Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui A. R. ir atsakovo A. R. priešieškinį ieškovei A. R. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo „Swedbank“, akcinė bendrovė, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Atsakovas A. R. priešieškinyje teismo prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes, padalinti bendrąja jungtine nuosavybe valdomą turtą, paskolą pagal 2011 m. gruodžio 12 d. paskolos sutartį su „Swedbank“, AB palikti mokėti atsakovui, paskolą pagal vartojimo kredito sutartį su „Citadele“ banku palikti mokėti atsakovui, prievolę UAB „General Financing“ pagal 2016 m. rugsėjo 5 d. vartojimo kredito sutartį pripažinti ieškovės asmenine, priteisti ieškovei 596,27 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, nustatant, kad kompensacija išmokama per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti iš ieškovės 150 Eur periodinėmis išmokomis mokamą J. R. išlaikymą iki jai sukaks 24 m., pinigus pervedant į J. R. nurodytą sąskaitą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. Ginčas tarp šalių (buvusių sutuoktinių) kilo dėl kito sutuoktinio kaltės nutraukiant santuoką nustatymo, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio, dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir santuokos metu įgytos prievolės kreditoriui pobūdžio nustatymo.

13. Ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta skundžiamu teismo sprendimu, tačiau ši sprendimo dalis nėra skundžiama, taip pat skundas nepaduotas ir dėl šių su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių taikymo: dėl santuokinių pavardžių palikimo nutraukus santuoką, dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos su motina nustatymo, dėl kilnojamų daiktų padalinimo, dėl įsipareigojimų AB „Citadelė“ bankas, dviejų prievolių „Swedbank“, AB pagal dvi kredito sutartis pripažinimo solidariomis šalių prievolėmis.

14. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes, ieškovės nuomone, yra pagrindas nustatyti būtent atsakovo kaltę dėl jo naudoto fizinio ir psichologinio smurto bei neištikimybės, taip pat nesutinka su teismo sprendimu nustatytu išlaikymo nepilnametei dukrai dydžiu (priteista po 150 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis) ir apeliaciniame skunde prašo priteisti po 300 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, teigia, kad patikslintame ieškinyje buvo nurodytas klaidingas prašomo priteisti išlaikymo dydis (nurodyta po 150 Eur, kai turėjo būti po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis). Apeliantės manymu, teismas nepagrįstai nekilnojamąjį turtą – 2 butus (4-rių kambarių ir 1-o kambario) – padalino tarp sutuoktinių lygiomis dalimis po ½ dalį, ieškovė prašė (ir prašo) būtent jai priteisti 4-rių kambarių butą, kadangi šio turto dėl atsakovo naudojamo smurto ir nuolatinių šalių konfliktų bei tarpusavio nesutarimų neįmanoma valdyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, šį turtą prašo priteisti jai, kadangi su ja lieka nepilnametė ir neįgali dukra, o jai taip pat nustatytas tik 20 % darbingumas, atsakovui prašo priteisti kitą 1-o kambario butą, sutinka atsakovui sumokėti 47,28 Eur kompensaciją (kompensaciją paskaičiuoja iš buto rinkos vertės atėmusi buto įsigijimui gauto ir negrąžinto kredito likutį, taip nustatydama buto vertę, iš kurio atima atsakovui priteistino 1-o kambario buto ir automobilio vertę). Mano, kad teismas neteisingai nustatė automobilio vertę, kadangi rėmėsi vien atsakovo paaiškinimu, o tikrosios vertės nenustatė (atsakovės nuomone, automobilio vertė ne 2 000 Eur, bet 4 675 Eur). Apeliantė taip pat nesutinka su teismo išvada, kad įsipareigojimai UAB „General Financing“ pagal 2016 m. rugsėjo 5 d. vartojimo kredito sutartį yra asmeninė ieškovės prievolė, nes teismas be pagrindo nustatė, kad šalių faktiniai šeimos santykiai nutrūko nuo 2014 m., kadangi jie nutrūko tik prieš kreipiantis į teismą, ir nors šalys gyveno atskiruose kambariuose, bendrą ūkį dar vedė iki kreipimosi į teismą.

Dėl naujų įrodymų

15. Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. I-83-720/2017 nuorašą, Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutarties nuorašą baudžiamojoje byloje Nr. 1A-248-634/2018, O. J. sutikimą padovanoti pinigines lėšas dukrai (ieškovei), dviejų 2018 m. balandžio 2 d. O. J. su D. Č. sudarytų preliminariųjų žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių šviesokopijas, du transporto priemonių skelbimų portalo www.autoplius.lt išrašus, trumpųjų žinučių išrašus, vaizdo įrašą, AB „Citadele“ banko sąskaitos išrašas, atliktų mokėjimų išrašą. Ieškovė šiais teikiamais naujais įrodymais grindžia apeliacinio skundo argumentus, todėl nors ji ir nėra suformulavusi prašymo juos priimti į bylą, svarstytinas jų prijungimo klausimas.

16. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.

17. Be to, ieškovė apeliaciniame skunde akcentuoja teismo pareigą būti aktyviam, kadangi byloje pareikštas ieškinys yra kilęs iš šeimos teisinių santykių (CPK 376 straipsnis). Tačiau CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes ir vadovaudamasis viešojo intereso apsaugos tikslais, turi teisę atlikti CPK 376 straipsnyje nustatytus veiksmus; aktyvus teismo vaidmuo gali reikštis nagrinėjant reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tėvams gyvenant skyriumi, dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo, dėl nepilnamečių vaikų ar sutuoktinių išlaikymo, taip pat kitus panašius materialiuosius reikalavimus, kurie nėra grynai privataus pobūdžio, bet susiję su viešuoju interesu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007). Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, o byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais, tai teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010)

18. Ieškovės teikiamas naujas įrodymas – Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. I-83-720/2017 nuorašas – jau yra pateiktas byloje, todėl pakartotinai neprijungtinas, o Kauno apygardos teismo 2018 balandžio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-248-634/2018 yra priimta po byloje skundžiamo sprendimo priėmimo, nurodytoje nutartyje nustatytos aplinkybės yra susijusios su ginčo dalyku (sutuoktinio kaltės nustatymu), todėl šis įrodymas priimtinas į bylą.

21. AB „Citadele“ banko sąskaitos išrašas, atliktų mokėjimų išrašas (kuris, beje, neleidžia nustatyti, kokie tai mokėjimai) taip pat teikiami nesavalaikiai, jie galėjo ir turėjo būti pateikti anksčiau.

Dėl kito sutuoktinio kaltės

26. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sutuoktinių kaltės, atsižvelgė į tai, kad atsakovas įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-83-720/2017 buvo nuteistas už smurtą, panaudotą prieš ieškovę 2016 m. spalio 13 d., ir šioje byloje ieškovei buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Kartu teismas vertino ir kitus įrodymus, o būtent šalių paaiškinimus ir liudytojų – šalių dukrų J. R. ir I. R. – parodymus, dėl ko sprendė, kad nėra įrodyta vien atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo.

27. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad be pirmosios instancijos teismo nustatyto smurto panaudojimo prieš ieškovę fakto (2017 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu) yra įrodyti ir kiti tokio smurto panaudojimo faktai, o būtent Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi paliktas nepakeistas Kauno miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nuosprendis, kuriuo atsakovas A. R. buvo pripažintas kaltu dėl 2016 m. birželio 21 d. panaudoto smurto ieškovės atžvilgiu ir jai priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Taip pat įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-1656-240/2017 nustatytas atsakovo 2017 m. balandžio 11 d. panaudoto smurto prieš ieškovę faktas, už ką atsakovas pripažintas kaltu ir nuteistas bei ieškovei priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

28. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovo žiaurus elgesys su sutuoktine yra nustatytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir negali būti nuginčytas. Tačiau nagrinėjamu atveju, nustatant, ar būtent dėl to nutrūko šalių santuoka, svarbia aplinkybe pripažintina tai, kad faktiniai sutuoktinių santuokiniai ryšiai jau buvo nutrūkę kur kas anksčiau. Kaip duodama paaiškinimus pripažino ieškovė, šalių santuokinis gyvenimas nutrūko prieš 5 metus, t. y. apie 2013 m., šalys gyveno atskiruose kambariuose, o šalis toliau siejo tik faktiškai formalus bendro ūkio vedimas, kadangi šalys gyveno viename bute ir augino dvi dukras. Konfliktai su smurto proveržiais prasidėjo nuo 2016 m. birželio mėn., faktiškai prieš kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo, kai šalims kilo poreikis spręsti klausimus dėl turto padalinimo, dukrų gyvenamosios vietos nustatymo ir kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Pažymėtina, jog byloje nėra nustatyta, kad atsakovas anksčiau taip pat buvo smurtavęs, o ir pati ieškovė neneigia atsakovo nurodytų aplinkybių, kad beveik tuo pačiu metu ji 2016 m. gegužės 23 d. buvo panaudojusi smurtinius veiksmus atsakovo atžvilgiu, dėl ko atsakovas taip pat kreipėsi į policiją. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad nustatyti smurto faktai nebuvo tiesiogine priežastimi, dėl kurios nutrūko šalių santuokiniai ryšiai, nes bendro gyvenimo pagrindų jau nebebuvo iki tol, o smurtas galimai buvo panaudotas tik siekiant sau naudingesnių santuokos nutraukimo pasekmių.

29. Šalių dukrų J. R. ir I. R. parodymai teismo buvo įvertinti ir turėtų būti vertinami santuokos iširimo priežasčių nustatymo aspektu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs dukrų parodymus kartu su šalių paaiškinimais, būtent ir padarė išvadą, jog nėra nustatyta, kad vien tik dėl atsakovo kaltės kildavo konfliktai, atvirkščiai, abi dukros pripažino, kad abu tėvai nesugebėdavo išvengti konfliktų, o jiems kilus – surasti abiem priimtinus sprendimus, ir būtent abipusiai sutuoktinių nesutarimai turėjo įtakos tam, jog šeima iširo. Sutiktina, kad dukrų liudijimai galėtų būti vertinami rezervuotai, atsižvelgiant į jų prigimtinį poreikį išlaikyti gerus santykius su abiem tėvais, tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, kad net ir dukra I. R., kuri gyvena kartu su ieškove, neteigia, kad tėvas būtų elgęsis žiauriai ir despotiškai motinos atžvilgiu, o tai leidžia pasitikėti tokiu tėvų elgesio vertinimu. Be to, kitokių sutuoktinio kaltę patvirtinančių įrodymų nebuvo pateikta, todėl teismas vertino tik tai, kas byloje buvo pateikta. Nors I. R. šiek tiek kitaip liudijo baudžiamojoje byloje, tačiau minėtoje byloje buvo svarbu nustatyti konkretų smurto panaudojimo faktą, apie ką ji ir liudijo, o įvertinus tai, kad sutuoktiniai faktinių santuokinių ryšių nebepalaikė kur kas anksčiau, toks dukros parodymų tam tikras duomenų neatitikimas nepaneigia teismo padarytų išvadų. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada yra visiškai pagrįsta ir atitinka byloje pateiktus įrodymus. Tokia pozicija nereiškia, jog toleruojamas smurtas, atsakovas už savo veiksmus buvo nuteistas, jam taikytos bausmės, o ieškovei priteistas neturtinės žalos atlyginimas, byloje nustatyti smurto faktai tik nepripažinti priežastimi, kuri turėjo įtakos santuokos nutraukimui.

30. Nors ieškovė tvirtina, kad santuoka iširo dėl atsakovo neištikimybės, tačiau tokių įrodymų pirmosios instancijos teisme nepateikė (CPK 178 straipsnis), o bandymas teikti apeliacinės instancijos teismui vaizdo įrašą, neva patvirtinantį atsakovo neištikimybę, yra pavėluotas ir turėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nustačius, jog šalių santuokiniai ryšiai nutrūkę jau pakankamai ilgą laiką, net ir nustačius atsakovo neištikimybės faktą, tai jau nebebūtų pagrindu pripažinti jį santuokos nutrūkimo priežastimi.

Dėl išlaikymo dydžio

31. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovo nepilnametei dukrai I. R. išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tokio dydžio išlaikymą prašė priteisti ir pati ieškovė patikslintame ieškinyje, t. y. ginčo tarp šalių dėl išlaikymo dydžio pirmosios instancijos teisme nebuvo. Nepagrįsti apeliantės argumentai, jog atsakovas faktiškai sutiko mokėti po 175 Eur kas mėnesį, nes šis išlaikymo dydis atsakovo priešieškinyje nurodytas, kaip jo prašomas priteisti iš ieškovės, atsakovui kartu prašant, kad nepilnametės dukros I. R. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Ieškovė tik apeliaciniame skunde nurodė, kad toks išlaikymo dydis patikslintame ieškinyje (po 150 Eur kas mėnesį) buvo nurodytas klaidingai, nes pradiniame ieškinyje buvo prašoma priteisti po 300 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis, taip pat mano, kad priteistas išlaikymo dydis neužtikrins dukros poreikių patenkinimo, kadangi dukra yra neįgali ir turi specialių poreikių, o jos pačios galimybės teikti didesnį išlaikymą yra ribotos, nes jai nustatytas tik 20 % darbingumas.

32. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 19 punktą). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 13 punktą ir jame nurodytą praktiką); protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

33. Pažymėtina, kad pati ieškovė, pateikdama net pradinį ieškinį ir prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą kiekvienai dukrai po 300 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis, buvo nurodžiusi, jog dukrų poreikiams patenkinti reikalinga maždaug po 340 Eur suma kiekvienai dukrai kas mėnesį (t. 1, b. l. 18). Taip formuluodama reikalavimą ieškovė faktiškai siekė visą dukrų poreikių tenkinimo naštą perkelti vien atsakovui, tačiau vėliau patikslinusi ieškinį, kai dukra J. R. tapo pilnametė ir išėjo gyventi su tėvu, patikslintame ieškinyje nurodė, kad dukros I. R. poreikiams patenkinti reikalinga 300 Eur suma ir iš atsakovo prašė priteisti 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo, kad nepilnametės dukros poreikiai yra didesni ir jiems patenkinti reikalinga didesnė nei ieškinyje nurodyta 300 Eur suma, taip pat neįrodinėjo, kad atsakovui dėl jo geresnės turtinės padėties turėtų tekti didesnė nepilnametės dukros išlaikymo našta. Toks ieškovės procesinis elgesys rodo, kad ji, gindama nepilnametės dukros interesus, iš esmės neklydo nurodydama dukros poreikių patenkinimui reikalingą piniginių lėšų dydį, taip pat ir prašomą priteisti iš atsakovo išlaikymo dydį. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo manyti, kad galėtų būti pažeisti nepilnametės dukros interesai, nes ginčo tarp šalių dėl išlaikymo dydžio faktiškai nebuvo.

34. Nors apeliantė, ginčydama priteisto išlaikymo dydžio pagrįstumą, nurodo, kad iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai po 150 Eur kas mėnesį yra mažesnis nei pusė minimalios mėnesinės algos (MMA), tačiau ši aplinkybė nepagrindžia teismo nustatyto išlaikymo dydžio nepagrįstumo, nes išlaikymo dydį apsprendžia vaiko poreikiai ir išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes. Taigi priteistinas išlaikymo dydis besąlygiškai nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

35. Nesutiktina, kad priteisus iš atsakovo nurodyto dydžio išlaikymą, lieka nepatenkinti specialieji nepilnametės dukros poreikiai, kadangi dukra iš valstybės kas mėnesį jų tenkinimui gauna tam tikras išmokas, kurios per mėnesį sudaro 233 Eur sumą.

37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis pagal bylos nagrinėjimo metu turėtus duomenis nepažeidžia nepilnametės dukros interesų, todėl nekeistinas. Kartu pažymėtina, kad ateityje pasikeitus nepilnametės dukros poreikiams ar šalių turtinei padėčiai gali būti sprendžiamas priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo klausimas CK 3.201 straipsnio tvarka.

Dėl prievolės UAB „General Financing“ pagal vartojimo kredito sutartį pobūdžio

40. Atsižvelgiant į tai, kad šalių santuoka vis tik dar nebuvo nutraukta, nustatant šios prievolės pobūdį, turėtų būti taikomas CK 3.109 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą; pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

41. Ieškovė teigia, kad ji nurodytą vartojimo kreditą ėmė šeimos poreikiams patenkinti, nes atsakovas nebeprisidėjo prie dukrų išlaikymo, maisto pirkimo, kas, beje, dar kartą patvirtina, jog tuo metu bendras ūkis nebebuvo vedamas. Tačiau toks vartojimo kredito pobūdis sutartyje nėra nurodytas, o ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad šis kreditas buvo skirtas bendriems šeimos poreikiams patenkinti (CPK 178 straipsnis). Teismų praktikoje įtvirtinta, kad sutuoktinis, siekdamas, kad jo prisiimta prievolė būtų pripažinta bendrąja sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turi procesinę pareigą įrodyti, jog paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

42. Taigi šiuo atveju nenustatytas pagrindas padaryti kitokias išvadas dėl prievolės, kilusios ieškovės su UAB „General Financing“ sudarytos vartojimo kredito sutarties pagrindu, pobūdžio, todėl ir ši sprendimo dalis nekeistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl turto padalijimo

43. Byloje kilo ginčas dėl sutuoktinių santuokoje įgyto nekilnojamojo turto – 4-rių kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1-o kambario buto, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau 4-rių kambarių butas ir 1-o kambario butas) – bei automobilio padalijimo.

44. Pirmosios instancijos teismas abu butus padalino natūra po ½ dalį, o automobilį priteisė atsakovui bei priteisė iš atsakovo ieškovei 1 000 Eur kompensaciją. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, o kadangi butai ženkliai skiriasi savo verte, šį turtą, siekdamas nepažeisti sutuoktinių turtinių interesų, padalino lygiomis dalimis. Kadangi šalys skirtingai vertino automobilio kainą (ieškovė – 5 000 Eur, o atsakovas – 2 000 Eur), tačiau ieškovė nepateikė didesnę vertę pagrindžiančių įrodymų, automobilio vertę nustatė pagal atsakovo nurodytą kainą.

45. Esminis ginčas kyla dėl 4-rių kambarių buto padalinimo, kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovas siekia, kad šis butas būtų priteistas kiekvieno jų nuosavybėn. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas be pagrindo prioritetą suteikė nekilnojamojo turto padalijimui natūra, neįvertinęs ir neatsižvelgęs į tai, ar šalys faktiškai gali kartu gyventi ir valdyti jiems priklausantį turtą kaip bendrasavininkiai. Mano, kad teismo parinktas šio buto padalijimo būdas po ½ dalį yra nepriimtinas, atsižvelgiant į ieškovės ir nepilnametės dukros interesus, nes šalių santykiai yra itin konfliktiški ir įtempti dėl atsakovo naudojamo smurto ieškovės atžvilgiu.

46. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

47. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-26/2006 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti turto padalijimo natūra būdo netaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015). Be to, kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad, priteisiant kitam sutuoktiniui už jam tenkančią dalį kompensaciją pinigais, būtina aiškintis, ar antrasis sutuoktinis yra finansiškai pajėgus sumokėti iš jo priteistą kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2009).

48. Byloje nustatyta, kad 2016 m., prieš kreipiantis ieškovei į teismą dėl santuokos nutraukimo, tarp sutuoktinių padaugėjo konfliktų, kurių metu atsakovas ne kartą panaudojo smurtą ieškovės atžvilgiu, už ką jis buvo nuteistas ir jam taikytos bausmės. Taip pat nustačius nepilnametės neįgalios dukros gyvenamąją vietą su ieškove bei įvertinus ieškovės sveikatos būklę (darbinga tik 20 %), būtų pagrindas svarstyti dėl šio 4-rių kambarių buto priteisimo ieškovei. Taigi byloje nustatytos subjektyvaus pobūdžio aplinkybės, dėl kurių būtų galima netaikyti turto padalijimo natūra būdo, ypač kai abu sutuoktiniai tą pripažįsta (atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės sutinka su ieškovės apeliaciniu skundu turto padalijimo dalyje). Tačiau atsakovas neatsisako nuosavybės teisių į šį butą ir siekia, kad jis būtų priteistas būtent jam, o tai reiškia, kad turi būti paisoma jo, kaip savininko, teisių.

49. Turto padalijimo būdas, kai turtas vienam sutuoktiniui priteisiamas natūra, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, laikomas išimtiniu, todėl byloje turi būti nustatomos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios leistų teismui pagrįstai spręsti, kad nebus pažeistos sutuoktinio, gaunančio piniginę kompensaciją, kaip turto savininko teisės, o priteisiama kompensacija atitinka proporcingumo ir teisingumo principus.

50. Nagrinėjamu atveju ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neteikė jokių įrodymų, kurie būtų pagrindę jos realias galimybes sumokėti atsakovui kompensaciją, įvertinus net ir tai, kad pastarajam būtų priteistas vieno kambario butas ir automobilis. 4-rių kambarių buto rinkos vertė pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą yra 31 400 Eur (t. 1, b. l. 23), o 1-o kambario buto – 5 330 Eur (t. 1, b. l. 24). Atmestina ieškovės apeliaciniame skunde nurodyta pozicija, jog 4-rių kambarių buto rinkos vertė turėtų būti nustatyta atėmus iš nurodytos šio buto rinkos vertės nesumokėtą kredito dalį, kuri sudaro apie 21 000 Eur, nes tokio vertės nustatymo būdo nenumato įstatymai, atvirkščiai, CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.

51. Dėl automobilio Mercedes Benz E 270 GDI rinkos vertės tarp šalių yra kilęs ginčas. Ieškovė jį vertino 5 000 Eur, o atsakovas priešieškinyje sutiko sumokėti 1 750 Eur kompensaciją ieškovei, tačiau teismo posėdžio metu šios kompensacijos dydį sumažino iki 1 000 Eur, kurią pirmosios instancijos teismas ir priteisė iš atsakovo ieškovei. Šalys pirmosios instancijos teisme neteikė automobilio rinkos vertę patvirtinančių įrodymų, o teismas nepasiūlė pateikti papildomų įrodymų.

52. Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir ją įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 30 punktas).

53. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai ir įvertinusi ieškovės pateiktus naujus įrodymus, sprendžia, kad automobilio vertė nustatytina, atsižvelgiant į pateiktuose skelbimuose nurodytą automobilių kainą (4 750 Eur ir 4 600 Eur), kartu įvertinusi tai, kad skelbimuose nurodyta tik pageidaujama gauti kaina. Todėl, įvertinus šalių paaiškinimus dėl automobilio vertės ir nurodytus skelbimų duomenis apie analogiškų automobilių skelbiamas pardavimo kainas, labiausiai tikėtina ginčo automobilio rinkos verte laikytina 4 000 Eur.

54. Tokiu būdu sutuoktinių bendro dalintino turto ginčijamoje dalyje vertė yra 40 730 Eur (31 400 + 5 330 + 4 000), t. y. kiekvienam sutuoktiniui turėtų atitekti turto už 20 365 Eur, o atsakovui priteisus 1-o kambario butą ir automobilį, kaip siūlo ieškovė, jam būtų priteista turto už 9 330 Eur (5 330 + 4 000). Todėl ieškovei priteisus 4-rių kambarių butą, ji turėtų atsakovui sumokėti 11 035 Eur dydžio kompensaciją, kuri atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį (nedideles gaunamas pajamas ir itin ribotą darbingumą) jai būtų papildoma ir sunkiai įgyvendinama prievolė, kurios neįvykdžius iškiltų grėsmė jos ir nepilnametės dukros interesams, nes priverstinis išieškojimas galėtų būti nukreiptas į jų būstą.

55. Teisėjų kolegija dėl nurodytų aplinkybių, atmesdama galimybę 4-rių kambarių butą padalinti ne natūra, kartu atsižvelgia į tai, kad sutuoktiniai šio būsto įsigijimui yra paėmę kreditą ir jis dar nėra grąžintas, o ši prievolė teismo sprendimu pripažinta solidaria sutuoktinių prievole. Ieškovė sprendimo šioje dalyje neskundžia, o teigdama, kad ji prisiima viena vykdyti šį kreditorinį įsipareigojimą, tai daro tik deklaratyviai, kadangi modifikuoti šią prievolę galima tik susitarus su kreditoriumi „Swedbank“, AB, ką pastarasis nurodė savo atsiliepime į ieškinį. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl realios galimybės modifikuoti šią prievolę jos nurodytu būdu.

56. Šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

57. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šalių santuoką nutraukus ir išsprendus visus su tuo susijusius ginčytinus klausimus, pagrindų nesutarimams ir konfliktams tarp buvusių sutuoktinių nebelieka, o bendraturčiai (bendrąją jungtinę nuosavybę transformavus į bendrąją dalinę) valdydami bendrąją dalinę nuosavybę turi kitų galimybių priimti jų interesus atitinkančius sprendimus, kaip pvz., bendrai parduoti turtą, atidalyti turtą, nupirkti kito sutuoktinio dalį ir pan.

58. Apeliacinio skundo motyvais nenustačius pagrindo pakeisti sprendimą dėl 4-rių kambarių buto padalinimo, o ieškovei nenurodžius jokių motyvų dėl 1-o kambario buto padalinimo natūra negalimumo, sprendimas nekilnojamojo turto dalyje nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė nepagrįstą automobilio rinkos vertę (2 000 Eur), kai apeliacinės instancijos teismas ją nustatė esant 4 000 Eur, padidintinas ieškovei priteistos kompensacijos dydis iki 2 000 Eur, dėl ko sprendimas šioje dalyje keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

59. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

60. Sprendimą pakeitus tik nedidelėje dalyje, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neperskirstytinos, kadangi kompensacijos sumos ieškovei padidinimas 1 000 Eur suma nedaro esminės įtakos teismo atliktam bylinėjimosi išlaidų paskirstymui proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, kurią teismas nustatė esant atitinkamai 50 % ir 50 %.

61. Ieškovės apeliacinės instancijos teisme patenkintų reikalavimų suma sudaro 10 %, nes ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, jog jos ginčijama suma ir reiškiamas reikalavimas yra 10 099,56 Eur dydžio, o patenkintas 1 000 Eur dydžio reikalavimas. Todėl iš atsakovo ieškovei priteistinas 10 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (ieškovė sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies atleista) ir 100 Eur atstovavimo išlaidos (ieškovė už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 1 000 Eur), iš viso priteistinos 110 Eur bylinėjimosi išlaidos.

62. Atsakovas prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepateikė ir nepateikė tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų.

63. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (įvertinus atmestų apeliantės reikalavimų dalį apeliacinės instancijos teisme) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), todėl iš apeliantės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 26 d. sprendimo dalį dėl kompensacijos priteisimo ieškovei A. R. iš atsakovo A. R., padidinant priteistos kompensacijos dydį nuo 1 000 Eur iki 2 000 Eur sumos.

Likusios sprendimo dalies nekeisti.

Priteisti iš atsakovo A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 110 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.