Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorui Renaldui Budriui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. P. 2022 m. liepos 30 d. apie 21.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas - 2,21 promilės neblaivumas), (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia ranka sudavė J. V. ne mažiau kaip tris kartus į veido sritį, šiam pargriuvus spyrė ne mažiau kaip keturis kartus į kairės pusės šoną, spaudė koja kairę koją, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, J. V. atsistojus rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam J. V. fizinį skausmą ir padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, kairės čiurnos sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, t. y., nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. P. dėl pareikšto kaltinimo (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas) neprisipažino. Parodė, kad 2022 m. liepos 30 d. vakare apie 21.00 val., išėjo pasivaikščioti su šunimi, buvo išgėręs. Vedžiojant šunį kaimynas J. V., kuris gyvena kitoje gatvės pusėje, pradėjo jį vadinti necenzūriniais žodžiais ir su kumščiais bandė pulti. Besigindamas atstūmė kaimyną nuo savęs, tačiau kaimynas nenusiramo, todėl sudavė jam kumščiu į veidą. Kaimynas pargriuvo ant gatvės ir pradėjo spardytis, todėl jis primynė gulinčio kaimyno koją, kad šis apsiramintų, jam apsiraminus nuėjo toliau vedžioti šunį. Tačiau kaimynas nenurimo ir vėl pradėjo koliotis, žadėjo susidoroti, todėl paskambino ir iškvietė policiją. Negali pasakyti, kodėl skambindamas policijai pasakė, kad kaimynui sudavė kelis kartus.

3. Nors kaltinamasis J. P. kaltu neprisipažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

3.1. nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. V. parodė, kad 2022 m. liepos 30 d. apie 19.00 val., grįžo namo iš draugų stipriai išgėręs. Išėjo į lauką parūkyti, tuomet kaimynas J. P. pamatęs jį lauke rūkantį pasiėmė šunį ir pradėjo vedžioti jo gatvės pusėje. Pradėjus priekaištauti dėl šuns vedžiojimo jo gatvės pusėje, kilusio žodinio konflikto metu J. P. jam sudavė kumščiu į veido sritį, jis (J. V.) nukrito ant žemės, jam atsikėlus J. P. sudavė dar vieną smūgį į veidą. Pamena, kad jam gulint J. P. stovėjo ant jo kairės kojos ir daužė šonus, todėl norėdamas išsilaisvinti pradėjo mojuoti su dešine koja. Juos išskyrė atbėgusi J. P. anyta. Atsistojęs pradėjo J. P. keikti, todėl šis dar kartą sudavė vieną smūgį į veidą, o jam nugriuvus J. P. anyta padėjo jam atsikelti nuo žemės. Civilinį ieškinį prašo tenkinti;

3.2. liudytoja V. Š. parodė, kad nukentėjusysis J. V. yra jos sugyventinis. 2022 m. liepos 30 d. apie 21.30 val. su sugyventiniu buvo namuose, sugyventinis buvo išgėręs. Sugyventinis išėjo į namo kiemą parūkyti, o kai ilgai negrįžo, išėjusi į kiemą pamatė, kad nuo kelio į namo kiemą ateina sugyventinis kruvinu veidu, o paskui jį gatve ėjo kaimynas J. P., kuris buvo išgėręs, elgėsi agresyviai, kalbėjo pakeltu tonu, minėjo, jog J. V. įžeidė jo orumą, tačiau, kad būtų puolęs, nesakė. Mano, kad sugyventinį J. P. sumušė už tai, kad šis J. P. išsakė priekaištus dėl šuns vedžiojimo prie jų kiemo;

3.3. liudytoja R. P. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus. Teismas vadovaujasi ikiteiminio tyrimo metu duotais liudytojos R. P. parodymais, kurie buvo ištirti teisiamojo posėdžio metu. Nurodė, kad 2022 m. liepos 30 d. vakare, buvo namuose, kai į kambarį atėjusi mama S. N. pasakė, kad gatvėje, lauke rėkauja žmonės. Tuo metu į namus atėjo susinervinęs vyras J. P., kuris paėmė telefoną ir paskambinęs pagalbos Nr. „112“, paaiškino, kad savo kaimynui davė į veidą už tai, kad gatvėje vedžiojant šunį kaimynas J. V. pradėjo rėkauti kodėl jis (J. P.) vedžioja šunį jų gatvės pusėje. Iš pradžių J. P. nekreipė dėmesio, tuomet J. V. pradėjo jį keikti negražiais žodžiais. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai. Vėliau namuose J. P. paaiškino, kad kaimynas J. V. jį išprovokavo ir J. P. „neišlaikė nervai“;

3.4. liudytoja S. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra J. P. uošvė. Tuo metu ji buvo darže, rinko agurkus, kai išgirdo kaimyno J. V. balsą, kuris vartojo necenzūrinius žodžius J. P. atžvilgiu. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, prie jos J. P. ir J. V. nesimušė, todėl jokių sužalojimų, kraujo, sumušimo žymių ant J. V. nematė;

3.5. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė Rasa Gaidienė, išnagrinėjusi VšĮ „Trakų ligoninės“ ambulatorinio apsilankymo aprašymą, VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ambulatorinio apsilankymo aprašymus bei susipažinusi su įvykio aplinkybėmis, pateikė 2022 m. gruodžio 2 d. specialisto išvadą Nr. G 3749/2022(01), kurioje nurodyta, kad J. V. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, kairės čiurnos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Trakų ligoninę. Krūtinės ląstos ir galvos plaukuotosios dalies sumušimų diagnozės nėra pagrįstos objektyviais traumavimo požymiais ir sužalojimais nekvalifikuojamos. Sužalojimas veide nėra būdingas griuvimui. Sužalojimai padaryti ne mažiau nei dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą;

3.6. 2022 m. rugsėjo 22 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir fotolentelių duomenimis, nukentėjusysis J. V. savo parodymus baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-29906-22, patvirtino įvykio vietoje;

3.7. iš 2022 m. gruodžio 8 d. apžiūros protokolo, kuriuo apžiūrėtas ir aprašytas Bendrojo pagalbos centro tyrimui baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-29906-22, reikšmingas 2022 m. liepos 30 d., garso įrašas, kuriuo kaltinamasis J. P. pranešdamas apie baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-29906-22, tiriamą įvykį nurodo, kad: „norėjau pranešti apie įvykį tokį. Žodžiu kaimynas užsipuolė, daviau į snukį. Nežinau. Nu ta prasme jis užsipuolė, kad aš šunį vedžiojau nu ne savo pusėj. Ne savo kelio pusėj, o kaimynas kitoj kelio pusėj gyvena ir daviau jam į veidą iš kumščio kelis kartus. Tai vat nes jisai puolė mane. Aš kaip gindamasis nu ta prasme...“;

3.8. alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo išrašo duomenimis, alkoholio kiekio matuokliu J. P. 2022 m. liepos 30 d. 22.17 val. nustatytas - 2,21 promilės neblaivumas, J. V., 22.26 val. – 2,64 promilės neblaivumas.

Dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados

4. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

5. Nors kaltinamasis J. P. savo kaltės dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiojo J. V. atžvilgiu nepripažino, tačiau ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimai J. P. pasitvirtino. Kaltinamasis kilusio žodinio konflikto metu veikė tiesiogine tyčia, sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato, kad savo pavojingais veiksmais kėsinasi į nukentėjusiojo sveikatą, dėl to galinčius kilti padarinius ir norėjo taip veikti.

6. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis J. P., 2022 m. liepos 30 d. apie 21.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su J. V., tyčia ranka sudavė ne mažiau kaip tris kartus į veido sritį, o šiam nukritus ant žemės spyrė ne mažiau kaip keturis kartus į kairės pusės šoną, spaudė koja kairę koją, J. V. atsistojus, rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajam J. V. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, kairės čiurnos sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu. Teismo vertinimu, J. P. veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji (veika, padariniai, priežastinis ryšys), tiek subjektyvieji (kaltė, motyvas, tikslas) požymiai, numatyti BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. J. P. suvokė veikos pavojingumą (suprato, kad atliekama veika, t. y. smurto naudojimas prieš asmenį yra uždraustas / negalimas / neteisėtas), numatė atliekamos veikos pavojingus padarinius (fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajam) ir tokių padarinių (nukentėjusiojo sumušimo / fizinio skausmo sukėlimo) norėjo. Analizuojamas nusikaltimas buvo spontaniškas, tačiau baigtas – smūgiai suduoti. Tikslas ir motyvai aptariamu atveju nekonkretizuoti, aiškiai neišreikšti (smurto protrūkis buvo ūmi reakcija į vienokio ar kitokio pobūdžio replikas ar kitokio pobūdžio veiksmus).

7. Kaltinamojo kaltę, visų pirma, patvirtina nukentėjusiojo J. V. parodymai, kurie yra nuoseklūs ir tarpusavyje neprieštarauja. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, kad ikiteisminio tyrimo nustatytu laiku ir vietoje J. P. žodinio konflikto metu ranka sudavė ne mažiau tris kartus į veido sritį, o šiam nukritus ant žemės spyrė ne mažiau kaip keturis kartus į kairės pusės šoną, spaudė koja kairę koją, J. V. atsistojus rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir liudytojos (sutuoktinės) R. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurių metu R. P. nurodė, jog sutuoktinis paskambinęs pagalbos Nr. „112“, paaiškino, kad savo kaimynui davė į veidą, vėliau po įvykio J. P. jai (R. P.) sakė, jog kaimynas J. V. jį išprovokavo, todėl „neišlaikė nervai“. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad J. V. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, kairės čiurnos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Trakų ligoninę. Specialisto išvados paneigia susižalojimo veide griūnant galimybę. Sužalojimai padaryti ne mažiau nei dviem trauminiais poveikiais. Be to, ir pats kaltinamasis paskambinęs Bendrajam pagalbos centrui pripažino, kad žodinio konflikto metu davė nukentėjusiajam J. V. iš kumščio kelis kartus į veidą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis taip pat neneigė, kad kilusio žodinio konflikto dėl šuns metu kumščiu sudavė į veidą, o šiam parkritus ir pradėjus spardytis, koja primynė J. V. koją, kad šis apsiramintų, tačiau tokie, pasak, kaltinamojo J. P. veiksmai buvo atlikti jam ginantis.

8. Teismas įvertinęs byloje esančius nukentėjusiojo parodymus, taip pat kitus byloje esančius teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, sprendžia, kad toks kaltinamojo kaltės neigimas yra tik jo gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas kritiškai vertina liudytojos S. N. duotus parodymus ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu, kad kaltinamasis J. P. nesudavė nukentėjusiajam smūgių, kaip norą padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės. Jos duotus parodymus paneigia nukentėjusiojo, liudytojos V. Š. parodymai, medicinos specialisto išvada bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

9. Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei taip neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Taigi veika, kuri nors formaliai ir atitinka baudžiamojo įstatymo nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, tačiau padaryta neperžengiant būtinosios ginties ribų, nelaikoma pavojinga ir nėra uždrausta. Vertinant, ar konkretaus įvykio metu egzistavo būtinosios ginties situacija, pirmiausia būtina išsiaiškinti, ar buvo pavojingas kėsinimasis, ar jis buvo realus (tikras, o ne asmens įsvaizduojamas) ir akivaizdus, t. y. prasidėjęs ir dar nepasibaigęs, o teisė į būtinąją gintį neišnykusi. Tik nustačius šias sąlygas, aiškinamasi, ar gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą, ar nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Tiek iš kaltinamojo, tiek iš nukentėjusiojo parodymų, duotų teisiamajame posėdyje matyti, kad nukentėjusysis J. V. kaltinamajam suduoti neketino, tik kaltinamąjį išvadino visokiais žodžiais, kaltinamojo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, todėl tokie veiksmai teisės asmeniui gintis, kuomet kaltinamasis yra aukštesnis, stambesnio kūno sudėjimo už nukentėjusįjį bei vedinas šuniu, ir suduoti nukentėjusiajam eilę smūgių į įvairias kūno vietas – galvos, šonų sritį, kaltinamajam nesuteikia.

10. Teismas, apibendrinęs aukščiau aptartus duomenis, sprendžia, jog kaltinamojo J. P. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalį sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų aspektų, susijusių su skirtina bausme

11. Baudžiamasis įstatymas numato, jog už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

12. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam J. P. atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas nesunkus tyčinis baigtas nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis); atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta; nustatyta viena kaltininko atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 puntas); neteistas, baustas administracine tvarka; apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitas duomenų nėra. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamą veiką paskyrus 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

13. Teismas sprendžia, jog aptariamu atveju tikslinga kartu su laisvės apribojimo bausme skirti papildomų draudimų ir pareigų, t. y. įpareigoti J. P. tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Dėl civilinių ieškinių (ne)pagrįstumo

14. Nustatyta, kad biudžetinė įstaiga (toliau – BĮ) Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2022 m. spalio 20 d. pareiškė civilinį ieškinį Nr. 33049 dėl žalos atlyginimo, kuriame prašė iš kalto asmens atlyginti 309,66 Eur žalą Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžetui dėl nukentėjusiojo gydymo bei priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Civilinė ieškovė ieškinį grindė tuo, kad buvo sužalotas J. V., kuris dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveiktos priežiūros įstaigose. Nukentėjusiojo sveikatos priežiūros (gydymo) išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF).

15. Analizuojant prie civilinio ieškinio pridėtus įrodymus matyti, jog Gydymo paslaugų apskaitos 2022 m. spalio 18 d. išrašas Nr. 2G-12499-MT patvirtina, kad nukentėjusiajam J. V. buvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, o gydymo (sveikatos priežiūros paslaugų) išlaidų kaštai sudaro 309,66 Eur. Daroma išvada, jog civilinės ieškovės reikalavimas priteisti iš kaltinamojo 309,66 Eur nukentėjusiojo gydymo išlaidas yra pagrįstas, todėl tenkintinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

16. Civilinė ieškovė pareiškė ir reikalavimą priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo momento. Kasacinio teismo išaiškinta, jog: pirma, teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje; antra, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos priteisiamos nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, nutarties 8 ir 10 punktai). Kadangi civilinė ieškovė reikalavimą priteisti procesines 5 proc. dydžio palūkanas pareiškė civiliniame ieškinyje BPK nustatyta tvarka ir terminais, o civilinės ieškovės reikalavimas dėl 309,66 Eur žalos atlyginimo buvo tenkintas, todėl yra teisinis pagrindas, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostata, priteisti iš kaltinamojo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

17. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. V. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti jo naudai iš kaltinamojo 5 938,25 Eur turtinės ir 6 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Civilinį ieškinį grindė tuo, kad dėl sumušimo laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 31 d. iki 2022 m. spalio 1 d. nedirbo, buvo nedarbingume, todėl šiuo laikotarpiu būtų uždirbęs 4 324,96 Eur, be to dėl patirto nosies sumušimo, buvo daroma operacija, todėl laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 27 d. prarado 1 572,02 Eur, kuriuos būtų gavęs jeigu būtų šiuo laikotarpiu dirbęs, taip pat išleido 41,27 Eur vaistams.

18. Baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

19. Turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis.

20. Nustatyta, kad vienintelis argumentas, kuriuo grindžiamas ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo yra negautos pajamos, kuomet nukentėjusysis dėl sužalojimo būdamas nedarbingume patyrė 5 938,25 Eur žalą. Įrodymų turtinei žalai pagrįsti nukentėjusysis nepateikė (duomenų apie vidutinį darbo užmokestį, nedarbingumo laikotarpį (gavo / negavo pajamų nedarbingumo laikotarpiu)), išskyrus 41,27 Eur patirtas išlaidas vaistams. Visgi, teismo nuomone, kadangi neteisėtais tyčiniais smurtiniais veiksmais kaltinamasis nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą, medicininiai dokumentai patvirtina, kad J. V. buvo nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, kairės čiurnos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, dėl kurio jis nuo 2022 m. liepos 31 d. iki 2022 m. spalio 1 d. (vieną mėnesį) nedirbo, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, teismo nuomone 400,00 Eur dydis už kaltinamojo nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes yra pakankamas turtinei žalai atlyginti.

21. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

22. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko teko iškęsti fizinį skausmą bei emocinius išgyvenimus, tačiau pažymėtina tai, jog nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. V. civiliniame ieškinyje nurodytos aplinkybės, susijusios su nosies operacija nėra susijusios su sužalojimais, patirtais 2022 m. liepos 30 d., kadangi tokie sužalojimai nekonstatuoti teismo medicinos specialisto išvadoje, kurioje nurodyta, kad J. V. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, kairės čiurnos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu. Be to, 2023 m. kovo 1 d. specialisto išvadoje Nr. pG 498/2023(01) nurodyta, kad nėra objektyvių medicininių duomenų, kuriais remiantis J. V. diagnozuotą iškrypusią nosies pertvarą būtų galima sieti su 2022 m. liepos 30 d. nurodomu įvykiu. Įvertinus visas aukščiau nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, tame tarpe tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko teko iškęsti fizinį skausmą bei emocinius išgyvenimus, liekamųjų reiškinių nenustatyta, ribotas nedarbingumas nenustatytas, įvertinus duomenis apie fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pačio nukentėjusiojo provokuojantį, rizikingą elgesį ir būseną veikos metu – neblaivus, teismų praktiką, yra pagrindas spręsti, kad nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiojo neturtinei žalai atlyginti priteistina 200 Eur suma kuri, teismo nuomone, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose (CPK 178 straipsnis, CK 6.250 straipsnis).

Dėl kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės likimo (galiojimo)

23. Nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2022 m. gruodžio 16 d. nutarimu kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Teismo vertinimu, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį ir kaltinamąjį pripažinus kaltu, taip pat paskyrus su laisvės apribojimu susijusią bausmę, turi būti užtikrinamas nuosprendžio įvykdymas, todėl kardomoji priemonė paliekama galioti (tęsiama) iki nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 139 straipsnio 3 dalis). Įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui kardomoji priemonė baigia galioti ex lege (liet. pagal įstatymą).

24. Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: 2 laikmenas su garso ir vaizdo įrašais, esančias baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Tenkinti BĮ Vilniaus teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 188783796, civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo ir priteisti iš J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 309,66 Eur (tris šimtus devynis eurus 66 ct) žalos ir 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, už nukentėjusiojo J. V. (J. V.) gydymą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai (žala turi būti apmokėta į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, juridinio asmens kodas 188783796, mokėjimo paskirtyje nurodyti – „žala PSDF už J. V. gydymą“).

Nukentėjusiojo J. V. (J. V.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo J. V. (J. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo ir 200,00 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą nukentėjusiojo J. V. (J. V.) civilinio ieškinio dalį atmesti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2022 m. gruodžio 16 d. nutarimu J. P. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti (tęsti) iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus laikyti, jog kardomoji priemonė nebegalioja ex lege (liet. pagal įstatymą).

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: 2 laikmenas su garso ir vaizdo įrašais, esančias baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.