalvos megztinius ( 2 vnt. ), pilkos spalvos kojines ( 1 pora ), saugomus UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, gražinti nuteistajai D. B..

2016-12-08 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu įtariamojo K. N. savanoriškai pateiktus drabužius : mėlynos spalvos žieminę striukę, juodos spalvos batus ( 1 pora ), mėlynos spalvos džinsines kelnes ( 1 vnt. ), mėlynos spalvos žieminę kepurę, saugomus UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, gražinti drabužių savininkui K. N..

D. D., D. B., K. N. savanoriškai pateiktus dešinės ir kairės rankų biologinės kilmės pėdsakus ( nuoplovas ), kurių vatos tamponai sudėti į po du atskirus popierinius vokus, viso 6 vnt. taip pat nuo abiejų rankų pirštų nagų nukirptos dalys su panagių turiniu, kurie supakuoti į po du atskirus vokus, viso 12 vnt. vokų, D. D., D. B., K. N. savanoriškai pateiktus seilių lyginamuosius pavyzdžius, viso 3 vnt. vokų, D. D., D. B., K. N. rankų pirštų ir delnų lyginamuosius atspaudus, atspaustus ant daktiloskopinių kortelių, viso 4 vnt. daktiloskopinių kortelių, E. M. lavono rankų atspaustus jo rankų pirštų ir delnų pavyzdžius, viso 4 vnt. daktiloskopinių kortelių, voką su mikrodalelėmis, likusiomis po tyrimo, nurinktomis nuo tirti pateiktų objektų, 1 vnt., saugomus UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Kompaktines plokšteles : 2016-12-28 UAB "(duomenys neskelbtini)" apsaugos darbuotojo A. K. pateiktą DVD plokštelę, 1 vnt., su vaizdo įrašu iš parduotuvės "(duomenys neskelbtini)", adresu (duomenys neskelbtini) (2017-01-15 apžiūros protokolas); 2016-12-12 UAB "(duomenys neskelbtini)" apsaugos darbuotojo M. Š. pateiktas 4 vnt. DVD plokštelių su vaizdo įrašu iš PC "(duomenys neskelbtini)", adresu (duomenys neskelbtini) (2016-12-30 apžiūros protokolas); CD plokštelę, 1 vnt., su garso įrašu, pateiktu 2016-12-20 Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus (2017-01-05 apžiūros protokolas); CD plokštelę, 1 vnt. su 2017-06-28 įtariamosios D. B. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo ir garso įrašu palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos ( o nuteistiesiems D. B. ir D. D. nuo nuosprendžio nuorašo jiems įteikimo dienos ) gali būt apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Algirdas Remeika