Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Jadvygos Mardosevič (pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos E. B. prašymas patvirtinti jos finansinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ūko medis“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti pareiškėjos E. B. finansinį reikalavimą BUAB „Ūko medis“ bankroto byloje, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų rašytinių įrodymų

14. Nemokumo administratorė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus: Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija ir Juridinio asmens naudos gavėjų sąrašą, iš kurių matyti, kad E. B. nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. (nuo bendrovės įkūrimo) iki dabar yra vienintelė UAB „Ūko medis“ akcininkė.

15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

17. Atsižvelgdamas į tai, kad su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti rašytiniai įrodymai yra susiję su šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas padaro išvadą, jog yra pagrindas juos priimti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą buvo išsiųstas apeliantei, todėl preziumuojama, kad apeliantė su naujai pateiktais rašytiniais įrodymais yra susipažinusi.

Dėl esminių faktinių ginčo aplinkybių

18. Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartimi UAB ,,Ūko medis“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB ,,Alisanta“.

19. Nemokumo administratorė 2024 m. rugpjūčio 16 d. pateikė prašymą patvirtinti BUAB ,,Ūko medis“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, nurodydama, kad prašymo pateikimo metu negali patvirtinti, jog darbuotojos E. B. finansinis reikalavimas yra pagrįstas.

20. Kauno apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi patvirtino neginčijamų BUAB „Ūko medis“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.

21. 2024 m. rugpjūčio 27 d. teismas pasiūlė E. B. pateikti teismui jos finansinį reikalavimą (1 149 Eur) pagrindžiančius duomenis ir išdėstyti poziciją dėl administratoriaus prašyme nurodytų argumentų. Taip pat pasiūlė pateikti darbo sutartį ir kitus įrodymus, patvirtinančius, kad BUAB ,,Ūko medis“ su ja nėra atsiskaičiusi.

22. 2024 m. rugsėjo 11 d. teisme gauti E. B. paaiškinimai dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, 2020 m. spalio 6 d. darbo sutartis Nr. 144 (kurioje nurodyta, kad E. B. nuo 2020 m. spalio 7 d. priimama dirbti UAB „Ūko medis“ teisininke; jos darbo užmokestis – 10 Eur (su mokesčiais), mokamas vieną kartą per mėnesį, pervedant į darbuotojo asmeninę sąskaitą banke, taikoma suminė darbo laiko apskaita, neviršijant 20 val. per savaitę), VSDFV duomenys apie valstybinio socialinio draudimo laikotarpius nuo 2020 m. spalio 7 d. iki 2022 m. birželio 3 d. (patvirtinantys, kad E. B. draudimo laikotarpis bendrovėje UAB „Ūko Medis“ yra nuo 2020 m. spalio 7 d. iki 2022 m. birželio 2 d.), UAB „Ūko medis“ mokėjimų nurodymai (gavėjas E. B.): 2021 m. spalio 15 d. Nr. 10141616 (63,63 Eur; darbo užmokestis 2021-09)); 2021 m. lapkričio 15 d. Nr. 1151248 (80,96 Eur; darbo užmokestis 2021-10); ir 2021 m. gruodžio 16 d. Nr. SI21121631280529 (63,50 Eur; darbo užmokestis 2021-11) ir E. B. sąskaitos banke AB „Swedbank“ išrašas, kuriame yra duomenys apie 2021 m. rugsėjo 24 d. UAB „Ūko medis“ pervestą 100 Eur darbo užmokestį už 2021 m. rugpjūčio mėn.; 2022 m. gegužės 6 d. – 148,21 Eur darbo užmokestį už sausio bei vasario mėn. Prie pradinio prašymo, pateikto nemokumo administratorei, buvo pridėti duomenys apie 2022 m. sausio 14 d. atliktą 100 Eur mokėjimą E. B. (paskirtis – darbo užmokestis 2021 m. gruodžio mėn.).

23. 2024 m. rugsėjo 18 d. nemokumo administratorė pateikė teismui VSDFV duomenis apie deklaruotą darbo užmokestį ir metinę gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) deklaraciją. Pagal VSDFV išraše apie UAB „Ūko medis“ apdraustųjų asmenų įmokas, E. B. 2021 m. gruodžio mėn. draudžiamosios pajamos buvo 173,93 Eur, 2022 m. sausio mėn. – 173,93 Eur, 2022 m. vasario mėn. – 162,89 Eur, 2022 m. kovo mėn. – 94,87 Eur, 2022 m. balandžio mėn. – 140,80 Eur, 2022 m. gegužės 173,93 Eur, 2022 m. birželio mėn. – 337,76 Eur. VMI deklaruota UAB „Ūko medis“ E. B. išmokėtų išmokų suma – 1 258,11 Eur (neatskaičius mokesčių); 251,63 Eur išskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis.

Dėl finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo

24. Bankrutuojančios įmonės finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje būtinų spręsti klausimų. Pagal JANĮ 42 straipsnio 1–2 dalis kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami. Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet nemokumo administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo jų netvirtinti (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis).

25. Teismų praktikoje pažymima, kad tais atvejais, kai dėl konkrečių kreditorių reikalavimų kyla ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą. Tokio aiškinimo laikomasi tiek kasacinio teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1679-241/2018; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-15-1120/2022; 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1106-910/2023).

26. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (JANĮ 42 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014). Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys. Priešingu atveju, padidėtų bendra bankrutuojančios įmonės skolos suma ir sumažėtų kiekvieno kreditoriaus finansinių reikalavimų patenkinimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017).

27. Ar kreditoriaus reiškiamas reikalavimas pagrįstas, teismas nusprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas būtent kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014). Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis bei jų aiškinimo ir taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

28. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl apeliantės E. B. finansinio reikalavimo pagrįstumo. Apeliantės teigimu, jos 1 149 Eur finansinį reikalavimą sudaro: atlyginimas už 2022 m. kovo, balandžio, gegužės mėnesius – 302 Eur; kompensacija už nepanaudotas atostogas – 121 Eur, pagal DK 146 straipsnio 2 dalį ir 147 straipsnio 2 dalį – 726 Eur (vidutinis darbo užmokestis už pradelstą atsiskaityti laiką).

29. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų visumą, sutiko su nemokumo administratorės nuomone, kad nėra pagrindo patvirtinti E. B. 1 149 Eur finansinį reikalavimą BUAB ,,Ūko medis“ bankroto byloje. Atskirajame skunde apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo teiginiais.

30. Kadangi nemokumo administratorė neturi galimybės patikrinti BUAB „Ūko medis“ buhalterinių dokumentų, įskaitant ir dokumentus, susijusius su buvusiais bendrovės darbuotojais, kurie yra būtini siekiant nustatyti finansinių reikalavimų egzistavimą, todėl vertinami byloje surinkti rašytiniai įrodymai.

31. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2020 m. spalio 6 d. darbo sutarties Nr. 144 pagrindu laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 7 d. (darbo teisinių santykių pradžios ir socialinio draudimo pradžios) iki 2022 m. birželio 2 d. (darbo santykių ir socialinio draudimo pabaigos) E. B. dirbo UAB „Ūko medis“ teisininke.

32. VSDFV duomenys patvirtina, kad pareiškėjos draudžiamosios pajamos kiekvieną mėnesį buvo skirtingo dydžio. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad nėra aišku, kaip pareiškėja apskaičiavo negautą 302 Eur darbo užmokesčio sumą už 2022 m. kovo, balandžio ir gegužės mėnesius. Apeliantė atskirajame skunde pateikė apskaičiavimą, tačiau jame nurodytos mokėtinos sumos bei mėnesiai, už kuriuos apeliantei neva neišmokėtas darbo užmokestis, nesutampa su pradiniu nemokumo administratorei pateiktu reikalavimu (nurodyta bendra neišmokėta darbo užmokesčio suma už 2022 m. vasario – birželio mėnesius – 318,26 Eur).

33. Pažymėtina, kad, vadovaujantis VSDFV duomenimis apie apdraustųjų asmenų SD įmokas, apskaičiavus išmokėtas sumas už 2021 m. gruodžio mėn. (173,93 Eur) bei nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2022 m. birželio mėn. (1 084,18 Eur), bendra E. B. draudžiamųjų pajamų suma buvo 1 258,11 Eur. Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos duomenys patvirtina, kad E. B. deklaruota išmokėta suma taip pat buvo 1 258,11 Eur, todėl, remiantis VSDFV duomenimis bei VMI deklaracijomis, daroma išvada, kad E. B. buvo išmokėta visa su darbo santykiais susijusių išmokų suma.

34. Byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, koks nepanaudotų kasmetinių atostogų dienų likutis buvo darbo teisinių santykių nutraukimo pabaigoje, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pareiškėja nepagrindė prašomos priteisti 121 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. Nors atskirajame skunde apeliantė paaiškina, kad ji turėjo 24 dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų, o kompensacija už nepanaudotas atostogas skaičiuojama darbo užmokestį dalinant iš darbo dienų skaičiaus ir dauginant iš nepanaudotų atostogų dienų skaičiaus, tačiau vien toks, įrodymais nepagrįstas, paaiškinimas negali būti pakankamas pagrindas nuspręsti, jog BUAB „Ūko medis“ nėra atsiskaičiusi su apeliante už nepanaudotas kasmetines atostogas.

35. Neįrodžius, kad apeliantei nebuvo išmokėtas darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, atitinkamai nėra pagrindo nuspręsti, jog apeliantei turėjo būti mokamas vidutinis darbo užmokestis už pradelstą atsiskaityti laiką.

36. Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju finansinis reikalavimas kildinamas iš darbo teisinių santykių, todėl yra aktualus ir specialiame teisės akte – DK – įtvirtintas reglamentavimas. DK 216 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo ginčus dėl teisės nagrinėja darbo ginčų komisija ir teismas. Vadovaujantis DK 220 straipsnio 1 dalimi, darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per 3 mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per 1 mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. Aptariamo straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu. Jeigu darbo ginčų komisija savo sprendimu termino neatnaujina, per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.

37. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, daroma išvada, kad apeliantė, manydama, jog buvo pažeistos jos teisės, t. y. su ja tinkamai neatsiskaityta, per 3 mėnesius su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalėjo kreiptis į DGK. Darbo teisiniai santykiai tarp UAB „Ūko medis“ ir apeliantės baigėsi 2022 m. birželio 2 d., tačiau į bylą nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad apeliantė bandė ginti savo galbūt pažeistas teises įstatyme nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad bankroto byla UAB „Ūko medis“ buvo iškelta tik 2024 m. balandžio 24 d. (nutartis įsiteisėjo 2024 m. birželio 20 d.), t. y. praėjus beveik dvejiems metams nuo tos dienos, kai baigėsi darbo teisiniai santykiai. Apeliantė yra teisininkė, todėl preziumuojama, kad jai turėjo būti žinoma darbo ginčų nagrinėjimo tvarka.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad apeliantė nei įstatyme nustatytu terminu, nei vėliau iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo, nesikreipė nei į DGK, nei į teismą, siekdama apginti savo galbūt pažeistas teises, nagrinėjamos bylos kontekste leidžia padaryti išvadą, jog ji pati tuo metu nelaikė, kad UAB „Ūko medis“ su ja nėra atsiskaičiusi.

39. Su atsiliepimu į atskirąjį skundą nemokumo administratorės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apeliantė nuo bendrovės įsteigimo (2014 m. rugsėjo 9 d.) iki šiol yra vienintelė bendrovės akcininkė, todėl jos skundo argumentas, kad, pasibaigus darbo santykiams, ji ne kartą kreipėsi į buvusį bendrovės vadovą dėl atsiskaitymo su ja ir laukė, kol su ja bus atsiskaityta, vertintinas kritiškai ir atmetamas kaip nesudarantis pagrindo kitokiam situacijos teisiniam vertinimui.

40. Tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir kitaip nei teismas vertina byloje esančius įrodymus, nėra pagrindas pripažinti pirmosios instancijos teismo išvadas dėl apeliantės finansinio reikalavimo nepagrįstomis.

41. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

42. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės E. B. skunde nurodyti argumentai nepaneigia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartis paliekama nepakeista.

43. Įrodymų, patvirtinančių, kad šalys apeliacinės instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidų, į bylą nepateikta, todėl bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstomos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.