Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Prapiesčio, Vytauto Masioko ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. gynėjo advokato Laimono Straukos kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu septyneriems metams. A. B. iš G. V. priteista 105,95 Lt turtinės ir 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 1131 Lt Valstybinei ligonių kasai.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, kuria nuteistojo G. V. ir jo gynėjo L. Straukos apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. nuteistas už tai, kad 2005 m. rugsėjo 30 d., apie 23.00 val., būdamas neblaivus, Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini), prie pastato, kuriame įsikūręs etninės kultūros centras ir kuriame tuo metu vyko jaunimo diskoteka, dėl chuliganiškų paskatų, nesant jokių asmeninio pobūdžio motyvų, kumščiu smogė D. B. į veidą, padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, po to, rankoje turėdamas atlenktą peilį, dūrė nukentėjusiajam į nugarą, padarė kiaurinį durtinį–pjautinį kairės pusės krūtinės ląstos ertmės sužalojimą be vidaus organų pažeidimo. Mėgindamas apsisaugoti nuo smurto peiliu, nukentėjusysis kairiąja ranka čiupo už G. V. turimo peilio, dėl to buvo sužalota nukentėjusiojo kairės rankos plaštaka, po to pats kumščiu smogė G. V. į galvą. Kilus aktyviam susirėmimui, abu – nuteistasis ir nukentėjusysis – nugriuvo ant žemės, kur nukentėjusiajam, kniūbsčiam ir užgultam iš viršaus, G. V. dar kelis kartus tuo pačiu peiliu smogė į įvairias kūno vietas, padarė sužalojimus – durtines–pjautines žaizdas kairiajame žaste, dešiniojo žasto užpakaliniame vidiniame paviršiuje, krūtinės ląstos užpakalinio paviršiaus dešinėje pusėje. Šiais savo veiksmais G. V. padarė D. B. sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų.

Kasaciniu skundu nuteistojo G. V. gynėjas Laimonas Strauka prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 10 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartį: nuteistojo G. V. veiką perkvalifikuoti iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 135 straipsnio 1 dalį ir skirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki penkerių metų laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose, bei pakeisti teismų sprendimus dėl civilinio ieškinio, priteisiant D. B. iš G. V. 105,95 Lt turtinės žalos bei 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismai padarė esminių BPK pažeidimų, nes išspręsdami civilinį ieškinį netinkamai taikė BPK 109,110 straipsnius. Žalos atlyginimas turėjo būti priteistas nukentėjusiajam D. B. D. B. dar ikiteisminio tyrimo metu įgijo visišką civilinį veiksnumą ir todėl įgijo teisę reikšti baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį. Kai nukentėjusysis yra pilnametis, žalos atlyginimas turi būti priteisiamas tik tam asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ir neturtinės žalos, bet ne jo atstovui pagal įstatymą, kuris, kaip ir nagrinėjamoje byloje, žalos nepatyrė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. V. gynėjo Laimonas Straukos kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą

Laikoma, kad nusikaltimas yra įvykdytas dėl chuliganiškų paskatų, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Sunkus sveiktos sutrikdymas iš pavydo, keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, kvalifikuojamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, jei nėra kitų šio straipsnio 2 dalyje numatytų kvalifikuojamųjų požymių.

Teismų sprendimuose yra pateikta detali įvykių eiga tiek iki nusikaltimo, tiek ir nusikaltimo padarymo metu, kuomet D. B. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Tą vakarą nuteistasis G. V. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Nuteistasis ir nukentėjusysis vienas kito nepažinojo, iki konflikto tarp jų nebuvo jokių asmeninių santykių. Konfliktas tarp abiejų pusių kilo po to, kai nuteistasis G. V., susitikęs nukentėjusįjį, šio paprašė paskolinti rašiklį. Nukentėjusysis D. B. į nuteistojo G. V. prašymą atsakė šiek tiek ironiškai: „o gal duoti markerį“. Po šių žodžių G. V. kumščiu smogė D. B. į veidą, po to, rankoje turėdamas atlenktą peilį, dūrė nukentėjusiajam į nugarą ir padarė kiaurinį durtinį–pjautinį kairės pusės krūtinės ląstos ertmės sužalojimą be vidaus organų pažeidimo (sunkų sveikatos sutrikdymą). Tuo metu mėgindamas apsisaugoti nuo smurto, nukentėjusysis kairiąja ranka čiupo už G. V. turimo peilio, dėl to buvo sužalota jo kairės rankos plaštaka, po to pats kumščiu smogė G. V. į galvą. Kilo aktyvus susirėmimas: abu – nuteistasis ir nukentėjusysis – griuvo ant žemės, kur nukentėjusiajam, kniūbsčiam ir užgultam iš viršaus, G. V. dar kelis kartus tuo pačiu peiliu smogė į įvairias kūno vietas ir padarė nežymų sveikatos sužalojimą.

Teismų sprendimais nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad G. V. veikė dėl chuliganiškų paskatų. Nėra pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad G. V. be jokio preteksto užpuolė ir peiliu sužalojo nukentėjusįjį D. B., taip parodydamas aiškų asmens negerbimą, elementarių elgesio normų niekinimą, savęs priešpastatymą aplinkiniams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad įvykio pradžią lėmė ne nukentėjusiojo atsakymas, kuris nebuvo jau toks įžeidžiantis ar ką nors reikšmingesnio reiškiantis, o būtent – dar prieš įvykį subrandintos nuotaikos, susijusios su chuliganiškais motyvais, noras pademonstruoti savo viršenybę tiek prieš konkretų asmenį, tiek prieš visuomenę apskritai.

Tokios teismų išvados, pateiktos atlikus byloje esančių įrodymų vertinimą, patvirtina chuliganiškų paskatų, kaip subjektyvaus sunkaus sveikatos sutrikdymo sudėties požymio, buvimą G. V. veikoje. Dėl to kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas teisingai G. V. padarytą veiką kvalifikavo kaip sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, o apeliacinės instancijos teismas pagrįstai patvirtino tokias pirmosios instancijos teismo išvadas. Teismai pagrįstai nustatė chuliganiškas paskatas G. V. veiksmuose ir tokį sprendimą priėmė išsamiai, nešališkai išnagrinėję visas bylos aplinkybes, vadovaudamiesi įstatymu.

Dėl A. B. civilinio ieškinio

Bylos duomenys patvirtina, kad dėl nusikaltimo nukentėjęs D. B. pripažintas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno 2005 m. spalio 1 d. nutarimu, nes nusikaltimu jam buvo padaryta fizinės ir moralinės žalos. Nukentėjusiojo motina A. B. taip pat pripažinta nukentėjusiąja ikiteisminio tyrimo pareigūno 2005 m. spalio 4 d. nutarimu, nes dėl nusikaltimo ji irgi patyrė žalos. 2005 m. spalio 4 d. nutarimu A. B. leista dalyvauti procese kaip nepilnamečio D. B. atstovei pagal įstatymą. Be to, A. B. pripažinta civiline ieškove dėl jai ir jos nepilnamečiui sūnui padarytos turtinės ir neturtinės žalos.

Pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino A. B., kaip civilinės ieškovės, prašymą ir vietoj reikalaujamos 105,95 Lt turtinės, 10 000 Lt neturtinės žalos kompensacijos priteisė jai 105,95 Lt turtinės ir 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kurio dydžio kasatorius neginčija.

Pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkindamas A. B. civilinį ieškinį, BPK 109 ir 110 straipsnio nuostatų nepažeidė, nes A. B. buvo tinkamas šių straipsnių nuostatų reglamentuojamų teisinių santykių subjektas. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismai, nustatydami A. B. piniginės kompensacijos už patirtą žalą dydį, atsižvelgė ir į nukentėjusiojo D. B. patirtą fizinę bei neturtinę žalą, nes jis, proceso metu tapęs pilnamečiu, ir toliau pripažino motiną savo įstatymine atstove, nereikšdamas savarankiško civilinio ieškinio. Kolegija laiko, kad socialinis teisingumas buvo įgyvendintas. Bylos medžiaga patvirtina, kad nukentėjusysis D. B. palaikė jo motinos ir civilinės ieškovės šioje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei išreiškė savo subjektyvią valią priteisti žalos atlyginimą jo motinos naudai. A. B. pavirtino, kad ji išlaiko savo sūnų, gyvena su juo kartu. Dėl visų šių aplinkybių kolegija daro išvadą, kad priimtas teismo sprendimas priteisti visą žalos atlyginimą nukentėjusiojo motinai, kuri taip pat yra nukentėjusioji ir civilinė ieškovė byloje, niekaip nepažeidžia kasatoriaus procesinių teisių nei sprendimo priėmimo metu, nei ateityje.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti nuteistojo G. V. gynėjo advokato Laimono Straukos kasacinį skundą.