Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka nagrinėjo atnaujintoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės ,,OLILYJA“ ir V. B. pateiktą prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Byloje suinteresuotu asmeniu dalyvauja bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ,,Ievroka“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

suinteresuotas asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Ievroka“ (toliau – ir Bendrovė) pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atnaujinus procesą, panaikinti pastarojoje byloje priimtą nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo, pripažinti negaliojančia V. B. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „OLILYJA“ sudarytą taikos sutartį ir priimti naują sprendimą atsisakyti patvirtinti neteisminę taikos sutartį tarp UAB „OLILYJA“ ir V. B..

2023 m. rugpjūčio 8 d. Bendrovei iš antstolio R. V. tapo žinoma apie V. B. sudarytą neteisminę taikos sutartį, pagal kurią V. B. tampa tariamai skolingu UAB „OLILYJA“ pagal Bendrovei šiuo metu dar nežinomus skolos atsiradimo pagrindus tuo metu, kai artėja terminas skirstyti lėšas už parduotą turtą skolininko kreditoriams. Tačiau jau šiuo metu Bendrovei žinomos aplinkybės leidžia teigti, kad tariama neteismine taikos sutartimi yra siekiama pažeisti teisėtų kreditorių interesus tariamai esama skola pretenduojant į gautų piniginių lėšų paskirstymą. Bendrovės teigimu, nagrinėjant neteisminės taikos sutarties patvirtinimo klausimą teismui turėjo būti atskleisti duomenys apie tai, kiek V. B. turi kreditorių ir šie kreditoriai turėjo būti įtraukti į civilinės bylos nagrinėjimą, nes skolininko V. B. prisiimta skola be jokios abejonės pažeidžia kitų teisėtų kreditorių teisėtus interesus. Dėl tokių skolininko V. B. ir UAB „OLILYJA“ veiksmų Bendrovė jau artimiausiu metu kreipsis į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, UAB „OLILYJA“ susiejant su pareiškėjai gerai žinomu V. Ž.. Paaiškina, kad Bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu ir dėl to atsakingas būtent V. B.. Bendrovei kelia abejonių V. B. dalyvavimo šiame procese autentiškumas, ar jis veikia pats, ar už jį veikia kiti asmenys. Bendrovė siekia, kaip galima greičiau užkirsti kelią akivaizdžiai neteisėtų veiksmų tolimesniam atlikimui, teisėtų kreditorių interesų pažeidimui.

Pabrėžė, kad teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis sudarė prielaidas skolininkui V. B. nesąžiningai pasitelkiant su juo susijusią UAB „OLILYJA“ bei sukčiaujant pretenduoti į 2023 m. liepos 27 d. turto pardavimo iš varžytinių aktu kitų kreditorių gautinus reikalavimų patenkinimus. Mat taikos sutarties sudarymo metu V. B. turtinė padėtis jau buvo labai sunki. Pagal antstolio R. V. pažymą apie vykdymo eigą skolininkas V. B. neturi turto, skolos iš jo išieškojimas problematiškas (negalimas), V. B. atžvilgiu yra vykdomos 33 vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo. Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)Bendrovė jau yra įrodžiusi Actio Pauliana pagrindų taikymą V. B. atžvilgiu. UAB „OLILYJA“ bloga V. B. turtinė padėtis turėjo būti žinoma iš areštų aktų registre įregistruotų areštų, abi taikos sutarties šalys yra susijusios, nes skolininkas V. B. yra tampriai susijęs su UAB „OLILYJA“ per V. Ž.. Labai tikėtina, kad vykdomojo rašto išdavimas buvo motyvuojamas bloga skolininko turtine padėtimi, nes kaip matyti skolininkas pagal taikos sutartį nėra atlikęs jokių apmokėjimų.

Kadangi taikos sutarties patvirtinimo metu skolininkas V. B. jau turėjo ženkliai didelių pradelstų įsipareigojimų pareiškėjai ir kitiems kreditoriams, taikos sutartimi, pareiškėjos teigimu, buvo taip pat pažeista Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.390-1 straipsnio imperatyviai sureguliuota atsiskaitymų eiliškumo tvarka. Nagrinėjamos bylos šalių V. B. ir su juo susijusios UAB „OLILYJA“ taikos sutartimi buvo pažeisti Bendrovės interesai, nes piktnaudžiaujant neteisminės taikos sutarties institutu bei sukčiaujant su skolininku susijusi UAB „OLILYJA“ nesąžiningai pretenduoja į skolininko V. B. lėšas, gautas vykdymo procese, kai kitų kreditorių reikalavimo teisė jau gerokai anksčiau patvirtinta įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir kitais vykdomaisiais dokumentais. Skolininkas V. B. tokiu būdu (piktybiškai) netenka galimybės lėšų sąskaita padengti kitų kreditorių reikalavimų, kurių vykdymo terminai yra suėję gerokai anksčiau.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į pateiktą prašymą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

2023 m. spalio 17 d. nutartimi teismas Bendrovės prašymą atnaujinti procesą byloje patenkino, paskyrė UAB „OLILYJA“ bei V. B. 2023 m. gegužės 30 d. sudarytos taikos sutarties tvirtinimo klausimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2023 m. spalio 27 d. ir nustatė byloje dalyvaujantiems asmenims terminą iki 2023 m. spalio 25 d. pateikti papildomus įrodymus ir paaiškinimus, reikšmingus taikos sutarties patvirtinimo klausimui išspręsti. 2023 m. spalio 17 d. nutartimi teismas procesą byloje atnaujino CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kuris numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.

Motyvuojamoji dalis

CPK 370 straipsnio 4 dalis numato, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.

Iki teismo posėdžio jokie papildomai įrodymai, prašymai iš byloje dalyvaujančių asmenų negauti.

Byloje priimamas naujas sprendimas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2023 m. gegužės 30 d. neteismine tvarka sudaryta taikos sutartimi pareiškėjai V. B. ir UAB „OLILYJA“ susitarė dėl V. B. prievolių pagal pareiškėjų 2022 m. kovo 30 d. sudarytą laidavimo sutartį, kuria V. B. įsipareigojo atsakyti UAB „OLILYJA“ visu savo turtu, jeigu UAB „Isora“ tinkamai ir laiku neįvykdys visų savo prievolių ar jų dalies pagal pardavimo sutartį Nr. OLI-02, pasirašytą tarp UAB „Isora“ ir UAB „OLILYJA“, įvykdymo. Taikos sutarties 9 ir 11 punktais V. B. įsipareigojo sumokėti UAB „OLILYJA“ 60 000 Eur mokėjimų grafike nurodyta tvarka. Tai yra, taikos sutartimi V. B. susitarė, kad nurodytą skolos sumą sumokės nuo 2023 m. birželio 15 d. iki 2025 m. kovo 26 d. Taikos sutarties 13 punktu šalys taip pat susitarė, kad V. B. praleidus bent vieną įmoką arba įmokėjus mažesnę sumą nei nurodyta taikos sutarties 11 punkte esančiame mokėjimų grafike, kreditorius turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo dokumento išdavimo visai likusiai 11 punkte nurodytai nepadengtai skolos sumai, 5 proc. metinių palūkanų sumai, skaičiuojamai nuo skolos neapmokėjimo dienos iki visiško atsiskaitymo pagal taikos sutartį dienos, ir teikti vykdomąjį dokumentą vykdymui.

Suinteresuoto asmens BUAB „Ievroka“ pateikti įrodymai patvirtina, kad tuo metu, kai teismas patvirtino 2023 m. gegužės 30 d. taikos sutartį, priverstine tvarka iš pareiškėjo V. B. suinteresuotam asmeniui BUAB „Ievroka“ buvo išieškoma 32 927 Eur skola (neįskaičius palūkanų), kuri priteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat pagal Antstolių informacinės sistemos duomenis iš V. B. buvo vykdomi skolų išieškojimai ir kitiems kreditoriams (valstybei, UAB „Finansų bitė verslui“, SĮ „Susisiekimo paslaugos“, UAB „GelvoraSergel“). Draudžiamųjų pajamų taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo metu pareiškėjas V. B. neturėjo. Vienintelis jo vardu registruotinas turtas buvo UAB „Panerių metalas“ akcijos, iš kurių vykdomas V. B. skolų išieškojimas priverstine tvarka. Paminėtos akcijos, patenkinus BUAB „Ievroka“ ieškinį, Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 2 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)kaip neteisėtai sudaryto ir nuo sudarymo momento negaliojančio akcijų perleidimo sandorio objektas grąžintos pareiškėjui V. B..

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vertinant, ar yra viešasis interesas tuo atveju, kai šalys bylą baigia taikos sutartimi, atsižvelgtina į tai, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti. Teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, turi aiškinti, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Pažeidžiant kitų asmenų teises, pažeidžiama ir nustatyta teisės tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 59 punktas).

Taikos sutartis, pažeidžianti trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus, kaip pažeidžianti viešąjį interesą, negali būti tvirtinama. Vienas iš atvejų, kai taikos sutartis, remiantis CPK 42 straipsnio 2 dalimi, negali būti tvirtinama, jeigu nuo teismo yra nuslepiami kiti skolininko pagal taikos sutartį kreditoriai ir tikroji skolininko finansinė padėtis bei galimybės tokią sutartį vykdyti joje nustatytomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-403/2020, 67 ir 74 punktai).

Pareiškėjai UAB „OLILYJA“ ir V. B. duomenų apie pastarojo kreditorius, kai pateikė teismui patvirtinti jų neteismine tvarka sudarytą taikos sutartį, neatskleidė. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad taikos sutartį pareiškėjas V. B. sudarė, nors faktiškai buvo ir yra nepajėgus ją įvykdyti. V. B. neturi pajamų, į vienintelį jo turimą turtą išieškojimą yra nukreipę kiti kreditoriai.

Faktą, kad V. B. nebuvo pajėgus įvykdyti taikos sutarties ir ši aplinkybė jam neabejotinai turėjo būti žinoma sudarant taikos sutartį, pagrindžia ne tik viešai prieinami duomenys apie V. B. turtinę padėtį, bet taip pat ir po taikos sutarties patvirtinimo teismine tvarka atlikti veiksmai. V. B. pagal taikos sutartį neatliko nė vieno mokėjimo, UAB „OLILYJA“ prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl 60 000 Eur skolos išieškojimo teismui pateikė 2023 m. birželio 16 d. ir šį prašymas teismas 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi patenkino. Toks veiksmas atliktas prieš antstoliui pradedant skirstyti kreditoriams lėšas, gautas varžytynėse pardavus V. B. priklausiusias UAB „Panerių metalas“ akcijas.

Be to, sprendžiant dėl to, ar 2023 m. gegužės 30 d. taikos sutartis gali būti patvirtinta, netiesiogiai svarbios ir suinteresuoto asmens BUAB „Ievroka“ nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas V. B. teismui 2023 m. gegužės–birželio mėn. pateikė tvirtinti šešias (įskaitant su UAB „OLILYJA“ sudarytą sutartį) neteismine tvarka sudarytas taikos sutartis (bylos (duomenys neskelbtini)). Pagal visas sutartis V. B. prisiėmė prievolę sumokėti kreditoriams, kurie iki tol nebuvo teismine tvarka pareiškę pretenzijų V. B., ne mažiau kaip 253 814 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad nė vienos taikos sutarties sąlygų V. B. nevykdė.

Taigi, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad V. B., nepažeisdamas kitų savo kreditorių teisių ir teisėtų interesų (sumažindamas jų galimybes atgauti kiek įmanomai didesnę skolų dalį ar kitaip apribodamas šią teisę), negalėjo, t. y. buvo finansiškai nepajėgus, vykdyti su UAB „OLILYJA“ sudarytos taikos sutarties sąlygų. Dėl to taikos sutartis, kaip pažeidžianti suinteresuoto asmens BUAB „Ievroka“ teises ir teisėtus interesus, negalėjo būti teismo patvirtinta. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)panaikinama ir taikos sutartį atsisakoma patvirtinti (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 2 d. nutarties panaikinimas kartu reiškia, kad netenka galios 2023 m. rugpjūčio 4 d. teismo nutartis dėl vykdomojo rašto dėl 60 000 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš V. B. išdavimo remiantis minėtos taikos sutarties sąlygomis.

Suinteresuotas asmuo BUAB „Ievroka“ taip pat prašo pripažinti taikos sutartį negaliojančia. Atnaujinus procesą šioje byloje sprendžiamas tik taikos sutarties patvirtinimo klausimas. Atsisakius patvirtinti taikos sutartį, pastaroji nesukuria jokių teisinių padarinių. Dėl to pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 64 punktas) negali būti sprendžiamas klausimas dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia. Atsižvelgiant į tai, bylos dalis pagal suinteresuoto asmens prašymą dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, 371 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsisakyti patvirtinti pareiškėjų UAB „OLILYJA“ ir V. B. 2023 m. gegužės 30 d. sudarytą taikos sutartį.

Nutraukti bylos dalį pagal suinteresuoto asmens BUAB „Ievroka“ prašymą dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Nutarties dalis dėl bylos nutraukimo per 7 (septynias) dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Kita nutarties dalis neskundžiama.