- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-10
- Bylos Nr.
- e2A-568-524/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07825-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- S. I.
- Ieškovas
- V. I.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. I. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. I. (V. I.) ieškinį atsakovei S. I. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ir pagal atsakovės S. I. priešieškinį ieškovui V. I. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo ir išlaikymo formos pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. I. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:
1) tenkinti pateiktą ieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo šiomis sąlygomis – pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1045-838/2017, kuriuo buvo patvirtinta Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pakeičiant šios sutarties 3 punktą, ir jį išdėstyti nauja redakcija:
„3. Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos
3.1. Susitariame visais atvejais geranoriškai spręsti klausimus dėl nepilnamečio vaiko auklėjimo, atsižvelgti į jo pageidavimus ir interesus.
3.2. Įsipareigojame tinkamai vykdyti savo pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo sūnų D. I. (D. I.), rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį atsižvelgiant į jo fizinę būklę, sudaryti jam palankias sąlygas visapusiškam vystymuisi.
3.3. Pripažindami abiejų tėvų lygias teises ir pareigą dalyvauti vaiko auklėjime susitariame nustatyti tokią V. I. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. I. tvarką:
3.3.1. V. I., būdamas ne Lietuvos Respublikoje, su sūnumi D. I. bendrauja nuotoliniu būdu elektroninio ryšio priemonėmis kiekvieną sekmadienį Lietuvos Respublikos laiku nuo 15 val. iki 16 val.
3.3.2. esant V. I. Lietuvos Respublikoje, V. I. bendrauja su sūnumi:
1) kas antrą savaitgalį (neporinių metų neporinėmis savaitėmis; porinių metų porinėmis savaitėmis) paima vaiką penktadienį nuo 17 val. iki 18 val. iš ugdymo įstaigos arba jo gyvenamosios vietos (priklausomai nuo to, kur jis yra) ir grąžina jį sekmadienį nuo 18 val. iki 19 val. į jo gyvenamąją vietą;
2) darbo dienomis be nakvynių (porinių savaičių antradieniais, neporinių – trečiadieniais) V. I. vaiką paima 17–18 val. iš ugdymo įstaigos arba vaiko gyvenamosios vietos (priklausomai nuo to, kur vaikas yra) ir grąžina jį tą pačią dieną 20–21 val. į vaiko gyvenamąją vietą.
3.3.3. V. I. įsipareigoja raštu (el. paštu, SMS žinute) informuoti S. I. apie sūnaus buvimo vietą (bendravimo su juo metu) nurodant tikslų jo buvimo vietos adresą, tai yra buveinės, kurioje (-se) sūnus bus laikinai apgyvendintas, duomenis, taip pat V. I. įsipareigoja sūnui suteikti atskirą, tik jam skirtą kambarį.
3.3.4. V. I. su sūnumi praleidžia atostogas vieną kartą 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai ir du kartus po 7 kalendorines dienas nepertraukiamai kiekvienais metais. Konkretus atostogų laikas su S. I. suderinamas likus dviem kalendoriniams mėnesiams iki numatomų atostogų pradžios. Kilus nesutarimui, poriniais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl grafiko, neporiniais metais prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl grafiko. V. I. atostogų metu turi teisę sūnų išvežti į Europos Sąjungos ir Europos ekonominei erdvei priklausančias valstybes, dėl teisės išvežti sūnų į trečiąsias pasaulio valstybes turi būti rašytinis S. I. sutikimas.
3.4. Bendravimo su vaiku tvarka gali būti keičiama rašytiniu V. I. ir S. I. susitarimu atsižvelgiant į vaiko nuomonę. V. I. ir S. I. susitariant, V. I. gali bendrauti su sūnumi ir kitais atvejais“;
2) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Ieškinyje nurodoma, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1045-838/2017 nutraukė šalių santuoką bendru sutikimu ir patvirtino jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Minėtos sutarties 3 punkte šalys susitarė, jog ginčo dėl bendravimo su vaiku nėra, todėl detali ieškovo bendravimo su vaiku tvarka nėra nustatoma, šalys pripažįsta abiejų tėvų lygias teises ir pareigą bendrauti su vaiku bei dalyvauti jo auklėjime. Atsižvelgiant į ieškovo darbo pobūdį, į tai, kad ieškovas dirba jūroje ir mažai laiko būna Lietuvoje, detali bendravimo su vaiku tvarka nėra nustatoma. Šalys susitaria, kad kiekviename ieškovo ir nepilnamečio vaiko susitikime, iki vaikui sueis 14 metų, dalyvauja vaiko mama S. I.. Šalys susitarė netrukdyti viena kitai bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Pažymi, kad po teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimo priėmimo ieškovui nebuvo sudarytos bendravimo su sūnumi sąlygos, kadangi tokiam bendravimui prieštaravo atsakovė. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, ieškovas prašo nustatyti detalią bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką. Nurodo, kad jis pastaruoju metu gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), todėl jo atvykimai į Lietuvą susiję tik su bendravimu su sūnumi, o kitu laiku ieškovo bendravimas su sūnumi būtų užtikrinamas elektroninio ryšio nuotolinio bendravimo programomis („Skype“, „Viber“, „WhatsApp“ ir pan.).
Šalies argumentai
3. Atsakovė S. I. pateikė priešieškinį, juo prašo:
1) neterminuotai apriboti V. I. tėvo valdžią nepilnamečiam D. I.;
Žemesnės instancijos teismas
2) padidinti iš ieškovo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimu priteistą 150 Eur per mėnesį išlaikymą iki 200 Eur per mėnesį nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės ir pakeisti išlaikymo formą priteisiant išlaikymą vienkartine 12 400 Eur suma, skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 19 d. iki sūnaus pilnametystės (duomenys neskelbtini), išlaikymą pervedant į atsakovės S. I. banko sąskaitą;
3) priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Priešieškinyje nurodoma, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1045-838/2017 nutraukė šalių santuoką bendru sutikimu ir patvirtino jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuria nepilnamečio sūnaus D. I., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, iš ieškovo priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui po 150 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2016 m. vasario 1 d., iki sūnus įgis vidurinį išsilavinimą. Teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimu konkreti ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka nebuvo nustatyta, nes tuo metu ginčo tarp šalių dėl bendravimo su sūnumi nebuvo. Nei nutraukiant santuoką, nei šiuo metu ieškovas su sūnumi nebendrauja, nuo auklėjimo ir priežiūros yra nusišalinęs. Ieškovui Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžiu buvo apribota teisė metus laiko artintis prie atsakovės, tačiau, net ir pasibaigus minėtam laikotarpiui, jis sūnaus neieškojo, su juo nebendravo. Šalių nepilnametis sūnus D. I., gim. (duomenys neskelbtini), su tėvu taip pat nenori bendrauti, dėl matyto smurto šeimoje bijo ieškovo. Atsakovė nurodo, kad ji neriboja sūnaus bendravimo su tėvu, tačiau pats sūnus yra išreiškęs kategorišką atsisakymą bendrauti su ieškovu. Pažymėtina, kad, prašydamas nustatyti konkrečią bendravimo tvarką, ieškovas nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pasikeitė aplinkybės, dėl kurių būtina keisti teismo sprendimu nustatytą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką. Nėra aišku, kodėl reikėtų pašalinti nuostatą, kad atsakovė dalyvauja tėvo ir sūnaus susitikimuose, iki vaikui sueis 14 metų. Sūnus ieškovo nematė jau keletą metų, todėl jis nesutiktų eiti vienas į susitikimą su tėvu. Be to, ieškovas gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), jis nėra Lietuvos pilietis ir neturi leidimo gyventi Lietuvoje, atsakovės žiniomis, buvo deportuotas iš Lietuvos, todėl jam uždrausta įvažiuoti į šalį. Ieškovas nepateikia duomenų apie savo darbo pobūdį ir grafiką, nenurodo, kaip dažnai ketina būti Lietuvoje. Ieškovas prašo nustatyti, kad jis įsipareigoja raštu informuoti atsakovę apie sūnaus buvimo vietą, nurodant adresą, įsipareigoja suteikti sūnui atskirą, tik jam skirtą kambarį. Ši nuostata leidžia pagrįstai manyti, kad ieškovas, prašydamas nustatyti bendravimą su sūnumi su nakvynėmis, nežino, kur ir kokiomis sąlygomis vaikas būtų. VĮ Registrų centro duomenimis, ieškovo ir R. I. vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Taigi, manytina, kad ieškovas yra sudaręs naują santuoką. Nurodytame bute yra 1 kambarys, tačiau nėra aišku, kiek šiuo metu bute gyvena asmenų, kokios yra buities sąlygos, juolab kad pats ieškovas savo gyvenamąją vietą nurodo kitu adresu.
5. Priešieškinyje teigiama, jog ieškovas neteikia išlaikymo nepilnamečiam sūnui, ne vienerius metus visiškai nebendrauja su sūnumi, t. y. neįgyvendina savo, kaip tėvo, valdžios, todėl yra pagrindas neterminuotai apriboti ieškovo tėvo valdžią į sūnų D. I., gim. (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo 19 d. ieškovo skola už vaiko išlaikymą buvo 1 383,14 Eur. 2017 m. rugpjūčio 16 d. ieškovas teikė paaiškinimą antstolei, nurodė, jog nebeturi teisės gyventi Lietuvoje, nedirba, sūnaus neišlaiko. Toks ieškovo elgesys yra priešingas vaiko interesams, jis yra ilgalaikis, sistemingas ir nėra pagrindo manyti, kad šis elgesys ateityje pasikeis. Be to, nepilnametis sūnus dėl matyto smurto šeimoje turi didelių psichologinių baimių dėl tėvo, tai suformavo sūnui itin neigiamą tėvo įvaizdį, paliko didelę nuoskaudą, todėl sūnus nenori palaikyti ryšio su ieškovu. Pažymėtina, kad, neterminuotai apribojus ieškovo tėvo valdžią, faktinė situacija jam iš esmės nepasikeis, kadangi jis tėvo valdžios neįgyvendina jau ne vienerius metus, nesidomi sūnumi, neteikia jam išlaikymo. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką, nereiškia, kad jis tinkamai vykdo savo, kaip tėvo, pareigas. Neterminuotas tėvo valdžios sūnui apribojimas sukeltų tik teigiamas pasekmes – vaikas įgautų psichologinę ramybę, jam taptų ramu, kad tėvas nebeturi teisės su juo bendrauti, ieškoti ar kitaip kištis į jo auklėjimą.
6. Priešieškinyje nurodoma, kad po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimo priėmimo ne kartą keitėsi minimalioji mėnesinė alga (toliau – ir MMA), didėjo prekių ir paslaugų kainos, padidėjo sūnus poreikiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad vieno vaiko išlaikymo dydis turi būti orientuotas į MMA, kuri yra 607 Eur per mėnesį. Taigi, kiekvienas iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymui turėtų skirti ne mažiau kaip po 303,50 Eur per mėnesį. Ieškovas sistemingai neteikia išlaikymo sūnui, o jam nedirbant Lietuvoje vaiko išlaikymo išieškojimas yra neįmanomas. Pažymėtina, kad ieškovas pateiktu ieškiniu pripažįsta, kad dirba (duomenys neskelbtini), todėl akivaizdu, kad gauna pajamų, tačiau išlaikymo sūnui net iš dalies neteikia. Ieškovas nėra Lietuvos pilietis, nedirba Lietuvoje, šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), todėl nėra galimybės iš jo išieškoti priteisto išlaikymo. Be to, jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, todėl gali bet kuriuo metu grįžti į (duomenys neskelbtini), dėl to išlaikymo išieškojimas taptų neįmanomas. Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. I., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo priešieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės ir pakeisti išlaikymo formą į išlaikymą vienkartine pinigų suma. Akivaizdu, kad, nevykdydamas jau priimtų ir įsiteisėjusių teismo sprendimų, ieškovas, labai tikėtina, nevykdys ir teismo sprendimo šioje byloje, ypač, jei teismas padidintų vaiko išlaikymą. Teismui priteisus išlaikymą konkrečia pinigų suma atsakovė galėtų išieškoti šią sumą iš ieškovui priklausančios nekilnojamojo turto dalies. Sūnus 18 metų sulauks (duomenys neskelbtini), todėl nuo (duomenys neskelbtini) iki sūnaus pilnametystės yra (duomenys neskelbtini) mėn. Taigi vienkartinė išlaikymo suma sudaro 12 400 Eur ((duomenys neskelbtini)).
Atsiliepimas
7. Ieškovas V. I. atsiliepimu į priešieškinį su priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
8. Atsiliepime į priešieškinį nurodoma, kad po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimo įsiteisėjimo Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje jam buvo apribota teisė vienerius metus bendrauti su atsakove, jis įpareigotas nesiartinti arčiau jos 15 metrų ir uždrausta nurodytuoju laikotarpiu lankytis jos gyvenamojoje vietoje, tačiau ieškovo bendravimą su sūnumi apribojo tai, kad jam buvo ypatingai sudėtinga siekti dialogo su sūnumi, nes bendravimas su sūnumi turėjo vykti kartu kontaktuojant ir su atsakove. Dėl šios priežasties ieškovas siekė tinkamai vykdyti nurodytu nuosprendžiu paskirtą bausmę ir kitus apribojimus. 2018 m. gegužės 28 d. ieškovas kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, prašydamas padėti jam dėl bendravimo su sūnumi. Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad detalesnę bendravimo su sūnumi tvarką galima nustatyti teismo sprendimu. Praėjus vieneriems metams, t. y. 2018 m. rugsėjo 13 d., Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsisakė pakeisti ieškovui teisinį pagrindą dėl teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje ir nuo 2018 m. lapkričio 20 d. ieškovas privalėjo palikti Lietuvos Respublikos teritoriją. Ieškovui taip pat buvo apriboti darbo teisiniai santykiai ir kitos socialinės garantijos, todėl jis nuo šio laikotarpio nebeteikė išlaikymo sūnui. Išvykęs iš Lietuvos Respublikos ieškovas grįžo į (duomenys neskelbtini) iki buvo išspręsti klausimai dėl darbo (duomenys neskelbtini), kitos santuokos sudarymo. Taigi, ieškovo bendravimas su sūnumi buvo apribotas konkrečių faktinių aplinkybių, kurios nesusijusios su ieškovo atsisakymu vykdyti tėvo pareigas. Pasikeitus ieškovo finansinėms galimybėms ir jam turint galimybę teikti išlaikymą sūnui, jis kreipėsi į antstolę bei valstybės įstaigas dėl bendravimo su sūnumi atnaujinimo. Ieškovas nurodo, kad jis pajėgs vykdyti prašomą nustatyti bendravimo tvarką.
9. Atsiliepime į priešieškinį teigiama, jog priešieškinyje išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo neterminuotai apriboti ieškovo tėvo valdžią į sūnų D. I., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovės teiginiai nepatvirtina, jog ieškovas vengia savo pareigos auklėti sūnų, nesirūpina sūnaus priežiūra, ugdymu, ir išlaikymu, daro žalą vaiko savimonei ar psichinei būklei ir pan. Atsakovės nurodytos aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio, neatitinka tikrovės, nesudaro pakankamo pagrindo taikyti kraštutinę priemonę – neterminuotą tėvo valdžios apribojimą. Nors atsakovė teigia, kad sūnus nenori matytis su ieškovu, tačiau, sūnui gyvenant su tokiu atsakovės įteigiamu požiūriu, yra formuojamas ypatingai klaidingas ir ydingas vieno iš tėvų piktnaudžiavimo tėvų valdžia požymis, kai tokio amžiaus vaikui yra nuolat negatyviai atsiliepiama apie tėvą, nesudarant galimybės pačiam vaikui savarankiškai įvertinti tėvo asmenybę, jo požiūrį į sūnų ir pan. Atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad yra pagrindas keisti nepilnamečiam sūnui priteistą išlaikymo dydį. Nors atsakovė nurodo, jog ieškovas turi 1 383,14 Eur išlaikymo sūnui įsiskolinimą, tačiau ieškovas šią skolą nuosekliai mažino ir 2020 m. sausio 1 d. ji sudarė 733,01 Eur. Ieškovas taip pat kas mėnesį moka atsakovei po 159 Eur sūnaus išlaikymui. 2019 m. rugpjūčio mėn. ieškovas visiškai atsiskaitė su valstybės biudžetu dėl sūnui skirto 342 Eur išlaikymo įsiskolinimo.
10. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti, su priešieškiniu sutiko iš dalies – sutiko dėl reikalavimo priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. I., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, su kitais priešieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti. Ieškovas paaiškino, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimu buvo nutraukta jo ir atsakovės santuoka. Po santuokos nutraukimo jam buvo priimtas teismo nuosprendis, kuriuo ieškovui buvo uždrausta vienerius metus artintis prie atsakovės ir ieškoti su ja ryšių. Kadangi pagal šalių sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nustatytą bendravimo tvarką ieškovas su sūnumi, kol pastarajam sukaks 14 metų, galėjo bendrauti tik dalyvaujant atsakovei, jis minėtu laikotarpiu su sūnumi bendrauti negalėjo. 2018 m. taip pat pasibaigė ieškovo leidimas gyventi Lietuvoje, todėl jis turėjo išvykti iš šalies ir su sūnumi negalėjo matytis dėl objektyvių priežasčių. Neturėdamas leidimo gyventi Lietuvoje ieškovas taip pat negalėjo šalyje dirbti, todėl neturėjo galimybės teikti sūnui išlaikymo. Ieškovas nurodė, kad šiuo metu jis dirba, yra padengęs susidariusį išlaikymo įsiskolinimą ir toliau teikia išlaikymą sūnui. Ieškovas nori bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, tačiau to padaryti negali, kadangi atsakovė nesutinka.
Šalies argumentai
11. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovai priešieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad ieškovas ketverius metus, t. y. nuo šalių santuokos nutraukimo, nebendrauja su nepilnamečiu sūnumi D. I., gim. (duomenys neskelbtini), juo nesidomi, neteikė sūnui išlaikymo. Sūnus dėl šeimoje matyto smurto nenori bendrauti ir matytis su ieškovu. Pažymėjo, jog ieškovas gyvena ir dirba užsienyje, yra užsienio šalies pilietis, todėl, jam nevykdant teismo sprendimo dėl nepilnamečio sūnaus išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimą būtų sudėtinga išieškoti, todėl tikslinga iš ieškovo priteisti išlaikymą vienkartine suma.
Žemesnės instancijos teismas
12. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas nurodė, kad neprieštarauja, jog iš ieškovo būtų priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui D. I., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Pažymėjo, kad priteisiant išlaikymą nepilnamečiam vaikui turi būti atsižvelgiama ne tik į jo būtinuosius poreikius, tačiau įvertinamos ir išlaidos, reikalingos vaiko lavinimui ir ugdymui. Nurodė, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo apriboti ieškovo tėvo valdžią į sūnų D. I., gim. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra tikslinga nustatyti detalią ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, kadangi D. I. yra 13 metų amžiaus ir jo bendravimas su tėvu galimas tik jam pačiam su tuo sutinkant.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
13. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė:
1) pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1045-838/2017 iš ieškovo V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš ieškovo V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. I., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. spalio 16 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
2) pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1045-838/2017 sumokėjus visą nurodytu sprendimu priteistą išlaikymą, išieškojimą nutraukti nuo 2019 m. spalio 15 d.;
3) išlaikymo išieškojimą pagal šį teismo sprendimą pradėti nuo 2019 m. spalio 16 d.;
4) paskirti atsakovę S. I., a. k. (duomenys neskelbtini) lėšų, skirtų nepilnamečio sūnaus D. I., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, tvarkytoja;
5) pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1045-838/2017 nustatytą ieškovo V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. I., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, nustatant, kad:
5.1) ieškovas V. I. su nepilnamečiu sūnumi D. I., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, interneto programomis „Viber“, „Whatsapp“, „Skype“ ir kt.), esant nepilnamečio sūnaus D. I., gim. (duomenys neskelbtini), sutikimui;
5.2) atsakovė S. I. įpareigojama pateikti ieškovui V. I. nepilnamečio sūnaus D. I., gim. (duomenys neskelbtini), ar savo naudojamo telefono numerio bei interneto programų („Viber“, „Whatsapp“, „Skype“ ir kt.) kontaktinius duomenis, kuriais ieškovas V. I. galėtų susisiekti su sūnumi;
5.3) ieškovas V. I. su nepilnamečiu sūnumi D. I., gim. (duomenys neskelbtini), matosi esant nepilnamečio sūnaus D. I., gim. (duomenys neskelbtini), sutikimui ieškovo V. I. ir nepilnamečio sūnaus D. I., gim. (duomenys neskelbtini), sutartu laiku;
5.4) esant nepilnamečio sūnaus D. I., gim. (duomenys neskelbtini), sutikimui, ieškovas V. I. nepilnamečio sūnaus D. I., gim. (duomenys neskelbtini), rudens, žiemos ar pavasario atostogų metu su nepilnamečiu sūnumi D. I., gim. (duomenys neskelbtini), nepertraukiamai praleidžia 7 kalendorines dienas;
5.5) esant nepilnamečio sūnaus D. I., gim. (duomenys neskelbtini), sutikimui, ieškovas V. I. nepilnamečio sūnaus D. I., gim. (duomenys neskelbtini), vasaros atostogų metu su nepilnamečiu sūnumi D. I., gim. (duomenys neskelbtini), nepertraukiamai praleidžia 14 kalendorinių dienų;
5.6) esant nepilnamečio sūnaus D. I., gim. (duomenys neskelbtini), sutikimui, ieškovas V. I. turi teisę su nepilnamečiu sūnumi D. I., gim. (duomenys neskelbtini), vykti į Europos Sąjungos ir Europos ekonominei erdvei priklausančias valstybes;
5.7) esant nepilnamečio sūnaus D. I., gim. (duomenys neskelbtini), sutikimui, ieškovas V. I. turi teisę su nepilnamečiu sūnumi D. I., gim. (duomenys neskelbtini), vykti į trečiąsias pasaulio valstybes su atsakovės S. I. rašytiniu sutikimu.
Pirmosios instancijos teismas kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė, priteisė iš atsakovės S. I. 273 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. I. ir priteisė iš ieškovo V. I. 14 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
14. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad D. I., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra V. I. ir S. I.. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1045-838/2017 nutraukta ieškovo V. I. ir atsakovės S. I. santuoka ir patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje numatyta, kad sūnaus D. I., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma kartu su mama S. I.; ginčo dėl bendravimo su vaiku nėra, šalys pripažįsta abiejų tėvų lygias teises ir pareigą bendrauti su vaiku bei dalyvauti jo auklėjime; atsižvelgiant į V. I. darbo pobūdį, į tai, kad jis dirba jūroje ir mažai laiko būna Lietuvoje, detali bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nenustatoma; kiekviename V. I. ir nepilnamečio vaiko susitikime dalyvauja ir vaiko mama S. I., iki vaikui sueis 14 metų; šalys netrukdys viena kitai bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Ieškovas V. I. įsipareigojo teiki išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. I., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2016 m. vasario 1 d., iki sūnus įgis vidurinį išsilavinimą (iki 2025 m. birželio 30 d. imtinai).
15. Teismas teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1050-526/2012 ieškovas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 753 Eur (2 600 Lt) bauda, t. y. nuteistas už tai, kad 2012 m. liepos 23 d. sukėlė fizinį skausmą ir 2012 m. liepos 24 d. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sutuoktinei S. I.. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-349-659/2017 ieškovas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams ir trims mėnesiams, įpareigojant devynis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir uždraudžiant ieškovui vienerius metus bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiu asmeniu S. I., lankytis nukentėjusio asmens gyvenamojoje vietoje už tai, kad viešojoje vietoje sukėlė fizinį skausmą sutuoktinei S. I.. Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas yra ne kartą teistas už nusikaltimus žmogaus sveikatai, t. y. už fizinio skausmo sukėlimą atsakovei ir jos sveikatos sutrikdymą. Teismo posėdžio metu teismo psichologė nurodė, jog apklausus nepilnametį D. I., gim. (duomenys neskelbtini), pastarasis nurodė, kad nenori bendrauti ir matytis su ieškovu, pamena šeimoje matytą ieškovo fizinį ir psichologinį smurtą. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad toks ieškovo elgesys darė žalingą įtaką sūnui, yra priešingas vaiko interesams.
16. Teismas nurodė, kad šiuo atveju nurodyti ieškovo smurtiniai veiksmai prieš atsakovę įvyko daugiau nei prieš trejus metus. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio 16 d. iki 2018 m. rugsėjo 21 d. jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos skyriaus duomenimis nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 19 d. priimtas sprendimas dėl ieškovo grąžinimo į (duomenys neskelbtini), šį sprendimą ieškovas 2018 m. lapkričio 20 d. įvykdė. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas pažymėjo, jog nors minėtos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ieškovas neturėjo galimybės bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, kadangi jis su sūnumi galėjo bandyti susisiekti nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, internetu ir kt.) ir atvykti į Lietuvą aplankyti sūnaus, tačiau akivaizdu, kad ieškovo galimybės bendrauti su sūnumi bei siekti atkurti tarp jų nutrūkusį ryšį buvo apsunkintos. Laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. iki 2018 m. birželio 12 d. ieškovas dalyvavo Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre vykusiuose elgesio pataisos užsiėmimuose ir baigė programą „Intervencinė programa smurtautojams šeimose“. 2018 m. gegužės 28 d. ieškovas kreipėsi į Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių dėl tarpininkavimo sprendžiant bendravimo su nepilnamečiu vaiku klausimus. Taigi, iki išvykimo iš Lietuvos Respublikos ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas atkurti bendravimą su nepilnamečiu sūnumi. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. ieškovo įsiskolinimas už nepilnamečio vaiko D. I., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą sudarė 1 383,14 Eur. Antstolės V. D. 2021 m. sausio 26 d. pažymos duomenimis nustatyta, kad ieškovas išlaikymo nepilnamečiam sūnui įsiskolinimą yra sumokėjęs. Taigi, nuo 2019 m. rugsėjo mėn. ieškovas prisideda prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog šiuo metu ieškovas piktnaudžiauja tėvų valdžia, savo elgesiu daro žalingą įtaką sūnui. Nors atsakovė nurodė, kad ieškovas nesirūpina sūnumi, tačiau teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad ieškovas bandė susisiekti su sūnumi internetu, tačiau pastarasis jį užblokavo. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovas siekė perduoti siuntinį sūnui, tačiau pastarasis atsakovės buvo grąžintas ieškovui. Taigi, šiuo atveju atsakovė patvirtino, kad ieškovas siekia bendrauti su sūnumi. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą tikėtis, jog padėtis, susiklosčiusi tarp ieškovo ir nepilnamečio sūnaus D. I., gim. (duomenys neskelbtini), gali pasikeisti, todėl nėra pakankamo pagrindo neterminuotai apriboti ieškovo tėvo valdžią į sūnų. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsakovės reikalavimas dėl neterminuoto ieškovo tėvo valdžios į sūnų D. I., gim. (duomenys neskelbtini), apribojimo atmestinas kaip nepagrįstas.
17. Teismas bylos duomenimis taip pat nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimu nepilnamečiam D. I., gim. (duomenys neskelbtini) priteistas 150 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį. Išlaikymo priteisimo metu D. I., gim. (duomenys neskelbtini), buvo (duomenys neskelbtini) metų, dabar – (duomenys neskelbtini) metų. Tokio amžiaus vaikų poreikiai tikrai skiriasi – reikia daugiau lėšų rūbams, maistui, laisvalaikiui, ugdymui, sveikatos priežiūrai. Todėl atsižvelgdamas į tai, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo praėjo daugiau nei treji metai, į tai, kad vaiko poreikiai augant keičiasi, teismas pripažino, kad yra pagrindas spręsti klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas konstatavo, jog šalys nepateikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių negalėtų dirbti ir gauti didesnių pajamų ir tokiu būdu užtikrinti išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimą. Taigi, objektyviai vertinant byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad nė viena iš šalių negali būti pripažinta kaip silpnesnioji. Ir ieškovas, ir atsakovė, būdami sveiki ir darbingi žmonės, turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jų gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jų ir jų nepilnamečio vaiko poreikius. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad abi ginčo šalys yra darbingo amžiaus ir prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis, į šalių turtinę padėtį, vaiko amžių, įvertinus tai, jog ieškovas sutinka su atsakovės prašomu priteisti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžiu, atsakovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas, keistinas teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydis, iš ieškovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui D. I., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.
18. Teismas, vertindamas atsakovės nurodytas aplinkybes, pažymėjo, jog vien ta aplinkybė, kad ieškovas yra užsienio šalies pilietis bei dirba užsienyje, nesudaro pakankamo pagrindo priteisti išlaikymą vienkartine suma. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nuo 2019 m. kovo 22 d. ieškovas dirba (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjo 19 d. ieškovo įsiskolinimas už nepilnamečio vaiko D. I., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą sudarė 1 383,14 Eur. Antstolės V. D. 2021 m. sausio 26 d. pažymos duomenimis nustatyta, kad ieškovas išlaikymo nepilnamečiam sūnui įsiskolinimą yra sumokėjęs. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas yra mokus, gauna nuolatines pajamas, padengė susidariusį išlaikymo įsiskolinimą ir toliau teikia išlaikymą nepilnamečiam sūnui. Nors ieškovas yra užsienio šalies pilietis, tačiau jis yra sukūręs šeimą su R. I. Lietuvos Respublikoje bei turi čia nekilnojamojo turto. Taigi, ieškovas turi ryšių su Lietuvos Respublika, o jam nevykdant teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas galės ateityje būti nukreiptas į jam priklausantį turtą, įskaitant jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Be to, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, t. y. ieškovui ateityje sistemingai neteikiant išlaikymo nepilnamečiam sūnui, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. I., gim. (duomenys neskelbtini), vienkartine suma. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsakovės reikalavimas dėl išlaikymo formos pakeitimo atmestinas kaip nepagrįstas.
19. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, šalių ir nepilnamečio vaiko paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, nustatė, kad ieškovo ryšys su nepilnamečiu sūnumi yra nutrūkęs, ieškovas su sūnumi nesimatė ir nebendravo daugiau nei trejus metus, D. I., gim. (duomenys neskelbtini), su ieškovu bendrauti ir matytis nepageidauja. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo svarbu atsižvelgti į vaiko nuomonę. Vis dėlto nagrinėjamu atveju taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad ieškovas siekia atkurti santykius su nepilnamečiu sūnumi, dalyvauti jo auklėjime bei ugdyme. Ieškovas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), neturi leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje. Taigi, akivaizdu, kad ieškovo galimybės matytis su sūnumi, dalyvauti jo kasdieniame gyvenime yra ribotos. Nagrinėjamu atveju šalys nesutaria dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos, o teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimu nustatyta bendravimo tvarka neapibrėžta, todėl nesudarytos ieškovui pakankamos galimybės siekti atkurti nutrūkusį ryšį su sūnumi. Esant išdėstytoms aplinkybėms, siekiant užtikrinti ieškovo galimybę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, dalyvauti jo auklėjime ir ugdyme, yra pagrindas keisti teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimu nustatytą bendravimo tvarką. Nors byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovo bendravimas su nepilnamečiu vaiku pažeistų nepilnamečio vaiko interesus, tačiau, kaip minėta, sprendžiant klausimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo taip pat atsižvelgtina į vaiko nuomonę. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. I. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, savarankiškai naudojasi nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, internetu, socialiniais tinklais ir kt.), todėl akivaizdu, kad ieškovo bendravimas su nepilnamečiu sūnumi gali vykti tik pastarajam sutinkant. Atitinkamai atsakovė nesant sūnaus sutikimo taip pat negali užtikrinti, kad pastarasis nustatytu laiku bendraus su ieškovu bei vyks į susitikimus su juo. Dėl šios priežasties nėra tikslinga nustatyti konkretų ieškovo susitikimų bei skambučių nepilnamečiam sūnui grafiką. Taigi, nagrinėjamu atveju svarbu užtikrinti ieškovui galimybę susisiekti su nepilnamečiu sūnumi – tiesiogiai ar, sūnui pageidaujant, per atsakovę ir, esant sūnaus sutikimui, su juo matytis bei bendrauti. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas vertino, jog tikslinga nustatyti, kad, esant sūnaus sutikimui, ieškovas su nepilnamečiu sūnumi D. I., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, interneto programomis „Viber“, „Whatsapp“, „Skype“ ir kt.); atsakovė įpareigojama pateikti ieškovui nepilnamečio sūnaus D. I., gim. (duomenys neskelbtini), ar savo naudojamo telefono numerio bei interneto programų („Viber“, „Whatsapp“, „Skype“ ir kt.) kontaktinius duomenis, kuriais ieškovas galėtų susisiekti su sūnumi; ieškovo susitikimai su nepilnamečiu sūnumi D. I., gim. (duomenys neskelbtini), vyksta esant sūnaus sutikimui ieškovo ir sūnaus sutartu laiku. Teismas pažymėjo, jog, kaip minėta anksčiau, ieškovo bendravimas su nepilnamečiu sūnumi gali vykti tik esant pastarojo sutikimui, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas dirba užsienyje, asmenų atostogos neretai yra susijusios su kelionėmis į užsienio šalis, jos trunka ilgesnį laikotarpį, t. y. ne kelias dienas, siekiant užkirsti kelią ateityje kilti ginčams tarp ieškovo ir atsakovės dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi, tikslinga nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką atostogų metu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nepilnametis D. I., gim. (duomenys neskelbtini), lanko mokymo įstaigą, todėl ieškovo bendravimas su nepilnamečiu sūnumi gali vykti tik mokymosi įstaigos atostogų metu. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas nustatė, jog, esant nepilnamečio sūnaus D. I., gim. (duomenys neskelbtini), sutikimui, nepilnamečio sūnaus rudens, žiemos ar pavasario atostogų metu ieškovas su nepilnamečiu sūnumi nepertraukiamai praleidžia 7 kalendorines dienas; esant nepilnamečio sūnaus D. I., gim. (duomenys neskelbtini), sutikimui, nepilnamečio sūnaus vasaros atostogų metu ieškovas su nepilnamečiu sūnumi nepertraukiamai praleidžia 14 kalendorinių dienų; ieškovas atostogų metu turi teisę sūnų išvežti į Europos Sąjungos ir Europos ekonominei erdvei priklausančias valstybes, dėl teisės išvežti sūnų į trečiąsias pasaulio valstybes turi būti rašytinis atsakovės sutikimas. Teismo vertinimu, tokia bendravimo tvarka geriausiai atitinka ieškovo ir nepilnamečio sūnaus interesus, kadangi ieškovui sudaroma galimybė siekti atkurti ryšį su sūnumi, tačiau konkretus bendravimo laikas, susitikimų trukmė priklausys nuo nepilnamečio D. I., gim. (duomenys neskelbtini), valios. Nurodyta bendravimo tvarka taip pat užkertamas kelias ateityje kilti ginčams tarp ieškovo ir atsakovės, kadangi atsakovei nustatoma pareiga pranešti ieškovui apie būdus, kuriais jis gali susisiekti su nepilnamečiu sūnumi, tačiau ieškovo susitikimai ir bendravimas su sūnumi priklausys ne nuo atsakovės, o būtent sūnaus valios. Kitos ieškovo ieškinyje išdėstytos normos, susijusios su bendravimo tvarka, yra bendro pobūdžio, nesusijusios su konkrečia bendravimo tvarka, jomis atkartojamos teisės aktuose numatytos tėvų teisės ir pareigos savo nepilnamečiams vaikams, todėl nėra pagrindo šias normas papildomai įtraukti į teismo sprendimo rezoliucinę dalį ir teismas plačiau dėl jų nepasisako. Tėvų ir vaikų bendravimo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus aplinkybėms bendravimo su vaiku tvarka vėl gali būti peržiūrima.
20. Teismas nurodė, kad ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies, t. y. iš dalies patenkinus ieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, taip pat patenkinus 33 proc. priešieškinio reikalavimų, t. y. patenkinus reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir atmetus reikalavimus dėl išlaikymo formos pakeitimo ir neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, ieškovui iš atsakovės priteistina 60 proc. bylinėjimosi išlaidų, t. y. ieškovui iš atsakovės priteistina 903 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovei iš ieškovo priteistina 40 proc. bylinėjimosi išlaidų, t. y. 630 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus tarpusavio įskaitymą ieškovui iš atsakovės priteistina 273 Eur bylinėjimosi išlaidų. Už teismo sprendimu patenkintą patikslinto ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo mokėtinas 14 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo atsakovė atleista. Esant išdėstytoms aplinkybėms, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 14 Eur žyminio mokesčio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Žemesnės instancijos teismas
21. Atsakovė S. I. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; sprendimo dalį dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – taikyti ieškovui neterminuotą ar laikiną tėvo valdžios apribojimą, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
22. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo pozicija tuo pačiu klausimu yra dviprasmiška, nesuprantama. Iš vienos pusės teismas pripažino, kad ieškovo smurtas šeimoje buvo priešingas vaiko interesams, iš kitos pusės šios aplinkybės svarbia teismas nelaikė. Svarbu paminėti, kad šalių sūnus pakankamai adekvačiai supranta susidariusią situaciją ir jo nuomonė bei pozicija šioje byloje turėjo būti svarbiausias kriterijus. Nesutiktina su teismo nuomone, kad ieškovui galimybės bendrauti su vaiku buvo apsunkintos – ieškovas visus metus, net ir būdamas ne Lietuvoje, galėjo dėti pastangas atkurti ryšį su vaiku virtualiai. Ieškovas ir šiuo metu tebėra (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), tačiau teismas vis tiek nustatė jo ir vaiko bendravimo tvarką ir minėtų aplinkybių nelaikė apsunkinančiomis bendravimą. Ieškovas niekada neturėjo realaus noro dalyvauti vaiko gyvenime ir bendrauti su juo – buvimas užsienyje šiuo metu nėra kliūtis vystyti bendravimą internetu. Vienintelė priežastis – ieškovo nuoširdaus noro bendrauti su vaiku nebuvimas ir tėviškų pareigų nevykdymas. Ieškovas reikšti pageidavimą bendrauti su sūnumi pradėjo tik prasidėjus bylos nagrinėjimui, tikėtina, vedamas materialinių tikslų. Ieškovas sūnaus išlaikymo įsiskolinimą padengė tik bylos nagrinėjimo metu, tikėtina, siekdamas sau palankaus teismo sprendimo. Ieškovas tiek santuokoje, tiek ją nutraukus sūnumi nesirūpino, nepuoselėjo tėvo ir sūnaus ryšio, vaiko neišlaikė, tai daugiau nei akivaizdžiai įrodo, jog ieškovas, kaip tėvas, neįgyvendino tėvo valdžios ir savo elgesiu darė vaikui žalą. Akivaizdu, kad ieškovo elgesys yra priešingas vaiko interesams, jis yra ilgalaikis, sistemingas ir neįtikėtina, kad pasikeistų ateityje. Ieškovas savo ilgalaikiu, nuosekliu nesirūpinimu vaiku pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą tėvų pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata bei išlaikyti jį. Ieškovo elgesys laikytinas priešingu teisei, pažeidžiančiu vaiko interesus ir, jam nevykdant įstatymuose nustatytų pareigų savo vaikui, CK numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, vienas kurių yra neterminuotas tėvo valdžios apribojimas. Įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje ieškovui buvo baudžiamosios bylos pasekmė, o vienkartinis kreipimasis į vaiko teisių apsaugos instituciją nėra tolygus bendravimui su vaiku ir realiam bandymui atkurti ryšį su vaiku, nes iš esmės niekas iš ieškovo pusės po šių veiksmų atlikimo nepasikeitė. Teismas, darydamas išvadą, kad ieškovas prisideda prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo, turėjo įvertinti, kad išlaikymo skola buvo padengta tik baigiantis bylos nagrinėjimui. Ieškovas pirmiau pasirūpino pasisamdyti advokatę ir bylinėtis dėl bendravimo tvarkos nei laiku atsiskaityti su vaiku, nors išlaikymo teikimas yra prioritetinis. Pavienis bandymas susisiekti su sūnumi prasidėjus bylos nagrinėjimui ar vienkartinis siuntinio perdavimas bylos nagrinėjimo metu neleidžia daryti išvados apie teigiamą ieškovo įtaką sūnui, apie tinkamą jo, kaip tėvo, valdžios įgyvendinimą. Teismas pernelyg sureikšmino pavienius ieškovo veiksmus ir sumenkino prieš tai buvusį netinkamą ieškovo elgesį su sūnumi, kuris truko ne vienerius metus ir buvo sistemingas. Taip pat teismas nenurodė, kuo būtent pasireiškia tikėtinas ieškovo, kaip tėvo, pasikeitimas – ieškovas bylos nagrinėjimu metu nenurodė, kaip būtent jis sieks atkurti ryšį su vaiku, kaip mato jų tolesnį bendravimą, kaip jis, gyvendamas kitoje šalyje, mato savo dalyvavimą sūnaus kasdieniniame gyvenime, todėl nesutiktina su teismo išvada, kad yra pagrindas tikėtis, kad tėvo ir sūnaus tarpusavio situacija pasikeis. Net jei ir teismas manė, kad yra pagrindas tikėtis teigiamų pokyčių, bet visgi pripažinęs, kad ieškovo elgesys buvo priešingas vaiko interesams, privalėjo ex officio svarstyti dėl laikino tėvo valdžios apribojimo. Taip pat byloje nenustatyta, kad iš vaiko pusės būtų matyti kokie nors pokyčiai ar noras keisti esamą situaciją. Taip pat nenustatyta, kad būtų realus pagrindas tikėtis, jog ieškovas nuoširdžiai pradės domėtis sūnumi, rūpintis juo, jį išlaikyti, padėti jam, todėl teismas turėjo ex officio bent jau laikinai apriboti ieškovo tėvo valdžią, tokiu būdu apsaugant nepilnametį vaiką ir jo interesus, suteikiant jam teisę įgyvendinti savo norą šiuo metu nebendrauti su tėvu ir sudarant galimybę ieškovui permąstyti savo elgesį, iš esmės pervertinti savo vertybes ir tėviškas pareigas. Vaiko pozicija šioje byloje turėtų būti vertinama prioritetiškai, nes vaikas yra pakankamai brandus ir aiškiai išdėstė savo nuomonę. Terminuotai ar neterminuotai apribojus tėvo valdžią vaikas įgautų psichologinę ramybę, jam taptų ramu, kad tėvas nesikiš į jo gyvenimą, kol iš esmės nepakeis savo požiūrio ir vertybių. Tai yra pagrindinis sūnaus noras ir jį jis aiškiai išreiškė teismui.
23. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pagal skundžiamu sprendimu teismo nustatytą bendravimo tvarką vaikas nuolatos turės jausti įtampą ir pareigą su ieškovu derinti jų bendravimą, kurio jis nenori. Vaikas yra aiškiai pasakęs, kad bendravimo nei gyvai, nei internetu su tėvu jis nepageidauja, tačiau pagal teismo nurodytus bendravimo tvarkos punktus vaikas nuolatos gyvens nežinioje, ar tėvas jo ieškos, ar vėl dings keletui metui, o po to atsiras, bandydamas su juo susisiekti. Nesutiktina ir su teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovo bendravimas su nepilnamečiu vaiku pažeistų nepilnamečio vaiko interesus. Byloje nustatyta, kad sūnus tėvo asmenį pirmiausia sieja su šeimoje matytu tėvo smurtu prieš motiną, nuolatiniais konfliktais iš tėvo pusės, todėl bendravimo tvarkos nustatymas pirmiausia vaikui kels neigiamus prisiminimus, nuolatos jaus įtampą, kad tėvas galbūt bandys ieškoti kontakto su vaiku ir „reikalauti“ bendravimo. Tokie bendravimo tvarkos punktai, kaip bendravimas per atostogas, apskritai vaiką labiau riboja ir verčia jaustis įsipareigojusiu, nei padeda atkurti su tėvu ryšį, kurio vaikas atkurti net nepageidauja. Teismui net ir nenustačius konkrečios bendravimo tvarkos ir palikus ankstesnį teismo sprendimą, kuriuo bendravimo tvarka nebuvo nustatyta, ieškovui ir taip išliks galimybė ieškoti sūnaus ar bandyti su juo atkurti ryšį, ir tam nebūtinos konkrečios teismo nustatytos nuostatos. Ieškovas negyvena Lietuvoje, nėra Lietuvos pilietis, leidimo gyventi Lietuvoje neturi, todėl bet kuriuo atveju teismo nustatyta bendravimo tvarka liks neįgyvendinama. Bylos nagrinėjimo metu, išskyrus vienintelį bandymą susisiekti su vaiku virtualiai, kitų pastangų susimatyti su sūnumi ieškovas neparodė, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar tokių pastangų atsiras ateityje ir ar išties yra pagrindas nustatyti bendravimo tvarką, kuri įpareigotų ir atsakovę, ir vaiką, jei nėra objektyvių duomenų, kad ta tvarka bus įgyvendinama. Nepilnamečiam sūnui teismo sprendimas nėra privalomas, nes vaiko negalima priversti bendrauti su tėvu, jei jis to nenori. Vadinasi, teismo sprendimo vykdymas priklausys išimtinai nuo vaiko, o tai teismo sprendimą daro sąlyginį. Įvertinus šalių paaiškinimus, vaiko nuomonę, apskritai nebuvo teisinio pagrindo keisti nustatytą bendravimo tvarką. Ieškovas nepagrindė prašymo pakeisti 2017 m. birželio 15 d. teismo sprendimu nustatytą ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką, nenurodė, kaip ir kokios faktinės aplinkybės pasikeitė, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad yra pagrindas pakeisti jau nustatytą bendravimo tvarką, ar kad nustatyta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka pažeidžia vaiko interesus. Nei nutraukiant šalių santuoką, nei dabar sūnus su tėvu bendrauti nepageidavo, todėl ši aplinkybė nėra pasikeitusi. Byloje nebuvo duomenų ir dėl to, kad atsakovė trukdytų ieškovui bendrauti su vaiku – tiek 2017 metais, tiek dabar situacija yra tokia pati, ir tai nesudaro pagrindo teismui keisti bendravimo tvarkos. Paminėtina ir tai, kad nei 2017 metais, nei dabar nebuvo kitų priežasčių, dėl kurių ieškovas nebūtų galėjęs susisiekti su vaiku, išskyrus tai, kad ieškovas neturėjo tam jokio noro.
24. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsižvelgiant į apeliaciniame skunde ginčijamą teismo sprendimo dalį, tenkinus apeliacinį skundą, perskaičiuotinos ir šalių pirmojoje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos. Tokiu atveju atsakovei pirmojoje instancijoje turėtų būti iš ieškovo priteista 66,66 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, tai sudarytų 1 049,90 Eur. Taip pat atsakovei priteistinos ir visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje – 500 Eur už advokato teisinę pagalbą surašant apeliacinį skundą.
25. Ieškovas V. I. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
26. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad teismas įvertino tiek visą rašytinę informaciją, esančią byloje, tiek proceso šalių ir išvadą teikiančios valstybės institucijos, ginančios vaiko teisių interesus, atstovo nuomonę, kitus pateiktus argumentus ir atsikirtimus. Teismas sugebėjo atskirti atsakovės atstovo reiškiamų reikalavimų nepagrįstumą, atsakovės dirbtinę laikyseną ir manipuliavimą vaiko teisėmis ir vaiko nuomone. Atsakovė apeliaciniame skunde atkartoja savo teiginius, kurie buvo išdėstyti priešieškinyje ir atkartoti teismo posėdžiuose žodine tvarka. Ieškovas bausmę ir kitas poveikio priemonės visiškai atliko iš karto įsiteisėjus teismo nuosprendžiui (2017 m. rugsėjo 14 d.), tačiau 2018 m. rugsėjo 13 d. Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsisakė ieškovui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir ieškovas 2018 m. lapkričio 20 d. buvo priverstas palikti Lietuvos Respublikos teritoriją ir laikinai nutraukti ryšius su sūnumi. Tačiau įsikūrė kitoje užsienio valstybėje ir 2019 m. kovo 28 d. gavo (duomenys neskelbtini) leidimą laikinai gyventi, kuris taip pat suteikė teisę šioje valstybėje turėti darbo santykius ir kitas socialines garantijas. Susiklosčius tokiai situacijai ieškovas nedelsiant siekė aiškintis bendravimo su sūnumi aspektus, ne kartą (2018 m. gegužės 28 d., 2019 m. gegužės 13 d.) kreipėsi su prašymais į Klaipėdos vaiko teisių apsaugos skyrių kaip į mediatorių siekdamas atnaujinti su sūnumi bendravimą, tačiau ši valstybės įstaiga nurodė, kad, esant tokiai neapibrėžtai ir nekonkrečiai bendravimo su sūnumi teismo nustatytai tvarkai, visos pretenzijos ir reikalavimai dėl sūnaus bendravimo gali būti išspręsti tik teismine tvarka, jeigu atsakovė nesudaro galimybių bendrauti pagal tokią teismo nustatytą tvarką. Ieškovas „aklai“ siekė matytis su sūnumi net ir prašydamas padėti kompetentingos įstaigos, nes atsakovė (galbūt ir kiti jos artimieji – vyresnis sūnus, tėvai, kurie gyveno kartu) kategoriškai nuteikė sūnų prieš ieškovą. Pavyzdžiui, net ir jau vykstant teisminiam procesui ieškovas pasinaudojo Klaipėdos vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojo rekomendacija ir atsiuntė dovanų iš (duomenys neskelbtini) sūnui, tačiau, jo įsitikinimu, apie šį siuntinį nežinojo net sūnus arba apie jo atsiradimą neteisingą informaciją pateikė pati atsakovė, nes pagal jo grąžinimo atsakovui aplinkybes matyti, kad į siuntinių pristatymo vietą buvo atvykusi atsakovė, kuri net neįvertinusi siuntinio turinio nedelsiant sukeitė siuntinio siuntėjo ir gavėjo rekvizitus vietomis ir ieškovui siuntinys grįžo atgal.
27. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog ieškovas ne vieną kartą bandė su sūnumi susisiekti telefonu, tačiau veltui, bandant prašyti atsakovės jos nuomonės dėl bendravimo tvarkos, ji nutraukdavo bet kokį pokalbį ir grasindavo paveikti sūnų taip, kad gyvenime jo nebepamatys. Ieškovas neturi jokių faktinių duomenų, patvirtinančių tokį atsakovės elgesį, tačiau jis nemano, kad, siekiant kreiptis į teismą ir prašyti teismo pakeisti nustatytą bendravimo su sūnumi tvarką, reikia įrašinėti asmenų pokalbius, rašyti pareiškimus į policijos įstaigą dėl neadekvataus atsakovės elgesio ir pan. Ieškovas siekė taikiomis priemonėmis kreiptis į teismą ir prašyti jo pakeisti bendravimo su sūnumi tvarką, nes kitų galimybių nematė. Ieškovui kreipiantis į teismą su ieškiniu 2019 m. rugsėjo mėn., jis prieš tai suteikė įgaliojimus advokatei siekti šių tikslų su atsakove sudarant taikos sutartį dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Buvo bendrauta su atsakovės įgaliotu asmeniu ir net aptariamos šios sutarties galimos sąlygos, tačiau nebuvo pasiekta kompromiso dėl atsakovės keliamų nepagrįstų turtinių reikalavimų, kurie tiesiogiai buvo susiję su manipuliavimu sūnaus teisėmis, taip pat šis klausimas buvo iškilęs jau teisminio nagrinėjimo metu, teismas net buvo sudaręs galimybes šalims susitarti, tačiau dėl tų pačių atsakovės nekompromisinių sąlygų nepasiektas taikus susitarimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.
28. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad atsakovė visada prioritetiškai kėlė tiek finansinį vaiko išlaikymo klausimą (dėl kurio nebuvo jokio ginčo, ieškovas sutiko su šiuo reikalavimu ir tai patvirtino teisme įrodymų tyrimo stadijoje), tiek su sūnaus teisių užtikrinimu nesusijusius finansinius reikalavimus, tai dar kartą patvirtina, kad sūnaus teisė bendrauti ir matytis su tėvu atsakovei yra antraeilis klausimas, nes pirmuoju aspektu jai svarbu kiti ieškovo finansiniai klausimai. Tokia bylos faktinė situacija, kurią dar patvirtina ir teismo posėdžių metu daryti garso įrašai, parodo tai, kad atsakovės reikalavimas dėl ieškovo kaip tėvo valdžios neriboto apribojimo yra deklaratyvus, visiškai net nesusijęs su vaiko teisių užtikrinimu ir gynyba, todėl teismas labai teisingai tai įvertino ir jį atmetė. Atsakovė tiek teikdama rašytinius į bylą dokumentus, paaiškinimus, tiek žodinio bylos nagrinėjimo metu siekė suklaidinti teismą dėl sūnaus išlaikymo periodinių įmokų mokėjimo, dėl skolos už išlaikymą buvimo, dėl ieškovo deportacijos iš Lietuvos Respublikos, dėl ieškovo bendravimo su sūnumi ryšių nutrūkimo vykdant teismų sprendimus ir dėl ieškovo užslėptų ir savanaudiškų tikslų kreipiantis su ieškiniu į teismą. Teismas teisingai nurodė, kad esama ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka šiuo metu iš esmės yra ydinga, nes teismo sprendimas dėl tokios tvarkos atsakovės ir ieškovo nevykdomas dėl įvairių priežasčių. Atsakovė atkartoja savo teiginius, kuriuos dėstė rašytiniuose dokumentuose ir išsakė teismo metu, aiškiai matyti, kad ji prieštarauja pati sau, nes, kaip jau buvo nurodyta, teismo posėdžio metu teismui kilo klausimas, dėl ko šalys nesugeba susitarti dėl bendravimo tvarkos, ar nesugebės ieškovas užtikrinti įvairių techninių nuotolinio bendravimo su sūnumi galimybių, ar nesugebės tinkamai užtikrinti sūnaus gyvenamosios vietos esant ieškovui Lietuvos Respublikos teritorijoje (pažymėtina, kad ieškovui netaikomos jokios užsieniečių teisinės padėties apribojančios sąlygos dėl buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje), atsakydamas į šį teismo klausimą ieškovas nurodė, kad visi bendravimo su sūnumi techniniai ir organizaciniai klausimai bus išspręsti ir atsakovė iš anksto bus informuota apie visas jų buvimo vietas ir sąlygas. Ieškovui nuosprendžio vykdymo metu buvo apribota galimybė matyti su sūnumi sistemiškai vertinant tiek įsiteisėjusio 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje (įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 14 d.) vykdymo sąlygas, tiek 2017 m. birželio 15 d. teismo sprendimu patvirtintos ieškovo su sūnumi bendravimo tvarkos sąlygą, kol sūnui sueis 14 metų, bendrauti su tėčiu dalyvaujant atsakovei, ieškovui matytis su atsakove pagal nuosprendžio vykdymo sąlygas buvo draudžiama vienerius metus. Atsakovės teiginys apie ieškovo galimybes matytis su sūnumi 2017 metais ir 2018 metais prieštarauja teismų sprendimams ir logikai.
Žemesnės instancijos teismas
29. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog teismo sprendimas atitinka ieškovo teisėtą lūkestį dėl bendravimo tvarkos užtikrinimo ir ieškovas supranta, kokių jam reiks pastangų siekiant atkurti ryšį su sūnumi. Ieškovas kreipdamasis į teismą nesiekė kitų savanaudiškų tikslų, jam svarbiausia yra sudarytos teisinės galimybės siekti užtikrinti vaiko teisėtus interesus ir kartu racionaliai ir protingai vykdyti jam kaip tėvui priskirtas pareigas savo nepilnamečiam sūnui, o atsakovės subjektyvus nesutikimas su teismo sprendimu dar nesudaro pagrindo manyti, kad teismas yra neteisus, o jo sprendimas nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
31. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
32. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimas, kuriuo ieškovo V. I. ieškinys ir atsakovės S. I. priešieškinis tenkinti iš dalies. Teismas nusprendė:
1) pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1045-838/2017 iš ieškovo V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš ieškovo V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. I., gim. (duomenys neskelbtini)po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. spalio 16 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
2) pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1045-838/2017 sumokėjus visą nurodytu sprendimu priteistą išlaikymą, išieškojimą nutraukti nuo 2019 m. spalio 15 d.;
3) išlaikymo išieškojimą pagal šį teismo sprendimą pradėti nuo 2019 m. spalio 16 d.
4) paskirti atsakovę S. I., a. k. (duomenys neskelbtini)lėšų, skirtų nepilnamečio sūnaus D. I., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, tvarkytoja;
5) pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1045-838/2017 nustatytą ieškovo V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. I., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, nustatant, kad:
5.1) ieškovas V. I. su nepilnamečiu sūnumi D. I., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, interneto programomis „Viber“, „Whatsapp“, „Skype“ ir kt.), esant nepilnamečio sūnaus D. I., gim. (duomenys neskelbtini), sutikimui;
5.2) atsakovė S. I. įpareigojama pateikti ieškovui V. I. nepilnamečio sūnaus D. I., gim. (duomenys neskelbtini), ar savo naudojamo telefono numerio bei interneto programų („Viber“, „Whatsapp“, „Skype“ ir kt.) kontaktinius duomenis, kuriais ieškovas V. I. galėtų susisiekti su sūnumi;
5.3) ieškovas V. I. su nepilnamečiu sūnumi D. I., gim. (duomenys neskelbtini), matosi esant nepilnamečio sūnaus D. I., gim. (duomenys neskelbtini), sutikimui, ieškovo V. I. ir nepilnamečio sūnaus D. I., gim. (duomenys neskelbtini), sutartu laiku;
5.4) esant nepilnamečio sūnaus D. I., gim. (duomenys neskelbtini), sutikimui, ieškovas V. I. nepilnamečio sūnaus D. I., gim. (duomenys neskelbtini), rudens, žiemos ar pavasario atostogų metu su nepilnamečiu sūnumi D. I., gim. (duomenys neskelbtini)., nepertraukiamai praleidžia 7 kalendorines dienas;
5.5) esant nepilnamečio sūnaus D. I., gim. (duomenys neskelbtini), sutikimui, ieškovas V. I. nepilnamečio sūnaus D. I., (duomenys neskelbtini), vasaros atostogų metu su nepilnamečiu sūnumi D. I., gim. (duomenys neskelbtini), nepertraukiamai praleidžia 14 kalendorinių dienų;
5.6) esant nepilnamečio sūnaus D. I., gim. (duomenys neskelbtini), sutikimui, ieškovas V. I. turi teisę su nepilnamečiu sūnumi D. I., gim. (duomenys neskelbtini), vykti į Europos Sąjungos ir Europos ekonominei erdvei priklausančias valstybes;
5.7) esant nepilnamečio sūnaus D. I., gim. (duomenys neskelbtini), sutikimui, ieškovas V. I. turi teisę su nepilnamečiu sūnumi D. I., gim. (duomenys neskelbtini), vykti į trečiąsias pasaulio valstybes su atsakovės S. I. rašytiniu sutikimu.
33. Apeliacinis skundas argumentuojamas tuo, jog byloje buvo pakankamas pagrindas neterminuotai apriboti ieškovo tėvo valdžią nepilnamečiam D. I., o nenustatęs pagrindo valdžią riboti neterminuotai, teismas ex officio turėjo taikyti laikiną tėvo valdžios apribojimą. Nurodoma, kad, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, vaiko išreikštą norą, vaiko interesus labiau atitiktų konkrečios bendravimo tvarkos nenustatymas ir palikimas galioti 2017 m. birželio 15 d. teismo sprendimo, kuris leistų vaikui jaustis laisvai ir neįpareigotai, tačiau lygiagrečiai paliktų galimybę ir ieškovui, jei jis išties norėtų, susisiekti su vaiku. Teigiama, kad tenkinus apeliacinį skundą atsakovei pirmojoje instancijoje turėtų būti iš ieškovo priteista 66,66 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurios sudarytų 1 049,90 Eur. Apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl neterminuoto ir laikino ieškovo tėvo valdžios apribojimo bei bendravimo tvarkos nustatymo pagrindų.
34. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad D. I., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra V. I. ir S. I..
35. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1045-838/2017 nutraukta ieškovo V. I. ir atsakovės S. I. santuoka ir patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje numatyta, kad sūnaus D. I., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma kartu su mama S. I.; ginčo dėl bendravimo su vaiku nėra, šalys pripažįsta abiejų tėvų lygias teises ir pareigą bendrauti su vaiku bei dalyvauti jo auklėjime; atsižvelgiant į V. I. darbo pobūdį, į tai, kad jis dirba jūroje ir mažai laiko būna Lietuvoje, detali bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nenustatoma; kiekviename V. I. ir nepilnamečio vaiko susitikime dalyvauja ir vaiko mama S. I., iki vaikui sueis 14 metų; šalys netrukdys viena kitai bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir dalyvauti jo auklėjime.
36. Ieškovas V. I. įsipareigojo teiki išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. I., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2016 m. vasario 1 d., iki sūnus įgis vidurinį išsilavinimą (iki 2025 m. birželio 30 d. imtinai).
37. 2018 m. rugsėjo 13 d. Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsisakė ieškovui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir ieškovas 2018 m. lapkričio 20 d. išvyko iš Lietuvos, 2019 m. kovo 28 d. jis gavo (duomenys neskelbtini) leidimą laikinai gyventi.
38. Nuo 2019 m. kovo 22 d. ieškovas dirba (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjo 19 d. ieškovo įsiskolinimas už nepilnamečio vaiko D. I., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą sudarė 1 383,14 Eur. Antstolės V. D. 2021 m. sausio 26 d. pažymos duomenimis nustatyta, kad ieškovas išlaikymo nepilnamečiam sūnui įsiskolinimą yra sumokėjęs.
39. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1050-526/2012 ieškovas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 753 Eur (2 600 Lt) bauda, t. y. nuteistas už tai, kad 2012 m. liepos 23 d. sukėlė fizinį skausmą ir 2012 m. liepos 24 d. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sutuoktinei S. I.. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-349-659/2017 ieškovas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams ir trims mėnesiams, įpareigojant devynis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir uždraudžiant ieškovui vienerius metus bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiu asmeniu S. I., lankytis nukentėjusio asmens gyvenamojoje vietoje, t. y. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje sukėlė fizinį skausmą atsakovei.
40. Pirmosios instancijos teisme teismo psichologė nurodė, jog apklausus šalių sūnų nustatyta, kad jis nenori bendrauti ir matytis su ieškovu, pamena šeimoje matytą ieškovo fizinį ir psichologinį smurtą.
41. Ieškovas 2018 m. gegužės 28 d., 2019 m. gegužės 13 d. kreipėsi su prašymais į Klaipėdos vaiko teisių apsaugos skyrių siekdamas atnaujinti su sūnumi bendravimą, tačiau ši valstybės įstaiga nurodė, kad, esant tokiai neapibrėžtai ir nekonkrečiai bendravimo su sūnumi teismo nustatytai tvarkai, visos pretenzijos ir reikalavimai dėl sūnaus bendravimo gali būti išspręsti tik teismine tvarka (pateikti raštai su ieškiniu).
Dėl neterminuoto ir laikino ieškovo tėvo valdžios apribojimo
42. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį, ir, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių ar ne. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.
43. Teismas, sistemiškai atlikęs byloje pateiktų įrodymų vertinimą išimtinai tik per vaiko interesų prizmę, konstatuoja, kad priešieškinyje bei apeliaciniame skunde nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis nėra nulemtas poreikis apriboti ieškovui tėvo valdžią tam, kad vaikas, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, įgautų psichologinę ramybę. Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2007; 2008 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008).
44. Tėvų veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neterminuotos jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), t. y. neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio priemonė (kraštutinė priemonė). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
45. Remiantis EŽTT jurisprudencijos standartais, geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje, ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. cituotą Pontes c. Portugal, § 79 ir kt.). Teismas, spręsdamas įvairių susidūrusių interesų pusiausvyros nustatymo klausimą, turi atlikti išsamų visos šeimos situacijos tyrimą ir išnagrinėti daugelį faktinio, emocinio, psichologinio, materialinio ar medicininio pobūdžio veiksnių, atlikti proporcingą ir pagrįstą kiekvieno asmens atitinkamų interesų vertinimą ir rodyti nuolatinį rūpestį, siekiant nustatyti, koks sprendimas būtų geriausias vaikui (žr. Y. C. v. United Kingdom, no. 4547/10, 13 March 2012, § 138, mutatis mutandis, Neulinger and Shuruk (GC), no. 41615/07, 6 July 2010, § 139 ir kt.).
46. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
47. Byloje nustatyta, kad šalių sūnus yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jo gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini) ir moka išlaikymą sūnui, siekia su juo bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis tik sutikus šalių nepilnamečiam sūnui. Ieškovui Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžiu buvo apribota teisė metus laiko artintis prie atsakovės, todėl byloje įrodyta, kad ieškovo ir sūnaus ryšys gali būti realiai atnaujintas tik išnagrinėjus šią bylą, kurioje nustatyta konkretesnė ieškovo ir jo sūnaus bendravimo tvarka nuotolinio ryšio priemonėmis.
48. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. iki 2018 m. birželio 12 d. ieškovas dalyvavo Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre vykusiuose elgesio pataisos užsiėmimuose ir pabaigė programą „Intervencinė programa smurtautojams šeimose“. 2018 m. gegužės 28 d. ieškovas kreipėsi į Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių dėl tarpininkavimo sprendžiant bendravimo su nepilnamečiu vaiku klausimus.
49. Įvertinus šios bylos įrodymus, ieškovo procesinius dokumentus, jo argumentus bei realiai atliktus veiksmus dėl išlaikymo įsiskolinimo padengimo, išlaikymo mokėjimo, vaiko amžių, darytina išvada, jog priešieškinio bei apeliacinio skundo tenkinimas neatitiktų vaiko interesų.
50. Šioje byloje įvertintinas ieškovo – vaiko tėvo realus ir atsargus siekimas atnaujinti nutrūkusį tėvo ir sūnaus bendravimą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžio ieškovas vaiko vystymuisi darytų ypatingą žalą ar juo visiškai nesirūpintų (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Iki šalių sūnaus pilnametystės liko ketveri metai, didelė tikimybė, kad sūnaus paauglio požiūris gali keistis, įvertintina tai, kad ieškovas siekia bendrauti su sūnumi tik jam sutikus, todėl, sprendžiant dėl tėvo santykio su vaiku, turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių veiksnių bei į tėvo ketinimus. Šioje byloje įrodyta, jog ieškovo ketinimas yra gerbti sūnaus nuomonę dėl jų bendravimo.
51. Teisėjų kolegija šioje byloje, įvertindama apeliacinio skundo motyvus dėl vaiko nuomonės, konstatuoja, jog šioje byloje nutarties 32 punkte nustatyta ieškovo ir sūnaus bendravimo tvarka yra susijusi išimtinai su šalių sūnaus pageidavimu tai daryti, todėl nustatyta, kad ieškovui sūnaus nuomonė yra svarbi ir jis ją gerbia. Vaiko nuomonė yra svarbi, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
52. Vaiko kompetencija priimti sprendimą dėl teisinės sąvokos – neterminuoto ir laikino ieškovo tėvo valdžios apribojimo – priklauso nuo vaiko amžiaus ir brandos, sąmoningumas didėja vaikui augant, bręstant, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Teismas gali ir neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir priimti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkantį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
53. CK 3.161 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita. Pagal to paties straipsnio 3 dalį vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).
54. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, o peržiūrint priimtą teismo procesinį sprendimą instancine tvarka, yra analizuojama, ar bylą nagrinėjęs teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir ar jų pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka turi būti vertinama, ar pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą apriboti tėvų valdžią (ar jos neapriboti) konkrečioje byloje pagal tuo metu nustatytas bylos aplinkybes, o nagrinėjant bylą teisme aktualiu (esamu) laikotarpiu, turėtų būti nustatomi stabilūs, visas sritis apimantys pokyčiai. Paminėti bylos įrodymai dėl ieškovo dalyvavimo Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre vykusiuose elgesio pataisos programos „Intervencinė programa smurtautojams šeimose“ užsiėmimuose, dėl išlaikymo įsiskolinimo padengimo, ieškovo siekimo nuotoliniu būdu bendrauti su sūnumi vertinami kaip duodantys realių rezultatų. Šioje byloje neįrodyta, jog ieškovas darytų vaiko vystymuisi ypatingą žalą ar vaiku būtų visiškai nesirūpinama (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
55. Pirmosios instancijos teismas įvertino įstatyme nustatytus tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principus. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios.
56. Aiškindama pirmiau nurodytas teisės normas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl teismas turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi atsižvelgiant išimtinai į šalių sūnaus interesus žinoti apie biologinį savo tėvą, su juo bendrauti. Byloje įrodyta, kad atsakovas vykdo vaiko išlaikymo pareigą, siekia bendrauti su sūnumi tik jam sutinkant, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ieškovo elgesio pokyčius.
57. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad net apribojus tėvų valdžią tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, bet tėvams išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
58. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, bendraujant telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).
59. Šios nutarties 32 punkte pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka atitinka paminėtus kriterijus ir nevaržo šalių sūnaus, nes yra susieta su jo noru ir galimybėmis bendrauti.
60. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad bylose, susijusiose su vienam iš tėvų nustatytų bendravimo teisių vykdymu, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis apima tėvo teisę imtis priemonių, kad būtų atkurtas jo ryšys su vaiku, ir nacionalinių valdžios institucijų pareigą palengvinti tokį atkūrimą, nes vaiko geriausi interesai reikalauja, kad būtų padaryta viskas, jog būtų išsaugoti asmeniniai ryšiai ir, jei reikalinga, atkurta šeima (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą byloje Muruzheva prieš Rusiją, peticijos Nr. 62526/15; 2018 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Vyshnyakov prieš Ukrainą, peticijos Nr. 25612/12).
61. Šalių sūnus šiuo metu yra paauglys. Tokio amžiaus vaikai nori, kad tėvai būtų šalia tada, kada jiems, o ne tėvams labiausiai reikia, kad juos suprastų, paremtų ir palaikytų. Tarpusavio santykių kūrimas yra ilgas procesas, todėl ieškovas turėtų kantriai, ne reikalaudamas, o įsiklausydamas ir atsiliepdamas, megzti ryšį su vaiku. Tokia išvada yra paremta kasacinio teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Pagal kasacinio teismo praktiką, atsakovė turi pareigą kooperuotis su ieškovu stengdamasi atkurti vaiko ryšį su tėvu, taip pat sudaryti sąlygas jiems bendrauti, atsižvelgdama išimtinai į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).
62. Apeliacinio skundo motyvas, jog turi būti palikta galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1045-838/2017 nustatyta ieškovo ir jo sūnaus bendravimo tvarka, yra neparemtas kasacinio teismo praktika, suformuota 2016 m. vasario 3d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-16-706/2016, nes išnagrinėtoje byloje ieškovo ir jo sūnaus bendravimo tvarka nebuvo nustatyta.
63. CK 3.170 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą turi būti apsaugota ir vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens, todėl teismas, spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą ir nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi išspręsti ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimą. Šią vaiko teisę užtikrinant vėliau, kai jau yra išspręstas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, gali kilti rizika, kad vaiko ryšys su atskirai gyvenančiu tėvu ar motina susilpnės ar bus visai nutrūkęs. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia praktika, kai, nutraukiant santuoką, yra išsprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, nenustatant, kaip vaikas bendraus su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina, reiškia nepakankamą vaiko teisių apsaugą.
64. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
65. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo spręstina dėl apeliacinės instancijos teisme ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
66. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovas, teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateikė įrodymus, jog už advokato pagalbą sumokėjo 500 Eur, ši suma neviršija paminėtų rekomendacijų, todėl ši suma priteistina ieškovui iš atsakovės.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui V. I. (V. I.) ir atsakovės S. I. 500 Eur išlaidų advokato pagalbai, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.