Panevėžio apygardos teismo nutartis

2022-11-22 · Civilinė byla Nr. e2A-495-589/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-05-12Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-11-22Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-22
Bylos Nr.
e2A-495-589/2022
Teisminio proceso Nr.
2-15-3-00056-2022-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Dambrauskaitė, Eigirdas Činka, Dalia Pranckienė
Ieškovas
L. Z.
Atsakovas
A. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-495-589/2022Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00056-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 22 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Eigirdo Činkos, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Pranckienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Z. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1382-847/2022 pagal ieškovės L. Z. patikslintą ieškinį atsakovui A. S. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. Z. (toliau – ir ieškovė), patikslinusi ieškinio reikalavimą, prašė priteisti iš atsakovo A. S. (toliau – ir atsakovas) 800 Eur neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2021 m. lapkričio 2 d., apie 16 val., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme atsakovas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje tyčia, įžeidžiamai kibo prie jos (ieškovės) ir jos nepilnamečių vaikų – G. L., gimusios (duomenys neskelbtini), ir R. L., gimusio (duomenys neskelbtini), garsiai šaukdamas „Daryk tvarką su savo benkartais, šikančiais man ant galvos“, „Tu esi žiurkė ir glušė“. Dėl šio įvykio 2021 m. lapkričio 10 d. ieškovė parašė pareiškimą Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK, buvo pripažinta, kad atsakovas pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalyje, A. S. 2021 m. lapkričio 12 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinis nurodymas sumokėti paskirtą baudą. Atsakovas pripažino, kad padarė administracinį nusižengimą ir paskirtą baudą įsipareigojo sumokėti. Šiais neteisėtais veiksmais atsakovas įžeidė ją ir jos nepilnamečius vaikus, kurie patyrė stresą, išgyvenimus. Dukra G. L. vis verkdavo, neramiai miegodavo naktimis, nuo 2021 m. lapkričio 3 d. iki 2021 m. lapkričio 24 d. negalėjo lankyti darželio. Bijodavo, kai išeidavo į namo laiptinę ar kiemą. Sūnus R. L. taip pat jaučiasi nesaugiai, vengia ilgiau užsibūti kieme ar laiptinėje. Po šio įvykio ir ieškovei pablogėjo sveikata, ji jaučia nerimą, naktimis blogai miega, nerimauja dėl savo vaikų, nežino, kada jie pamirš šį nemalonų incidentą, ar tai neturės pasekmių ateityje. Ieškovės nuomone, jai padaryta neturtinė (moralinė) žala, kuri pasireiškia tuo, kad ji patyrė ir iki šiol patiria stiprius, jai labai skausmingus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją. Jaučiasi prislėgta, dėl nekokybiško miego naktimis pablogėjo nuotaika. Jaučiasi nesaugiai, jaučia nuolatinį nerimą, sunkiau bendrauti su aplinkiniais žmonėmis. Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis ir siekiant nukentėjusiojo ir už žalos atlyginimą atsakingo asmens interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens bei kiekvieno turtinę padėtį, į padarytos žalos liekamąsias ir neatitaisomas pasekmes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2022 m. gegužės 12 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovui 560 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei – 13,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Taip pat grąžino ieškovei 9 Eur žyminio mokesčio permoką.

4. Teismas ieškovės ir atsakovo, liudytojų parodymais nustatė, kad įvykis, dėl kurio į teismą kreipėsi ieškovė, vyko labai trumpai, buvo pasakyti keli sakiniai, atsakovas kalbėjo pakeltu tonu, garsiai, įžeidžiančiai, tačiau kieme daugiau žmonių nebuvo, todėl nors jis ir buvo nubaustas už viešosios tvarkos ir rimties pažeidimą, teismas nenustatė asmenų, kurių rimtis būtų buvusi sutrikdyta. Ieškovė parodė, kad netoliese ant laiptelių stovėjo jos motina V. Z., kuri matė konfliktą. Apklausta liudytoja V. Z. parodė, kad įvykio metu buvo apie 15 m atstumu, girdėjo „benkartai“, „tvarkyk savo vaikus“, „taip negali būti“, tačiau nesikišo, pamanė, tegul sprendžia problemas pati, nes ir ji užklius. Liudytoja taip pat parodė, kad atsakovas konfliktavo su jos sūnumi, kviesdavo jam policiją. Teismas darė išvadą, kad konfliktas nebuvo grėsmingas, nes ieškovės mama į jį nesureagavo, negynė dukros ir anūkų, nesikreipė tuoj pat dėl šio įvykio pagalbos.

5. Teismas taip pat nustatė, kad tame pačiame name skirtinguose butuose gyvena ieškovės šeima, jos motinos šeima, ieškovės brolis ir atsakovo šeima, tarp šių asmenų konfliktai yra įsisenėję. Tai patvirtino ieškovė, nurodydama, kad atsakovas pykstasi su jos broliu, liudytoja V. Z., nes nenori veltis į konfliktus, atsakovas, paaiškindamas, kad su ieškovės broliu kyla konfliktas dėl triukšmo, triukšmauja ieškovės vaikai, būdami dėdės (ieškovės brolio) bute. Viso proceso metu tiek šalys, tiek liudytojai teikė paaiškinimus apie įvairius kitus konfliktus, tarp šalių vykusius iki 2021 m. lapkričio 2 d. ir vėliau. Ieškovė paaiškino, kad po nagrinėjamo konflikto buvo apsiraminusi, tačiau jai kreipusis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, konfliktai vėl prasidėjo, atsakovas kviečia policiją į jos brolio butą, ji turi aiškintis policijai ir vaikų teisėms. Liudytojas R. L. taip pat nurodė, kad atsakovas konfliktuoja su kitais, kad jis kvietė policiją iki įvykio, kad jis buvo atėjęs pas dėdę (ieškovės brolį) pasikalbėti. Teismas sprendė, kad konfliktiški šalių tarpusavio santykiai ir patirtos nuoskaudos dėl kitų įvykių negali būti pagrindas priteisti neturtinei žalai.

6. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors tiek ieškovė, tiek liudytojai R. L. ir V. Z. parodė, kad dėl patirto streso įvykio metu atsakovės dukra labai verkė, buvo išsigandusi, bijojo, savaitę po įvykio nėjo į darželį, tačiau teismas vertino ir tai, kad ieškovė nesikreipė pagalbos dėl jos dukros būklės į specialistus. Byloje pateikta 2021 m. gruodžio 14 d. (duomenys neskelbtini) lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“ pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (kopija), iš kurios matyti, kad G. L., gimusi (duomenys neskelbtini), nelankė šios ugdymo įstaigos nuo 2021 m. lapkričio 3 d. iki 2021 m. lapkričio 8 d. ir nuo 2021 m. lapkričio 11 d. iki 2021 m. lapkričio 24 d. įskaitytinai, patvirtina tik faktą, kad mergaitė nelankė darželio, tačiau nelankymo priežastys nenurodomos. Ieškovė posėdžio metu negalėjo pasakyti, kokį laikotarpį per mėnesį jos dukra paprastai nelanko darželio, dėl kokių priežasčių nelanko. Teismas taip pat nustatė, kad nors liudytojai R. L. ir V. Z. patvirtina ieškovės teiginius apie tai, kad R. L. dėl įvykio bijo atsakovo, jį reikia palydėti į treniruotes ir laiptinėje į butą, tačiau teismas sprendė, kad šie liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, jų abiejų parodymai yra identiški, pats liudytojas R. L. parodė, kad atsakovas jo nė karto einančio vieno nebuvo užkalbinęs, sustabdęs, ką nors pasakęs, todėl šių liudytojų parodymus teismas vertino kritiškai.

7. Teismas akcentavo ir tai, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes dėl sukeltų išgyvenimų, bendravimo galimybių sumažėjimo ir pan. Teismas pripažino, kad tarp šalių įvykęs konfliktas turėjo neigiamą poveikį ieškovės emocinei būsenai, tačiau nurodė, kad ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios rodytų, kad ieškovei būtų padarytas tokio laipsnio poveikis, kuris turėtų būti įvertintas priteisiant neturtinę žalą. Dėl to ieškovės patikslintą ieškinį teismas atmetė.

8. Teismas sprendė, jog kadangi ieškovė sumokėjo 27 Eur, o turėjo sumokėti 18 Eur, jai grąžintina permokėta žyminio mokesčio dalis – 9 Eur, o 18 Eur išlaidos ieškovei nepriteistinos iš atsakovo ieškovei, kadangi ieškovės patikslintas ieškinys atmestas. Taip pat nepriteistinos ir kitos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 200 Eur už advokato pagalbą. Teismas nustatė, kad atsakovas sumokėjo savo atstovei 560 Eur už teisines paslaugas, ir sprendė, kad, patikslintą ieškinį atmetus, jos priteistinos iš ieškovės. Šios išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais dokumentais, yra teisingos ir protingos, priteista suma nebus pažeisti civilinio proceso įstatyme ir rekomendacijose nustatyti reikalavimai.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Ieškovė L. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. gegužės 12 d. sprendimą. Jei būtų atmestas apeliacinis skundas, prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria priteistos iš ieškovės atsakovo naudai 560 Eur bylinėjimosi išlaidos.

10. Nurodo, kad sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Teismas pripažino, kad tarp šalių įvykęs konfliktas turėjo neigiamą poveikį ieškovės emocinei būsenai, tačiau neatsižvelgė į šią žalą padariusio asmens kaltę, neteisingai pritaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl neturtinės žalos atlyginimo už neturtinių vertybių pažeidimą. Šiuo atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti atsakovo veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga, pasireiškusi tyčia, žalą padariusio asmens kaltė įrodyta, surašant administracinio nusižengimo protokolą.

11. Pažymi, jog nors teismas nustatė, kad įvykis vyko labai trumpai, kad kitų žmonių kieme nebuvo, kurių rimtis būtų sutrikdyta, tačiau veiksmas vyko daugiabučio namo kieme, jei ir nebuvo daugiau žmonių kieme, tai dar nereiškia, kad butuose būnantys žmonės negirdėjo šio įvykio ir nematė, kaip ji buvo įžeista ir pažeminta, ir tai vyko girdint jos nepilnamečiams vaikams bei motinai. Atsakovas yra konfliktiškas žmogus, todėl gyventojai stengiasi su juo neturėti reikalų. Mano, jog teismas neturėjo atsižvelgti į tai, kiek laiko vyko įvykis, nes įžeisti bei pažeminti žmogų daug laiko nereikia.

12. Pažymi ir tai, kad atsakovo neteisėtais veiksmais dvasinė skriauda padaryta ieškovei, necenzūrinius bei kitus įžeidžiančius žodžius jis taikė ieškovei, taip sumenkindamas jos garbę ir orumą, padarydamas neigiamą poveikį jos emocinei būsenai, kuri sukėlė ne vienkartinius ir trumpalaikius išgyvenimus bei sudarė kliūtis saugiai jaustis ateityje, todėl padaryta neturtinė (moralinė) žala turi būti atlyginta. Teismas turėjo tinkamai taikyti CK 6.250 straipsnį bei kitas šio kodekso nuostatas ir priteisti neturtinę (moralinę) žalą ieškovei.

13. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas ne tik atmetė jos patikslintą ieškinį, bet priteisė 560 atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad tai nesąžininga ieškovės atžvilgiu, kadangi ji patyrė dvasinę skriaudą, teismas pripažino, kad tarp šalių įvykęs konfliktas turėjo neigiamą poveikį ieškovės emocinei būsenai. Akcentuoja, jog yra nuo konflikto nukentėjusi.

Atsiliepimas

14. Atsakovas A. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15. Nurodo, kad su ieškovės apeliacinio skundo motyvais nesutinka. Mano, kad bylą nagrinėjęs teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingas teisines išvadas, dėl ko pagrįstai ieškovės ieškinį atmetė. Nors teismas pripažino, kad tarp šalių įvykęs konfliktas turėjo neigiamą poveikį ieškovės emocinei būsenai, tačiau teismas nenustatė tokių aplinkybių, kurios rodytų, kad ieškovei būtų padarytas tokio laipsnio poveikis, kuris turėtų būti įvertintas priteisiant neturtinę žalą. Ieškovė, atstovaujama kvalifikuoto advokato, turėjo įsivertinti tokio savo procesinio elgesio riziką ir priimti dėl savo procesinių veiksmų jai kylančias teisines pasekmes, t. y. kompensuoti visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovės L. Z. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovo naudai priteistos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Byloje nustatyta, kad ieškovė L. Z., patikslinusi ieškinio reikalavimą, prašė priteisti iš atsakovo A. S. 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo grindžiamas tuo, kad 2021 m. lapkričio 2 d., apie 16 val. daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme atsakovas įžeidė ieškovę, garsiai šaukdamas „Daryk tvarką su savo benkartais, šikančiais man ant galvos“; „Tu esi žiurkė ir glušė“. Dėl šių veiksmų atsakovo atžvilgiu pagal ieškovės skundą buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, atsakovas pripažintas kaltu pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda, kurią atsakovas susimokėjo. Dėl šio įvykio ieškovė teigė patyrusi neturtinę žalą.

19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, susipažinęs su ieškovės pateiktas įrodymais, kuriais ji įrodinėjo neturtinės žalos dydį, darė išvadą, kad tarp šalių įvykęs konfliktas turėjo neigiamą poveikį ieškovės emocinei būsenai, tačiau sprendė, kad byloje nenustatyta tokių aplinkybių, kurios rodytų, kad ieškovei būtų padarytas tokio laipsnio poveikis, kuris turėtų būti įvertintas priteisiant neturtinę žalą, todėl ieškovės patikslintą ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas taip pat iš ieškovės atsakovo naudai priteisė visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, motyvuodamas tuo, kad jos neviršija rekomenduotinų dydžių, yra teisingos ir protingos. Ieškovė, nesutikdama su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, skundžiamą teismo sprendimą kvestionuoja netinkamu CK 6.250 straipsnio nuostatų taikymu ir nesąžiningu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.

Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, aiškinimo ir taikymo

20. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, turėjo priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą. Tokią savo poziciją ieškovė argumentuoja aplinkybe, kad ji buvau įžeista ir pažeminta girdint jos nepilnamečiams vaikams ir motinai, veiksmas vyko daugiabučio namo kieme, kuriame jei ir nebuvo daugiau žmonių, tai dar nereiškia, kad butuose būnantys žmonės negirdėjo šio įvykio. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo atsižvelgti į tai, kiek laiko vyko įvykis, nes įžeisti bei pažeminti žmogų daug laiko nereikia, tačiau turėjo įvertinti, kad atsakovas yra konfliktiškas žmogus, necenzūrinius bei kitus įžeidžiančius žodžius jis taikė ieškovei, taip sumenkindamas jos garbę ir orumą, padarydamas neigiamą poveikį jos emocinei būsenai, kuri sukėlė ne vienkartinius ir trumpalaikius išgyvenimus bei sudarė kliūtis saugiai jaustis ateityje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems apeliacinio skundo argumentams.

21. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2015).

22. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad vienas iš pagrindų priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra tie atvejai, kai dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) ginamų vertybių pažeidimo patirtas sielvartas, stresas, rūpestis peržengia tam tikrą ribą, identifikuojamą pagal tokius apibūdinimus, kaip „intensyvus“, „žymus“, „išskirtinio sunkumo“ ar „patirtas išskirtinėmis aplinkybėmis“ ir pan. Analogiškai ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006, 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2010). Pagrindas neturtinei žalai atsirasti egzistuoja tada, kai asmens rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, reikšmingas asmens garbės ir orumo pažeidimo faktas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-664/2005, 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007, 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2006, 2007 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2007, 2007 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2007 ir kt.).

23. EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas žmogaus teises, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą (Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgment of 10 Oktober 2000, § 49), 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją (L. L. v. France, no. 7508/02, judgment of 10 October 2006, § 52), 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (Meilus v. Lithuania, no. 53161/99, judgment of 6 November 2003, § 33) ir kt.). Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kurioje nurodoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo faktas tam tikrais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006, 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008, 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2010 ir kt.)

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad šiuo atveju byloje nenustatytos išskirtinės ieškovės teisių pažeidimo aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą. Sutiktina su tuo, kad atsakovo pasakyti žodžiai, įvardijant ieškovę „žiurke“ ir „gluše“, o vaikus „benkartais“, žemina jos garbę ir orumą, šie žodžiai visuomenėje turi neigiamą atspalvį ir nelaikytini toleruotinais, kiekvienas asmuo, savo atžvilgiu girdėdamas tokius žodžius, jaučia moralinį diskomfortą, tačiau šiuo atveju ieškovė neįrodė, jog ji patyrė kokius nors sveikatos sutrikimus, ilgalaikius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą dėl atsakovo pavartotų žodžių. Ieškovė, įrodinėdama patirtą neturtinę žalą ir jos dydį, apsiribojo tik bendrais teiginiais apie patirtus išgyvenimus, tačiau jų nepagrindė objektyviais įrodymais (CPK 178 straipsnis).

25. Pažymėtina, jog ieškovė byloje neįrodinėjo, kad atsakovo išsakyti žodžiai turėjo kažkokios neigiamos įtakos jos santykiams su nepilnamečiais vaikais ar motina, kad pasikeitė jų požiūris į ieškovę po šio įvykio. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovės nepilnametė dukra, įvykio metu būdama (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, galėjo suprasti atsakovo išsakytų žodžių neigiamą prasmę. Teismo posėdžio metu pati ieškovė patvirtino, kad jos nepilnametis sūnus dieną prieš teismo posėdį klausė ieškovės, ką reiškia žodis „benkartas“, kas taip pat patvirtina, kad ieškovės nepilnamečiam sūnui, įvykio metu buvusiam (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, išsakytų žodžių apie ieškovę prasmė nevisiškai buvo suprantama. Apeliantės samprotavimai, kad daugiabučio namo gyventojai galėjo girdėti atsakovo išsakytus apie ieškovę įžeidžiančius, žeminančius žodžius, kadangi įvykis vyko daugiabučio namo kieme, taip pat grindžiami tik prielaidomis.

26. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, pagrįstai vertino ir tai, kad ieškovės teises pažeidžiantys veiksmai vyko labai trumpai. Pati ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad toks atsakovo įžeidžiantis elgesys buvo pirmasis. Taigi, atsakovo padaryta skriauda ieškovei vertintina kaip minimali, pasireiškianti tik nežymiais fiziniais jutimais ar trumpalaikiais, momentiniais, ženklesnių pasekmių nepalikusiais, įprastai būdingais identiškoje situacijoje nemalonumais. Visuma byloje esančių duomenų nesuponuoja priešingos išvados.

27. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nors tarp šalių įvykęs konfliktas turėjo neigiamą poveikį ieškovės emocinei būsenai, tačiau byloje nenustatyta tokių aplinkybių, kurios rodytų, kad ieškovei būtų padarytas tokio laipsnio poveikis, kuris turėtų būti įvertintas priteisiant neturtinę žalą. Neturtinės žalos priteisimas ieškovei šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad tarp ieškovės (taip jos brolio, motinos) ir atsakovo tarpusavio santykiai ir iki šio įvykio buvo gana konfliktiški, iškreiptų neturtinės žalos kompensavimo institutą ir jo paskirtį, o taip pat neleistinai peržengtų protingas žalą padariusio asmens atsakomybės ribas, pažeistų žalą padariusio ir žalą patyrusio asmenų teisių pusiausvyrą. Apeliaciniame skunde pateiktų argumentų nepakanka padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės patikslintą ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas.

Dėl teismo paskirstytų bylinėjimosi išlaidų

28. Ieškovė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo iš jos atsakovui priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, nurodydama, kad nesąžininga iš jos, kaip nukentėjusio asmens, pripažinus, kad tarp šalių įvykęs konfliktas turėjo neigiamą poveikį jos emocinei būsenai, priteisti atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

29. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pritarti apeliacinio skundo argumentams dėl netinkamai paskirstytų bylinėjimosi išlaidų. Nors CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, tačiau, atsižvelgiant į neturtinės žalos atlyginimo specifiką, kad dėl neturtinės žalos priteisimo ir jo dydžio galutinai sprendžia teismas, skirstant bylinėjimosi išlaidas tokio pobūdžio bylose, turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bylinėjimosi išlaidų paskirstymui pritaikius proporcingumo principą gali būti paneigta teisės į teisminę gynybą esmė. Pasisakydamas dėl proporcingumo siekiamam teisėtam tikslui EŽTT yra konstatavęs, kad taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas, griežtai laikantis proporcingo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo gali lemti neproporcingą asmens teisės į teisminę gynybą suvaržymą (EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Klauz prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10, 97 punktas).

30. Nagrinėjamu atveju atsakovas pirmosios instancijos teisme turėjo 560 Eur atstovavimo išlaidų. Atsižvelgdama į tai, kad šioje byloje yra pripažintas žalos padarymo ieškovei faktas, nepaisant to, kad netenkintas ieškovės reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, taip pat atsižvelgdama į CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatytą galimybę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, EŽTT praktiką, siekį užtikrinti ieškovės teisę į teisminę gynybą, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas bylinėjimosi išlaidų tarp ieškovės ir atsakovo neskirstyti pagal proporcingumo principą ir palikti šalis prie jų turėtų išlaidų.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Tačiau teisėjų kolegija nustatė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas, todėl skundžiamo sprendimo dalis, kuria atsakovui iš ieškovės priteistas 560 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatės teisinę pagalbą atlyginimas, panaikinama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

32. Apeliacinės instancijos teismo pirmiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo ginčo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

33. Ieškovė, pateikdama apeliacinį skundą, sumokėjo 18 Eur žyminį mokestį. Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog apeliacinėje instancijoje patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi argumentais, nurodytais šios nutarties 29-30 punktuose, sprendžia, kad šalims jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

panaikini Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. gegužės 12 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovės L. Z. atsakovui A. S. priteistos 560 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokatės teisinę pagalbą.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Eigirdas ČinkaRita DambrauskaitėDalia Pranckienė