Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus ir civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas), Vytauto Kursevičiaus, Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (epizode AS „B“) ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (epizode AS „B“, priedo Nr. 1 suklastojimas) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams, pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (epizode AS „B“, priedo Nr. 2 suklastojimas) nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams, pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (epizode AS „B“, priedo Nr. 3 suklastojimas) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams, pripažintas kaltu pagal BK 301 straipsnio 1 dalį (epizode AS „B“, suklastoto antspaudo panaudojimas priede Nr. 1) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams, pripažintas kaltu pagal BK 301 straipsnio 1 dalį (epizode AS „B“, suklastoto antspaudo panaudojimas priede Nr. 2) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams, pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (epizode UAB „V“) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams, pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (epizode su M. K.) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams, pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (epizodas su M. K.) ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (epizode su UAB „A“) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams, pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (epizode su R. K.) ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (epizodas su UAB „V“) ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (epizodas su UAB „V“, įgaliojimo suklastojimas) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams, pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (epizodas su UAB „V“, nuomos sutarties suklastojimas) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams, pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (epizodas su UAB „A“, teisinių paslaugų sutarties suklastojimas) ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (epizodas su UAB „V“) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams, pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl UAB „RS H“ akcijų pirkimo) ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, pripažintas kaltu pagal BK 245 straipsnį (veika dėl teismo sprendimo nevykdymo) ir paskirtas 30 (trisdešimt) parų areštas, pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (epizodas su UAB „D. L.“, dėl sąskaitos faktūros) ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams, pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (epizodas su UAB „D. L.“, dėl darbų atlikimo akto) ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais ir galutinė subendrinta bausmė S. K. paskirta laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams. Į bausmės laiką įskaitytas S. K. suėmimo laikas nuo 2018-04-12 iki 2018-04-26. S. K. išteisintas dėl veikos, numatytos BK 301 straipsnio 1 dalyje padarymo (epizodas su AS „B“, suklastoto antspaudo panaudojimas priede Nr. 3). Tenkintas UAB „A“ civilinis ieškinys ir priteista iš S. K. 249,07 Eur (du šimtai keturiasdešimt devyni Eur 07 ct) žalos atlyginimui. Tenkintas M. K. civilinis ieškinys ir priteista iš S. K. 2910,68 Eur (du tūkstančius devyni šimtai dešimt Eur 68 ct) žalos atlyginimui. Iš dalies tenkintas UAB „V“ civilinis ieškinys ir priteista iš S. K. 18267,95 Eur (aštuoniolika tūkstančių du šimtai šešiasdešimt septyni Eur 95 ct) žalos atlyginimui, 3000 Eur (trys tūkstančiai Eur) delspinigių, 265,87 Eur (du šimtai šešiasdešimt penki Eur 87 ct) išlaidų advokatui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. S. K. nuteistas už tai, kad, veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, kartu su M. Č. (miręs duomenys neskelbtini)), 2013 m. gruodžio 20 d., apie 17.30 val., kreipėsi į AS „B“ Vilniaus filialą, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), Nemėžis, Vilniuje, dėl mini krautuvo „Komatsu SK 1020“, ser. Nr. F00647, 51378,22 litų vertės (14880,16 Eur), mini ekskavatoriaus „Komatsu PC35MR-2“, ser. Nr. 10715, 41959,93 litų vertės (12152,44 Eur), ir mini ekskavatoriaus „Komatsu PC18MR-2“, ser. Nr. 17448, 9864,10 litų vertės (2856,84 Eur), nuomos bei pateikęs suklastotus UAB „P“ 2013-12-19 nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašytus dokumentus juos išsinuomojo ir sutartu laiku negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, AS „B“ Vilniaus filialui priklausantį turtą – 29889,44 Eur vertės.

Be to, jis, nuteistas už tai, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, priede Nr. 1 prie nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-12-20 technikos perdavimo-priėmimo iš AS „B“ Vilniaus filialas akte panaudojęs žinomai suklastotą, nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje nenustatyto asmens pagamintą UAB „P“ antspaudą, uždėjo suklastoto bendrovės antspaudo spaudą ir pasirašė kaip įmonės atstovas - projektų vadovas S. K., nors tikrovėje įmonėje nedirbo, taip pasinaudojo žinomai suklastotu antspaudu ir suklastojo tikrą dokumentą.

Be to, jis, nuteistas už tai, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, priede Nr. 2 prie nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-01-07 technikos perdavimo-priėmimo iš AS „B“ Vilniaus filialas akte panaudojęs žinomai suklastotą nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje nenustatyto asmens pagamintą UAB „P“ antspaudą, uždėjo suklastoto bendrovės antspaudo spaudą ir pasirašė, taip pasinaudojo žinomai suklastotu antspaudu ir suklastojo tikrą dokumentą.

Be to, jis, nuteistas už tai, kad, tęsdamas nusikalstamą veiką, priede Nr. 3 prie nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-02-28 technikos perdavimo-priėmimo iš AS „B“ Vilniaus filialas akte pasirašė kaip įmonės atstovas S. P., taip suklastojo tikrą dokumentą.

Be to, jis nuteistas už tai, kad nenustatytu laiku pagamino žinomai netikrą dokumentą, laikė ir 2013-12-31 panaudojo netikrus UAB „P“ rekvizitus ir antspaudą, o būtent, 2013-12-31 UAB „V“ patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai, melagingai UAB „V“ direktoriui G. Š. prisistatęs UAB „P“ teisininku S. P. bei pateikęs netikrus UAB „P“ rekvizitus ir atspaudą, su UAB „V“ direktoriumi G. Š. sudarė patalpų subnuomos sutartį Nr. 2013/12/31 ir išsinuomojo 112 m² bendrojo ploto patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių miestas.

Be to, jis nuteistas už tai, kad nenustatytu laiku pagamino žinomai netikrą dokumentą, laikė ir 2014-02-03, apie 8 val., panaudojo netikrus UAB „P“ rekvizitus ir antspaudą, o būtent, 2014-02-03, apie 8 val., patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai, melagingai ūkininkui M. K. prisistatęs UAB „P“ teisininku S. P. bei pateikęs netikrus UAB „P“ rekvizitus ir antspaudą, su M. K. sudarė nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ją pasirašė, uždėjęs įmonės atspaudą suklastojo tikrą dokumentą ir išsinuomojo teleskopinį keltuvą „Manitou MT 732“, unikalus Nr. 906012.

Be to, jis nuteistas už tai, kad savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent, 2014-02-03, apie 8 val., patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai, melagingai ūkininkui M. K. prisistatęs UAB „P“ teisininku S. P. bei pateikęs netikrus UAB „P“ rekvizitus ir antspaudą, sudarė su M. K. nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir išsinuomojo – apgaule įgijo svetimą M. K. priklausantį turtą - teleskopinį keltuvą „Manitou MT 732“, unikalus Nr. 906012, už atlygį 5000 litų (1448,10 Eur) be PVM per mėnesį, kurio vertė 132000 Lt (38229,84 Eur), kurio negrąžino.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2012-08-30, apgaulingai atstovaudamas UAB „Ž“ Vilniaus regiono vadovui ir pateikęs UAB „Ž“ įmonės dokumentus su antspaudu, sudarė su UAB „A“ automobilių remonto, techninės bei kitokios priežiūros paslaugų teikimo ir atsarginių detalių 2012-08-30 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią 2012-09-03 UAB „Ž“ iš UAB „A“ pagal PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo 860 litų (249,07 Eur) vertės prekių ir paslaugų, suėjus terminui 2012-09-02 minėta sąskaita faktūra apmokėta nebuvo, taip panaudodamas apgaulę įgijo svetimą UAB „A“ priklausantį turtą – 249,07 Eur.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2014-05-28, apgaulingai atstovaudamas ir prisistatęs UAB „A“ direktoriaus pavaduotoju, su R. K. pasirašęs ir uždėjęs netikrą UAB „A“ antspaudą, 2014-05-28 sudarė su R. K. statybos mechanizmų bei įrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl mini ekskavatoriaus „Takeuchi TB016“, serijos Nr. 1609592, 45000 litų (13032,90 Eur) vertės, su ekskavatoriaus kaušu 20 cm, 600 litų (173,77 Eur) vertės, ekskavatoriaus kaušu 30 cm, 700 litų (202,73 Eur) vertės, vartomu-planiruojamu ekskavatoriaus kaušu 100 cm, 1500 litų (434,43 Eur) vertės, priklausančių R. K., jų terminui pasibaigus negrąžino, taip panaudodamas apgaulę įgijo svetimą R. K. priklausantį 47800 litų (13843,84 Eur) vertės turtą, padarydamas šiam 47800 litų (13843,84 Eur) turtinę žalą.

Be to, jis, nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su M. Č. (miręs (duomenys neskelbtini)), nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje pagamino žinomai netikrą dokumentą, jį laikė ir gabeno, o būtent, panaudojo netikrus UAB „A“ rekvizitus ir antspaudą bei pasirašydami vietoje direktoriaus I. B., suklastojo UAB „A“ 2013-08-20 įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo UAB „A“ direktorius, veikiantis pagal įstatus, įgalioja darbų vykdytoją M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) deklaruotas gyvenamasis adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, veikti ir atstovauti UAB „A“ vardu bendradarbiaujant su UAB „V“ (kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), pasirašyti pastolių sutartį, priedus prie sutarties, priėmimo-perdavimo aktą.

Be to, jis, nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su M. Č. (miręs (duomenys neskelbtini)), apgaule prisistačius UAB „A“ darbuotojais S. P. ir M. Č., žinodami ir suprasdami, kad jie UAB „A“ nedirba, turėdami išankstinį tikslą neatsiskaityti ir neatlygintinai užvaldyti turtą, įgijo iš UAB „V“ fasadinius pastolius, o būtent: 2013-08-21, tiksliai nenustatytu laiku, prie UAB „V“ sandėlio, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, pateikdami netikrą 2013-08-20 UAB „A“ įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) M. Č. veikti ir atstovauti bendrovės vardu bendradarbiaudami su UAB „V“ ir M. Č., kaip UAB „A“ darbų vadovui, 2013-08-21 pasirašė su UAB „V“ ilgalaikę pastolių nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei patvirtino parašą UAB „A“ antspaudu, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013-08-21, tiksliai nenustatytu laiku, prie UAB „V“ sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, pateikdami netikrą 2013-08-20 UAB „A“ įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) M. Č. veikti ir atstovauti bendrovės vardu bendradarbiaudami su UAB „V“, priėmimo-perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo iš UAB „V“ 957,54 m², 182670 litų (52904,89 Eur) vertės fasadinių pastolių, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2014-01-24, tiksliai nenustatytu laiku, prie UAB „V“ sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, pateikdami netikrą 2014-01-24 UAB „A“ įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) M. Č. veikti ir atstovauti bendrovės vardu santykiuose su UAB „V“ priėmimo-perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo iš UAB „V“ 1571 m² 222895 litų (64554,85 Eur) vertės fasadinių pastolių, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2014-02-20, tiksliai nenustatytu laiku, prie UAB „V“ sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, pateikdami netikrą 2014-01-24 UAB „A“ įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) M. Č. veikti ir atstovauti bendrovės vardu santykiuose su UAB „V“ priėmimo-perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo iš UAB „V“ 860 m² 156200 Lt (45238,65 Eur) vertės fasadinių pastolių, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2014-02-28, tiksliai nenustatytu laiku, prie UAB „V“ sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, pateikdami netikrą 2014-01-24 UAB „A“ įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) M. Č. veikti ir atstovauti bendrovės vardu santykiuose su UAB „V“ priėmimo perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo iš UAB „V“ 860 m², 155300 Lt (44977,99 Eur) vertės fasadinių pastolių, jų negrąžino ir taip bendrais su M. Č. veiksmais įgijo didelės vertės svetimą, UAB „V“ priklausantį, turtą – 4248,54 m² fasadinių pastolių, iš viso 717065 Lt (207676,38 Eur) vertės.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2014-02-13, tiksliai nenustatytu laiku, UAB „A“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kaip S. P. pasirašė su UAB „A“ 2014-02-13 teisinės pagalbos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip suklastojo tikrą dokumentą.

Be to, jis nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2013-09-13 iki 2013-11-19, tiksliai nenustatytu laiku, UAB „V“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kaip tariamas UAB „A“ atstovas S. P. pasiimdamas prekes iš UAB „V“, pasirašė 2013-09-16 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-09-17 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) bei apmokėdamas už iš UAB „V“ įsigytas prekes kaip tariamas UAB „A“ atstovas S. P., pasirašė 2013-09-13 pinigų priėmimo kvite serija (duomenys neskelbtini) ir 2013-11-19 pinigų priėmimo kvite serija (duomenys neskelbtini), taip suklastojo tikrus dokumentus.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2013-03-12, tiksliai nenustatytu laiku, UAB „D“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kaip S. P. pasirašė 2013-03-12 UAB „RS H“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje bei 2013-03-12 UAB „RS H“ dokumentų perdavimo akte ir taip suklastojo tikrus dokumentus.

Be to, jis, nuteistas už tai, kad S. P. vardu įgijęs UAB „RS H“ akcijas pagal 2013-03-12 akcijų prikimo-pardavimo sutartį, nevykdė Šiaulių apygardos teismo 2013-10-30 nutarties ir per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikotarpį bankroto administratoriui UAB „B“ neperdavė UAB „RS H“ priklausančių dokumentų.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2014-01-31 UAB „D. L.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Šiauliai, išrašytoje sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „P“ perka iš UAB „D. L.“ vertikalias žaliuzes PA 16 kiekį 19,032 m2 už 670 Lt (194,05 Eur) bei pasivadinęs neegzistuojančiu UAB „P“ teisininku S. P., pasirašė sąskaitoje faktūroje, taip suklastojo tikrą dokumentą.

Be to, jis, nuteistas už tai, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014-02-03 UAB „D. L.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, darbų atlikimo akte įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „P“ priėmė eksploatuoti vertikalias žaliuzes bei pasivadinęs neegzistuojančiu UAB „P“ teisininku S. P., pasirašė darbų atlikimo akte, taip suklastojo tikrą dokumentą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 11 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį arba skirti švelnesnę bausmę arba bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, atidedant bausmės vykdymą, arba skirti maksimalią baudą.

2.1. Skunde nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai priimdami 2018 m. birželio 11 d. apkaltinamąjį nuosprendį išsamiai neištyrė byloje esančių faktinių duomenų, daiktinių, rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

2.2. Teigia, kad teismas vertindamas nusikalstamą veiklą, kuri numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje, neatsižvelgė į tai, kad S. K., kuris nurodytas sutartyje tarp UAB „P“ ir AS „B“, neslėpė savo asmenybės ir pateikė asmens dokumentą bendrovės atstovui, teigia, kad buvo įsitikinęs, jog veikia bendrovės naudai. Nurodo, kad V. Ū. žinojo apie tai, jog veikiama jo bendrovės vardu, ir iš to turėjo naudos, bei nuosprendyje nenustatyta, kaip iš S. K. asmuo transformavosi į S. P..

2.3. Pažymi, kad teismas vertindamas veiką pagal BK 182 straipsnio 2 dalyje su M. K. dėl teleskopinio krautuvo „Manitou 735“ nuomos neištyrė rašytinių įrodymų, spėjo darydamas prielaidą, jog visus įrašus atliko S. K.. Apeliantas nurodo, kad su šia veika yra susijęs tik tiek, jog padėjo susigrąžinti krautuvą, be to, buvo netiksliai nustatyta krautuvo vertė.

2.4. Nurodo, kad teismas pripažindamas apeliantą kaltu epizode su UAB „V“ dėl pastoliu nuomos nesigilino į bylos duomenis, netyrė įrodymų, susijusiu su jo nekaltumu. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neapklausė UAB „V“ akcininko J. K., kuris žinojo, jog apeliantas yra S. K.. Taip pat teigia, kad tiek vairuotojai, tiek kiti liudytojai parodo, kad apeliantas nebuvo nei pastolių pakrovimo vietoje kur buvo pasirašoma sutartis, nei pastolių iškrovimo vietose. M. Č. pats dalyvavo sudarant sutartis dėl pastolių nuomos, dėl transportavimo. Nurodo, kad minėtu laikotarpiu apeliantas nebuvo Lietuvoje, tai gali patvirtinti daug liudininkų, be to, UAB „V“ nepateikė pastolių įsigyjimą ir vertę pagrindžiančių duomenų. Atkreipia dėmesį, jog bendrovė vykdydama veiklą daugiau nei trejus metus neteikia VĮ Registrų centrui finansinių ataskaitų.

2.5. Nurodo, kad dėl veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, epizode su R. K. dėl mini ekskavatoriaus nuomos, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir neatsižvelgė į naujai įsigaliojusią įstatymo redakcija – BK 190 straipsnio 1 dalį, bei BK 3 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Nurodo, kad R. K. miniekskavatorius nėra didelės vertės, kadangi, kaip pats R. K. nurodė, jį pirko nenaują, sugedusį, apytiksliai mokėjo apie 20–25 tūkstančius litų, be to, jokių įsigijimą patvirtinančių objektyvių duomenų nepateikė, remonto išlaidų pagrįsti negalėjo, o turto vertė grindžiama tik nuomos sutartyje įrašyta verte, tai, anot apelianto, neatitinka realios daikto vertės (LAT kasacinė nutartis Nr.2K-99/2007). Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pasikeitus MGL dydžiui šis įstatymo pasikeitimas neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, bei nurodė kasacinio teismo nutartį 2K-429-303/2015, kurioje iš esmės teigiama priešingai. Be to, nurodo, kad UAB „A“ apeliantui suteikė įgaliojimą veikti ir atstovauti bendrovei sudarant nuomos sutartį. Nors pats direktorius I. B. to nepatvirtino teisiamajame posėdyje, tačiau pačioje bendrovėje įgaliojimų apskaitos registre yra neginčijami įrodymai, jog toks įgaliojimas buvo išduotas, tai gali patvirtinti A. Č., Vilniaus padalinio vadovas. Taip pat su R. K. buvo sutarta dėl miniekskavatoriaus pirkimo-pardavimo, todėl jo pardavimas nėra nusikalstamas veikimas.

2.6. Apeliantas skunde cituoja LAT praktiką, nurodo, kad analogiškais atvejais būtina nustatyti ne tik pačią pavojingą veiką – dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, tačiau ir pavojingus padarinius, priežastinį ryšį tarp veikos ir didelės žalos padarymo bei kaltininko tyčią. Dokumento suklastojimui pagrįsti nepakanka nustatyti neteisingų duomenų įrašymo į dokumentą fakto, o būtina atskleisti kaltės turinį, nustatant tiek kaltininko psichinį santykį su pavojinga veika, tiek su pavojingais padariniais, nustatyti, kokie buvo kaltininko tikslai ir motyvai. Nurodo, jog atskleidžiant BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį, kai kaltinama, kad toks nusikaltimas padarytas bendrininkaujant, turi būti nustatyta ir tai, kuo pasireiškė kiekvieno iš bendrininkų poelgis, kokiomis aplinkybėmis veika buvo padaryta, ar nenutolęs priežastinis ryšys tarp kaltininkų pastangų ir dokumento suklastojimo fakto, ar vien jų veiksmai dėsningai nulėmė nusikalstamos veikos rezultatą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-390/2010). Teigia, kad šioje byloje teismas pripažinęs, kad išteisintojo veiksmais jokia reali didelė žala niekam nebuvo padaryta, padarė teisingą išvadą.

2.7. Apeliantas teigia, kad teismas neištyrė byloje esančių rašytinių įrodymų, dokumentų, kaip to reikalauja BPK normos, neapklausė specialisto dėl rašysenos ekspertizės būtinumo, todėl nebuvo pašalintos abejonės, pažeidė lygiateisiškumo ir proporcingumo principus. Nurodo, kad liudytojų parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, todėl byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie jokių dokumentų suklastojimą. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas argumentuodamas nuosprendį rėmėsi prielaidomis apie tai, jog visus dokumentus suklastojo apeliantas. Teigia, kad veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstami nesant objektyvaus pagrindo, tyčios bei esminio sukčiavimo požymio–apgaulės, neištyrus rašytinių įrodymų (nuomos sutarties tarp UAB „P“ ir AS „B“, UAB „V“ nuomos sutarties, M. K. nuomos sutarties ir priedo, UAB „A“, UAB „V“, UAB „RS H“, UAB „V“, UAB „D. L.“ dokumentų susijusių su byla), dėl to netinkamai interpretuojant bylos aplinkybes ir darant prielaidomis pagrįstas išvadas, nepagrįstai buvo konstatuota, jog visas nusikalstamas veikas įvykdė S. K..

2.8. Nurodo, kad teismas pripažindamas jį kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį epizode su UAB „A“ nepagrįstai civilinius santykius transformavo į baudžiamuosius. Nurodo, kad buvo UAB „Ž“ vienintelis akcininkas ir direktorius nuo 2012-05-30 iki 2012- 08-30, vėliau pardavė akcijas UAB „M“, iš jos gavo teisę atstovauti bendrovei Vilniaus regione platinant jos produktus bei paslaugas. Teigia, kad iš bendrovės gavo pavedimą sudaryti automobilių remonto sutartį, ji ir buvo sudaryta su UAB „A“. Nurodo, kad teismas, vertindamas veiką kaip sukčiavimą, netinkamai taikė įstatymą, kadangi veikoje nėra esminio požymio apgaulės, nes tai, jog sąskaita nebuvo apmokėta laiku, dar nerodo sukčiavimo elemento. Nurodo, kad tai, kaip apmokamos bendrovės sąskaitos, turėjo kontroliuoti bendrovės vadovas J. M.. Taip pat nurodo, kad asmuo nebūtinai turi dirbti bendrovėje, kad galėtų įstatymų nustatyta tvarka atstovautų bendrovės interesams, mano, kad tarp bendrovių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, nurodo Kasacinio teismo nutartis (2K-432/2017, 2K-268/2008, 2K-99/2011, 2K-535/2011, 2K-454/2012, 2K-7-255/2012, 2K- 357/2005, 2K-239/2011, 2K-535/2011).

2.9. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, jį pripažindamas kaltu pagal BK 245 straipsnio 1 dalį, rėmėsi prielaida, jog jis žinojo apie teismo sprendimą perduoti bankroto administratoriui UAB „RS H“ dokumentus. Teigia, kad jis apie tokį teismo sprendimą nežinojo, bei neturėjo pareigos pristatyti bankroto administratoriui dokumentų, nes jis nebuvo susijęs su minėta bendrove.

2.10. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas disponavimą suklastotu spaudu neištyrė aplinkybių, kas uždėjo spaudą ant AS „B“ priedų Nr.1 ir Nr. 2, kas padarė įrašus, nurodo, kad teismas neištyrė daiktinio įrodymo, o būtent spaudo, ar jis yra suklastotas. Teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi tik V. Ū. parodymais. Nurodo, jog jis UAB „P“ suklastotu spaudu nedisponavo.

2.11. Apeliantas nurodo, kad išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme yra gauti duomenys apie tai, jog UAB „A“ neturi pretenzijų, nes jiems nepadaryta žala, taip pat nurodo, kad R. K. pateikė raštą dėl mini ekskavatoriaus vertės, kuri nesiekia 250 MGL, bei tai, kad neturi pretenzijų, nes nepadaryta žala. Taip pat nurodo, kad M. K., UAB „D. L.“ pateikė duomenis apie tai, jog taip pat neturi pretenzijų, nes nepadaryta žala.

2.12. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas priteisė civilinius ieškinius nesant jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių žalos dydį, o civilinis ieškovas UAB „V“ kelis kartus keitė ieškinio dydį siedamas žalos dydį tai su prarastais pastoliais, tai su negautomis pajamomis, teigia, kad paskutiniame civiliniame ieškinyje žala siejama su neteisėtais veiksmais ir negautomis pajamomis, tačiau to nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys, todėl teismas subjektyviai, vienpusiškai ir šališkai išsprendė civilinio ieškinio klausimą. Taip pat nurodo, kad M. K. civilinis ieškinys 2910,68 Eur priteistas nesant jokių objektyvių ieškinio dydį pagrindžiančių duomenų, nes neišskaičiuotos gautos pajamos, užstatas ir mokėjimai už nuomą. Nurodo, kad teismas neįvertino duomenų, kad UAB „A“ 249,07 Eur civiliniam ieškiniui nėra pagrindo, nes sąskaita yra apmokėta.

2.13. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę netinkamai pritaikė BK 63–65 straipsnių normas, nes į paskirtą bausmę neįskaičiavo kitais nuosprendžiais atliktų bausmių. Nurodo, jog visos laisvės atėmimo bausmės atliktos, nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus Lietuvos teismams dėl BK 63–65 straipsnių ir 63 straipsnio 9 dalies taikymo.

2.14. Nurodo, kad teismas skirdamas laisvės atėmimo bausmę klaidingai konstatavo faktą, jog apeliantas buvo teistas, baustas administracine tvarka. Teigia, jog turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis, nuosprendis. Nurodo, kad jo pirmasis teistumas yra 2014-09-22 Vilniaus apylinkės teismo, o prieš tai buvo taikomos priverčiamojo pobūdžio medicininio gydymo priemonės ir bylos nutrauktos, o priverstinis gydymas pagal BPK bei LR BK nėra teistumas, todėl nuosprendyje minimų veikų padarymo metu buvo neteistas. Mano, kad teismas nustatydamas sunkinančią aplinkybę bendrininkavimą iš esmės padarė prielaidą, netirdamas kiekvieno iš bendrininkų vaidmens, ir nepagrįstai konstatavo sunkinančią aplinkybę – bendrininkavimą, be to, nevertino M. Č. veikos, dėl to, jog pastarasis yra miręs. Nurodo, jog M. Č. buvo paskirta teismo psichiatrinė-psichologinė stacionari ekspertizė, kuri turėjo atsakyti į klausimą, ar veikos padarymo metu asmuo buvo pakaltinamas, tačiau tokia ekspertizė nebuvo atlikta, kadangi M. Č. pasislėpė, o jį suradus mirė. Nurodo, kad dėl to kas paminėta, liko neatsakytas klausimas dėl M. Č. pakaltinamumo, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai motyvavo bendrininkavimą.

2.15. Pasak apelianto pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino bausmės atidėjimo galimybę, neatsižvelgė į apelianto sveikatos būklę, į tai, jog sunkiai serga jo motina. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai jog jis turi verslą, moka mokesčius, yra sukurtos ir kuriamos darbo vietos, dalyvauja visuomeninėje veikloje, sukūrė šeimą. Mano, jog jo pavojingumas visuomenei yra išnykęs, įskaitant tai, jog atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę ir po minimų nuosprendyje veikų, bausmės tikslai jau pasiekti, bausmę yra atlikęs.

2.16. Galiausiai apeliantas prašo: atnaujinti įrodymų tyrimą, apklausti rašysenos specialistą grafologą, spręsti klausimą dėl rašysenos ekspertizių byloje esantiems ir neištirtiems dokumentams (AS „B“ nuomos sutartis, sutarties priedai Nr.1, Nr.2, Nr.3, UAB „V“, pinigų priėmimo kvitai, sutartis UAB „RS H“, akcijų sutartis, UAB „A" teisinių paslaugų sutartis, UAB „A“ įgaliojimas, UAB „V“ nuomos sutartis, sutarties priedai), prašo apklausti byloje nurodytus ir neapklaustus liudytojus. Prašo išsireikalauti iš UAB „A“ (2013-06-01, 2014-05-30) įgaliojimų registrą, kuriame yra duomenys apie S. K. išduotus įgaliojimus. Apklausti UAB „V“ Šiaulių regiono vadovą V. V., UAB „A“ Vilniaus regiono vadovą A. Č., UAB „F“ vadovą, kurie paneigtų, jog S. K. buvo prisistatęs S. P. vardu. Prašo išsireikalauti iš UAB „V“ buhalterinius duomenis, bendroves pažymą apie pastolių vertę, įsigijimo dokumentus, išrašytų apmokėtų ir neapmokėtų sąskaitų UAB „A“ duomenis, kasos pajamų orderius. Civilinius ieškinius, priteistus byloje M. K., UAB „A“, panaikinti, taip pat atmesti UAB „V“ civilinį ieškinį. Prašo apklausti liudytojus kurie patvirtintų faktą ir pateiktų įrodymus, jog veikų padarymo metu, 2013-08, 2013-12, 2014-01, 2014-02, apeliantas nebuvo Lietuvoje, todėl nurodytais laikotarpiais negalėjo dalyvauti minėtose veikose. Prašo apklausti papildomus liudytojus, kurie patvirtintų, jog apeliantas su I. B. su niekada nebendravo kaip S. P.. Patikrinti nuosprendį dėl teisingo BK nuosprendyje minimų straipsnių, kvalifikavimo, normų taikymo, dėl BPK pažeidimų. Atlikti UAB „P“ ir UAB „A“ spaudų ekspertizę siekiant nustatyti spaudo autentiškumą ir tai, ar ant dokumentų yra būtent tas spaudas, kuris traktuojamas kaip suklastotas.

3. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo S. K. gynėja advokatė Naina Lanzbergienė prašė ginamojo apeliacinį skundą tenkinti, S. K. atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį arba skirti švelnesnę bausmę, arba bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, atidedant bausmės vykdymą, arba skirti maksimalią baudą, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nuteistojo S. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Nagrinėjamo nuteistojo S. K. skundo kontekste pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-118-746/2016). Taigi, apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363-746/2016). Šioje baudžiamojoje byloje nuteistasis S. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį, atnaujinti įrodymų tyrimą arba sušvelninti jam paskirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

6. Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą, tačiau būtina pažymėti, kad tai yra apeliacinės instancijos teismo teisė, bet ne pareiga. Apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimą turi atlikti tais atvejais, kai reikia ištirti pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes, turinčias esminės reikšmės teismo išvadoms, arba pakartotinai ištirti įrodymus, kurie yra prieštaringi ir esami prieštaravimai nėra pašalinti. Nuteistasis S. K. apeliaciniame skunde prašydamas atnaujinti įrodymų tyrimą nurodo eilę veiksmų kuriuos turėtų atlikti apeliacinės instancijos teismas (XIV t., b. l. 86–96). Teisėjų kolegija manydama, kad šioje byloje nėra reikalinga atlikti įrodymų tyrimą, pažymi, kad nuteistasis viso pirmosios instancijos proceso metu galėjo teikti prašymus. Be to, nei S. K., nei jo gynėja pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl įrodymų tyrimo pabaigos nepateikė prašymų apklausti papildomai liudytojų, išsireikalauti dokumentų ar dar atlikti kokius papildomus veiksmus (XIII t., b. l. 158). Kai buvo sprendžiamas klausimas dėl rašysenos ekspertizės skyrimo, nuteistasis paliko šį klausimą spręsti teismui (XIII t., b. l. 168), ir dėl šio klausimo pirmosios instancijos teismas yra pasisakęs (XIV t., b. l. 14). Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymą.

7. Kartu pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), teismui gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Be to, įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas - jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-42-942/2016). Dėl to šiuo atveju nuteistajam S. K. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar rodančios, kad teismas priėmė sprendimą remdamasis prielaidomis.

8. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, pripažindamas S. K. kaltu, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išsamiai išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Dėl nusikalstamų veikų, susijusių su AS „B“

9. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su skundžiamu nuosprendžiu, kuriame nustatyta, jog nuteistasis S. K. veikdamas tiesiogine tyčia, tikslu apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, kartu su M. Č. (miręs (duomenys neskelbtini)), kreipėsi į AS „B“, dėl mini krautuvo „Komatsu SK 1020“, mini ekskavatoriaus „Komatsu PC35MR-2“ ir mini ekskavatoriaus „Komatsu PC18MR-2“, nuomos bei pateikęs suklastotus UAB „P“ nuomos sutarties pasirašytus dokumentus juos išsinuomojo ir sutartu laiku negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, AS „B“ priklausantį turtą. Nuteistasis pirmosios instancijos teismo metu, taip pat apeliaciniame skunde nurodė, kad visada prisistatydavo S. K. vardu ir nėra pasirašęs dokumentų S. P. vardu. Techniką jis nuomojo „P“ vardu, nes buvo sudaręs sutartį su „P“. Tokius nuteistojo parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai.

10. Byloje nustatyta, kad nuteistasis S. K. UAB „P“ nedirbo, neturėjo jokio įgaliojimo ar teisių veikti šios įmonės vardu. UAB „P“ vadovas V. Ū. nurodė, kad įmonė sutarties dėl technikos nuomos su AS „B“ nepasirašinėjo, sutartyje ne jo parašas, kreipėsi dėl to į policiją. S. P. nedirbo UAB „P“ ir nebuvo įgaliotas spręsti jokių klausimų. Nurodė, kad jokių sutarčių su nuteistuoju nebuvo pasirašęs, antspaudo nedavė. Dėl akcijų pardavimo buvo surašytas ketinimo protokolas, kurį perdavė policijai. Mano, kad dėl to nuteistajam S. K. ir kilo mintis tuo pasinaudoti. Pagal minėtą ketinimo protokolą S. K. neturėjo jokių teisių veikti UAB „P“ vardu. Iš liudytojo A. G. duotų parodymų pirmosios instancijos metu matyti, kad būtent nuteistasis pasirašinėjo dokumentus AS „B“ atstovo akivaizdoje, taip pat jis pristatė suklastotą UAB „P“ vardu sutartį, pirmasis apmokėjimas už techniką taip pat buvo ne iš UAB „P“, dėl to galima daryti išvadą, kad nurodyta įmonė nebuvo technikos naudotoja. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. K. parodė, kad transporto priemonėje „Komatsu PC18MR-2“, „Komatsu PC35MR-2“ įmontuota sekimo įranga buvo išmontuota. Teisėjų kolegija sutinka, su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nuteistojo ir kitų asmenų tikslas nebuvo sudaryti paprastą technikos nuomos sutartį, o sekimo įrangos išmontavimas buvo skirtas technikai paslėpti bei pasisavinti. Iš liudytojo I. B. parodymų matyti, kad nuteistasis kartu su kitu asmeniu UAB „A“ pardavė techniką, kuri jam nepriklausė, ir kurioje nebebuvo sekimo įrangos (I t., b. l. 61–62). Iš sutarties (I t., b. l. 61–62) matyti, kad ant jos uždėtas UAB „P“ antspaudas, o ją tariamai pasirašęs direktorius V. Ū.. Tačiau, kaip minėta, V. Ū. parodė, kad ten buvo ne jo parašas, kad nuteistajam S. K. antspaudo nedavė, bei nuteistasis neturėjo jokių teisių veikti UAB „P“ vardu. Taigi, iš to darytina išvada, kad nuteistasis pats ar su kitais asmenimis suklastojo nurodytą sutartį, ir ją pateikė AS „ B“. Vadovaujantis BK 190 straipsniu apgaule įgyto svetimo turto vertė gerokai viršija ribą, nuo kurios turtas veikos padarymo metu buvo laikomas didelės vertės. Pirmosios instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada jog nuteistasis S. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

11. BK 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos dalykas yra valstybinės ar visuomeninės įmonės, įstaigos ar organizacijos, taip pat privataus ūkinio subjekto – fizinio ar juridinio asmens – anspaudas, spaudas ar blankas. Nuteistasis S. K. buvo nuteistas už tai, kad priede Nr. 1 priede, priede Nr. 2 prie nuomos sutarties technikos perdavimo-priėmimo iš AS „B“ akte (I t., b. l. 63) panaudojęs žinomai suklastotą, nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir nenustatyto asmens pagamintą UAB „P“ antspaudą, uždėjo suklastoto bendrovės antspaudo spaudą ir pasirašė kaip įmonės atstovas - projektų vadovas S. K., nors tikrovėje įmonėje nedirbo, taip pasinaudojo žinomai suklastotu antspaudu ir suklastojo tikrą dokumentą. Nors nuteistasis S. K. tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, tiek savo apeliaciniame skunde nurodo, kad suklastotu spaudu nedisponavo, byloje surinkti duomenys tai paneigia. Pažymėtina, kad tarp nuteistojo S. K. kitų daiktų ir dokumentų rasti nurodyti dokumentai, susiję su technikos nuoma (III t., b. l. 135). Kad nuteistasis S. K. padarė nurodytas nusikalstamas veikas, patvirtina UAB „P“ direktoriaus V. Ū. parodymai (I t., b. l. 106; IV t., b. l. 47–48; 52–54; V t., b. l. 179–180; VIII t., b. l. 85–94; XIII t., b. l. 127–128), A. G. parodymai (I t., b. l. 76–78, 93–94; XIII t., b. l. 128–130).

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad S. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 301 straipsnio 1 dalyje, priedo Nr. 1 ir priedo Nr. 2 atveju. Dėl priedo Nr. 3 matyti, kad nuteistasis tik pasirašė kaip S. P., tačiau nėra uždėto UAB „P“antspaudo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis priedo Nr. 3 atveju padarė tik nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, todėl pagrįstai išteisino dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 301 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Dėl nusikalstamos veikos, susijusios su UAB „V“

13. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis S. K. pagamino žinomai netikrą dokumentą, laikė ir panaudojo netikrus UAB „P“ rekvizitus ir antspaudą, t. y. melagingai UAB „V“ direktoriui G. Š. prisistatęs UAB „P“ teisininku S. P. bei pateikęs netikrus UAB „P“ rekvizitus ir atspaudą, su UAB „V“ direktoriumi G. Š. sudarė patalpų subnuomos sutartį ir išsinuomojo patalpas Šiaulių mieste.

14. Nuteistasis pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad bendravo su savininku G. Š. kaip „S“. Su G. Š. tik kalbėjosi dėl patalpų nuomos bendrovės „D“ vardu. Vėliau G. Š. pasakė, kad sudarė sutartį su UAB „P“. Bendraudamas su G. Š., jam neprisistatė kaip teisininkas, o prisistatė tik kaip „S“. Tuo metu dirbo UAB „P“. G. Š. jam pasakė, kad patalpas išnuomojo UAB „P“. O jis patalpų nuomai ieškojo UAB „D“ naudai. Jis jokių dokumentų nepasirašė, nes tam nebuvo poreikio, tokius nuteistojo S. K. nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai. Jau minėta, kad kaltinamasis UAB „P“ nedirbo ir neturėjo teisės veikti šios įmonės vardu. Iš patalpų subnuomos sutarties (IV t., b. l. 183–186) matyti, kad ją pasirašė S. P., UAB „P“ vardu, bei yra uždėtas UAB „P“ antspaudas. Jau minėta, kad liudytojas G. Š. parodė, jog būtent kaltinamasis tarėsi su juo dėl patalpų nuomos bei pats kaltinamasis pasirašinėjo nuomos sutartyje ir prieduose. Pažymėtina, kad tarp nuteistojo S. K. kitų daiktų ir dokumentų rasta ir nurodyta nuomos sutartis (III t., b. l. 136). Esant nustatytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nusikalstamų veikų, susijusių su M. K.

15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis S. K. nenustatytu laiku pagamino žinomai netikrą dokumentą, laikė panaudojo netikrus UAB „P“ rekvizitus ir antspaudą, bei ūkininkui M. K. melagingai prisistatęs UAB „P“ teisininku S. P. bei pateikęs netikrus UAB „P“ rekvizitus ir antspaudą, su M. K. sudarė nuomos sutartį, ją pasirašė, uždėjęs įmonės atspaudą suklastojo tikrą dokumentą ir išsinuomojo teleskopinį keltuvą „Manitou MT 732“.

16. Kaip minėta jau anksčiau, pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistasis UAB „P“ nedirbo ir neturėjo teisės veikti šios įmonės vardu, jam nebuvo perduotas UAB „P“ antspaudas. Iš baudžiamojoje byloje esančios nuomos sutarties ir jos priedų (IV t., b. l. 135–141) matyti, kad sutartis buvo sudaryta pasinaudojant UAB „P“ kaip nuomininko duomenimis, buvo panaudotas UAB „P“ antspaudas, o visi dokumentai pasirašyti teisininko S. P. vardu, nors toks asmuo UAB „P“ nedirbo. Nuteistasis S. K. pirmosios instancijos teisme teigė, kad su M. K. jokios sutarties nepasirašė. Iš M. K. susirašinėjimo el. paštu taip pat matyti, kad dėl atsiskaitymo buvo bendraujama su R. K. kaip UAB „P“ darbuotoja, nors ji UAB „P“ taip pat realiai nedirbo, o UAB „P“ vadovo pateiktais duomenimis įmonė Šiauliuose jokio filialo neturėjo (IV t., b. l. 102–107). Nukentėjusysis M. K. parodė, kad sutartį, priedą, perdavimo-priėmimo aktą prie jo akių pasirašė nuteistasis S. K. ir uždėjo antspaudą, todėl teisėjų kolegijai nekelia abejonių pirmosios instancijos padaryta išvada, jog nuteistasis S. K. ir nuomos sutartyje pasirašęs S. P. yra tas pats asmuo. Apelianto teiginys, kad M. K. sutartį tiesiog pasiėmė biure nuo stalo yra visiškai nepagrįstas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas suklastodamas nuomos sutartį ir jos priedus, pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

17. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nuomojamą keltuvą „Manitou MT 732“ (IV t., b. l. 135) M. K. įsigijo už 239 580 Lt, tokia pačia verte jį sutiko apdrausti draudimo kompanija (IV t., b. l. 113–117, 119), keltuvo likutinė vertė buvo nurodyta 169 125,50 Lt. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog keltuvo perdavimo nuteistojo žinion vertė, nurodyta priėmimo-perdavimo akte, – 132 000 Lt – yra visiškai reali. Vadovaujantis BK 190 straipsniu apgaule įgyto svetimo turto vertė gerokai viršija ribą, nuo kurios turtas veikos padarymo metu buvo laikomas didelės vertės. Priešingai, nei nurodo nuteistasis S. K. savo apeliaciniame skunde, keltuvo vertė nustatyta tinkamai, remiantis vertė pagrindžiančiais dokumentais. Nuteistasis S. K. panaudodamas suklastotus dokumentus tariamai išsinuomojo keltuvą, nors realiai sutarto nuomos mokesčio nemokėjo, todėl apgaule įgijo svetimą M. K. priklausantį turtą – keltuvą „Manitou MT 732“. Keltuvas buvo grąžintas tik po to, kai M. K. kreipėsi į policiją (IV t., b. l. 102). Teisėjų kolegijos vertinimu, tai rodo nuteistojo S. K. nesąžiningus tikslus, o ne kaip jis apeliaciniame skunde nurodo neva suteiktą pagalbą susigrąžinant krautuvą. Kadangi tai nebuvo pavienė panašaus pobūdžio nuteistojo veika, apeliacinės instancijos teismas sutinka jog nėra pagrindo vertinti, kad tarp nurodytų asmenų buvo susiklostę civiliniai santykiai. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad S. K. pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos, susijusios su UAB „A“

18. Nagrinėjamoje byloje pagrįstai nustatyta, kad nuteistasis S. K., apgaulingai atstovaudamas UAB „Ž“ Vilniaus regiono vadovą ir pateikęs UAB „Ž“ įmonės dokumentus su antspaudu, sudarė su UAB „A“ automobilių remonto, techninės bei kitokios priežiūros paslaugų teikimo ir atsarginių detalių sutartį, pagal kurią UAB „Ž“ iš UAB „A“ įsigijo 860 litų (249,07 Eur) vertės prekių ir paslaugų, o suėjus terminui minėta sąskaita faktūra apmokėta nebuvo, taip S. K. panaudodamas apgaulę įgijo svetimą UAB „A“ priklausantį turtą – 249,07 Eur.

19. Liudytojas V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad į UAB „A“ autoservisą kreipėsi S. K., prisistatęs UAB „Ž“ direktoriumi, ir sudarė automobilių remonto techninės bei kitokios priežiūros paslaugų teikimo ir atsarginių detalių tiekimo sutartį. S. K. pateikė įmonės dokumentus, herbinį antspaudą. UAB „A“ atliko darbus už 860 litų. Pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą už suteiktas paslaugas turėjo būti atsiskaityta per 10 dienų, tačiau apmokėjimas nebuvo gautas. Iš sutarties matyti, ir nuteistasis patvirtino, kad sutartį pasirašė jis (III, b. l. 177–181). PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta, ji turėjo būti apmokėta (III t., b. l. 182). UAB „Ž“ buvęs savininkas raštu nurodė, kad nuteistasis piktybiškai vengė užsiregistruoti juridinių asmenų registre kaip naujasis įmonės vadovas, nors ne kartą buvo prašytas tą padaryti. Minėtos įmonės buvusio savininko žiniomis, nuteistasis sudarė ir daugiau fiktyvių sutarčių bei neatsiskaitinėjo už suteiktas paslaugas. Nuteistasis S. K. nurodė, kad 2012 m. gegužės mėnesį jis įsigijo „Ž“ įmonę, tapo akcininku ir vadovu, tačiau tokių duomenų juridinių asmenų registrui nepateikė. Kaip matyti iš Juridinių asmenų registro viešai prieinamų duomenų įmonė registruota senu adresu Kaune, duomenų, kad vykdytų veiklą, teiktų ataskaitas, nėra. Taigi, faktiškai įmonė veiklos 2012 metais nevykdė, todėl pagrįstai apylinkės teismas padarė išvadą, kad S. K. įmonę įsigijo be tikslo, kad įmonė vykdytų veiklą. Kadangi įmonė veiklos faktiškai nevykdė, automobilių neturėjo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad UAB „Ž“ vardu suteiktos paslaugos buvo panaudotos asmeniškai nuteistojo S. K. naudai. Nuteistasis tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodė, kad UAB „Ž“ akcijas 2012 m. rugpjūčio mėnesį perdavė UAB „M“ tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, paslaugos suteiktos 2012 m. rugsėjo 3, d., nežiūrint į tai, sąskaita turėjo būti apmokėta per 10 dienų, o paslaugos buvo suteiktos asmeniškai nuteistajam, todėl nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis nėra atsakingas už tinkamą atsiskaitymą dėl gautų paslaugų. Kadangi tai nėra pavienė panašaus pobūdžio nuteistojo veika, įsigyjant įvairias prekes, paslaugas, techniką nuomai įvairių įmonių vardu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo laikyti, kad tarp nurodytų juridinių asmenų buvo susiklostę civiliniai santykiai, bei pagrįstai nustatyta, kad nuteistasis piktybiškai, neturėdamas tikslo už jas atsiskaityti pasinaudojo UAB „Ž“ vardu, siekdamas savo naudai įgyti nurodytas prekes bei paslaugas. Teisėjų kolegija sutinka, jog nurodytos aplinkybės patvirtina, kad S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nusikalstamos veikos, susijusios su R. K.

20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis S. K. apgaulingai atstovaudamas ir prisistatęs UAB „A“ direktoriaus pavaduotoju, su R. K. pasirašęs ir uždėjęs netikrą UAB „A“ antspaudą, sudarė statybos mechanizmų bei įrangos sutartį, kurių terminui pasibaigus negrąžino, taip panaudodamas apgaulę įgijo svetimą R. K. priklausantį 47 800 litų (13843,84 Eur) vertės turtą, taip padarydamas jam turtinę žalą.

21. R. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad būtent nuteistasis S. K. su juo tarėsi dėl ekskavatoriaus nuomos, pasirašė sutartyje bei perdavimo akte, uždėjo antspaudą (III t., b. l. 108–112). Kaip matyti iš surinktų įrodymų, nuteistasis neturėjo jokio tikslo tinkamai vykdyti ekskavatoriaus nuomos sutartį, nes nuomos mokestis nebuvo mokamas, o ekskavatorių buvo bandoma parduoti J. K., tačiau tam sutrukdė policija. Nuteistasis patvirtino, ir iš byloje esančių dokumentų (III t., b. l. 92) matyti, kad parduoti R. K. ekskavatorių bandė būtent nuteistasis, nes jis buvo sulaikytas policijos. Liudytojas J. K. parodė, kad dėl ekskavatoriaus pirkimo tarėsi su nuteistuoju. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ekskavatoriaus nuomos sutartis sudaryta 2014-05-28, o parduoti ekskavatorių buvo bandoma jau 2014-05-30. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodyta, kad ši aplinkybė akivaizdžiai įrodo nuteistojo S. K. siekį ne ekskavatorių išsinuomoti ir mokėti nuomą, o jį neteisėtai apgaule įgyti bei neteisėtai parduoti.

22. Nuteistasis S. K. tiek pirmosios instancijos metu, tiek apeliaciniame skunde nesutinka su nukentėjusiojo nurodyta ekskavatoriaus kaina. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėto ekskavatoriaus kaina nurodyta dar įrangos perdavimo-grąžinimo akte, kurį nuteistasis pasirašė, ir ekskavatoriaus bei jo priedų įkainojimo neginčijo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šios kainos akte nurodytos, kai nukentėjusysis dar nežinojo, kad nuteistasis jį apgaus, todėl dokumente nebuvo jokio pagrindo nurodyti nerealią ekskavatoriaus bei įrangos kainą. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad ekskavatorius išoriškai neatrodo kaip blogos būklės (III t., b. l. 114–120). Nukentėjusysis parodė, kad kai pirko ekskavatorių, jis buvo nevisiškai veikiantis, už jį sumokėjo apie 35 000 litų, technika reikalavo papildomų investicijų, investavo apie 10 000 litų. Apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į nurodytas aplinkybes, vertino, kad ekskavatoriaus remonto išlaidos įtrauktinos į ekskavatoriaus vertę. Nusikalstamos veikos padarymo metu ekskavatoriaus ir jo priedų, perduotų nuteistajam vertė vadovaujantis BK 190 straipsniu viršijo ribą, nuo kurios turtas buvo laikomas didelės vertės.

23. Atsakant į apelianto skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pasikeitusį MGL dydį, todėl neteisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką, pažymėtina, kad, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal nusistovėjusią teismų praktiką BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis, todėl šie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Dėl nusikalstamų veikų, susijusių su UAB „V“

24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis S. K., veikdamas kartu su M. Č. (miręs (duomenys neskelbtini)), pagamino žinomai netikrą dokumentą, jį laikė ir gabeno, o būtent, panaudojo netikrus UAB „A“ rekvizitus ir antspaudą bei pasirašydami vietoje direktoriaus I. B., suklastojo UAB „A“ įgaliojimą, kuriuo UAB „A“ direktorius, įgaliojo darbų vykdytoją M. Č. veikti ir atstovauti UAB „A“ vardu santykiuose su UAB „V“, pasirašyti pastolių sutartį, priedus prie sutarties, priėmimo-perdavimo aktą. Be to, S. K., nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su M. Č. (miręs (duomenys neskelbtini)), apgaule prisistačius UAB „A“ darbuotojais S. P. ir M. Č., žinodami ir suprasdami, kad jie UAB „A“ nedirba, turėdami išankstinį tikslą neatsiskaityti ir neatlygintinai užvaldyti turtą, įgijo iš UAB „V“ fasadinius pastolius.

25. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos, nuteistojo S. K. kaltę patvirtina liudytojų J. K. (VI t., b. l. 51–52; VII t., b. l. 186–188) ir M. V. (XII t., b. l. 189–191) parodymai, kuriuose teigiama, kad būtent nuteistasis buvo pastolių nuomos iniciatorius, kaip ir kitais atvejais prisistatė kaip „S. P.“, todėl konstatuotina, kad nuteistasis apgaulės būdu įgyjant pastolius veikė kartu su M. Č.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog tai nebuvo standartinė pastolių nuomos sutartis, nes už jų nuomą buvo mokėta tik pradžioje, o dalis pastolių apskritai buvo parduota kitoms įmonėms. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad liudytojai I. B., K. L., T. Š. atpažino nuteistąjį kaip asmenį, susijusį su pastolių įsigijimu, jų nuoma. Nuteistasis S. K. ir M. Č. UAB „A“ niekada nedirbo (VI t., b. l. 105), todėl M. Č. neturėjo pagrindo turėti UAB „A“ įgaliojimo, o nuteistasis S. K. neturėjo pagrindo veikti UAB „A“ vardu ir šios įmonės vardu sudarinėti sutartis. Koks pastolių kiekis buvo perduotas, įrodo rašytiniai įrodymai (VII t., b. l. 81–85; VIII t., b. l. 3–22), o pastolių vertė nusikalstamos veikos padarymo metu, vadovaujantis BK 190 straipsniu, ženkliai viršijo ribą, nuo kurios turtas buvo laikomas didelės vertės. Todėl anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

26. Dėl pastolių nuomos sutarties ir suklastoto UAB „A“ įgaliojimo pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad UAB „A“ direktorius I. B. nurodė, jog tokio įgaliojimo neišdavinėjo, o UAB „A“ pastolių nuomos sutarties nesudarinėjo. Iš pastolių nuomos sutarties (VIII t., b. l. 3–6) matyti, kad ją pasirašė M. Č., tačiau, kaip minėta, liudytojų parodymais nustatyta, kad pastolių nuomos iniciatoriumi buvo nuteistasis S. K.. Dėl suklastoto įgaliojimo (VIII t., b. l. 7) pastebėtina, kad nenustatyta, kas šį įgaliojimą suklastojo, ir nors įgaliojimas išduotas M. Č. vardu, jį suklastoti galėjo tiek M. Č., tiek ir nuteistasis S. K.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog suklastotas įgaliojimas ir suklastota pastolių nuomos sutartis sudarė sąlygas nuteistajam S. K. ir M. Č. įgyti didelės vertės svetimą turtą, todėl, atsižvelgiant į nurodytas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nuteistasis S. K. bendrininkavo su M. Č. suklastojant nurodytus dokumentus. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš bylos duomenų matyti, jog M. Č. ir S. K. ne kartą veikė kartu, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis nežinojo ir neprisidėjo prie nurodytų dokumentų suklastojimo bei nebuvo susijęs su tyčiniu pastolių įgijimu apgaulės būdu. Kaip matyti iš bylos medžiagos geležinkelio stoties saugojimo spintelėje policijos pareigūnai rado: UAB „D“ dokumentų (nuteistasis savo parodymuose minėjo, kad ši įmonė priklausė M. Č.) (III t., b. l. 134), suklastotą UAB „A“ įgaliojimą M. Č. dėl pastolių nuomos iš UAB „V“, suklastotą pastolių nuomos sutartį, pastolių priėmimo-perdavimo aktus, UAB „V“ PVM sąskaitą faktūrą, išrašyta UAB „A“ (III t., b. l. 136, VIII t., b. l. 9), UAB „A“ antspaudus (antspaudai buvo naudoti suklastojant pastolių nuomos sutartį bei įgaliojimą M. Č.), UAB „D“ antspaudą ir klišę (III t., b. l. 136, 137; VIII t., b. l. 6, 7, 9). Iš minėtų daiktų bei dokumentų matyti, kad S. K. turėjo daug su įvairiomis įmonėmis susijusių dokumentų, antspaudų bei klišių, kurios parodo nuteistojo vykdytų veiklų, įskaitant ir nusikalstamas, pobūdį (III t., b. l. 126–160), o epizode su pastoliais patvirtinama aplinkybė, kad nuteistasis S. K. turėjo savo žinioje su pastolių nuoma susijusius dokumentus, valdė šią situaciją, neteisėtai laikė UAB „A“ antspaudus.

27. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad M. Č. veikė pats vienas, o S. K. nieko nežinojo ir prie to neprisidėjo. Taip pat liudytojas I. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nors pastolius pirko iš UAB „D“, pirkti pastolius pasiūlė nuteistasis, kuris atsiuntė sutartį, PVM sąskaitą faktūrą, pristatė pastolius į objektą, taigi, akivaizdu, jog būtent nuteistasis organizavo pastolių pardavimą UAB „A“. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, S. K. ir šiame epizode pagrįstai pripažintinas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Dėl suklastotos sutarties su UAB „A“

28. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, jog S. K. nuteistas už tai, kad UAB „A“ patalpose kaip S. P. pasirašė su UAB „A“ teisinės pagalbos sutartį ir taip suklastojo tikrą dokumentą. Nuteistasis S. K. ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ir apeliaciniame skunde nurodo, kad niekada nepasirašinėjo ir neprisistatinėjo S. P. vardu, bei to nenustatė ekspertizė. Liudytojas I. B. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra UAB „A“ direktorius, bendraujant su „S“, jis sudarė asmens turinčio teisinių žinių įvaizdį, su juo pasirašė teisinės pagalbos sutartį. Nurodė, kad vieną įgaliojimą davė S. P. dėl konkretaus atvejo. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nurodytą sutartį nuteistasis pasirašė prie jo bei pasiėmė vieną sutarties egzempliorių (VI t., b. l. 109). Pažymėtina, kad minima teisinės pagalbos sutartis buvo surasta kartu su kitais nuteistojo S. K. daiktais (VI t., b. l. 115–116; III t., b. l. 136). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija kritiškai vertina nuteistojo versiją, kad teisinės pagalbos sutarties jis su UAB „A“ nesudarinėjo. Aplinkybė, kad ekspertizės metu nebuvo nustatyta, ar nuteistasis pasirašė nurodytą sutartį, nekeičia jau nurodytų faktų, kadangi dėl nesudėtingos parašo sandaros bei kitų aplinkybių, kaip nurodyta ekspertizės akte, nebuvo įmanoma to nustatyti (VIII t., b. l. 185–186). Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad tokia ekspertų išvada nepaneigia kitų byloje surinktų įrodymų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į nuoseklius liudytojų parodymus, į tai, kad advokatų kontora „P. L.“, kurios darbuotoju nurodė esąs nuteistasis, iš tikrųjų egzistuoja, S. K. pagrįstai pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos, susijusios su UAB „V“

29. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis S. K. UAB „V“ patalpose kaip tariamas UAB „A“ atstovas S. P., pasiimdamas prekes iš UAB „V“, pasirašė PVM sąskaitose faktūrose bei apmokėdamas už įsigytas prekes, kaip tariamas UAB „A“ atstovas S. P., pasirašydamas pinigų priėmimo kvitus, suklastojo tikrus dokumentus. Liudytojas A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo pat pradžių bendravo su asmeniu, prisistačiusiu S. P. (VI t., b. l. 194–197). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs I. B. parodymus, jau anksčiau pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis S. K. neturėjo teisės ir įgaliojimo veikti UAB „A“ vardu. Liudytojai A. V. ir A. Ž. parodė, kad būtent S. K. inicijavo sutarties su UAB „V“ sudarymą, būtent jam buvo perduota kompiuterinė technika, bei būtent nuteistasis pasirašinėjo pinigų priėmimo kvituose ir PVM sąskaitose faktūrose (VI t., b. l. 172–179). Pažymėtina, kad pas nuteistąjį, tarp kitų daiktų ir dokumentų buvo rasta dalis analogiškų dokumentų (VI t., b. l. 180–183). Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis S. K. pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos, susijusios su UAB „RS H“

30. Nagrinėjamoje byloje, buvo nustatyta, kad nuteistasis S. K. UAB „D“ patalpose, kaip S. P. pasirašė UAB „RS H“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje bei UAB „RS H“ dokumentų perdavimo akte ir taip suklastojo tikrus dokumentus. Liudytojai R. J. ir D. B. ikiteisminio tyrimo metu atpažino nuteistąjį kaip S. P., pasirašiusį UAB „RS H“ įsigijimo dokumentus (V t., b. l. 102–103, 112–113). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis minėtų liudytojų parodymais, kita byloje surinkta medžiaga, o ne, kaip nurodo apeliantas, interpretuodamas bylos duomenis, pagrįstai padarė išvadą, kad nuteistasis pasirašė UAB „RS H“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje bei dokumentų perdavimo akte, todėl jis pagrįstai buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 245 straipsnio 1 dalyje.

31. Pagal BK 245 straipsnį atsako tas, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis, S. P. vardu įgijęs UAB „RS H“ akcijas, nevykdė Šiaulių apygardos teismo nutarties ir per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos bankroto administratoriui neperdavė UAB „RS H“ dokumentų. Nors nuteistasis tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad apie teismo nutartį nežinojo, jog nėra susijęs su minėta bendrove, o su bankroto administratoriumi bendravo M. Č., šias nuteistojo nurodytas aplinkybes paneigia byloje surinkti įrodymai. Liudytojas M. Š. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaip bankroto administratorius ne kartą bendravo su „S. P.“, kuris buvo atvykęs, tačiau jokių dokumentų neperdavė, nuteistasis jį informavo, kad įmonės naujas savininkas yra M. Č., tačiau tai buvo tik žodinis paaiškinimas, nurodė, kad su S. P. telefonu bendravo ne vieną kartą. Taip pat bendravo ir su M. Č., kuris turėjo tik dalį dokumentų. Atkreiptinas dėmesys, jog liudytojas M. Š. atpažino nuteistąjį kaip S. P. (V t., b. l. 79–81), be to, M. Č. prie bankroto administratoriaus skambino kitam asmeniui, kuriam pasakė, kad tai ne visi įmonės dokumentai, vėliau pažadėjo pristatyti ir likusius. M. Č. nurodė, kad visi dokumentai yra pas buvusį akcininką (V t., b. l. 73-75). Iš bylos duomenų matyti, kad M. Š., kaip bankroto administratorius, su nuteistuoju bendravo ne vieną kartą. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis žinojo apie teismo nutartį dėl įpareigojimo perduoti UAB „RS H“ dokumentus bankroto administratoriui. Kaip nurodo pirmosios instancijos teismas, svarbu yra tai, kad policijos pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu tarp kitų nuteistojo daiktų ir dokumentų surado didelį kiekį UAB „RS H“ dokumentų (III t., b. l. 133), tai rodo, kad nuteistasis disponavo UAB „RS H“ dokumentais, iki kol juos surado bei paėmė policijos pareigūnai, bet geranoriškai dokumentų bankroto administratoriui neperdavė, nors žinojo, kad administratorius ieško įmonės dokumentų. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis S. K. žinojo, kad jis yra tas asmuo, kuris dokumentais disponuoja, ir fiktyviai įgijo teisę į įmonės akcijas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos medžiagą, susijusią su aptariama inkriminuota nusikalstama veika, ir priėmė motyvuotą sprendimą jog S. K. nevykdė teismo sprendimo.

32. Kaip matyti iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo (V t., b. l. 116), M. Č. nurodė, jog S. P. nepažįsta, o į visas nusikalstamas veikas jį įtraukė S. K., kad UAB „RS H“ nėra įsigijęs, šios įmonės dokumentų neturi ir kad S. K. jo paprašė nuvažiuoti pas bankroto administratorių ir pasirašyti reikiamus dokumentus. Nuvykęs pas bankroto administratorių, nurodė, kad yra vienintelis akcininkas ir iš nuteistojo už tai gavo 100 Lt, po to nuteistojo prašymu pristatė UAB „RS H“ dokumentus bankroto administratoriui (IX t., b. l. 103). Nuteistasis pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu abejojo M. Č. parodymų tikrumu dėl M. Č. psichikos būklės. Prokuroras kaltinime M. Č. parodymais nesirėmė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė minėtų parodymų esminiais, kuriais įrodyta S. K. kaltė, tačiau pagrįstai konstatavo, kad minėti M. Č. parodymai atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, kuriais pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.

Dėl nusikalstamų veikų, susijusių su UAB „D. L.“

33. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis S. K. UAB „D. L.“ patalpose išrašytoje sąskaitoje faktūroje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „P“ perka iš UAB „D. L.“ vertikalias žaliuzes už 670 Lt (194,05 Eur), bei pasivadinęs neegzistuojančiu UAB „P“ teisininku S. P. pasirašė sąskaitoje faktūroje, taip suklastojo tikrą dokumentą. Be to, nustatyta, kad nuteistasis tęsdamas nusikalstamą veiką, darbų atlikimo akte įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „P“ priėmė eksploatuoti vertikalias žaliuzes, bei pasivadinęs neegzistuojančiu UAB „P“ teisininku S. P., pasirašė darbų atlikimo akte, taip suklastojo tikrą dokumentą.

34. Nors nuteistasis pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nieko nepasirašinėjo, jo kaltė dėl šios inkriminuojamos veikos įrodyta liudytojo V. Ū. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, kad „S. P.“ nedirbo UAB „P“ ir nebuvo įgaliotas spręsti kokius klausimus, jog įmonės antspaudo nedavė. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, nuteistasis nedirbo UAB „P“, nebuvo įgaliotas spręsti kokius nors klausimus šios įmonės vardu, taip pat ir pirkti prekes bei paslaugas, dėl šios įmonės vardu išrašytos sąskaitos V. Ū. kreipėsi į policiją (IV t., b. l. 27). Iš byloje esančios sąskaitos faktūros, darbų atlikimo akto matyti, kad klientu nurodyta UAB „P“, o pasirašantis asmuo – teisininkas S. P. (IV t., b. l. 28–29).

35. Atkreiptinas dėmesys, jog dauguma baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų nuteistąjį žinojo kaip S. P.. Kaip pažymi pirmosios instancijos teismas, svarbi aplinkybė yra ta, kad policijos pareigūnai geležinkelio stotyje tarp kitų nuteistojo daiktų bei dokumentų aptiko UAB „D“ žaliuzių apmokėjimo pinigų priėmimo kvitus, kurie pasirašyti UAB „P“ vardu, vienas iš kurių pasirašytas S. P. vardu, kitame tėra tik parašas, tačiau labai panašus į pirmąjį, taip pat rastas užsakymas žaliuzėms, pasirašytas panašiu parašu, bei sąskaita faktūra (VI t., b. l. 94–98; III t., b. l. 136). Nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai daryti neabejotiną išvadą, kad būtent nuteistasis S. K. sąskaitoje faktūroje bei darbų atlikimo akte įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis bei pasivadinęs neegzistuojančiu UAB „P“ teisininku S. P. šiuos dokumentus pasirašė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nuteistasis S. K. pagrįstai pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Dėl civilinių ieškinių

36. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis). Tai reiškia, kad gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (LAT 2K-553/2012).

37. UAB „A“ pareiškė 860 Lt (249,07 Eur) ieškinį (III t., b. l. 186). Nors nuteistasis S. K. teigia, kad ši žala yra atlyginta, toks nuteistojo teiginys nepagrįstas jokia byloje esančia medžiaga. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas ši, žala ieškovui UAB „A“ nėra atlyginta, žala padaryta tyčiniais, kaltais, neteisėtais nuteistojo S. K. veiksmais, todėl pagrįstai priteista (CK 6.246-6.249 straipsniai).

38. Nukentėjusysis M. K. pareiškė 10 050 Lt (2910,68 Eur) ieškinį (IV t., b. l. 132), skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai buvo konstatuota, kad nuteistasis S. K. panaudodamas suklastotus dokumentus tariamai išsinuomojo keltuvą, nors realiai sutarto nuomos mokesčio nemokėjo, todėl apgaule padarė žalą M. K. (IV t., b. l. 135–141). Nuteistasis deklaratyviai apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra objektyvių ieškinio dydį pagrindžiančių duomenų. Pirmosios instancijos teismas išsamiai, labai detaliai pagal pateiktus dokumentus, nurodytas keltuvo grąžinimo aplinkybes, terminus išanalizavo pareikštą civilinį ieškinį ir padarė pagrįstą išvadą, kad nukentėjusiajam M. K. padaryta žala sudaro 2 910,68 Eur. Kadangi žala ieškovui nėra atlyginta, padaryta tyčiniais, kaltais, neteisėtais nuteistojo S. K. veiksmais, ji pagrįstai buvo priteista iš nuteistojo.

39. UAB „V“ pareiškė 39 338,53 Eur ieškinį (XI, b. l. 198–200; XII, b. l. 13–15; XIII, b. l. 177–180), kelis kartus jį keitė, tačiau išsamiai nenurodė, iš ko susidaro reikalaujama suma. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Apeliantas nurodė deklaratyvų teiginį, kad civilinis ieškovas vien formaliu reikalavimu, o ne objektyviais duomenimis grindė civilinį ieškinį. Pirmosios instancijos teismas, atlikdamas nuoseklų, išsamų bylos duomenų vertinimą vadovavosi byloje esančiomis sąskaitomis-faktūromis, nuomos sutartimis, apmokėjimų dokumentais (VII t., b. l. 7, 113, 83–86, 121, 123, 125, 127, 130, 132, 134, 135-137, 154). Nors UAB „V“ ne kartą teikė ieškinį byloje, buvo siūlyta ieškinį tikslinti, tačiau išsamių argumentų bei įrodymų nebuvo pateikta, todėl pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertinęs esamus byloje duomenis nustatė, kad UAB „V“ dėl nemokėto nuomos mokesčio buvo padaryta 18 267,95 Eur žala, kuri nuosprendžiu buvo priteista iš nuteistojo S. K.. UAB „V“ ieškiniu taip pat prašė priteisti 10 540,19 Eur delspinigių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs priteistinos žalos dydį, atsižvelgęs į kitus patenkintus ieškinius, į nuteistojo finansines galimybes, į tai, kad 0,2 procento dydžio delspinigiai teismų praktikoje neretai laikomi per dideliais, delspinigių dydį pagrįstai sumažino iki 3 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino UAB „V“ prašymą priteisti patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis, CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nuteistasis S. K. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad teisme yra gauti duomenys, apie tai, jog UAB „A“, R. K., M. K. bei UAB „D. L.“ pretenzijų S. K. neturi ir jiems žala nepadaryta. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į tokį skundo argumentą pabrėžia, kad tokių dokumentų byloje nebuvo gauta, todėl šis nuteistojo skundo argumentas visiškai nepagrįstas.

40. Apibendrinant anksčiau išdėstytas nuostatas darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių yra išsami, teisėta ir pagrįsta. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas civilinių ieškinių klausimus išsprendė teisingai, nepažeisdamas BPK normų, reglamentuojančių civilinių ieškinių nagrinėjimo, jų išsprendimo tvarką.

Dėl nuteistajam S. K. paskirtos bausmės

41. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

42. Kolegijos vertinimu, skirdamas nuteistajam S. K. bausmę, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamų veikų pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad S. K. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių bei sunkių nusikaltimų kategorijai ir baudžiamajam nusižengimui (BK 11–12 straipsniai), nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis). Nuteistojo atsakomybę lengvinančių (BK 59 straipsnis) aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto skundo argumentu, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog jis nusikalto būdamas teistas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmas apkaltinamasis nuosprendis S. K. atžvilgiu buvo priimtas 2014 m. rugsėjo 22 m. Vilniaus miesto apylinkės teisme, prieš tai buvo taikomos priverčiamosios medicinos poveikio priemonės, todėl vertintina, kad nuosprendyje minimų nusikalstamų veikų padarymo metu nuteistasis S. K. buvo neteistas. Baustas administracine tvarka (X t., b. l. 143–144). Teisėjų kolegija vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl nuteistajam S. K. paskirtos bausmės pagrįstumo atsižvelgia ir į tai, kad nuteistasis po nagrinėjamoje byloje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo už panašaus pobūdžio veikas (už sukčiavimą, turto pasisavinimą, dokumentų klastojimą) buvo teisiamas dar 7 kartus, nusikalstamomis veikomis buvo įgytas didelės vertės turtas, iš nuteistojo priteistos didelės sumos žalai atlyginti, žalos neatlygintos. Nurodytos aplinkybės pagrįstai pirmosios instancijos teismui leido daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajam S. K. už inkriminuotų nusikaltimų veikų padarymą baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą bei areštą. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nuteistąjį S. K. charakterizuojantys duomenys neleidžia daryti išvados, jog jam gali būti skiriamos švelnesnės bausmės, bauda, bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, ar taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, nes nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Bausmės dydis pagrįstai nustatytas atsižvelgiant į išvardytų bylos aplinkybių visumą, į numatytų bausmių vidurkių dydžius. Taip pat pagrįstai pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, paskirtas bausmes subendrino tarpusavyje apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu, atsižvelgiant į tai, kad kai kurios veikos buvo padarytos idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi, bei į tai, kad nusikalstamos veikos skiriasi pavojingumu.

43. Apeliantus skunde S. K. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino bausmės atidėjimo galimybę, neatsižvelgė į jo sveikatos būklę, į tai, jog sunkiai serga jo motina, turi verslą, moka mokesčius. Minėti apeliacinio skundo teiginiai teisėjų kolegijai neleidžia daryti priešingos išvados, nei padarė skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas. Pažymėtina, jog bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Švelninti apelianto teisinę padėtį aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens interesus, teisėjų kolegijos įsitikinimu, teisinio pagrindo nėra, juolab, kad deklaruojamas rūpestis motina, nebuvo kliūtis nusikalsti.

44. BPK 219 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti aprašyta nusikalstama veika: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį, įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje surašytame kaltinamajame akte nurodyta, jog įtariamojo S. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (XI t., b. l. 104). Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė nepagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nurodant, kad kai kurias nusikalstamas veikas nuteistasis įvykdė bendrininkų grupėje su M. Č., todėl ši aplinkybė iš nuosprendžio šalintina. Dėl to skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

45. Atkreiptinas dėmesys, kad, kolegijos vertinimu, net ir pašalinus nustatytą apelianto atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nėra pagrindo švelninti jam paskirtą bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijose numatytų bausmių vidurkiui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 11 d. nuosprendį pakeisti:

pašalinti iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies nustatytą S. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje su M. Č. (miręs (duomenys neskelbtini)).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.