- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-12
- Bylos Nr.
- e2S-1514-657/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16842-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Pareiškėjas
- mažosios bendrijos „Finalaw“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Finalaw“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-12880-1040/2024, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja MB „Finalaw“ kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.e2-2511-1077/2024; ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui V. B. atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
2. Nurodė, kad yra V. B. kreditorė, perėmusi pradinės kreditorės BUAB „Ievroka“ teises ir pareigas, kuri nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, nors byloje priimtas teismo sprendimas dėl 19 680,60 Eur skolos priteisimo yra akivaizdžiai susijęs su atsakovo V. B. kreditorės teisėmis ir pareigomis. Skolininko V. B. ir tariamos kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarimai dėl tos pačios skolos jau yra pripažinti kaip pažeidžiantys kreditorių teisėtus turtinius interesus, atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr.e2SP-12482-592/2023, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-17089-1176/2024 buvo panaikinta teismo nutartis, ir atsisakyta patvirtinti taikos sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo V. B. dėl 19 680,60 Eur skolos, teismui konstatavus kitų kreditorių teisėtų interesų pažeidimą.
3. Atsakovas V. B. ir ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai gerai žinoma skolininko bloga turtinė padėtis, nutylėjo nuo teismo informaciją apie jau teismo konstatuotą kreditorių teisių pažeidimą civilinėje byloje Nr. eA2-17089-1176/2023 dėl tos pačios atsakovo skolos ir kitas esmines svarbias aplinkybės, kurios, jeigu būtų buvusios teismui žinomos, nebūtų leidusios priimti teismo sprendimo dėl skolos priteisimo.
4. Pareiškėja nepažeidė trijų mėnesio termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo, nes tik 2024 m. balandžio 15 d. iš antstolio R. Vižainiškio, kuris vykdo išieškojimą iš skolininko V. B. ir kuris viešose varžytynėse pardavė skolininkui V. B. priklausantį turtą – AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, buvo gautas pranešimas, kad antstolis gavo vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-2511-1077/2024.
5. Iš civilinės bylos Nr. eA2-17089-1176/2023 nustatyta, kad skolininkas V. B. piktnaudžiaudamas neteisminės taikos sutarties institutu, siekdamas sukurti tariamą skolinį pagrindą bei nuslėpdamas nuo teismo duomenis apie jo jau turimus įsipareigojimus teisėtiems kreditoriams, o teismui nesinaudojant CPK 179 straipsnio 3 dalyje numatyta teise naudotis registrų duomenimis, pagal kurią V. B. tampa tariamai skolingu įvairioms dažnai jokios veiklos nevykdančioms, tarpusavyje susijusioms įmonėms per tuos pačius atstovus yra ne vienkartinis atvejis, o pasikartojantis veiksmas. Nurodytos aplinkybės grindžiamos civilinių bylų Nr. e2SP-12482-592/2023, Nr. eA2-16840-819/2023, Nr. e2SP-12904-1134/2023, Nr. eA2-16839-1089/2023, Nr. e2-16883-1101/2023, Nr. e2SP-13573-984/2023, Nr. eA2-16841-1125/2023, Nr. Nr. e2SP-11956-987/2023, Nr. e2A-16276-1101/2023, Nr. e2-16455-1169/2023, Nr. e2SP-13654-984/2023 duomenimis. V. Ž. ir V. B. yra buvę UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai, akcininkai. Teismas konstatavo, kad V. B., prisiimdamas taikos sutartimi prievolę per trumpą terminą sumokėti didelę skolą, kuri atsirado tik 2023 m., nors jo finansinė padėtis buvo bloga ir tuo metu turėjo didelės apimties prievoles kitiems kreditoriams, kurių reikalavimo teisės atsirado anksčiau, elgėsi nesąžiningai kitų kreditorių atžvilgiu ir tokiu būdu pažeidė jų turtines teises, tame tarp suinteresuoto asmens BUAB „Ievroka“, kuri turi V. B. 32 927 Eur dydžio reikalavimo teisę. Kadangi tarp V. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. birželio 4 d. sudaryta taikos sutartis pažeidžia suinteresuoto asmens BUAB „Ievroka“ teises ir teisėtus interesus, ji teismo negalėjo būti patvirtinta. Įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu byloje, kurioje dalyvavo tos pačios šalys ir dėl tos pačios V. B. prisiimtos 19 680,60 Eur skolos, teismas jau konstatavo, kad V. B. prisiimta skola, pažeidžia kitų kreditorių teisėtus interesus.
6. Skolininko V. B. kreditorė BUAB „Ievroka“ pateikė teismui duomenis apie tokiomis pat aplinkybėmis, kaip ir nagrinėjamu atveju, jau nemokaus skolininko prisiimtus įsipareigojimus, kada visais atvejais vykdomąjį dokumentą buvo siekiama gauti, prieš antstoliui skirstant lėšas už parduotas akcijas. Neteisminė taikos sutartis patvirtina, sudarius taikos sutartį tarp V. B. ir UAB „Autoinvest“ (civilinė byla Nr.e2SP-13744-845/2023 dėl skolininko prisiimto 39 151,65 Eur įsipareigojimo). 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-17226-1069/2023 yra atnaujintas teismo procesas civilinėje byloje Nr. e2SP-13744-845/2023. Neteisminė taikos sutartis patvirtina sudarius taikos sutartį tarp V. B. ir MB Tora LT (civilinė byla Nr.e2SP-11956-987/2023 dėl skolininko prisiimto 19 982,40 Eur įsipareigojimo); neteisminė taikos sutartis patvirtina sudarius taikos sutartį tarp V. B. ir UAB „Diguva“ (civilinė byla Nr.e2SP-13573-984/2023 dėl skolininko prisiimto 20 000 Eur įsipareigojimo). 2023 m. rugsėjo 26 d. įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-16839-1089/2023 panaikinta nutartis ir atsisakyta patvirtinti taikos sutartį. Neteisminė taikos sutartis patvirtina sudarius taikos sutartį tarp V. B. ir UAB „Olilyja“ (civilinė byla Nr.e2SP-13654-984/2023 dėl skolininko prisiimto 95 000 Eur įsipareigojimo). 2023 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-16276-1101/2023 panaikinta nutartis, atsisakyta patvirtinti taikos sutartį ir pripažintas netekusiu galios vykdomasis raštas išduotas civilinėje byloje Nr. e2SP-13654-984/2023. Neteisminė taikos sutartis patvirtina sudarius taikos sutartį tarp V. B. ir UAB „Olilyja“ (civilinė byla Nr.e2SP-12904-1134/2023 dėl skolininko prisiimto 60 000 Eur įsipareigojimo). Skolininkas V. B., jau būdamas skolingas kreditorei BUAB „Ievroka“ ir kitiems teisėtiems kreditoriams, prisiėmė įsipareigojimų 253 813 Eur sumai, kurių žinomai neturėjo jokių galimybių vykdyti ir nei vienu iš nurodytų atvejų skolininkas nėra sumokėjęs tariamiems kreditoriams jokių piniginių lėšų, tariamos skolos kreditoriams V. B. buvo prisiimtos tik tam, kad nesąžiningai pretenduoti į varžytynėse gautas pinigines lėšas. Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra juridinis asmuo, kuriam inicijuotas likvidavimas, taigi, ji nevykdo jokios veiklos ir šis statusas nėra pasikeitęs, kas papildomai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra fiktyvus kreditorius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 27 d. nutartimi pareiškėjos prašymo netenkino.
8. Teismas nurodė, kad pareiškėja į teismą kreipėsi 2024 m. gegužės 21 d., t. y. nepraleidusi trijų mėnesių termino kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Duomenų, leidžiančių spręsti kitaip, teismui nepateikta.
9. Iš prašomos atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-2511-1077/2024 duomenų matyti ir joje 2024 m. vasario 19 d. priimto sprendimo už akių ginčo dalykas byloje buvo skola, kilusi iš dvišalio ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo V. B. susitarimo, kurio pagrindu buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Pareiškėja kaip atsakovo kreditorė neturėjo jokių teisių į ginčo objektą, sprendime nėra tiesiogiai pasisakoma dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų. Teismo sprendimas nesukuria pareiškėjai jokių teisių ar pareigų. Pareiškėjai kaip atsakovo kreditorei net ir dalyvaujant procese ir vertinant jos pareiškime nurodytus argumentus apie kreditorių teisių pažeidimus, skolininko nemoką ir jo suteiktą pirmenybę kitam kreditoriui, esant nenuginčytiems šalių sutartiniams santykiams, PVM sąskaitoms faktūroms, kurios yra griežtos atskaitomybės finansinis dokumentas, iš nenuginčyto šalių sandorio kylančios teisės ir pareigos nepasikeis. Byloje priimtas teismo sprendimas objektyviai negali turėti įtakos pareiškėjos teisėms, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą.
Šalies argumentai
10. Pareiškėjos nurodomi argumentai susiję su jos kaip atsakovo V. B. kreditorės reikalavimais atsakovui, jos kaip kreditorės teisių pažeidimu vykdymo procese. CK numato ne vieną kreditoriaus teisių gynybos būdą, kuriuo pareiškėjas galėjo pasinaudoti. Vienas iš jų yra kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana) (CK 6.66 str.). Šiuo atveju pareiškėja kaip kreditorė pasirinko netinkamą savo galimai pažeistų teisių gynybos būdą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
11. Atskirajame skunde pareiškėja MB „Finalaw“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2511-1077/2024. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėja nepagrindė byloje, kurioje prašoma atnaujinti teismo procesą, priimto teismo sprendimo įtakos jos teisėms. Teismas visiškai nenagrinėjo pareiškėjos argumentų, kad civilinėje byloje Nr. eA2-17089-1176/2023 jau yra įrodyta 2023 m. spalio 19 d. įsiteisėjusia teismo nutartimi pareiškėjos kaip kreditorės (pradinė kreditorė BUAB „Ievroka“) teisių pažeidimas dėl to paties santykio, t. y. skolininko V. B. prisiimtų įsipareigojimų dėl tų pačių 19 680,60 Eur piniginių lėšų. Priimto teismo sprendimo pagrindu yra išduotas vykdomasis raštas, kuris pateiktas vykdyti antstoliui R. Vižainiškiui. Jeigu šio teismo sprendimo pagrindu būtų išieškomos lėšos LUAB „(duomenys neskelbtini)“, šių lėšų apimtyje proporcingai sumažėtų kreditorės MB „Finalaw“ gaunamos lėšos. Poveikį MB „Finalaw“ teisėms ir pareigoms daro visas teismo sprendimas. Atsisakymas atnaujinti teismo procesą esminiai pažeidžia kreditorės MB „Finalaw“ teises ir pareigas. Proceso atnaujinimo stadijoje teismas negalėjo pasisakyti, kad ir atnaujinus procesą iš nenuginčyto šalių sandorio kylančios teisės ir pareigos nepasikeis. Tokia išvada gali būti daroma tik išnagrinėjus bylą, atnaujinus teismo procesą. Be to, kreditoriui ir siekiant actio Pauliana ginčyti skolininko sudarytą sandorį, bet neatnaujinus proceso šioje byloje, kurioje tokio sandorio pagrindu yra priteista skola, kreditoriaus pažeistos teisės tampa neapginamos, paneigiama kreditoriaus konstitucinė teisė ginti savo pažeistas teises teisme. Nei civilinėje byloje Nr. e2-2511-1077/2024, nei civilinėje byloje Nr. eA2-17089-1176/2023 civilinėje byloje Nr. eA2-17089-1176/2023 joks ginčo nagrinėjimas nevyko, buvo formaliai priimti teismo procesiniai sprendimai. Kitų galimybių apginti savo pažeistas teises apeliantė neturi. Teismas netinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika. Byloje Nr. 3K-3-453/2011 ir šioje byloje nagrinėto ginčo aplinkybės iš esmės skiriasi, nes prašymą atnaujinti teismo procesą pateikęs asmuo dalyvavo bylos nagrinėjime, galėjo ginti savo pažeistas teises, teikti argumentus, įrodymus, prašymus. Kasacinėje byloje Nr.3K-3-42/2010 prašymą atnaujinti teismo procesą pateikęs asmuo neįrodė savo ryšio su teismo sprendimo įtaka jo teisėms ir pareigoms. Tuo tarpu šioje byloje pareiškėjos argumentai yra, kad civilinėje byloje Nr. eA2-17089-1176/2023 įsiteisėjusia teismo nutartimi jau yra įrodytas apeliantės kreditoriaus teisių pažeidimas jos skolininkui V. B. prisiimant įsipareigojimus dėl tos pačios sumos, todėl, dalyvaujant tiems patiems proceso dalyviams, kreditorei nereikia dar kartą įrodinėti savo teisių pažeidimo, kuris jau yra nustatytas įsiteisėjusia teismo nutartimi.
11.2. Atsakovo V. B. kreditorė MB Finalaw (pradinė kreditorė BUAB „Ievroka“) nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, nors byloje priimtas teismo procesinis sprendimas dėl 19 680,60 Eur skolos priteisimo yra akivaizdžiai susijęs su atsakovo kreditoriaus teisėmis ir pareigomis. Šiuo atveju šalys prisidengė teismo procesu, nuslėpė nuo teismo aplinkybės dėl kreditorių interesų pažeidimo konstatavimo civilinėje byloje Nr. eA2-17089-1176/2023, nesąžiningai ir piktavališkai siekdamos užvaldyti varžytynėse gautas lėšas, į kurias turi teises teisėti atsakovo skolininko V. B. kreditoriai. Pareiškėja, kuri yra atsakovo V. B. kreditorė, šiame procese nebuvo išklausyta, nebuvo tiriami ir vertinami jos pateikti įrodymai ir argumentai, kurie, jeigu teismui būtų buvę žinomi bylos nagrinėjimo metu, nebūtų sudarę galimybių teismui priimti procesinį sprendimą. Skolininkas jau ne pirmą kartą sąmoningai neįtraukia kreditorių į bylų nagrinėjimą, kai yra sprendžiama dėl skolininko teisių ir pareigų. Teisės būti išklausytam pažeidimas savo ruožtu šiuo atveju reiškia, kad, į bylą neįtraukus atsakovo kreditorės pareiškėjos MB „Finalaw“ ir jos neišklausius apie bylai svarbias aplinkybes, netinkamai buvo išnagrinėta byla, o, sprendžiant dėl faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, padaryta klaida, pasisakant dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų, kurią reikia ištaisyti. Pareiškime dėl proceso atnaujinimo kreditorė nurodė, kokios aplinkybės liko neišnagrinėtos ir buvo netinkamai nustatytos ir tai buvo klaidos pagrindas.
11.3. Teismas neatsižvelgė, kad civilinėje byloje Nr. eA2-17089-1176/2023 įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią šioje byloje. Civilinėje byloje Nr. eA2-17089-1176/2023 buvo konstatuotas kreditorių teisių pažeidimas dėl tos pačios V. B. prisiimtos 19 680,60 Eur skolos, dėl kurios UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar kartą kreipėsi į teismą jau civilinėje byloje Nr. e2- 2511-1077/2024. Todėl kreditoriui nereikia įrodinėti, kad V. B. prisiimta 19 680,60 Eur skola pažeidžia kitų kreditorių teisėtus interesus, civilinėje byloje Nr. e2-2511-1077/2024 negalėjo būti priimtas teismo sprendimas dėl tos pačios skolos priteisimo. Be to, prašymo pateikimo metu buvo nurodytos žinomos ir aktualios bylos, kuriose buvo teikiami prašymai dėl proceso atnaujinimo. Priimant teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2511-1077/2024 neabejotinai jau egzistavo ir pradinio kreditoriaus BUAB „Ievroka“ finansinis reikalavimas, kurį įsigijo naujoji kreditorė MB „Finalaw“. Taigi, skolos prisiėmimo šioje byloje metu, t. y. 2023 m. gegužės 2 d., skolininkas V. B., prisiimdamas įsipareigojimus, jau turėjo ženkliai didelių pradelstų įsipareigojimų BUAB „Ievroka“ ir kitiems kreditoriams. Tariamos skolos kreditoriams skolininko V. B. buvo prisiimtos vien tik tam, kad nesąžiningai pretenduoti į varžytynėse gautas pinigines lėšas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra fiktyvi kreditorė, nes nevykdo jokios veiklos ir šio prašymo dėl teismo proceso atnaujinimo dienai. Visiškai nepagrįstas teismo argumentas dėl griežtos atskaitomybės sąskaitų faktūrų, nes LUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir yra likviduojama dėl to, kad nėra atskleidusi savo apskaitos duomenų, tiek, kiek yra reikalaujama pagal teisės aktus. Eilėje išnagrinėtų bylų jau yra priimti ir įsiteisėję teismu procesiniai sprendimai dėl proceso atnaujinimo ir skolininko V. B. piktybiškai prisiimtų skolinių įsipareigojimų, kreditorių teisių pažeidimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju nenustatyta.
13. Ginčas byloje kilo dėl civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimo pagrindus, taikymo.
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proceso atnaujinimo institutas – išskirtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje B. prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje S. H. prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2010).
15. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių asmenų, bet ir viešąjį interesą, kai to negalima padaryti instancine tvarka, tačiau procesas turi būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl aplinkybių, kurias pareiškėjas nurodė kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. Taigi, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų (CPK 365 str. 1 d.).
16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-2511-1077/2024 pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos priteisimo 2024 m. vasario 19 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovo V. B. ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 19 680,60 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (19 680,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 498 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei 8,08 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei. Šio sprendimo pagrindu 2024 m. kovo 13 d. išduotas vykdomasis raštas.
17. Pareiškėja MB „Finalaw“ 2024 m. gegužės 21 d. teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. kai teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. birželio 27 d. nutartimi pareiškėjos prašymo netenkino ir sprendė, kad priimtas teismo sprendimas objektyviai negali turėti įtakos pareiškėjos teisėms.
18. Apeliantė teigia, kad kitoje civilinėje byloje 2023 m. spalio 19 d. įsiteisėjusia teismo nutartimi, turinčia prejudicinę galią, jau yra įrodyta pareiškėjos kaip kreditorės teisių pažeidimas dėl to paties santykio, atsakovo V. B. kreditorė MB „Finalaw“ nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, nors priimtas teismo procesinis sprendimas dėl 19 680,60 Eur skolos priteisimo yra akivaizdžiai susijęs su kreditorės teisėmis ir pareigomis.
19. Pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys turi teisę paduoti prašymą atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytais pagrindais (jei sprendimu teismas nusprendė dėl jų teisių ir pareigų). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, pažymėta, kad procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą pažeidžiamas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014; kt.).
20. Spręsdamas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, teismas turi vertinti, ar, atsižvelgiant į teisinio santykio, dėl kurio buvo nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, pobūdį, pareiškėjas pagal jo prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes laikytinas suinteresuotu asmeniu, kuris turėjo būti teismo įtrauktas į prašomą atnaujinti bylą, t. y. ar yra pagrįstas pagrindas teigti, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nuspręsta dėl pareiškėjo materialiųjų teisių ir pareigų, nesudarant pareiškėjui galimybės dėl to pasisakyti teismo procese. Tuo tarpu dėl to, ar pareiškėjo neįtraukimas į teismo procesą konkrečiu atveju lemia byloje priimtų teismų procesinių sprendimų neteisėtumą (pareiškėjo teisių pažeidimą) bei būtinybę juos keisti ar naikinti, turi būti sprendžiama ne antrajame, o trečiajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape (nagrinėjant bylą atnaujintame procese) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022).
21. Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje taip pat nurodoma, kad prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, bet pareiškėjas turi nurodyti materialiosios teisės norma pagrįstą konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, dėl kurių teismas nusprendė, neįtraukęs jo į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų pareiškėjo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 str. 1 d.); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos. Neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012, 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014, 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019).
22. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyto pagrindo procesui Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2511-1077/2024 atnaujinti. MB „Finalaw“ neįrodė savo suinteresuotumo. Teismas pagrįstai vertino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimas už akių pareiškėjai nesukelia neigiamų materialiųjų pasekmių, t. y. kad yra be pagrindo ir neteisėtai apribota pareiškėjos materialioji subjektinė teisė kuo didesne apimtimi patenkinti savo reikalavimą iš skolininko atsakovo V. B. turto. Pažymėtina, kad kitų, tame tarpe ir pareiškėjos, atsakovo kreditorių buvimas pats savaime nepaneigė ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės reikalauti skolos iš V. B. priteisimo. Pareiškėja nepateikė įrodymų, leidžiančių manyti, kad atsakovo piniginė prievolė atsiskaityti pagal pateiktas 2023 m. gegužės 2 d. Nr. ABV 2023-001 (13 404,60 Eur) ir 2023 m. gegužės 5 d. Nr. ABV 2023-002 (6 276 Eur) sąskaitas faktūras nebuvo galiojanti.
23. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo nebuvo nurodytos faktinės aplinkybės ar pateikti argumentai bei įrodymai, kurie realiai pagrįstų pareiškėjo dalyvavimo įtaką, vertinant šalių susiklosčiusius materialiuosius teisinius santykius ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimo už akių teisėtumą bei pagrįstumą, būtų lėmę kitokį civilinės bylos Nr. e2-2511-1077/2024 rezultatą. Pirmosios instancijos teismas tik konstatavo, kad sąskaitos faktūros nėra nuginčytos, tačiau išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės visų bylos aplinkybių kontekste neatliko, vertino procesines prielaidas procesui byloje atnaujinti.
24. Nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. eA2-17089-1176/2023 Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. e2SP-12482-592/2023, 2023 m. spalio 19 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2SP-12482-592/2023 ir atsisakė patvirtinti pareiškėjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. B. 2023 m. birželio 4 d. taikos sutartį.
25. Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisine pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 str. 2 p.). Fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatymo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019; 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-916/2024).
26. Vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eA2-17089-1176/2023 neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai. Kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje, kuri iš esmės buvo išspręsta 2024 m. vasario 19 d. sprendimu už akių, ginčo dalykas buvo skola, kilusi iš dvišalio ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo V. B. susitarimo, kurio pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Taigi, civilinėje byloje Nr. e2-2511-1077/2024 teismo sprendimu už akių patvirtinta atsakovo prievolė atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal galiojančias sąskaitas faktūras, priteisiant įsiskolinimą. Pareiškėjos turimos teisės ir pareigos šio ryšio niekaip nekeistų. Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. eA2-17089-1176/2023 teismo 2023 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-12482-592/2023 tik buvo supaprastinta tvarka patvirtinta pareiškėjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. B. 2023 m. birželio 4 d. sudaryta taikos sutartis, jokios su minėtomis sąskaitomis faktūromis susijusios aplinkybės nebuvo įrodinėjamos ir tiriamos.
27. Šiuo atveju reikšminga yra ir tai, kas, beje, yra išaiškinta ir skundžiamoje nutartyje, kad pareiškėja, kaip skolininko V. B. kreditorė, turi galimybę savo galimai pažeistas teises ginti kitais įstatyme nustatytais būdais, pavyzdžiui, atskiroje byloje ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana) (CK 6.66 str.), todėl proceso atnaujinimas negalimas ir dėl šio aspekto.
28. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011 ir 2010 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010 pateiktus bendro pobūdžio išaiškinimus, o ne rėmėsi pagal konkrečias faktines aplinkybes kasacinio teismo suformuotu situacijos teisiniu įvertinimu, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jomis vadovavosi netinkamai.
29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
30. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai neteikia teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, todėl pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.