- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-03-23
- Bylos Nr.
- 1A-153-579/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys, Justas Namavičius, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- R. K.
- Advokatai
- Algimantas Smolskas
- Kategorijos
- 1.1.4.2Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą (BK 22 str.)
- 1.2.3.1.2.5Dviejų ar daugiau žmonių nužudymas (BK 129 str. 2 d. 5 p.)
- 1.2.3.1.2.6Nužudymas kankinant ar kitaip itin žiauriai (BK 129 str. 2 d. 6 p.)
- 1.2.3.1.2.7Nužudymas kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu (BK 129 str. 2 d. 7 p.)
- 1.2.3.1.2.9Nužudymas dėl savanaudiškų paskatų (BK 129 str. 2 d. 9 p.)
- 1.2.14.3.2.1Plėšimas įsibrovus į patalpą (BK 180 str. 2 d.)
- 1.2.14.3.2.2Plėšimas panaudojus nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą (BK 180 str. 2 d.)
- 1.2.14.10.2.1Turto sunaikinimas ar sugadinimas visuotinai pavojingu būdu (BK 187 str. 2 d.)
- 2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, naudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijas, t. y. vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. (R. K.) gynėjo advokato Algimanto Smolsko apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 9 punktuose, BK 180 straipsnio 2 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), BK 135 straipsnio 2 dalies 9 ir 10 punktuose, BK 138 straipsnio 2 dalies 9 ir 10 punktuose, BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 187 straipsnio 3 dalyje, BK 258 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:
- pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (už didelės vertės svetimo turto sugadinimą parduotuvėje „Ikea“), laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 9 punktus laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų;
- pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;
- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo visuotinai pavojingu būdu sunaikinti svetimą turtą parduotuvėje „Iki“) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 5 (penkiems) mėnesiams;
- pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9, 10 punktus laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams;
- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 9, 10 punktus laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;
- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;
- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo visuotinai pavojingu būdu sunaikinti svetimą turtą parduotuvėje „Iki“, siekiant išvengti sulaikymo ir išsaugoti pagrobtą svetimą turtą) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 5 (penkiems) mėnesiams;
- pagal BK 187 straipsnio 3 dalį areštu 20 (dvidešimčiai) parų;
- pagal BK 258 straipsnio 2 dalį areštu 20 (dvidešimčiai) parų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 9 punktuose, BK 180 straipsnio 2 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, subendrintos apėmimo būdu, ir R. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis už nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 2 dalyje, BK 258 straipsnio 2 dalyje, ir R. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 9, 10 punktuose, BK 138 straipsnio 2 dalies 9, 10 punktuose, BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, BK 187 straipsnio 3 dalyje, subendrintos apėmimo būdu ir R. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas R. K. paskirtos subendrintos 10 (dešimties) ir 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir R. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų.
- civilinio ieškovo ADB „Gjensidige“ naudai 93 784,69 Eur;
- civilinio ieškovo UAB „Palink“ naudai 14 312,85 Eur;
- civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai 2 470,14 Eur;
- civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 4 448,38 Eur;
- civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai 5 851,82 Eur.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. R. K. nuteistas už tai, kad 2019 m. balandžio 14 d., apie 21.00 val., būdamas parduotuvėje „Ikea“, esančioje adresu Vilniuje, Vikingų g. 1, turėdamas tyčią visuotinai pavojingu būdu sunaikinti didelės vertės svetimą turtą, atsinešęs iš anksto paruoštą plastmasinę talpą su užrašu „Good Year“, kurioje buvo degus skystis, tyčia šiuo degiu skysčiu apipylė parduotuvės „Ikea“ 33 eilėje esančius stelažus ir juose esančias prekes bei uždegęs, visuotinai pavojingu būdu – sudeginant, sugadino ir sunaikino didelės vertės svetimą turtą, t. y. UAB „FELIT“ priklausantį turtą už 70 476,45 Eur sumą. Tokie jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 187 straipsnio 2 dalyje.
2. R. K. taip pat nuteistas už tai, kad dėl savanaudiškų paskatų pasikėsino nužudyti du asmenis itin žiauriai, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, įsibrovęs į patalpą ir panaudojęs nešaunamąjį ginklą pagrobė svetimą turtą ir pasikėsino visuotinai pavojingu būdu sunaikinti svetimą turtą, o būtent:
2019 m. balandžio 14 d., apie 21.48 val., būdamas parduotuvėje „Iki“, esančioje adresu Vilniuje, Jonažolių g. 1, turėdamas vieningą tyčią nužudyti du asmenis, užvaldyti svetimą turtą ir visuotinai pavojingu būdu sunaikinti svetimą turtą, įsibrovė į šios parduotuvės tarnybinių patalpų kambarį, kur parduotuvės darbuotojos J. U. ir R. R. skaičiavo kasos pinigus, tada iš su savimi turėtos plastmasinės 0,450 l talpos, tyčia labai degiu skysčiu tirpikliu-skiedikliu apipylė J. U. ir R. R., taip pat patalpoje esančius baldus, patalpos sienas, po ko laikydamas rankoje žiebtuvėlį ir bandydamas jį įžiebti, kėsinosi padegti tarnybiniame kambaryje buvusias J. U. ir R. R., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusioji R. R. aktyviais veiksmais pasipriešino, t. y. su kėde išmušė iš jo rankų talpą su degiu skysčiu. Iš karto po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, R. K. su savimi atsinešta savadarbe metaline kapote (kardu) sudavė vieną smūgį R. R. į kaklo sritį, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį pjautine poodžio žaizda kaklo kairėje pusėje. Iš karto po to R. K., pagriebdamas nuo stalo du kasos stalčius su pinigais, išbėgo iš minėto kambario į kitas tarnybines patalpas, taip pagrobė UAB „Palink“ priklausančius 4 717,54 Eur. Tokiu būdu itin žiauriai, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, sudeginant ir žalojant savadarbe metaline kapote (kardu), pasikėsino nužudyti J. U. ir R. R., įsibrovęs į parduotuvės tarnybinę patalpą ir panaudojęs nešaunamąjį ginklą pagrobė svetimą turtą, t. y. UAB „Palink“ priklausantį turtą, bei pasikėsino visuotinai pavojingu būdu, sudeginant, sunaikinti svetimą turtą, t. y. UAB „Palink“ priklausančias patalpas, parduotuvę „Iki“, esančias adresu Vilniuje, Jonažolių g. 1.
Tokie jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimai, numatyti BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 9 punktuose, 180 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje.
3. R. K. taip pat nuteistas už tai, kad padarė sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam D. M. dėl savanaudiškų paskatų bei dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos vykdymo, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam E. G. dėl savanaudiškų paskatų bei dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos vykdymo, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam E. T., pasikėsino visuotinai pavojingu būdu sunaikinti svetimą turtą ir sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:
jis, 2019 m. balandžio 14 d., apie 21.48 val., būdamas įsibrovęs parduotuvėje „IKI“, esančioje adresu Jonažolių g. 1, Vilnius, į tarnybines patalpas, dėl savanaudiškų paskatų pasikėsinęs tyčia nužudyti du asmenis, užvaldęs svetimą turtą ir visuotinai pavojingu būdu pasikėsinęs sunaikinti svetimą turtą, siekdamas išvengti sulaikymo ir išsaugoti pagrobtą svetimą turtą, mėgino pasišalinti iš tarnybinių patalpų, tačiau nepavykus, nes durys į prekybos salę buvo laikomos uždarytos parduotuvės darbuotojų, jis tyčia tarnybinių patalpų koridoriuje uždegęs ir metęs ant grindų iš anksto paruoštus, su savimi turėtus du butelius su degiu skysčiu ir dagtimis, padegė dalį su savimi turėtų pagrobtų pinigų prie pat durų iš tarnybinių patalpų į prekybos salę, tačiau šio nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes parduotuvės darbuotojai užgesino kilusį gaisrą. Toliau jis, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, nubėgęs į tarnybinių patalpų virtuvę, išmušė langą, 223,85 Eur vertės. Iš karto po to virtuvėje, vengdamas sulaikymo ir bandydamas išlaikyti pagrobtą turtą, t. y. dėl savanaudiškų paskatų su savimi atsineštu peiliu sužalojo bandžiusius jį sulaikyti parduotuvės „IKI“ apsaugos darbuotojus, t. y. tyčia su peiliu sudavė ne mažiau kaip du smūgius E. G. į žastą ir dilbį, padarydamas nukentėjusiajam E. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį durtine – pjautine žaizda kairio žasto apatinės dalies išoriniame paviršiuje su stipininio nervo pažeidimu ir kiaurymine durtine – pjautine žaizda dešinio dilbio nugariniame paviršiuje; tyčia su peiliu sudavė ne mažiau kaip du smūgius E. T. į krūtinę ir sėdmenis, padarydamas nukentėjusiajam E. T. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį durtinėmis – pjautinėmis žaizdomis krūtinės kairėje bei kairio sėdmens srityje; tyčia su peiliu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį D. M. į kairę koją, padarydamas nukentėjusiajam D. M. sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairės šlaunies durtine – pjautine žaizda su dvigalvio raumens lateralinės galvos pažeidimu, šlaunies giliosios venos pažeidimu ir šlaunies giliosios arterijos šakos pažeidimu bei nukraujavimu, sukėlusiu pohemoraginę anemiją; tokiu būdu jis padarė sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam D. M. dėl savanaudiškų paskatų bei dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos vykdymo; padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam E. G. dėl savanaudiškų paskatų bei dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos vykdymo; padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam E. T.. Iš karto po to, taip su peiliu sužalojęs minėtus parduotuvės „IKI“ apsaugos darbuotojus, jis išbėgo iš tarnybinių patalpų į prekybos salę, pralaužęs užblokuotas prekybos salės lauko duris, iš parduotuvės patalpų pabėgo su pagrobtais pinigais. Tokiu būdu jis pasikėsino visuotinai pavojingu būdu sunaikinti svetimą turtą, t. y. UAB „Palink“ priklausančias patalpas, parduotuvę „IKI“, esančias adresu Jonažolių g. 1, Vilnius, ir sunaikino nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. UAB „Palink“ priklausantį turtą už 223,85 Eur.
Tokie R. K. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimai, numatyti BK 135 straipsnio 2 dalies 9, 10 punktuose, BK 138 straipsnio 2 dalies 9, 10 punktuose, BK 140 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje.
4. R. K. taip pat nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo nešaunamaisiais ginklais, o būtent: jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. balandžio 14 d., tyčia neteisėtai įgijo ir nešiojo savadarbę kapotę, kuri yra priskiriama D kategorijos duriamosios, duriamosios – pjaunamosios grupės nešaunamasis šaltasis ginklas, iki 2019 m. balandžio 14 d. apie 21.48 val., laikė prie savęs, kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir savadarbė kapotė buvo paimta įvykio vietos, adresu Jonažolių g. 1, Vilnius, apžiūros metu. Tokie jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 258 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai
5. Nuteistojo gynėjas advokatas A. Smolskas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 22 d. nuosprendį ir išspręsti nuteistojo pakaltinamumo klausimą; pripažinus, kad R. K. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas pakaltinamas, nuteistąjį dėl kaltinimų pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 9 punktus išteisinti ir nusikalstamas veikas perkvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį; nuteistajam paskirtas bausmes sumažinti iki faktiškai sulaikyme ir suėmime išbūto laiko.
5.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad priimant skundžiamą nuosprendį buvo padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimai. Skundo autoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, teismo išvados prieštarauja surinktiems įrodymams, viso bylos proceso metu nebuvo tinkamai nagrinėjami gynybos prašymai. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad dalis skundžiamo nuosprendžio motyvų, pagrindžiančių nuteistojo kaltę, yra nukopijuoti iš kaltinamojo akto, dėl to darytina išvada, jog pirmosios instancijos teisme iš esmės duomenys nebuvo tinkamai ir išsamiai įvertinti. Kaip pavyzdys pagrįsti skundžiamo nuosprendžio išvadų prieštaringumą nurodoma, kad skundžiamo nuosprendžio 23 lape pažymėta, jog R. K. nenurodė jokių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, todėl bylą nagrinėjęs teismas neturėjo galimybės įvertinti jo veiksmų motyvų, bet nepaisant to pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad R. K. veikė esant apibrėžtai tiesioginei tyčiai atimti kito žmogaus gyvybę, t. y. sąmoningai veikė suvokdamas, kad savo veika atims kito žmogaus gyvybę, ir to siekė. Byloje nustatyta, kad R. K. inkriminuotų veikų padarymo dieną buvo pavartojęs psichiką veikiančių vaistų, buvo neadekvatus ir nesuvokė savo veiksmų, jų nekontroliavo ir negalėjo kontroliuoti nei iki tų veikų padarymo dienos, nei padarymo dieną, nei gali kontroliuoti šiuo metu. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apygardos teismas neteisingai vertino nusikalstamos veikos aplinkybes, neatsižvelgė į R. K. asmenybę, nusikalstamas veikas vertino tik abstrakčiai, pagal savo subjektyvią nuomonę, nesivadovaudamas gautais duomenimis, bei nesiėmė visų įmanomų priemonių bylai teisingai išspręsti, t. y. nebuvo išanalizuoti medicininiai duomenys apie R. K. sveikatos būkle, nebuvo atlikta pakartotinė, papildoma ekspertizė nuteistojo pakaltinamumui nustatyti, nebuvo apklausta nuteistojo sutuoktinė O. B.. Atsižvelgiant į tai skunde nurodoma, jog bylą nagrinėjant apeliacine tvarka atliktinas papildomas įrodymų tyrimas, išreikalaujant medicininius duomenis iš gydymo įstaigų, paskiriant nepriklausomą ekspertą psichiatrinei ekspertizei bei apklausiant O. B..
5.2. Anot skundo autoriaus, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog nuteistasis veikė vieninga tiesiogine tyčia, visiškai neanalizavo, kaip R. K. suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, neatsižvelgė į R. K. asmenybę iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos padarymo metu bei šiuo metu.
5.3. Skunde teigiama, kad gyvų susitikimų metu ir bendraudamas telefonu su suimtu R. K. skundo autorius (advokatas A. Smolskas) pastebėjo itin prastą R. K. psichinės sveikatos būklę bei reiškiamas suicidines mintis, nenorą bendrauti, užsidarymą. 2019 m. gruodžio 18 d. Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje pareiškiant įtarimus ne tik advokatas, bet ir tyrėja G. V. pastebėjo itin prastą nuteistojo psichinės sveikatos būklę, dėl kurios net nepavyko R. K. apklausti, nuteistasis nesuprato, kuo yra įtariamas, tik nuolat verkė ir drebėjo, dėl ko gynėjas dar 2019 m. gruodžio 19 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriui teikė prašymą užtikrinti R. K. skubią medicininę (gydytojo psichiatro) pagalbą, vėliau nuteistojo gynėjas buvo informuotas apie tai, kad R. K. Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje bandė nusižudyti. Be to, viso baudžiamojo proceso metu nuteistasis ne kartą buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės psichiatrijos skyriuje, kur jam buvo skiriami stiprūs psichotropiniai vaistai, nuo kurių R. K. yra priklausomas. Dėl nuteistojo sveikatos būklės buvo atidėti keli teisiamieji posėdžiai, negalėjo vykti sklandus teismo procesas, R. K. prisipažino, kad sunkiai supranta, kas vyksta aplinkoje, yra viskam apatiškas, nenori gyventi. Kaip teigia skundo autorius, ir šiuo metu R. K. būklė yra nepasikeitusi – pokalbių metu jis užsimena apie savižudybę, persekiojančias ir bandančias pakenkti neįvardintas būtybes. Išdėstytas aplinkybes apie R. K. būseną patvirtina teisme ištirti nuteistojo užrašai, apklaustų liudytojų parodymai apie aprašinėtas nuteistojo nuomojamo buto sienas, nuplėštus tapetus, apdegintas palanges. Taip pat ir 2019 m. rugpjūčio 27 d. – spalio 7 d. bei 2020 m. rugsėjo 29 d. – spalio 23 d. atlikus teismo psichiatrines, teismo psichologines ekspertizes surašytuose aktuose nurodyta, kad R. K. reiškiasi požymiai panašūs į paranoją, nuteistąjį nuolat kažkas persekioja, su juo kalbasi velnias ar kita būtybė, sako ką daryti, todėl jis, vedinas šių persekiojimų, ir atlieka tam tikrus veiksmus. Apklaustas R. K. nurodė, kad jaučiasi apsvaigęs nuo nuolat vartojamų vaistų, kai jų negauna, turi vienintelį norą – žaloti save ar mirti.
5.4. Gynėjas nurodo, kad prasta psichinės sveikatos būkle R. K. skundėsi ir anksčiau. Nuteistasis anksčiau užėmė aukštas pareigas Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijoje, bet vėliau buvo atleistas, dėl ko pradėjo maištauti, emigravo (pabėgo) iš Rusijos, siekdamas išvengti realios ar įsivaizduojamos grėsmės savo ir savo šeimos gyvybei. Jau gyvendamas Lietuvoje, 2016–2019 metų laikotarpiu nuteistasis nuolat lankėsi pas šeimos gydytojus ir/ar gydytojus psichiatrus dėl psichikos sveikatos sutrikimų (nuolatinės baimės, nerimo, depresijos), buvo gydomas Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikoje, VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje arba VšĮ Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, R. K. buvo skiriami stiprūs psichotropiniai vaistai. Nuteistasis ne tik nuolat jautė didžiulę baimę dėl galimo Rusijos Federacijos specialiųjų tarnybų susidorojimo, bet prarado Lietuvoje kurtą verslą, išgyveno (Lietuvoje) gimusios dukters mirtį bei sūnui medikų diagnozuotą autizmą, o galiausiai sužinojo apie Lietuvos migracijos departamento priimtą sprendimą nuteistąjį su visa šeima priverstinai išsiųsti gyventi į Rusijos Federaciją, kas taip pat turėjo įtakos nuteistojo psichinės sveikatos būklei.
5.5. Apelianto nuomone, akivaizdu, kad R. K. elgesys negali būti vertinamas kaip norma ir neatitinka sveiko, protingo, adekvataus asmens elgesio. Nuteistasis turi sunkų psichinės sveikatos surikimą, bet, galimai dėl priešiško nusistatymo prieš patį nuteistąjį ar jo tautybę, nebuvo siekiama nustatyti tikslios jo būsenos ir ekspertizės buvo atliktos atmestinai. Paskutinės teismo psichiatrinės, teismo psichologinės ekspertizės metu netgi konstatuota, kad R. K. savo psichinę būklę simuliuoja, bet tokia ekspertizės išvada kelia abejonių, nes R. K. dar keletą metų prieš įvykį jau gydėsi psichines ligas. Atliktų ekspertizių išsamumu abejotina ir dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu likus keletui dienų iki teismo psichiatrinės ekspertizės atlikimo pabaigos, advokatas telefonu kalbėjosi su teismo psichiatrais apie planuojamą ekspertizės trukmę ir buvo informuotas, jog teismo ekspertų nuomonės dėl R. K. sveikatos būklės kardinaliai išsiskyrė, ekspertai negalėjo atsakyti į pateiktus klausimus, dėl to svarstyta teismo psichiatrinę ekspertizę dar pratęsti, bet, kaip paaiškėjo vėliau, jau kitą dieną po telefoninio pokalbio teismo psichiatrinė ekspertizė buvo baigta. Pats nuteistasis po jam atliktos stacionarios kompleksinės teismo psichiatrijos, psichplogijos ekspertizės skundėsi nepagarbiu ir grubiu ekspertų elgesiu, tuo, kad nebuvo leista išsakyti savo jausmų bei savijautos, nurodyti, kokius psichotropinius vaistus vartojo. Be to, R. K. psichikos sveikatos būklė po atliktos stacionarios kompleksinės teismo psichiatrijos ekspertizės nuolatos blogėjo, nuteistasis periodiškai yra gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės psichiatrijos skyriuje, taip pat buvo gydytas ir paskutinius du mėnesius iki skundžiamo nuosprendžio paskelbimo, vartoja gydytojų paskirtus psichotropinius vaistus, ne kartą bandė žudytis, o įteikus nuosprendį ir pranešus bausmės dydį, R, K. nuosprendį suplėšė, jam sutriko aplinkos suvokimas. Gynėjo vertinimu, išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą iš naujo įvertinti nuteistojo pakaltinamumo klausimą paskyrus pakartotinę papildomą psichiatrinę-psichologinę ekspertizę.
5.6. Apibendrinant nurodytas aplinkybes apie nuteistojo R. K. psichinės sveikatos būseną, skunde daroma išvada, kad nuteistasis tiek baudžiamojo proceso metu, tiek iki nusikalstamų veikų padarymo, o taip pat ir darydamas nusikalstamas veikas buvo neadekvatus, nestabilios būsenos, negebėjo susitvarkyti su savo jausmais ir emocijomis, be to, nusikaltimo padarymo metu taip pat buvo suvartojęs didelį kiekį (devynias tabletes) psichiką veikiančių vaistų, todėl negalėjo suprasti ir nekontroliavo savo veiksmų, jų iš anksto neplanavo, neturėjo tikslo padaryti negrįžtamos žalos nei kitiems asmenims, nei aplinkai, nusikalstamus veiksmus atliko vedinas balso savo galvoje, kuriam negalėjo pasipriešinti, o kad pasielgė pavojingai suprato tik kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Apelianto nuomone, nusikalstamų veikų padarymo būdas ir aplinkybės taip pat rodo, kad R. K. veikė beprotybės būsenoje, t. y. būdamas nepakaltinamu.
5.7. Skunde gynėjas aptaria nuteistojo veiksmus įvykio dieną (tiek parduotuvėje „Ikea“, tiek parduotuvėje „Iki“) ir pažymi, jog teismas šiuos veiksmus traktavo kaip nusikaltimų daugetą, o ne kaip vieną tęstinį nusikaltimą.
5.8. Taip pat skunde pažymima, kad net ir nustačius, jog R. K. nusikalstamas veikas padarė suvokdamas savo veiksmų esmę ir galėdamas juos valdyti, visgi byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistasis turėjo tikslą ką nors nužudyti ir nebaigė veikos ne nuo savo valios priklausančių aplinkybių. Skundo autoriaus vertinimu, R. K. nepavykus sudeginti gyvų, nuteistasis parduotuvės darbuotojas galėjo užkapoti su kapokle, bet to nepadarė, kas rodo, kad R. K. neturėjo ketinimų nužudyti moteris. Pripažinus, jog R. K., būdamas pakaltinamas, sąmoningai pavogė pinigus, jo veiksmai galėtų būti kvalifikuojami pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Kita vertus, kyla abejonių, kodėl nuteistasis degino pinigus ir tai papildomai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį.
5.9. Skunde nesutinkama ir su nuteistajam paskirtos bausmės dydžiu. Sistemiškai aiškinant bausmės paskirtį, įtvirtintą BK 41 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančias nuostatas ir BK 54 straipsnio 3 dalį, akivaizdu, kad vienas iš pagrindinių bausmės tikslų – teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas, kuris pirmiausia yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Gynėjo nuomone, nagrinėjamoje byloje skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino R. K. asmenybę, paskirta galutinė subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė neatitinka bausmės paskirties ir tikslų. R. K., sužinojęs, ką padarė, prisipažino atlikęs visuomenei pavojingus veiksmus, dėl jų pergyvena ir gailisi, tačiau veiksmų pobūdžio, tyčios nuteistasis nesuvokia dėl savo psichologinės būsenos. Taigi, nagrinėjamu atveju paskirtas laisvės atėmimas niekaip neįtakos ar juo labiau nereabilituos asmens, ko yra siekiama skiriant bausmę, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti tik išnagrinėjus asmens pakaltinamumo klausimą ir paskyrus tinkamą gydymą.
6. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies
7. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatytos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos – teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal apelianto prašymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis) ar tik jo dalis, o pagal prašymų pobūdį ir nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės dydis ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-303/2018). Tiksliai suformuluoti konkretūs prašymai paprastai nustato aiškesnes apeliacinio skundo ribas nei bendresnio pobūdžio reikalavimai. Tačiau apeliantui netiksliai ar net netinkamai suformulavus savo prašymą, apeliacinės instancijos teismas apie apeliacinio skundo ribas turi spręsti iš skunde nurodytų nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindų ir motyvų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-151-648/2017).
Žemesnės instancijos teismas
8. Didžioji dalis apeliacinio skundo argumentų yra susiję su nuteistojo R. K. psichikos būkle nusikalstamų veikų padarymo metu – nuteistojo gynėjas neginčija nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, tačiau skunde tvirtina, jog tiek prieš nusikalstamų veikų padarymą, tiek darant nusikalstamas veikas, tiek ir šiuo metu, jau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, R. K. sirgo ir vis dar serga psichikos liga, dėl kurios, kaip teigia gynėjas, nuteistasis negalėjo suvokti atliekamų veiksmų ir jų valdyti, tai yra skunde keliamas R. K. pakaltinamumo klausimas. Konkrečiai dėl veikų kvalifikacijos skunde pažymima, jog nuteistasis nenorėjo nieko nužudyti, todėl jo veiksmai parduotuvėje „Iki“ turėtų būti kvalifikuojami tik pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (2 punkte aprašyta nusikalstam veika), gynėjui taip pat nesuprantama, kodėl pinigų deginimas parduotuvėje „Iki“ buvo įvertintas kaip pasikėsinimas visuotinai pavojingu būdu sunaikinti svetimą turtą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (3 punkte aprašyta nusikalstama veika), galiausiai, nors tokią išvadą paneigiantys argumentai skunde nepateikiami, gynėjas pažymi, kad teismas R. K. veiksmus traktavo kaip nusikaltimų daugetą, o ne kaip tęstinę veiką. Kaip matyti, apeliantas skunde neginčija R. K. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį parduotuvėje „Ikea“ (1 punkte aprašyta veika), taip pat jo veiksmų disponuojant nešaunamuoju ginklu (4 punkte aprašyta veika), todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis tikrinamas paduoto apeliacinio skundo ribose.
Dėl R. K. pakaltinamumo
9. Pakaltinamumas – tai fizinio asmens sugebėjimas suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Tai yra vienas iš būtinų nusikalstamos veikos subjekto – fizinio asmens, požymių. BK 17 straipsnis nustato, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Nepakaltinamumą apibūdina du kriterijai – medicininis ir juridinis. Medicininio kriterijaus išraiška yra asmens psichikos sutrikimas, juridinis kriterijus reiškia tokį asmens psichikos sutrikimą, kuris atima jam sugebėjimą suvokti savo veiksmų esmę (intelektinis požymis) ir (ar) galėjimą juos valdyti (valinis požymis). Nustačius šiuos abu kriterijus atitinkančias aplinkybes, pripažįstama, kad asmens padarytoje pavojingoje baudžiamojo įstatymo uždraustoje veikoje nėra būtinojo subjektyviojo požymio – kaltės, todėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės ir bausmės paskyrimo jam klausimai nesprendžiami, tačiau tai sudaro pagrindą pradėti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-222/2018, 2K-253-976/2019, 2K-5-976/2021).
10. Kai yra pakankamai duomenų, rodančių, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką galėjo padaryti nepakaltinamas asmuo, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas privalo skirti tokiam asmeniui teismo psichiatrinę ekspertizę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-376/2011). Pagal teismų praktiką, tiek nepakaltinamumas, tiek ribotas pakaltinamumas nustatomi tiriant konkrečią baudžiamąją bylą to nusikaltimo padarymo metu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137-693/2017). Nepakaltinamumo negalima preziumuoti, jį reikia nustatyti kiekvienu atveju, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, be kita ko, remiantis specialiosiomis žiniomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-976/2021).
11. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas, spęsdamas R. K. pakaltinamumo klausimą, netinkamai vertino su tuo susijusius bylos duomenis. Nagrinėjamoje byloje R. K. psichinės sveikatos klausimui išspręsti buvo skirta pakankamai daug dėmesio. Visų pirma, ikiteisminio tyrimo metu jam skirta ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrinė-psichologinė ekspertizė, kurios metu padaryta išvada, jog ambulatorinės ekspertizės metu nėra galimybės atsakyti į pateiktus klausimus, todėl rekomenduojama skirti stacionarią teismo psichiatrijos ekspertizę (6 t., b. l. 29-31). 2019 m. rugpjūčio 27 d. – spalio 7 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-29/2019, atlikus stacionarinę teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę buvo įvertinta tiek aktuali ikiteisminio tyrimo medžiaga, tiek medicininė dokumentacija, susijusi su R. K. sveikata, tiek jo būklė ekspertinio stebėjimo laikotarpiu. Padaryta išvada, kad: nusikaltimo padarymo metu, 2019 m. balandžio 14 d., R. K. nustatyti mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai, adaptacijos sutrikimai, kurie netrukdė jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; šuo metu R. K. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (6 t., b. l. 78-85). Ekspertės N. M. bei A. G. šias išvadas patvirtino ir pirmosios instancijos teisme. Ekspertė N. M., įvertinusi papildomus R. K. medicininius dokumentus iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės (8 t., b. l. 138-140), taip pat nurodė, jog pagrindo skirti papildomą ekspertizę nėra. Visgi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į R. K. gynėjo prašymą, proceso dalyvių poziciją, R. K. elgesį 2020 m. rugpjūčio 24 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu (kuris teisėjų kolegijai kėlė abejonių dėl jo galimybės dalyvauti procese), siekdama pašalinti bet kokias kylančias abejones, skyrė pakartotinę stacionarinę kompleksinę teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę (9 t., b. l. 11-13). 2020 m. rugsėjo 29 d. – spalio 23 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertams, atlikus pakartotinę stacionarinę ekspertizę Nr. 82TPK-11/2020, įvertinus ne tik aktualią baudžiamosios bylos medžiagą, bet ir papildomus dokumentus, susijusius su R. K. sveikata laikotarpiu, kuomet jam buvo taikomas suėmimas (medicininius pažymėjimus iš laisvės atėmimo vietų ligoninės, asmens sveikatos istoriją iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos), taip pat vykdžius šio asmens stebėjimą, betarpiškai bendravus su nuteistuoju, buvo padaryta išvada, jog: R. K. 2019 m. balandžio 14 d., tiriamų nusikalstamų veikų padarymo dieną, nesirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, jis galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti; nuo 2019 m. balandžio 19 d. iki 2020 m. kovo 13 d. jam buvo diagnozuoti laikini psichikos sutrikimai (panikos sutrikimas, pasikartojantis vidutinio sunkumo depresijos epizodas), šiuo metu jam nustatyti mišrūs asmenybės sutrikimai ir adaptacijos sutrikimai bei atskirų psichikos sutrikimo simptomų sąmoninga simuliacija, dėl ko jis gali suprasti savo veiksmų reikšmę (9 t., b. l. 56-65). Kaip matyti, abejų ekspertizių metu buvo padarytos analogiškos išvados – R. K. nustatyti tam tikri sveikatos sutrikimai (mišrūs adaptacijos, asmenybės sutrikimai, vidutinio sunkumo depresija), tačiau jie nebuvo tokie, kad apribotų R. K. sugebėjimą suvokti savo veiksmų esmę ar juos valdyti. Ekspertai padarė išvadą, jog nuteistasis tiek inkriminuojamų veikų padarymo metu, tiek ekspertizių atlikimo metu suvokė ir suvokia, kad jo veiksmai yra pavojingi, gali juos valdyti.
12. Skunde gynėjas abejoja aptartų ekspertizės aktų pagrįstumu, išsamiai aptaria savo paties patirtį proceso metu bendraujant su nuteistuoju, aplinkybę, jog dėl R. K. sveikatos pirmosios instancijos teisme buvo ne kartą atidėti teisiamieji posėdžiai (5.3. punktas), skunde taip pat aptariami R. K. sveikatos sutrikimai dar iki jam inkriminuotų veikų padarymo, taikytas gydymas įvairiose gydymo įstaigose (5.4. punktas), nurodomas jo sveikatos pablogėjimas po skundžiamo nuosprendžio priėmimo (5.5. punktas). Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, susijusios su R. K. sveikata, kuriomis remdamasis gynėjas abejoja atliktų ekspertizių patikimumu, buvo įvertintos ekspertinių tyrimų metu, kurių nagrinėjamu atveju buvo ne vienas – pirmą kartą stacionarinė ekspertizė R. K. atlikta neilgai trukus po nagrinėjamų įvykių, 2019 rugpjūčio-spalio mėnesį, antrąjį kartą 2020 m. rudenį. Abu kartus ekspertai nenustatė baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens psichikos sutrikimo, dėl kurio jis negalėtų suvokti savo veiksmų pavojingumo ir jų valdyti. Ekspertams buvo pateikta tiek aktuali bylos medžiaga, tiek medicininiai dokumentai, susiję su R. K. sveikata, tokių duomenų trūkumas nėra įvardinamas ir nuteistojo gynėjo skunde. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo dar kartą išreikalauti aktualūs R. K. medicininiai dokumentai, tame tarpe ir nauji (12 t., b. l. 2-40), jie pateikti susipažinti vienam iš antrąją ekspertizę atlikusių ekspertų – S. S., kuris apklausiamas patvirtino savo išvadą, paaiškino, kad nors R. K. ir serga tam tikrais psichikos sutrikimais, depresija, tačiau jis išlieka sąmoningas, aplinkybė, jog anksčiau jam buvo nustatytas vidutinio sunkumo depresijos epizodas, o šiuo metu nustatytas sunkus depresijos epizodas, ekspertizės akte pateiktų išvadų nepaneigia. S. S. taip pat paaiškino, kad nuteistasis gali atlikti laisvės atėmimo bausmę, jei jam būtų reikalingas ambulatorinis ar stacionarinis gydymas, Laisvės atėmimo vietų ligoninė, kuri yra specializuota įstaiga, suteiktų jam tokią pagalbą.
13. Gynėjo skundo argumentai dėl nuteistojo sveikatos būklės vertinami ne izoliuotai, o visų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų kontekste. Nagrinėjamu atveju aktualios yra ekspertų išvados, pateiktos 2020 m. rugsėjo 29 d. – spalio 23 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte, susijusios su tam tikru nuteistojo veiksmų simuliavimu. Šiame akte be kita ko pažymėta, kad tiriamasis R. K. siekia save pateikti kaip labai ligotą asmenį: ambulatorinės ekspertizės metu tiriamasis savo būseną apibūdino labai neapibrėžtai, pateikdamas įvairių, išgalvotų savo elgesio motyvų, pirmos stacionarinės ekspertizės metu netiksliai nurodė savo gydymosi laiką, melagingai teigė, kad buvo gydomas Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Atlikdamas užduotis R. K. elgėsi manipuliatyviai („nepastebėdavo“ akivaizdžių elementarių dalykų). Pirmosios stacionarinės ekspertizės metu tiriamajam buvo stebėta dvejopa elgsena, priklausanti nuo pokalbio temos, bei užfiksuoti pirmą kartą nurodomi – deklaruojami neva veikos metu jam buvę psichozės reiškiniai („girdėjau velnio balsą“). Antrosios stacionarinės ekspertizės metu užfiksuotos dar aktyvesnės tiriamojo R. K. pastangos save pateikti kaip ryškių psichikos sutrikimų turintį asmenį, t. y. stebėta labai aktyvi simuliacinė elgsena, pateikiant stebinčiam personalui įvairias padrikas idėjas – neva jaučiamas haliucinacijas, kurios neturėjo jokio ryšio nei su stebėtu tiriamojo elgesiu, nei su kitais objektyviais jo psichinės veiklos požymiais. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme ekspertas S. S. patvirtino, kad bendraujant su R. K. jo nurodomi simptomai kito – iš pradžių tiriamasis nurodė klausos, regos haliucinacijas, kitą kartą regos haliucinacijas jau neigė, susidarė įspūdis, jog to, ką nurodo, R. K. neišgyveno.
14. Ekspertizės aktą ar eksperto arba specialisto išvadą teismas turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu. Ekspertizės akto (specialisto išvados), kaip įrodymo, vertinimui keliami reikalavimai nustatyti BPK 20 straipsnio 5 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-283-222/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-437/2008, 2K-240/2008, 2K-183-693/2016, 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018, 2K-141-976/2019); jis vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, 2K-277/2013, 2K-484/2013, 2K-537-303/2015, 2K-129-495/2020). Tačiau teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad ekspertizės akto ir specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio, vertinimas turi specifiką, kurią lemia tai, kad aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialiųjų žinių. Teisėjai, vertinantys ekspertizės akte ar specialisto išvadoje pateiktus duomenis, tokių žinių neturi, nes priešingu atveju nereikėtų skirti ekspertizės ar kviesti specialisto. Taigi, vertinant ekspertizės aktą ar specialisto išvadą kaip įrodymą, turi būti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sąsajumas ir leistinumas, bet ir kai kurios kitos aplinkybės, būtent: ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas; ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumas; ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas; taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas; ar ekspertas ar specialistas neviršijo savo specialiųjų žinių ribų ir ar nesprendė klausimų, kurie viršija jo kompetencijos ribas, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, 2K-316-699/2015, 2K-206-693/2017, 2K-208-976/2017, 2K-97-976/2020). Pažymėtina, kad ekspertas (specialistas) privalo ekspertizę (objektų tyrimą) atlikti pagal kompetenciją, moksliškai patvirtintais, visuotinai pripažintais ir patikimais ar akredituotais tyrimo metodais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191-507/2016, 2K-206-693/2017, 2K-177-895/2018, 2K-327-719/2018, 2K-97-976/2020).
15. Asmens psichikos sutrikimo bei jo laipsnio nustatymas yra specialiųjų žinių reikalaujantis klausimas, todėl, kaip minėta, šioje byloje ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų, psichologų išvados ir rekomendacijos. Pažymėtina, kad ekspertizės šioje byloje buvo atliktos kvalifikuotų ekspertų, turinčių 1-os kategorijos teismo psichiatrų ar psichologų kompetenciją, be to, turinčių ilgametę ekspertinio darbo patirtį. Pirmoji stacionarinė ekspertizė buvo atlikta teismo psichiatrių eksperčių N. M. ir J. D., taip pat psichologės ekspertės A. G., kurios atitinkamai turi trisdešimt dviejų, dvidešimt aštuonerių bei trisdešimt trejų metų ekspertinio darbo stažą. N. M. bei A. G., kaip minėta, savo išvadas patvirtino ir pirmosios instancijos teisme. Antroji, pakartotinė, kompleksinė stacionarinė ekspertizė vėlgi atlikta trijų ekspertų – teismo psichiatrų V. M. ir S. S. bei teismo psichologo G. B., atitinkamai turinčių devyniolikos, dvidešimt penkerių ir dvidešimt septynerių metų ekspertinio darbo stažą. Vienas jų, ekspertas S. S. antrajame ekspertizės akte padarytas išvadas patvirtino apklausiamas apeliacinės instancijos teisme. Šis ekspertas pažymėjo, jog padarytoms išvadoms dėl R. K. pakaltinamumo neturi reikšmės jo sveikatos būklė ir jos pablogėjimas po paskutinės ekspertizės atlikimo (epikrizėse iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės Psichiatrijos skyriaus nuteistajam nuo 2021 m. vasario 16 d. konstatuotas sunkios depresijos epizodas, 12 t., b. l. 32-39). Nors nuteistojo gynėjas su padarytomis išvadomis nesutinka, apeliaciniame skunde prašė skirti dar vieną ekspertizę, byloje esantys ekspertizės aktai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra išsamūs, motyvuoti, padaryti įvertinus visą aktualią baudžiamosios bylos medžiagą, visus R. K. medicininius dokumentus bei jo paties elgesį, paaiškinimus ekspertizių atlikimo metu, todėl pagrindo jais nesivadovauti nėra. Naujai pakartotinei teismo psichiatrinei, psichologinei ekspertizei paskirti nėra objektyvaus pagrindo, nes atliktos kartotinės stacionarios kompleksinės teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akte įvertinti visi turimi duomenys apie R. K.psichinę sveikatą, atlikti reikalingi tyrimai, stebėjimai (gyvenimo bei socialinių duomenų analizė, medicininių dokumentų duomenų analizė, pusiau struktūruotas psichiatrinis tyrimas, klinikinis pokalbis, psichikos būsenos ir stebėtų psichikos sutrikimų simptomų įvertinimas, psichologinis ištyrimas), motyvuotai atsakyta į visus ekspertams pateiktus klausimus, nepalikta prieštaravimų ar pagrįstų abejonių. Aplinkybė, jog nuteistasis turi tam tikrų sveikatos problemų (kaip minėta, jam konstatuotas sunkus depresijos epizodas, fiksuotas savęs žalojimas) nėra pakankam jo nepakaltinamumui pripažinti – ne kiekvienas psichikos sutrikimas atima asmeniui sugebėjimą suvokti savo veiksmų esmę ir galėjimą valdyti savo veiksmus, nagrinėjamoje byloje tokio lygio psichikos sutrikimas nuteistajam nenustatytas.
16. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas prašo apklausti R. K. sutuoktinę, dėl tokio prašymo nepateikdamas išsamių argumentų – iš apeliacinio skundo neaišku, kokias svarbias šiai bylai aplinkybes galėtų nurodyti nuteistojo sutuoktinė, galima daryti tik prielaidą, kad O. B., anot gynėjo, galėtų duoti parodymus dėl nuteistojo psichinės sveikatos būklės, kuri, kaip nurodyta anksčiau, buvo įvertinta kvalifikuotų ekspertų. Pažymėtina, jog nuteistojo gynėjas dar pirmosios instancijos teisme, teisiamojo posėdžio, vykusio 2021 m. gegužės 13 d., metu nurodė neprašantis apklausti O. B., kadangi R. K. su ja nutraukė visus kontaktus, be to, nuteistojo sutuoktinė, remiantis bylos duomenimis, išvykusi į Rusijos Federaciją, jos buvimo vieta nežinoma, o jos surasti nepavyko. Taigi pagrindo tenkinti tokį nuteistojo gynėjo prašymą nėra.
Dėl R. K. veiksmų kvalifikavimo
17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog R. K. įvykio dieną veikė dvejose vietose: parduotuvėje „Ikea“ bei parduotuvėje „Iki“ (kur jo atlikti veiksmai suskirstyti į du epizodus):
17.1. Parduotuvėje „Ikea“ jis degiu skysčiu apipylė prekių stelažus ir juose esančias prekes bei juos uždegė, tokie jo veiksmai kvalifikuoti kaip didelės vertės svetimo turto sugadinimas visuotinai pavojingu būdu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį.
17.2. Parduotuvėje „Iki“ nuteistasis įsibrovė į tarnybines patalpas, kur degiu skysčiu gausiai apšlakstė dvi parduotuvės darbuotojas bei patalpoje esančius baldus, patalpos sienas, laikydamas rankoje žiebtuvėlį ir bandydamas jį įžiebti kėsinosi padegti šias dvi darbuotojas, tačiau nusikaltimo nebaigė, nes viena iš darbuotojų aktyviais veiksmais pasipriešino ir išmušė iš jo rankų talpą su degiu skysčiu; iš karto po to R. K. sudavė vieną smūgį rankoje užmaskuotai laikyta metaline kapote (kardu) pasipriešinusiai darbuotojai į kaklo sritį; po to pagriebė nuo stalo du kasos stalčius su pinigais ir išbėgo iš šios patalpos į šalia esančias kitas (tarnybines) patalpas. Tokie R. K. veiksmai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas dėl savanaudiškų paskatų nužudyti du asmenis itin žiauriai, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 9 punktai), kaip svetimo turto pagrobimas įsibrovus į patalpą ir panaudojus nešaunamąjį ginklą (BK 180 straipsnio 2 dalis) bei kaip pasikėsinimas visuotinai pavojingu būdu sudeginant sunaikinti svetimą turtą, UAB „Palink“ priklausančias patalpas, tai yra parduotuvę „Iki“ (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 187 straipsnio 2 dalis).
17.3. Toliau veikdamas parduotuvėje „Iki“, siekdamas išvengti sulaikymo ir išsaugoti pagrobtą svetimą turtą, R. K. mėgino pasišalinti iš tarnybinių patalpų, nepavykus to padaryti (nes duris užrėmę laikė parduotuvės darbuotojai), tarnybinių patalpų koridoriuje nuteistasis metė ant grindų iš anksto paruoštus, su savimi turėtus du butelius su degiu skysčiu ir dagtimis, padegė dalį su savimi turėtų pagrobtų pinigų prie pat durų iš tarnybinių patalpų į prekybos salę (parduotuvės darbuotojai gaisrą užgesino); po to nuteistasis nubėgo į tarnybinių patalpų virtuvę ir išmušė joje langą; iš karto po to virtuvėje, vengdamas sulaikymo ir bandydamas išlaikyti pagrobtą turtą, tai yra dėl savanaudiškų paskatų, su savimi atsineštu peiliu sužalojo bandžiusius jį sulaikyti tris parduotuvės darbuotojus, kuriems padarė nesunkų, nežymų bei sunkų sveikatos sutrikdymus. Tokie jo veiksmai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas visuotinai pavojingu būdu sudeginant sunaikinti svetimą turtą, UAB „Palink“ priklausančias patalpas, parduotuvę „Iki“ (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 187 straipsnio 2 dalis), kaip nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimas (BK 187 straipsnio 3 dalis) bei kaip atitinkamo masto sveikatos sutrikdymai (BK 135 straipsnio 2 dalies 9, 10 punktas, 138 straipsnio 2 dalies 9, 10 punktas, 140 straipsnio 1 dalis).
18. Apeliaciniame skunde, kaip minėta, nėra ginčijamos nustatytos faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės. Nuteistojo gynėjas, iš esmės deklaratyviai, nepateikdamas dėl to išsamesnių argumentų, nesutinka su R. K. veiksmų kvalifikavimu. Visų pirma skunde pažymima, kad nuteistojo veiksmai traktuoti kaip nusikaltimų daugetas, o ne kaip viena tęstinė veika. Antra, skunde teigiama, kad R. K. nenorėjo nieko nužudyti, todėl 2 punkte (atitinkamai 17.2 punkte) aprašyti veiksmai turėtų būti kvalifikuojami tik pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Trečia, nuteistojo gynėjas nurodo nesuprantantis, kodėl pinigų deginimas (veiksmai, aprašyti 3./17.3. punktuose) kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas visuotinai pavojingu būdu sunaikinti svetimą turtą. Nurodyti skundo argumentai pagrįsti iš dalies.
19. Nagrinėjamoje byloje R. K. neneigė atlikęs veiksmus, už kuriuos yra nuteistas, teigė besigailintis to, ką padarė, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme išsamių parodymų dėl 2019 m. balandžio 14 d. įvykių nedavė. Situacija, kuomet baudžiamojon atsakomybė patrauktas asmuo neduoda parodymų apie padarytas nusikalstamas veikas nėra išskirtinė ir ji jokiu būdu nereiškia, jog asmuo negali būti nuteistas už šias nusikalstamas veikas. Tokiais atvejais teismas, spręsdamas asmens kaltės klausimą, vertina kitus byloje surinktus įrodymus ir remdamasis jais priima atitinkamą sprendimą. Asmens tyčios kryptingumą bei jo paskatas atlikti veiksmus, už kuriuos jis nuteistas, patvirtina atliktų veiksmų pobūdis, naudotų priemonių įvairovė, taip pat specialistų išvados dėl šių priemonių bei jų panaudojimo galimybių.
20. Kvalifikuodamas R. K. veiksmus kaip pasikėsinimą itin žiauriai, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu dėl savanaudiškų paskatų nužudyti du žmones, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog neturi galimybės įvertinti R. K. veiksmų motyvų, kadangi duodamas parodymus šis asmuo nenurodė jokių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, nepaaiškino savo veiksmų paskatų. Nusikalstamos veikos padarymo motyvo nenustatymas, priešingai nei teigiama skunde (5.1. punktas), nėra kliūtis sprendžiant dėl asmens tyčios turinio. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad asmens kaltės turinys (tyčia, jos kryptingumas) atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos (motyvai) nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama (tikslas), bet ir įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t. y. konkrečias byloje nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, būdą, sužalojimų pobūdį, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-97-693/2015, 2K-483-976/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-79-489/2017, 2K-7-54-628/2020, 2K-141-303/2020). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį.
21. R. K. veiksmai parduotuvės „Iki“ tarnybinių patalpų kambaryje nukentėjusiųjų J. U. ir R. R. atžvilgiu pagrįstai pripažinti pasikėsinimu dėl savanaudiškų paskatų nužudyti du asmenis itin žiauriai, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu bei kaip plėšimas įsibrovus į patalpą ir panaudojus nešaunamąjį ginklą, tai yra kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 9 punktuose bei BK 180 straipsnio 2 dalyje. Savanaudiškas nuteistojo paskatas (BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytą kvalifikuojantį požymį) bei siekį apiplėšti (BK 180 straipsnyje numatyta veika), visų pirma, patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas iš parduotuvės „Iki“ prekybos salės, kuriame matyti, kad šioje salėje nuteistasis vaikščiojo tam tikrą laiką iki nusikalstamos veikos padarymo. Šiame įraše užfiksuota, kaip prieš nusikalstamos veikos padarymą nukentėjusioji J. U. eina prekybos salėje link tarnybinių patalpų, laikydama rankose kasos stalčius su pinigais, o jai iš paskos pajuda ir nuteistasis R. K., prie įėjimo į tarnybines patalpas jis stabteli; nuteistajam sustojus, į tarnybines patalpas nueina ir kita nukentėjusioji, R. R., o paskui ją, dešimties sekundžių laikotarpiu įeina ir pats R. K. (vaizdo įrašas Nr. ch06_20190414213243). Šis vaizdo įrašas patvirtina kelias aplinkybes – R. K. prieš nusikalstamų veikų padarymą kurį laiką vaikščiojo parduotuvės salėje, tačiau į tarnybines patalpas įėjo tik po to, kai J. U. į šias patalpas nusinešė kasos stalčius su pinigais; nuteistasis matė ir žinojo, jog tarnybinėse patalpose bus bent du žmonės.
22. R. K. veiksmai nukentėjusiųjų J. U. bei R. R. atžvilgiu užfiksuoti vaizdo įraše Nr. ch02_20190414214215_1. Šie veiksmai buvo atlikti iš karto po to, kai nuteistasis užėjo į tarnybines patalpas iš parduotuvės „Iki“ prekybos salės. Nors nuteistasis, įėjęs į patalpą, kurioje buvo nukentėjusiosios, degų skystį pradėjo pilti tik ant stalo ir tik vėliau, sulaukęs nukentėjusiosios R. R. pasipriešinimo (pastaroji pradėjo jį stumti iš patalpų), šį skystį pradėjo pilti ir ant nukentėjusiųjų (ypač gausiai aplaistydamas R. R.), tokia aplinkybė, teismo vertinimu, nepaneigia pirmosios instancijos nuosprendyje konstatuoto pasikėsinimo nužudyti. Kaip minėta anksčiau, R. K. žinojo, jog tarnybinėse patalpose yra bent du žmonės, į šias patalpas matė nueinančias abi nukentėjusiąsias, be to, jau įeidamas rankose laikė buteliuką su itin degiu skysčiu, o dar du buteliukus su savadarbiu terminio poveikio ginklu, sukonstruotu gyviesiems ar kitiems objektams, taikiniams termiškai paveikti (uždegti, sukelti gaisrą, sužaloti ir/ar sunaikinti) bei peilį turėjo krepšyje. Dar daugiau, R. K. rankoje laikė (užmaskavęs) dar ir kapotę (kardą), kurios vien dviašmenės geležtės ilgis 510 mm (4 t., b. l. 37) ir kuri, akivaizdu, skirta žmonių žalojimui. Todėl galima daryti išvadą, kad jo galimų atlikti veiksmų amplitudė buvo gana plati, o R. K. turėtų įrankių pobūdis, paskirtis rodo, kad siekdamas savo tikslo – užvaldyti svetimą turtą, nuteistasis buvo pasiryžęs įveikti bet kokias kliūtis – tame tarpe ir atimti žmogaus gyvybę. Tokią išvadą leidžia daryti ir jo veiksmų tarnybinėse patalpose pobūdis. Jau vien degaus skysčio laistymas ne tik ant baldų, bet ir ant žmonių, ketinant po to jį ir uždegti, būtų pakankamas tiek siekiant sugadinti svetimą turtą, tiek ir nužudyti nukentėjusiąsias (jas padegant). Vaizdo įraše matyti, kaip R. K. ne tik intensyviai pila degų skystį ant besipriešinančios R. R., bet ir laiko rankoje žiebtuvėlį, kuris, nukentėjusiajai R. R. aktyviai stumiant nuteistąjį, jam iš rankų iškrenta (kaip apklausiamos pirmosios instancijos teisme nurodė abi nukentėjusiosios, jos matė ir R. K. rankų judesius, rodančius, kad jis rankose turėtu žiebtuvėliu ar degtukais nori skystį uždegti). Šiame kontekste pažymėtina, kad nukentėjusiosios J. U. ir R. R. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog tokius R. K. veiksmus jos suprato vienareikšmiškai – kaip norą jas padegti gyvas. Dar daugiau, kaip matyti iš minėto vaizdo įrašo, nukentėjusiosioms toliau aktyviai priešinantis, jas R. K. puola su rankose turėta kapote ir vienai parduotuvės darbuotojai – R. R. smogia kapote į kaklo sritį. Galiausiai, iš kambario išbėgus nukentėjusiajai R. R. (kurios pasipriešinimas buvo intensyviausias), nuteistasis pasiima nuo stalo kasos stalčius su pinigais ir iš patalpos išeina.
23. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. K., atėjęs į tarnybinių patalpų kambarį, degiu skysčiu gausiai aplaisto tiek patalpoje esančius baldus, sienas, tiek ir nukentėjusiąsias (kaip nurodo R. R., ją apipylė nuo galvos iki kojų) bei ketina šį skystį padegti ir tik nukentėjusiosioms aktyviai pasipriešinus šio sumanymo įvykdyti nuteistajam nepavyksta. Netgi tuomet jis savo ketinimų neatsisako, išsitraukia užmaskuotai laikytą kapotę (kardą) ir puola nukentėjusiąsias, o vienai jų kapote smogia į kaklo sritį. Tokios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nurodyti R. K. veiksmai buvo valiniai, sąmoningi ir aiškiai išreikšti. Šie nuteistojo veikos objektyvieji požymiai rodo, kad jis, būdamas suaugęs, nors ir turėdamas tam tikrų psichinių sutrikimų (tuo metu jam buvo nustatyti mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai, adaptacijos sutrikimai), tačiau suvokdamas savo veiksmų esmę ir prasmę, turėdamas pakankamai gyvenimiškos patirties, suprato, jog naudodamas pavojingą įrankį – degų skystį, be to, turėdamas rankoje duriamąjį-pjaunamąjį ginklą (kapotę), apipildamas šiuo skysčiu nukentėjusiąsias ir ketindamas jas padegti, o kartu ir padegti patalpoje buvusius baldus (kas tik apsunkintų nukentėjusiųjų galimybes išsigelbėti), neabejotinai sukels nukentėjusiųjų R. R. ir J. U. sveikatai ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes (uždegus nuo galvos iki kojų apipiltą padegamuoju skysčiu asmenį galimybės išvengti mirties praktiškai nelieka), ir jų norėjo. Taigi jis veikė tiesiogine (apibrėžta) tyčia.
24. Vertindama nuteistojo veikimo paskatas teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad praėjus mažiau nei valandai nuo veiksmų parduotuvėje „Ikea“ atlikimo (nusikaltimas, aprašytas šio nuosprendžio 1 punkte), R. K. nuvyko į parduotuvę „Iki“, esančią netoli jo gyvenamosios vietos, kurioje nuteistojo veiksmai jau neapsiribojo svetimo turto sugadinimu. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog padegęs stelažus parduotuvėje „Ikea“, R. K. iš karto vyko į parduotuvę „Iki“, leidžia spręsti, jog nuteistojo ketinimai pirmojoje parduotuvėje nebuvo iki galo įgyvendinti. Aplinkybę, jog parduotuvėje „Iki“ nuteistasis bet kokiu būdu siekė įvykdyti plėšimą patvirtina ne tik jo paties elgesys, bet, netiesiogiai, ir liudytojo P. M. (asmens, nuomojusio butą nuteistajam ir jo šeimai) parodymai. Pirmosios instancijos teisme šis liudytojas patvirtino, jog per visą nuomos laikotarpį (dvejus metus) iš finansinės pusės jis neturėjo jokių nusiskundimų nuteistuoju, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu papildomai nurodė, kad 2014 m. balandžio 9 d. iš R. K. gavo SMS žinutę, jog šiuo metu jis laukiantis atlyginimo, kurį gaus (balandžio) mėnesio 15 dieną, po atlyginimo gavimo sumokės liudytojui nuomos mokestį su procentais. Tai buvo vienintelis kartas, kai R. K. vėlavo sumokėti nuomos mokestį (1 t., b. l. 124, 125). Liudytojo nurodytos aplinkybės patvirtina, jog likus kelioms dienoms iki nusikaltimų padarymo nuteistasis turėjo finansinių sunkumų, kuriuos, teisėjų kolegijos vertinimu, planavo išspręsti padarydamas nusikalstamą veiką, įvykdydamas plėšimą parduotuvėje, būtent dėl to kaip skolos grąžinimo dieną liudytojui nurodė 2019 m. balandžio 15 d., tai yra dieną, ėjusią iš karto po planuotos nusikalstamos veikos 2019 m. balandžio 14 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiausia nuteistajam kilo sumanymas įvykdyti plėšimą parduotuvėje „Ikea“ ir taip įgyti pinigų turėtoms finansinėms problemoms išspręsti, kartu sunaikinant šios parduotuvės turtą. Nepavykus šio plano iki galo įgyvendinti parduotuvėje „Ikea“, R. K. kilo kitas sumanymas – jis nuvyko į parduotuvę, esančią šalia jo namų, kuri, akivaizdu, buvo žinoma nuteistajam (jos išplanavimas, tiksli tarnybinių patalpų vieta), kur, siekiant pagrobti pinigus, sekė tolimesni desperatiški nuteistojo veiksmai – ne tik pasikėsinimas visuotinai pavojingu būdu sunaikinti svetimą turtą, bet ir pasikėsinimas nužudyti, plėšimas, parduotuvės darbuotojų sužalojimas.
25. Nurodytos nuteistojo finansinės problemos dar prieš nusikalstamų veikų darymą, aplinkybė, jog nuteistasis tarnybinėse patalpose padegė tik dalį pagrobtų pinigų (šiuos nuteistojo veiksmus teisėjų kolegija aptars vėliau), o kitą dalį įsidėjo į kišenę ir išsinešė iš parduotuvės (nuteistojo apžiūros metu jo kišenėse buvo rasta daugiau nei 1 500 Eur, 3 t., b. l. 120), aptartuose vaizdo įrašuose užfiksuotas R. K. elgesys, patvirtinantis, kad į tarnybines patalpas, siekdamas įvykdyti plėšimą (į patalpas, kaip minėta, pajudėjo kaip tik po to, kai į jas pinigus kasos stalčiuose nusinešė J. U.), nuteistasis ėjo žinodamas, kad patalpose bus bent du žmonės, kurie neabejotinai priešinsis jo veiksmams, šių asmenų pasipriešinimui palaužti turėdamas ne tik degų skystį, bet ir kapotę, kas nagrinėjamu atveju patvirtina jo ketinimus šį pasipriešinimą įveikti bet kokiomis priemonėmis, tame tarpe ir nužudant parduotuvės darbuotojas, galiausiai, pačioje patalpoje atliktų veiksmų pobūdis (nukentėjusiųjų apipylimas itin degiu skysčiu, ketinimas padegti šį skystį, kapotės panaudojimas), teisėjų kolegijos vertinimu patvirtina, kad R. K. tyčia buvo nukreipta ne tik įvykdyti plėšimą, bet ir į nukentėjusiųjų gyvybės atėmimą, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti ne tik pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, bet ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 9 punktus.
26. Siekį sugadinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu parduotuvėje „Iki“ patvirtina atliktų veiksmų pobūdis, pasiruošimas šiems veiksmams bei R. K. naudotos priemonės. R. K. buvo iš anksto pasiruošęs nusikalstamoms veikoms: į parduotuvę „Iki“ nuteistasis atsinešė talpą su degiu skysčiu, įsibrovęs į parduotuvės tarnybines patalpas šiuo skysčiu apipylė ne tik patalpos sienas, baldus, bet ir šioje patalpoje buvusius du asmenis (veiksmai kurių atžvilgiu aptarti anksčiau). Naftos produktų specialisto šis skystis buvo įvertintas kaip labai degus, užsidegantis nuo trumpalaikio, mažos energijos uždegimo šaltinio, pavyzdžiui, degtuko liepsnos (3 t., b. l. 131- 132). Galiausiai, tarnybinių patalpų koridoriuje bei kitoje patalpoje (pažymėtoje užrašu „Poilsio kambarys“) R. K. metė ant grindų iš anksto paruoštus, su savimi turėtus du butelius su degiu skysčiu ir dagtimis (jas uždegęs), taip pat padegė ir dalį su savimi turėtų pagrobtų pinigų. Sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų ir sprogimo pėdsakų tyrimo specialistai, ištyrę šiuos butelius, padarė išvadą, jog tai yra savadarbių terminio poveikio ginklų, sukonstruotų gyviesiems ar kitiems objektams, taikiniams termiškai paveikti (uždegti, sukelti gaisrą, sužaloti ir/ar sunaikinti) dalys; jų veikimo principas: uždegama dagtis, pritvirtinta prie butelio, ir butelis su degiu skysčiu metamas į pasirinktą taikinį, kontakto metu butelis sudūžta ir išsiliejęs degus skystis nuo degančios dagties užsiliepsnoja, degdamas degus skystis ir jo garai pasklinda aplinkoje, uždegdamas šalia esančius degius objektus ir sukeldamas gaisrą (3 t., b. l. 139-141). Kaip matyti, nuteistasis buvo iš anksto pasiruošęs net kelias priemones (talpą su degiu skysčiu, du butelius su dagtimis), kurios turėjo palengvinti nusikalstamų ketinimų įgyvendinimą. Dalies pagrobtų pinigų padegimas, teisėjų kolegijos vertinimu, iš anksto nebuvo planuotas, o atliktas tik taip susiklosčius aplinkybėms, siekiant sustiprinti gaisro poveikį, todėl šie veiksmai, priešingai nei teigiama skunde, pagrįstai kvalifikuoti kaip pasikėsinimo visuotinai pavojingu būdu sunaikinti svetimą turtą dalis.
27. R. K. veiksmai parduotuvėje „Iki“ buvo suskirstyti į du epizodus, aprašytus šio nuosprendžio 2 ir 3 punktuose. Žvelgiant iš nukentėjusių asmenų perspektyvos, toks suskirstymas yra pagrįstas: pirmojoje patalpoje R. K. aprašytus veiksmus atliko prieš nukentėjusiąsias J. U. ir R. R. (apipylė jas degiu skysčiu, kėsinosi padegti, metaline kapote smogė R. R. į kaklo sritį), tuo tarpu patalpoje, pažymėtoje užrašu „Poilsio kambarys“, peiliu R. K. sužalojo kitus tris jį sulaikyti bandžiusius parduotuvės darbuotojus (E. G., E. T. bei D. M.). Veiksmai, kuriais R. K. kėsinosi sunaikinti svetimą turtą (UAB „Palink“ priklausančias patalpas, parduotuvę „Iki“), taip pat nurodyti abejuose nusikalstamų veikų epizoduose – 2 punkte aprašytame epizode tokiais veiksmais pripažįstamas itin degaus skysčio pylimas ne tik ant patalpoje esančių baldų, sienų, bet ir ant ten buvusių dviejų parduotuvės darbuotojų, 3 punkte aprašytame epizode tokiais veiksmais pripažįstamas dviejų butelių su degiu skysčiu ir dagtimis uždegimas ir metimas ant grindų bei dalies pagrobtų pinigų padegimas, taip pat lango tarnybinių patalpų virtuvėje išdaužimas (šie veiksmai kvalifikuoti kaip baigta nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 3 dalyje). Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti veiksmai, kuriuos atlikdamas R. K. kėsinosi sunaikinti svetimą turtą, yra tęstiniai, todėl jų išskyrimas į atskiras nusikalstamas veikas yra nepagrįstas.
28. Tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nustatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (bendros tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196-489/2021, 2K-240-697/2021). Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus. Todėl nustačius, kad tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kilo jau po pirmosios padarymo, šios veikos, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nelaikomos tęstine nusikalstama veika ir kvalifikuojamos kaip nusikalstamų veikų sutaptis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-109/2013, 2A-7-6/2013, 2K-161-303/2021, 2K-20-976/2022).
29. Į parduotuvę „Iki“ nuteistasis R. K. atėjo, be kita ko, turėdamas tikslą šią parduotuvę viena ar kita apimtimi padegti, turėjo tam atitinkamas priemones (degų skystį, du specialius degiu skysčiu pripildytus butelius su dagtimis). Po baldų, sienų, nukentėjusiųjų apšlakstymo ir bandymo padegti pirmojoje patalpoje (kurioje buvo pasikėsinta į nukentėjusiųjų J. U. ir R. R. gyvybę, įvykdytas plėšimas), nuteistasis, toliau siekdamas tų pačių savo tikslų, tarnybinių patalpų koridoriuje numetė vieną butelį su dagtimi (ją padegęs), padegė dalį pagrobtų pinigų, kitoje patalpoje, pažymėtoje užrašu „Poilsio kambarys“, numetė dar vieną butelį su dagtimi, be to, išdaužė šioje patalpoje langą. Nurodyti veiksmai, teismo vertinimu, buvo susiformavę jau einant į prekybos centrą, jie buvo atlikti turint vieną ir tą patį tikslą – sunaikinti parduotuvės patalpas, šiems veiksmams buvo būdingas ne pakartotinumas, bet tęstinumas, todėl visi R. K. veiksmai parduotuvėje „Iki“, nukreipti į turto sunaikinimą (sugadinimą), turėtų būti vertinami kaip tęstiniai. Likę nuteistojo atlikti veiksmai, aprašyti šio nuosprendžio 3 punkte (trijų apsaugos darbuotojų sužalojimas), buvo atlikti siekiant išvengti sulaikymo (pabėgti) bei išsaugoti pirmojoje patalpoje pagrobtą turtą (pinigus), todėl jie kvalifikuotini atskirai nuo pasikėsinimo sunaikinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu. Atsižvelgusi į pateiktus argumentus bei aktualią teismų praktiką, teisėjų kolegija keičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir kvalifikuoja R. K. veiksmus siekiant visuotinai pavojingu būdu sunaikinti svetimą turtą kaip tęstinę nusikalstamą veiką, tai yra kaip vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Kadangi aptartas nedidelės vertės turto (lango) sugadinimas buvo ketinimo sunaikinti svetimą turtą (parduotuvės patalpas) dalis, šie veiksmai atskirai pagal BK 187 straipsnio 3 dalį nekvalifikuojami. Teismas pripažįsta, jog šio nuosprendžio 2 ir 3 punktuose aprašytos nusikalstamos veikos buvo padarytos tokiomis aplinkybėmis:
30. R. K. dėl savanaudiškų paskatų pasikėsino nužudyti du asmenis itin žiauriai, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, įsibrovęs į patalpą ir panaudojęs nešaunamąjį ginklą pagrobė svetimą turtą ir pasikėsino visuotinai pavojingu būdu sunaikinti svetimą turtą, o būtent:
2019 m. balandžio 14 d., apie 21.48 val., būdamas parduotuvėje „Iki“, esančioje adresu Vilniuje, Jonažolių g. 1, turėdamas vieningą tyčią nužudyti du asmenis, užvaldyti svetimą turtą ir visuotinai pavojingu būdu sunaikinti svetimą turtą, įsibrovė į šios parduotuvės tarnybinių patalpų kambarį, kur parduotuvės darbuotojos J. U. ir R. R. skaičiavo kasos pinigus, tada iš su savimi turėtos plastmasinės 0,450 l talpos, tyčia labai degiu skysčiu tirpikliu-skiedikliu apipylė J. U. ir R. R., taip pat patalpoje esančius baldus, patalpos sienas, po ko laikydamas rankoje žiebtuvėlį ir bandydamas jį įžiebti, kėsinosi padegti tarnybiniame kambaryje buvusias J. U. ir R. R., tačiau šių veiksmų nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusioji R. R. aktyviais veiksmais pasipriešino, t. y. su kėde išmušė iš jo rankų talpą su degiu skysčiu. Iš karto po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, R. K. su savimi atsinešta savadarbe metaline kapote (kardu) sudavė vieną smūgį R. R. į kaklo sritį, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį pjautine poodžio žaizda kaklo kairėje pusėje. Iš karto po to R. K., pagriebdamas nuo stalo du kasos stalčius su pinigais, išbėgo iš minėto kambario į kitas tarnybines patalpas, taip pagrobė UAB „Palink“ priklausančius 4 717,54 Eur. Išbėgęs iš minėto kambario R. K. mėgino pasišalinti iš tarnybinių patalpų, tačiau nepavykus, nes durys į prekybos salę buvo laikomos uždarytos parduotuvės darbuotojų, jis tyčia tarnybinių patalpų koridoriuje uždegęs ir metęs ant grindų iš anksto paruoštus, su savimi turėtus du butelius su degiu skysčiu ir dagtimis, padegė dalį su savimi turėtų pagrobtų pinigų prie pat durų iš tarnybinių patalpų į prekybos salę, tačiau parduotuvės darbuotojai užgesino kilusį gaisrą. Toliau jis, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, nubėgęs į tarnybinių patalpų virtuvę, išmušė langą, 223,85 Eur vertės. Tokiu būdu itin žiauriai, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, sudeginant ir žalojant savadarbe metaline kapote (kardu), pasikėsino nužudyti J. U. ir R. R., įsibrovęs į parduotuvės tarnybinę patalpą ir panaudojęs nešaunamąjį ginklą pagrobė svetimą turtą, t. y. UAB „Palink“ priklausantį turtą, bei pasikėsino visuotinai pavojingu būdu, sudeginant, sunaikinti svetimą turtą (šių veiksmų nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios), t. y. UAB „Palink“ priklausančias patalpas, parduotuvę „Iki“, esančias adresu Vilniuje, Jonažolių g. 1.
Tokiais veiksmais R. K. padarė nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 9 punktuose, 180 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje.
31. R. K. taip pat padarė sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam D. M. dėl savanaudiškų paskatų bei dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos vykdymo, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam E. G. dėl savanaudiškų paskatų bei dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos vykdymo, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam E. T., o būtent:
jis, 2019 m. balandžio 14 d., apie 21.48 val., būdamas įsibrovęs parduotuvėje „Iki“, esančioje adresu Jonažolių g. 1, Vilnius, į tarnybines patalpas, dėl savanaudiškų paskatų pasikėsinęs tyčia nužudyti du asmenis, užvaldęs svetimą turtą ir visuotinai pavojingu būdu pasikėsinęs sunaikinti svetimą turtą, virtuvėje siekdamas išvengti sulaikymo ir išsaugoti pagrobtą svetimą turtą, dėl savanaudiškų paskatų su savimi atsineštu peiliu sužalojo bandžiusius jį sulaikyti parduotuvės „Iki“ apsaugos darbuotojus, t. y. tyčia su peiliu sudavė ne mažiau kaip du smūgius E. G. į žastą ir dilbį, padarydamas nukentėjusiajam E. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį durtine – pjautine žaizda kairio žasto apatinės dalies išoriniame paviršiuje su stipininio nervo pažeidimu ir kiaurymine durtine – pjautine žaizda dešinio dilbio nugariniame paviršiuje; tyčia su peiliu sudavė ne mažiau kaip du smūgius E. T. į krūtinę ir sėdmenis, padarydamas nukentėjusiajam E. T. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį durtinėmis – pjautinėmis žaizdomis krūtinės kairėje bei kairio sėdmens srityje; tyčia su peiliu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį D. M. į kairę koją, padarydamas nukentėjusiajam D. M. sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairės šlaunies durtine – pjautine žaizda su dvigalvio raumens lateralinės galvos pažeidimu, šlaunies giliosios venos pažeidimu ir šlaunies giliosios arterijos šakos pažeidimu bei nukraujavimu, sukėlusiu pohemoraginę anemiją. Tokiu būdu jis padarė sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam D. M. dėl savanaudiškų paskatų bei dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos vykdymo; padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam E. G. dėl savanaudiškų paskatų bei dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos vykdymo; padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam E. T.. Iš karto po to, taip su peiliu sužalojęs minėtus parduotuvės „Iki“ apsaugos darbuotojus, jis išbėgo iš tarnybinių patalpų į prekybos salę, pralaužęs užblokuotas prekybos salės lauko duris, iš parduotuvės patalpų pabėgo su pagrobtais pinigais.
Tokiais veiksmais R. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 9, 10 punktuose, BK 138 straipsnio 2 dalies 9, 10 punktuose, BK 140 straipsnio 1 dalyje.
32. Tinkamu teisiniu argumentavimu gali būti laikomas tik toks argumentavimas, kai iš teismo baigiamojo akto turinio yra aišku, kokias faktines aplinkybes ir kokiomis įrodinėjimo priemonėmis teismas nustatė prieš padarydamas išvadas dėl konkrečioje byloje sprendžiamų klausimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192/2013, 2K-7-84-489/2018). Motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmeta ar kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus, turi nuosekliai išplaukti iš teismo ištirtų įrodymų turinio. Teismo baigiamasis aktas turi būti išdėstomas taip, kad dėl jo formuluočių nekiltų abejonių jam pagrįsti panaudojamų bylos duomenų vertinimu, jų įrodomąja reikšme. Nuosprendyje negali būti nutylėjimų, įrodymų vertinimo spragų ir pan. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015). Išskyrus nepagrįstą tęstinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnyje, išskyrimą į atskiras nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, yra išsamus, o pirmosios instancijos teismo argumentai dėl R. K. veiksmų kvalifikavimo pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma. Kiekvienas nuteistojo veikas kvalifikuojantis požymis (pasikėsinimas nužudyti du žmones itin žiauriai, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, dėl savanaudiškų paskatų (BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 9 punktai), įsibrovimas į patalpą ir nešaunamojo ginklo panaudojimas (BK 180 straipsnio 2 dalis), sveikatos sutrikdymas dėl savanaudiškų paskatų bei dėl nukentėjusio asmens tarnybos vykdymo (BK 135 straipsnio 2 dalies 9, 10 punktai, 138 straipsnio 2 dalies 9, 10 punktai)) buvo aptartas atskirai, teismas pateikė ir aktualią kasacinio teismo praktiką dėl šių kvalifikuojančių požymių. Pirmosios instancijos teismo išvados yra motyvuotos ir pagrįstos, todėl pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį tokia apimtimi, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju nėra.
Dėl paskirtos bausmės, bausmių bendrinimo
33. Skundo argumentai dėl R. K. paskirtos bausmės yra susiję su nuteistojo sveikatos būkle – gynėjas teigia, jog bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti tik išnagrinėjus asmens pakaltinamumo klausimą ir paskyrus tinkamą gydymą (5.8. punktas). R. K. pakaltinamumo klausimas buvo išsamiai aptartas anksčiau šiame nuosprendyje (9-15 punktai). Ekspertas S. S., įvertinęs medicininius dokumentus, susijusius su nuteistojo sveikatos būkle po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, nurodė, jog R. K. gali atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei jam būtų reikalingas gydymas, jis būtų užtikrintas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Be to, BPK 402 straipsnyje yra įtvirtina galimybė spręsti asmeniui taikytinų priverčiamųjų medicinos priemonių klausimą, kuomet po nuosprendžio priėmimo sutrinka asmens psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti.
34. Parinkdamas R. K. skiriamų bausmių rūšis ir jų dydžius pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo asmenybę (jog jis vedęs, turi du nepilnamečius vaikus, Lietuvos Respublikoje neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą, nuobauda negalioja, iki sulaikymo nedirbo), padarytų nusikaltimų sunkumą (du iš padarytų nusikaltimų priskiriami labai sunkių nusikaltimų kategorijai), jų pobūdį (dėl R. K. veiksmų net keturi asmenys buvo sužaloti, jie patyrė atitinkamo laipsnio sveikatos sutrikdymus, dviem asmenims buvo pasikėsinta atimti gyvybę, taip pat pasikėsinta sugadinti ir sunaikinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu – padegant, plėšimo būdu pagrobti pinigai), aplinkybę, jog nėra nei nuteistojo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs šių bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas skyrė R. K. laisvės atėmimo ir arešto (už BK 187 straipsnio 3 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas) bausmes, ne didesnes nei sankcijose numatytas vidurkis.
35. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija kvalifikuoja R. K. veiksmus pasikėsinant sunaikinti svetimą turtą parduotuvėje „Iki“ kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką, taigi vietoje atskirų bausmių, paskirtų už BK 22 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, skiriama viena bausmė už vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje. Kaip už dvi atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, pirmosios instancijos teismas skyrė R. K. po dvejus metus ir penkis mėnesius laisvės atėmimo, tai yra bausmę, artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Toks bausmės dydis, net ir įvertinus R. K. veiksmus kaip tęstinius, teisėjų kolegijos vertinimu yra pagrįstas, atitinka tiek padarytos veikos, tiek nuteistojo asmenybės pavojingumą, todėl už pasikėsinimą visuotinai pavojingu būdu sunaikinti svetimą turtą, UAB „Palink“ priklausančias patalpas, R. K. skiriama dvejų metų ir penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
36. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės R. K. pagrįstai bendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu: bausmei, paskirtai už pasikėsinimą nužudyti, apimant bausmes, paskirtas už plėšimą ir pasikėsinimą sunaikinti svetimą turtą bei bausmei, paskirtai už labai sunkų sveikatos sutrikdymą, apimant kitas bausmes, paskirtas už BK 138 straipsnio 2 dalies 8, 9 punktuose ir BK 140 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas. Kadangi pasikėsinimas nužudyti, tai yra labai sunkus nusikaltimas, labai skyrėsi pagal pavojingumą nuo nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 2 dalyje (veika parduotuvėje „Ikea“) ir 258 straipsnio 2 dalyje (atitinkamai apysunkis nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas), bausmės už šias veikas buvo subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu (bausmei už pasikėsinimą nužudyti apimant bausmes, paskirtas už nurodytas lengvesnes nusikalstamas veikas). Galiausiai teismas pažymėjo, jog pasikėsinimas nužudyti ir atitinkami sveikatos sutrikdymai nukentėjusiesiems nebuvo padaryti esant bendram sumanymui, todėl už šias veikas subendrintos bausmės buvo tarpusavyje bendrinamos dalinio sudėjimo būdu, prie 10 metų laisvės atėmimo pridedant 2 metus laisvės atėmimo (BK 63 straipsnio 4 dalis). Bausmių bendrinimo eiga ir taisyklės, kuriomis vadovavosi pirmosios instancijos teismas bendrinant R. K. bausmes, paliekamos tos pačios.
Dėl civilinių ieškinių
37. Šioje baudžiamojoje byloje buvo pareikšti civiliniai ieškiniai, visų pirma susiję su sugadintu svetimu turtu (ADB „Gjensidige“ ieškinys dėl prekybos centre „Ikea“ sugadino turto, AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys dėl prekybos centre „Iki“ sugadinto turto), antra, susiję su asmenų, kuriems buvo padaryti sužalojimai, patirtomis išlaidomis (UAB „Palink“ ieškinys dėl darbuotojams išmokėtų išmokų, Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl nukentėjusiųjų gydymo išlaidų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinys dėl išmokų už laikinojo nedarbingumo laikotarpius). Nurodytų civilinių ieškinių dydis buvo pagrįstas šalių pateiktais dokumentais, tarp nuteistojo atliktų veiksmų sugadinant svetimą turtą bei sužalojant parduotuvės darbuotojus ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, taigi visi civiliniai ieškiniai tenkinti pagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 22 d. nuosprendį ir veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje (veika parduotuvėje „Iki“), BK 22 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje (veika parduotuvėje „Iki“) bei BK 187 straipsnio 3 dalyje kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, skirti už šią veiką 2 (dvejų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 22 d. nuosprendžiu už nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7 ir 9 punktuose, BK 180 straipsnio 2 dalyje, ir bausmę, paskirtą šiuo nuosprendžiu už nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.
Šią subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 65 straipsniu, apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, subendrinti su bausmėmis paskirtomis Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir BK 258 straipsnio 2 dalį, ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 22 d. nuosprendžiu už nusikaltimus, nurodytus BK 135 straipsnio 2 dalies 9 ir 10 punktuose, BK 138 straipsnio 2 dalies 9 ir 10 punktuose, BK 140 straipsnio 1 dalyje, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šias subendrintas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, tai yra 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.