Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-86-323/2021

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-03-03
Bylos Nr.: e2-86-323/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-07825-2019-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Genovaitė Vaizgėlienė
Ieškovas: V. I.
Atsakovas: S. I.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai: Eglė Latauskienė, Henrikas Mackevičius, Kristina Žąsytytė

Kategorijos

2.3.4.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-86-323/2021Proceso Nr. 2-06-3-07825-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3.; 2.3.4.6.; 2.3.5.2.1.; 3.1.7.8.; 3.1.7.12.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Genovaitė Vaizgėlienė,sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei,dalyvaujant vertėjai Vidai Rimkienei,ieškovui V. I., jo atstovei advokatei Eglei Latauskienei,

atsakovei S. I., jos atstovams advokatui Henrikui Mackevičiui, advokatei Kristinai Žąsytytei,

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovui G. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. I. ieškinį atsakovei S. I. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, ir pagal atsakovės S. I. priešieškinį ieškovui V. I. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo ir išlaikymo formos pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1045-838/2017 patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. I., gim. (duomenys neskelbtini) tvarką ir nustatyti bendravimo tvarką: 1) susitariame visais atvejais geranoriškai spręsti klausimus dėl nepilnamečio vaiko auklėjimo, atsižvelgti į jo pageidavimus ir interesus; 2) įsipareigojame tinkamai vykdyti savo pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo sūnų – D. I., rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį atsižvelgiant į jo fizinę būklę, sudaryti jam palankias sąlygas visapusiškam vystymuisi; 3) pripažindami abiejų tėvų lygias teises ir pareigą bendrauti jo auklėjime susitariame nustatyti sekančią ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. I. tvarką: ieškovas, būdamas ne Lietuvos Respublikoje, su sūnumi D. I. bendrauja nuotoliniu būdu elektroninio ryšio priemonėmis kiekvieną sekmadienį Lietuvos Respublikos laiku nuo 15 val. iki 16 val.; ieškovui esant Lietuvos Respublikoje, ieškovas bendrauja sūnumi: a) kas antrą savaitgalį (neporinių metų neporinėmis savaitėmis; porinių metų porinėmis savaitėmis) paima vaiką penktadienį nuo 17 val. iki 18 val. iš ugdymo įstaigos arba jo gyvenamosios vietos (priklausomai nuo to kur jis yra) ir grąžina jį sekmadienį nuo 18 val. iki 19 val. į jo gyvenamąją vietą; b) darbo dienomis be nakvynių (porinių savaičių antradieniais, neporinių – trečiadieniais) ieškovas vaiką paima 17 val. - 18 val. iš ugdymo įstaigos arba vaiko gyvenamosios vietos (priklausomai nuo to kur vaikas yra) ir grąžina jį tą pačią dieną 20 val. - 21 val. į vaiko gyvenamąją vietą; c) ieškovas įsipareigoja raštu (el. paštu, SMS žinute) informuoti atsakovę apie sūnaus buvimo vietą (bendraujant su juo) nurodant tikslų jo buvimo vietos adresą, t.y. buveinės, kurioje sūnus bus laikinai apgyvendintas, duomenis bei įsipareigoja suteikti sūnui atskirą, tik jam skirtą kambarį; d) ieškovas su sūnumi praleidžia atostogas vieną kartą 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai ir du kartus po 7 kalendorines dienas nepertraukiamai kiekvienais metais. Konkretus atostogų laikas su atsakove suderinamas likus dviem kalendoriniams mėnesiams iki numatomų atostogų pradžios. Kilus nesutarimui, poriniais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl grafiko, neporiniais metais prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl grafiko. V. I. atostogų metu turi teisę sūnų išvežti į Europos Sąjungos ir Europos ekonominei erdvei priklausančias valstybes, dėl teisės išvežti sūnų į trečiąsias pasaulio valstybes turi būti rašytinis S. I. sutikimas; 4) bendravimo su vaiku tvarka gali būti keičiama rašytiniu šalių susitarimu atsižvelgiant į vaiko nuomonę. Šalims susitariant, ieškovas gali bendrauti su sūnumi ir kitais atvejais, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1045-838/2017 nutraukė šalių santuoką bendru sutikimu ir patvirtino jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Minėtos sutarties 3 punkte šalys susitarė, jog ginčo dėl bendravimo su vaiku nėra, todėl detali ieškovo bendravimo su vaiku tvarka nėra nustatoma, šalys pripažįsta abiejų tėvų lygias teises ir pareigą bendrauti su vaiku bei dalyvauti jo auklėjime. Atsižvelgiant į ieškovo darbo pobūdį, į tai, kad ieškovas dirba jūroje, ir mažai laiko būna Lietuvoje, detali bendravimo su vaiku tvarka nėra nustatoma. Šalys susitaria, kad kiekviename ieškovo ir nepilnamečio vaiko susitikime, iki vaikui sueis 14 metų, dalyvauja vaiko mama S. I.. Šalys susitarė netrukdyti viena kitai bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Pažymi, kad po teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimo priėmimo ieškovu nebuvo sudarytos bendravimo su sūnumi sąlygos, kadangi tokiam bendravimui prieštaravo atsakovė. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, ieškovas prašo nustatyti detalią bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką. Nurodo, kad jis pastaruoju metu gyvena ir dirba Islandijoje, todėl jo atvykimai į Lietuvą susiję tik su bendravimu su sūnumi, o kitu laiku ieškovo bendravimas su sūnumi būtų užtikrinamas elektroninio ryšio nuotolinėmis bendravimo programomis (Skype, Wiber, WhatsApp ir pan.).

Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo neterminuotai apriboti ieškovo tėvo valdžią į sūnų D. I., gim. (duomenys neskelbtini) pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1045-838/2017 patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties dalį dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio ir priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. I., gim. (duomenys neskelbtini) po 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo priešieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, ir pakeisti išlaikymo formą, priteisiant išlaikymą vienkartine 12 400 Eur suma, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1045-838/2017 nutraukė šalių santuoką bendru sutikimu ir patvirtino jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuria nepilnamečio sūnaus D. I., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, iš ieškovo priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui po 150 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2016 m. vasario 1 d. iki sūnus įgis vidurinį išsilavinimą. Teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimu konkreti ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka nebuvo nustatyta, nes tuo metu ginčo tarp šalių dėl bendravimo su sūnumi nebuvo. Atsakovė pažymi, kad nei nutraukiant santuoką, nei šiuo metu ieškovas su sūnumi nebendrauja, nuo auklėjimo ir priežiūros yra nusišalinęs. Ieškovui Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžiu buvo apribota teisė metus laiko artintis prie atsakovės, tačiau net ir pasibaigus minėtam laikotarpiui, jis sūnaus neieškojo, su juo nebendravo. Šalių nepilnametis sūnus D. I., gim. (duomenys neskelbtini) su tėvu taip pat nenori bendrauti, dėl matyto smurto šeimoje jaučia baimę ieškovo atžvilgiu. Atsakovė nurodo, kad ji neriboja sūnaus bendravimo su tėvu, tačiau pats sūnus yra išreiškęs kategorišką atsisakymą bendrauti su ieškovu. Pažymėtina, kad prašydamas nustatyti konkrečią bendravimo tvarką, ieškovas nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pasikeitė aplinkybės, dėl kurių būtina keisti teismo sprendimu nustatyti bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką. Nėra aišku, kodėl reikėtų pašalinti nuostatą, kad atsakovė dalyvauja tėvo ir sūnaus susitikimuose iki vaikui sueis 14 metų. Sūnus ieškovo nematė jau keletą metų, todėl jis nesutiktų eiti vienas į susitikimą su tėvu. Be to, ieškovas gyvena ir dirba Islandijoje, jis nėra Lietuvos pilietis ir neturi leidimo gyventi Lietuvoje, ir, atsakovės žiniomis, buvo deportuotas iš Lietuvos, todėl jam uždrausta įvažiuoti į šalį. Ieškovas nepateikia duomenų apie savo darbo pobūdį ir grafiką, nenurodo, kaip dažnai ketina būti Lietuvoje. Ieškovas prašo nustatyti, kad jis įsipareigoja raštu informuoti atsakovę apie sūnaus buvimo vietą, nurodant adresą, bei įsipareigoja suteikti sūnui atskirą, tik jam skirtą kambarį. Ši nuostata leidžia pagrįstai manyti, kad ieškovas, prašydamas nustatyti bendravimą su sūnumi su nakvynėmis, nežino, kur ir kokiomis sąlygomis vaikas būtų. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, ieškovo ir R. I. vardu registruotas butas, esantis Minijos g. 129-108, Klaipėda. Taigi, manytina, kad ieškovas yra sudaręs naują santuoką. Nurodytame bute yra 1 kambarys, tačiau nėra aišku, kiek šiuo metu bute gyvena asmenų, kokios yra buities sąlygos, juolab, kad pats ieškovas savo gyvenamąją vietą nurodo kitu adresu.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad ieškovas neteikia išlaikymo nepilnamečiam sūnui, ne vienerius metus visiškai nebendrauja su sūnumi, t.y., neįgyvendina savo, kaip tėvo, valdžios, todėl yra pagrindas neterminuotai apriboti ieškovo tėvo valdžią į sūnų D. I., gim. (duomenys neskelbtini) Pažymėtina, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. ieškovo skola už vaiko išlaikymą buvo 1 383,14 Eur. 2017 m. rugpjūčio 16 d. ieškovas teikė paaiškinimą antstolei, kuriame nurodė, jog nebeturi teisės gyventi Lietuvoje, nedirba, sūnaus neišlaiko. Toks ieškovo elgesys yra priešingas vaiko interesams, jis yra ilgalaikis, sistemingas, ir nėra pagrindo manyti, kad šis elgesys ateityje pasikeis. Be to, nepilnametis sūnus dėl matyto smurto šeimoje turi didelių psichologinių baimių tėvo atžvilgiu, tai suformavo sūnui itin neigiamą tėvo įvaizdį, paliko didelę nuoskaudą, todėl sūnus nenori palaikyti ryšio su ieškovu. Pažymėtina, kad neterminuotai apribojus ieškovo tėvo valdžią, faktinė situacija jo atžvilgiu iš esmės nepasikeis, kadangi jis tėvo valdžios neįgyvendina jau ne vienerius metus, nesidomi sūnumi, neteikia jam išlaikymo. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką, nereiškia, kad jis tinkamai vykdo savo, kaip tėvo, pareigas. Sūnaus atžvilgiu neterminuotas tėvo valdžios apribojimas sukeltų tik teigiamas pasekmes - vaikas įgautų psichologinę ramybę, jam taptų ramu, kad tėvas nebeturi teisės su juo bendrauti, ieškoti, ar kitaip kištis į jo auklėjimą.

Atsakovė nurodo, kad po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimo priėmimo ne kartą keitėsi minimali mėnesinė alga (toliau – MMA), didėjo prekių ir paslaugų kainos, padidėjo sūnus poreikiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad vieno vaiko išlaikymo dydis turi būti orientuotas į MMA, kuri yra 607 Eur per mėnesį. Taigi, kiekvienas iš tėvų, nepilnamečio vaiko išlaikymui turėtų skirti ne mažiau kaip po 303,50 Eur per mėnesį. Ieškovas sistemingai neteikia išlaikymo sūnui, o jam nedirbant Lietuvoje vaiko išlaikymo išieškojimas yra neįmanomas. Pažymėtina, kad ieškovas pateiktu ieškiniu pripažįsta, kad dirba Islandijoje, todėl, akivaizdu, kad gauna pajamas, tačiau išlaikymo sūnui net iš dalies neteikia. Ieškovas nėra Lietuvos pilietis, nedirba Lietuvoje, šiuo metu gyvena Islandijoje, todėl nėra galimybės iš jo išieškoti priteisti išlaikymo. Be to, jis yra Rusijos pilietis, todėl gali bet kuriuo metu grįžti į Rusiją, dėl ko išlaikymo išieškojimas taptų neįmanomas. Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. I., gim. (duomenys neskelbtini) po 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo priešieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės bei pakeisti išlaikymo formą į išlaikymą vienkartine pinigų suma. Akivaizdu, kad nevykdydamas jau priimtų ir įsiteisėjusių teismo sprendimų, ieškovas labai tikėtinai nevykdys ir teismo sprendimo šioje byloje, ypač, jei teismas padidintų vaiko išlaikymą. Teismui priteisus išlaikymą konkrečia pinigų suma atsakovė galėtų išieškoti šią sumą iš ieškovui priklausančios nekilnojamojo turto dalies. Sūnus 18 metų sulauks 2025 m. sausio 19 d., todėl nuo 2019 m. lapkričio 19 d. iki sūnaus pilnametystės yra 62 mėn. Tokiu būdu vienkartinė išlaikymo suma sudaro 12 400 Eur (200 Eur x 62 mėn.).

Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį su priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimo įsiteisėjimo, Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje jam buvo apribota teisė vienerius metus bendrauti su atsakove, jis įpareigotas nesiartinti arčiau jos 15 metrų bei uždrausta nurodytuoju laikotarpiu lankytis jos gyvenamojoje vietoje, tačiau ieškovo bendravimą su sūnumi apribojo tai, kad jam buvo ypatingai sudėtinga siekti dialogo su sūnumi, nes bendravimas su sūnumi turėjo vykti tuo pačiu kontaktuojant su atsakove. Dėl šios priežasties ieškovas siekė tinkamai vykdyti nurodytu nuosprendžiu paskirtą bausmę ir kitus apribojimus. 2018 m. gegužės 28 d. ieškovas kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, prašydamas padėti jam dėl bendravimo su sūnumi. Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad detalesnę bendravimo su sūnumi tvarką galima nustatyti teismo sprendimu. Praėjus vieneriems metams, t.y. 2018 m. rugsėjo 13 d., Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsisakė pakeisti ieškovui teisinį pagrindą dėl teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje ir nuo 2018 m. lapkričio 20 d. ieškovas privalėjo palikti Lietuvos Respublikos teritoriją. Ieškovui taip pat buvo apriboti darbo teisiniai santykiai ir kitos socialinės garantijos, todėl jis nuo šio laikotarpio nebeteikė išlaikymo sūnui. Išvykęs iš Lietuvos Respublikos ieškovas grįžo į Rusijos Federaciją iki buvo išspręsti klausimai dėl darbo Islandijoje, kitos santuokos sudarymo. Taigi, ieškovo bendravimas su sūnumi buvo apribotas konkrečių faktinių aplinkybių, kurios nesusijusios su ieškovo atsisakymu vykdyti tėvo pareigas. Pasikeitus ieškovo finansinėms galimybėms ir jam turint galimybę teikti išlaikymą sūnui, jis kreipėsi į antstolę bei valstybės įstaigas dėl bendravimo su sūnumi atstatymo. Ieškovas nurodo, kad jis pajėgs vykdyti prašomą nustatyti bendravimo tvarką.

Priešieškinyje išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo neterminuotai apriboti ieškovo tėvo valdžios į sūnų D. I., gim. (duomenys neskelbtini) Atsakovės teiginiai nepatvirtina, jog ieškovas vengia savo pareigos auklėti sūnų, nesirūpina sūnaus priežiūra, ugdymu, ir išlaikymu, daro žalą vaiko savimonei ar psichinei būklei ir pan. Atsakovės nurodytos aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio, neatitinka tikrovės, nesudaro pakankamo pagrindo taikyti kraštutinę priemonę – neterminuotą tėvo valdžios apribojimą. Nors atsakovė teigia, kad sūnus nenori matytis su ieškovu, tačiau sūnui gyvenant su tokiu atsakovės įteigiamu požiūriu, yra formuojamas ypatingai klaidingas ir ydingas vieno iš tėvų piktnaudžiavimo tėvų valdžia požymis, kai tokio amžiaus vaikui yra pastoviai negatyviai atsiliepiama apie tėvą, nesudarant galimybės pačiam vaikui savarankiškai įvertinti tėvo asmenybės, jo požiūrio į sūnų ir pan.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodo, kad atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad yra pagrindas keisti nepilnamečiam sūnui priteisti išlaikymo dydį. Nors atsakovė nurodo, jog ieškovas turi 1 383,14 Eur išlaikymo sūnui įsiskolinimą, tačiau ieškovas šią skolą nuosekliai mažino ir 2020 m. sausio 1 d. ji sudarė 733,01 Eur. Ieškovas taip pat kas mėnesį moka atsakovei po 159 Eur sūnaus išlaikymui. 2019 m. rugpjūčio mėn. ieškovas visiškai atsiskaitė su valstybės biudžetu dėl sūnui skirto 342 Eur išlaikymo įsiskolinimo.

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti, su priešieškiniu sutiko iš dalies – sutiko dėl reikalavimo priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. I., gim. (duomenys neskelbtini) po 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, su kitais priešieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti. Ieškovas paaiškino, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimu buvo nutraukta jo ir atsakovės santuoka. Po santuokos nutraukimo jo atžvilgiu buvo priimtas teismo nuosprendis, kuriuo ieškovui buvo uždrausta vienerius metus artintis prie atsakovės ir ieškoti su ja ryšių. Kadangi pagal šalių sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nustatytą bendravimo tvarką ieškovas su sūnumi, kol pastarajam sukaks 14 metų, galėjo bendrauti tik dalyvaujant atsakovei, jis minėtu laikotarpiu su sūnumi bendrauti negalėjo. 2018 m. taip pat pasibaigė ieškovo leidimas gyventi Lietuvoje, todėl jis turėjo išvykti iš šalies ir su sūnumi negalėjo matytis dėl objektyvių priežasčių. Neturėdamas leidimo gyventi Lietuvoje ieškovas taip pat negalėjo šalyje dirbti, todėl neturėjo galimybės teikti sūnui išlaikymo. Ieškovas nurodė, kad šiuo metu jis dirba, yra padengęs susidariusį išlaikymo įsiskolinimą ir toliau teikia išlaikymą sūnui. Ieškovas nori bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, tačiau to padaryti negali, kadangi atsakovė nesutinka.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovai priešieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad ieškovas ketverius metus, t.y. nuo šalių santuokos nutraukimo, nebendrauja su nepilnamečiu sūnumi D. I., gim. (duomenys neskelbtini) juo nesidomi, neteikė sūnui išlaikymo. Sūnus dėl šeimoje matyto smurto nenori bendrauti ir matytis su ieškovu. Pažymėjo, jog ieškovas gyvena ir dirba užsienyje, yra užsienio šalies pilietis, todėl jam nevykdant teismo sprendimo dėl nepilnamečio sūnaus išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimą būtų sudėtinga išieškoti, todėl tikslinga iš ieškovo priteisti išlaikymą vienkartine suma.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovas G. K., teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarauja, jog iš ieškovo būtų priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui D. I., gim. (duomenys neskelbtini) po 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Pažymėjo, kad priteisinat išlaikymą nepilnamečiam vaikui turi būti atsižvelgiama ne tik į jo būtinuosius poreikius, tačiau įvertinamos ir išlaidos, reikalingos vaiko lavinimui ir ugdymui. Nurodė, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo apriboti ieškovo tėvo valdžią į sūnų D. I., gim. (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra tikslinga nustatyti detalią ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, kadangi D. I. yra 13 metų amžiaus ir jo bendravimas su tėvu galimas tik jam pačiam su tuo sutinkant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnis). Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 11, 23 straipsniai, CK 3.161 straipsnio 2, 3 dalys). Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis).

Taigi, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pagrindas tokiems tėvams riboti tėvų valdžią. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Taigi, esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne.

Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (O. v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (J. v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti.

Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis Nr. 3K-7-114/2013). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodo, jog ieškovas su sūnumi nebendrauja, yra nusišalinęs nuo jo auklėjimo ir priežiūros, nepilnametis sūnus su tėvu taip pat nenori bendrauti, dėl matyto smurto šeimoje jaučia baimę ieškovo atžvilgiu. Ieškovas taip pat neteikė sūnui išlaikymo, dėl ko buvo susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad su nepilnamečiu sūnumi nesimatė ir nebendravo apie ketverius metus, t.y. nuo šalių santuokos nutraukimo, tačiau šią aplinkybę nulėmė objektyvios priežastys – ieškovas teismo nuosprendžiu buvo įpareigotas vienerius metus nesiartinti prie atsakovės ir neieškoti ryšių su ja, o pasibaigus minėtam terminui, baigėsi jo leidimas gyventi Lietuvoje, todėl ieškovas buvo priverstas išvykti iš šalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad D. I., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai yra V. I. ir S. I.. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1045-838/2017 nutraukta ieškovo V. I. ir atsakovės S. I. santuoka bei patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje numatyta, kad sūnaus D. I., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma kartu su mama S. I.; ginčo dėl bendravimo su vaiku nėra, šalys pripažįsta abiejų tėvų lygias teises ir pareigą bendrauti su vaiku bei dalyvauti jo auklėjime; atsižvelgiant į V. I. darbo pobūdį, į tai, kad jis dirba jūroje, ir mažai laiko būna Lietuvoje, detali bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nenustatoma; kiekviename V. I. ir nepilnamečio vaiko susitikime dalyvauja ir vaiko mama S. I., iki vaikui sueis 14 metų; šalys netrukdys viena kitai bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Ieškovas V. I. įsipareigojo teiki išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. I., gim. (duomenys neskelbtini) po 150 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2016 m. vasario 1 d. iki sūnus įgis vidurinį išsilavinimą (iki 2025 m. birželio 30 d. imtinai). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1050-526/2012 ieškovas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 753 Eur (2 600 Lt) bauda, t.y. už tai, kad 2012 m. liepos 23 d. sukėlė fizinį skausmą ir 2012 m. liepos 24 d. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sutuoktinei S. I.. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-349-659/2017 ieškovas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, bei nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams ir trims mėnesiams, įpareigojant devynis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir uždraudžiant ieškovui vienerius metus bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiu asmeniu S. I., lankytis nukentėjusiojo asmens gyvenamojoje vietoje, t.y. už tai, kad viešoje vietoje sukėlė fizinį skausmą sutuoktinei S. I..

Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas yra ne kartą teistas už nusikaltimus žmogaus sveikatai, t.y. už fizinio skausmo sukėlimą atsakovei ir jos sveikatos sutrikdymą. Teismo posėdžio metu teismo psichologė nurodė, jog apklausus nepilnametį D. I., gim. (duomenys neskelbtini) pastarasis nurodė, kad nenori bendrauti ir matytis su ieškovu, pamena šeimoje matytą ieškovo fizinį ir psichologinį smurtą. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad toks ieškovo elgesys darė žalingą įtaką sūnui, yra priešingas vaiko interesams.

Vis dėlto, neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Šiuo atveju nurodyti ieškovo smurtiniai veiksmai atsakovės atžvilgiu įvyko daugiau nei prieš trejus metus. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad dirba Islandijoje. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas yra Rusijos Federacijos pilietis, laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio 16 d. iki 2018 m. rugsėjo 21 d. jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos skyriaus duomenimis nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 19 d. priimtas sprendimas dėl ieškovo grąžinimo į Rusijos Federaciją, kurį ieškovas 2018 m. lapkričio 20 d. įvykdė. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, jog nors minėtos aplinkybės, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ieškovas neturėjo galimybės bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, kadangi jis su sūnumi galėjo bandyti susisiekti nuotolinėmis ryšio priemonėmis (telefonu, internetu ir kt.), bei atvykti į Lietuvą aplankyti sūnaus, tačiau akivaizdu, kad ieškovo galimybės bendrauti su sūnumi bei siekti atkurti tarp jų nutrūkusį ryšį buvo apsunkintos. Atkreiptinas dėmesys, jog laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. iki 2018 m. birželio 12 d. ieškovas dalyvavo Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre vykusiuose elgesio pataisos „Intervencinė programa smurtautojams šeimose“ užsiėmimuose ir programą pabaigė. 2018 m. gegužės 28 d. ieškovas kreipėsi į Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl tarpininkavimo sprendžiant bendravimo su nepilnamečiu vaiku klausimus. Taigi, iki išvykimo iš Lietuvos Respublikos ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas atkurti bendravimą su nepilnamečiu sūnumi. Teismas taip pat pažymi, jog byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. ieškovo įsiskolinimas už nepilnamečio vaiko D. I., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą sudarė 1 383,14 Eur. Antstolės V. D. 2021 m. sausio 26 d. pažymos duomenimis nustatyta, kad ieškovas išlaikymo nepilnamečiam sūnui įsiskolinimą yra sumokėjęs.

Taigi, nuo 2019 m. rugsėjo mėn. ieškovas prisideda prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo, byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog šiuo metu ieškovas piktnaudžiauja tėvų valdžia, savo elgesiu daro žalingą įtaką sūnui. Pažymėtina, jog nors atsakovė nurodė, kad ieškovas nesirūpina sūnumi, tačiau teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad ieškovas bandė susisiekti su sūnumi internetu, tačiau pastarasis jį užblokavo. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovas siekė perduoti siuntinį sūnui, tačiau pastarasis atsakovės buvo grąžintas ieškovui. Taigi, šiuo atveju atsakovė patvirtino, kad ieškovas siekia bendrauti su sūnumi.

Teismo vertinimu minėtos aplinkybėms, sudaro pagrindą tikėtis, jog padėtis, susiklosčiusi tarp ieškovo ir nepilnamečio sūnaus D. I., gim. (duomenys neskelbtini) gali pasikeisti, todėl nėra pakankamo pagrindo neterminuotai apriboti ieškovo tėvo valdžią į sūnų. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsakovės reikalavimas dėl neterminuoto ieškovo tėvo valdžios į sūnų D. I., gim. (duomenys neskelbtini) atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo

CK 3.201 straipsnis numato, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį arba pakeisti priteisto išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis taip pat gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio ir ribota laiku, todėl šios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams bei jo tėvų galimybėms patenkinti šiuos poreikius, užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Dėl šių priežasčių išlaikymo dydį nustatęs teismo sprendimas neturi šalims res judicata galios ir išlaikymo teisinio santykio dalyviai turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti šį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003).

Atsakovė prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1045-838/2017 patvirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartimi iš ieškovo priteisto išlaikymo nepilnamečiam sūnui D. I., gim. (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. I., gim. (duomenys neskelbtini) po 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo priešieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, bei pakeisti išlaikymo formą, priteisiant išlaikymą vienkartine 12 400 Eur suma. Nurodo, kad teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimu priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį yra nepakankamas, kadangi pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai. Ieškovas su šiuo priešieškinio reikalavimu sutinka iš dalies, t.y. sutinka, kad iš jo būtų priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui po 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, tačiau nesutinka su atsakovės prašoma išlaikymo forma vienkartine suma.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-962/2002; 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003). Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimu nepilnamečiam D. I., gim. (duomenys neskelbtini) priteistas 150 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį. Išlaikymo priteisimo metu D. I., gim. (duomenys neskelbtini) buvo 10 metų, dabar – sukako 14 metų. Tokio amžiaus vaikų poreikiai tikrai skiriasi – reikia daugiau lėšų rūbams, maistui, laisvalaikiui, ugdymui, sveikatos priežiūrai. Todėl atsižvelgiant į tai, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo, praėjo daugiau nei treji metai, į tai, kad vaiko poreikiai augant keičiasi, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas spręsti klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką ir nuosekliai jos laikosi, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, skelbta „Teismų praktikoje“ Nr. 22 Dėl CK 3.192 straipsnio 2 dalies aiškinimo). Pagal suformuotą teismų praktiką minimalios mėnesinės algos (MMA) per mėnesį suma yra pakankama tik minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, t. y. išlaikymas negali būti mažesnis, todėl tokio dydžio išlaikymo būtinumo nereikia net įrodinėti. Atsižvelgtina ir į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi.

Taigi, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Minėta, jog teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau, pažymėtina, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo svarbu pažymėti, kad tėvai patys privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį bei savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvai turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas konstatuoja, jog šalys nepateikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių negalėtų dirbti ir gauti didesnių pajamų ir tokiu būdu užtikrinti išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimą. Taigi, objektyviai vertinant byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad nei viena iš šalių negali būti pripažinta kaip silpnesnioji. Ir ieškovas, ir atsakovė, būdami sveiki ir darbingi žmonės, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jų gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jų ir jų nepilnamečio vaiko poreikius.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad abi ginčo šalys yra darbingo amžiaus, ir prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis, į šalių turtinę padėtį, vaiko amžių, įvertinus tai, jog ieškovas sutinka su atsakovės prašomu priteisti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžiu, atsakovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas, keistinas teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydis, iš ieškovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui D. I., gim. (duomenys neskelbtini) po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.198, 3.200 straipsniai).

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. I., gim. (duomenys neskelbtini) vienkartine 12 400 Eur suma. Nurodo, kad ieškovas yra Rusijos pilietis, šiuo metu gyvena Islandijoje, todėl gali nevykdyti teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo. Teismui priteisus išlaikymą konkrečia pinigų suma atsakovė galėtų išieškoti šią sumą iš ieškovui priklausančios nekilnojamojo turto dalies. Sūnus 18 metų sulauks 2025 m. sausio 19 d., t.y. nuo 2019 m. lapkričio 19 d. iki sūnaus pilnametystės yra 62 mėn., todėl vienkartinė išlaikymo suma sudaro 12 400 Eur (200 Eur x 62 mėn.).

Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi vadovautis CK 3.196 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis arba vienkartine pinigų suma, arba tam tikru turtu, taip pat atsižvelgti į tai, kad vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas. Išlaikymas dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Jeigu skolininkas mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.). Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, priteisia išlaikymą kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, turtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006). Pažymėtina, kad įstatyme nenustatyta draudimo teismui priteisti išlaikymą keliomis formomis. Esminis aspektas, kurį teismas turi įvertinti, minėta, yra tas, jog parinkta išlaikymo forma labiausiai turi atitikti vaiko interesus (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys).

Vertindamas atsakovės nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad ieškovas yra užsienio šalies pilietis bei dirba užsienyje nesudaro pakankamo pagrindo priteisti išlaikymą vienkartine suma. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis Minijos g. 129-108, Klaipėda. Nuo 2019 m. kovo 22 d. ieškovas dirba Islandijoje. 2019 m. rugsėjo 19 d. ieškovo įsiskolinimas už nepilnamečio vaiko D. I., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą sudarė 1 383,14 Eur. Antstolės V. D. 2021 m. sausio 26 d. pažymos duomenimis nustatyta, kad ieškovas išlaikymo nepilnamečiam sūnui įsiskolinimą yra sumokėjęs. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas yra mokus, turi nuolatines pajamas, padengė susidariusį išlaikymo įsiskolinimą bei toliau teikia išlaikymą nepilnamečiam sūnui. Pažymėtina, jog nors ieškovas yra užsienio šalies pilietis, tačiau jis yra sukūręs šeimą su R. I. Lietuvos Respublikoje bei turi čia nekilnojamojo turto. Taigi, ieškovas turi ryšių su Lietuvos Respublika, o jam nevykdant teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo įsiskolinimas galės ateityje būti nukreiptas į jam priklausantį turtą, įskaitant jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Be to, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, t.y. ieškovui ateityje sistemingai neteikiant išlaikymo nepilnamečiam sūnui, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. I., gim. (duomenys neskelbtini) vienkartine suma.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsakovės reikalavimas dėl išlaikymo formos pakeitimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

Tarp šalių kilo ginčas dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. I., gim. (duomenys neskelbtini) tvarkos. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1045-838/2017 patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje numatyta, jog D. I., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove S. I., šalys susitarė, kad ginčo dėl bendravimo su vaiku nėra, todėl detali ieškovo V. I. bendravimo su vaiku nėra nustatoma, nes šalys pripažįsta abiejų tėvų lygias teises ir pareigą bendrauti su vaiku bei dalyvauti jo auklėjime; atsižvelgiant į V. I. ir darbo pobūdį, į tai, kad ieškovas dirba jūroje, ir mažai laiko būna Lietuvoje, šalys detalios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nenustato; šalys susitaria, kad kiekviename ieškovo ir nepilnamečio vaiko susitikime dalyvauja ir vaiko mama S. I., iki vaikui sueis 14 metų; šalys netrukdys vienas kitam bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir dalyvauti jo auklėjime.

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje suformuluotas principas, jog visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą: šios konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta vaiko teisė būti globojamam tėvų; 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas išskirti vaiką su jo tėvais, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesais; 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šiame straipsnyje taip pat detalizuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos dėl valstybės pagarbos šeimos gyvenimui. Visos išvardytos vaiko teisės gali būti ribojamos tik tada, jeigu kenkia paties vaiko interesams.

Lygios tėvo pareigos savo vaikams yra numatyta ir CK 3.156 straipsnyje. Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir nuolatinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018). Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymo nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Pažymėtina, jog ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus byloje esančius duomenis, šalių ir nepilnamečio vaiko paaiškinimus teismo posėdžio metu, nustatyta, kad ieškovo ryšys su nepilnamečiu sūnumi yra nutrūkęs, ieškovas su sūnumi nesimatė ir nebendravo daugiau nei trejus metus, D. I., gim. (duomenys neskelbtini) su ieškovu bendrauti ir matytis nepageidauja. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo svarbu atsižvelgti į vaiko nuomonę. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad ieškovas siekia atkurti santykius su nepilnamečiu sūnumi, dalyvauti jo auklėjime bei ugdyme. Ieškovas yra Rusijos Federacijos pilietis, šiuo metu dirba Islandijoje, neturi leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje. Taigi, akivaizdu, kad ieškovo galimybės matytis su sūnumi, dalyvauti su kasdieniame gyvenime yra ribotos. Nagrinėjamu atveju šalys nesutaria dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos, o teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimu nustatyta bendravimo tvarka neapibrėžta, tokiu būdu nesudarant ieškovui pakankamos galimybės siekti atkurti nutrūkusio ryšio su sūnumi. Esant išdėstytoms aplinkybėms, siekiant užtikrinti ieškovo galimybę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, dalyvauti jo auklėjime ir ugdyme, yra pagrindas keisti teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimu nustatytą bendravimo tvarką.

Ieškovas prašo nustatyti bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, pagal kurią: 1) ieškovas, būdamas ne Lietuvos Respublikoje, su sūnumi D. I. bendrauja nuotoliniu būdu elektroninio ryšio priemonėmis kiekvieną sekmadienį Lietuvos Respublikos laiku nuo 15 val. iki 16 val.; 2) ieškovui esant Lietuvos Respublikoje, ieškovas bendrauja sūnumi: a) kas antrą savaitgalį (neporinių metų neporinėmis savaitėmis; porinių metų porinėmis savaitėmis) paima vaiką penktadienį nuo 17 val. iki 18 val. iš ugdymo įstaigos arba jo gyvenamosios vietos (priklausomai nuo to kur jis yra) ir grąžina jį sekmadienį nuo 18 val. iki 19 val. į jo gyvenamąją vietą; b) darbo dienomis be nakvynių (porinių savaičių antradieniais, neporinių – trečiadieniais) ieškovas vaiką paima 17 val. - 18 val. iš ugdymo įstaigos arba vaiko gyvenamosios vietos (priklausomai nuo to kur vaikas yra) ir grąžina jį tą pačią dieną 20 val. - 21 val. į vaiko gyvenamąją vietą; c) ieškovas įsipareigoja raštu (el. paštu, SMS žinute) informuoti atsakovę apie sūnaus buvimo vietą (bendraujant su juo) nurodant tikslų jo buvimo vietos adresą, t.y. buveinės, kurioje sūnus bus laikinai apgyvendintas, duomenis bei įsipareigoja suteikti sūnui atskirą, tik jam skirtą kambarį.

Teismas pažymi, jog nors byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad ieškovo bendravimas su nepilnamečiu vaiku pažeistų nepilnamečio vaiko interesus, tačiau, kaip minėta, sprendžiant klausimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo taip pat atsižvelgtina į vaiko nuomonę. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. I. yra 14 metų amžiaus, savarankiškai naudojasi nuotolinėmis ryšio priemonėmis (telefonu, internetu, socialiniais tinklais ir kt.), todėl akivaizdu, kad ieškovo bendravimas su nepilnamečiu sūnumi gali vykti tik pastarajam sutinkant. Atitinkamai atsakovė nesant sūnaus sutikimo taip pat negali užtikrinti, kad pastarasis nustatytu laiku bendraus su ieškovu bei vyks į susitikimus su juo. Dėl šios priežasties nėra tikslinga nustatyti konkrečią ieškovo susitikimų bei skambučių nepilnamečiam sūnui grafiką. Taigi, nagrinėjamu atveju svarbu užtikrinti ieškovui galimybę susisiekti su nepilnamečiu sūnumi - tiesiogiai ar, sūnui pageidaujant, per atsakovę – ir esant sūnaus sutikimui, su juo matytis bei bendrauti. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas vertina, jog tikslinga nustatyti, kad esant sūnaus sutikimui, ieškovas su nepilnamečiu sūnumi D. I., gim. (duomenys neskelbtini) bendrauja nuotolinėmis ryšio priemonėmis (telefonu, internetinėmis programomis „Viber“, „Whatsapp“, „Skype“ ir kt.); atsakovė įpareigojama pateikti ieškovui nepilnamečio sūnaus D. I., gim. (duomenys neskelbtini) ar savo naudojamo telefono numerio bei internetinių programų („Viber“, „Whatsapp“, „Skype“ ir kt.) kontaktinius duomenis, kuriais ieškovas galėtų susisiekti su sūnumi; ieškovo susitikimai su nepilnamečiu sūnumi D. I., gim. (duomenys neskelbtini) vyksta esant sūnaus sutikimui, ieškovo ir sūnaus sutartu laiku.

Ieškovas taip pat prašo nustatyti, kad jis su sūnumi praleidžia atostogas vieną kartą 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai ir du kartus po 7 kalendorines dienas nepertraukiamai kiekvienais metais. Konkretus atostogų laikas su atsakove suderinamas likus dviem kalendoriniams mėnesiams iki numatomų atostogų pradžios; kilus nesutarimui, poriniais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl grafiko, neporiniais metais prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl grafiko; ieškovas atostogų metu turi teisę sūnų išvežti į Europos Sąjungos ir Europos ekonominei erdvei priklausančias valstybes, dėl teisės išvežti sūnų į trečiąsias pasaulio valstybes turi būti rašytinis atsakovės sutikimas. Teismas pažymi, jog, kaip minėta anksčiau, ieškovo bendravimas su nepilnamečiu sūnumi gali vykti tik esant pastarojo sutikimui, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas dirba užsienyje, asmenų atostogos neretai yra susijusios su kelionėmis į užsienio šalis, jos trunka ilgesnį laikotarpį, t.y. ne kelias dienas, siekiant užkirsti kelią ateityje kilti ginčams tarp ieškovo ir atsakovės dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi, tikslinga nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką atostogų metu. Teismas atkreipia dėmesį, kad nepilnametis D. I., gim. (duomenys neskelbtini) lanko mokymo įstaigą, todėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi gali vykti tik mokymosi įstaigos atostogų metu. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nustatoma, jog, esant nepilnamečio sūnaus D. I., gim. (duomenys neskelbtini) sutikimui, nepilnamečio sūnaus rudens, žiemos ar pavasario atostogų metu ieškovas su nepilnamečiu sūnumi nepertraukiamai praleidžia 7 kalendorines dienas; esant nepilnamečio sūnaus D. I., gim. (duomenys neskelbtini) sutikimui, nepilnamečio sūnaus vasaros atostogų metu ieškovas su nepilnamečiu sūnumi nepertraukiamai praleidžia 14 kalendorinių dienų; ieškovas atostogų metu turi teisę sūnų išvežti į Europos Sąjungos ir Europos ekonominei erdvei priklausančias valstybes, dėl teisės išvežti sūnų į trečiąsias pasaulio valstybes turi būti rašytinis atsakovės sutikimas.

Teismo vertinimu aukščiau nurodyta bendravimo tvarka geriausiai atitinka ieškovo ir nepilnamečio sūnaus interesus, kadangi ieškovui sudaroma galimybė siekti atkurti ryšį su sūnumi, tačiau konkretus bendravimo laikas, susitikimų trukmė priklausys nuo nepilnamečio D. I., gim. (duomenys neskelbtini) valios. Nurodyta bendravimo tvarka taip pat užkertamas kelias ateityje kilti ginčams tarp ieškovo ir atsakovės, kadangi atsakovei nustatoma pareiga pranešti ieškovui apie būdus, kuriais jis gali susisiekti su nepilnamečiu sūnumi, tačiau ieškovo susitikimai ir bendravimas su sūnumi priklausys ne nuo atsakovės, o būtent sūnaus valios.

Teismas pažymi, kad kitos ieškovo ieškinyje išdėstytos normos, susijusios su bendravimo tvarka, yra bendro pobūdžio, nesusijusios su konkrečia bendravimo tvarka, jomis atkartojamos teisės aktuose numatytos tėvų teisės ir pareigos savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu, todėl nėra pagrindo šias normas papildomai įtraukti į teismo sprendimo rezoliucinę dalį, ir teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Šalims išaiškintina, kad tėvų ir vaikų bendravimo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus aplinkybėms bendravimo su tvarka vėl gali būti peržiūrima (CK 3.170 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas patyrė 1 505 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis ir 1 430 Eur už advokato teisinę pagalbą. Atsakovė patyrė 1 575 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis ir 1 500 Eur už advokato teisinę pagalbą.

Ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies, t.y. iš dalies patenkinus ieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, taip pat patenkinus 33 proc. priešieškinio reikalavimų, t.y. patenkinus reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo bei atmetus reikalavimus dėl išlaikymo formos pakeitimo ir neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, ieškovui iš atsakovės priteistina 60 proc. bylinėjimosi išlaidų, t.y. ieškovui iš atsakovės priteistina 903 Eur (1 575 Eur x 60 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovei iš ieškovo priteistina 40 proc. bylinėjimosi išlaidų, t.y. 630 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atlikus tarpusavio užskaitymą ieškovui iš atsakovės priteistina 273 Eur (903 Eur - 630 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Už teismo sprendimu patenkintus patikslinto ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo mokėtinas 14 Eur žyminis mokestis ((150 Eur – 200 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), nuo kurio mokėjimo atsakovė atleista. Esant išdėstytoms aplinkybėms, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 14 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1045-838/2017 iš ieškovo V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. I., gim. (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš ieškovo V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. I., gim. (duomenys neskelbtini) po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. spalio 16 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1045-838/2017 sumokėjus visą nurodytu sprendimu priteistą išlaikymą, išieškojimą nutraukti nuo 2019 m. spalio 15 d.

Išlaikymo išieškojimą pagal šį teismo sprendimą pradėti nuo 2019 m. spalio 16 d.

Paskirti atsakovę S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšų, skirtų nepilnamečio sūnaus D. I., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui, tvarkytoja.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1045-838/2017 nustatytą ieškovo V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. I., gim. (duomenys neskelbtini) tvarką, nustatant, kad:

1) ieškovas V. I. su nepilnamečiu sūnumi D. I., gim. (duomenys neskelbtini) bendrauja nuotolinėmis ryšio priemonėmis (telefonu, internetinėmis programomis „Viber“, „Whatsapp“, „Skype“ ir kt.), esant nepilnamečio sūnaus D. I., gim. (duomenys neskelbtini) sutikimui;

2) atsakovė S. I. įpareigojama pateikti ieškovui V. I. nepilnamečio sūnaus D. I., gim. (duomenys neskelbtini) ar savo naudojamo telefono numerio bei internetinių programų („Viber“, „Whatsapp“, „Skype“ ir kt.) kontaktinius duomenis, kuriais ieškovas V. I. galėtų susisiekti su sūnumi;

3) ieškovas V. I. su nepilnamečiu sūnumi D. I., gim. (duomenys neskelbtini) matosi esant nepilnamečio sūnaus D. I., gim. (duomenys neskelbtini) sutikimui, ieškovo V. I. ir nepilnamečio sūnaus D. I., gim. (duomenys neskelbtini) sutartu laiku;

4) esant nepilnamečio sūnaus D. I., gim. (duomenys neskelbtini) sutikimui, ieškovas V. I. nepilnamečio sūnaus D. I., gim. (duomenys neskelbtini) rudens, žiemos ar pavasario atostogų metu su nepilnamečiu sūnumi D. I., gim. (duomenys neskelbtini) nepertraukiamai praleidžia 7 kalendorines dienas;

5) esant nepilnamečio sūnaus D. I., gim. (duomenys neskelbtini) sutikimui, ieškovas V. I. nepilnamečio sūnaus D. I., gim. (duomenys neskelbtini) vasaros atostogų metu su nepilnamečiu sūnumi D. I., gim. (duomenys neskelbtini) nepertraukiamai praleidžia 14 kalendorinių dienų;

6) esant nepilnamečio sūnaus D. I., gim. (duomenys neskelbtini) sutikimui, ieškovas V. I. turi teisę su nepilnamečiu sūnumi D. I., gim. (duomenys neskelbtini) vykti į Europos Sąjungos ir Europos ekonominei erdvei priklausančias valstybes;

7) esant nepilnamečio sūnaus D. I., gim. (duomenys neskelbtini) sutikimui, ieškovas V. I. turi teisę su nepilnamečiu sūnumi D. I., gim. (duomenys neskelbtini) vykti į trečiąsias pasaulio valstybes atsakovės S. I. rašytiniu sutikimu.

Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės S. I. 273 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. I..

Priteisti iš ieškovo V. I. 14 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė