Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės ir Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. P. ir jo gynėjo advokato Adomo Liutvinsko apeliacinį skundą bei nukentėjusiojo J. V. ir jo atstovo advokato Povilo Latvio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir iš J. P. priteista 309,66 Eur (tris šimtai devyni eurai, 66 ct) turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, už nukentėjusiojo J. V. gydymą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Nukentėjusiojo J. V. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš J. P. priteista nukentėjusiojo J. V. naudai 400 Eur (keturi šimtai eurų) turtinės žalos atlyginimo ir 200 Eur (du šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kita nukentėjusiojo J. V. civilinio ieškinio dalis atmesta.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2022 m. gruodžio 16 d. nutarimu J. P. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta kardomąją priemonė pripažinti nebegaliojančia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. J. P. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. liepos 30 d., apie 21.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas – 2,21 promilės neblaivumas), (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia ranka sudavė J. V. ne mažiau kaip tris kartus į veido sritį, šiam pargriuvus spyrė ne mažiau kaip keturis kartus į kairės pusės šoną, spaudė koja kairę koją, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, J. V. atsistojus rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam J. V. fizinį skausmą ir padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, kairės čiurnos sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šie J. P. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

2.1. Skunde nurodo, kad apeliacinis skundas teikiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 327 straipsnio 1 punktas, 328 straipsnio 1 punktas). Pažymi, jog kiekvienas baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę į teisingą ir nešališką teismą. Be to, teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta, t. y. teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir tų aplinkybių teisinio vertinimo versija, kadangi teisės taikymo aspektu privalu nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes.

3.5. Taigi, šioje situacijoje J. P. savo veiksmais, pažeidė bendro pobūdžio pareigą nedaryti kitam asmeniui žalos ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, dėl ko pastarasis yra atsakingas už kilusią neturtinę žalą. Neturtinė žala (padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas) kilo būtent dėl J. P. tyčinių veiksmų ir šį faktą įrodo įvairūs ikiteisminio tyrimo dokumentai, specialisto išvados ir kita byloje surinkta medžiaga. Apelianto nuomone, iš nuteistojo J. P. jo naudai turi būti priteista neturtinei žalai atlyginti 900 Eur.

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo J. P. ir jo gynėjo advokato bei nukentėjusiojo J. V. ir jo atstovo advokato apeliaciniai skundai atmetami.

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių (fakto), veikos kvalifikavimo ir nuteistojo kaltės yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, nuosprendyje aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, objektyviai iširtos reikšmingos bylos aplinkybės, o nuteistajam paskirta bausmė atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, adekvati padarytai nusikalstamai veikai, taip pat atitinka nuteistojo asmenybę, todėl kolegija, remdamasi nuteistojo J. P. gynėjo advokato apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, neturi teisinio pagrindo daryti priešingų išvadų ir naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei bylą nutraukti. Be to, pirmosios instancijos teismas, iš nuteistojo priteisdamas 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo naudai, tinkamai įvertino J. V. patirtus neigiamus išgyvenimus, todėl šią Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. liepos 3 d. nuosprendžio dalį taip pat nėra pagrindo keisti.

7. Apygardos teismui pateiktame nuteistojo gynėjo advokato A. Liutvinsko apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, jo pagrindu padarytomis teismo išvadomis dėl nuteistojo J. P. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, taip pat ir su bylos aplinkybių teisiniu kvalifikavimu. Nuteistojo ir jo gynėjo advokato nuomone, apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nepagrįstai J. P. nuteisė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis sudavė kelis smūgius nukentėjusiam J. V., veikdamas būtinosios ginties ribose, todėl prašo baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

8. Aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl skundžiamo nuosprendžio pagrįstumo, pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Remdamiesi šiomis nuostatomis, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tačiau teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-189-895/2018 ir kt.).

Dėl būtinosios ginties.

9. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad apylinkės teismas nuteistojo kaltės klausimą sprendė nenustatęs tikrųjų bylos aplinkybių, kadangi pripažindamas pastarąjį kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį iš esmės pasitenkino faktinių bylos aplinkybių, aprašytų kaltinant J. P., perkėlimu iš kaltinamojo akto į skundžiamą nuosprendį. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs baudžiamosios bylos medžiagą, pažymi, jog su šiuo apeliaciniame skunde pateiktu argumentu nėra pagrindo sutikti. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog tai, kad apylinkės teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi apeliantas ir jo gynėjas, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67/2022).

10. Nagrinėjamoje byloje J. P. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl to, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu tyčia ranka sudavė J. V. ne mažiau kaip tris kartus į veido sritį, šiam pargriuvus spyrė ne mažiau kaip keturis kartus į kairės pusės šoną, spaudė koja kairę koją, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, J. V. atsistojus rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta, kad šiais veiksmais nuteistasis J. P. nukentėjusiajam J. V. sukėlė fizinį skausmą ir padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, kairės čiurnos sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, nežymiai sutrikė pastarojo sveikatą. Tačiau apeliaciniame skunde J. P. ginčija savo kaltę dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymo ir fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam J. V. bei nurodo, kad jis veikė būtinosios ginties sąlygomis, nes nukentėjusysis, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, ne tik išplūdo nuteistąjį dėl šuns vedžiojimo gatvėje, t. y. dėl vedžiojimo ne toje kelio pusėje, bet ir jį puolė. Į šį puolimą nuteistasis ir sureagavo – pradžioje tik atstūmė J. V., o pastarajam toliau jį puolant, sudavė į veido sritį, nukentėjusiajam pargriuvus bei pradėjus spardytis, prispaudė pastarojo koją. Teisėjų kolegija, įvertinusi teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, atmeta šį apeliacinio skundo argumentą, pripažindama, jog J. P. kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų visuma.

11. Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Be to, kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-90-746/2017, 2K-163-303/2017, 2K-9-719/2018, 2K-221-511/2018, 2K-3-648/2021). Taigi, šiuo atveju vertinant byloje surinktą medžiagą, svarbu nustatyti ar iš tiesų nukentėjusiojo J. V. veiksmai buvo tokie pavojingi, realūs bei akivaizdūs, keliantys grėsmę nuteistajam J. P., nuo kurių jis turėjo teisę gintis.

12. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis ir nukentėjusysis yra kaimynai bei tai, kad įvykio metu jie abu buvo neblaivūs (J. P. nustatytas 2,21 promilės neblaivumas, J. V. nustatytas 2,64 promilės neblaivumas). Be kita ko, iš bylos medžiagos matyti, kad pastarieji vienas kito atžvilgiu buvo priešiškai nusiteikę dar iki įvykio, nes tarp kaimynų ir anksčiau vyko nesutarimai. Tai patvirtino liudytoja V. Š., kuri apklausta apylinkės teisme parodė, jog „nuteistasis priekabiauja prie sugyventinio ir jos sūnaus“ (t. 2, b. l. 104-108). Be to, pagal iškvietimą atvykusiems policijos pareigūnams ji nurodė, jog „matot kaimynams visą laiką viskas blogai“ bei paaiškino, dėl ko buvo nesutariama (t. 1, b. l. 141-143). Taip pat nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apylinkės teisme teigė, kad ne vieną kartą nuteistasis vedžiojo šunį gatvėje, jų namo pusėje, ir toks elgesys nepatiko J. V.

13. Aukščiau nurodytos aplinkybės parodo, jog tarp kaimynų buvo susiklostę konfliktiniai santykiai, todėl minėto įvykio metu nukentėjusysis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nusprendė išreikšti pretenziją dėl šuns vedžiojimo nuteistajam, kuris taipogi, buvo neblaivus. Apeliaciniame skunde teigiama, kad susiklosčiusią situaciją J. P. vertino kaip pradėtą realų puolimą, dėl ko smūgiavo J. V., tačiau, aukštesniojo teismo įsitikinimu, apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįstai nustatė, kad tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo kilo asmeninis konfliktas, kuris peraugo į fizinio smurto panaudojimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių asmenų neblaivumas, taip pat turėjo įtakos jų veiksmams ir agresyviam elgesiui, todėl šiuo atveju yra nustatyta, dėl kokios priežasties tarp minėtų asmenų kilo konfliktas (tiek nuteistasis, tiek nukentėjusysis patvirtina, kad dėl šuns vedžiojimo). Ir nors nuteistojo apeliaciniame skunde tvirtinama, kad nukentėjusiojo veiksmus, jis suprato, kaip puolamojo pobūdžio (J. V. pirmas pradėjo konfliktą, puolė jį, įžeidinėjo) bei apie tai pranešė atvykusiems pagal jo kvietimą policijos pareigūnams, tačiau šiuo atveju byloje nustatyta priešingai.

14. Apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo nustatyta susiklosčiusio konflikto eiga, teigiama, jog teismas nepagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo duotais parodymais, kadangi jie yra nenuoseklūs bei prieštaringi, o į nuteistojo poziciją, jo duotus parodymus neatsižvelgė, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog būtinosios ginties sąlygų nagrinėjamu atveju nėra. Aukštesnysis teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus skunde argumentus, neturi pagrindo su jais sutikti, kadangi tokia nuteistojo J. P. pozicija nepagrįsta jokiais bylos medžiagoje užfiksuotais objektyviais duomenimis. Byloje nustatyta, kad pats nukentėjusysis pripažįsta tai, jog eidamas link nuteistojo vartojo necenzūrinius žodžius, išvadino jį įvairiais žodžiais, tačiau suduoti jam neketino. Pažymėtina ir tai, kad ši nukentėjusiojo J. V. pozicija nesikeitė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, t. y. jis neneigė to fakto, kad vartojo necenzūrinius žodžius bei tvirtino, kad prieš nuteistąjį jokio smurto nenaudojo ir neketino naudoti, o nuteistasis, pateikdamas įvykio vertinimą, buvo nenuoseklus, kadangi jo nurodytas pirminis situacijos vertinimas skyrėsi, nuo vėliau ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, iš dalies nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir pats nuteistasis, kadangi pagal jo iškvietimą atvykusiems pareigūnams jis, aiškindamas įvykio aplinkybes, nurodė, jog nukentėjusysis J. V. jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Apie puolamuosius veiksmus J. P. nurodė jau vėlesnių apklausų ikiteisminio tyrimo metu bei ir apeliaciniame skunde nurodydamas, jog nukentėjusysis ne tik žodžiais, bet ir kitokio pobūdžio veiksmais privertė pastarąjį gintis, todėl šiuo atveju yra svarbu nustatyti ką turėjo omenyje nuteistasis, nurodydamas žodį „veiksmas“.

15. Iš kitų objektų apžiūros protokolo turinio matyti, kad nuteistasis, atsakydamas į stovinčio šalia jauno vyro klausimą: „Už ką?“, teigė, jog „už tai, kad jis mane puolė. Jis mane išvadino negražiais žodžiais“. Po ko pareigūnas jam paaiškina, kad tarp žodžių ir veiksmų yra skirtumas, kad jei pavadina žodžiu, tai nereiškia, jog reikia mušti. Taip pat paaiškina, kad jei nepatinka elgesys, žodžiai, tai tam yra policija, kuri atvažiuoja, išsiaiškina. Nuteistasis į šiuos pareigūno žodžius atsakė, kad „aš viską suprantu, dirbau (duomenys neskelbtini) Vilniuje“. Iš šio pokalbio turinio galima daryti išvadą, kad jokių smurtinių veiksmų nuteistojo atžvilgiu nebuvo atlikta, kadangi J. P. nenurodo, jog nukentėjusysis puolė jį kumščiais ar kitokiais būdais. Pažymėtina, jog šio pokalbio metu akcentuojami išskirtinai nukentėjusiojo pasakyti negražūs žodžiai ir tik vėliau apklaustas ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuteistasis teigė, kad nukentėjusysis jį puolė kumščiais. Skambutis į BPC taip pat patvirtina, kad įvyko konfliktas tarp minėtų asmenų, kurio metu nuteistasis panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Aiškindamas įvykio aplinkybes BPC operatoriui J. P. nurodė, kad kaimynas jį užsipuolė dėl to, jog jis vedžioja šunį ne savo pusėje, tačiau jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusysis kumščiais puolė muštis, nenurodė. Kaip teisingai pastebėta skundžiamame nuosprendyje, šią aplinkybę patvirtina ir liudytoja R. P., kuri nors teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus, tačiau apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog vėliau, po įvykio J. P. jai sakė, kad kaimynas J. V. jį išprovokavo, todėl „neišlaikė nervai“. Sutiktina ir su atsiliepime nurodytu teiginiu, jog byloje nėra nustatyta, kad nukentėjusysis prie savęs būtų turėjęs kokius nors daiktus, keliančius pavojų nuteistajam. Todėl aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo paaiškinimai dėl nukentėjusiojo įvykio metu atliktų veiksmų keitėsi, t. y. iš karto po įvykio jis nurodė tik nukentėjusiojo necenzūrinių žodžių vartojimą, o apie nukentėjusiojo puolamuosius veiksmus (ketinimą suduoti kumščiu į veidą) nurodė tik po to, kai J. P. buvo leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Kaip jau paminėta, nuteistojo versija dėl puolimo kumščiais buvo pateikta vėliau, todėl teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistojo ir jo gynėjo advokato apeliaciniame skunde pateikti argumentai dėl puolamųjų J. V. veiksmų, kurie privertė J. P. gintis, nėra pagrįsti.

16. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliaciniame skunde nurodoma, jog apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi minėtų liudytojų duotais parodymais, kadangi jie įvykio nematė. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su šia minėtame skunde išdėstyta pozicija bei pažymi, jog įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio išvestiniais ar netiesioginiais įrodymais, jei jais nustatomi tarpiniai faktai ir išvados, tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57-387/2023). Taigi, pirmosios instancijos teismas, grįsdamas J. P. kaltę ir liudytojų parodymais, kurie tik perpasakojo sukonfliktavusių asmenų jiems išdėstytas įvykio aplinkybes, jokio procesinio pažeidimo nepadarė. Be to, apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį atsižvelgė ne tik į liudytojų duotus parodymus, tačiau vertino ir visą byloje surinktą medžiagą.

17. Pateiktame apeliaciniame skunde taip pat prieštaraujama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms dėl nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičiaus. Skunde pabrėžta, kad nukentėjusiojo parodymai dėl smūgių sudavimo prieštarauja specialisto pateiktai išvadai, kadangi teismo medicinos ekspertai nustatė tik kraujosruvą kairės akies apatiniame voke ir kairės kojos čiurnos minkštųjų audinių patinimą, t. y. konstatavo tik du trauminius poveikius. Aukštesniojo teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su tokiu apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kadangi, kaip jau paminėta, pirmosios instancijos teismas vertino visas byloje nustatytas aplinkybes, o ne tik suteikė prioritetą nukentėjusiojo duotiems parodymams. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nukentėjusiajam sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Tai reiškia, jog J. V. buvo suduoti ne mažiau nei du smūgiai, tačiau jų galėjo būti ir daugiau. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats nuteistasis, skambindamas į BPC nurodė, jog davė kaimynui kumščiu į veidą kelis kartus. Apklausas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis jau teigė, kad trenkė J. V. tik vieną kartą ir primynė jo gulinčio koją. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina tai, kad nukentėjusiajam buvo suduoti daugiau nei 2 smūgiai, o kairės čiurnos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, taipogi patvirtina priežastinio ryšio buvimą tarp nuteistojo J. P. veiksmų ir pasekmių – t. y. J. V. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo.

18. Teisėjų kolegija, vertindama nukentėjusiojo nurodytą ir pirmosios instancijos teismo pripažintą aplinkybę, jog nuteistasis spyrė nukentėjusiajam ne mažiau kaip keturis kartus į kairės pusės šoną, atsižvelgia ne tik į minėtą specialisto išvadą. Pažymėtina, kad byloje yra pateiktas 2022 m. liepos 31 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymas, iš kurio matyti, jog nukentėjusysis, atvykęs į ligoninę, skundėsi gydytojui krūtinės ląstos skausmu. Nurodė, kad jį sumušė kaimynas. Minėto ambulatorinio apsilankymo aprašymo 3.2 punkte pateiktas objektyvus būklės įvertinimas. Šiame punkte nurodyta, kad krūtinės ląsta palpuojant skausminga kairėje ties VII-IX šonkauliu, skausmas stiprėja giliai įkvėpus, poodinės emfizemos požymių nėra. Hematomų, nubrozdinimų krūtinės ląstoje nematyti. Iš to paties ambulatorinio apsilankymo aprašymo 3.3 punkto matyti, kad nukentėjusiajam buvo diagnozuotas krūtinės ląstos sumušimas (t. 1, b. l. 94). Šie byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų jautė fizinį skausmą. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, teigė, kad J. P. jam daužė šonus (apie tai, nukentėjusysis iš karto po įvykio buvo nurodęs ir savo sugyventinei, kuri atvykus policijos pareigūnams klausė J. P. kodėl jis spardė J. V.). Todėl aukštesniojo teismo įsitikinimu, šie nukentėjusiojo duoti parodymai yra pagrįsti byloje surinktais duomenimis ir ta aplinkybė, jog nuteistasis prisipažino sudavęs tik vieną smūgį J. P., laikytini nepagrįsta objektyviais duomenimis.

19. Taigi, atsižvelgdama į skundžiamame nuosprendyje nustatytas aplinkybes, į nuteistojo bei nukentėjusiojo parodymus, į nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus, jų pobūdį ir kiekį, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, BPC garso įrašą, policijos pareigūnų atvykusių į įvykio vietą „body“ kameros vaizdo įrašus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šie duomenys nagrinėjamu atveju neleidžia konstatuoti būtinosios ginties situacijos, priešingai ‒ patvirtina nuteistojo J. P. tyčinę kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Aukštesniojo teismo vertinimu, aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad iš nukentėjusiojo pusės nebuvo realaus, pavojingo kėsinimosi į nuteistojo sveikatą, gyvybę ar turtą, tačiau J. P. suprato susidariusią situaciją, kaip konfliktinę, kurios metu panaudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, veikdamas dėl spontaniškai kilusio pykčio. Akcentuotina, jog smurtas prieš J. V. buvo pavartotas dėl pykčio, iššaukto nukentėjusiojo elgesio (necenzūrinių žodžių vartojimo, įžeidinėjimų), tačiau ne ginantis nuo nukentėjusiojo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog šiuo atveju nebuvo būtinosios ginties situacijos.

Dėl paskirtos bausmės.

20. J. P. skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, taip pat ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018). Apylinkės teismas, individualizuodamas J. P. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis neteistas, baustas administracine tvarka, į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nustatyta viena kaltininko atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir paskyrė nuteistajam padaryto nusikaltimo pavojingumui adekvačią bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant J. P. tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas nedetalizavo, kokiomis aplinkybėmis konkrečiai grindžia skiriamos bausmės dydį, tačiau bendrai aptariant bausmės individualizavimo klausimą atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Nenustačius BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų pažeidimų, J. P. paskirtos bausmės nėra pagrindo keisti, be to, to nėra prašoma ir nuteistojo apeliaciniame skunde.

Dėl civilinio ieškinio.

21. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis J. V. pirmosios instancijos teisme buvo pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti jo naudai iš nuteistojo 5 938,25 Eur turtinės ir 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apylinkės teismas nukentėjusiojo J. V. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš J. P. nukentėjusiojo naudai 400 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nesutikdamas su apylinkės teismo sprendimu dėl priteistos neturtinės žalos dydžio nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. V. atstovas advokatas P. Latvys pateikė apeliacinį skundą bei prašė pakeisti šią Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. liepos 3 d. teismo nuosprendžio dalį ir priteisti iš nuteistojo J. P. 900 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo naudai. Taigi, nagrinėjamu atveju konstatuota, kad nuteistasis buvo pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, todėl yra pagrindas svartyti klausimą dėl nukentėjusiajam priteisto neturtinės žalos dydžio.

22. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai, be to, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apylinkės teismas išanalizavęs byloje surinktus duomenis skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog nukentėjusiajam dėl padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo teko iškęsti fizinį skausmą bei emocinius išgyvenimus, atkreipė dėmesį į tai, jog J. V. liekamųjų reiškinių nebuvo nustatyta, kaip ir riboto nedarbingumo, todėl įvertinęs duomenis apie fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pačio nukentėjusiojo provokuojantį, rizikingą elgesį ir būseną veikos metu (neblaivus), nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė 200 Eur.

23. Su tokiu apylinkės teismo vertinimu, nukentėjusysis ir jo atstovas advokatas nesutinka bei teigia, kad J. V. dėl nuteistojo padarytų neteisėtų veiksmų nedirbo du mėnesius, jautė didelius veido, nosies, krūtinės skausmus, vartojo vaistus nuo skausmo, praėjus kelioms dienoms po įvykio jam pradėjo iš kairės ausies bėgti kraujas. Be to, jis patyrė didelį stresą, neigiamas emocijas, baimę, kad vėl gali būti sumuštas, daug kartų lankėsi gydymo įstaigose ir tokie apsilankymai sukėlė jam papildomus nepatogumus (sugaištas laikas, papildomos piniginės išlaidos (vykimas iš (duomenys neskelbtini) kaimo automobiliu į gydymo įstaigą, esančią Vilniuje), negalėjimas dirbti, atsitraukimas nuo šeimos, sumažėjo galimybės bendrauti su draugais ir giminėmis).

24. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl neteisėtų nuteistojo J. P. veiksmų nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir nepatogumus (tai patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai), bet ir dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad J. P. veiksmais nukentėjusiajam J. V. padaryta neturtinė žala. Visgi, teisėjų kolegija įvertinusi visumą byloje nustatytų aplinkybių bei nukentėjusiojo J. V. atstovo advokato apeliaciniame skunde pateiktus argumentus, sprendžia, kad byloje priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimas išspręstas teisingai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių priteista neturtinės žalos suma turėtų būti didinama. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką – nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo bylose nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama nuo 150 Eur iki 2 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-696/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-639/2019 ir kt.). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti.

25. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam dėl nusikaltimo buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko jam teko iškęsti fizinį skausmą bei emocinius išgyvenimus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, nusprendė vartodamas necenzūrinius žodžius, įžeidinėti nuteistąjį, būtent taip išreikšti jam pretenziją dėl šuns vedžiojimo (ne toje kelio pusėje), nėra pagrindo teigti, kad J. V. provokuojančio ir rizikingo elgesio, kurio pasėkoje nuteistasis panaudojo jo atžvilgiu smurtą, nebuvo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ir pats nukentėjusysis šiuos savo veiksmus pripažino. Vadovaujantis CK 6.282 straipsnio nuostatomis, sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, nustačius, kad prie žalos atsiradimo savo veiksmais prisidėjo ir pats nukentėjęs asmuo, teismas žalos dydį gali sumažinti arba reikalavimą atlyginti žalą iš viso atmesti. Taigi, šiuo atveju apylinkės teismas pagrįstai nukentėjusiojo pateiktą civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš nuteistojo 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent toks neturtinės žalos dydis nagrinėjamu atveju atitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus ir yra pakankamas kompensuoti nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus bei nepažeidžia nukentėjusiojo J. V. ir nuteistojo J. P. interesų pusiausvyros.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

26. Nukentėjusiojo J. V. atstovo advokato pateiktame atsiliepime prašoma iš nuteistojo J. P. nukentėjusiojo naudai priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šis išlaidų dydis patvirtintas byloje pateiktais dviem pinigų priėmimo kvitais (2023 m. liepos 13 d. ir 2023 m. liepos 20 d.).

27. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad priimdamas sprendimą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, Nr. 2K-147/2013, Nr. 2K-52-942/2016, 2K-128-489/2021).

28. Byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta tiek pagal nuteistojo J. P. ir jo gynėjo advokato A. Liutvinsko, tiek pagal nukentėjusiojo J. V. ir jo atstovo advokato P. Latvio apeliacinius skundus, skundai nagrinėjamu atveju yra atmetami. Įvertinus tai, kad nukentėjusiojo dalyvavimas, pasitelkiant atstovą, apeliaciniame procese yra viena iš nukentėjusiojo savo teisių gynimo procese formų ir tai, kad apeliacinis skundas dėl nuteistajam priteistos didesnės neturinės žalos atlyginimo buvo atmestas, laikytina, kad šiuo atveju nėra pagrindo iš nuteistojo priteisti bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. P. ir jo gynėjo advokato Adomo Liutvinsko bei nukentėjusiojo J. V. ir jo atstovo advokato Povilo Latvio apeliacinius skundus atmesti.

Nukentėjusiajam J. V. 500 Eur turėtų išlaidų už suteiktas advokato teisines paslaugas apeliaciniame procese nepriteisti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.