Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-11-16 · Civilinė byla Nr. 2S-2488-1012/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-16
Bylos Nr.
2S-2488-1012/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10440-2023-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Jakutytė-Sungailienė
Suinteresuotas asmuo
I. J., B. K.
Pareiškėjas
J. V. J.
Kategorijos
  • 3.1.18.1.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.18.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-2488-1012/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10440-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 16 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (suinteresuoto asmens) I. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria atmestas suinteresuoto asmens I. J. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. V. J. patikslintą pareiškimą dėl rūpybos nustatymo veiksniam asmeniui ir rūpintojo paskyrimo, suinteresuoti asmenys – B. K., I. J., išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas pareiškėjo J. V. J. patikslintas pareiškimas (DOK-120252), kuriuo prašoma nustatyti jam rūpybą ir pareiškėjo rūpintoja paskirti suinteresuotą asmenį B. K.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo B. K. pateikė atsiliepimą (DOK-126451), kuriame sutiko su pareiškėjo pareiškimu dėl rūpybos nustatymo bei sutiko būti jo rūpintoja. Suinteresuotas asmuo I. J. pateikė atsiliepimą (DOK-126451), kuriame nesutiko su pareikštu pareiškimu bei prašė jį atmesti. Taipogi nurodė, kad teismui tenkinus pareiškimą, prašė rūpintoja paskirti I. J.

Šalies argumentai

3. Byloje taip pat gautas suinteresuoto asmens I. J. pareiškimas (savarankiškas reikalavimas) dėl asmens pripažinimo neveiksniu ir globos nustatymo (DOK-138208). Šiuo pareiškimu prašoma pripažinti J. V. J. neveiksniu tam tikrose asmeninių turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nustatyti jam globą ir globėja bei turto administratore paskirti I. J.

Žemesnės instancijos teismas

4. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartimi šį suinteresuoto asmens I. J. prašymą atsisakė priimti, 2023 m. rugsėjo 22 d. nutartimi teismas ją panaikino ir 2023 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pareiškimą priėmė bei išskyrė į atskirą bylą. Nagrinėjama byla 2023 m. spalio 2 d. nutartimi sustabdyta.

Šalies argumentai

5. Suinteresuotas asmuo I. J. taip pat teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (DOK-138179). Šiuo prašymu ji prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) pareiškėjo priklausančiam nekilnojamajam turtui taikyti turto areštą; 2) taikyti pareiškėjui priklausančių piniginių lėšų ar turtinių teisių, banko sąskaitų areštą; 3) paskirti I. J. laikina pareiškėjo turto administratore; 4) paskirti I. J. pareiškėjo laikina globėja. Prašyme nurodė:

5.1. Apie vyksiantį teisminį procesą (dėl rūpybos nustatymo veiksniam asmeniui ir rūpintojo paskyrimo ) sužinota tik 2023 m. rugpjūčio 30 d. teismo darbuotojui susisiekus telefonu bei pasiteiravus apie atsiliepimo teikimą. Mėnesis laiko, kaip B. K. sąmoningai slepia pareiškėją nuo šeimos narių, neleidžia šeimai susitikti.

5.2. Paskutinio susitikimo metu, 2023 m. liepos 28 d., I. J. pastebėjo, kad pareiškėjas neturi paso, todėl kartu nuvyko į Migracijos departamentą užsakyti pasą iš naujo skubos tvarka. Atvykus atsiimti 2023 m. liepos 31 d., Migracijos departamento darbuotojai paaiškino, jog dokumentas atsiimtas pagal įgaliojimą B. K. Ankstesniu laikotarpiu pastebėjo, jog iš pareiškėjo sąskaitos daromi pavedimai į B. K. sąskaitą. I. J. buvo žinoma, kad pareiškėjas leidžia laiką su V. V. (B. K.), todėl po įvykio Migracijos departamente, nuolat kontaktavo su pareiškėju norėdama susitikti. Tačiau B. K. aiškino, kad yra išvažiavę ir atostogauja, atostogos pratęsiamos ir pan. Taipogi pareiškėjas nedalyvavo ir J. šeimos susitikime, nes tokių galimybių nesudarė B. K. Supratus, kad tai daroma piktybiškai, bandoma galimai pareiškėju pasinaudoti, galbūt užvaldyti jo turtą, I. J. 2023 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. I. J. manymu, B. K. turimas generalinis įgaliojimas sudarytas pareiškėją įkalbant, žinant apie jo psichinę būklę – vėlyvąjį Alzheimerį.

5.3. Pareiškėjas ar B. K. negalėjo nežinoti I. J. duomenų ar buvimo vietos, kaip, kad teigė pradiniame pareiškime. Pridedami vaizdo įrašai 2023 m. rugpjūčio 10 d. ir 2023 m. rugpjūčio 23 d. įrodo, kad yra vykęs pokalbis tarp pareiškėjo ir B. K., kuomet buvo daromos kliūtys pareiškėjui bendrauti su šeimos nariais. Pareiškėjas pats išgalvoti, kad nežino kur yra dukra (I. J.) ir jog su ja nepalaiko ryšių pats sugalvoti negalėjo, todėl daugiau tikėtina, kad tai padaryta B. K. siekiant nuo artimųjų nuslėpti visą teismo procesą.

5.4. Melagingai vertintini pareiškimo argumentai, kad pareiškėjo brolis S. J. reiškia didelį dėkingumą ir palaikymą B. K. Iš vaizdo įrašo matyti, kad telefonu su pareiškėju bendrauja S. J., jis pats aktyviai dalyvauja paieškose ir bandymuose atgauti vėlyvuoju Alzheimeriu sergantį pareiškėją iš B. K. kontrolės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartimi suinteresuoto asmens I. J. prašymo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikinajam globėjui ir laikinojo turto administratoriaus paskyrimo atsisakė priimti. Suinteresuoto asmens I. J. prašymo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – nekilnojamojo turto ir piniginių lėšų arešto – atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad I. J. pareiškimas (savarankiškas reikalavimas) dėl asmens pripažinimo neveiksniu, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo (DOK-138208) 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartimi buvo atsisakytas priimti, todėl atsisakius priimti pareiškimą, kurio užtikrinimui prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, yra pagrindas atsisakyti priimti ir prašymą dėl minėtos dalies (dėl laikino globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo).

8. Tuo tarpu dėl kitos prašymo dalies, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad I. J. kartu su prašymu nepateikė įrodymų, kad laikinųjų apsaugos priemonių (pareiškėjo turto arešto) taikymas šioje byloje šioje proceso stadijoje yra iš tikrųjų reikalingas, nepagrindė realaus siekio slėpti, perleisti turimą pareiškėjo turtą, nesąžiningo asmenų elgesio, neįrodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo (dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo) įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, neįrodė potencialios žalos kilimo grėsmės. Remiantis išdėstytu, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas kaip nepagrįstas.

III. Atskirojo skundo argumentai

9. Suinteresuotas asmuo I. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarties dalį dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl turto arešto ir priimti naują nutartį – pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę – pareiškėjo J. V. J. turto areštą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Byloje esančioje sveikatos priežiūros įstaigos pažymoje yra nustatyta, kad požymiai dėl J. V. J. psichinės sveikatos būklės stebimi nuo 2019 metų, o diagnozė dėl vėlyvosios Alzheimerio ligos ir vidutinio sunkumo demencijos buvo nustatyta 2022 metų gruodžio mėnesį (tikėtina kad ir dar anksčiau), tuo tarpu įgaliojimas, kurio pagrindu visas turto valdymas perduotas B. K. Vilniaus miesto 17-ajame notarų biure buvo sudarytas 2023 m. vasario 1 d. Tai įrodo, kad B. K., žinodama kad asmuo turi psichinę negalią, negali tinkamai įvertinti savo veiksmų, slėpdama šį asmenį nuo jo šeimos narių, sąmoningai siekdama perimti asmens turto valdymą, nuvyko su J. V. J. į notarų biurą ir įgyvendino formaliai įgijo teisę valdyti ir disponuoti J. V. J. turtu.

9.2. Teismas turėjo ex officio imtis veiksmų apsaugoti suinteresuotojo asmens I. J. tėvą, ypač atsižvelgdamas į byloje esančius medicininius duomenis apie jo suvokimo sutrikimą ir patį nelogišką rūpybos nustatymo proceso iniciavimą, kuriuo siekiama ne J. V. J. interesų apsaugos, o kad svetimas asmuo įgytų tam tikras teises į negalią turinčio ir jo žinioje esančio žmogaus atžvilgiu.

Atsiliepimas

10. Suinteresuotas asmuo B. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė:

10.1. Apeliantė su J. V. J. (tėvu) bendravo epizodiškai (nelankydavo, nebendraudavo su tėvu telefonu, užblokuodavo jo telefono numerį, o kas 4–6 mėnesius atvykdavo pas pareiškėją pinigų), niekada nesidomėjo jo gyvenimu, sveikatos būkle, niekada nesilankė su juo jokiose gydymo įstaigose, todėl neturėjo galimybės teismui, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pateikti jokių medicininių dokumentų, pagrindžiančių J. V. J. sveikatos būklę. Atskirajame skunde apeliantė remiasi pačio J. V. J. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktais ir EPP sistemoje patalpintais medicininiais dokumentais apie jo sveikatos būklę.

10.2. Teismas išsiuntė apeliantei pranešimą apie atsiliepimo į pareiškimą dėl rūpybos J. V. J. pateikimo galimybę, tačiau apeliantė elgėsi neatsakingai, galimai netikrino pašto dėžutės arba galimai sąmoningai ignoravo teismo siunčiamus procesinius dokumentus, todėl apie rūpybos J. V. J. skyrimo procesą sužinojo apie tai jai pranešus teismo darbuotojams, pareiškėjo žinomu ir nurodytu telefono numeriu. Patikslintame pareiškime buvo nurodytas vienintelis apeliantės žinomas kontaktas – telefono numeris, todėl apeliantės teiginys, jog pareiškėjas ar suinteresuotas asmuo B. K. slėpė nuo jos faktą apie Vilniaus miesto apylinkes teisme J. V. J. rūpybos skyrimo procesą, neatitinka tikrovės.

10.3. Apeliantė neteisėtai elgiasi pareiškėjo turto atžvilgiu – panaudodama įmonės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Private beauty“ rekvizitus (įmonės antspaudą), „plombuoja“, pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio buto duris.

10.4. Apeliantė domisi ne pareiškėjo (tėvo) sveikata ir gyvenimu, bet jo turtu.

10.5. Pareiškėjas nėra suteikęs suinteresuotam asmeniui B. K. teisės valdyti ir disponuoti jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo B. K. veikia sąžiningai pareiškėjo atžvilgiu ir neketina paslėpti, perleisti, įkeisti pareiškėjo turimo turto.

10.6. Teismas pagrįstai įvertino, kad konkretaus asmens teisių bei teisėtų interesų apsauga yra svarbiau nei apeliantės siekis, pasinaudojant procesinėmis teisėmis, bet nesant teisinio pagrindo, užsitikrinti procese nepagrįsto pranašumo.

11. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime iš esmės sutinkama su suinteresuoto asmens B. K. pateiktais motyvais ir nurodoma:

11.1. Apeliantės gyvenamosios vietos adresas pareiškėjui nebuvo žinomas.

11.2. Apeliantė pareiškėjo sveikata niekada nesidomėjo, nelydėjo jo nei į sveikatos priežiūros įstaigas, nei rūpinosi jo gydymu (ji remiasi tik byloje esančiais ir pareiškėjo pateiktais medicininiais dokumentais), bet rinko duomenis apie pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą dar iki kreipimosi į teismą.

11.3. Pareiškėjas nėra suteikęs teisės B. K. valdyti ir disponuoti jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu.

11.4. J. V. J. 3 metų laikotarpyje nuo 2021 m. rugsėjo 24 d. nėra pervedęs lėšų nei B. K., nei V. V.

11.5. Apeliantė teismui nėra pateikusi jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių B. K. realius ketinimus, iš kurių galima būtų spręsti apie galimai nesąžiningą jos elgesį pareiškėjo atžvilgiu.

11.6. Apeliantės elgesys, kai buvo „plombuotos“ pareiškėjo buto durys, verčia abejoti ne tik jos adekvatumu, bet ir siekiu apsaugoti pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, nes būtent tokiu savo elgesiu apeliantė bando apriboti pareiškėjui teisę patekti į jam nuosavybės teise priklausantį butą.

11.7. Pritaikius pareiškėjui priklausančių piniginių lėšų ar turtinių teisių, banko sąskaitų areštą, jis negalėtų patenkinti būtinųjų poreikių, gauti mokamas specializuotas medicinines paslaugas, įsigyti vaistų, laiku sumokėti mokesčius, dėl ko atsirastų ir didėtų skolos už komunalines paslaugas, nebūtų galima įvykdyti finansinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Tokiu būdu nepagrįstai būtų suvaržytos jo teisės ir teisėti interesai, pažeisti teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principai.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

14. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarties dalis, kuria atmestas suinteresuoto asmens I. J. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – nekilnojamojo turto ir piniginių lėšų arešto, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

15. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu (DOK-147060) pateikė naujus rašytinius įrodymus, kuriuos prašo prijungti į bylą – nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Suinteresuotas asmuo B. K. su atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodė teikianti pokalbio telefonu vaizdo įrašą (DOK-159414, DOK-160143). Pareiškėjas su atsiliepimu į atskirąjį skundą (DOK-158310) taip pat teikia naujus įrodymus, kuriuos prašo prijungti prie nagrinėjamos bylos – asmens duomenų teikimo suvestinę, banko išrašus, durų plombavimo nuotraukas, 330-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 2023 m. rugsėjo 19 d. pažymą Nr. 103.

16. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

17. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje jau esančiais rašytiniais įrodymais, sprendžia, jog apeliantės pateiktas įrodymas – nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą – aktualus teisingam ginčo išsprendimui, nes jame nurodomas pareiškėjo ir suinteresuoto asmens B. K. 2023 m. vasario 1 d. sudarytas įgaliojimas. Sutiktina su apeliante, kad šio įrodymo iš esmės nebuvo galimybės pateikti anksčiau, nes jis priimtas 2023 m. rugsėjo 6 d., todėl apeliacinės instancijos teismas prijungia šį įrodymą prie bylos.

18. Tuo tarpu pareiškėjo ir B. K. pateikiami įrodymai nėra prijungiami prie nagrinėjamos bylos, nes esančių įrodymų visuma yra pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymui nustatyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pastarieji naujai teikiami įrodymai labiau susiję su pareiškimų nagrinėjimu iš esmės aplinkybėmis, o ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, todėl juos atsisakytina priimti.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

19. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, I. J. (apeliantės) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – pareiškėjui priklausančio turto (nekilnojamojo turto ir piniginių lėšų, banko sąskaitos) areštą.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad apeliantė su prašymu nepateikė įrodymų, pagrindžiančių prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Apeliantė atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties išvadas ir teigia, jog prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindžia byloje esantys duomenys.

21. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1153-330/2021; kt.).

22. Sprendžiant dėl pirmosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos teismų praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020; kt.). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-458-330/2019).

23. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodyta, kad preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1609-407/2020; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-370/2021).

24. Nagrinėjamu atveju, preliminariai įvertinus apeliantės pateiktą pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ir globos nustatymo (DOK-138208), prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (DOK-138179), byloje esančią medžiagą, spręstina, jog esami duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad apeliantės reikalavimai būtų akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad ji reiškia neleistinus ar aiškiai neįgyvendintinus reikalavimus. Apeliantė yra suformulavusi pareiškimo dalyką, yra pakankamai išsamiai išdėsčiusi faktines aplinkybes. Kaip minėta, apeliantė teikė prašymą dėl pareiškėjo J. V. J. pripažinimo neveiksniu tam tikrose asmeninių turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nustatyti jam globą ir globėja bei turto administratore paskirti apeliantę. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalies) nustatyta, kad nors aptariamą pareiškimą pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugsėjo 8 d. atsisakė priimti, tačiau 2023 m. rugsėjo 22 d. nutartimi teismas ją panaikino ir 2023 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pareiškimą priėmė bei išskyrė į atskirą bylą. Byloje esančiais pareiškėjo medicininiais duomenimis (el. b. 1 t., b. l. 68) nustatyta, jog pareiškėjas yra senyvo amžiaus ir turi akivaizdžių Alzheimerio ligos simptomų, kurie reiškiasi nuo 2019 m. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyriaus išvados (el. b. 1 t., b. l. 54) nustatyta, jog pareiškėjas nesiorientuoja aplinkoje, nepasirūpina asmenine higiena, sveikatos priežiūra, nedisponuoja pajamomis; siūloma svarstyti ne rūpybos, bet globos klausimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės lemia, jog šioje bylos stadijoje nėra pagrindo spręsti, kad pareiškimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, neaiški apeliantės reiškiamų reikalavimų apimtis, ar pagal apeliantės reikalavimus negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas. Atsižvelgiant į tai, toliau apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl kitų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų.

25. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones apeliantė nurodė, jog suinteresuotas asmuo B. K. galimai siekia užvaldyti pareiškėjo turtą, nes pareiškėjo gaunamos pajamos yra gana nemažos, pareiškėjas, kaip buvęs (duomenys neskelbtini), gauna rentą. Atskirajame skunde apeliantė papildomai nurodo, jog B. K., siekiant perimti turto valdymą, pasinaudojant pareiškėjo psichine sveikata, 2023 m. vasario 1 d. pareiškėjas išdavė įgaliojimą.

26. Egzistuojančią realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui privalo įrodyti asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai esama duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017). Be to, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne atsakovų nesąžiningumas santykiuose, dėl kurių vykdymo ar netinkamo vykdymo byloje yra kilęs ginčas, o galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) ir taip apsunkinti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1048-553/2021).

27. Būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui) gali lemti ne tik poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ir / ar kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti patį ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (liet. – faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) ir kartu nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui, kurio atžvilgiu ji yra taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017).

28. Pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1218-180/2018; 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1130-1120/2020).

29. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi tai, jog taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014).

30. Byloje pareikšto apeliantės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas ir jame išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad šiuo atveju yra aktualios tiek konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, tiek ir prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti. Nagrinėjamu atveju apeliantė laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia apsaugoti pareiškėjo, kurio atžvilgiu iškeltos rūpybos ir neveiksnumo bei globos nustatymo bylos, turtinius interesus, dėl ko prašė teismo taikyti areštą pareiškėjo banko sąskaitai ir nekilnojamajam turtui.

31. Įvertinus bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog apeliantė nepagrindė suinteresuoto asmens B. K. realaus siekio slėpti, perleisti turimą pareiškėjo turtą, nesąžiningo jos elgesio. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tam tikrais atvejais teismui nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, prašomam pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje asmeniui ar jo turtui gali atsirasti neigiamų pasekmių. Nagrinėjamu atveju būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atitinkamus ribojimus – lemia kilę teisminiai ginčai tarp apeliantės ir B. K. dėl pareiškėjo (ne)veiksnumo lygio, turto administratoriaus bei rūpybos/globos nustatymo bei 2023 m. vasario 1 d. notariškai patvirtintas pareiškėjo įgaliojimas B. K., be kita ko, disponuoti pareiškėjo turtu (kaip nurodyta 2023 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus apskrities VPK nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. IBPS-V-2413858-23). Preliminariai įvertinus pareiškėjo medicininius duomenis, socialinių tarnybų išvadas, darytina išvada, jog pareiškėjas susiduria su psichinės sveikatos problemomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybių kontekstą (šiuo metu esančią pareiškėjo sveikatos būklę, minėtą suinteresuotų asmenų ginčą, išduotą įgaliojimą disponuoti pareiškėjo turtu), tai sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus, bus sudaryta galimybė pažeisti galimai neveiksnaus asmens turtinius interesus.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad globėjas gali būti skiriamas tik asmeniui, kuris teismo sprendimu gali būti pripažintas neveiksniu, bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu nagrinėjimo metu, todėl iki tokio sprendimo priėmimo, asmens, turinčio nuolatinės globos poreikį, teisėti interesai lieka neįgyvendinti ir jo teisės neapsaugotos. CPK 491 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bylą dėl globos ir rūpybos nagrinėjantis teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų apsaugotos globos ir rūpybos reikalingų asmenų teisės ir interesai. Šiuo atveju, teismui nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių – galimai neveiksnaus asmens nekilnojamojo turto atžvilgiu, jam gali kilti neigiamų pasekmių, todėl jau šioje bylos stadijoje būtina užtikrinti turto saugumą. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių iki teismo sprendimo priėmimo, nebūtų įmanoma kitaip apsaugoti galimai neveiksnaus asmens nekilnojamojo turto ir tokia padėtis neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, kuomet neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens turtas turi būti naudojamos išimtinai šio asmens interesais. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga skirti CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Pažymėtina, kad minėtos laikinosios apsaugos priemonės ginčo nagrinėjimo laikotarpiu ne tik nepagrįstai nepažeistų pareiškėjo interesų, bet užtikrintų padėties tarp bylos šalių iki bus išnagrinėta byla stabilumą (status quo). Teismo vertinimu, CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju atitinka proporcingumo principą ir nevaržo pareiškėjo teisių daugiau negu to reikia būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui (CPK 145 straipsnio 2 dalis).

33. Įvertinus bylos medžiagą prašymo taikyti areštą pareiškėjo banko sąskaitai aspektu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas yra senyvo amžiaus, susiduriantis su psichinės sveikatos problemomis, kas lemia tam tikros pagalbos būtinumą. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad B. K. su pareiškėju bendrauja daugiau nei 20 metų, šiuo metu jį reguliariai lanko bute, teikia pagalbą, rūpinasi jo asmeniniais poreikiais, veža į gydymo įstaigas ir kt. Atsižvelgiant į šias aplinkybes spręstina, kad vien tik apeliantės nurodomi argumentai dėl B. K. nesąžiningo veikimo išduoto įgaliojimo pagrindu nereiškia, jog veikiama ne pareiškėjo interesais. Byloje nėra duomenų, kurie suponuotų B. K. elgesį vertinti kaip nesąžiningą ar prieštaraujantį pareiškėjo interesams. Tokių aplinkybių kontekste, pareiškėjo banko sąskaitos areštas neatitiktų proporcingumo principo, pareiškėjo interesų ir gerovės, nes nepagrįstai būtų apsunkintas jam priklausančių lėšų panaudojimas.

34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių – galimai neveiksnaus asmens nekilnojamojo turto disponavimo apribojimo iki bylos išnagrinėjimo, jam gali kilti neigiamų pasekmių, todėl jau šioje bylos stadijoje būtina užtikrinti jos turto saugumą, taikant laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo (CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu apeliantės prašomas taikyti pareiškėjo banko sąskaitos areštas neatitiktų proporcingumo principo, šalių interesų pusiausvyros, todėl atmestinas.

35. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

36. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė teisės nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, dėl to nepagrįstai atsisakė taikyti nekilnojamojo turto atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, skundžiamos nutarties dalis naikintina, o klausimas išsprendžiamas iš esmės – suinteresuoto asmens I. J. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinamas iš dalies (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

apeliantės I. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarties dalį, kuria atsisakyti taikyti areštą J. V. J. nekilnojamajam turtui panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – suinteresuoto asmens I. J. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti iš dalies.

Suinteresuoto asmens I. J. savarankiškų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones:

atlikti įrašą viešame Nekilnojamojo turto registre dėl draudimo pareiškėjui J. V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), perleisti nuosavybės teisę į: 1) butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) garažą, esantį (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Išaiškinti pareiškėjui, kad už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą gali būti taikoma teisinė atsakomybė.

Siųsti nutarties kopiją Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarties dalį, kuria suinteresuoto asmens I. J. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dalis atmesta, palikti nepakeista.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis yra neskundžiama.

Teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė