Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų sprendimas

2022-05-12 · Civilinė byla Nr. e2-1382-847/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-05-12Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-11-22Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-12
Bylos Nr.
e2-1382-847/2022
Teisminio proceso Nr.
2-15-3-00056-2022-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Ieškinys atmestas.
Teisėjas
Valentina Paliulionienė (pirm.)
Ieškovas
L. Z.
Atsakovas
A. S.
Advokatai
Laimutis Zaukevičius, Irma Bekerė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1382-847/2022(Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00056-2022-8)Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.1.1; 3.1.7.1.5; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.6.1 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 12 d.Biržai
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėja Valentina Paliulionienė,sekretoriaujant Linai Strautininkienei,dalyvaujant ieškovei L. Z., jos atstovui advokatui Laimučiui Zaukevičiui,

atsakovui A. S., jo atstovei advokatei Irmai Bekerei (dalyvaujančiai vaizdo konferencijos būdu per „Zoom“ platformą),

specialistui - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Giedrai Gedvilienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Z. 2022-04-28 patikslintą ieškinį atsakovui A. S. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama: 1) priteisti iš atsakovo 1200 EUR neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo, 2) bylinėjimosi išlaidas – 27 EUR žyminio mokesčio (nors tai tiesiogiai ieškinio rezoliucinės dalies tekste nenurodyta) ir 200 EUR už advokato L. Zaukevičiaus pagalbą ieškovei. Ieškinyje nurodė, kad teisė į neturtinės (moralinės) žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d.). Nurodo, kad 2021-11-02 d., apie 16⁰⁰ val., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme A. S., gyvenantis (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje tyčia, įžeidžiamai kibo prie jos (ieškovės) ir jos nepilnamečių vaikų - G. L., gimusios (duomenys neskelbtini) ir R. L., gimusio (duomenys neskelbtini), garsiai šaukdamas „Daryk tvarką su savo benkartais, šikančiais man ant galvos“, „Tu esi žiurkė ir glušė“.

Dėl šio įvykio 2021-11-10 ieškovė parašė pareiškimą Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK, buvo pripažinta, kad A. S. pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ANK) 481 str. 1 d. A. S. 2021-11-12 surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinis nurodymas sumokėti paskirtą baudą. A. S. pripažino, kad padarė administracinį nusižengimą ir paskirtą baudą įsipareigojo sumokėti. Šiais neteisėtais veiksmais A. S. įžeidė ją ir jos nepilnamečius vaikus, kurie patyrė stresą, išgyvenimus. Dukra G. L. vis verkdavo, neramiai miegodavo naktimis, nuo 2021-11-03 iki 2021-11-24 negalėjo lankyti darželio. Bijodavo, kai abi išeidavo į namo laiptinę ar kiemą. Sūnus R. L. taip pat jaučiasi nesaugiai, vengia ilgiau užsibūti kieme ar laiptinėje. Po šio įvykio ir ieškovei pablogėjo sveikata, ji jaučia nerimą, naktimis blogai miega, nerimauja dėl savo vaikų, nežino, kada jie pamirš šį nemalonų incidentą, ar tai neturės pasekmių ateityje. Ieškovės nuomone, jai padaryta neturtinė (moralinė) žala, kuri pasireiškia tuo, kad ji patyrė ir iki šiol patiria stiprius, jai labai skausmingus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją. Jaučiasi prislėgta, dėl nekokybiško miego naktimis pablogėjo nuotaika. Jaučiasi nesaugiai, jaučia nuolatinį nerimą, sunkiau bendrauti su aplinkiniais žmonėmis.

Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis ir siekiant nukentėjusiojo ir už žalos atlyginimą atsakingo asmens interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens bei kiekvieno turtinę padėtį, į padarytos žalos liekamąsias ir neatitaisomas pasekmes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, mano, kad ieškovei padarytos neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra 1200 EUR.

Ieškovė posėdžio metu palaikė savo reikalavimus. 2022-04-07 parengiamajame teismo posėdyje ji parodė, kad palaiko ieškinį ir prašo priteisti iš atsakovo 1200 EUR neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo, kadangi buvo iškoneveikta ji ir jos vaikai. 2022-04-28 teismo posėdyje ji nurodė mažinanti neturtinės žalos dydį – prašo priteisti 800 EUR iš atsakovo, atsižvelgiant į jo materialinę padėtį.

Ieškovė parodė, kad įvykio dieną ji su dukra G. ir sūnumi R. išėjo į kiemą, užsipuolė atsakovas, iškoneveikė necenzūriniais žodžiais, kad ji „glušė, debilė, jos vaikai benkartai“, patyrė išgyvenimus, kurių pinigine suma neįmanoma įvertinti. Dukra nuo šauksmo pradėjo verkti, ji su sūnumi bijojo patirti atsakovo fizinį smurtą. Kadangi dukra verkė, ieškovė su vaikais išėjo. Viskas vyko daugiabučio namo, kuriame gyvena ji ir atsakovas, kieme, gyvena toje pačioje laiptinėje, atsakovas trečiame aukšte, ji - ketvirtame. Ruošėsi važiuoti į parduotuvę su mašina, atsakovas sėdėjo kieme mašinoje, jis išlipo ir pradėjo šaukti. Išėjus į kiemą matė atsakovą automobilyje, daugiau kieme nieko nebuvo, kairiau ant laiptelių stovėjo ieškovės mama. Iki mašinos nenuėjo, išgirdo: „Ubage, žiurke, Tavo benkartai“. Konfliktas truko iki dviejų minučių, nes dukra pradėjo verkti. Anksčiau nėra konfliktavę, konfliktuoja su ieškovės broliu, kuris gyvena virš atsakovo. Skundžia, kad eina pas brolį skalbtis rūbų. Jis nepatenkintas vaikais, gal vaikai, kai būna pas brolį, per daug vaikšto. Keturmetė dukra po įvykio nelankė darželio, nes ji verkdavo, patyrė stresą, per mėnesį nenueina į darželį kartais savaitę, dėl įvykio niekur nesikreipė, kad dukrai nebūtų streso. Sūnus buvo išsigandęs, vakare jam iššaukė astmos priepuolį, jis bijojo lipti laiptais, kad nereikėtų eiti pro atsakovą. Po įvykio su atsakovu konfliktai prasidėjo tik po ieškinio padavimo. Kreipėsi į teismą, nes yra ne vieną žmogų laiptinėje užpuolęs, jis gali užpulti ir ją (L. Z.), ką vaikai gali galvoti apie mamą. Reputacija pablogėjo, nes vaikai klausėsi, kaip jų mamą dergia visokiais žodžiais, pažeminimo ir skausmo neįmanoma įvertinti, prašo įvertinti 800 EUR. Susitaikyti negali, nes atsakovas jai kviečia policiją, skambina vaikų teisėms, ji turi aiškintis su policija, ši vyksta pas brolį, pas ją nebuvo, pradeda aiškintis dėl jos vaikų. Mama klausė po įvykio, kas ten atsitiko, ko tas A. ten šaukė. Jis pasakė: „Bl.., ku..., ubage, tvarkyk savo benkartus“. Ieškinyje nenurodė, nes advokatui pasakė, kad neturi sveikatos. Buvo negera sakyti advokatui, kad neatrodytų baisiai. Brolis sugrįžta retai, tada nueina pas brolį, gal vaikai per garsiai vaikšto, bet atsakovas sugebėjo žmogų sumušti, paskutinį kartą, kai iškvietė policiją, skundėsi, kad negali po darbo pailsėti, tai buvo kovo mėnesį, teismui pateiktas nutarimas ne dėl jos ir ne dėl jos vaikų, brolis nenorėjo ginčytis. Sūnus - sportininkas, 5 metus lankė dziudo, dabar 2,5 metų lanko krepšinį ir yra komandos kapitonas, po treniruočių eina sportuoti į sporto klubą, bet jis yra trylikametis vaikas ir jis bijo atsakovo. Kai dukra serga, prižiūri mama. Vaikai blogiau nevertina, bet jie klausėsi, kaip jų mama buvo įžeidinėjama. Vaikai blogai jautėsi, pergyveno dėl mamos, dėl to nenuvyko į parduotuvę, liko nepramogavę. Paskutiniai vaikų žodžiai: „A. toks blogas, kaip P.“. Vaikai pergyvena savyje. Mažoji verkė visą savaitę dienomis dėl atsakovo „iškoliojimo“, ji mato, kaip atsakovas grįžta iš darbo, kai būna pas močiutę ir sako, kad jo bijo. Toks įžeidžiantis įvykis buvo pirmas. Buvo konfliktas dėl šviesos užgesinimo rūsyje, bet ji tos šviesos negesino, buvo pasakymai, kad jis supjaustė kitų vaikų dviračių padangas, kažkokie pasisakymai buvo, bet ji neatsakinga už savo brolį. Atsakovas filmuoja jos nepilnamečius vaikus. „Benkartai“ supranta kaip kad vaikai neturėtų tėvo, bet vaikai turi tėvą.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas teismo posėdyje ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti visiškai – priteisti 800 EUR neturtinės žalos. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį ir už advokato teisinę pagalbą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Tarp ginčo šalių jau ilgą laiką yra konfliktiški tarpusavio santykiai. Pati ieškovė ir jos brolis P. Z. ne kartą iškoneveikė atsakovą ir jo žmoną, išvadino žeidžiančiais žodžiais, visaip prie jo kabinėjasi, atsakovui būnant rūsyje, tyčia užgesina jam šviesą. Nesutarimai kyla dėl bendrosios dalinės nuosavybės naudojimo, valdymo, švaros palaikymo, ramybės nakties metu užtikrinimo ir kt. Šalys gyvena tame pačiame bendrabučio tipo name - atsakovas trečiame aukšte, o ieškovė ir jos brolis P. Z. - ketvirtame aukšte, virš jo (atsakovo). Ilgą laiką atsakovas prašė, kad susitvarkytų santechnikos įrangą, tačiau ieškovė su broliu vengė tą daryti, nurodydama, kad niekas jai nepaaiškins. Ieškovė ir jos brolis mėgsta pasikviesti svečių, garsiai leisti muziką nakties metu, kuomet rūko pro langus, triukšmauja, trukdo atsakovui ilsėtis. Paprašius liautis atrėžė: „Pensininkams laikas į senelyną“. Atsakovas parašė pareiškimą policijai, P. Z. buvo nubaustas administracine tvarka. Šiuo ieškiniu ieškovė kerštauja. Konfliktai su ieškove yra labai įsisenėję. Buvo įvykis, kuomet ieškovės sūnus R. nešė šiukšles į konteinerį, tačiau praplyšus maišeliui, jos išbyrėjo ant kiemo, vaikas išbyrėjusių šiukšlių nesurinko, o motina tokį jo elgesį toleravo, vaiko nesudrausmino. Ieškovės elgesys su atsakovu, jos priešiškumas jo atžvilgiu persidavė ir vaikams: jie nemandagiai elgiasi, tyčia užkliudo praeinantį pro šalį atsakovą. Ilgainiui atsakovui susikaupė pyktis, kuris išsiveržė ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. Atsakovas labai apgailestauja dėl šio įvykio, sumokėjo jam paskirtą nuobaudą ir daugiau taip nebesielgs. Tačiau ieškovė hiperbolizuoja situaciją, sutirština spalvas, nurodo tikrovės neatitinkančias įvykio aplinkybes - su tuo atsakovas nesutinka. Atsakovui nereikėjo viešai pakeltu tonu aiškintis tarpusavio nesutarimų, tačiau jis nenorėjo įžeisti ar dar kaip nors pakenkti nei pačiai L. Z., nei jos vaikams. Tai nebuvo jo tikslas. Atsakovas jokių įžeidžiančių žodžių prieš ieškovę nevartojo, nevadino jos nei „žiurke“, nei „gluše“, ir jos vaikų nevadino „benkartais“, kaip kad nurodoma ieškinyje. Atsakovas tik priekaištavo jai kaip motinai dėl netinkamo jos vaikų elgesio. Šio pokalbio metu nepilnamečiai vaikai buvo toliau, todėl negalėjo girdėti. Iš jų išvaizdos taip pat neatrodė, kad jie būtų kaip nors sureagavę. Todėl neįrodytas neturtinės žalos padarymo faktas ir ieškovės teisė į jos atlyginimą nepagrįsta. Ieškinyje nurodomos pasekmės labai abejotinos, neįrodytos, nėra įrodytas ir priežastinis ryšys.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečiai vaikai nėra ieškovais šioje byloje, todėl neturtinės žalos atlyginimo jiems klausimas nesvarstytinas. Reikšminga gali būti ieškovės nurodyta aplinkybė, susijusi su jos pačios išgyvenimais, t.y. kad po įvykio jai neramu dėl savo vaikų. Šiuo aspektu atkreipia dėmesį, kad įvykio dieną ieškovės nepilnametei dukrai buvo tik ketveri metai. Tokio amžiaus vaikams ir šiaip būdinga dažnai verkti ir neramiai miegoti naktimis, dažnai sirgti virusinėmis infekcijomis ir dėl to nelankyti ugdymo įstaigos. Mažai tikėtina, kad tokio amžiaus vaikas apskritai suvokė įvykio situaciją ir dar mažiau tikėtina, kad dėl to patyrė kokių pasekmių. Ieškovės sūnui įvykio dieną buvo dvylika metų, jis nuovokesnis, tačiau žinomas kaip padykęs, neklusnus, negerbiantis suaugusiųjų, kieme nevengiantis užkabinti praeivių. Be to, ieškovė savo nepilnamečių vaikų neprižiūri, vėlyvu paros metu jiems leidžia dalyvauti rengiamuose vakarėliuose, lakstyti po koridorius, dūkti, ji pati juos tramdo ant jų šaukdama. Todėl vaikai nėra jautrūs, prie pakelto balso yra įpratę ir griežtesnis tonas nedaro jiems neigiamo poveikio. Nors atsakovas pakeltu tonu kalbėjo viešoje vietoje, tačiau be ieškovės niekas kitas jo žodžių negirdėjo. Atsakovo kreipimasis buvo adresuotas tik ieškovei, siekiant atkreipti jos dėmesį į vaikų auklėjimą, kad ši juos sudrausmintų. Apibendrinant pasakytina, kad ieškovė neįrodė žalos atsiradimo jai fakto ir priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų.

Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (Lietuvos Respublikos CK 6.282 str. 3 d.). Atsakovas yra bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Jam nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, todėl susirasti darbą yra sunku. Jo gaunamos išmokos sudaro tik 130,98 EUR per mėnesį. Atsakovas augina nepilnametį išlaikymo reikalingą vaiką. Jau vien dėl šių subjektyvių aplinkybių, ieškiniu prašoma priteisti suma turėtų būti mažintina.

Vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką; neturtinės žalos dydį lemia objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju šis objektas nėra susijęs su fiziniu asmens sužalojimu, fiziniais skausmais. Jokia turtinė žala taip pat nepadaryta. Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio itin svarbus yra proporcingumo principas, kuriuo vadovaujantis asmens atžvilgiu taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, neturi varžyti asmens labiau nei būtina. Tuo atveju, jeigu teismas nustatytų neturtinės žalos ieškovei padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp šios žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų, atsakovo vertinimu, ieškovei priteistinos žalos dydis galėtų būti apie 100 EUR – tai sudarytų beveik mėnesinę atsakovo gaunamų išmokų sumą. Tačiau net ir tokios sumos ieškovei priteisimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes ieškovė veikia nesąžiningai, o pasinaudodama susiklosčiusiomis aplinkybėmis tik siekia kuo labiau atsakovui pakenkti ir iš jo pasipelnyti. Dėl visų aukščiau nurodytų motyvų prašo: 1) ieškinį atmesti, 2) priteisti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas iš ieškovės.

Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, nes jis nepagrįstas. Įvykio dieną šildė automobilį. Išbėgus jiems iš laiptinės, vaikai susėdo į automobilį, jis pasakė: „Tvarkyk savo vaikus, kad nešiktų mums ant galvos“, kitų žodžių nesakė, taip pasakė dėl pastovaus triukšmo, nes jos vaikai pastoviai yra jos brolio bute, ten pastoviai triukšmas 10, 12 val. vakare, žmona vieną kartą apie 22 val. pabeldė į šildymo sistemos vamzdžius, kad liautųsi. Visos trys šeimos yra nusistačiusios priešiškai, ieškovės mama per atsakovo mamos laidotuves pasakė, kad ji yra niekas, nedalyvavo laidotuvėse, pastovūs konfliktai su ieškovės broliu dėl triukšmo jo bute, ten vyksta vakarėliai. Pokalbis truko 40-45 sek. Jis suprato, kad tai dėl eilinio triukšmo, po to ji su vaikais išvyko. Ieškovė yra sakiusi: „Jei Tau reikia ramybės, yra senelynas“, kad iš atsakovo juokiasi visas daugiabutis. Jos brolis apgadino atsakovo automobilį, kovo 14 d. iškviesta policija, užlipo laiptais tarp ketvirto ir penkto aukšto, pamatė, kad ieškovės dukra laksto tarp dviejų butų, kviečiama ieškovė, vėl konfliktas, tai įvyko jau po lapkričio 2 d., kovo mėnesį. Tyrėjai paaiškino, ką jis sakė, tyrėja sakė, kad atsakovas susimokės tą 15 EUR baudą ir gyvens ramiai, bet praėjus trims mėnesiams padavė ieškinį. Dėl gauto ieškinio didelis stresas, reikėjo vaistų, masažų, nugaros procedūros. Kaltę jaučia iš dalies, bet nebuvo taip, kaip sakė ieškovė, dukra neverkė, tai vyksta dėl brolio ir yra bandymas pasipelnyti.

Atsakovo atstovė paaiškino, kad ieškinį prašo atmesti, kadangi šis nepagrįstas ir neįrodytas. Prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Liudytojas R. L. parodė, kad yra ieškovės sūnus. Gyvena (duomenys neskelbtini) su mama ir seserimi, tėtis kartais atvažiuoja, mokosi (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės mokyklos 6 klasėje, anksčiau lankė dziudo, dabar - krepšinio treniruotes. A. S. gyvena trečiame aukšte, su juo pykstasi, nes jis pravardžiuoja, buvo, kad rėkė ant mamos ir sesers. 2021 m. lapkričio 2 d., apie 16⁰⁰ val. norėjo važiuoti į parduotuvę, atsakovas pradėjo ant visų rėkti necenzūriniais žodžiais. Visi išsigando, bijojo, kad pradės muštis, nuėjo pas močiutę, mama pasimatavo spaudimą, sesuo verkė be sustojimo. Įvykis labai įstrigo, todėl viską tiksliai atsimena. A. S. dar sėdėjo mašinoje, reikėjo pro jį praeiti, bet nenuėjo iki mašinos, jis mamą išvadino „debile“, kad „šika ant jo buto“. Konfliktas truko neilgai, gal dešimt ar penkias minutes, A. S. pasakė gal keturis sakinius, kad mama nemoka jų auklėti. Pas močiutę buvo gal valandą, sesuo daug verkė, grįžus namo nuramino, bet vakarais verkdavo, sakydavo, kad atsakovas ateis, A. nėra pas juos buvęs. Niekada vienas neina, nes nežino, ką A. S. gali padaryti, A. S. nėra niekam nieko padaręs, iš mokyklos grįžta pas močiutę, o tada močiutė palydi namo. A. S. nėra jo sustabdęs ar ką nors pasakęs vienam. Mama buvo nusiraminusi po kiek laiko, A. S. buvo pas dėdę atėjęs, su juo pačiu nėra kalbėjęsis. Anksčiau nebijojo vaikčioti. Į dėdės butą užeina, kai jis grįžta, raktus turi, tai kartais užeina. Krepšinio varžybose irgi yra necenzūrinių žodžių, bet ten kalba tik vaikai, o čia suaugęs žmogus. A. S. konfliktuoja su kitais vaikais, visas kiemas kalba, kad jis supjaustė dviračių padangas. Iki to įvykio kaimynas kvietė policiją, kad garsiai katinas vaikšto – tai vyko iki lapkričio mėnesio.

Liudytoja V. Z. parodė, kad yra ieškovės motina. Ji su atsakovu nesipyksta, tik kaimynai. Įvykio dieną buvo ant savo laiptelio, jų atskiras įėjimas, išgirdo, kad atsakovas kažką šūkauja, o dukra stovi prie mašinos ir kažką kalbasi. Po kurio laiko atėjo pas ją (V. Z.), mažoji verkė, R. susinervinęs, davė dukrai vaistų, o mažoji nenurimo, pasirodo, prie vaikų jų mamą išvadino visokiais žodžiais. Mažoji nėjo savaitę į darželį, ir dabar anūkė sako, kad bijo A., nes jis gali ir primušti. R. prašo senelio, kad pavežtų, nes bijo A. S. susitikti, jam reikalinga operacija, jau būtų operavę, bet dėl streso negali. Buvo apie 15 m. atstumu, girdėjo: „Benkartai, tvarkyk savo vaikus“ - taip negali būti. Nesikišo, tegul sprendžia problemas pati, nes ir ji užklius, A. S. konfliktavo su sūnumi, kviesdavo jam policiją. Pas juos niekas nerėkia, nešaukia, bet ji protinga mergaitė ir viską supranta. Atsakovas nėra užkabinėjęs anūkų, kai neina į darželį, prižiūri mama, po įvykio buvo ir pas ją, į gydytojus nesikreipė dėl anūkės savijautos, mama pati supratinga, vyresnysis irgi bijo, vis prašo, kad senelis pavežtų, iki buto lydi arba ji, arba senelis, ne kasdien užeina. Iki jų bėgte atbėga. Jos buto langai į kiemą, anūkė vis pasako: „Močiute, A. grįžo, vėl rėks“. A. užstato laiptelius savo automobiliu, savaitę nelankė darželio, nes bijojo, bijo ir dabar. Vakar pasakė: „A. yra negeras žmogus, toks pat kaip P.“.

Liudytoja V. S. parodė, kad atsakovas yra jos vyras. Ieškovė yra įsižeidusi, kaltina vyrą, kad jis ją apšaukė, konfliktas įvyko, nes virš jų gyvena ieškovės brolis, ten pastoviai triukšmas, norėjo pasikalbėti kaip kaimynai su juo. Įvykio kieme nematė. Iki įvykio konfliktų nebuvo, tik iškviesdavo dėl triukšmo policiją, ieškovė buvo užgesinusi šviesą. Apie konfliktą žino tik iš vyro pasakojimų. Ieškovės brolio bute pastoviai triukšmas, kai ir nebūna jo. Vyras pasakojo, kad paprašė ieškovės sudrausminti vaikus, po ko ieškovė sėdo su vaikais į mašiną ir išvažiavo.

Patikslintas ieškinys atmestinas.

Ginčas tarp šalių kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Byloje surinkta medžiaga nustatyta, kad 2021-11-02 d., 16⁰⁰ val. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme kilo konfliktas, kurio metu atsakovas A. S. pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, ieškovei L. Z. su vaikais G., gim. (duomenys neskelbtini) ir R., gim. (duomenys neskelbtini), išėjus iš namo ir einant link automobilio, garsiai L. Z. pasakė įžeidžiančius žodžius: „Daryk tvarką su savo benkartais, šikančiais man ant galvos“, pavadino ją „žiurke, gluše“. Dėl padaryto administracinio nusižengimo A. S. buvo iškelta administracinio nusižengimo byla dėl Lietuvos Respublikos ANK 481 str. 1 d. padaryto nusižengimo, jam paskirta 15 EUR bauda, kurią jis sumokėjo. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, kurią ji patyrė dėl šio įvykio, nurodydama, kad patyrė ir iki šiol patiria stiprius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, esmocinę depresiją, jaučiasi prislėgta, nesaugi, jaučia nuolatinį nerimą, sunkiau bendrauti su aplinkiniais žmonėmis. Atsakovas pripažįsta, kad pasielgė netinkamai, sumokėjo jam paskirtą baudą, tačiau ieškinį prašo atmesti, nes šalių santykiai ilgą laiką konfliktiški, iš ieškovės ir vaikų reakcijos neatrodė, kad jie sureagavo taip stipriai.

Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. Konstitucijoje imperatyviai reikalaujama nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gautų. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymuose galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas), todėl teismai, pagal savo kompetenciją sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamą žalos atlyginimą priteisti, tiesiogiai taikydami Konstituciją (joje įtvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas), bendruosius teisės principus, vadovaudamiesi inter alia (be kita ko) protingumo principu ir kt. Neturtinės žalos atlyginimo ribojimai galimi ir pateisinami tik siekiant užtikrinti, kad nebūtų nepagrįstai išplėsta civilinės atsakomybės apimtis ir sukurtos sąlygos piktnaudžiauti teise, todėl teismas visų pirma turi nustatyti, ar žala atsirado dėl neturtinės vertybės pažeidimo, ar pažeista neturtinė vertybė yra aktuali šiandieninėje visuomenėje ir jos atlyginimas yra būtinas, siekiant tinkamai apginti pažeistas asmens teises.

Lietuvos Respublikos ANK 578 str. 1 d. nustatyta, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala.

Administracinių nusižengimų kodekse turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl būtina vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. reglamentuoja, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Vien tik atitinkamos neturtinės vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių vertybių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (Lietuvos Respublikos CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.).

Ieškovės ir atsakovo, liudytojų parodymais nustatyta, kad įvykis, dėl kurio į teismą kreipėsi ieškovė, vyko labai trumpai, buvo pasakyti keli sakiniai, atsakovas kalbėjo pakeltu tonu, garsiai, įžeidžiančiai, tačiau kieme daugiau žmonių nebuvo, todėl nors jis ir buvo nubaustas už viešosios tvarkos ir rimties pažeidimą, teismas nenustatė asmenų, kurių rimtis būtų buvusi sutrikdyta. Ieškovė parodė, kad netoliese ant laiptelių stovėjo jos motina V. Z., kuri matė konfliktą. Apklausta liudytoja V. Z. parodė, kad įvykio metu buvo apie 15 m. atstumu, girdėjo: „Benkartai, tvarkyk savo vaikus“ - taip negali būti, tačiau nesikišo, tegul sprendžia problemas pati, nes ir ji užklius, A. S. konfliktavo su sūnumi, kviesdavo jam policiją. Darytina išvada, kad konfliktas nebuvo grėsmingas, nes ieškovės mama į jį nesureagavo, negynė dukros ir anūkų, nesikreipė tuoj pat dėl šio įvykio pagalbos. Tame pačiame name skirtinguose butuose gyvena ieškovės šeima, jos motinos šeima, ieškovės brolis ir atsakovo šeima, tarp šių asmenų konfliktai yra įsisenėję - tai patvirtina ieškovė, nurodydama, kad atsakovas pykstasi su jos broliu, liudytoja V. Z., nes nenori veltis į konfliktus, atsakovas, paaiškindamas, kad su ieškovės broliu kyla konfliktas dėl triukšmo, triukšmauja ieškovės vaikai, būdami dėdės bute. Viso proceso metu tiek šalys, tiek liudytojai daug dėmesio skyrė įvairiems kitiems konfliktams tarp šalių, vykusiems iki 2021-11-02 ir po. Ieškovė paaiškino, kad po nagrinėjamo konflikto buvo apsiraminusi, tačiau jai kreipusis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, konfliktai vėl prasidėjo, atsakovas kviečia policiją į jos brolio butą, ji turi aiškintis policijai ir vaikų teisėms. Liudytojas R. L. taip pat nurodė, kad atsakovas konfliktuoja su kitais, kad jis kvietė policiją iki įvykio, kad jis buvo atėjęs pas dėdę pasikalbėti. Konfliktiški šalių tarpusavio santykiai ir patirtos nuoskaudos dėl kitų įvykių negali būti pagrindas priteisti neturtinei žalai.

Tiek ieškovė, tiek liudytojai R. L. ir V. Z. parodė, kad dėl patirto streso įvykio metu, atsakovės dukra labai verkė, buvo išsigandusi, bijojo, savitę po įvykio nėjo į darželį. Tačiau ieškovė nesikreipė pagalbos dėl jos dukros būklės į specialistus, byloje pateikta 2021-12-14 (duomenys neskelbtini) lopšelio - darželio „(duomenys neskelbtini)“ pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (kopija), iš kurios matyti, kad G. L., gimusi (duomenys neskelbtini), nelankė šios ugdymo įstaigos nuo 2021-11-03 iki 2021-11-08 ir nuo 2021-11-11 iki 2021-11-24 įskaitytinai patvirtina tik faktą, kad mergaitė nelankė darželio, tačiau nelankymo priežastys nenurodomos. Ieškovė posėdžio metu negalėjo pasakyti, kokį laikotarpį per mėnesį jos dukra paprastai nelanko darželio, dėl kokių priežasčių nelanko. Nors liudytojai R. L. ir V. Z. patvirtina ieškovės teiginius apie tai, kad R. L. dėl įvykio bijo atsakovo, jį reikia palydėti į treniruotes ir laiptinėje į butą, tačiau šie liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, jų abiejų parodymai yra identiški, R. parodė, kad atsakovas jo nė karto einančio vieno nebuvo užkalbinęs, sustabdęs, ką nors pasakęs, todėl šių liudytojų parodymai vertintini kritiškai. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes dėl sukeltų išgyvenimų, bendravimo galimybių sumažėjimo ir pan. Teismas pripažįsta, kad tarp šalių įvykęs konfliktas turėjo neigiamą poveikį ieškovės emocinei būsenai. Tačiau ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (M. v. Lithuania, no. 53161/99, judgment of 6 November 2003, § 33; kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006). Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas žmogaus teises, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (L. L. v. France, no. 7508/02, judgment of 10 October 2006, § 52). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014), neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis; jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Teismas nenustatė tokių aplinkybių, kurios rodytų, kad ieškovei būtų padarytas tokio laipsnio poveikis, kuris turėtų būti įvertintas priteisiant neturtinę žalą. Dėl to patikslintas ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovę pagal 2021-12-01 atstovavimo sutartį atstovavo advokatas L. Zaukevičius, kuriam klientė pavedė atstovauti pirmosios instancijos teisme. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas - 200 EUR už advokato L. Zaukevičiaus pagalbą – atstovavimą ir dokumento surašymą ieškovei – tokių išlaidų sumokėjimą patvirtina 2021-12-07 pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau teismas sprendžia ir dėl kitų bylinėjimosi išlaidų – 27 EUR žyminio mokesčio (nors tai tiesiogiai ieškinio rezoliucinės dalies tekste nenurodyta) (ne)priteisimo ieškovei, juo labiau, kad ieškovės atstovas prašo jį priteisti 2022-04-28 teismo posėdyje.

2022-01-13 d. mokėjimo nurodymu UAB „Perlas Finance“ ieškovė už ieškinį, paduotą elektroninių ryšių priemonėmis, sumokėjo 27 EUR žyminį mokestį, nes tuometinė ieškinio suma buvo 1200 EUR. Vėliau ieškovė savo reikalavimus sumažino iki 800 EUR. Taigi nuo šios sumos turėjo būti sumokėtas 18 EUR žyminis mokestis, nes ieškinys pateiktas teismui elektroninių ryšių priemonėmis, 800 EUR x 3 % x 75 % = 18 EUR (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 7 d.). Kadangi ieškovė sumokėjo 27 EUR, o turėjo sumokėti 18 EUR, jai grąžintina permokėta žyminio mokesčio dalis – 9 EUR (27 EUR – 18 EUR = 9 EUR, Lietuvos Respublikos CPK 87 str. 1 d. 1 p. ir 5 d.), o šios išlaidos – 18 EUR nepriteistinos iš atsakovo ieškovei, kadangi ieškovės ieškinys atmestas (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d., 96 str. 2 d.).

Taip pat nepriteistinos ir kitos bylinėjimosi išlaidos – 200 EUR už advokato L. Zaukevičiaus pagalbą iš atsakovo ieškovei, kadangi ieškovės ieškinys atmestas (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d., 96 str. 2 d., 98 str. 1 d.).

Atsakovą pagal 2022-02-01 teisinių paslaugų sutartį (išrašą) atstovavo advokatė I. Bekerė, kuriai klientas pavedė atstovauti visų instancijų teismuose, teikti įvairaus pobūdžio teisines paslaugas, surašyti įvairius reikalingus procesinius dokumentus. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad prašo priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas. Toks pats prašymas pareikštas ir 2022-04-06 prašymu bei 2022-04-28 teismo posėdyje. Atsakovas sumokėjo savo atstovei 560 EUR už teisines paslaugas – tai patvirtina 2022-02-21 sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) (atsiliepimo į ieškinį parengimas ir pateikimas) ir 2022-02-23 AB Šiaulių banko mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) (sumokėjo 400 EUR), taip pat 2022-04-04 sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) (pasirengimas bylos nagrinėjimui ir 2022-04-07 atstovavimas teisme) ir 2022-04-04 AB Šiaulių banko mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) (sumokėjo 160 EUR).

Šios išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais dokumentais, jos yra teisingos ir protingos. Atsakovo nurodytos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų dydžių (2.9 p., 7 p., 8.2 p., 8.19 p.), todėl atmetus ieškovės ieškinį, atsakovas yra bylą laimėjusi šalis ir iš ieškovės pilnai priteistinos atsakovo patirtos 560 EUR bylinėjimosi išlaidos už advokatės teisinę pagalbą - už atsiliepimo į ieškinį rengimą ir atstovavimą teisme 2022-04-07 parengiamajame ir 2022-04-28 teismo posėdžiuose, kadangi tokia suma nebūtų pažeisti civilinio proceso įstatyme ir Rekomendacijose nustatyti reikalavimai (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

Kadangi ieškinys atmestas, tai iš ieškovės priteistinos ir iki teismo sprendimo priėmimo susidariusios procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, 263-267 straipsniais, 268 straipsnio 1-4 dalimis, 6-8 dalimis, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsnio 1-4 dalimis, 5 dalies 1, 3 ir 5 punktais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės L. Z. 2022-04-28 patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakovui A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas - 560 EUR (penkis šimtus šešiasdešimt eurų) už advokatės Irmos Bekerės teisinę pagalbą.

Grąžinti ieškovei L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), jos 2022-01-13 d. mokėjimo nurodymu UAB „Perlas Finance“ permokėtą žyminį mokestį – 9 EUR (devynis eurus) per Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Priteisti iš ieškovės L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), 13,44 EUR (trylika eurų keturiasdešimt keturis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.

Teisėja Valentina Paliulionienė