Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį (2015 m. gruodžio 15 d. įstatymo redakcija) ir nuteistas:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 (vieniems) metams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 (vieniems) metams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. R. bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23 iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 72² straipsniu, A. R. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai padaryti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. R. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. R. jai priteista 400,00 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

S. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. R. jam priteista 400,00 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Iš A. R. išieškota 300,00 eurų nukentėjusiajam S. S. už jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Iš A. R. išieškota 377,06 eurai antrinės teisinės pagalbos, teiktos nukentėjusiajai A. R., išlaidoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. nuteistas už tai, kad 2016 m. birželio 21 d., apie 20.00 val., viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu sugriebė sutuoktinei A. R. už kairės rankos ir užsuko ją už nugaros, sudavė ne mažiau septynių smūgių į dešinę ranką, į sprandą ir krūtinę, padarydamas nukentėjusiajai A. R. nubrozdinimą kairio dilbio apatiniame trečdalyje, kraujosruvą kairio peties srityje, kas nukentėjusiajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.A. R. taip pat nuteistas už tai, kad tuo pačiu metu, toje pačioje viešoje vietoje, S. S. pamačius mušamą A. R. ir norėjusiam jai padėti, A. R. įžūliu elgesiu – suduodamas S. S. du kartus kumščiu į veidą bei spirdamas į dešinės rankos dilbį, padarė nukentėjusiajam S. S. kraujosruvą viršutinėje lūpoje, nubrozdinimą dešinio peties srityje, dešinėje rankoje, dešinėje kojoje, poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje, dešinėje blauzdoje, kas nukentėjusiajam S. S. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė viešąją rimtį.Apeliaciniame skunde nuteistasis A. R. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo jį išteisinti dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, kadangi nenustatyta jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; atmesti nukentėjusiųjų A. R. ir S. S. civilinius ieškinius; atsisakyti priteisti iš A. R. nukentėjusiojo S. S. turėtas išlaidas už suteiktas advokato paslaugas, taip pat išlaidas už A. R. suteiktą antrinę teisinę pagalbą; priimti motyvuotą nutartį ir pranešti prokurorui apie S. S. galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje. Nuteistasis skunde nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas pirmiausia dėl teisėjos Linos Lesinskienės galimo šališkumo nagrinėjant baudžiamąją bylą. Teisėja gynybai neleido užduoti nukentėjusiajam S. S. svarbių klausimų dėl jam suduotų smūgių mechanizmo ir viso konflikto eigos. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad šioje byloje nagrinėjamą konfliktą betarpiškai matė du liudytojai, kurie iki šiol nėra nustatyti, nors šių asmenų išoriniai požymiai gerai matomi, vaizdo įrašas kokybiškas. Teisėja atmetė prašymą ne tik dėl prokuroro įpareigojimo surasti minėtus liudytojus, bet ir prie bylos prijungti ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, kurioje dėl to paties įvykio aplinkybių apeliantas buvo pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat nukentėjusiąją A. R. charakterizuojančią medžiagą, prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame A. R. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo buvo nutarta administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. R. atžvilgiu pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 181³ straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, ir kitus rašytinius įrodymus (socialinio tinklo „Facebook“ išrašus ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidaus tyrimų skyriaus raštą „Dėl atlikto tarnybinio patikrinimo“ apie nukentėjusiojo S. S. ryšius su tyrėja R. T., kuri atliko priešpriešinį ikiteisminį tyrimą dėl šio įvykio). Nebuvo tenkintas ir gynybos prašymas išreikalauti iš Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informaciją apie A. R. ir S. S. teistumus. Išsakyti argumentai, kai teisėja atmetė iš esmės visus gynybos prašymus, neatsiklausė baudžiamojo proceso dalyvių nuomonės, tokiu būdu užkirsdama kelią užduoti norimus klausimus, rodo, kad ji buvo tendencinga šioje byloje. Teisėjos šališkumą šiuo atveju galima įžvelgti ir dėl daromų visiškai niekuo nepagrįstų prielaidų skundžiamame teismo nuosprendyje vertinant įrodymus. Nuteistasis skunde, kaip ir viso proceso metu, savo kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų, neigia, nurodydamas, kad jo sutuoktinė tokiu būdu jam kerštauja ir nori su juo susidoroti. Ši versija teismo nebuvo paneigta. Apylinkės teismas turėjo vadovautis aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2013), pagal kurią privačioje byloje, kai nesutaria ir skiriasi santuokoje ilgai pragyvenę žmonės, jų santykiai įtempti, teismas turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, turėdamas galvoje, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai, tarp jų ir nukentėjusieji, gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų. Būtent tokiame kontekste turėjo būti vertinami nukentėjusiosios A. R. parodymai. Šioje byloje aplinkybes, kad nuteistasis tik gynėsi nuo S. S. smūgių ir pats jokių aktyvių veiksmų neatliko, patvirtina konfliktą tiesiogiai mačiusi liudytoja A. K. (S.). Aplinkybę, kokiose pozicijose buvo konfliktuojantys asmenys, nurodė ir visiškai nesuinteresuotas liudytojas A. P. F., kuris teisme teigė, kad būtent jaunesnio amžiaus žmogus (S. S.) konflikto metu buvo pranašesnis prieš vyresniojo amžiaus žmogų (apeliantą), kad vienu momentu A. R. netgi buvo nukritęs, kai tuo tarpu nukentėjusysis stovėjo. Nustačius šias aplinkybes, teismas motyvuota nutartimi privalėjo pranešti prokurorui apie galimai S. S. padarytą nusikalstamą veiką arba dėl to pasisakyti nuosprendyje. Apeliaciniame skunde taip pat kritikuojama teismo pozicija įrodymus byloje vertinti įsiteisėjusio Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokurorės 2017 m. vasario 20 d. nutarimo kontekste, tuo pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl įrodymų vertinimo. Nuosprendis iš esmės pagrįstas nuteistajam nepalankiais A. R., su kuria vyksta intensyvus skyrybų procesas, ir S. S., siekiančio įrodyti savo buvusios žmonos A. K. (S.) neištikimybę su nuteistuoju, parodymais. Akivaizdu, kad abu šie asmenys turėjo suinteresuotumą ir piktumą apkalbėti apeliantą, be to, jie abu yra patys turėję problemų su teisėsauga dėl smurto artimoje aplinkoje, todėl jų parodymai turėjo būti vertinami kritiškai. Nukentėjusiosios A. R. parodymais teismas turėjo nesivadovauti dar ir dėl to, kad jie nenuoseklūs, prieštaringi – ji nenurodė, kaip ir kada neva A. R. smūgiavo S. S., negalėjo nurodyti konflikto eigos ir kt. Taip pat nebuvo paneigta versija, kad A. R., pamačiusi, jog jos sutuoktinį į namo kiemą atveža kita moteris, galėjo siekti pasinaudoti šia situacija. Tai įrodo ir jos veiksmai – ji užstojo liudytojos A. K. (S.) automobilį ir neleido jai išvažiuoti, iškvietė įtariamąjį S. S., jog šį įvykį neva užfiksuotų kuo daugiau liudytojų. Aiškiai matyti, jog A. R., jausdama neapykantą savo vyrui, norėjo sukelti S. S. pavydą, tikėdamasi būtent iš šio asmens fizinių veiksmų savo sutuoktinio atžvilgiu. Dar viena svarbi aplinkybė, leidžianti abejoti nukentėjusiosios A. R. parodymais, yra jai konstatuotas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), dėl kurio ji kiekvieną dieną vartoja antidepresantus. Prastą jos psichinės sveikatos būklę patvirtina ir turimas 80 proc. neįgalumas. Nuteistojo nuomone, šios aplinkybės galėjo turėti įtakos ir jos duodamiems parodymams, ką patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas R. M.. Dėl nukentėjusiojo S. S. parodymų apeliantas pažymi, kad jie nebuvo informatyvūs – nukentėjusysis negalėjo nurodyti, kokiu būdu jį sumušė nuteistasis. A. R. apeliaciniame skunde kritikuoja ir kitų byloje esančių įrodymų vertinimą. Jo manymu, labai svarbią reikšmę šioje byloje turi A. R. jam po konflikto rašytos trumposios žinutės turinys: „Nors tu ir nevertas to, bet man tavęs gaila buvo kai tave mušė, tu sugriovei savo gyvenimą su ta kale, gaila man tavęs labai gaila“, kuris pagrindžia aplinkybę, jog ne A. R., o S. S. naudojo fizinį smurtą ir kad nukentėjusioji pyksta ant apelianto dėl neištikimybės. Apylinkės teismas taip pat tinkamai neįvertino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės patrulio E. R. savanoriškai pateikto vaizdo įrašo, kuris patvirtina aplinkybę, jog S. S. pareiškimas A. R. atžvilgiu yra priešpriešinis, siekiant palankios gynybinės pozicijos, kad nuteistasis, policijos pareigūnui nurodęs, kad pareiškimą rašys nedelsdamas atvykęs į policijos komisariatą, iš karto suvokė neteisėtus S. S. veiksmus ir jautė, kad jam yra padaryta reali žala. Be to, vaizdo įraše akivaizdžiai matoma, kad A. R. buvo sumuštas, galvos srityje matomi aiškūs sužalojimai, bėgantis kraujas, tuo tarpu nei pas S. S., nei pas A. R. nematomi absoliučiai jokie sužalojimai. Taigi, esant nepašalintoms abejonėms ir akivaizdžiam nukentėjusiųjų suinteresuotumui šioje byloje duoti nepalankius ir objektyvioms aplinkybėms bei liudytojų parodymams prieštaraujančius parodymus, teismas negalėjo priimti apkaltinamojo nuosprendžio. Šiuo atveju būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su nuteistajam nustatyta atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tokią išvadą teismas grindžia liudytojo policijos pareigūno E. R. parodymais, tačiau nuteistojo neblaivumas nebuvo tikrintas, nors policijos pareigūnas tam turėjo visas sąlygas. Todėl vien tik šio liudytojo parodymai nėra pakankami minėtos aplinkybės nustatymui. Iš visų skunde nurodytų aplinkybių yra akivaizdu, kad A. R. nepadarė jokių nusikaltimų ir nukentėjusieji nepateikė jokių įrodymų apie jiems kilusią neturtinę žalą, todėl civiliniai ieškiniai šioje baudžiamojoje byloje privalėjo būti atmesti kaip nepagrįsti.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras, nukentėjusieji ir jų atstovas prašė šį skundą atmesti.Nuteistojo A. R. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl teisės į nešališką teismą pažeidimo

Apelianto argumentas, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeista jo teisė į nešališką teismą, nepagrįstas. Baudžiamojo proceso kodekso 58, 59 straipsniai pateikia aplinkybių sąrašą, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Paminėtuose baudžiamojo proceso kodekso straipsniuose įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, tai yra nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, tai reiškia, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-162-697/2016 ir kt.).Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad šią baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas neatitiko subjektyvaus ar objektyvaus nešališkumo kriterijų. Baudžiamojoje byloje esantys Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose vykusių teisiamųjų posėdžių protokolai patvirtina, kad teisėja nuteistajam A. R. ir jo gynėjui lygiomis teisėmis su kitais proceso dalyviais leido dalyvauti tiriant įrodymus, pareiškiant prašymus, bei naudotis kitomis BPK garantuojamomis teisėmis, neteikiant pirmenybės nė vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų. Nenustatyta, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą būtų pažeistas BPK 7 straipsnyje numatytas rungimosi principas ar suvaržytos kaltinamajam įstatymų garantuotos gynybos teisės (BPK 22 straipsnio 3 dalis).Bylos duomenys nepatvirtina apelianto teiginių, kad teismas iš viso netenkino jokių gynybos prašymų. Iš teisiamųjų posėdžių protokolų matyti, kad teismas buvo pakankamai dėmesingas nuteistajam ir jo gynėjui, atsižvelgė į jų reiškiamus pageidavimus ir prašymus, dalį jų tenkino ir motyvuotai atmetė kitus prašymus (dėl kitų ikiteisminių tyrimų medžiagos išreikalavimo, nukentėjusiuosius charakterizuojančios medžiagos surinkimo), prieš tai atsiklausęs kitų proceso dalyvių nuomonės (2 t., b. l. 59, 66). Atkreiptinas dėmesys, kad atmesti buvo ne tik nuteistojo gynėjo, bet ir nukentėjusiosios prašymai (dėl vaizdo įrašo pridėjimo prie bylos medžiagos). Taip pat nesutiktina su skundo argumentais, kad nuteistajam ar jo gynėjui buvo apribota teisė užduoti klausimus. Kaip matyti iš teisiamųjų posėdžių protokolų, gynėjas uždavė klausimus tiek nukentėjusiesiems, tiek liudytojams. Tai, kad teismas pašalino gynėjo klausimą nukentėjusiajai dėl nesusijusių aplinkybių ar tai, kad pareiškė pastabą dėl pakartotinių klausimų uždavimo (2 t., b. l. 63, 77), nerodo teismo šališkumo. Kaip matyti, po šios pastabos gynėjas pasinaudojo teise nušalinti teisėją ir pareiškė teisėjai L. Lesinskienei nušalinimą, kuris Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartimi buvo motyvuotai atmestas (2 t. b. l. 84-86). Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat itin akcentuoja tai, kad teismas nesiėmė jokių priemonių surasti įvykį mačiusį liudytoją, kuris yra aiškiai matomas iš filmuotos vaizdo medžiagos. Kaip matyti iš bylos duomenų, teismas netenkino prašymo dėl šio liudytojo suradimo, konstatavęs, kad tokio prašymo ikiteisminio tyrimo metu gynėjas nereiškė, o šiuo metu minėto liudytojo paieška būtų suprantama kaip proceso vilkinimas (2 t., b. l. 133). Apygardos teismas, pritardamas šiems argumentams, papildomai nurodo, kad įvykis vyko nuteistojo A. R. daugiabučio namo kieme, kur be paminėto asmens buvo daugiau kaimynystėje gyvenančių asmenų, tačiau nuteistasis pats nesiėmė jokių veiksmų nustatyti šio liudytojo tapatybės ir jį surasti, todėl šiuo metu, kai nuo įvykio yra praėję beveik dveji metai, minėto liudytojo paieška būtų ekonomiškumo ir protingumo principais nepagrįstas proceso veiksmas.Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad apelianto argumentai, kad apylinkės teismas netenkino tam tikrų jo ar jo gynėjo prašymų, kad įrodymus įvertino ne taip, kaip to norėtų apeliantas, kad jų pagrindu padarytos išvados buvo jam nepalankios, savaime nereiškia, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, tai yra kad jis padarė esminius BPK pažeidimus – bylos aplinkybes išnagrinėjo neišsamiai ir šališkai ar priėmė nepagrįstą ir (ar) neteisėtą sprendimą.

Dėl įrodymų vertinimo (BPK 20 straipsnio 5 dalis)

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, nesutinka su nuteistojo A. R. skundo argumentais, jog šioje byloje buvo pažeistos įrodymų vertinimą reglamentuojančios BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos.Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl to, kad teismas nepagrįstai įrodymus byloje vertino įsiteisėjusio Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokurorės 2017 m. vasario 20 d. nutarimo, kuriuo ikiteisminis tyrimas dėl to paties įvykio S. S. atžvilgiu nutrauktas, nustačius, kad įtariamasis S. S. veikė būtinosios ginties sąlygomis ir būtinosios ginties ribų neperžengė, todėl jo veiksmuose nėra BK 284 straipsnio1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (1 t., b. l. 132-140), kontekste. Tačiau tai nelaikytina esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu, kadangi byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių A. R. kaltę kaltinime nurodytais smurtiniais veiksmais nežymiai sutrikdžius sutuoktinės A. R. sveikatą ir pažeidus viešąją tvarką. Šie įrodymai skundžiamame teismo nuosprendyje yra ištirti ir įvertinti, tinkamai laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų.Apeliaciniame skunde nuteistasis daug dėmesio skiria konfliktiškam jo ir šioje byloje nukentėjusiąja pripažintos jo sutuoktinės santykių pobūdžiui, nurodydamas, kad A. R. kerštauja jam ir tokiu būdu nori su juo susidoroti, dėl šios priežasties jos parodymai yra nepatikimi. Byloje nukentėjusiosios A. R. ir nuteistojo A. R. parodymais, ikiteisminio tyrimo įstaigų nutarimų duomenimis, nustatyta, kad minėti asmenys iš tikrųjų tarpusavyje konfliktuoja, šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu tarp jų vyko skyrybų procesas teisme. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad apylinkės teisme civilinė byla dėl santuokos nutraukimo buvo nagrinėjama pagal ieškovės A. R. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir pagal A. R. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės; taip pat kad A. R. atžvilgiu yra priimti kiti du apkaltinamieji nuosprendžiai (vienas neįsiteisėjęs) dėl smurtinių veiksmų prieš sutuoktinę A. R. (BK 140 straipsnio 2 dalis). Šie duomenys sudaro pagrindą manyti, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios yra susidariusi abipusiai priešiška situacija, kurioje ne tik A. R., bet ir pats nuteistasis dėl sutuoktinės jo atžvilgiu rašomų pareiškimų, gali elgtis ne visai teisėtai ir duodamas parodymus turėti ne visai teisėtų motyvų. Esant tokiai situacijai, teismas privalo itin atidžiai išanalizuoti (vertinti) abiejų priešiškų, konfliktuojančių pusių parodymus, patikrinti, kurie iš jų yra nuoseklūs, patikimi, išsamūs, patvirtinti kita bylos medžiaga, o kurie – atmestini, kas ir buvo padaryta skundžiamame teismo nuosprendyje.Vertindamas apeliaciniame skunde kritikuojamus A. R. parodymus, apygardos teismas pritaria Kauno apylinkės teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis, kad nukentėjusioji tiek ikiteisminio, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu dėl jos sužalojimo aplinkybių davė nuoseklius parodymus, kurie patvirtinti kitais byloje esančiais įrodymais. Byloje nustatyta, kad A. R. su S. S. įvykio dieną buvo susitarę laukti namo grįžtančio A. R., kurį, jų įtarimu, turėjo parvežti nukentėjusiojo sutuoktinė A. K. (S.). Nukentėjusioji, pamačiusi, kad jos sutuoktinį iš tikrųjų namo parvežė A. K. (S.), paskambino S. S. ir pati atsistojo iš galo jos automobilio, kad ši negalėtų išvažiuoti. Esant šioms faktinėms aplinkybėms, teismas neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, kad A. R., išlipęs iš A. K. (S.) automobilio (norėdamas nukentėjusiąją patraukti nuo automobilio), su agresija griebė jai už kairės rankos, užsuko ją, kita ranka pradėjo smūgiuoti jai į krūtinę, sprandą, dešinę ranką, sudavė apie septynis smūgius. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes dėl patirtų sužalojimų iš dalies patvirtina nukentėjusysis S. S., teisme nurodęs, kad išlipęs iš automobilio išgirdo A. R. rėkimą ir paėjęs už elektros pastotės pamatė, kad ši stovi jo žmonos A. S. automobilio gale, stumdosi su A. R., kuris buvo sugriebęs A. R. už rankos, abu tampėsi, A. R. nesitraukė nuo automobilio galo, o A. R. bandė ją nustumti. Tai, kad nukentėjusioji dėl patirtų smurtinių A. R. veiksmų garsiai šaukė, netiesiogiai patvirtina ir liudytojas A. P. F., teisme nurodęs, kad šalia konfliktuojančių vyrų stovėjo stambesnio sudėjimo moteris, kuri kažką rėkė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P. F. nurodė analogiškas aplinkybes, tik detaliau – paaiškino, kad išgirdęs kieme šaukiančią moterį, pažiūrėjo per langą ir pamatė prie elektros pastotės susikibusius du vyrus, kurie tarpusavyje mušėsi, kita stambi moteris šaukė. Ką moteris šaukė, jis negali pasakyti, bet tai buvo tas pats balsas, kurį jis išgirdo prieš prieidamas prie lango (1 t., b. l. 56, 58). Kaip matyti iš filmuotos vaizdo medžiagos (1 t., b. l. 84), nukentėjusioji policijos pareigūnui E. R. nurodė, kad ji nebuvo sumušta, tik morališkai nukentėjo nuo sutuoktinio. Tačiau teisme apklaustas liudytojas policijos pareigūnas E. D. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad atvykus į įvykio vietą, A. R. jam nurodė, jog ją stumdė jos vyras A. R., o S. S., ją gindamas, susimušė su A. R.. Šioje byloje nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes dėl patirtų sužalojimų taip pat patvirtina objektyvūs medicininiai dokumentai. Išrašu iš medicininių dokumentų nustatyta, kad A. R. į VšĮ (duomenys neskelbtini) dėl patirtų sužalojimų kreipėsi praėjus kelioms valandoms po įvykio, tai yra 2016 m. birželio 21 d., 22.01 val., ir medikams nurodė, kad jai kitas asmuo prieš kelias valandas per prievartą suko kairę ranką, skundėsi kairio riešo, dilbio skausmais, pečio skausmu. Jai buvo nustatytas kairio dilbio nubrozdinimas, kairio riešo patempimas, kairio peties poodinė hematoma ir nubrozdinimai (1 t., b. l. 26). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. birželio 30 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. R. nustatyta nubrozdinimas kairio dilbio apatiniame trečdalyje, kraujosruva kairio peties srityje, kurie galėjo būti padaryti kaltinime nurodytu laiku, daiktui ar daiktams judant ir kontaktuojant su kūnu (1 t., b. l. 37). Apeliantas skunde taip pat pažymi, kad iš filmuotos vaizdo medžiagos (1 t., b. l. 84) nematyti, kad nukentėjusioji buvo kaip nors sužalota. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nukentėjusiajai padarytų sužalojimų lokalizaciją (ant peties, dilbio, riešo) ir vaizdo įraše matomą jos aprangą (neperšviečiama palaidinė ilgomis rankovėmis), nurodyti sužalojimai objektyviai negalėjo būti matomi.Aukštesniojo teismo vertinimu, išdėstytų aplinkybių analizė leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas A. R. kaltę padarius savo sutuoktinei A. R. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nubrozdinimu kairio dilbio apatiniame trečdalyje ir kraujosruva kairio peties srityje, pagrįstai vadovavosi aptartais nukentėjusiosios parodymais ir kitais jos nurodytas aplinkybes patvirtinančiais įrodymais, o A. R. nuo įrodymų visumos atsietą versiją, kad sutuoktinės atžvilgiu jokio smurto jis nenaudojo, įvertino kritiškai. Visų pirma, A. R. parodymai dėl aptariamų aplinkybių nebuvo nuoseklūs. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. R. teisme nurodė, kad apkabino nukentėjusiąją per pečius, prašė ją eiti ir „nedaryti cirkų“, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu jis buvo nurodęs kitas aplinkybes – kad paėmė sutuoktinei už rankos, apie tai, kad buvo apglėbęs per pečius ir sakė nurodytus žodžius, neminėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo teisme nurodytą įvykio versiją dar apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė liudytoja A. K. (S.), parodžiusi, kad A. R. buvo nukentėjusiąją apkabinęs per pečius ir sakė jai, kad ji nedarytų cirkų. Be to, šiame kontekste įvertintinas ir byloje esantis nuteistojo ranka rašytas ir jo namuose rastas raštelis (1 t., b. l. 175-176), iš kurio turinio matyti, kad įvykio aplinkybės jame išdėstytos taip, tarsi raštelį būtų rašiusi A. K. (S.). Nuteistasis A. R., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas dėl minėto raštelio surašymo aplinkybių, prašė vadovautis jo kitame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) duotais parodymais. Iš byloje esančio Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės 2016 m. vasario 20 d. nutarimo ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. R. tvirtino minėtą raštelį surašęs mobilaus ryšio telefonu kalbėdamas su A. K. (S.), kuri jam papasakojo įvykio aplinkybes, kuris jas užrašė, kad nepamirštų (1 t., b. l. 132-141). Tuo tarpu A. K. (S.) nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad apie savo parodymus policijos pareigūnams su nuteistuoju nėra kalbėjusi, teisme nurodė, kad su nuteistuoju yra kalbėjusi rugsėjo ar spalio mėnesį tik apie tai, kad teismų maratonas prasidėjo. Šios aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad A. R. galėjo suderinti savo parodymus su vienintelės šiame epizode tiesiogiai visą konfliktą mačiusios liudytojos A. K. (S.) parodymais, todėl šių asmenų parodymai skundžiamame teismo nuosprendyje pagrįstai įvertinti kritiškai.Pagrindo abejoti nukentėjusiųjų A. R. ir S. S. parodymais nenustatyta ir dėl viešosios tvarkos pažeidimo epizodo. Byloje nustatyta, kad į įvykio vietą atvykęs nukentėjusysis S. S. ir pamatęs, kad jo sutuoktinė A. K. (S.) sėdi prie automobilio vairo, o nuteistasis A. R. iš galo šio automobilio stumdosi su nukentėjusiąja A. R., jis pirmiausia ištraukė automobilio raktelius iš spynelės, o po to bandė išskirti A. R. su A. R.. Šioje dalyje visų įvykyje dalyvavusių asmenų (A. R., A. R., S. S. ir A. S.) parodymai nesiskiria. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, S. S. parodymai dėl to, kokiu būdu jį sužalojo A. R., buvo pakankamai detalūs. Nukentėjusysis S. S. viso proceso metu nuosekliai parodė, kad jam nuteistąjį atskyrus nuo A. R., pastarasis jam bandė spirti, tačiau jis smūgio išvengė, gindamasis trenkė A. R. į veidą, šis jam sudavė atgal į veidą, vienu metu nuteistasis buvo nukritęs ant žemės, taip pat parodė, kad konfliktas buvo nutrūkės, po to A. K. (S.) pradėjo sakyti nuteistajam: ,,A., jis neatiduoda raktelių, daryk ką nors“ ir vėl prasidėjo muštynės, A. R. jį puolė, spyrė, kumščiavo, jie buvo nukritę ant žemės, kažkokie du nepažįstami vyrai juos atskyrė. Nors teisme nukentėjusioji A. R. nurodė, kad negali detaliai nurodyti kiekvieno iš muštynėse dalyvavusių asmenų smurtinių veiksmų, tačiau jos parodymai apie muštynių eigą – A. R. sudavė į S. S. į veidą, spyrė į kojas, S. S. gynėsi, sudavė atgal į veidą, abu grūmėsi, kad muštynės buvo nutrūkusios, po to A. R. vėl puolė smūgiuoti S. S., pastarasis nuo jo gynėsi, abu nukrito ant žemės, juos išskyrė du vyrai, iš esmės atitinka nukentėjusiojo S. S. parodymus. Teisme apklaustas liudytojas E. D. taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad atvykus į įvykio vietą A. R. jam pasakė, jog S. S., ją gindamas, susimušė su A. R.; S. S. jam paaiškino analogiškai (gindamas A. R. susimušė su A. R.).Apeliaciniame skunde ginčydamas nukentėjusiojo S. S. nurodytas aplinkybes dėl A. R. smurtinių veiksmų, apeliantas vadovaujasi filmuotoje vaizdo medžiagoje (1 t., b. l. 70) užfiksuotais duomenimis, iš kurių, jo teigimu, nematyti, kad S. S. apskritai būtų patyręs kokius nors sužalojimus. Tačiau teisėjų kolegija, ištyrusi minėtą įrodymą, taip pat byloje esančioje kitoje filmuotoje vaizdo medžiagoje (1 t., b. l. 84) užfiksuotus duomenis, nustatė, kad iš šių duomenų yra aiškiai matoma, kad S. S. buvo sužalota nosis, iš nosies bėgo kraujas. Aplinkybę, kad įvykio metu S. S. buvo sužalotas veidas, patvirtino ir teisme apklaustas į įvykio vietą atvykęs liudytojas policijos pareigūnas E. R.. Be to, paties nukentėjusiojo viso proceso metu nurodytos aplinkybės, kad aptartų muštynių metu jam buvo sužalota nosis, praskelta lūpa, padaryti nubrozdinimai ir mėlynės petyje, kojoje, rankoje, atitinka Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. liepos 18 d. specialisto išvadoje Nr. G1851/2016(02) jam nustatytus sužalojimus – nosies ir viršutinės lūpos sumušimas, odos nubrozdinimai dešinėje rankoje, dešinėje kojoje, konstatuojant, kad jie galėjo būti padaryti 2016 m. birželio 21 d. kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu (1 t., b. l. 51).Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo versija, kad jis tik gynėsi nuo S. S. smūgių ir pats jokių aktyvių veiksmų neatliko, ne tik prieštarauja išdėstytiems įrodymams, bet ir nėra pagrįsta jokiais kitais objektyviais duomenimis. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad šią versiją patvirtina liudytojų A. K. (S.) ir A. P. F. parodymai. Nors liudytoja A. K. (S.) parodė, kad nuteistąjį puolė ir pirmasis smūgius sudavė S. S., tačiau teismui kyla abejonių dėl šios liudytojos parodymų patikimumo ne tik dėl paminėtų aplinkybių, susijusių su parodymų suderinimu, bet ir dėl jos parodymų nenuoseklumo. Teisme liudytoja A. K. (S.) nurodė, kad nuteistąjį A. R. sutiko prie (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės „Maxima“, jis priėjo ir paprašė parvežti namo, ji neklausė jo, kodėl jį reikia pavežti, alkoholio kvapo nuo jo nesijautė, jis nebuvo išgėręs. Tuo tarpu iš byloje esančios filmuotos vaizdo medžiagos (1 t. b. l. 84) matyti, kad liudytoja į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams kelis kartus nurodė, kad A. R. jai paskambino mobilaus ryšio telefonu ir paprašė pavežti jį namo, kadangi jis buvo išgėręs. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad liudytoja A. K. (S.) yra suinteresuota byloje duoti nuteistajam palankius parodymus, todėl jos parodymai dalyje dėl A. R. inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybių nelaikytini patikimais įrodymais.Kaip minėta, savo gynybinę versiją A. R. taip pat grindžia liudytojo A. P. F. parodymais, kuomet jis teisme teigė, kad būtent jaunesnio amžiaus žmogus (S. S.) konflikto metu buvo pranašesnis prieš vyresniojo amžiaus žmogų (apeliantą), kad vienu momentu A. R. netgi buvo nukritęs, kai tuo tarpu nukentėjusysis stovėjo. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokia šio liudytojo parodymų interpretacija, kadangi A. P. F. teisme aiškiai ir nedviprasmiškai parodė, kad muštynių metu smūgiavo abu asmenys. Be to, vertinant šio liudytojo teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, matyti, kad jis nematė, kas pirmasis pradėjo muštynes, nes jam priėjus prie lango, jos jau buvo prasidėjusios, vyriškiai jau buvo susikibę vienas į kitą, todėl jo nurodoma aplinkybė, kad iš pradžių jaunesnis asmuo buvo pranašesnis, nereiškia, kad šis asmuo ir buvo muštynių iniciatorius.Kaip nepagrįstas atmetamas ir apelianto argumentas, kad svarbiu įrodymu laikytinos jam A. R. po konflikto rašytos trumposios žinutės, iš kurių turinio („Nors tu ir nevertas to, bet man tavęs gaila buvo kai tave mušė, tu sugriovei savo gyvenimą su ta kale, gaila man tavęs labai gaila“) matyti, kad ne A. R., o S. S. naudojo fizinį smurtą. Byloje nustatyta, kad smurtinius veiksmus atliko ir S. S., dėl ko A. R. sveikata konflikto metu buvo nežymiai sutrikdyta – valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. birželio 22 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) jam konstatuota poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, blauzdose, odos nubrozdinimai kaktoje, kairėje alkūnėje, krūtinėje, dešinėje alkūnėje (1 t., b. l. 97-98). Todėl A. R. nurodomos aplinkybės, kad nuteistasis buvo mušamas, atitinka byloje nustatytas aplinkybes, tačiau nepatvirtina apelianto daromos išvados, kad konfliktinėje situacijoje smurtinių veiksmų iniciatorius buvo S. S.. Teisėjų kolegija taip pat nesivadovauja liudytojo R. M. parodymais, nes šis liudytojas tiesiogiai įvykyje nedalyvavo ir kaltinime nurodytų aplinkybių nematė, jis teisme nurodė tik tai, ką jam apie konfliktą buvo pasakojusi A. R. ir A. R., kurie, būdami konfliktiškuose santykiuose, jų bendram draugui galėjo pasakoti netikslias įvykio aplinkybes, nuslėpdami tam tikras aplinkybes arba nurodydami nebūtus faktus.Šioje baudžiamojoje byloje išdėstytų aplinkybių analizė leidžia spręsti, kad apylinkės teismas teisingai įrodymus sujungė į vieną nuoseklią ir logišką grandinę, vertino visus įrodymus bendrame (visumos) kontekste ir pagrįstai laikė, kad jų pakanka išvadai, jog A. R. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis smurtaudamas nežymiai sutrikdė savo sutuoktinės A. R. sveikatą ir tuo pačiu metu, toje pačioje viešoje vietoje kaltinime nurodytu įžūliu elgesiu padarė nukentėjusiajam S. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydamas viešąją rimtį. A. R. padarytos nusikalstamos veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje baudžiamasis įstatymas pritaikytas teisingai. Nors apeliantas nekelia bausmės individualizavimo klausimo, tačiau nuosprendį ginčija ir dėl jam nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nuteistojo teigimu, įvykio metu jo neblaivumas nebuvo patikrintas, todėl vien tik liudytojo E. R. parodymai nėra pakankami šios aplinkybės konstatavimui. Atsakant į šiuos argumentus, pažymėtina, kad atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimui nėra būtina, kad asmens neblaivumas būtų patikrintas alkotesteriu, šis faktas gali būti nustatytas ir kitais byloje esančiais objektyviais duomenimis. Nagrinėjamu atveju iš įvairių įrodymų šaltinių –liudytojų E. R., E. D., nukentėjusiųjų, iš dalies ir liudytojos A. K. (S.) parodymų, taip pat filmuotoje vaizdo medžiagoje ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Trečios kuopos Antrojo būrio vyriausiojo patrulio 2016 m. birželio 21 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų, neginčijamai nustatyta, kad A. R. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus. Teisėjų kolegija pritaria teismo išvadoms dėl šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimo.Esant nurodytų aplinkybių visumai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 54 ir 41 straipsniuose nustatytų nuostatų, taip pat nuosprendžiu teisingai išspręsti kiti klausimai dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų.Dėl išdėstytų motyvų Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo A. R. skundas atmetamas.

Nukentėjusiojo S. S. atstovas advokatas R. G. apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikė pinigų priėmimo kvitą Serija (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 34), iš kurio matyti, kad nukentėjusysis S. S. advokatui sumokėjo 300 eurų už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58-222/2018, 2K-143-696/2017, 2K-177-696/2015, 2K-303/2014 ir kt.). Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuriame ginčijami klausimai tiesiogiai susiję su nukentėjusiojo S. S. interesais byloje, todėl jis buvo priverstas kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos. Dėl to nukentėjusiojo turėtos advokato pagalbos išlaidos dėl jos atstovavimo apeliacinės instancijos teisme turi būti atlygintos, tačiau patirtos atstovavimo išlaidos turi būti proporcingos suteiktai pagalbai. Apygardos teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą (baudžiamoji byla apeliacine tvarka išnagrinėta per du teismo posėdžius), į tai, kad nukentėjusiojo atstovas dalyvavo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl jam bylos medžiaga buvo žinoma, sprendžia, kad nukentėjusiojo patirtos 300 eurų išlaidos yra proporcingos suteiktai advokato teisinei pagalbai ir priteistinos iš nuteistojo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo A. R. nukentėjusiajam S. S. 300 (tris šimtus) eurų jo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.