- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-08
- Bylos Nr.
- 2S-858-601/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-23761-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- A. R.
- Ieškovas
- A. R.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.1.1.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui A. R. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė A. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. R., prašydama santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisti vaikams J. R. ir I. R. išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį ir kt.
Reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo nepilnametės dukroms J. R. ir I. R. laikiną išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 8 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino (b. l. 44-45).
taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo A. R. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametėms J. R. ir I. R. po 100 Eur nuo 2016-11-18 (ieškinio padavimo dienos) iki procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-29738-920/2016 priėmimo. Priteisto laikino išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.ieškovę A. R. paskyrė nepilnametėms J. R. ir I. R. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.nutartį pavedė vykdyti skubiai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, jog ieškinyje nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad neužtikrinus reikalavimo, bus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, gali būti neužtikrinti minimalūs nepilnamečių vaikų poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui. Teismas vertino, jog tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes priteisus iš atsakovo konkrečią sumą, bus geriau apsaugoti vaikų interesai, užtikrinti būtinieji poreikiai. Teismas pažymėjo, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas tik preliminariai nusprendžia dėl laikino išlaikymo dydžio. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei abiejų tėvų pareigą išlaikyti vaiką, iš atsakovo priteisė laikiną išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametėms J. R. ir I. R., nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, ieškovę paskiriant vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas A. R., atstovaujamas advokato G. Č., prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (b. l. 49-52).
teismas rėmėsi vieninteliu ieškovės argumentu, kad atsakovas neprisideda prie dukrų išlaikymo, tačiau ieškovo pateikiami įrodymai įrodo, kad būtent atsakovas išlaiko šeimą, moka komunalinius mokesčius, perka maistą bei kitas būtinas kasdienines prekes. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių vaikų poreikius, nei įrodymų, pagrindžiančių, kad jai vienai tenka išlaikymo našta. Ieškovė nurodo, kad dukrų poreikiams reikia 691 Eur, kai ieškovės pajamos kas mėnesį sudaro 449,03 Eur, iš jų 233,50 Eur išimtinai dukters išlaikymui dėl neįgalumo skirtos išmokos. Atsakovas nuolat prisideda prie dukters išlaikymo, aprūpina jas rūbais, avalyne, mokymo priemonėmis, kitais dukterims reikalingais daiktais, moka už būrelius, duoda kišenpinigius. Atsakovo gaunamos pajamos sudaro 850 Eur, todėl yra pakankamos dukterų išlaikymui ir jis vykdo savo, kaip tėvo, pareigas. Atsakovo gyvenamojo vietą ir tuo pačiu adresu kaip ir ieškovės ir vaikų. Gyvendamas kartu atsakovas ne tik moka mokesčius bei kitus su gyvenamosios vietos išlaikymo skirtus mokesčius, bet aprūpina šeimą maistu. Vienintelis atsakovas prisideda prie šeimos išlaikymo. Nėra pagrindo manyti, kad gali kilti žala nepilnamečių vaikų interesams. Teismas priėmė nutartį, vadovaudamasis ieškovės pateikta klaidinga ir nepagrįsta informacija.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą ir palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį nepakeistą (b. l. 90-92).
Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
ieškovė nesutinka su teiginiu, kad atsakovas teikia vaikams išlaikymą. Atsakovas nupirko dukterims skirtus daiktus, tačiau tai nėra pagrindas pripažinti, kad atsakovas teikia vaikams išlaikymą ir užtikrina minimalius nepilnamečių vaikų poreikius, kadangi minėtus daiktus ir paramą atsakovas teikia nepastoviai, epizodiškai. Atsakovas yra pervedęs išmokas už 2016 m. gruodžio mėnesį ir labai prisidėjo prie minimalių vaikų poreikių patenkinimo. I. (gim. (duomenys neskelbtini)) nustatytas vidutinis nedarbingumo lygis, ji turi kiekvieną dieną prašyti tėvo pinigų kasdieniams poreikiams patenkinti, bet atsakovas pinigų jai neduoda. Finansinės paramos ypatingai reikia atsižvelgiant dar į tai, kad ieškovei nustatytas 20 proc. darbingumo lygis ir ieškovė dirbti negali. Ieškovės pajamas sudaro nedarbingumo pensija 215 Eur ir dukrai I. mokama 168 Eur šalpos pensija, kai mėnesiniai dukrų poreikiai yra 700 Eur ir ieškovė jų patenkinti savo pajamomis negali. Atsakovas nenurodė, kad paskirtos laikinosios apsaugos priemonės galėtų neproporcingai jį suvaržyti ar sukeltų nuostolių, kurie ieškinio dėl santuokos nutraukimo atmetimo atveju galėtų būtų sunkiai atlyginami.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kol bus išnagrinėta byla (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus.
Iš atsakovo A. R. atskirojo skundo turinio matyti, kad jis iš esmės mano, jog teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo nepilnametėms dukroms išlaikymą (po 100 Eur), apskritai nesant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, kadangi jis vaikams išlaikymą teikė (-ia). Ieškovė pripažino, kad atsakovas yra pirkęs vaikams daiktų, tačiau tokio išlaikymo nepakanka, atsakovas jį teikia ne pastoviai ir toks išlaikymas neužtikrina minimalių nepilnamečių vaikų poreikių. Taigi, byloje šalių nurodyti argumentai dėl atsakovo teikto (teikiamo) išlaikymo nepilnamečiams vaikams pobūdžio ir pakankamumo yra prieštaringi.
Atsakovas savo teiginiams pagrįsti, kad teikia vaikams išlaikymą aprūpindamas rūbais, avalyne, mokymo priemonėmis, maistu, mokėdamas už būrelius ir kt. pateikė pirkimo kvitus ir išrašus iš sąskaitų. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad dalis pateiktų kvitų patvirtina, kad atsakovas tam tikra apimtimi prisideda prie vaikų išlaikymo, tačiau daryti išvadą, kad atsakovo teikiamas vaikams išlaikymas atitinka vaikui priteistino laikino išlaikymo esmę (šiuo atveju periodinėmis išmokomis) ir užtikrina minimalius vaikų materialinius poreikius, nėra pagrindo. Be to, pažymėtina, kad iš pateiktų kvitų dalies negalima vertinti, kokios iš esmės prekės buvo perkamos, ar kad jos buvo perkamos išimtinai vaikams. Be to, dauguma kvitų pateikta už laikotarpį iki ieškovės A. R. ieškinio teismui pareiškimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo atskirajame skunde nurodyti argumentai nepagrįsti ar nepakankami tam, kad būtų galima daryti nekvestionuotiną išvadą, kad atsakovas periodiškai išlaiko nepilnametes dukras. Toks atsakovo tik momentinis (ne periodinis) rūpinimasis vaikais neužtikrina nepilnamečių vaikų minimalių poreikių iki bus išnagrinėta civilinė byla ir nesudaro teisinio pagrindo, įvertinus laikino išlaikymo paskirtį, netaikyti CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytų laikinųjų apsaugos priemonių.
Kaip minėta, materialinio išlaikymo pareiga nepilnamečiams vaikams be išimties egzistuoja abiems tėvams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties. Pastarasis materialinės padėties kriterijus reikšmingas tik materialinio išlaikymo dydžiui nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė savo blogos materialinės padėties. Priešingai, jis patvirtino, kad jo pajamos sudaro 840 Eur, kas leidžia daryti išvadą, jog jo pajamos pakankamos, kad atsakovas galėtų teikti teismo priteisto dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams (po 100 Eur kas mėnesį).
Taigi, atsižvelgiant į tai, kad šalių nurodytos aplinkybės yra prieštaringos, taip pat nesant pakankamai duomenų apie tai, kad atsakovas pastoviai ir geranoriškai vykdo vaikų poreikius užtikrinančią prievolę (teikia pakankamo dydžio išlaikymą gera valia), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad buvo pakankamas pagrindas taikyti laikiną išlaikymą tam, kad būtų užtikrintas nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių tenkinimas bylos nagrinėjimo metu (nebūtų pažeisti vaikų interesus).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo priteisimo negalima pripažinti ginčo dėl išlaikymo priteisimo pagal šalių pareikštų reikalavimus išankstiniu išsprendimu, kadangi skundžiama nutartimi yra tik pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, siekiant laikinai bylos nagrinėjimo metu apsaugoti nepilnamečių vaikų turtinius interesus (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Išsprendęs šalių ginčą iš esmės, pirmosios instancijos teismas turės nustatyti teiktiną išlaikymą nepilnamečiams šalių vaikams, kuris gali būti nustatytas tiek didesnis, tiek ir mažesnis už skundžiama nutartimi priteistą laikiną išlaikymą.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra jokio pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovo A. R. atskirojo skundo netenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.