Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.3.2; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.7.1.; 1.2.14.5.1.; 1.2.14.5.2.; 1.2.20.15.; 1.2.29.1.1.; 1.2.29.2.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.2.

2018 m. birželio 11 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, išsilavinimas nebaigtas aukštasis, teistas: 2006-06-30 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d., 186 str. 1 d. taikant priverčiamąją medicinos poveikio priemonę - priverstinį ambulatorinį gydymą pas rajono psichiatrą pagal gyvenamąją vietą; 2007-02-08 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nutartimi pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, nustatant priverstinį ambulatorinį gydymą pas rajono psichiatrą pagal gyvenamąją vietą; 2007-08-30 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartimi nutraukti priverčiamosios medicinos poveikio priemonę - priverstinį ambulatorinį gydymą; 2010- 03-01 Vilniaus 1 apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d., 182 str. 2 d., 189 str. 2 d. nutartimi taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje; 2011-04-19 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 184 str. 1 d., 182 str. 2 d. 182 str. 1 d., priverčiamoji medicinos priemonė stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį - 20 MGL 2600 Lt bauda; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams ir 20 MGL 753 Eur bauda; Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal LR BK 183 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams ir 20 MGL 753 Eur bauda; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pagal LR BK 183 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas šešiems mėnesiams; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 301 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu penkeriems metams vienam mėnesiui ir 20 MGL 753 Eur bauda; Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nuosprendžiu pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu šešeriems metams su 20 MGL 753 Eur bauda, bausmę atlikęs; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d. 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme (neįsiteisėjęs);

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 300 straipsnio 1 dalyje, 301 straipsnio 1 dalyje, 245 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. veikdamas tiesiogine tyčia, tikslu apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, kartu su M. Č. (miręs (duomenys neskelbtini)), 2013-12-20, apie 17.30 val., kreipėsi į AS B. Vilniaus filialą, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), dėl mini krautuvo KOMATSU SK 1020, ser. Nr. (duomenys neskelbtini), 51378,22 litų vertės (14880,16 eurų), mini ekskavatoriaus KOMATSU PC35MR-2, ser. Nr. (duomenys neskelbtini), 41959,93 litų vertės (12152,44 eurų), ir mini ekskavatoriaus KOMATSU PC18MR-2, ser. Nr. (duomenys neskelbtini), 9864,10 litų vertės (2856,84 eurų), nuomos bei pateikęs suklastotus UAB „P. s.“ 2013-12-19 nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašytus dokumentus juos išsinuomojo ir sutartu laiku negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, AS B. Vilniaus filialui priklausantį turtą - 29889,44 eurų vertės.

Be to, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, priede Nr. 1 prie nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-12-20 technikos perdavimo-priėmimo iš AS B. Vilniaus filialas akte panaudojęs žinomai suklastotą, nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir nenustatyto asmens pagamintą UAB P. S. antspaudą, uždėjo suklastoto bendrovės antspaudo spaudą ir pasirašė kaip įmonės atstovas - projektų vadovas S. K., nors tikrovėje įmonėje nedirbo, taip pasinaudojo žinomai suklastotu antspaudu ir suklastojo tikrą dokumentą.

Be to, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, priede Nr. 2 prie nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-01-07 technikos perdavimo-priėmimo iš AS B. Vilniaus filialas akte panaudojęs žinomai suklastotą nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir nenustatyto asmens pagamintą UAB P. S. antspaudą, uždėjo suklastoto bendrovės antspaudo spaudą ir pasirašė, taip pasinaudojo žinomai suklastotu antspaudu ir suklastojo tikrą dokumentą.

Be to, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, priede Nr. 3 prie nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-02-28 technikos perdavimo-priėmimo iš AS B. Vilniaus filialas akte pasirašė kaip įmonės atstovas S. P., taip suklastojo tikrą dokumentą.

Be to, jis nenustatytu laiku pagamino žinomai netikrą dokumentą, laikė ir 2013-12-31 panaudojo netikrus UAB P. S. rekvizitus ir antspaudą, o būtent, 2013-12-31 UAB V. patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), melagingai UAB V. direktoriui G. Š. prisistatęs UAB P. S. teisininku S. P. bei pateikęs netikrus UAB P. S. rekvizitus ir atspaudą, su UAB V. direktoriumi G. Š. sudarė patalpų subnuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir išsinuomojo 112 m² bendrojo ploto patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini).

Be to, jis nenustatytu laiku pagamino žinomai netikrą dokumentą, laikė ir 2014-02-03, apie 08.00 val., panaudojo netikrus UAB P. S. rekvizitus ir antspaudą, o būtent, 2014-02-03, apie 08.00 val., patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), melagingai ūkininkui M. K. prisistatęs UAB P. S. teisininku S. P. bei pateikęs netikrus UAB P. S. rekvizitus ir antspaudą, su M. K. sudarė nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ją pasirašė, uždėjęs įmonės atspaudą suklastojo tikrą dokumentą ir išsinuomojo teleskopinį keltuvą MANITOU MT 732, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, jis savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent, 2014-02-03, apie 08.00 val., patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), melagingai ūkininkui M. K. prisistatęs UAB P. S. teisininku S. P. bei pateikęs netikrus UAB P. S. rekvizitus ir antspaudą, sudarė su M. K. nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir išsinuomojo - apgaule įgijo svetimą M. K. priklausantį turtą - teleskopinį keltuvą MANITOU MT 732, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už atlygį 5000 litų (1448,10 eurų) be PVM per mėnesį, kurio vertė 132000 Lt (38229,84 eurų), kurio negrąžino.

Be to, jis 2012-08-30 apgaulingai atstovaudamas UAB Ž. L. Vilniaus regiono vadovą ir pateikęs UAB Ž. L. įmonės dokumentus su antspaudu, sudarė su UAB A. automobilių remonto, techninės bei kitokios priežiūros paslaugų teikimo ir atsarginių detalių sutartį 2012-08-30 Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią 2012-09-03 UAB „Ž. L.“ iš UAB „A.“ pagal PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo 860 litų (249,07 eurų) vertės prekių ir paslaugų, suėjus terminui 2012-09-02 minėta sąskaita faktūra apmokėta nebuvo, taip panaudodamas apgaulę įgijo svetimą UAB „A.“ priklausantį turtą - 249,07 eurus.

Be to, jis 2014-05-28 apgaulingai atstovaudamas ir prisistatęs UAB A. direktoriaus pavaduotoju, su R. K. pasirašęs ir uždėjęs netikrą UAB A. antspaudą, 2014-05-28 sudarė su R. K. statybos mechanizmų bei įrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl mini ekskavatoriaus „Takeuchi TB016“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), 45000 litų (13032,90 eurų) vertės, su ekskavatoriaus kaušu 20 cm, 600 litų (173,77 eurų) vertės, ekskavatoriaus kaušu 30 cm, 700 litų (202,73 eurų) vertės, vartomu-planiruojamu ekskavatoriaus kaušu 100 cm, 1500 litų (434,43 eurų) vertės, priklausančių R. K., kurių terminui pasibaigus negrąžino, taip panaudodamas apgaulę įgijo svetimą R. K. priklausantį 47800 litų (13843,84 eurų) vertės turtą, padarydamas šiam 47800 litų (13843,84 eurų) turtinę žalą.

Be to, jis, veikdamas kartu su M. Č. (miręs (duomenys neskelbtini)), nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje pagamino žinomai netikrą dokumentą, jį laikė ir gabeno, o būtent, panaudojo netikrus UAB A. rekvizitus ir antspaudą bei pasirašydami vietoje direktoriaus I. B., suklastojo UAB A. 2013-08-20 įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo UAB A. direktorius, veikiantis pagal įstatus, įgalioja darbų vykdytoją M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) deklaruotas gyvenamasis adresas (duomenys neskelbtini), veikti ir atstovauti UAB A. vardu santykiuose su UAB V. (kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), pasirašyti pastolių sutartį, priedus prie sutarties, priėmimo-perdavimo aktą.

Be to, jis, veikdamas kartu su M. Č. (miręs (duomenys neskelbtini)), apgaule prisistačius UAB A. darbuotojais S. P. ir M. Č., žinodami ir suprasdami, kad jie UAB A. nedirba, turėdami išankstinį tikslą neatsiskaityti ir neatlygintinai užvaldyti turtą, įgijo iš UAB V. fasadinius pastolius, o būtent: 2013-08-21, tiksliai nenustatytu laiku prie UAB V. sandėlio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pateikdami netikrą 2013-08-20 UAB A. įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) M. Č. veikti ir atstovauti bendrovės vardu santykiuose su UAB V. ir M. Č., kaip UAB A. darbų vadovui, 2013-08-21 pasirašė su UAB V. ilgalaikę pastolių nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei patvirtino parašą UAB A. antspaudu, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013-08-21, tiksliai nenustatytu laiku, prie UAB V. sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), pateikdami netikrą 2013-08-20 UAB A. įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) M. Č. veikti ir atstovauti bendrovės vardu santykiuose su UAB V., priėmimo-perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo iš UAB V. 957,54 m2, 182670 litų (52904,89 eurų) vertės fasadinių pastolių, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2014-01-24, tiksliai nenustatytu laiku, prie UAB V. sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), pateikdami netikrą 2014-01-24 UAB A. įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) M. Č. veikti ir atstovauti bendrovės vardu santykiuose su UAB V. priėmimo-perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo iš UAB V. 1571 m² 222895 litų (64554,85 eurų) vertės fasadinių pastolių, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2014-02-20, tiksliai nenustatytu laiku, prie UAB V. sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), pateikdami netikrą 2014-01-24 UAB A. įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) M. Č. veikti ir atstovauti bendrovės vardu santykiuose su UAB V. priėmimo-perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo iš UAB V. 860 m² 156200 Lt (45238,65 eurų) vertės fasadinių pastolių, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2014-02-28, tiksliai nenustatytu laiku, prie UAB V. sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), pateikdami netikrą 2014-01-24 UAB A. įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) M. Č. veikti ir atstovauti bendrovės vardu santykiuose su UAB V. priėmimo perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo iš UAB V. 860 m², 155300 Lt (44977,99 eurų) vertės fasadinių pastolių, kurių negrąžino ir tokiu būdu bendrais su M. Č. veiksmais įgijo didelės vertės svetimą, UAB V. priklausantį, turtą - 4248,54 m² fasadinių pastolių, viso 717065 Lt (207676,38 eurų) vertės.

Be to, jis 2014-02-13, tiksliai nenustatytu laiku, UAB A. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kaip S. P. pasirašė su UAB A. 2014-02-13 teisinės pagalbos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip suklastojo tikrą dokumentą.

Be to, jis laikotarpyje nuo 2013-09-13 iki 2013-11-19, tiksliai nenustatytu laiku, UAB V. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kaip tariamas UAB A. atstovas S. P. pasiimdamas prekes iš UAB V., pasirašė 2013-09-16 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-09-17 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) bei apmokėdamas už iš UAB V. įsigytas prekes kaip tariamas UAB A. atstovas S. P., pasirašė 2013-09-13 pinigų priėmimo kvite serija DAL Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013-11-19 pinigų priėmimo kvite serija DAL. Nr. (duomenys neskelbtini), taip suklastojo tikrus dokumentus.

Be to, jis 2013-03-12, tiksliai nenustatytu laiku, UAB D. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kaip S. P. pasirašė 2013-03-12 UAB R. H. akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje bei 2013-03-12 UAB R. H. dokumentų perdavimo akte ir taip suklastojo tikrus dokumentus.

Be to, jis, būdamas S. P. vardu įgijęs UAB R. H. akcijas pagal 2013-03-12 akcijų prikimo-pardavimo sutartį, nevykdė Šiaulių apygardos teismo 2013-10-30 nutarties ir per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikotarpį bankroto administratoriui UAB B. A.O I. T. P. C. neperdavė UAB R. H. priklausančių dokumentų.

Be to, jis 2014-01-31 UAB D. L. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), išrašytoje sąskaitoje faktūroje SLDL Nr. (duomenys neskelbtini) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB P. S. perka iš UAB D. L. vertikalias žaliuzes PA 16 kiekį 19,032 m² už 670 Lt (194,05 eurų) bei pasivadinęs neegzistuojančiu UAB P. S. teisininku S. P., pasirašė sąskaitoje faktūroje, taip suklastojo tikrą dokumentą.

Be to, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014-02-03 UAB D. L. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), darbų atlikimo akte įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB P. S. priėmė eksploatuoti vertikalias žaliuzes bei pasivadinęs neegzistuojančiu UAB P. S. teisininku S. P., pasirašė darbų atlikimo akte, taip suklastojo tikrą dokumentą.

Kaltinamasis S. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu iš esmės neprisipažino.

Kaltinamasis S. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dėl 2013.12.20 epizodo jam kyla abejonių, kad prisistatydavo S. P. vardu. Visada prisistatydavo S. K. vardu. Kiek jam žinoma, traktoriai buvo (duomenys neskelbtini) aikštelėje. Vėliau tuos traktorius paėmė policija. Traktoriai buvo reikalingi panaudai. Jis pasirašė sutartį. Traktorių negražino, nes dar nebuvo suėję grąžinimo terminai. Informaciją perduodavo „B.“ atstovui. Nėra pasirašęs dokumentų S. P. vardu. Pasirašinėjo S. K. vardu. Techniką jis nuomojo „P. s.“ vardu. Jis buvo sudaręs sutartį su „P. s.“. Kalbėjosi su „P. s.“ vadovu dėl įmonės pardavimo. M. Č. tam rodė interesą. UAB „P. s.“ jis dirbo projektų vadovu. Technika buvo reikalinga UAB „A.“. M. Č. buvo UAB „A.“ vadovas. Jis kalbėjo su UAB „P. s.“ vadovu. Negali atsakyti, kas pasirašė S. P. vardu. Jis pasirašė pagrindinę sutartį. Sutarties priedų nepasirašinėjo. Pasirašant sutartį, buvo pateikęs savo asmens dokumentą. Su S. P. gal ir buvo susitikęs, susipažinęs iš bendrų pažįstamų. Tą pavardę sužinojo iš M. Č. kalbantis dėl kitos bendrovės įsigijimo. Sutartį pasirašė (duomenys neskelbtini). Įmonės įsigijimas turėjo įvykti gruodžio mėnesį. Buvo nuvykęs į Klaipėdą, susitiko su V. Ū.. Techniką išsinuomojo ir parvežė į aikštelę. Buvo sudaryta panaudos sutartis, o ne pernuomotojo sutartis. Perdavė informaciją M. ir „A.“ vadovui apie tai, kad yra neapmokėtos sąskaitos. Kai „B.“ pradėjo klausinėti, jiems pasakė, kad technika yra Šiauliuose. Kai jam paskambino iš policijos, jis pasakė, kad reikia grąžinti techniką. Nėra prisistatęs S. P. vardu, nėra taip pasirašinėjęs. Gali būti, kad su S. P. buvo susitikęs kokioje nors kavinėje. Į Klaipėdą vyko su M. Č. ir tokiu K.. Mano, kad jokio apgaulės nebuvo, tačiau tai palieka spręsti teismui. Apie suklastotus dokumentus nieko nežino. Dokumentus pasirašė kaip S. K.. Antspaudai jam buvo atsiųsti iš Klaipėdos per siuntą. Jis į tai per daug nesigilino. Su „P. s.“ buvo pasirašęs darbo sutartį, kur jį įdarbino projektų vadovu. M. Č. dirbo ne vienoje įmonėje. Nežino, ar M. Č. dirbo „P. s.“. Negali vertinti V. Ū. paaiškinimo, kad nei jis, nei M. Č. nedirbo UAB „P. s.“. Dėl epizodo, kad jis pagamino netikrą dokumentą UAB „V.“ patalpose adresu (duomenys neskelbtini). Atsimena kontorą, bendravo su savininku G. Š.. Su juo bendravo kaip „S.“. Su G. Š. tik kalbėjosi dėl patalpų nuomos bendrovės „D.“ vardu. Savininkas sakė, kad dar neapsisprendė, kam išnuomos patalpas. Sutartis jau buvo pasirašyta. Jam kažkas sakė apie patalpų nuomą. Jis nurodė UAB „D.“ rekvizitus. Vėliau G. Š. pasakė, kad sudarė sutartį su UAB „P. s.“. Bendraudamas su G. Š., jam neprisistatė kaip teisininkas, o prisistatė tik kaip „S.“. Užeidavo į tas patalpas, yra bendravęs su ten dirbusiais žmonėmis. Tuo metu dirbo UAB „P. s.“. G. Š. jam pasakė, kad patalpas išnuomojo UAB „P. s.“. O jis patalpų nuomai ieškojo UAB „D.“ naudai. Tie patys darbininkai dirbo ir UAB „P. s.“, ir UAB „D.“. Jam nurodė atstovauti ir UAB „D.“ interesams, nurodė ieškoti patalpų UAB „D.“ naudai. M. Č. yra miręs. Š. pasakė, kad UAB „P. s.“ jam pasirodė rimtesnė ir patikimesnė firma, todėl jai ir išnuomojo patalpas. Jis jokių dokumentų nepasirašė, nes tam nebuvo poreikio. UAB „D.“ jis nedirbo ir nėra dirbęs. M. Č. jam tik buvo išdavęs įgaliojimą. Su G. Š. bendravo kaip „S.“. Išnuomotoje patalpoje kontora buvo kokius 3-4 mėnesius. Ten buvo darbuotojai, kurie dirbo UAB „P. s.“ ir UAB „D.“. Jis yra bendravęs su tais darbuotojais. Dėl 2014.02.03 epizodo, kad gamino, laikė ir panaudojo netikrus rekvizitus ir t.t., tai M. K. (duomenys neskelbtini), tai M. K. jam paliko sutarties priedą. Dėl krautuvo kalbėjosi telefonu ir K. pasakė, kad krautuvas yra aikštelėje (duomenys neskelbtini). M. K. pasakė, kad negauna pinigų. Jis kalbėjosi su UAB „A.“ direktoriumi ir liepė, kad jie spręstų tą problemą. Ū. pasakė, kad jis nieko nežino ir jokių pinigų nemokės. Paprašė M. parvežti krautuvą K. nurodytu adresu. Kiek suprato, kad K. nuvykęs į nurodytą vietą nerado krautuvo. Nieko negalėjo padaryti, tuomet nutraukė visus santykius su UAB „P. s.“. K. jis padavė sutartį, pasirašytą su UAB „P. s.“. Nesigilino į sutarties sąlygas. Kiek jam žinoma, už keltuvą buvo sumokėtas depozitas. Keltuvas buvo naudojamas UAB „D.“ ir UAB „A.“ vykdomose statybose. Kodėl už tai nebuvo mokami pinigai, nežino. Bendravo su K. kaip „S.“. Sutartis jau buvo pasirašyta ir padėta kontoroje ant stalo. Pačios sutarties jis nežiūrėjo, nes ji jau buvo pasirašyta. Su K. jokios sutarties nepasirašė, tik jam padavė sutartį. Gal pas jį ir liko antra tos sutarties kopija. Bendravo su K., nes jis atėjo į kontorą ir paklausė S.. Jis jam prisistatė S., bet savo pareigų jam nenurodė. K. pateikė sutartį dėl UAB „P. s.“. Nežino, kas tuo metu buvo „S. P.“, nurodytas sutartyje. Nežino, kuo UAB „P. s.“ dirbo S. P.. Jam buvo nurodyta, kad sutartis yra palikta ant stalo. Krautuvą pristatė į (duomenys neskelbtini). K. ir pasiėmė krautuvą iš (duomenys neskelbtini). Tas krautuvas dirbo objektuose pagal poreikį. UAB „P. s.“ ir UAB „A.“ vykdė darbus Šiauliuose. Nežino, koks asmuo tuo metu dirbo su tuo krautuvu, mano, kad tai turėjo būti įmonės darbuotojas. K. įmonės teisininku neprisistatė, jis K. tik perdavė sutartį. Neprisimena, ar tuo metu K. darė kokį nors įrašą sutartyje. K. nesakė, kad nėra tas asmuo, kuris yra nurodytas sutartyje. Jam yra žinoma, kad tas krautuvas turėjo kažkokį defektą, kažkas ten buvo užsikirtę. Ofise buvo kažkokie UAB „P. s.“ rekvizitai. Jis turėjo antspaudą su įrašu „S. K.“. Buvo kažkokie sutarties priedai, bet dabar neprisimena. Dėl epizodo 2012.08.30, tai 2012 m. gegužės mėnesį jis įsigijo „Ž. L.“ įmonę, tapo akcininku ir vadovu. Sutartis su UAB „A.“ sudaryta 2012 m. rugpjūčio mėnesį. Po to pasikeitė įmonės akcininkas ir vadovas. Perdavė įmonės dokumentus ir telefonus. Ten buvo užstrigusios neapmokėtos sąskaitos. Su juo tuo metu niekas nesusisiekė, nes sąskaitos apmokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs. Visa pareiga įregistruoti įmonę įmonių registre liko naujam įmonės vadovui. Tą įmonę jis pirko ne sau. „Ž. L.“ įsigijo 2012 m. gegužės 30 d. Perdavė ne visas akcija iš karto. Iš pradžių 2012 m. birželio mėnesį perdavė dalį akcijų. Tai galėjo būti 50-60 procentų. Likusią akcijų dalį perdavė 2012 m. rugpjūčio mėnesį UAB „M.“. Liko laikinu įmonės vadovu iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio. Įmonė turėjo trumpalaikį turtą, t.y. telefonus, kompiuterius. Automobilių įmonė neturėjo. Nepamena, ką tuo metu įmonė pirko iš UAB „A.“. Tai buvo jo vienintelis sandoris su šia įmone. R. R. kažko reikėjo, tai jis ir sudarinėjo sutartis su autoservisais. Turėjo įmonės įgaliojimus ir sutartį atstovauti Vilniaus regionui. PVM sąskaitoje faktūroje yra nurodyta, kokią paslaugą pirko iš UAB „A.“. Dėl 2014.05.28 epizodo, tai M. pasakė, kad objektui reikalingas ekskavatorius. M. atstovavo UAB „A.“, UAB „D.“ buvo UAB „A.“ padalinys. Jie klojo inžinierinius tinklus. Jis nuvyko pas R. K.. Susitiko kažkur laukuose. Sutartis jau buvo paruošta R. K.. Sutartyje buvo nurodyta, kad S. K. yra direktorius. R. K. pasakė, kad tai netikslumas, tačiau R. K. tai buvo nesvarbu. Jis turėjo spaudą. R. K. pristatė ekskavatorių. R. K. buvo įdėjęs skelbimą, kad pardavinėja tą ekskavatorių. Jis nuvyko į Vilnių, kur turėjo susitikti su M., tačiau tuo metu M. neatvyko. Vėliau, susitikus su M., M. jam pasakė, kad įsigijo tą ekskavatorių ir kad reikės jį parduoti. Vėliau atsirado policija. Dėl traktoriaus jau buvo susitarta. Atvyko pirkėjas. Kadangi jis tuo metu stovėjo prie traktoriaus, tai jis ir pasakė, kad parduodamas būtent šis traktorius. Nežino, kas pildė pirkimo-pardavimo sutartis. Suprato, kad UAB „D.“ įsigijo tą ekskavatorių iš K., o po to UAB „D.“ jį ir pardavinėjo. Su K. dėl ekskavatoriaus nuomos sąlygų jis nebendravo. Bendravo tik dėl jo paėmimo. Nuvyko pas K. į namus. Po to tas ekskavatorius nedirbo. K. patikino, kad ne tik nuomoja tą ekskavatorių, bet ir pardavinėja. M. susitarė dėl ekskavatoriaus pardavimo. M. buvo atvykęs, po to turėjo kažkur išvažiuoti, o jis ten ir liko. Stovėjo netoli traktoriaus, kai atvyko pirkėjas, tai jis su pirkėju ir kalbėjo. Po to iš kažkur atsirado policija. Nurodymą parduoti traktorių UAB „D.“ vardu jis gavo ir M. Č.. Dirbo UAB „D.“ pagal įgaliojimą. Pasitikėjo M. Č.. K. tuo pačiu metu ir nuomojo traktorių ir jį pardavinėjo. K. pats pasiūlė pasitikrinti kaip tas traktorius dirba, sakė, kad jei jie pirks traktorių, nuomos pinigus įskaitys į pardavimo kainą. Jį sulaikė tą pačią dieną. K. nurodyta traktoriaus vertė 45000 litų buvo per didelė. Traktorius nebuvo tiek vertas dėl jo techninio stovio. Dėl epizodo su UAB „V.“. Dėl pastolių nuomos jis bendravo su UAB „V.“ direktoriumi. Jis taip pat pardavinėjo verslą. Dėl pastolių jis bendravo, bet sutarčių „S. P.“ vardu nepasirašinėjo. 2013 m. rugpjūčio mėnesį Č. sudarė nuomos sutartį, mokėjo pinigus. Ir kitos įmonės naudojosi tais pastoliais. Kaip suprato, UAB „A.“ leido M. sudaryti sutartis. Vėliau M. pasakė, kad yra siūloma įsigyti tuos pastolius. Kai UAB „V.“ nebegavo įmokų, pradėjo ieškoti tų pastolių. Pasikalbėjo su UAB „A.“ direktoriumi ir jis grąžino tuos pastolius. Dalis pastolių buvo pernuomota K. b.. Su tos bendrovės vadovais jis yra bendravęs. Už pastolių nuomą buvo mokėta, bet nesusitarta, kokia pastolių detalių dalis buvo prarasta. Bendravo su UAB „V.“ vadovu dėl pastolių nuomos, prisistatė „S.“. Vadovas jį jau iš ankščiau pažinojo kaip „S. K.“. UAB „A.“ tiesiogiai nedirbo, bet jam buvo išduotas įgaliojimas. Tiesiogiai nedalyvavo perduodant pastolius. Tik žino, kad pastoliai pateko į UAB „A.“ sandėlius. Pastoliai buvo naudojami namų renovacijoje. Negali atsakyti, ar tie pastoliai buvo pernuomojami. Pastoliai savininkui buvo grąžinti dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios. UAB „V.“ yra grąžinti visi pastoliai, gal tik trūksta kokių 50 kvadratinių metrų. Pastolius surinko UAB „A.“ direktorius, jis tik koordinavo pastolių grąžinimą, t.y. bendravo telefonu su J., dar su kažkokiu atstovu. Dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios buvo grąžinta 860 kv.m. pastolių, vėliau likusieji. Su UAB „V.“ direktoriumi yra bendravęs ir ankščiau ir jam prisistatė kaip S. K.. UAB „A.“ dirbo apie 60 žmonių. Nežino, kas UAB „A.“ vardu jam išdavė įgaliojimą. Nepamena, kas perdavė įgaliojimą, bet jis buvo pasirašytas UAB „A.“ vadovo. Neprisimena, ar tas įgaliojimas buvo terminuotas. Neprisimena, ar tą įgaliojimą atvežė, ar jam matant jį pasirašė. Tiek UAB „D.“, tiek UAB „A.“ turėjo ir savų pastolių, todėl kažkuriuos juos pardavė. 2014-02-14 su UAB „A.“ teisinių paslaugų sutarties jis nėra pasirašęs. Yra kalbėję teisiniais klausimais. Nėra pasirašęs sutarties kaip „S. P.“. Niekada nepasirašinėjo ir neprisistatinėjo „S. P.“ vardu. Ekspertizė nenustatė, kad tai jis pasirašinėjo. Galbūt jis tinkamai žmonėms neprisistatydavo, pasakydavo tik vardą. Jo niekas pavardės neklausdavo. Gal kada juoko forma ir buvo, bet „P.“ pavarde neprisistatinėjo. Jam sutarties nereikėjo, todėl jos ir nepasirašinėjo. Dėl 2012-09-13 iki 2013-11-19 epizodo su UAB „V.“. Šios bendrovės prekės buvo pristatytos į ofisą (duomenys neskelbtini). Jis bendravo su tos įmonės vadovu. M. pasakė, kad yra užsakytos prekės ir kad jis jas turi pasiimti. Jokių sutarčių jis nepasirašė, nežino, kas naudojosi tomis prekėmis. Jos taip ir liko tame ofise. Jis priėmė žmogų iš UAB „V.“, bet nei sutarčių, nei sąskaitų faktūrų nepasirašinėjo, nes jam nebuvo duoti pinigai. Jam žinoma, kad UAB „V.“ prekės buvo UAB „A.“ ofise. Buvo M. Č.. Prekės buvo dėžėse. Jis nepasirašinėjo sąskaitų faktūrų, nes jam nebuvo tam duoti pinigai. Nežino, kodėl sąskaitose faktūrose UAB „A.“ vardu pasirašinėjo S. P.. Ofise jo niekas „P.“ nevadino. Jis garsiai savo pavarde taip pat nesivadino. Gal žmonės suklysdavo dėl vardo „S.“. Neįsivaizduoja, kas galėjo pasirašyti ant sąskaitų faktūrų. Dėl „R. h.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties. Tuo metu M. Č. bendravo su įmonė, kuri užsiimdavo buhalterinės apskaitos tvarkymu. M. paprašė jo nuvykti į Šiaulius į tą bendrovę ir paimti dokumentus. Nuvykus į tą įmonę, jo paklausė, ar jis atvyko dėl „R. h.“ dokumentų, jis atsakė teigiamai. Jokių sutarčių nepasirašinėjo. Po tų dėžių paėmimo, dėl „R. h.“ bankroto bendravo M. Č.. Jis M. pavedimu tik paėmė dokumentus iš buhalterinę apskaitą tvarkančios bendrovės. Jam buvo žinoma, kad M. perka šią bendrovę. Dėl bankroto, gal ir yra bendravęs su bankroto administratoriumi, bet ne dėl „R. h.“. Buvo daug įvairių bendrovių. Su „R. h.“ jokių sąlyčių neturi. Su „R. h.“ savininku galėjo bendrauti tik po paties sandorio, dėl M. Č. informavimo. Dėl 2013.10.3 epizodo, dėl Šiaulių apygardos teismo nutarties nevykdymo, tai jis net nežinojo, kad iš viso yra tokia nutartis. Nėra nei įmonės vadovas, nei turi jos akcijų. M. bendravo su bankroto administratoriumi. Dėl epizodo 2014-01-31 ir 2014-02-03, tai jis nieko nepasirašinėjo. Jis tik turėjo antspaudą su „S. K.“ vardu. Už žaliuzes buvo sumokėta. Jokių dokumentų nepasirašinėjo, jokių darbų nepriiminėjo, pinigų nemokėjo. Buvo akivaizdu, kad UAB „P. s.“ patalpose buvo sumontuotos žaliuzės. Jis tame procese nedalyvavo. Kaltę jis pripažįsta, bet paaiškino aplinkybes, kad žmonės galėjo būti suklaidinti jį įvardijant.

Nukentėjusysis R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad internete įdėjo skelbimą, kad nuomoja mini ekskavatorių. Susitarė su kaltinamuoju, kad jis nuomosis tą mini ekskavatorių. Kaltinamasis atvažiavo, pasirašė sutartį. Tikslios įvykio datos nepamena, bet tai galėjo būti 2014-05-28. Mini ekskavatorius TAKEUCHI TB 016, jo vertė 45000 litų. Dar buvo išnuomoti trys kaušai: siauras, vidutinis ir vartomas. Vienas kaušas kainavo 1500 litų, kitas 600 litų, trečias 700 litų. Asmuo prisistatė UAB „A.“ atstovu S. K.. Nepamena, kokius dokumentus jis rodė. Kai pasirašinėjo sutartį, kaltinamasis ant sutarties sudėjo visus antspaudus, pasirašė. Susitarimas buvo toks, kad jis kas mėnesį atsiųs sąskaitas į elektroninį paštą, o kaltinamasis pagal tas sąskaitas atsiskaitinės. Nuomos sutartį sudarė su kaltinamuoju S. K.. Kaltinamasis techniką pasiėmė tą pačią dieną, kai buvo pasirašyta sutartis. Techniką atgavo po pusės metų, lapkričio mėnesį. Ekskavatorius buvo uždarytas policijos aikštelėje. Ieškinio nereiškė. Jam buvo padaryta žala, kad už pusę metų nesumokėjo sutarto nuomos mokesčio. Nepamena, ar kaltinamasis rodė kokius dokumentus pasirašydamas sutartį. Jis kompiuteriu parengė nuomos sutartį, o S. K. ranka įrašė įmonės pavadinimą, kodus. Po pusės mėnesio pasigedo savo technikos. Kovo 28 d., kai už kelias dienas išrašė sąskaitą ir nusiuntė elektroniniu paštu. Po 10 darbo dienų negavo jokio apmokėjimo, tuomet pradėjo domėtis, ieškoti ir skambinti. Jokio atsakymo negavo. Sąskaitą siuntė elektroniniu paštu, kuris buvo nurodytas sutartyje. Iš pradžių jis su kaltinamuoju bendravo tuo pačiu elektroniniu paštu, nes kaltinamasis jam siuntė užklausas dėl ekskavatoriaus. Elektroniniame pašte buvo nurodytas žodis „A.“, kaip ir firmos pavadinime. Iš pradžių siuntinėjo elektroninius laiškus, po to pradėjo skambinėti. Internete susirado UAB „A.“ visus rekvizitus, paskambino UAB „A.“ direktoriui, pradėjo aiškintis. UAB „A.“ direktorius jau žinojo tą situaciją, kad jo firmos vardu vyksta aferos ir pasiūlė kreiptis į prokuratūrą. Apie mėnesį laiko rašinėjo elektroninius laiškus S. K. iki to laiko, kol kreipėsi į UAB „A.“ direktorių. Jokių atsakymų negavo. Skambino ir sutartyje nurodytu telefonu, tačiau niekas nekėlė ragelio. Asmeniškai į UAB „A.“ nebuvo nuvykęs, tik bendravo su direktoriumi telefonu, kurį rado internete. Įmonės antspaudas jam įtarimų nesukėlė. Kai pradėjo kilti įtarimai, tuomet ir pradėjo internete ieškoti UAB „A.“. Negali pasakyti, ar sutartyje nurodyti UAB „A.“ rekvizitai buvo tokie patys kaip nurodyti internete. Buvo sudaryta neterminuota sutartis. Jis turėjo sutarties šabloną. Ten ranka reikėjo įrašyti vardą, pavardę ir rekvizitus. 2014 m. rugsėjo mėnesį sužinojo, kad ekskavatorius atsirado policijos aikštelėje. Kreipėsi į policiją, parašė pareiškimą. Iki to laiko su juo niekas nebuvo susisiekęs. Ekskavatorių jam atidavė ne iš karto. Nepamena, ar tikrino UAB „A.“ rekvizitus prieš pasirašant sutartį. Sutarties sudarymo metu jokia pinigų suma nebuvo sumokėta. Į policiją kreipėsi mėnesio bėgyje nuo nuomos sutarties sudarymo. Jokio kontakto iki to laiko, kol atgavo techniką nebuvo. Kaltinamasis nekėlė ragelio, neatsakinėjo į laiškus. Ekskavatorius buvo 2005 m. gamybos. Pirko iš žmogaus 2013 m. rugpjūčio, ar liepos pabaigoje. Pirko Šakių rajone. Ekskavatorius buvo nepilnai veikiantis ir sumokėjo apie 35000 litų. Jis dar remontavo tą ekskavatorių. Ekskavatorius buvo dirbantis, tačiau reikalavo papildomų investicijų. Buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Ekskavatorių nuomojo pagal individualią veiklą. Ekskavatorius nespėjo nusidėvėti, jis buvo tobulinamas. Nurodyta ekskavatoriaus vertė 47800 litų, kadangi remontuojant papildomai įdėjo apie 10000 litų. Buvo tvarkoma važiuoklė, susidėvėjusios įvorės, strėlė, keičiamos alyvos, remontuojami kaušai. Nerinko čekių, kiek kainavo remontas. Be jo papildomų investicijų, ekskavatorius būtų tikęs asmeniniam naudojimui, bet ne verslui. Ekskavatorių remontavo ne per įmones, o per fizinius asmenis. Čekių nerinko. Prisimena, kiek išleido lėšų remontui. Tikslios sumos negali nurodyti, kiek investavo į remontą. Tai galėjo būti 9000-10000 litų. Galėjo būti 9500 litų. Sutartyje buvo nurodyta, kad už vieną kalendorinę dieną reikia mokėti 170 litų. Iki to laiko ekskavatorius buvo išnuomotas apie 3-4 mėnesius. Jokių nuolaidų netaikydavo. Turtas jam grąžintas. Pretenzijų neturi. Turtas buvo sveikas, net su valstybiniu numeriu. Būtų gerai, jei būtų atlyginta patirta žala už tai, kad negalėjo naudotis savo turtu. Pareiškimą policijai parašė mėnesio bėgyje. Byloje yra visi duomenys. Tikslios datos nepamena, kada sužinojo, kad ekskavatorius yra policijos aikštelėje. Rugsėjo ar spalio mėnesį įgaliotinis jam pranešė, kad aikštelėje yra panašus daiktas. Jis davė tyrėjos telefono numerį, susisiekė ir sutikslino duomenis. Iš prokuroro raštą gavo lapkričio 6 d., o ekskavatorių atsiėmė lapkričio 15 ar 16 dieną. Tyrėja jo neklausė apie ekskavatoriaus remonto kainą. Tiesiog įkainavo ekskavatorių 45000 litų. Kainą nurodė iš atminties.

Nukentėjusysis M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis interneto portale surado jo skelbimą, paskambino. Kalbėjo telefonu. Vėliau jis suruošė sutartį. Iš pradžių nusiuntė sutartį elektroniniu paštu, po to nuvyko pas kaltinamąjį į biurą (duomenys neskelbtini). Ten pasirašė ant dokumentų originalų. Išnuomojo teleskopinį keltuvą Manitou MT 732. Sutartyje buvo nurodyta, kad į mėnesį reikės mokėti 5000 litų. Visos kitos sąlygos buvo surašytos sutartyje. 2013-03-03 buvo sudaryta nuomos sutartis. Internetiniame portale buvo pasiskelbęs, kad nuomoja keltuvą. Jam paskambino telefonu, prisistatė, kad skambina iš UAB „P. s.“. Jis iš karto internete pasitikrino, kas tai per įmonė. Rado adresą, matė, kad tai veikianti įmonė. Sutikrino su sutartyje surašytais duomenimis. Jam viskas atitiko. Tik galbūt per mažai patikrino patį asmenį, nes jis prisistatė S. P.. Buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini), kur kaltinamasis tikriausiai nuomojo patalpas, biurą. Keltuvas tuo metu buvo nuvežtas į įmonę Vilniuje atlikti aptarnavimus (pakeisti tepalus). Kaltinamasis keltuvą pasiėmė tiesiai iš tos įmonės. Kaltinamasis atvažiavo su savo transportu ir išsivežė keltuvą. Jis netikrino, kur buvo išvežtas tas keltuvas. Nedalyvavo kaltinamajam pasiimant keltuvą. Bendravo telefonu. Iš pradžių gavo pinigus už keltuvo nuomą. Tik nepamena, ar mokėjo už pilną mėnesį, ar ne už pilną. Pinigus gavo iš kažkokio užsieniečio, pavardės neprisimena. Pinigų sumos neprisimena. Pinigus pervedė fizinis asmuo. Kaltinamasis nuomojosi techniką. Jis visą laiką prisistatydavo kaip susijęs su UAB „P. s.“. Kai prasidėjo neatsiliepimas į telefoninius skambučius ir pinigų nemokėjimas, jis pats susisiekė su UAB „P. s.“ direktoriumi, kuris patikino, kad S. P. jų įmonėje nedirba. Tuomet pradėjo ieškoti tiek paties keltuvo, tiek to asmens. Buvo susitikę Šiauliuose, tačiau kaltinamasis sugebėjo nuo jo pabėgti. Bendravo SMS žinutėmis. Telefonu kartais atsiliepdavo, kartais ne. Jam trūko kantrybė ir kreipėsi į policiją. Asmuo nurodė, kad UAB „P. s.“ jis dirba teisininku. Keltuvą atgavo. Jam jį atvežė išnuomotas tralas ir numetė į kiemą jo nurodytu adresu. Atvežė kažkokia įmonė iš Šiaulių. Telefonu jiems buvo pasakyta, kad reikia keltuvą nuvežti į tam tikrą vietą. Jam sakė, kad keltuvą paėmė iš įmonės Šiauliuose. Kai grąžino keltuvą, jis buvo nevažiuojantis, buvo sugedęs reguliavimo „džoistikas“. Viduje ir išorėje buvo kosmetinių pažeidimų. Yra pareiškęs ieškinį 10050 litų. Tą sumą sudaro nuomos laikotarpis iki technikos pristatymo, už kurį buvo neatsiskaityta. Ši suma susidaro už du mėnesius. Viskas buvo suskaičiuota dienomis nuo keltuvo paėmimo momento iki to laiko, kol jis buvo atvežtas. Atmetė sumą, kurią jam jau buvo sumokėję, gavosi likutis 10050 Lt. Atrodo, kad pinigai jam buvo pervesti vieną kartą. Asmuo keltuvą pasiėmė iš Vilniaus, o nuomos sutarties originalą pasirašė (duomenys neskelbtini). Savo technikos pasigedo, kai asmuo akivaizdžiai pradėjo meluoti, kai jis pradėjo kalbėti dėl apmokėjimo. Kaltinamasis padarė pirmą įmoką. O spausti kaltinamąjį pradėjo antrą mėnesį. Nusprendė, kad asmuo vengia su juo bendrauti, nes kaltinamasis neatsiliepdavo į telefoninius skambučius, nevykdė savo pažadų, akivaizdus melavimas. Buvo susitikęs kaltinamąjį Šiauliuose E.. Nusprendė išklausyti jo pasiaiškinimus. Abu nuėjo į kavinę „A.“. Jam kažkas paskambino, jis trumpam paėjo į šalį, o atsisukęs kaltinamojo jau neberado. Kaltinamasis paprasčiausiai pabėgo. Po to parašė žinutę, kad jis kreipiasi į policiją, tuomet kaltinamasis pradėjo prašyti, kad palauktų iki pietų, iki vakaro. Po to neatsiliepinėjo. Kai buvo pasirašinėjama sutartis S. P. vardu, jis jokių asmens dokumentų nepatikrino. Kai pradėjo ieškoti savo technikos, buvo du karus nuvažiavęs į biurą (duomenys neskelbtini). Vieną kartą nieko nerado, o vieną kartą ten buvo panelė, kuri ten dirbo ir su kuria taip pat teko bendrauti telefonu. Pabaigoje nieko neberado. Tą S. P. vieną kartą buvo sutikęs, jis ten buvo atvažiavęs su mašina. Trumpai pabendravo lauke. Mano, kad jo iniciatyva buvo gražinta technika, nes jis nuolat skambindavo, rašydavo SMS žinutes. Kartais pavykdavo susisiekti su kaltinamuoju, tačiau dažniau bendraudavo SMS žinutėmis. Rašydavo į tą patį telefoną, kuris buvo nurodytas sutartyje. Šiaip jis turėjau kokius tris kaltinamojo numerius. Paskutinį telefono numerį gavo iš vairuotojo, kuris jam atvežė krautuvą. Ieškojo kitų kaltinamojo telefono numerių, kadangi sutartyje nurodytais numeriais neišeidavo su juo susisiekti. Manė, kad kaltinamasis vengia mokėti už nuomą. Kai pasiskambino į UAB „P. s.“ ir pasikalbėjo su direktoriumi, jis jam paaiškino, kad tas asmuo buvo atvažiavęs į tą įmonę, žadėjo lyg akcijas pirkti. UAB „P. s.“ direktorius pasakė, kad pas jį toks asmuo S. P. nedirba. Nežino, kur visą tą laiką buvo jo krautuvas. Tik pabaigoje, sužinojo, kad jo krautuvas buvo UAB „M.“ teritorijoje. Nežino, kiek tiksliai laiko toje teritorijoje buvo jo keltuvas. Tas vairuotojas pasakė, kad kokias tris savaites tas keltuvas išbuvo toje teritorijoje. Pats buvo nuvažiavęs į tą UAB „M.“ ieškoti savo technikos, bet nerado. Ieškant savo technikos su kaltinamuoju bendravo ir telefonu, ir elektroniniu paštu. Visi tie kontaktai buvo nurodyti sutartyje. Iš pradžių gaudavo atsakymus. Turi tris susirašinėjimus. Kai pradėjo reikalauti grąžinti daiktą, jokių atsakymų nebegaudavo. Kai bendravo su UAB „P. s.“ direktoriumi, jis jį įspėjo saugotis ir kad pas jį nurodytas žmogus nedirba. Kaltinamąjį asmenį atpažino iš nuotraukų tyrimo metu. Tikslios datos, kada buvo paimtas krautuvas nepamena. Gal vasario mėnesį. Krautuvą paėmė tą pačią dieną, kai buvo pasirašyta sutartis. Arba vieną dieną vėliau. Į sutartį visada įrašo tą datą, kada yra paimamas daiktas. Nežino, kas paėmė keltuvą, nes jo ten nebuvo. Keltuvas buvo serviso teritorijoje. Jis žmogui paskambino ir pasakė, kad atvažiuos paimti keltuvo. Bendravo telefonu. Neatsimena tikslios datos, kada buvo gražintas keltuvas. Ieškinį paskaičiavo už laikotarpį nuo išnuomojimo dienos iki grąžinimo. Iš tos sumos išskaičiuota suma, kuri jau buvo sumokėta. Praėjus beveik trims metams negali tiksliai atsiminti datos, kada buvo grąžintas keltuvas. Ieškinio suma susidarė už du mėnesius plius PVM. Į tą sumą neįtraukė remonto sumos. Apmokėjimo sąlygos buvo nurodytos sutartyje. Keltuvą grąžino vėliau, ne kovo mėnesį. Neprisimena, kada kreipėsi į policiją. Pristatė neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras, išrašytas UAB „P. s.“. Tai buvo ne viena sąskaita. (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta sutartis. Dar buvo priedai, perdavimo-priėmimo aktas. Tuomet prie jo akių kaltinamasis pasirašė ir uždėjo antspaudą. Neatsimena, kas pasirašė ant perdavimo-priėmimo akto atsiimant krautuvą iš Vilniaus. Bendravo telefonu. Turtas jam grąžintas. Turėtų pretenzijų dėl to, kad turtas grąžintas ne toks, kokį išnuomojo. Keltuvas nevažiavo, buvo kosmetiniai pažeidimai tiek išorėje, tiek viduje, buvo sugadinta vairalazdė. Neprisimena, kada buvo surašytas ieškinys. Į policiją važiavo keturis kartus. Ieškinys buvo surašytas pagal išrašytas sąskaitas faktūras. Ieškinio suma nurodyta su PVM. Pagal sutartį už mėnesį turėjo mokėti 5000 Lt. Pirma kreipėsi į policiją, po to buvo grąžintas turtas. Nežino, kiek laiko praėjo nuo kreipimosi į policiją iki turto gražinimo. Tiksliai nepamena, kiek laiko neturėjo keltuvo po to, kai jį išnuomojo, iki pusės metų. Kai grąžino keltuvą, perdavimo akto nesurašė. Jei neklysta, PVM sąskaita faktūra yra išrašyta iki keltuvo atvežimo. Keltuvą įsigijo 2012 m. ir jį pirko pasinaudodamas Europos parama.

Liudytojas R. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, su juo nebuvo susitikęs. Datos neprisimena, kai jam paskambino ir pasiūlė iš Vilniaus parvežti ekskavatorius. Oficialiai išrašė dokumentus. Parvežė į Šiaulius. Po 2 savaičių vėl paskambino ir pasiūlė parvežti dar vieną. Nuvažiavo, ten vėl tvarkingai išrašė dokumentus. Vėl parvežė į tą pačią vietą, iškrovė. Antrą ekskavatorių priėmė vyriškis, aukštas, plonas. Po 2 mėnesių paskambino kriminalistai ir pasakė, kad dingo ekskavatoriai. Jis kaip tik ten vežė medieną iš lentpjūvės ir pamatė toje teritorijoje tą ekskavatorių, kurį pirmą parvežė. Apie tai pasakė kriminalistams. Jie kitą dieną ten atvažiavo. Jis turėjo savo autovežį, viską darė oficialiai, su dokumentais. Už paslaugą gavo 500 litų. Vežė iš nuomos punkto (duomenys neskelbtini) ir vežė į (duomenys neskelbtini). Toje vietoje seniau buvo UAB „M.“. Vežė du traktoriukus. Jam paskambino ir pasakė, kad pažįstamas asmuo davė jo telefono numerį. Kai atvežė pirmą ekskavatorių, jį priėmė vyras aukštas, plonas. Antrą kartą jam pasakė, kad nuvežtų į tą pačią vietą ir paliktų ekskavatorių. Nuvažiavo į tą teritoriją ir pats pastatė tą ekskavatorių. Pinigus jam atvežė į kolonėlę. Pinigus atvežė neaukštas, tamsaus gymio vyras. Kuomet pradėjo bendrauti su policija ir juos nuvežė į vietą, ten buvo vienas ekskavatorius. Buvo didesnis ekskavatorius, kurį atvežė pirmu reisu.

Liudytojas T. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis jam yra matytas. Įvykis buvo seniai. Dirbo UAB „A.“ darbų vadovu. Dirbo (duomenys neskelbtini). Su sunkvežimiu atvežė pastolius. Be vairuotojo dar buvo 2 asmenys, vienas iš kurių buvo kaltinamasis. Kaltinamąjį yra matęs įmonės ofise, jis ateidavo pas direktorių. Kaltinamasis bendraudavo dėl technikos, dėl ekskavatorių. Po 4-5 mėnesių į jų objektą atvyko kažkokie asmenys ir pradėjo kalbėti, kad ten yra jų pastoliai. Jam yra žinoma, kad UAB „A.“ buvo įsigijusi tuos pastolius. Kiek jam buvo žinoma, už tuos pastolius mokėjo apie 40 procentų pigiau, nei jie realiai kainuoja. Kuomet jiems atvežė tuos pastolius, ten buvo ir kaltinamasis. Asmenys, atvežę pastolius, minėjo, kad jie yra atstovai, kalbėjo apie pastolių komplektaciją. Iš direktoriaus girdėjo, kad buvo pretenzijų dėl tų pastolių. Kaltinamąjį jis žinojo kaip „S.“. Jei gerai atsimena, jo pavardė „P.“. Ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė įvykio aplinkybes. Kito asmens vardas buvo „M.“, pavardės nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu atpažino asmenį kaip „M.“. Neprisimena, iš kokios įmonės UAB „A.“ pirko ir nuomojo pastolius. Pastolius iš automobilio iškrovė UAB „A.“ darbuotojai. Pastolius atvežė su vilkiku raudona priekaba. Nepamena, per kiek kartų atvežė pastolius. Tame objekte buvo ir jų įmonės pastoliai, dalį pastolių nuomojosi. Nepamena pastolių kiekio. Pastoliai iki objekto pabaigos buvo objekto teritorijoje. Įmonė buvo išsinuomojusi sandėlius (duomenys neskelbtini).

Liudytojas A. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo. Pirmiausia pasiskambino jų vadybininkui, po to atėjo į jų ofisą asmuo, kuris prisistatė „S. P.“. Tas pats asmuo šiandien sėdi salėje. Jie užsiima kompiuterinės įrangos pardavimu ir priežiūra. Kaltinamasis pabendravo su vadybininku, pasakė, kad nori įsigyti įrangos. Prasidėjo derybos. Vadybininkas paruošė sutartį. Kaltinamasis prisistatė, kad dirba UAB „A.“ vardu, kad yra tos įmonės teisininkas. Buvo surašyta bendradarbiavimo sutartis tarp įmonių. Kaltinamasis atvežė tą sutartį, pasirašytą direktoriaus vardu. Sutarties data yra 2013 m. rugsėjo 4 d. Pagal sąskaitą rugsėjo 6 d. jie jiems atidavė įrangos už 5000 litų. Kaltinamasis bendravo su jų vadybininku, kuris kaltinamajam nuvežė įrangą. Rugsėjo 12 d. kaltinamasis pilnai atsiskaitė už tą įrangą. Rugsėjo 16 d. kaltinamasis vėl pasiėmė įrangos. Keletą dienų vyko susirašinėjimas su jų vadybininku. Šiuo atveju buvo suderinta įrangos už 9200 litų. Sekančią dieną dar už 800 litų, ir dar už 800 litų įrangos pasibandymui. Sąskaitą išrašė spalio 1 d. Daugiau įrangos nedavė ir prašė atsiskaityti. Bendra suma susidarė 10000 litų. Sutartyje buvo numatyta, kad įrangos reikės būtent iki tokios sumos. Lapkričio 5 d. jis UAB „A.“ adresu išsiuntė skolos suderinimą. Negavo jokio atsakymo. Lapkričio 19 d. S. P. atnešė 3000 litų. Visi atsiskaitymai vyko grynais pinigais. Išrašė kvitą. Po to vėl mėnesiui viskas nurimo. Sausio 15 d. vėl išsiuntė tai įmonei skolų suderinimą apie 7000 litų. Sausio 23 d. atėjo moteris nuo UAB „A.“ ir atnešė 2000 litų. Ant kvito pasirašė „R. K.“. Daugiau jokių pinigų negavo. UAB „A.“ liko skoloje 5100 litų. Vėliau birželio mėnesį paprastuoju būdu padavė ieškinį, tačiau įmonė ieškinį atmetė. Tarėsi su advokatu dėl skolos išieškojimo. Asmuo „S. P.“ prisistatė įmonės UAB „A.“ vardu. Sutartyje yra nurodytas kontaktinis asmuo - „ teisininkas S. P.“. Vėliau bandė skambinti UAB „A.“, bandė klausinėti, ar ten dirba konkretūs žmonės, kadangi jis siuntė skolų suderinimus, kuriuos pasirašė konkretūs darbuotojai, tačiau iš jų pusės nebuvo jokios reakcijos. Du kartus buvo siųsti dokumentai, ir po kelių dienų kažkas atnešdavo pinigus. Suderinimo aktus įmonei siųsdavo paštu, su įteikimu, turi siuntimo kvitus. Vienu atveju dokumentus priėmė A. B., o kitu atveju T. Š.. Su I. B. neteko bendrauti, bet jis lyg ir buvo direktoriumi, nes jis pasirašė sutartį. Skambino UAB „A.“, klausinėjo, ar ten dirba tam tikri asmenys. Nėra pilnai įsitikinęs, kokiu numeriu skambino. Tikrai skambino ir ieškojo I. B., bet negali tiksliai atsakyti, su kokiu asmeniu bendravo. Klausė, ar jie pažįsta S. P., ar toks asmuo pas juos dirba, klausė apie skolą, apie prekes, apie atsiskaitymus. Pirmas skambutis ir pokalbis buvo tuomet, kai kaltinamasis išsinešė sutartį direktoriui pasirašyti. Ta įmonė labai ragino jų vadybininką greičiau atiduoti įrangą, todėl jis pasakė, kad reikia tokios sutarties. Pats pasiskambino jiems ir pasakė, kad kol nebus pasirašyta sutartis, tos įrangos neduos. Po to pasiskambinimo kaltinamasis sekančią dieną atnešė pasirašytą sutartį. Kai vėliau paskambino į įmonę, jam pasakė, kad jie „pasiaiškins“, tačiau daugiau jam nebepavyko su jais susisiekti. Buvo kalba apie tai, kad įranga bus reikalinga techninių apžiūrų centrams - planšetiniai kompiuteriai. Taip pat dekupavimo įranga. Iš viso buvo 9 planšetiniai kompiuteriai, 1 specifinis kompiuteris, tinklinis masyvas apie 2500 saugykla ir maršrutizatorius. Buvo epizodas, kuomet kaltinamasis pasakė, kad atvažiavo į Šiaulius ir kaltinamasis pasikvietė jį nuvažiuoti į Šiaulių techninių apžiūrų centrą. Jie ten vaikščiojo, kalbėjosi su darbuotojais, aptarinėjo techninius niuansus. Buvo kalbama apie tai, kad jie ir prižiūrės tą įrangą. Visada įrangą atidavinėjo vadybininkas. Pirmą kartą vadybininkas susitarė su kaltinamuoju susitikti „N.“ prekybos centre. Ten atidavė pirmą dalį įrangos. Už šią įrangą atsiskaitė. Visą kitą įrangą pats S. P. pasiiminėjo iš jų ofiso. Po paskutinio 2000 litų apmokėjimo, sekantis veiksmas buvo gegužės mėnesį kai jis siuntė raštą dėl skolos padengimo. Tą raštą priėmė A. B.. Jokio atsakymo negavo. Telefonu bendravo su asmeniu, prisistačiusiu „B.“. Jis pasakė kad pasiaiškins, ar jo įmonėje dirba S. P.. Nepamena, kur rado telefono numerį, kuriuo skambino B.. Bandė ieškoti viešai prieinamomis priemonėmis. Jam kalbant su B., B. pasakė, kad „pasiaiškins“. Po metų vėl buvo pokalbis, sulaukė skambučio, kad juos pačius apgavo. Kaltinamasis prisistatė „teisininku S. P.“. Sutartį priešinga pusė pasirašė ne prie jo. Jo pasirašytą sutartį kaltinamasis išsivežė ir būk tai sutartį pasirašė I. B.. Prie vadybininko A. V. kaltinamasis pasirašė sąskaitas faktūras ir grynų pinigų priėmimo kvitus. Prie jo kaltinamasis dokumentų nepasirašė. Gerai įsidėmėjo, kai kaltinamasis jam prisistatė „S. P.“.

Liudytojas A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis jam matytas. Jis dirba UAB „V.“ vadybininku ir jam teko kaltinamajam parduoti prekes. Tiksliai neprisimena, kaip jam prisistatė kaltinamasis. Elektroniniu paštu įmonė gavo pranešimą, kad reikia tam tikros įrangos. Žmogus prisistatė, kad atstovauja UAB „A.“. Prisistatė juristu. Pirminis variantas buvo, kad reikia planšečių. Buvo pateiktas pasiūlymas, tačiau jis negalėjo padaryti pardavimo, nes reikėjo sutarties. Tas žmogus sutiko, todėl jie paruošė sutartį. Vadovas ją paruošė ir pasirašė. Sutartis buvo perduota kaltinamajam. Kai iš jų pusės buvo pasirašyta sutartis, kaltinamasis atvežė sutartį į jų ofisą, į (duomenys neskelbtini). Tuomet buvo vykdomas pardavimo procesas. Buvo pasiūlytos suderintos prekės. Prekės buvo pristatytos į parduotuvę „N.“ (duomenys neskelbtini) ir ten perduotos. Buvo keletas atvejų, kai buvo susirašinėta dėl kitų pardavimų, tai tų prekių perdavimai vyko jų ofise. Truputį nerimavo, kadangi buvo atsiskaitoma grynais pinigais. Labai norėjo, kad nors kartą vyktų pavedimas, kad jie tikrai galėtų įsitikinti, kas vyksta, norėjo matyti, su kuo turi reikalą. Pradiniame etape asmuo įsigijo 4-5 vienetus „S.“ planšetes. Po to vėl buvo planšečių ir tinklinių diskų. Visą laiką atsiskaitydavo grynais. Atsiskaitymo terminai buvo nurodyti ant sąskaitų faktūrų, pavedimų. Kuomet buvo vėluojama atsiskaityti, buvo telefoniniai skambučiai, informuojama elektroniniu paštu. Naujų prekių neduodavo, kol nebūdavo atsiskaitoma už senas. Dabar atsiminė, kad kaltinamasis prisistatė „S.“. Už prekes pats S. sumokėjo vienintelį kartą, dar buvo atėjusi jo atsiųsta moteris, kuri atnešė grynuosius pinigus. Ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė įvykio aplinkybes. Asmuo prisistatinėdavo ir pasirašinėdavo tuo pačiu vardu ir pavarde. Buhalterei kilo nerimas dėl atsiskaitymų. Vadovas rašė oficialius dokumentus ir įspėdavo pačią įmonę. Buvo keista, nes žmonės, kurie priėmė ir pasirašydavo tuos suderinimo aktus tarsi ir žinojo apie tą žmogų, ir kažkuriuo momentu jie nuo to atsisakė, lyg tai ir nepažinojo to žmogaus. Kiek jam žinoma, už prekes ši įmonė liko skolinga. Jų įmonė siuntinėjo raštus. Jų vadovas ieškojo kontaktų. Kiek pamena, nuvežus prekes į parduotuvę „N.“, ten buvę asmenys kaip ir pažinojo kaltinamąjį, nes juos nuvedė į vietą, kur galima atsisėsti ir bendrauti. Kitu atveju, kad jie lyg ir sakė, kad jų įmonė turi projektą Lietuvoje su techninių apžiūrų centru ir kad galės jiems padėti tvarkyti reikalus, susijusius su informacinėmis technologijomis. Kiek atsimena, buvo važiuota į techninių apžiūrų centrą (duomenys neskelbtini), su vadovu apžiūrėti objektą. Jei neklysta, jie galėjo laisvai vaikščioti ir apžiūrinėti administracines patalpas. Jis asmeniškai keletą kartų bandė prisiskambinti S., bet nepavyko. Po to su vadovu nusprendė, kad reikia ieškoti per UAB „A.“ kitų kontaktų. Ieškojo internete, bandė prisiskambinti, siuntė elektroninius pranešimus. Įmonės vadovui pavyko susisiekti ar tai su direktoriumi, ar tai su kažkuo aukštesniu, pakalbėti. Pirminiu atveju jie lyg ir žinojo kas ir kaip vyksta, o po to jiems buvo pasakyta, kad tokio žmogaus jie nepažįsta ir kad jis pas juos nedirba. Su pačiu S. susisiekti nepavyko. Formaliai peržiūrėjo internete, kuo užsiima UAB „A.“, nes ankščiau ši įmonė jiems nebuvo žinoma. Ji užsiėmė lyg statybomis. Domėjosi įmonės apyvarta, įmonės atsiskaitymais, įsiskolinimais. Sutartį sudarė tam, kad būtų galima paimti prekes pavedimu. Pirmą kartą prekes jis asmeniškai nuvežė į parduotuvę „N.“. Pats perdavė prekes kaltinamajam. Iš jo pusės kaltinamajam buvo pateikta sąskaita, kad pasirašytų. Kitais atvejais kaltinamasis atvykdavo pas juos į ofisą ir pasiimdavo prekes. Dabar tiksliai nepamena, ar ant visų sąskaitų kaltinamasis pasirašydavo. Kaltinamasis visada prisistatydavo tuo pačiu vardu ir pavarde, kuris yra užfiksuotas sąskaitose. Niekada kaltinamasis nebuvo pasakęs kito vardo. Kaltinamasis save įvardino UAB „A.“ direktoriaus patikėtiniu juridiniais klausimais. Jokio dokumento neparodė. Asmens dokumento neprašė. Rekvizitus sąskaitai išrašyti pateikė kaltinamasis. Asmuo prisistatė „S.“. Bendraujant į kaltinamąjį kreipdavosi vardu. Jam matant kaltinamasis pasirašė kvitus, pinigų orderius. Kaltinamasis rašydavo vardą, pavardę, parašą. „M. Č.“ jam negirdėtas. Prieš sudarant sutartis, jie viešoje erdvėje peržiūrėdavo įmonės rekvizitus, įmonės kodą, PVM mokėtojo kodą. Nebuvo nuvykęs į UAB „A.“ ofisą. Daugiau niekur, išskyrus „N.“ nevyko. Prekes pasiimdavo vienas asmuo. Dar buvo vairuotojas, kuris tą asmenį atveždavo. Negali atsakyti, ar pasirašant sutartį, buvo pateiktas UAB „A.“ pasirašytas įgaliojimas. Atrodo, kad ne. Parodymai ikiteisminio tyrimo metu teisingi. Tuo metu geriau atsiminė įvykio aplinkybes, su juo bendravusio asmens vardą ir pavardę. Asmens pavardę žinojo iš dokumentų duomenų, nes kaltinamojo asmens dokumento nematė. Asmeniškai be „S. P.“ su niekuo iš UAB „A.“ nebendravo, išskyrus tą moterį, kuri UAB „A.“ vardu buvo atnešusi pinigus. Visais atvejais buvo išrašomi kvitai.

Liudytojas J. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pagal skelbimą ieškojo darbo. Kaltinamasis pasikvietė pokalbiui, žadėjo įdarbinti, bet neįdarbino. Kaltinamasis prisistatė S. P.. Siūlė darbą UAB „P. s.“. Kurį laiką dirbo, tačiau jo oficialiai neįdarbino. Jis padarė pastolių projektus, braižė kompiuteriu. Neatsimena, ar kaltinamajam buvo davęs kokius nors savo asmens dokumentus. Kaltinamasis pasakė, kad samdo jį tam, kad vadovautų įmonei nuotoliniu būdu. Kaltinamasis sakė, kad jis yra įmonės akcininkas. Dirbo apie mėnesį laiko, atlyginimo negavo. Nepamena, kiek buvo sutarę dėl atlygio, lyg 2000. Ten dar dirbo tokia mergaitė. S. P. atvažiuodavo į ofisą iš ryto ir vakare. Ofisas buvo (duomenys neskelbtini). S. jam duodavo darbą. Jį darbino įmonės vadovavimui. Pasitikrino Sodroje ir pamatė, kad nėra įdarbintas. Pradėjo S. „spausti“ dėl įdarbinimo, jis kiekvieną dieną žadėdavo įdarbinti. Vėliau kalbėjo su UAB „P. s.“ savininku telefonu. Jis paaiškino, kad vyksta machinacija dėl akcijų perėmimo, tuomet S. dingo. Tas UAB „P. s.“ savininkas nei patvirtino, nei paneigė, kad S. pas juos dirbo. Mano, kad S. ten nedirbo. Buvo susirinkęs daug informacijos apie tai, tačiau nenori atskleisti savo žinomos informacijos. Turėjo prisirinkęs informacijos apie S. P., tačiau ją ištrynė. Turėjo informacijos iš interneto. Ten buvo objektyvi informacija. Rado informaciją, kad kaltinamasis yra „S. K.“, ir tą informaciją perdavė policijai. Kaltinamasis jam prisistatė vardu ir pavarde „S. P.“. Jokių sutarčių jis nesudarinėjo. Darydavo tik projektus, kuriuos jam kaltinamasis liepdavo padaryti. Dirbo projektavimo darbus. Be kaltinamojo daugiau su niekuo nebendraudavo. Tik telefonu kalbėjo su asmeniu iš UAB „P. s.“. Susirado informaciją apie tai, kokia tikra kaltinamojo pavardė. Atlyginimo už darbą negavo. Dar ofise dirbo mergaitė vardu „M.“.

Liudytojas M. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Dirbo bankroto administratoriumi, dirbo su „R. h.“. Trūko tos įmonės dokumentų, vyko ikiteisminis tyrimas. Žino, kad kaltinamojo vardas „S.“. Kiek atsimena, buvo „P.“ pavardė. Buvęs akcininkas R. J. sakė, kad akcijų pardavimas vyko su S. P.. Jam davė P. telefono numerį. Buvo atvykęs kažkoks asmuo „M.“, kuris perdavė dalį įmonės dokumentų. S. taip pat buvo atvykęs, tačiau jokių dokumentų neperdavė. Č. turėjo dalį dokumentų, tačiau ne visus. Č. rašė pasiaiškinimą dėl dokumentų perdavimo. Kaip suprato, tos įmonės vadovu buvo M., tačiau jokių dokumentų jam nepateikė. R. J. pateikė akcijų pardavimo sutartį, kur matėsi, kad akcijos parduotos S. P.. Įmonės turto nerado. Bankroto procesas vyko su R. J. ir S. V.. Vyko teisminis procesas dėl dokumentų neperdavimo. Pirma instancija ieškinio netenkino. Kai administravo, „R. h.“ pagal dokumentus paskutinis savininkas buvo S. P.. Šiandien jam sunku atpažinti kaltinamąjį. Kai bendravo su S. P., jis informavo, kad įmonės naujas savininkas yra M.. Jokių dokumentų nepateikė. Vėliau su tuo M. bendravo telefonu. S. P. prisistatydamas jokio asmens dokumento nepateikė. Turėjo būti akcijų pirkimo pardavimo sutartis, kur R. J. perdavė akcijas S. P.. Buvo pateikta sutarties kopija. Su Č. bendravo vieną kartą, kuomet jis rašė paaiškinimą dėl dokumentų perdavimo. Susitikimas buvo ofise. Jis Č. įteikė visus įsakymus kaip įmonės vadovui. Č. teigė, kad yra įmonės akcininkas, nors jokių realių tai patvirtinančių dokumentų jie neturėjo. Č. pristatė dokumentus ir pasakė, kad jis yra įmonės akcininkas. S. sakė, kad akcijas pardavė Č.. Tai buvo tik žodinis paaiškinimas, o Č. pateikė dalį įmonės dokumentų. Su S. P. telefonu bendravo ne vieną kartą. Telefono numerį buvo nurodęs ikiteisminio tyrimo pareigūnams. M. Č. buvo paprašyta parodyti asmens dokumentus. Buvo pradėta procedūra dėl baudos paskyrimo, po to inicijuotas ikiteisminis tyrimas.

Liudytojas S. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nepažįsta kaltinamojo. R. J., jo partneris „R. h.“, nusprendė įmonę parduoti. Jis norėjo jo parašo parduodant įmonę. Įmonė turėjo skolų. Pasiūlė parduoti įmonę, neįvardindamas sumos. Jis pasirašė dokumentus, o toliau tvarkėsi R. J.. Nepamena, kam buvo parduota įmonė. Pateikė sutartį policijai. R. J. tvarkė įmonės pardavimo reikalus. R. J. sakė, kad įmonė turėjo skolų, tačiau sumos neįvardino. Jis jokių pinigų negavo. Ar įmonė turėjo turto, nežino, mano, kad nebuvo. Visi dokumentai ir antspaudai buvo pas R. J.. Nežino ir nematė asmens, kuris pirko įmonę. Tik matė ant sutarties vardą, pavardę ir parašą. Tiksliai nepamena, kuomet pasirašė ant sutarties. Kai pardavinėjo įmonę, jie jau buvo susipykę ir kokius metus su J. nebendravo. Asmens, kuris pirko įmonę, nematė, kad įmonę pirko kaltinamasis, tai jo nuomonė. Vyko teismas dėl skolos. Bankroto administratorius su juo dėl dokumentų nebendravo. Viską tvarkė R.. Teismas jį atleido nuo skolos mokėjimo.

Liudytojas G. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamąjį. Tarėsi su juo dėl biuro patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), išnuomojimo. Gavo avansą, po to nieko nebegavo. Ten vyko kažkokia veikla. Kaltinamasis vardu S., pavardės neprisimena. Buvo pasirašyta nuomos sutartis. Patalpas nuomojosi įmonė, pavadinimo nepamena. Pats kaltinamasis pasirašinėjo nuomos sutartyje. Sutartį nutraukė, nes nemokėjo pinigų. Matė tose patalpose dirbančius žmones. Ten dirbo jo buvusi administratorė. Buvo susitarę, kad bus apmokama komunaliniai mokesčiai ir už elektrą, tačiau nesumokėjo. Gavo tik avansą. Ten dirbo jo buvusi administratorė R. K.. Girdėtas pavadinimas „P. s.“. Atrodo, kad ta įmonė ir buvo nurodyta sutartyje. I. S. dirbo pas juos, tose patalpose. Pavardė „P.“ girdėta, tai S. P.. Nuomojo patalpas su baldais, orgtechnika. Patalpas nuomojo apie porą mėnesių. Kai negavo atsiskaitymų, bendravo telefonu, vėliau nebeatsiliepė. Nuvyko pas darbuotojus. Pamatė I., paklausė kur vadovas, jie pasakė, kad patys nieko neranda, nežino kur vadovas. Iki šiol pinigai nesumokėti. Buvo sumokėtas 1000 litų avansas. Atsiuntė padirbtą mokėjimo pavedimą. Tose patalpose matė gal 3 darbuotojus. S. P. jam prisistatė juristu, teikiančiu juridines paslaugas. Nežino, kuo S. P. buvo „P. s.“. Nepamena, kaip buvo pasirašoma sutartis. Atrodo, kad sutartis buvo atnešta ir palikta. Smulkmenų nepamena. Dėl patalpų nuomos betarpiškai kalbėjo su S.. Buvo susitikę kavinėje. Kalbėjo apie nuomos sąlygas, mokesčius. Sutartis buvo tipinė. Asmuo prisistatė vardu „S.“. Nežino, kas nurodė „P.“ pavardę. Ta pavardė buvo įrašyta sutartyje. Jo akivaizdoje kaltinamasis jokių dokumentų nepasirašinėjo. 2014.08.22 papildomos apklausos parodymai teisingi. Praėjo daug laiko. Už nuomą pinigus gavo 2 kartus. Vieną kartą ofise, kitą kavinėje. Gavo po 1000 litų. Neatsimena, kokia buvo patalpų nuomos kaina. Ant durų buvo pakabinti lapai su įmonių pavadinimais. Jam nebuvo svarbu, su kokia įmone bus sudaryta sutartis. Jam girdėtas pavadinimas „D.“. Ta įmonė buvo pateikusi „padirbtą“ mokėjimą už paslaugas. M. Č. negirdėtas. Gali būti, kad ant lapo buvo įmonių pavadinimai „D.“, A., „R. h.“,“ M.“, dabar tiksliai nepamena. Kategoriškai netvirtina, kad prie jo buvo pasirašyta sutartis. Vieną kartą su kaltinamuoju bendravo kavinėje „M.“, kitą kartą ofise, ten dar reikėjo patikslinti sutartį.

Liudytoja R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamąjį. Susipažino per internetines pažintis. Šiuo metu jokių santykių nepalaiko. Susipažino per žinutę televizijos programoje 2013 m. pradžioje. Pradėjo susitikinėti. Rugpjūčio mėnesį jis dingo keliems mėnesiams. Vėl atsirado rudenį, leisdavo laiką kartu. Jai buvo problemų su darbu, buvo pinigų trūkumas. S. pasiūlė įdarbinti ją jo firmose. Tam, kad galėtų atgauti algą, jis pasiūlė iš jos tuometinio direktoriaus nuomotis patalpas. Ji suvedė S. su G. Š.. Jie pasirašė sutartį. Kaltinamasis sutartyje nurodė, kad jis yra S. P.. Jie tuo metu jo dokumentų nepatikrino. 2014 m. sausio mėn. jų santykiai nutrūko ir jai pradėjo skambinti policija. Sutartis pasirašyta S. P. vardu. Jis nurodė save įmonės atstovu. Įmonė susijusi su statybomis. Tai gali būti „P. s.“. Nepamena, kas paruošė sutartį, gali būti, kad ji suruošė sutartį. Kadangi reikėjo įvairių dokumentų, ji pradėjo S. prašyti dokumentų, tačiau jis vengė tai daryti. Nepamena, ar buvo dėti antspaudai ant sutarties. Tik matė, kad jos įmonės direktorius ir kaltinamasis pasirašė sutartį. Ji vieną kartą nuvežė pinigus -1000 litų - į įmonę adresu (duomenys neskelbtini). Dar kartą važiavo pas buhalterę, kuri jai perdavė pinigus, kuriuos ji perdavė S., už tai gavo 500 litų atlygį. S. pernuomojo biurą iš įmonės „V.“, kurioje ji tuo metu dirbo administratore. Ji yra mačiusi dideles pinigų sumas pas S., tačiau iš kur tie pinigai, nesidomėjo. Iš pat pradžių S. prisistatė teisininku-advokatu. Kai klausdavo, kur jo biuras, jis atsakydavo abstrakčiai. Jis visą laiką buvo užsiėmęs verslininkas. Jai girdėta UAB „A.“, buvo pokalbis, kad S. ją ateityje ten įdarbins, tačiau jokių reikalų su šia įmone neturėjo. Kaltinamasis visada prisistatydavo „S. advokatu teisininku“, o pavardę „P.“ pirmą kartą ji pamatė pasirašius sutartį. Kaltinamasis jai buvo pristatęs asmenį vardu „V.“, kaip draugą. Kai S. pernuomojo patalpas iš „V.“, ji tose patalpose buvo porą kartų, bet labai trumpai. Ten buvo tuščios patalpos, jokių žmonių ten nebuvo. Biuro patalpas pernuomojo 2013 m. gruodžio pabaigoje, jų santykiai nutrūko 2014 m. vasario mėn. Per tą laiką patalpose buvo 2 kartus. Į biurą (duomenys neskelbtini) vežė 1000 litų. Tai pastatas, kur yra „E.“ draudimas. Kaip suprato, kalba visą laiką sukosi apie statybas. S. paprašė nuvežti pinigus ir pasakė, kad nieko jai nereikės aiškinti. Ją pasitiko 2 vyrukai. Perdavė jiems pinigus, jie pasirašė pinigų perdavimo kvitą. Ji pasakė, kad negali pasirašyti, tačiau jiems tai buvo nesvarbu. Nevežė pinigų jokiai firmai, prekiaujančiai kompiuteriais. UAB „A.“ direktoriaus nematė, tačiau mano, kad S. ten dirbo teisininku. S. žadėjo jai padėti susirasti darbą. Kai išėjo iš „V.“, ji patalpų raktų neturėjo. Kai ji buvo patalpose, ten tuo metu buvo tik S. P.. Neatsimena, ar jai buvo girdėtas „M. Č.“. „D.“ jai girdėta, bet kas tai, neatsimena. Jokių santykių su G. Š. neturėjo. Atsimena, kad sutartis buvo ruošta „V.“ patalpose, bet kieno prašymu, nepamena. „I. F.“ jai nėra girdėta.

Liudytojas M. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra matytas, bet tokiu vardu ir pavarde, kuriuo jis prisistatė, tokio žmogaus nebuvo. Dabar nepamena to vardo ir pavardės. Yra UAB „V.“ direktoriaus pavaduotojas. 2013 m. paskambino ir paklausė, ar nuomoja pastolius. Susirašinėjo, susitarė, pastoliai buvo nuomojami Naujojoje Akmenėje. Atsiuntė brėžinius, jis padarė detalizaciją ir pasakė, kad pastolių atvyktų pasiimti arba įmonės vadovas, arba įmonės įgaliotas asmuo. Atvažiavo kaltinamasis ir atsivežė įgaliotą žmogų su įgaliojimu. To vyro vardas buvo „M.“, pavardės nepamena. Jis patikrino jo dokumentus. Įgaliojimas buvo su spaudu, visais rekvizitais. Pasirašė sutartį. Pastolius perėmė transporto kompanija. Pastolius išsivežė. Nuomą mokėjo pirmą ir antrą mėnesį. Pavedimai buvo rašyti ne UAB „A.“ vardu, nors nuomojo UAB „A.“. Paskutinį kartą pinigus atvežė grynais į jų ofisą. Atvežė moteris. Išrašė pinigų priėmimo perdavimo orderį. Vasario mėnesį paprašė vėl pastolių. Jiems įtarimų nekilo, vėl išnuomojo pastolius. Vėl atvažiavo M. ir išsivežė 2 sunkvežimius pastolių į Kuršėnus. Jis vėl gavo brėžinius, padarė detalizaciją. Jam paskambino iš įmonės „M.“ ir pasakė, kad trūksta detalių. Jis skambino, atsiliepė žmogus kaukazietišku akcentu. Važiavo į objektus ieškoti pastolių. Rado UAB „A.“ nuomotus pastolius ir UAB „M.“. Kai pradėjo skambinti šeimininkams dėl nuomos, jie pasakė, kad jie tuos pastolius nusipirko. Išsiaiškino, kad jie tuos pastolius pirko iš kaltinamojo turėtos įmonės. Buvo apklaustas FNTT. Išsiaiškino, kad kaltinamasis iš jų pastolius pavogė ir pardavė kitiems. M. pavardė „Č.“. „P.“ pavarde prisistatė kaltinamasis. Jis prisistatė „S. P. UAB „A.“ teisininkas“. Sudarė sutartį, pastolius nuomojo UAB „A.“. Įgaliojimas buvo parašytas UAB „A.“ vardu, įgaliojimas buvo su antspaudu. 2013 m. rugpjūčio mėnesį ir 2014 m. žiemą nuomojo pastolius. 2014 m. vasario mėnesį vežė pastolius į Palangą. Vežė UAB „A.“ naudai. Jie atvykdavo pastolių pasiimti pas juos į sandėlius. Atgavo ne visus pastolius. Trūko apie 200 kvadratų. Direktorius rašė civilinį ieškinį. Ieškinio sumą reikėtų derinti su direktoriumi. Mano, kad tai susideda iš dingusių detalių ir negautų pinigų už nuomą. Aktuose yra nurodoma pastolių vertė. Buvo parašytas pavedimas „Papyan“ pavarde už UAB „A.“. UAB „P. s.“ Klaipėdoje rado pastolius, kuriuos išnuomojo kaltinamasis. Kaltinamasis kalbėjo kaip atstovaudamas UAB „A.“, kaltinamasis atvežė asmenį M. Č., pasakė, kad pastarasis yra UAB „A.“ statybų vadovas. UAB „M.“ ir UAB „P. s.“ pasakė, kad pastolius pirko iš UAB „A.“. Iš pokalbio jis suprato, kad jie pastolius pirko iš UAB „A.“. UAB „M.“ net turėjo sąskaitą faktūrą iš UAB A.“. Jie nuomojo pastolius, kurie buvo nauji. Nuomą pradėjo 2012-2013 metais. Jei ir buvo dėvėtų detalių, tai tik 1-2 procentai, daugiau viskas nauja. Pastolių vertė yra nustatyta jų, ir asmuo, pasirašydamas sutarti, sutinka su jų nustatyta verte. Yra pateikti pastolių įsigijimo dokumentai. Su UAB „A.“ direktoriumi I. B. kalbėjo. Atvažiavo ieškoti pastolių pagal adresą, nurodytą perdavimo akte. Nuvykę pagal adresus, rado pastolius, pasakė, kad tai UAB A.“. Jo telefoną gavo internete. Su juo kalbėjo jų direktorius, o jis sėdėjo šalia. Dalyvavo pokalbyje su I. B. jo ofise, jis suprato apie ką jie kalba. Jis sakė, kad jis nusipirko tuos pastolius. I. B. sakė, kad pastolius nusipirko iš kažkokios įmonės, bet iš S.. Kaip suprato, UAB „A.“ pardavė pastolius UAB „P. s.“. Kiek pamena, sudarant sutartis dalyvaudavo du asmenys, kaltinamasis ir M. Č.. Atvažiuodavo M. Č. ir kaltinamasis. Kaltinamojo nebuvo tik vieną kartą. Negirdėjo, kad UAB „A.“ būtų nuomojusi pastolių. Iš 957 kvadratų pastolių UAB „A.“ grąžino ne viską. Trūko 10-20 procentų. Kai atvežė pastolius, buvo atvykusi policija. Pastolius atvežė samdytas vairuotojas, sakė, kad atvežė iš Šiaulių. UAB „M.“ grąžino ne visus pastolius. Pagal sutartį vasario mėnesį, kai vežė pastolius į Kuršėnus, kaltinamasis skambino jam, sakė, kad pagal brėžinius trūksta pastolių. 2014-02-20 ir 2014-02-28 pastoliai buvo vežti į Kuršėnus. Negali tiksliai atsakyti apie pastolių trūkumą. Buvo maža dalis. UAB „M.“ perrašė nuomos sutartį, nes jiems reikėjo baigti objektą. Jie mokėjo nuomos sutartį. Tai buvo vėlyvas pavasaris. 2014-01-24 į Klaipėdą, į „P. S.“ išvežti pastoliai atrodo kad grąžinti visi. Nežino, kur buvo tie pastoliai. Kaip suprato, pastoliai buvo kažkokiame sandėlyje. 2013-08-21 nuomos sutartis tikriausiai pasirašė M. Č. ir 2014-01-24, 2014-02-20 ir 2014-02-28 sutartis pasirašė M. Č.. Jis įmonėje dirba tikriausiai nuo 2012 m. direktoriaus pavaduotoju. Buvo vienas įmonės direktoriaus pavaduotoju. Ankščiau direktoriaus pavaduotojų nebuvo. Sudarant sutartis rekvizituose patikrino UAB „A.“. UAB „V.“ direktorius tikriausiai matė nuomos sutartis. Jis direktoriui nenurodinėja, su kuo sudaromos sutartys. Elektroniniu paštu jis bendravo tik su kaltinamuoju. Perdavimo akte buvo nurodyta, kur vežami pastoliai. Nuvyko į N.Akmenę, kalbėjosi su darbininkais, ieškojo direktoriaus. Su UAB „A.“ direktoriumi pirmas pokalbis buvo po to, kai negavo nuomos. UAB „A.“ nesuprato, apie ką jie kalba, ir jie išvažiavo ieškoti savo pastolių. Kiekvieną kartą nuomojant pastolius jis bendraudavo su nuomininkais, derino įkainius ir panašiai. Dokumentus pasirašinėjo M. Č.. Kiekvieną kartą nuomos iniciatyva kildavo iš S. P.. Jis skambindavo, derindavo. Bendraujant kaltinamasis prisistatinėjo „S. P. UAB „A.“ teisininku“. Bendraujant su UAB „A.“ direktoriumi, jis pasakė, „aš žinau, kieno tai darbas“. Iš pradžių direktorius pasakė, kad nusipirko pastolius, jie liepė parodyti įsigijimo dokumentus, tačiau jis nepateikė. Jam skambino iš įmonių, nes jis negerai padarė pastolių detalizaciją. Akte nurodytos tos detalės, kurios buvo išvežtos. Neatgautus pastolius skaičiuoja pagal aktus, o ne pagal brėžinius. Nedavė trūkstamų detalių. Neatsimena, kada nutrūko nuomos santykiai, kada grįžo didžioji dalis pastolių. Pastolių kainos neatsimena, viskas nurodyta nuomos sutartyje. UAB „M.“ paprašė nepaimti pastolių, o leisti baigti objektą. Jie mokėjo nuomos mokestį. UAB „D.“ girdėta, jų ieškojo transportininkai. „Fūra“ buvo pasamdyta UAB „D.“ vardu. Jie sakė, kad negauna apmokėjimo už pervežimą.

Liudytoja S. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad administravo UAB „V.“ įmonę. Atrodo, kad negavo tos įmonės dokumentų. Ši įmonė jau išregistruota, bankroto procedūra jau baigta. Direktorių ir akcininką identifikuoja pagal juridinių asmenų registrą. Nežino, ar yra girdėtos pavardės „M. Č. ir S. P. “. „R. P.“ gal ir buvo įmonės vadovas. Jiems svarbu skolų atsiradimo momentas, nesvarbu, kada buvo perleistos akcijos. Akcininkas yra mažai įdomus, yra nurodyta jam tenkama atsakomybė. Svarbu, kas yra įmonės vadovas. Konkrečių duomenų apie UAB „V.“ negali pasakyti, viskas buvo seniai. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta sakė teisybę. Raginimus siunčia juridinių asmenų registre nurodytam įmonės vadovui.

Liudytoja D. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis žinomas iš matymo. Dirba UAB „D.“, teikia buhalterinės apskaitos paslaugas ir su šia įmone buvo sudarę buhalterinių paslaugų sutartį, tvarkė buhalterinę apskaitą. Prašo vadovautis pirminiais parodymais. Nelabai atsimena įvykio aplinkybių, nes viskas buvo seniai. Neatsimena tiksliai, nuo kada vykdė „R. h.“ buhalterinę apskaitą. Nepamena, ar buvo bandoma parduoti šios įmonės akcijas. Parodymai ikiteisminio tyrimo metu teisingi. Iš matymo prisimena S. P.. Bijo suklysti, tačiau mano, kad tas asmuo yra kaltinamasis.

Liudytoja T. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. Po magistro studijų prieš tris metus kaltinamasis pasiūlė jai darbą UAB „P. s.“ Šiaulių filiale. Dirbo apie vieną mėnesį. Parodė savo baigiamojo darbo projektą, jai duodavo užduotį ruošti pristatymus. Dirbo (duomenys neskelbtini). Ten įmonės tik įsikūrinėjo, užsakinėjo iškabas. Turėjo darbo sutartį, kurią pateikė tyrėjai. Įtarimas jai kilo tuomet, kai pasirašė darbo sutartį, nes kai kreipėsi į darbo biržą, jie tos sutarties nematė. Kai jai padavė darbo sutartį, darbo sutartis jau buvo pasirašyta UAB „P. s.“ vadovo. Kai atvyko į ofisą, ji ten ir pasirašė sutartį. Kiek atsimena, ant darbo sutarties jau buvo antspaudas. Dirbo mėnesį. Vieniems asmenims darbo užmokestį perdavė grynais, o ji prašė pervesti į kortelę, tačiau atlyginimo negavo. Toje įmonėje dirbo ir jos draugė A. M.. Ji padėdavo jos darbe. Turėjo užduotį analizuoti kavinės verslo planą. Jos draugė darbo užmokesčio negavo, nes ji dirbo trumpiau. Darbdavys prisistatė S., o pavardė „P., ar P.“. Mano, kad tai tas pats asmuo, kuris yra teismo salėje. Ikiteisminio tyrimo metu atpažino asmenį „S. P.“. Pats kaltinamasis prisistatė „P., advokatu“.

Liudytojas V. Ū. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamąjį. Jis pardavinėjo UAB „P. s.“ akcijas ir ieškojo pirkti pastolius. Neatsimena, kokiu būdu susitiko su kaltinamuoju. Pasirašė preliminarią akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Pirkimas vyko sunkiai. Iš kelių įmonių gavo pranešimus, „A. B.“, kodėl jis nemoka už technikos nuomą. Jis atsakė, kad su jais jokių sutarčių neturi. Jie pasakė, kad jis pirmą sąskaitą apmokėjo, o antros neapmokėjo. Jie atsiuntė sutartis, kur pasirašyta „V. U.“, bet ten buvo ne jo parašas. Jam paskambino ūkininkas M. K., kad išnuomojo teleskopinį krautuvą, atsiuntė sutartį, kur buvo pasirašęs „teisininkas S. P.“. Gavo sąskaitą iš „D. l.“, kad užsisakė žaliuzes. Kreipėsi 2014-03-17 į policiją. Kaltinamasis atstovavo juos nusiperkant pastolius iš UAB „D.“. Dar nepradėjus pastolių naudoti, atvyko UAB „V.“ ir atpažino, kad tai jų pastoliai. Jiems gražino pastolius. Dėl akcijų pardavimo kaltinamasis atstovavo „A. f. i. L.“. Nepaprašė jo asmens dokumento, tai jo kaltė. Kaltinamasis kalbėjo įtikinamai, įtarimo nesukėlė. Neturėjo jokios minties turėti įmonės filialo Šiaulių mieste. „S. P.“ nedirbo UAB „P. s.“ ir nebuvo įgaliotas spręsti kokius klausimus. Jokių sutarčių su kaltinamuoju nebuvo pasirašęs, antspaudo nedavė. Dėl akcijų pardavimo buvo surašytas ketinimo protokolas, kurį perdavė policijai. Mano, kad dėl to kaltinamajam ir kilo mintis tuo pasinaudoti. Kadangi pinigai nebuvo sumokėti, jiems nepavyko nusipirkti akcijų. Pagal tą ketinimo protokolą kaltinamasis neturėjo jokių teisių veikti UAB „P. s.“ vardu. Kreipėsi į policiją, nes nebuvo su kuo nutraukti ketinimo protokolo. Mano, kad ketinimų protokolas nutrūko nuo to momento, kai kreipėsi į policiją. Kai pradėjo gauti sąskaitas, domėjosi dėl to. Jokių daiktų jie neįsigijo. Pastolių atsiradimas įvyko tuomet, kai kalbėjo apie akcijų pirkimą, jie pasakė, kad jie nuomosis pastolius. Pastolius jie atsivežė savo transportu, nurodyta, kad pardavėjas UAB „D.“. Išaiškėjo, kad pastoliai priklauso UAB „V.“, nes V. į jį kreipėsi, kai atpažino savo pastolius. UAB „P. s.“ neperėmė jokių patalpų Šiauliuose. Neturėjo ketinimų ką nors daryti Šiauliuose. Kai gavo sąskaitą, į policija kreipėsi gana greitai. Jam paskambino iš Vilniaus, ir tas ūkininkas. Jis iš karto kreipėsi į policiją. Jokių skolų suderinimo akto nebuvo. Paskambino UAB „V.“. Perdavė jiems visus pastolius, jie pretenzijų neturėjo. Vėliau jie pernuomojo dalį pastolių jų subrangovams. Neteko bendrauti su M. Č.. Kaltinamasis buvo atvažiavęs su galimu akcijų įsigijimo pretendentu. Jis jokių mokėjimų neatlikinėjo. Ketinimų protokolas buvo pasirašytas „S. P.“. Negali patvirtinti, kada jis buvo pasirašytas. Su kaltinamuoju bendravo kaip su „S.“. Kai bendravo dėl žaliuzių, neapmokėjo sąskaitos už žaliuzes. UAB „P. s.“ ekskavatorių nesinuomojo. Buvo atvykęs kaukazietiškos išvaizdos asmuo ir ieškojo kaltinamojo dėl to, kad kaltinamasis jam buvo skolingas. Tas kaukazietis pas juos ieškojo „S.“, bet pavardės neįvardijo. Pasakė, kad S. jiems buvo skolingas.

Liudytojas A. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, tik dabar užsiauginęs barzdą. 2013 m. pabaigoje - 2014 m. pradžioje asmuo, prisistatęs UAB „P. s.“ atstovu, vadybininku, pageidavo išsinuomoti techniką. Buvo nustebę, kadangi jų įmonė yra Vilniuje, o jie iš Klaipėdos, tai buvo įtikinti, kad toje pusėje vyko daug statybinių darbų ir kad tame krašte trūksta tokios technikos. Prieš Kalėdas UAB „P. s.“ atstovas S. K. atvyko pas juos į ofisą, esantį (duomenys neskelbtini). Prieš tai buvo paruošta sutartis. Kaltinamasis atvyko su pasirašyta ir antspauduota sutartimi. Jie visada užduoda vieną kitą kontrolinį klausimą. Kaltinamasis pasirodė labai inteligentiškas, protingas, išsianalizavęs rinką. Abejonių kaltinamasis nesukėlė. Kaltinamasis atvyko penktadienį, darbo pabaigoje, buvo prietema. Atvyko su apynauja mašina „Subaru“, kurią kažkas kitas vairavo. Pasirašė sutartį, perdavimo-priėmimo aktą. Buvo išankstinis apmokėjimas už nuomą, buvo pavedimas per įmonės sąskaitą. Sakė, kad Šiauliuose vyksta darbai. Kilo įtarimas, ką žiemos metu gali dirbti mini ekskavatorius ir krautuvas. Sakė, kad yra vykdomi darbai, tvarkoma gamyklos viduje. Buvo du mini ekskavatoriai ir vienas mini krautuvas. Buvo sumokėta mėnesį į priekį. Po to buvo išrašyta sąskaita UAB „P. s.“. Jie iš karto į tai nesureagavo. Kai jiems skambindavo, jie neatsiliepdavo, vėliau patys perskambino. Keitėsi telefono numeriai. Buvo pasakyta istorija, kad UAB „P. s.“ vadovai skiriasi. Kai į juos kreipėsi UAB „P. s.“ direktorius, kilo įtarimas, nes jis pasakė „vėl tas S.“. Pasirodė, kad tas „S.“ tai tas asmuo, kuris pakenkė ir UAB „P. s.“. Kreipėsi į policiją. Sistemos parodė, kad visos trys mašinos yra Šiauliuose. Vėliau tos sistemos iš mašinų buvo išluptos. Jie turėjo vairuotojo duomenis, kuris pervežė tas mašinas. Vairuotojas padėjo atrasti vieną mašiną. UAB „A.“ buvo tą techniką nusipirkę. Vieną vienetą iš karto atsiėmė, kitą pristatė UAB „A.“, kitos transporto priemonės nerado. Dvi priemones išnuomojo iš karto, kitą sausio vidurį. Du mini ekskavatoriai buvo UAB „A.“. Nepamena, ar buvo pareikštas ieškinys, bet sumokėjo draudimas. Bendravo tik su S. kaip UAB „P. s.“ atstovu. Jam žinomas M. K., jis įmonės „Š.“ vadovas. Visi trys traktoriukai turėjo tą sekimo sistemą. Sistema sureagavo, kad vienas traktoriukas yra kažkur prie Panevėžio. Kai sistema suveikė sausio mėnesį, gali būti, kad sistema suveikė dėl akumuliatoriaus. Atrodo, kad visos sistemos buvo išluptos. „Š.“ pagalba buvo atrasti bent pirmi taškai jų technikos. Pirma kreipėsi į vairuotoją, nes jis pasirašė krovinio važtaraštyje. Vairuotojo pavardės neatsimena. Pirmas apmokėjimas buvo ne iš UAB „P. s.“. Gali būti, kad pavedimas buvo „M. Č.“. Kai prasidėjo problemos, bendravo su S. telefonu. Matęs jį du kartus. Kai pradėjo keistis kaltinamojo telefono numeriai, jam kilo įtarimas. Dėl UAB „P. s.“ akcijų perdavimo, kaltinamasis sakė, kad skiriasi akcininkai. Jiems kaltinamasis siūlė perrašyti sutartis kitoms įmonėms. Jie sutarčių nepersirašė. Šiai dienai nerasta viena transporto priemonė, sumokėjo draudimo bendrovė. Bendravo su „S.“, pavardę žino iš pasirašytų dokumentų. Pirma pasirašė S. K., antrą kartą pasirašė ne savo vardu, o „P.“. Abu kartus kaltinamasis pasirašė jam matant. UAB „P. s.“ nesureagavo į pirmą jų siųstą sąskaitą. UAB „P. s.“ rekvizitus rado internete. Negali atsakyti, ar duomenys, nurodyti sutartyje ir internete sutapo. Įtaria, kad sutapo. Nes antrą kartą nusiuntus sutartį UAB „P. s.“ sureagavo ir paskambino. Šiandien mato asmenį salėje, kuris buvo pas juos atvykęs. Asmens dokumento kopijos nedarė. S. K. atvežė sutartį, kuri buvo pasirašyta. O perdavimo –priėmimo aktą S. K. pasirašė vietoje. Mano, kad kaltinamasis geras aktorius, sugebėjo nukreipti dėmesį, todėl jie neatkreipė dėmesio, kad keitėsi pavardės. Tikrino, ar egzistuoja UAB „P. s.“. Pagrindinis bendravimas buvo su S., kuris buvo šio reikalo vadas. Buvo dar du asmenys, kurie buvo prie traliuko. Žina M. Č., bet nepamena, ar su juo bendravo. Buvo perrašyti sutartį, kur direktorius buvo M. Č.. Galėjo būti UAB „D.“. Visa technika keliavo į Šiaulius. Technika buvo rasta Šiauliuose. Technikos paieškose dalyvavo technikos dileriai, vadovai. Jis bendravo su policija. Klientams nėra nurodoma, kad technikoje yra įmontuota sekimo sistema. Bendraujant telefonu buvo nurodyta, kad su technika buvo dirbama Šiauliuose, gal Panevėžyje. Į vieną sąskaitą UAB „P. s.“ nesureagavo, nes tai buvo pošventinis laikotarpis. Tarpas nuo pirmos iki antros sąskaitos buvo vienas mėnuo. Krovinio važtaraščiuose yra nurodytas vairuotojas. Žalą apmokėjo draudimo bendrovė, bet jam padaryta moralinė žala, nes jo vos neatleido iš darbo.

Liudytojas R. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nėra matęs. Kažkas paskambino, paprašė iš Vilniaus parvežti transporto priemonę. Po mėnesio dar kartą paskambino ir paprašė parvežti kitą. Vežė iš Vilniaus į „M.“. Vežė du kartus. Vilniuje vežė iš (duomenys neskelbtini). Kriminalistai paskambino ir klausė, iš kur vežė. Kai parvežė abi priemones, buvo tamsu. Buvo aukštas vyras. Buvo prietema, neatpažintų. Antrą kartą kai nuvežė, jau nieko nebebuvo. Pirmą kartą su juo atsiskaitė tas vyrukas. O antrą kartą pinigus atvežė į kolonėlę vyrukas, tamsaus gymio asmuo. Du kartus vežė priemones tuo pačiu adresu.

Liudytojas I. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis matytas. Vardu S.. Pavardę sužinojo vėliau. Jis yra UAB „A.“ direktorius. Viskas buvo seniai, visų aplinkybių nepamena. Buvo sudarytas sandėris, nupirko 2 ekskavatorius, vėliau atvyko policija ir paėmė. Pardavė UAB „D.“, buvo daryti mokestiniai pavedimai. Tuo metu įtarimų nekėlė. Derantis dėl traktoriukų buvo S. ir dar vienas asmuo, lyg direktorius. Bendravo su abiem. Buvo M., pavardės nepamena. S. UAB „A.“ nedirbo. Lyg ir buvo parašęs jam kažkokį įgaliojimą, atstovauti įmonės reorganizacijos klausimais. Jis sudarė apsiskaičiusio žmogaus įvaizdį. Įgaliojimas buvo surašytas konkrečiam atvejui. Pirko pastolius, o po metų pasirodė, kad nuomojo, nors jokių nuomos sutarčių nebuvo pasirašęs. Dėl traktorių pervedė į UAB „D.“ sąskaitą. Atrodo, kad vieną kartą buvo S. ofise (duomenys neskelbtini). Buvo normalus ofisas, sekretorė, direktorius, atrodė rimta įmonė, jokių įtarimų nesukėlė. Pradėjo jam skambinti iš Vilniaus ir klausė, kodėl nebemoka už nuomą. Jis susisiekė su įmonės, kuriai priklauso pastoliai, direktoriumi, viskas išaiškėjo. Pastolius naudojo Naujojoje Akmenėje. Pastolius nepamena iš ko pirko, sutartį sudarė su S.. Turbūt kad buvo pasirašyta sutartis dėl pastolių pirkimo, dabar nepamena. Bendravo su pastolių savininku. Išsiaiškino, kad buvo suklastota jo nuomos sutartis. Jis jokių mokėjimų tai įmonei nedarė, jie buvo suklaidinti. Bendravo su S., kuris sakė, kad sutvarkys problemą. Jis turėjo UAB „G.“ skolininkus. Bendraujant S. pasirodė turintis teisinių žinių. Jis paprašė pasižiūrėti, tačiau kaltinamajam dėl to reikėjo įgaliojimo, kurį jis parašė. Neprašė S. asmens dokumento. UAB „V.“ vadovas kreipėsi į jį ir paklausė, kada baigs mokėti už kompiuterinę techniką. Pas jį jokių sutarčių ir mokėjimų nebuvo. Vėliau direktorius atsiuntė kasos pajamų orderį, kad buvo mokėta grynais. Jis nebuvo davęs jokių įgaliojimų. Kasos pajamų orderiai buvo pasirašyti žmonių, kurie pas juos nedirbo. Jokių kitokių įgaliojimų atstovauti jo įmonę nebuvo davęs. Vieną įgaliojimą davė S. P. dėl konkretaus atvejo. Pasirašė teisinės pagalbos sutartį. (6 tomas b. l. 114) ant sutarties jo parašas. Tą sutartį sudarinėjo su kaltinamuoju. Gavo raštus iš UAB „V.“ dėl skolos. Iš karto su jais susisiekė. Ten buvo civilinė byla. Vėliau susipažino su UAB „V.“ vadovu. Nieko nežinojo apie kompiuterinę techniką. Jų įmonės darbuotojai negalėjo priimti prekių iš „V.“, nes įgaliojimų jie tam neturėjo. Nežino, kas iš ekskavatorių pašalino sekimo sistemą, jis ne specialistas. Jokių nupjautų laidų nematė. Su jais dirbo objekte. Teisinės pagalbos sutartis neprisimena, ar jam buvo paduota su parašu, ar be parašo. „P.“ pavardę nežino iš kur sužinojo. Turėjo pagrindą manyti, kad sutartyje nurodytas „S. P.“ yra kaltinamasis. Bendravo su UAB „D.“ vadovu. Bendravo kaip su juridiniu asmeniu. Įsigijo du vienetus technikos. Ant ekskavatorių buvo užklijuotas lipdukas „Storentas“. „B.“ pavadinimas negirdėtas. Transporto priemonės buvo atvežtos į jo įmonės nuomojamą aikštelę, buvusi UAB „M.“. Iš ten ir paėmė transporto priemones. Pastoliais naudojosi 9 mėnesius, ar ilgiau. Po to pradėjo gauti pretenzijas iš Vilniaus, išaiškėjo, kad pastoliai ne jo. Iš karto pirko pastolius, kiekio nepamena, virš 1000 kvadratų. Markės neatsimena, moduliniai, fasadiniai pastoliai. Nebuvo gautos visos pastolių detalės, trūko komplektuojančių dalių. Pastoliai buvo atvežti į Naująją Akmenę. UAB „V.“ pateikė sutartį, kuri buvo suklastota. Jis tai iš karto pasakė. Sutarė, kad grąžins, o su UAB „D.“ aiškinsis vėliau. Grąžino visus pastolius. M. Č. niekada nebuvo išduoti jokie įgaliojimai. Buvo atvejis, kad dalį pastolių pardavė UAB „M.“. Tuos pastolius pardavė kaip savo. Turėjo ir nuosavų pastolių, kiekio nepamena.

Liudytojas A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo Vilniuje apklaustas dėl pastolių. Kaltinamojo nepažįsta. Dirbo UAB „A.“, užsiėmė vežimais. Direktorius liepė paimti krovinį. Nuvažiavo prie penkiaaukščio namo, ten darbininkai pakrovė pastolius. Direktorius liepė grįžti į Šiaulius, o iš ryto nuvežti pastolius į vietą. Sekančią dieną nuvežė pastolius. Vėliau atvyko tyrėjai, kurie pradėjo klausinėti apie pastolius. Pasikrovė tikriausiai Akmenėje. Vežti turėjo kažkur už Vilniaus. Asmuo, kuris priėmė pastolius, sakė, kad tie pastoliai ir apsauginis žalias tinklas buvo išnuomuoti. Asmenims, kurie krovė pastolius, kažkas vadovavo, gal brigadininkas. Jis darbininkams liepė gražiai sukrauti pastolius. Jie ilgai užtruko. Kai nuvežė pastolius į vietą, ten buvo kažkokia mašina, jam liepė palaukti. Kai ta mašina išvažiavo, pradėjo iškrovinėti jo mašiną. Kai mašina buvo tuščia, laukė dokumentų. Nežino, ar už pervežimą buvo atsiskaityta. Iš kokios firmos vežė, nežino. Prašo vadovautis pirminiais parodymais. Kai atvažiavo pasikrauti pastolių, ten buvo darbininkai, gal brigadininkas. Ten buvo renovuojamas namas. Matėsi statybinė aikštelė. Adresą į kurį reikėjo vežti pastolius, nurodė direktorius. Suprato, kad ten dirbantys darbininkai priklausė įmonei. Buvo versija, kad kažkas buvo išsinuomavę pastolius, buvo kalba apie pastolių pardavimą. Kiek jam žinoma, buvo pristatyta pilna pastolių komplektacija. Visus dokumentus parveža direktoriui.

Liudytojas R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2008 metų pradžioje, tikslaus laiko nebeatsimena, kartu su S. V. įkūrė UAB „R. H.“, kurios direktoriumi buvo jis. Įmonė veiklą vykdė apie 1,5 metų. Įmonės veikla buvo medienos darbai ir statyba. Įmonė veiklą vykdė patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Dėl šių patalpų 2008-02-27 buvo sudaryta su individualia A. K. įmone „J.“ pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „R. H.“ iki 2008-05-01 už šių patalpų įsigijimą turėjo sumokėti 20000 litų, o iki 2009-03-01 buvo sutarta sumokėti visą kainą, t.y. 200000 litų. Kadangi įmonė nedirbo taip pelningai, kaip tikėjosi ir likusios pinigų dalies už šias patalpas sumokėti nebuvo iš ko, todėl 2009- 05-04 ši sutartis buvo nutraukta, o sumokėti 20000 litų negrąžinti, nes taip buvo numatyta sutartyje. Nutraukus sutartį reikėjo išsikelti ir iš šių patalpų. Kitų patalpų veiklai įmonei nebeieškojo. Jokio kitokio ilgalaikio turto įmonė nebuvo įsigijusi. Dėl trumpalaikio įmonei priklausančio turto gali pasakyti, kad jei toks ir buvo, tai metų pabaigoje jis buvo nurašytas. UAB „R. H.“ iš pradžių, apytiksliai iki pusės metų laikotarpio, nuomavosi ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau kada sutartį nutraukė, nepamena. Realiai įmonė nuo 2009 metų birželio mėnesio jokios veiklos nebevykdė, nes tuo metu buvo atleisti paskutiniai darbuotojai. UAB „R. H.“ buhalteriją iš pradžių tvarkė N., o paskui L. Š., tačiau 2008-10-24 dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo buvo sudaryta sutartis su UAB „D.“ ir nuo to laiko ji tvarkė įmonės buhalteriją. Visus įmonės buhalterinius dokumentus jiems paduodavo pats. Kai jau įmonė visiškai nebevykdė veiklos, 2012 metų birželio mėnesį iš direktoriaus pareigų buvo atleistas ir jis, kodėl tiek ilgai nebuvo atleistas iš pareigų, tiksliai negali nurodyti, greičiausiai, kad nežinojo, jog taip galima padaryti, tik vėliau, kai pats paklausė UAB „D.“ vadovės D. B., ar jį būtų galima atleisti iš UAB „R. H.“ ir jai teigiamai atsakius, sužinojo ir iš karto susitarė, kad atleistų. Apie tai, kad UAB „R. H.“ nebevykdo veiklos, jis niekam nepranešė, nes nežinojo, kad taip gali padaryti. Apie tai, kad UAB „R. H.“ susidarė įsiskolinimų, žinojo, tačiau ne apie visus, žinojo, kad yra skolingi SODRAI, L., tikslių sumų nurodyti negali. Kaip UAB „D.“ tvarkė UAB „R. H.“ buhalteriją, nesidomėjo, mano, kad ji teikdavo visas privalomas ataskaitas ir deklaracijas. 2013 metų pradžioje bevartydamas internete skelbimus pamatė, kad yra skelbimų apie parduodamas įmones, todėl nusprendė įdėti tokį skelbimą, nes įmonę uždaryti yra sunku, tai pareikalauja papildomų lėšų, kurių neturėjo. Į kokį tiksliai intemetinį tinklalapį įdėjo skelbimą apie parduodamą UAB „R. H.“, dabar jau tiksliai nebeatsimena, gal į (duomenys neskelbtini), taip pat ir į laikraštį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad parduoda įmonę, apie skolas nepamena, ar minėjo, ir nurodė savo asmeninį telefono numerį. Dėl įmonės pirkimo skambino ne vienas žmogus, tačiau realiai ja susidomėjo S. P.. UAB „R. H.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pavyzdinį variantą atsiuntė S. P. (jame nebuvo jokių vardų ir pavardžių), ją persiuntė D. B.. Galutinai šią sutartį pabaigė paruošti D. B.. Apie įmonės pardavimą jis pranešė S. V., jam nuvežė akcijų pirkimo- pardavimo sutartį, kuri buvo dar be parašų, šis ją paskaitė ir sutiko parduoti įmonę. 2013-03-12 pirmą kartą susitiko su S. P. UAB „D.“ patalpose, tuo metu buvusiose (duomenys neskelbtini). Tikslaus adreso nebeatsimena. Iki to laiko su S. P. bendravo tik telefonu. S. P. pateikė savo asmens tapatybės kortelę, joje buvusi fotonuotrauka atitiko jį pateikusį asmenį. D. B. S. P. informavo apie UAB „R. H.“ įsiskolinimus. S. P. susipažino su visais įmonės UAB „R. H.“ dokumentais, kuriuos jam pateikė UAB „D.“. Matė, kad S. P. realiai domisi įmonės dokumentais ir juos supranta. S. P. pasirodė tikras verslininkas, buvo solidžiai apsirengęs, kalbėjo kaip išsilavinęs žmogus. Tada su juo pasirašė UAB „R. H.“ pirkimo-pardavimo sutartį bei įmonės dokumentų perdavimo aktą, pagal kurį S. P. perdavė visus akte išvardintus dokumentus. Kadangi UAB „R. H.“ veiklą vykdė 2008-2009 metais, todėl tik tokie dokumentai ir buvo perduoti (išskyrus VMI deklaracijas ir kitas ataskaitas, kurios buvo teikiamos iki pat pardavimo momento). 2013-03-12, prieš pasirašant akcijų pirkimo- pardavimo sutartį, buvo nutraukta su UAB „D.“ paslaugų teikimo sutartis. Pasirašius visus dokumentus, išsiskyrė. Kaip tiksliai pasirašė ant akcijų pirkimo-pardavimo sutarties S. V., jau nebeatsimena, bet jis tikrai pasirašė. UAB „R. H.“ įmonės antspaudą S. P. padavė D. B., tačiau ar buvo pasirašytas koks nors dokumentas, nepamena. VšĮ Registrų centre jis įmonės UAB „R. H.“ neperregistravo todėl, kad manė, jog tai turėjo padaryti S. P. - naujasis šios įmonės savininkas. Ar UAB „R. H.“ po 2013-03-12 vykdė kokią nors veiklą, nurodyti negali, nes nežino, nesidomėjo. Daugiau su S. P. jis nebuvo susitikęs. M. Č. nepažįsta. S. P. yra atidavęs visus įmonės dokumentus (t. 5, b. l. 107-109).

Liudytojas D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „B. M. C.“ direktoriumi. Jų įmonė yra sudariusi sutartį dėl apsaugos sistemos su „AS B. Vilniaus filialas“ dėl statybinės įrangos. Nori patikslinti, kad būtent transporto priemonėms KOMATSU SK 1020, mini ekskavatoriui KOMATSU PC35MR-2, mini ekskavatoriui KOMATSU PC18MR-2 yra įrengę tam tikroje vietoje S. sekimo sistemas. Dėl saugumo pateikti dokumentų, kur įmontuoja minėtas sistemas, negali. Taigi, AS B. Vilniaus filialas priklausančiuose traktoriuose Komatsu PC18MR (kėbulo nr. (duomenys neskelbtini)) ir Komatsu SK-1020 (kėbulo nr. (duomenys neskelbtini)) yra sumontuotos S. C. vogtų transporto priemonių paieškos sistemos. Šios sistemos yra pasyvaus tipo, t.y. jos aktyvuojamos gavus iš kliento pranešimą apie objekto vagystę. S. C. sistema pati siunčia pavojaus signalą tik atjungus išorinį maitinimą, t.y. atjungus transporto priemonės akumuliatorių. 2014 m. kovo 17 d. buvo gautas prašymas iš AS B. Vilniaus filialas atstovo A. G. aktyvuoti sistemas minėtuose objektuose, tikslu nustatyti apytikslę jų buvimo vietą. Sistemas sėkmingai aktyvavo S. operatyvinio centro darbuotojas 2014 m. kovo 17 d., 09:06. Paskutinis dėl šios priežasties gautas signalas iš Komatsu PC18MR buvo 2014 m. kovo 17 d., 11:55, apytikslė buvimo vieta - šiaurės rytinė Panevėžio miesto dalis ir apylinkės. Paskutinis dėl šios priežasties gautas signalas iš Komatsu SK-1020 buvo 2014 m. kovo 18 d., 08:55, apytikslė buvimo vieta - šiaurės rytinė Panevėžio miesto dalis ir apylinkės. AS B. Vilniaus filialas atstovas A. G. buvo informuotas apie apytiksles objektų buvimo vietas. Informacijos apie objektų vagystę arba prašymo nustatyti tikslią objektų buvimo vietą iš AS B. Vilniaus filialas atstovo nebuvo gauta, todėl objektų paieškos sistemos buvo deaktyvuotos. 2014 m. kovo 22 d., 10:29 S. operatyviniame centre buvo gautas signalas iš sistemos, esančios Komatsu SK-1020, su informacija, kad yra atjungtas objekto akumuliatorius. 2014 m. kovo 22 d., 11:34, buvo gautas signalas iš sistemos, esančios Komatsu PC18MR, su informacija, kad yra atjungtas objekto akumuliatorius. 2014 m. kovo 22 d., 10:36, S. operatyvinio centro operatorius apie pavojaus signalą pranešė AS B. Vilniaus filialas atstovui A. G.. Informacijos apie objektų vagystę arba prašymo nustatyti tikslią objektų buvimo vietą iš AS B. Vilniaus filialas atstovo nebuvo gauta, bet sistemos nebuvo deaktyvuotos. Paskutinis dėl šios priežasties gautas signalas iš Komatsu PC18MR buvo 2014 m. kovo 22 d., 12:49, apytikslė buvimo vieta - šiaurės rytinė Šiaulių miesto dalis ir apylinkės. Paskutinis dėl šios priežasties gautas signalas iš Komatsu SK-1020 buvo 2014 m. kovo 22 d., 10:34, apytikslė buvimo vieta - šiaurės rytinė Šiaulių miesto dalis ir apylinkės. 2014 m. kovo 31 d., 14:40, S. operatyvinis centras iš AS B. Vilniaus filialas atstovo A. G. gavo informaciją apie galimą minėtų objektų vagystę ir prašymą nustatyti tikslią jų buvimo vietą, tačiau objektuose esančių paieškos sistemų S. operatyvinio centro darbuotojams aktyvuoti nepavyko, todėl nustatyti jų buvimo vietos nebuvo įmanoma. 2014 m. balandžio mėn. 9 d. iš policijos pareigūnų sužinojo, kad keli mini krautuvai yra surasti. Apžiūrėjus KOMATSU PC35MR-2, KOMATSU PC18MR-2 nustatyta, kad pačios paieškos įrangos nėra. Transporto priemonėje KOMATSU PC18MR-2 įmontuota jų įranga buvo visiškai išmontuota, kaip anksčiau minėjo, 2014-03-22 ir jokio įrangos laidelio neliko. Izoliacine juosta buvo apvynioti maitinimo laidai. Išmontavimą darantis žmogus turėjo apie tai supratimą, kadangi paprastas žmogus to padaryti nesugalvotų. Transporto priemonėje KOMATSU PC35MR-2 pačios įrangos irgi neliko, bet liko tik nukirptas maitinimo laidas, tai gali pasakyti dėl to, kad tai jų įmonės laidų spalvos ir jungimo jungtys. Dėl išmontavimo sistemos jo signalas gautas nebuvo (t. l, b. l. 168-169).

Liudytojas J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nusprendė pirkti mini ekskavatorių TAKEUCHI, tad padavė į (duomenys neskelbtini) skelbimą, jog pirks ekskavatorių nuo 1500 kg iki 3500 kg. 2014-05-29 iš telefono numerio 8 644 43727 jam paskambino nepažįstamas vyras ir pasiūlė už 20 000 litų pirkti ekskavatorių TAKEUCHI , 2005 metų gamybos. Sutarė susitikti 2014-05-30 ryte, Antakalnio mikrorajone, Vilniuje. Tikslų adresą nurodys, kai bus Vilniuje. Pokalbio metu paprašė į el.paštą (duomenys neskelbtini) atsiųsti ekskavatoriaus nuotraukas, ką pardavėjas ir padarė. 2014-05-30 atvyko į Vilnių. Apie 10 val. paskambino pardavėjui, kuris SMS žinute nurodė atvykti adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat pokalbio metu pardavėjas paprašė jo duomenų, nes, neva, paruoš pirkimo-pardavimo sutartį. Nuvyko nurodytu adresu. Po 30-40 min. atėjo vyras ir įsėdo į jo automobilį. Kaip vyras prisistatė, nepamena. Kartu už 200 metrų nuvažiavo pažiūrėti ekskavatoriaus „Takeuchi“. Apžiūrėjo, užkūrė, viskas buvo gerai, sutarė galutinę kainą 19000 litų. Tada grįžo į jo automobilį, užpildė pirkimo-pardavimo dokumentus. Kokios įmonės sutartis buvo, pasakyti negali, nepamena, o kaip pirkėjo buvo surašyti jo duomenys, buvo uždėtas įmonės antspaudas ir parašas. Liko įrašyti tik ekskavatoriaus duomenis. Tam nuėjo sutikrinti gamyklines lenteles, bet tuo metu atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė pardavėją. Pinigų jis sumokėti nespėjo, žalajam nepadaryta (t. 3, b. l. 69-72).

Liudytoja M. M. (L.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 metų sausio mėnesį jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino vyriškis, telefono numeris 8 624 20707, kuris prisistatė UAB P. S. direktoriumi S. P., pasiūlė administratorės darbo vietą. Po kokios savaitės pokalbiui ji nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur buvo įsikūrusi UAB P. S.. Ten aptarė visus klausimus dėl darbo ir nuo 2014-02-21 pradėjo dirbti administratorės pareigose. Jai tekdavo suruošti sutartis, jas išsiųsti. Sutartys daugiausiai būdavo ruošiamos dėl akcijų, įmonių pirkimo ir pardavimo. Tiksliai įmonių pavadinimų nurodyti negali. Kartu su ja dirbo T. B., A. M., I. S.. Kai ji pradėjo dirbti UAB P. S. (duomenys neskelbtini) patalpose, ten buvo kompiuteris su jame likusiais UAB V. duomenimis. Po kiek laiko su kolegomis pasidarė keista, kodėl jie neįdarbinti ir apie tai pradėjo klausinėti S. P.. Šis vis sakydavo, jog įdarbins vėliau. Po pusantro mėnesio S. P. nebesirodė įmonėje ir dingo iš jos darbo vietos visi dokumentai, kuriuos ruošė. Taip pat pastebėjo, jog nuo S. P. stalo visi dokumentai yra dingę (t. 4, b. l. 168).

Liudytoja A. M. (B.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad po universiteto baigimo pradėjo ieškotis darbo. Jos draugė T. M. (mergautinė pavardė) pasakė, kad buvo darbintis UAB P. S.. Pasiūlė jai irgi ten paskambinti. Paskambino duotu Tomos numeriu ir susitarė dėl pokalbio. 2014 metų vasario mėnesį nuvyko pokalbiui į UAB P. S., (duomenys neskelbtini). Atvykus ją priėmė asmuo, prisistatęs S., paklausė, ar moka rašyti projektus. Žadėjo pagalvoti ir liepė pasiskambinti kitą dieną. Tuomet atvyko antrą kartą į pokalbį, kur S. supažindino su darbo pobūdžiu. Liepė kitą dieną atsinešti universitetinio baigimo diplomo kopiją, tapatybės kortelės kopiją, socialinio draudimo pažymėjimo kopiją ir foto nuotrauką. Atėjus trečią kartą dokumentus paliko pas S., sutarties nepasirašė, nes, pasak jo, S. neturi reikiamų dokumentų. Atėjus kitą kartą išgirdo tą patį pasiteisinimą, tai taip dokumentai pasirašyti ir nebuvo (t. 5, b. l. 21).

Liudytoja L. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su S. P., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja apie 7-8 metus. Pastarasis gyveno su jos dukterėčia, apie 5 metus dirbo Vokietijoje statybose. Kai grįžta į Lietuvą, apsistoja adresu (duomenys neskelbtini). Ar S. P. turėjo įsigijęs kokių nors įmonių ar akcijų, nežino, Šiauliuose S. P. nebūna, Lietuvoje naudojasi telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 149-150).

Liudytoja I. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos sūnus S. P. gyvena Vokietijoje, tikslaus adreso nežino. 2013 metų kovo mėnesį jos sūnus S. P. buvo Vokietijoje, niekad nėra buvęs Šiauliuose ir jokios įmonės jis neturi. Jokio M. Č. nepažįsta ir sūnus su juo nebendrauja (t. 5, b.l. 159).

Liudytojas S. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 metų pabaigoje 2013 metų pradžioje grįžęs iš naktinio klubo, esančio Vilniaus centre, pastebėjo, jog iš piniginės dingo jo vardu išduota asmens tapatybės kortelė. Apie tai telefonu pranešė migracijos skyriui Vilniuje. Apie tai elektroniniu paštu parašęs pareiškimą išsiuntė migracijos valdybai, o pats išvyko į Vokietiją. Papildomai nori parodyti, jog vakare, prieš dokumento praradimą, jis buvo kavinėje netoli Seimo, kur susipažino su vyriškiu, vardu „S.“, kuriam apie 30 metų, stambaus kūno sudėjimo, aukšto ūgio. Iš draugų, kurie buvo kavinėje kartu, vėliau sužinojo, kad jo pavardė K.. Atpažinti pastarojo negalėtų. Su juo dviese nuėjo į naktinį klubą. Kokiu būdu jis galėjo pavogti jo dokumentą, nežino, paskolinti dokumento neprašė. Kur minėtas asmuo gyvena, nežino. Jį matė tik tą kartą. Iš klubo grįžo vienas, pamesti dokumento negalėjo. Iš policijos pareigūnų sužinojo, kad jo dokumentu buvo pasinaudota (t. 5, b.l. 169).

Liudytojas V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra UAB L. T. vadovas. 2014-02-19 jam paskambino vyriškis, vardu S., telefonas 8 628 54155, prisistatęs UAB D. atstovu, kuris paprašė atlikti pervežimą pastolių iš Vilniaus į Kuršėnus. Suderino kainą 750 litus plius PVM. Tada paprašė pateikti įmonės duomenis. Juos gavo el. paštu. Įmonę D. patikrino per www.rekvizitai.lt. Įmonė pasirodė moki ir sutarė, kad už pervežimą bus apmokėta iki išsikrovimo. Jis paruošė transporto užsakymą 2014-02-19 Nr. (duomenys neskelbtini), ją pasirašė ir el. paštu (duomenys neskelbtini) nusiuntė užsakovui. Pasirašytą užsakymą gavo el.paštu. Užsakymas buvo įvykdytas, kaip numatyta sutartyje. Pervežimą atliko UAB T. transportas, automobilio numeris (duomenys neskelbtini). Pastoliai buvo pristatyti į Kuršėnus, kur tiksliai, dabar pasakyti negali. UAB D. neatsiskaitė už pervežimą. S. P. ir S. K. nepažįsta (t. 6, b.l. 9).

Liudytojas M. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „T.“ dirba apie 3,5 metus vairuotoju. Įmonės transportu veža krovinius tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. 2014-02-20 į darbinį mobiliojo ryšio telefoną numeris (duomenys neskelbtini) buvo atsiųsta sms, kad turi paimti krovinį (duomenys neskelbtini), bei asmens, iš kurio turėjo paimti krovinį, kontaktinis numeris (jo nurodyti negali, neatsimena). Šią sms jam atsiuntė arba įmonės direktorius L. K., arba įmonės vadybininkas D. P., nes paprastai jie dirba su krovinių užsakymais. Kai gavo šią sms, jis buvo Vilniuje. Tą pačią dieną, t.y. 2014-02-20, buvo pirmoji dienos pusė, jis nuvažiavo sms nurodytu adresu. Važiavo automobiliu DAF, v.n. (duomenys neskelbtini), su priekaba, kurios markės neatsimena, o v.n. (duomenys neskelbtini), pats vienas. Adreso iš karto nerado, todėl skambino sms nurodytu numeriu asmeniui, kuris turėjo jam išduoti krovinį. Kalbėjo su vyriškiu, kuris paaiškino, kaip atvažiuoti. Nuvažiavus į vietą, gatvėje pasitiko tas pats vyriškis, su kuriuo kalbėjo telefonu (suprato iš jo balso). Ar galėtų jį atpažinti iš nuotraukos, nežino. Tas vyriškis buvo apie 174 cm, vidutinio kūno sudėjimo, gal apie 45-50 metų amžiaus, veido bruožų neįsidėmėjo. Jis neprisistatė, tik parodė, iš kur reikia paimti krovinį - pastolius. Suprato, kad vyriškis yra sandėlininkas, kuris vadovavo darbininkams, krovusiems pastolius. Iš pradžių pastoliai buvo kraunami gatvėje, o vėliau įvažiavo į sandėlį ir pastoliai buvo kraunami į priekabą per viršų. Kokios įmonės tai buvo sandėlis, nežino, nes ten nebuvo jokių įmonės reklamų, iškabų, kuriose matytųsi įmonės pavadinimas. Jis praktiškai visą laiką buvo pakrovimo vietoje, tačiau kažkur apie 14.30 val. nuėjo į sandėlyje esantį kabinetą, kuriame, kaip suprato, dirba tas pakrovimui vadovavęs vyriškis, tame kabinete sėdėjo kitas vyriškis ir gėrė kavą, kitų asmenų nebuvo. Į tą kabinetą jis buvo nuėjęs ir apie 12.30 val. (nors tikslaus laiko jau nebeatsimena), to vyriškio kabinete nebuvo, daugiau į tą kabinetą nebuvo nuėjęs. Į šį kabinetą apie 14.30 val. jis atėjo, nes reikėjo krovinio važtaraščio, be kurio krovinio vežimas yra negalimas. Pirmiausiai vyriškis, vadovavęs pakrovimui išrašė pastolių priėmimo - perdavimo aktą priedą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pasirašė jis pats ir vyriškis, buvęs kabinete (jis pasirašė kaip M. Č.), paskui užpildė krovinio važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini), jis įrašė grafoje „krovinio Važtaraštis Nr.„ skaičių „(duomenys neskelbtini)“, grafoje „Data“ įrašė „2014 02 20“, grafoje „Automobilis“ įrašė „(duomenys neskelbtini)“, grafoje „Priekaba“ įrašė „(duomenys neskelbtini)“, grafoje „Vairuotojas“ įrašė „M. V.“, daugiau savo ranka jokių įrašų neįrašė. Grafas „krovinio siuntėjas“, „Krovinio gavėjas“, „Pakrovimo vieta“, „Iškrovimo vieta“, lentelėje esančias grafas: „Eil nr.“, „Krovinio pavadinimas“, „Kiekis arba svoris“, „Kaina“ įrašė vyriškis, vadovavęs pakrovimui. Grafoje „Krovinį vežti perdavė“ savo ranka įrašė „M. Č.“ bei pasirašė vyriškis, gėręs kavą. Vėliau, nuvežus krovinį į Kuršėnus, grafoje „Krovinį vežti priėmė“ ranka įrašė „K. L.“, pasirašė bei uždėjo įmonės antspaudą vyriškis, kuris priėmė krovinį iškrauti, kaip suprat, UAB „M.“ darbuotojas K. L.. Kaip suprato iš M. Č. ir vyriškio, vadovavusio pastolių pakrovimui, pokalbio, jie laukė įgaliojimo iš UAB „A.“ paimti krovinio, nes be jo nenorėjo jo paleisti. Tačiau įgaliojimo palaukus apie valandą ir jo negavus, vyriškis, vadovavęs pastolių pakrovimui, pasakė, kad pasitikės, kad šį įgaliojimą gaus vėliau, ir jį paleido išvažiuoti. M. Č. tvirtino, kad tas įgaliojimas bus, kad jis jau važiuoja. M. Č. atpažinti galėtų, jis gana aukšto ūgio, apie 180 cm, apie 45-50 metų amžiaus, tamsių plaukų, kurie buvo „sulaižyti“, vidutinio kūno sudėjimo, tamsesnio gymio, vidutinio dydžio akių, nosies ir lūpų, be jokių išskirtinių veido bruožų, mano, kad jį iš fotonuotraukos atpažinti galėtų, nes jis kažkaip labiau įsiminė. Pasiėmęs pastolių priėmimo-perdavimo aktą ir krovinio važtaraštį pats vienas išvažiavo į Šiaulius. Išvažiavo apie 15 val. Tiesa, prieš išvažiuodamas, jis M. Č. paklausė, kada iškraus krovinį, pastarasis atsakė, kad rytoj ryte. Parvažiavęs į Šiaulius, automobilį pastatė automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) (ten yra laikomi įmonės automobiliai). Kitos dienos, t.y. 2014-02-21, ryte jam kažkas paskambino, kas, nežino, bet ne jo įmonės vadybininkas ir pasakė, kad pastolius reikia iškrauti ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini)e. Jis nuvažiavo nurodytu adresu, toje teritorijoje buvęs ne vieną kartą, nes ir anksčiau vežęs tuo adresu krovinius, ten priėjo priėjo vyriškis - K. L. (vardą ir pavardę žino iš vėliau pasirašytų dokumentų), krovinys buvo iškrautas. Jis paprašė, kad K. L. pasirašytų ant krovinio važtaraščio, pasirašė kaip K. L., paprašė, kad uždėtų įmonės antspaudą, tada jis pasiėmęs važtaraštį nuėjo į administracines patalpas, o vėliau jį parnešė jau su antspaudu. Kartu su juo į administracines patalpas nėjo. Pasiėmęs važtaraštį išvažiavo. Visus su šio krovinio vežimu susijusius dokumentus - važtaraštį ir pastolių priėmimo-perdavimo aktą - atidavė įmonės vadovui L. K.. Papildo, kad kraunant pastolius į automobilį, jų neskaičiavo, juos skaičiavo krovimui vadovavęs vyriškis. Daugiau jokių reikalų su M. Č. neturėjo. Nei krovinį perdavę asmenys, nei jį priėmę asmenys jam jokių savo asmens dokumentų nerodė. Papildo, kad asmeniniu mobiliojo ryšio telefonu darbo tikslais nesinaudoja (t. 6, b. l. 11-13).

Liudytojas G. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB M., adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi. Jo bendrovė atlieka daugiabučių namų renovaciją, dėl ko ieškojo įsigyti pastolių. Buvo išsiuntinėję paraiškas visoje Lietuvoje ir gavo informaciją, jog Šiaulių miesto bendrovė pardavinėja dėvėtus pastolius. Bendrovė buvo A.. 2014 metų sausio mėnesio pabaigoje susisiekė su minėtos bendrovės direktoriumi I., kuris nurodė, jog pardavinėja dėvėtus pastolius. Kaina 30 litų už kvadratinį metrą, plius PVM. Kaina jį tenkino, nutarė nuvažiuoti apžiūrėti pastolius. I. nurodė adresą (duomenys neskelbtini), kur jis ir nuvyko. Pastolių būklė jį tenkino ir vėl susisiekęs su UAB A. direktoriumi I. pasakė, kad jam tinka ir reikia 1750 kvadratinių metrų pastolių. Kaina sutarė 63525 litų. Suderino reikiamą komplikaciją ir sutarė, kad dviejų savaičių bėgyje pastolius pristatys į (duomenys neskelbtini). I. paprašė 50 procentų sutartos sumos avanso. Su kuo jis sutiko dviejų savaičių bėgyje apie 800 kvadratinių metrų pastolių buvo pristatyta nurodytu adresu. Likusius turėjo atvežti už kelių dienų. Gavęs pirmus pastolius, t.y. 2014-02-21, padarė 20000 litų pavedimą į UAB A. sąskaitą. Tada po kelių dienų buvo atvežta dar dalis pastolių, apie 700 kvadratinių metrų, bet tai buvo nevisas kiekis. Su antru pastolių pristatymu buvo atvežta iš UAB A. išrašyta sąskaita faktūra, kuri be įmonės antspaudų ir parašų. Tada po kiek laiko padarė antrąjį pavedimą 10000 litų. Likusių pastolių nebeatvežė. Paskambinus I., pastarasis nurodė, kad jų pervežimas stringa, nėra visi surinkti ir negali jų pristatyti. Vėliau jo skambučius ignoravo ir 2014 balandžio mėnesio pradžioje buvo atvažiavęs UAB V. direktorius J. K., kuris nurodė, kad pas jį yra jam priklausantys pastoliai, kurie buvo išnuomoti UAB A.. Susitikus kartu su I. ir J., jie išsiaiškino, kad I. apie pastolių nuomą iš UAB V. girdi pirmą kartą, neigė sudarinėjęs pastolių nuomą, tvirtino, kad juos pirko iš kažkokios įmonės (t. 6, b.l. 31-33).

Liudytojas J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra UAB V. direktorius, kurios veikla - statybinių pastolių nuoma. 2013-08-21 su bendrove A. buvo sudaryta fasadinių pastolių nuomos sutartis, kurią pasirašė direktoriaus pavaduotojas M. V.. Nurodytos bendrovės patikimumas buvo patikrintas internetu. Neigiamos informacijos negauta apie UAB A., registruota (duomenys neskelbtini). Gavo informacijos, jog tai statybinė bendrovė, turinti darbuotojų ir vykdanti statybinius darbus. Buvo pasirašyta sutartis dėl fasadinių pastolių nuomos. El. paštu teisininkas S. P. atsiuntė renovuotino pastato (duomenys neskelbtini), projekto brėžinius. Pagal juos bendrovė apskaičiavo pastolių kompleksiją. Gavosi 957,54 kv.m., kurie 2013-08-21 priėmimo perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perduoti UAB A. atstovui M. Č., kuris turėjo UAB A. įgaliojimą, pasirašytą direktoriaus I. B.. Pastolių pakrovime jis nedalyvavo. Pastoliai buvo pakrauti į UAB S. B. vežėjo automobilį ir nuvežti į (duomenys neskelbtini). 2014 metų balandžio mėnesį buvo nuvykęs nurodytu adresu, kur prie renovuotino pastato stovėjo jo bendrovės pastoliai. Savo pastolius pažymi dažais: dalis yra geltona su raudona, dalis žalia spalva ant rėmų. Ant aikštelių ir medinių borto lentų yra užrašytas bendrovės telefono numeris (duomenys neskelbtini). Taip pat atpažįsta pagal jų gamintoją, nes turi tik du gamintojus „A. M.“, „P.“. Atsiskaitymas buvo numatytas toks, kad jų bendrovė išsiunčia sąskaitą faktūrą, kuri turi būti apmokėta. Pirmą kartą už nuomą buvo atsiskaityta grynais 2013-11-11 ir 2013-11-18. Pinigus atvežė mergina, prisistačiusi iš UAB A.. Pirmą kartą grynais ji sumokėjo 1699,85 litų, kitą - 4000 litų. Apie tai patvirtina kasos pajamų orderiai. Kadangi vyko atsiskaitymas ir nekilo jokių abejonių, tai 2014-01-24 buvo pasirašytas pastolių priėmimo -perdavimo aktas, kuriuo UAB A. perduota 1571 kv.m. pastolių. Bendrovė atsiuntė pastato, esančio (duomenys neskelbtini), brėžinius. Pastoliai buvo nuvežti į UAB P. S. sandėlį (duomenys neskelbtini). 2014-01-27 UAB A. atstovas S. P. pateikė prašymą dėl pastolių nuomos objekte (duomenys neskelbtini). 2014-02-20 pasirašytas priėmimo-perdavimo aktas, kuriuo bendrovei A. buvo perduota 860 kv.m. pastolių. Pastoliai buvo nuvežti nurodytu adresu. 2014-02-28 priėmimo perdavimo aktu bendrovei A. tam pačiam objektui Kuršėnuose perdavė dar 860 kv.m. pastolių, kurie taip pat nuvežti adresu (duomenys neskelbtini). 2014-03-07 gavo iš UAB A. atstovo S. P. elektroninį laišką, kad trūksta pastolių detalių. Jis atsakė, jog bendrovės skola didelė ir jei sumokės 10000 litų, tuomet pateiks trūkstamus pastolių elementus. 2014-03-17 pavedimu iš fizinio asmens H. P. gautas mokėjimo pavedimas 2000 litų. 2014 balandžio mėn. pradžioje jis kartu su M. V. nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur vienas šalia kito yra du renovuojami pastatai. Paaiškėjo, kad darbus atlieka UAB M., registruota (duomenys neskelbtini). Nunuodytuose objektuose stovėjo jų bendrovės pastoliai. Nurodytos bendrovės direktorius G. L. pasakė, kad pastolius pirko iš UAB A.. Tuomet jis pradėjo bendrauti su UAB A. direktoriumi I. B., kuris 2014-04-25 paskambinęs pasakė, jog pastolius iš Akmenės grąžino nurodytu jo adresu (duomenys neskelbtini). 2014-04-29 apie 10 val. automobilis su pastoliais atvyko, dalyvaujant M. V. buvo iškrauti (t. 7, b.l. 186- 188). Fasadinius pastolius, pastatytus adresu (duomenys neskelbtini), atpažino kaip savo bendrovės, t.y. UAB V.. Atpažįsta pagal požymius: yra pažymėję žalios ir raudonos bei geltonos spalvos dažais, kad nesumaišyti su kitais. Jie tvirtinami raudonomis medinėmis atramomis, ant kurių yra užrašas A. M.. Užpurkštas baltos spalvos dažais UAB V. tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Suskaičiavus aliuminių aikštelių su kopėčiomis kiekį, jis sutampa su UAB A. išnuomotų kiekiu ir perduotu pagal priėmimo perdavimo aktą 2014-02-20 Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2014-02-28 Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal dokumentus visa pastolių komplikacija yra vietoje prie minėtų renovuojamų gyvenamųjų namų, bendrai kvadratūrai 1720. Kadangi pastoliai yra grąžinti, jis yra įsipareigojęs juos saugotu bei sudarė naują nuomos sutartį su UAB M. (t. 6, b.l. 51-52).

Liudytojas K. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra UAB „M.“ vadybininkas, į pareigas įeina techninės priežiūros bei ūkio darbai, realiai pareigos labiau ūkvedžio. Jų įmonė užsiima statybos ir remonto darbais. Į pareigas įeina į įmonę atvežtų medžiagų iškrovimas ir jų kiekių sutikrinimas. 2014-02-20, pirmoje dienos pusėje, tikslaus laiko nebeatsimena, į UAB „M.“ teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), krovininis automobilis (fura) atvežė pastolius. Kad pastoliai bus atvežti, įmonės direktorius G. L. įspėjo. Prieš iškraunant pastolius, vairuotojas padavė 2014-02-20 pastolių priėmimo-perdavimo aktą priedą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo išvardinta pastolių komplektacija ir jų kiekis, iš viso buvo 1160 vienetų, t.y. 860 m2, už 156200 litus. Iškraunant pastolius, jis sutikrino, ar atitinka jų kiekis. Jei gerai atsimena, kiekis atitiko. Tada pasirašė šiame pastolių priėmimo-perdavimo akte priede, įrašydamas grafoje „Krovinį vežti priėmė“ savo vardą ir pavardę „K. L.“ ir pasirašydamas. Vairuotojas jam padavė 2014-02-20 krovinio važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) ir paprašė pasirašyti, tada grafoje „Krovinį vežti priėmė“ jis įrašė savo vardą bei pavardę „K. L.“ ir pasirašė. Tada vairuotojas paprašė, kad ant važtaraščio būtų uždėtas ir įmonės antspaudas, todėl nuėjo pas įmonės buhalterę N. B., pas kurią buvo įmonės antspaudas, ir ši jį uždėjo ant šio dokumento. Abiejų dokumentų originalai liko pas jį. Vairuotojas buvo atvažiavęs pats vienas. Jei gerai atsimena, kelių dienų laikotarpyje, tikslaus laiko nebepasakys, grįžęs papietavęs ir užėjęs į UAB „M.“ ofisą, pamatė sėdintį vyriškį, kuris pasakė, kad yra atvažiavęs sutikrinti pastolių kiekį. Su juo kartu nuėjo į kiemą, kur buvo sukrauti pastoliai, ir išsitraukė pastolių sąrašą, tačiau jis neatitiko, tada vyriškis pasakė, kad Vilnius atsiuntė ne tą sąrašą, todėl toliau pastolių nebeskaičiavo. Tada vyriškis paprašė, kad jis padarytų lentelę, kokius pastolius 2014-02-20 gavo. Greitai surašė, pasirašė, tada vyriškis paprašė, kad dar uždėtų antspaudą, tuomet jis nuėjo su šiuo sąrašu pas buhalterę ir ji uždėjo antspaudą. Sau šio dokumento kopijos nepasiliko, nes toks dokumentas jam pasirodė nereikalingas. Vyriškis išvažiavo minivenu, tikslaus modelio pasakyti negali, bet, atrodo, kad „C.“ automobiliu, tamsios spalvos, valstybinio numerio neįsidėmėjo. Direktorius buvo įspėjęs, kad pastolių bus ir daugiau ir, kad juos atveš 2014-02-28. Sutartą dieną, t.y. 2014-02-28, pirmoje dienos pusėje, tikslaus laiko nebeatsimena, į UAB „M.“ teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), krovininis automobilis (fura) atvežė pastolius. Vairuotojas buvo pats vienas. Ar jis davė kokį nors pastolių priėmimo-perdavimo aktą, nebeatsimena. Tačiau jis davė jam pasirašyti tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje (CMR) (24 numeriu pažymėtame langelyje jis parašė savo parašą), patį dokumentą užpildė vairuotojas. Dokumento vienas egzempliorius liko jam, o kitą pasiėmė vairuotojas. Kiek 2014-02-28 buvo atvežta pastolių, dabar pasakyti negali, reikia pasižiūrėti į turimus dokumentus. 2014 metų kovo mėnesio pradžioje, tikslios datos neatsimena, į UAB „M.“, esančią (duomenys neskelbtini), atvažiavo, kaip jis suprato, du UAB „A.“ darbuotojai: tas pats vyriškis, kuris buvo atvykęs po pirmo pastolių atvežimo jų suskaičiuoti ir S., kurio pavardės nežino. Su savimi jie atsivežė ir davė pasirašyti pastolių priėmimo- perdavimo aktą priedą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastolių priėmimo-perdavimo aktą priedą Nr. (duomenys neskelbtini). Peržiūrėjęs tuos dokumentus pamatė, kad priede Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytame eil. Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kodas „(duomenys neskelbtini)“ stulpelyje „Perduodamas kiekis vnt.“, kuriame buvo nurodyta du vienetai, jis savo ranka parašė, kad „Nėra“, o kitame priede Nr. (duomenys neskelbtini) visus įrašas ranka padarė ne jis, o vyriškis, buvęs kartu su S.. Pastolių skaičių sutikrino su jo turimais dokumentais ir įrašė visus neatitikimus. Šiuose dokumentuose grafoje „pastolius priėmė“ savo vardą ir pavardę „K. L.“ įrašė pats ir pasirašė, kas pasirašė grafoje „Pastolius perdavė“, nebeatsimena. Pasirašant šiuos du dokumentus iš UAB „M.“ buvo tik jis vienas. Pasirašius šiuos dokumentus jie išvažiavo, kokiu automobiliu išvažiavo, nematė. Apie tai, kad neatitinka pastolių kiekis ir neatitiko kai kurių detalių dydis, pasakė direktoriui G. L., o šis liepė tiesiogiai kontaktuoti su S. ir nurodė jo telefono numerį (duomenys neskelbtini). S. jis skambino, šis atsiliepė, jam pasakė, kad apsiskaičiavo, kad kai kurių detalių yra ne per daug, kalbėjosi apie tai, kokių detalių trūksta, tačiau S. liepė viską konkrečiai surašyti ir jam atsiųsti elektroniniu paštu, tačiau į kokį konkrečiai, negali nurodyti, nes neatsimena. Kiek atsimena, siuntė laišką, nurodydamas gautų pastolių trūkumus. Tačiau jokio atsakymo negavo, vėliau prisiskambinti S. pavyko tik vieną kartą, šis pažadėjo, kad visi trūkumai bus pašalinti, tačiau niekas nevyko, o S. vėliau prisiskambinti nebepavykdavo. S. atpažinti galėtų iš fotonuotraukos, jis yra apie 35-40 metų amžiaus, vidutinio stambumo, apie 180 cm ūgio, apvalaus, pilno veido, vidutinio dydžio akių, nosies ir lūpų. Jis pasirodė tvarkingas vyras, kaip vadovas, vilkėjo paltą, kostiumą, kalbėjo protingai, dalykiškai. Papildo, kad jis netikrino, ar krovinio važtaraštyje ir CMR nurodyti automobiliai atitiko realius automobilius. Sandorį dėl pastolių iš bendrovės „A.“ pirkimo derino ir sudarinėjo UAB „M.“ projektų vadovė G. K., todėl apie jį nieko pasakyti negali, nes tame nedalyvavo (t. 6, b.l. 54-56).

Liudytojas H. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-03-17 banke (duomenys neskelbtini) į UAB V. sąskaitą pervedė 2000 litų. Juos pervedė S. P. prašymu. Su juo susipažino Klaipėdos kazino. Pervesti pinigus S. davė motyvuodamas tuo, kad neturi laiko. S. P. davė reikalingus rekvizitus. Atlygio už tai negavo. Susipažinus su S. ir kalbant telefonu šis prisistatė P.. S. P. įmonės, esančios Šiauliuose, darbuotojai I., R., M., B. pasakė, kad S. neatsiskaito su savo darbuotojais. I. pasakė, kad tikras S. vardas yra S. K.. M. Č. pažįsta tik iš matymo, matė jį S. įmonėje, kur S. jį ir supažindino. Kokiose jie dirbo įmonėse, nežino. S. P. savo dokumento jam nėra rodęs. 2014 metų pradžioje jis vairavo mėlynos spalvos FORD MONDEO, valst. nr. (duomenys neskelbtini) registruotas T. vardu. Juo papietauti vežė S. P. į Šiaulių centrą. 2013 metų pabaigoje buvo išvykęs į Armėniją. S. K. ir M. Č. į (duomenys neskelbtini)nėra vežęs. Ten dirbo jo žemietis, todėl nuvyko pas jį. Girdėjo, kad ten dirbantys asmenys turi pretenzijų žmogui, nešiojančiam akinius, kurio vardas V.. Su juo susitiko, nes norėjo rasti ., kuris jam buvo skolingas. V. paaiškino, kad yra parašęs pareiškimą dėl S. P. į policiją. 2013 metais gruodžio mėnesį Šiauliuose nebuvo, nes buvo išvykęs į Armėniją, sutarties su UAB V. nepasirašinėjo, A. Š. nepažįsta (t. 6, b.l. 161-162).

Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2012 metų dirba UAB S. B. transporto vadybininku. 2013 metais, datos nepamena, jam paskambino M. Č., prisistatęs UAB P. direktoriumi, kuris teiravosi, ar yra galimybė pervežti pastolius iš Nemėžio į Akmenę. Buvo sutarta, kad el.paštu bus išsiųsta sutartis. M. Č. iniciatyva, suderinus transporto paslaugas su juo telefonu, el. paštu buvo išsiųsta sutartis, pagal kurią buvo atliktos transportavimo paslaugos. S. P. ir S. K. nepažįsta (t. 8, b.l. 56).

Liudytojas R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-01-23 vakare, dirbdamas UAB „M.“ vairuotoju, krovininiu automobiliu MAN (duomenys neskelbtini) su priekaba, kurios valst. nr. (duomenys neskelbtini), iš Lenkijos į Vilnių buvo atvežęs krovinį, kurį turėjo iškrauti tik kitos dienos ryte, todėl atvažiavo nakvoti Vilniuje prie logistikos centro D. sandėlių, esančių Vilniuje, tikslaus adreso nežino (važiuojant iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini)). Miegojo pačiame krovininiame automobilyje. Ryte, buvo prieš 08 val., kažkas pabeldė į automobilio langą, pradarius dureles, stovėjo vienas vyriškis, kuris paklausė, ar jis galėtų iš Vilniaus paimti krovinį ir nuvežti jį į Šiaulius. Jam atsakė, kad nežino, nes yra dar pakrautas ir davėjam savo telefono numerį. Tačiau kurį iš savo numerių: (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), davė, tiksliai nebeatsimena, greičiausiai, kad (duomenys neskelbtini). Su vyriškiu bendravo neilgai, todėl jo neįsidėmėjo ir mano, kad atpažinti negalėtų. Kaip vyriškis atsidūrė toje aikštelėje, nežino. Vėliau nuvežė krovinį į jo iškrovimo vietą Vilniuje. Krovinys buvo iškrautas per kokias porą valandų. Paskui, gerai nebeatsimena, rado praleistą skambutį iš nežinomo numerio ir pats perskambino, kalbėjo vyriškis, kaip suprato, tas pats ryte dėl krovinio nuvežimo iš Vilniaus į Šiaulius, jis dar kartą pasitikslino, ar galėtų nuvežti krovinį. Atsakė, kad gali. Vyriškis pasakė adresą (duomenys neskelbtini), davė vietinio darbuotojo telefono numerį. Nuvažiavo nurodytu adresu, buvo apie pietus. Prisiskambinus paliktu telefonu, sutartoje vietoje jį pasitiko vienas žmogus (jis ir pasirašė 2014-01-24 pastolių priėmimo perdavimo akte priede Nr. (duomenys neskelbtini) kaip A. V.), parodė angarą, į kurį įvažiavo. Krovinys buvo pastoliai ir jų komplektuojančios dalys. Krovinį krovė gal kokie keturi darbininkai. Pakrovus apie pusę krovinio paskambino užsakovas, kuris teiravosi, kaip vyksta pakrovimas ir paskui pasakė, kad krovinį reikės nuvežti ne į Šiaulius, bet į Klaipėdą. Jei būtų žinojęs, kad reikės vežti krovinį į Klaipėdą, tikrai nebūtų sutikęs. Baigus pokalbį, vadovaujančiam vyriškiui pasakė, kad užsakovas iš pradžių prašė krovinį nuvežti į Šiaulius, o dabar prašo vežti į Klaipėdą. Tuomet šis irgi nustebo, nes manė, kad krovinys bus vežamas į Palangą, kur renovuojamas kažkoks individualus namas. Krovinys buvo pakrautas apie 18 val. Tada uždėjo ant pastolių priėmimo-perdavimo akto priedo Nr. (duomenys neskelbtini) antspauduką (UAB „M.“ (duomenys neskelbtini), į.k. 3(duomenys neskelbtini) PVM (duomenys neskelbtini)), o patį aktą savo ranka užpildė ir pasirašė kaip A. V. vyriškis, vadovavęs krovinio pakrovimui. Išrašė CMR - tarptautinį krovinio pervežimo važtaraštį, kurį abu pasirašė ir po egzempliorių pasidalino. Vėl paskambino užsakovas ir nurodė tikslią krovinio iškrovimo vietą Klaipėdoje, netoli (duomenys neskelbtini) sankryžos bei užtikrino, kad krovinį iškraus tą pačią dieną, t.y. penktadienį, 2014-01-24. Būnant netoli tos vietos (apie 22 val.) jis dar skambino užsakovui, kuriam pasakė kur randasi. Užsakovas nurodė laukti gatvėje ir pasakė, kad tuoj privažiuos. Netrukus taksi automobiliu priėjo privažiavo vyriškis, kuris išlipo ir atėjo pas jį į automobilį. Atrodo, kad tai buvo ne tas pats vyriškis, kuris 2014-01-24 ryte buvo priėjęs prie automobilio Vilniuje, stovėjusio prie D. logistikos sandėlių. Vyriškis jam pasirodė kaip viršininkas. Įsėdo pas jį į automobilį ir pasakė, kad šiandien to krovinio nebeišeis iškrauti, nes žmonės iki tiek valandų nebegalėjo laukti, krovinį iškraus kitą rytą. Tada davėjam pasirašyti CMR, jis pasirašė, taip pat padavė 2014-01-24 pastolių priėmimo-perdavimo akto priedo Nr. (duomenys neskelbtini) vieną egzempliorių. Vyriškis jam padavęs 150 litų už krovinio atvežimą nuėjo į taksi automobilį, paskui palydėjo į įmonės kiemą ir išvažiavo. Kaip suprato iš balso ir iš telefono numerio, jis visą laiką telefonu bendravo būtent su tuo vyriškiu. Automobilį pastatė įmonės teritorijoje, kokia tai buvo įmonė, nežino, tačiau, kaip vėliau suprato (iš sandėlyje matytos produkcijos), užsiimanti metalo prekyba. Kitą rytą, t.y. 2014-01-25, atėjus darbininkams krovinys buvo iškrautas. Krovinį iškraudinėjo ilgai. Iškrovus krovinį paprasčiausiai išvažiavo. Savo CMR kopiją išmetė, nes krovinį vežė be firmos UAB „M.“, kurioje tuo metu dirbo, žinios, o tik savo iniciatyva. Apie tai, kad iš Vilniaus į Klaipėdą vežė krovinį-pastolius, UAB „M.“ vadovybei ir darbuotojams nesakė, pinigus - 150 litų pasiliko sau. Jokių šio krovinio pervežimo dokumentų sau nepasiliko, todėl nieko pateikti negali. Daugiau tas vyriškis, pervežti krovinį nebeskambino (t. 8, b.l. 70-72).

2014-04-04 A. G. pateikė sutarčių kopijas (t. 1, b. l. 40-59);

2014-04-04 A. G. pagal nuotraukas atpažino P. S. projektų vadovą S. K., su kuriuo sudarė sutartis (t. 1, b. l. 95-98);

2014-05-19 paimti UAB P. S. antspaudų pavyzdžiai (t. 1, b. l. 110-114);

2014-09-22 I. B. pateikė nuomos sutarties su UAB „M.“ kopiją, susirašinėjimus dėl pirkimo el. paštu, sutarčių ruošinius (t. 2, b. l. 20-46);

2014-04-08 nuvykus (duomenys neskelbtini) UAB M. teritorijoje rasti du mini ekskavatoriai, kuriuos iš UAB D. (direktorius M. Č.) įsigijo UAB A. už 111818 litų (t. 1, b. l. 170);

2014-04-08 kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), UAB M., išimti du ekskavatoriai: PC 18MR ir PC35 MR (t. 1, b. l. 171-193), jie apžiūrėti 2014-05-15 (t. 2, b. l. 1-10) ir 2014-04-08 nutarimu priduoti saugojimui, o 2014-08-04 nutarimu grąžinti AS B. Vilniaus filialui (t. 2, b. l. 64, 108-109);

2014-09-22 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu UAB A. direktorius I. B. pateikė S. sąskaitos išrašą, 2013-12-27 PVM sąskaitą faktūrą, susirašinėjimus su UAB D. (t. 2, b. l. 20, 21-46);

2014-06-27 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu R. K. pateikė 2014-05- 28 Statybos mechanizmų bei įrangos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), įrangos perdavimo-grąžinimo aktą, ekskavatoriaus fotonuotraukas (t. 3, b. l. 107, 108-111, 112, 114-120);

2014-11-03 prokuroro nutarimu ekskavatorius „Takeuchi TB 016“ grąžintas R. K. (t. 3, b. l. 92, 96);

išanalizavus S. K. naudotų mobiliojo ryšio telefonų abonentinių numerių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), M. Č. naudoto mobiliojo ryšio telefono abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) išklotines nuo 2013-12-01 iki 2014-04-10 nustatytas S. K. pastovus bendravimas su UAB „P. s.“ direktoriumi V. Ū., UAB „A.“ direktoriumi I. B., R. K., A. G., M. Č. (t. 2, b. l. 185-191);

2014-05-30 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytojas J. K. pateikė savo MRT NOKIA X3, kuriame apžiūrėti gauti pranešimai iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), ir aparatas grąžintas savininkui (t. 3, b. l. 73, 74-76, 77);

2014-05-30 apžiūrėtas TAKEUCHI ekskavatorius, valst. nr. (duomenys neskelbtini), serija (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 78-82);

2014-06-27 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu R. K. pateikė 2014-05- 28 Statybos mechanizmų bei įrangos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-05-28 Įrangos perdavimo- grąžinimo aktą pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ekskavatoriaus nuotraukas (t. 3, b. l. 107, 108-120);

2014-11-03 priimtas prokuroro nutarimas dėl informacijos panaudojimo kitoje baudžiamojoje byloje-Nr. 15-1-00158-14 (t. 3, b. l. 124-125);

tarnybiniu pranešimu 2016-01-30 pranešama, kad dirbant pagal ikiteisminį tyrimą Nr. 15-1-00158-14, pradėtą pagal LR BK 182 str., 2 d., Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros nutarimu buvo išimtos M. Č., S. K. ir UAB D. bankų sąskaitos: S. K. turi AB SEB banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (atsiskaitomoji), (duomenys neskelbtini) (mokėjimo kortelės sąskaita), AB DNB banko sąskaitos: (duomenys neskelbtini) (atsiskaitomoji), AB SWEDBANK sąskaitos: (duomenys neskelbtini) (atsiskaitomoji), Lietuvos banko padalinio „Snoro“ įmokoms priimti (duomenys neskelbtini) (mokėjimo kortelės sąskaita), (duomenys neskelbtini) (atsiskaitomoji). M. Č.: AB SEB banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (mokėjimo kortelės sąskaita), Lt 157044000460613740 (mokėjimo kortelės sąskaita), (duomenys neskelbtini) (atsiskaitomoji), (duomenys neskelbtini) (atsiskaitomoji), AB „Citadele banke“ sąskaita (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (mokėjimo kortelės sąskaita), AB Šiaulių banko Vilniaus filialo sąskaita (duomenys neskelbtini), „Danske bank“ Lietuvos filiale sąskaita (duomenys neskelbtini) (atsiskaitomoji), (duomenys neskelbtini) (atsiskaitomoji), (duomenys neskelbtini) (mokėjimo kortelės sąskaita), AB SWEDBANK sąskaitos: (duomenys neskelbtini) (atsiskaitomoji), LT 47300010016442358, AB DNB bankas sąskaitos: (duomenys neskelbtini) (atsiskaitomoji), (duomenys neskelbtini) (atsiskaitomoji), UAB MEDICINOS BANKAS sąskaitos: (duomenys neskelbtini) (atsiskaitomoji), „Nordea Bank“ Lietuvos skyrius: sąskaitos (duomenys neskelbtini) (atsiskaitomoji), AB DNB NORD banko Vilniaus skyriaus sąskaita 702170431 (paskolinė sąskaita). UAB D. (duomenys neskelbtini) (AB DNB bankas, mokėjimo kortelės sąskaita), (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas, atsiskaitomoji) ir (duomenys neskelbtini) (AB DNB bankas, atsiskaitomoji). Išanalizavus bankų išrašus nustatyta, kad UAB D. sąskaita: (duomenys neskelbtini), 2013-12-17, 2013-12-18, į sąskaitą iš UAB P. S. (duomenys neskelbtini), buvo pervesta 8000 litų, 8000 litų. 8000 litų, po ko kitomis dienomis įvyko grynųjų pinigų nurašymas kortele adresu (duomenys neskelbtini) sumomis: 60 litų, 2000 litų, 3900 litų, 4000 litų, 1960 litų, 4000 litų; adresu (duomenys neskelbtini): 3900 litų, 2000 litų, 2000 litų. 2013-12-20 į sąskaitą iš UAB A. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 7000 litų, 2013-12-23 28000 litų, 2014-01-10 40000 litų, 2014-02-20 1440 litų, 2014-02-24 20000 litų, 2014- 03-03 1190 litų, 2014-03-07 5000 litų, 2014-03-14 8107 litai, po ko kitomis dienomis po pervedimų pinigai buvo išgryninami adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Taip pat yra pinigų pervedimai iš UAB D. sąskaitos (duomenys neskelbtini) į UAB D. sąskaitą (duomenys neskelbtini) (AB DNB bankas). 2014- 02-27 grynuosius pinigus 650 litų į UAB D. sąskaitą (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas) įnešė P. H. už transporto paslaugas, minėti pinigai 640 litų iškart skubos tvarka yra pervedami į UAB „L.“ (t. 3, b. l. 12-66, 67-68);

2014-06-19 Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad pas S. K. apžiūros metu rasti Vilniaus geležinkelio stoties saugojimo kamerų du čekiai. 2014-06-19 buvo nuvykta į Vilniaus geležinkelio stotį keleivių vežimo direkciją elektroninių nešulių saugyklą, kur su darbuotojais buvo surašytas aktas dėl daiktų, išimtų iš saugojimo terminalo spintelių pasibaigus terminui. Minėti daiktai paimti ir pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (t. 3, b. l. 126 -131);

2016-05-26 Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2014-05-19 iš AB L. G. K. vežimo direkcijos pardavimo organizavimo centro iš saugyklų Nr. 11 buvo išimti daiktai bei dokumentai. Pagal rastus dokumentus nustatyta, kad minėti daiktai (drabužius atpažino S. K. mama G. K., kurie grąžinti pagal pakvitavimą, bei mokslo baigimo pažymėjimų originalai, sertifikatai, originalai) išduoti S. K. vardu, taip pat įvairiausi procesiniai dokumentai ir registruoti laiškai, adresuoti S. K. vardu) priklauso S. K.. Visi jie apžiūrėti, reikšmingi dokumentai bylos nagrinėjimui yra pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, kai kurie priduoti saugojimui (t. 3, b. l. 132, 133-160). Minėti daiktai, dokumentai apžiūrėjus priduoti 2016-06-08 nutarimu saugojimui arba atiduoti G. K. (t. 3, b. l. 161-167, 168, 169);

Civiliniu ieškovu pripažintas UAB A. direktorius, pareikštas 860 litų (249,07 eurų) civilinis ieškinys (t 3, b. l. 186, 187);

pateikta 2012-08-30 sutarties kopija (t. 3, b. l. 176-181), tokia pat rasta (originalas) 2014-05-19 AB L. g. K. v d p. o. C. s. Nr. 11. tokia pat rasta spintelėje (t. 4, b. l. 1, 3-7);

2014-04-23 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu V. Ū. atpažino S. K. kaip S. P. (t. 4, b. l. 53-54);

2014-05-06 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu M. K. atpažino S. K. kaip asmenį, išsinuomavusį jo keltuvą S. P. (t. 4, b. l. 65-66);

2014-05-06 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu M. K. pateikė sutarties kopiją (t. 4, b. l. 67,68-74), tokia pat rasta 2014-05-19 AB L. g. K. v. d. p. o. C. s. Nr. 11. (t. 4, b. l. 94, 108-110);

2014-04-17 asmens parodymo pagal jo nuotrauką atpažinimo metu M. K. atpažino S. K., kuris prisistatė S. P. ir su kuriuo sudarė nuomos keltuvo sutartį (t. 4, b. l. 123-125);

2014-08-20 M. K. pareiškė civilinį ieškinį 10050 litų sumai (t. 4, b. l. 132);

2014-08-27 M. K. pateikė dokumentų originalus (t. 4, b. l. 134, 135-141), tokie pat rasti 2014-05-19 AB L. g. K. v. d. p. o. C. s. Nr. 11. spintelėje (t. 4, b.l. 142, 143-153);

2014-04-17 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu R. K. atpažino S. K. kaip asmenį, prisistačiusį S. P. (t. 4, b. l. 161-162);

2014-06-24 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu M. M. atpažino S. K., kaip asmenį, prisistačiusį S. P. (t. 4, b. l. 169-170);

2014-08-28 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu G. Š. pateikė 2013-12-31 patalpų subnuomos sutarties Nr. 2013/12/31 su priedais Nr. 1, 2, 3 kopijas. (t. 4, b. l. 178-182), tokios pat rastos spintelėje (t. 4, b. l. 187, 188-197);

2014-08-25 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu T. B. atpažino S. K. kaip asmenį, prisistačiusį S. P. (t. 5, b. l. 10-12);

2014-08-25 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu T. B. pateikė darbo sutarties kopiją (t. 5, b. l. 13, 14-15), tokia pati rasta spintelėje (t. 5. b. l. 16, 17-18);

2014-09-05 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. M. atpažino S. K. kaip panašiausią asmenį, pas kurį ėjo darbintis (t. 5, b. l. 22-24);

UAB „M.“ raštu informavo, jog 2013-07-29 sudarė su UAB A. nuomos sutartį, reg. Nr. 3N, jog UAB A. išsinuomojo dalį UAB M. teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini). 2014-06-09 sutartis buvo nutraukta. UAB M. su S. K. jokios sutarties nesudarinėjo (t. 5, b. l. 25, 26);

2014-10-17 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu I. B. atpažino S. K. kaip asmenį, prisistačiusį S. P. (t. 5, b. l. 29-31);

2014-06-03 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu M. Š. atpažino S. K. kaip asmenį, prisistačiusį S. P., buvusiu UAB R. H. akcininku (t. 5, b. l. 79-81);

M. Š. 2014-04-02 pateikė UAB R. H. dokumentus (t. 5, b. l. 83) saugojimui;

2014-04-09 S. V. pateikė originalią 2013-03-12 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį (t. 5, b. l. 86, 87-89);

2014-04-11 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu D. B. pateikė 2008-10- 24 sutarties, el. laiškų, 2013-03-12 rašto dėl sutarties nutraukimo, 2013-03-12 perdavimo akto kopijas (t. 5, b. l. 93, 94-99);

2014-07-04 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu D. B. atpažino S. K. kaip asmenį, prisistačiusį S. P. (t. 5, b. l. 102-103);

2014-07-04 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu D. B. pateikė 2013-03-12 UAB „R. H.“ dokumentų perdavimo akto originalą ir UAB „R. H.“ akcininkų sąrašo kopiją (t. 5, b. l. 104-106);

2014-06-05 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu R. J. nurodė S. K. kaip panašiausią į asmenį, prisistačiusį S. P. (t. 5, b. l. 112-113);

2014-05-05 Tarnybiniame parnešime nurodyta, kad gavus M. Č. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotines, jas išanalizavus nustatyta, jog laikotarpyje nuo 2013-11-1 iki 2014-04-23 užfiksuoti 456 kontaktai su abonento numeriu (duomenys neskelbtini), naudojamo S. P.. Kontaktai su R. J., tel. nr. (duomenys neskelbtini), ir S. V., tel. nr. (duomenys neskelbtini), neužfiksuoti. 2014-02-28 užfiksuoti kontaktai su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2014-02-28 užfiksuoti kontaktai su abonentu (duomenys neskelbtini), naudojamu S. P. (t. 5, b. l. 139-140);

2014-05-14 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad S. P. Lietuvoje negyvena. Jis dirba ir gyvena Vokietijoje, į Lietuvą grįžta retai, jokių įmonių nėra turėjęs (t. 5, b. l. 145);

2014-05-27 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu L. K. pateikė S. P. nuotrauką, kurios grąžintos Kuliešienei (t. 5, b. l. 151-153, 154);

2014-07-23 paimti S. P. lyginamieji eksperimentiniai rašysenos ir parašo pavyzdžiai (t. 5, b. l. 170);

2014-07-31 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu V. Ū. pateikė PVM (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sąskaitų faktūrų kopijas (t. 5, 181, 182-183);

2014-07-31 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu V. Ū. atpažino S. K. kaip asmenį, prisistačiusį S. P. (t. 5, b. l. 184-186);

2014-06-17 elektroniniu paštu gautas atsakymas iš UAB L. T., kuriame nurodoma, kad 2014-02-20 buvo išrašyta sąskaita (duomenys neskelbtini) UAB „D.“ už transporto paslaugas, kuri buvo išsiųsta el. paštu į (duomenys neskelbtini). Taip pat paštu buvo išsiųsta ir popierinė sąskaita. (duomenys neskelbtini) išsiųstas raginimas apmokėti įsiskolinimą. Sutartį pasirašė M. Č.. Automobilį DAF, valst. nr. (duomenys neskelbtini), su prikaba (duomenys neskelbtini), vairavo M. V., jis nedirba jų bendrovėje. Už paslaugas buvo pervesta pusė sumos. Anksčiau tokių paslaugų UAB D. jie nėra teikę. Pateikta elektroniniu paštu transporto užsakymas ((duomenys neskelbtini)) kopija, pasirašė M. Č.. Originalas byloje. Važtaraštis kopija, pasirašė M. Č.. Pastolių 2014-02-20 priėmimo-perdavimo akto kopija. Sąskaitos faktūros kopijos. 2014-02-19 Transporto užsakymas ((duomenys neskelbtini)) originalas rastas 2014-05-19 AB L. g. K. v. d. p. o. C. s. Nr. 11. (t. 5, b. l. 189-190, 191, 192, 193, 194 195, 196, 197);

VĮ REGITRA nustatyta, kad transporto priemonė DAF, valst. nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB T., (duomenys neskelbtini), priekaba (duomenys neskelbtini)- AB T., (duomenys neskelbtini). M. V. nuo 2011-03-28 dirba UAB T. (t. 6, b. l. 1-3, 4);

2014-07-18 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu M. V. atpažino M. Č. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus (t. 6, b. l. 14-15);

2014-07-18 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu M. V. pateikė 2014-02-20 priėmimo-perdavimo aktą, 2014-02-20 krovinio važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-02-21 PVM sąskaitą- faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 16, 17, 18, 19);

2014-05-12 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu G. L. pateikė 2014-03-03 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-02-21 mokėjimo nurodymų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kopijas (t. 6, b. l. 34, 35, 36, 37);

2014-05-13 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš UAB M. direktoriaus G. L., adresu (duomenys neskelbtini), paimti 1720 kvadratinių metrų pastolių, kurie apžiūrėti ir pagal 2014-05-13 pakvitavimą perduoti saugoti J. K. (t. 6, b. l. 38, 39-50, 53);

2014-07-02 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu K. L. atpažino S. K. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus (t. 6, b. l. 57-58);

2014-07-02 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu K. L. pateikė dokumentų ir susirašinėjimų kopijas (t. 6, b. l. 59-99);

2014-06-11 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu I. B. atpažino S. K. kaip asmenį, prisistačiusį S. P. (t. 6, b. l. 111-112);

2014-06-11 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu I. B. pateikė 2014-02-13 Teisinės pagalbos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) originalą, tokia pat rasta ir 2014-05-19 AB Lietuvos geležinkeliai K. v. d. p. o. C. s. Nr. 11 (t. 6, b. l. 113, 114, 115);

2014-11-28 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu I. B. pateikė 2012-05-15 sutartį dėl atstovavimo Nr. 45 (t. 6, b. l. 119, 120);

2014-11-28 Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo metu paimti I. B. rašysenos ir UAB A. spaudo pavyzdžiai (t. 6, 121);

2014-07-29 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu T. Š. atpažino S. K. kaip asmenį, prisistačiusį S. ir apie kurį davė parodymus (t. 6, 124, 126-127);

2014-07-29 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu T. Š. atpažino M. Č. kaip panašiausią į M. prisistačiusiu asmenį, apie kurį davė parodymus (t. 6, b. l. 125, 128);

2014-11-27 UAB A. el. paštu pateikė dokumentus - sąskaitų išrašus, kad pervedė UAB M. ir UAB D. pinigus už pastolius (t. 6, b. l. 130, 131-138);

2014-06-17 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. Ž. atpažino S. K., kuris prisistatinėjo S. P. vardu (t. 6, b. l. 169-170);

2014-06-17 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. Ž. pateikė sąskaitų faktūrų originalus, dalis jų rasta ir 2014-05-19 AB L. g. K. v. d. p. o. C. s. Nr. 11 (t. 6, b. l. 171, 172-179, 180, 181, 182,183);

2014-06-26 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. V. atpažino S. K., kuris prisistatė S. P. vardu (t. 6, b. l. 198-199);

2014-06-26 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. V. pateikė 30 el. laiškų, susirašinėjimo su S. P. (t. 7, b. l. 1, 2-63);

2014- 04-29 priimtas nutarimas pripažinti UAB V. civiliniu ieškovu 800000 litų sumai (t. 7, b. l. 192);

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu UAB V. atstovė advokatė V. B. pateikė dokumentus - sutartį, įgaliojimus, priėmimo-perdavimo aktus (originalai), PVM sąskaita-faktūras (kopijos), dalis jų rasta ir 2014-05-19 AB L. g. K. v. d. p. o. C. s. Nr. 11 (t. 8, b. l. 2, 3-13, 14, 15-23);

Apžiūros metu 2014-04-29 apžiūrėti pastoliai, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 24-30);

UAB P. el. paštu pateikė atsakymą, kad UAB M. įsteigė UAB P., kurios akcijos 2013-06-06 perleistos M. Č.. Nuo 2013-06-06 M. Z. buvo atšauktas iš UAB P. direktoriaus pareigų, o nauju direktoriumi paskirtas M. Č.. Prideda prikimo-pardavimo akcijų sutarties kopiją su priedais (t. 8, b. l. 38-39, 40-47);

UAB B. S. el. paštu pranešė, kad UAB S. transporto vadybininkas V. K. 2013-08-20 sudarė su UAB P., atstovaujama M. Č., krovinio pervežimo sutartį Nr. LT-20. Krovinys pristatytas, sutarties nurodytu adresu. Pristatė vairuotojas A. P.. Už krovinį nėra atsiskaityta. Pateikia sutarties- užsakymo kopiją su priedais (t. 8, b. l. 49, 50-52);

2014- 04-30 apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėtos ir išimtos fasadinių pastolių detalės - 1624 vnt., kurios pagal 2014-04-30 pakvitavimą perduotos saugoti UAB V. direktoriui J. K. (t. 8, b. l. 77-83, 84);

2014- 05-02 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu V. Ū. pateikė 2013-11-29 ketinimų protokolo kopiją, kurios originalai rasti 2014-05-19 AB L. g. K. v. d. p. o. C. s. Nr. 11 (t. 8, b. l. 87, 88-89, 90, 91- 94);

LTEC Šiaulių skyriaus 2014-12-31 specialisto išvadoje Nr. 11Š-203 (14) nurodyta, kad tyrimui pateiktuose UAB R. H. 2013-03-12 akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje 1-me ir 2- me lapuose trečią parašą iš kairės į dešinę, 3-me lape eilutėje „Pirkėjas“ bei UAB R. H. dokumentų perdavimo akte eilutėje „Priėmė“ pasirašė ne S. P., o kitas asmuo. Nustatyti, ar tyrimui pateiktuose UAB R. H. 2013-03-12 akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje 1-me ir 2-me lapuose trečią parašą iš kairės į dešinę, 3-me lape eilutėj „Pirkėjas“ bei UAB R. H. dokumentų perdavimo akte eilutėje „Priėmė“ pasirašė S. K. ar kitas asmuo nebuvo galima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje (t. 8, b. l. 180-182);

LTEC Šiaulių skyriaus 2014-12-31 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (14) nurodyta, kad 2014-02-13 teisinės pagalbos sutartyje Nr. 140213-01 skiltyje „Advokatų kontora...S. P.“ pasirašė ne S. P., kitas asmuo. Nustatyti, ar tyrimui pateiktoje 2014-02-13 teisinės pagalbos sutartyje Nr. 140213-01 skiltyje „Advokatų kontora...S. P.“ S. P. vardu pasirašė S. K. ar kitas asmuo nebuvo galima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje (t. 8, b. l. 184-186).

Dėl nusikalstamų veikų, susijusių su AS B.

Pagal BK 182 str. 2 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą (BK 182 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. K. veikdamas tiesiogine tyčia, tikslu apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, kartu su M. Č. (miręs (duomenys neskelbtini)), 2013-12-20, apie 17.30 val., kreipėsi į AS B. Vilniaus filialą, įmonės kodas 302524047, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), dėl mini krautuvo KOMATSU SK 1020, ser. Nr. (duomenys neskelbtini), 51378,22 litų vertės (14880,16 eurų), mini ekskavatoriaus KOMATSU PC35MR-2, ser. Nr. (duomenys neskelbtini), 41959,93 litų vertės (12152,44 eurų), ir mini ekskavatoriaus KOMATSU PC18MR-2, ser. Nr. (duomenys neskelbtini), 9864,10 litų vertės (2856,84 eurų), nuomos bei pateikęs suklastotus UAB „P. s.“ 2013-12-19 nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašytus dokumentus juos išsinuomojo ir sutartu laiku negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, AS B. Vilniaus filialui priklausantį turtą – 29889,44 eurų vertės.

Kaltinamajame akte įvardinant technikos kainą padarytas rašymo apsirikimas, kuris ištaisytinas, kadangi tai nekeičia nusikalstamos veikos esmės ir kvalifikacijos.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dėl 2013.12.20 epizodo jam kyla abejonių, kad prisistatydavo S. P. vardu. Visada prisistatydavo S. K. vardu. Traktorių negražino, nes dar nebuvo suėję grąžinimo terminai. Nėra pasirašęs dokumentų S. P. vardu. Pasirašinėjo S. K. vardu. Techniką jis nuomojo „P. s.“ vardu. Jis buvo sudaręs sutartį su „P. s.“. UAB „P. s.“ jis dirbo projektų vadovu. Technika buvo reikalinga UAB „A.“. M. Č. buvo UAB „A.“ vadovas. Negali atsakyti, kas pasirašė S. P. vardu. Jis pasirašė pagrindinę sutartį. Sutarties priedų nepasirašinėjo. Perdavė informaciją M. ir „A.“ vadovui apie tai, kad yra neapmokėtos sąskaitos. Kai „B.“ pradėjo klausinėti, jiems pasakė, kad technika yra Šiauliuose. Antspaudai jam buvo atsiųsti iš Klaipėdos per siuntą. Su „P. s.“ buvo pasirašęs darbo sutartį, kur jį įdarbino projektų vadovu.

Tokios kaltinamojo nurodytos aplinkybės vertintinos kritiškai.

Liudytojas A. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, asmuo, prisistatęs UAB „P. s.“ atstovu, vadybininku, pageidavo išsinuomoti techniką. Kaltinamasis atvyko su pasirašyta ir antspauduota sutartimi. Kai į juos kreipėsi UAB „P. s.“ direktorius, kilo įtarimas, nes jis pasakė „vėl tas S.“. Sistemos parodė, kad visos trys mašinos yra Šiauliuose. Vėliau tos sistemos iš mašinų buvo išluptos. Vairuotojas padėjo atrasti vieną mašiną. UAB „A.“ buvo tą techniką nusipirkę. Vieną vienetą iš karto atsiėmė, kitą pristatė UAB „A.“, kitos transporto priemonės nerado. Bendravo tik su S. kaip UAB „P. s.“ atstovu. Visi trys traktoriukai turėjo sekimo sistemą. Atrodo, kad visos sistemos buvo išluptos. Pirmas apmokėjimas buvo ne iš UAB „P. s.“. Gali būti, kad pavedimas buvo „M. Č.“. Kai prasidėjo problemos, bendravo su S. telefonu. Kai pradėjo keistis kaltinamojo telefono numeriai, jam kilo įtarimas. Šiai dienai nerasta viena transporto priemonė. Bendravo su „S.“, pavardę žino iš pasirašytų dokumentų. Pirma pasirašė S. K., antrą kartą pasirašė ne savo vardu, o „P.“. Abu kartus kaltinamasis pasirašė jam matant. S. K. atvežė sutartį, kuri buvo pasirašyta. O perdavimo–priėmimo aktą S. K. pasirašė vietoje. Pagrindinis bendravimas buvo su S., kuris buvo šio reikalo vadas.

Liudytojas I. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis matytas. Vardu S.. Pavardę sužinojo vėliau. Jis yra UAB „A.“ direktorius. Buvo sudarytas sandėris, nupirko 2 ekskavatorius, vėliau atvyko policija ir paėmė. Pardavė UAB „D.“, buvo daryti mokestiniai pavedimai. Tuo metu įtarimų nekėlė. Derantis dėl traktoriukų buvo S. ir dar vienas asmuo, lyg direktorius. Bendravo su abiem. Buvo M., pavardės nepamena. Nežino, kas iš ekskavatorių pašalino sekimo sistemą, jis ne specialistas. Jokių nupjautų laidų nematė. Su jais dirbo objekte. Įsigijo du vienetus technikos. Transporto priemonės buvo atvežtos į jo įmonės nuomojamą aikštelę, buvusi UAB „M.“. Iš ten ir paėmė transporto priemones.

Liudytojas V. Ū. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamąjį. Jis pardavinėjo UAB „P. s.“ akcijas. Pasirašė preliminarią akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Pirkimas vyko sunkiai. Iš „A. B.“ gavo pranešimą, kodėl jis nemoka už technikos nuomą. Jis atsakė, kad su jais jokių sutarčių neturi. Jie atsiuntė sutartis, kur pasirašyta „V. U.“, bet ten buvo ne jo parašas. Kreipėsi 2014-03-17 į policiją. „S. P.“ nedirbo UAB „P. s.“ ir nebuvo įgaliotas spręsti kokius klausimus. Jokių sutarčių su kaltinamuoju nebuvo pasirašęs, antspaudo nedavė. Dėl akcijų pardavimo buvo surašytas ketinimo protokolas, kurį perdavė policijai. Mano, kad dėl to kaltinamajam ir kilo mintis tuo pasinaudoti. Kadangi pinigai nebuvo sumokėti, jiems nepavyko nusipirkti akcijų. Pagal tą ketinimo protokolą kaltinamasis neturėjo jokių teisių veikti UAB „P. s.“ vardu. UAB „P. s.“ ekskavatorių nesinuomojo.

Liudytojas D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „B. M. C.“ direktoriumi. Jų įmonė yra sudariusi sutartį dėl apsaugos sistemos su „AS B. Vilniaus filialas“ dėl statybinės įrangos. Transporto priemonėms KOMATSU SK 1020, mini ekskavatoriui KOMATSU PC35MR-2, mini ekskavatoriui KOMATSU PC18MR-2 yra įrengę tam tikroje vietoje S. sekimo sistemas. 2014 m. kovo 17 d. buvo gautas prašymas iš AS B. Vilniaus filialas atstovo A. G. aktyvuoti sistemas minėtuose objektuose, tikslu nustatyti apytikslę jų buvimo vietą. Sistemas sėkmingai aktyvavo S. operatyvinio centro darbuotojas 2014 m. kovo 17 d., 09:06. Paskutinis dėl šios priežasties gautas signalas iš Komatsu PC18MR buvo 2014 m. kovo 17 d., 11:55, apytikslė buvimo vieta - šiaurės rytinė Panevėžio miesto dalis ir apylinkės. Paskutinis dėl šios priežasties gautas signalas iš Komatsu SK-1020 buvo 2014 m. kovo 18 d., 08:55, apytikslė buvimo vieta - šiaurės rytinė Panevėžio miesto dalis ir apylinkės. 2014 m. kovo 22 d., 10:29 S. operatyviniame centre buvo gautas signalas iš sistemos, esančios Komatsu SK-1020, su informacija, kad yra atjungtas objekto akumuliatorius. 2014 m. kovo 22 d., 11:34, buvo gautas signalas iš sistemos, esančios Komatsu PC18MR, su informacija, kad yra atjungtas objekto akumuliatorius. 2014 m. kovo 31 d., 14:40, S. operatyvinis centras iš AS B. Vilniaus filialas atstovo A. G. gavo informaciją apie galimą minėtų objektų vagystę ir prašymą nustatyti tikslią jų buvimo vietą, tačiau objektuose esančių paieškos sistemų S. operatyvinio centro darbuotojams aktyvuoti nepavyko, todėl nustatyti jų buvimo vietos nebuvo įmanoma. 2014 m. balandžio mėn. 9 d. iš policijos pareigūnų sužinojo, kad keli mini krautuvai yra surasti. Apžiūrėjus KOMATSU PC35MR-2, KOMATSU PC18MR-2 nustatyta, kad pačios paieškos įrangos nėra. Transporto priemonėje KOMATSU PC18MR-2 įmontuota jų įranga buvo visiškai išmontuota, kaip anksčiau minėjo, 2014-03-22 ir jokio įrangos laidelio neliko. Izoliacine juosta buvo apvynioti maitinimo laidai. Išmontavimą darantis žmogus turėjo apie tai supratimą, kadangi paprastas žmogus to padaryti nesugalvotų. Transporto priemonėje KOMATSU PC35MR-2 pačios įrangos irgi neliko, bet liko tik nukirptas maitinimo laidas. Dėl išmontavimo sistemos jo signalas gautas nebuvo.

Taigi, byloje nustatyta, kad kaltinamasis UAB „P. s.“ nedirbo, neturėjo jokio įgaliojimo ar teisių veikti šios įmonės vardu. UAB „P. s.“ vadovas V. Ū. nurodė, kad įmonė sutarties dėl technikos nuomos su „A. B.“ nepasirašinėjo, sutartyje ne jo parašas.

Liudytojas A. G. parodė, kad būtent kaltinamasis, prisistatęs UAB „P. s.“ atstovu, pageidavo išsinuomoti techniką, būtent kaltinamasis atvyko su pasirašyta ir antspauduota sutartimi, pirma pasirašė S. K., antrą kartą pasirašė ne savo vardu, o „P.“. Abu kartus kaltinamasis pasirašė jam matant. S. K. atvežė sutartį, kuri buvo pasirašyta. O perdavimo–priėmimo aktą S. K. pasirašė vietoje. Pagrindinis bendravimas buvo su S., kuris buvo šio reikalo vadas. Iš šių parodymų matyti, kad būtent kaltinamasis buvo pagrindinis asmuo nagrinėjamoje situacijoje, būtent kaltinamasis pasirašinėjo dokumentus „A. B.“ atstovo akivaizdoje, taip pat jis pristatė suklastotą UAB „P. s.“ vardu sutartį. Pirmas apmokėjimas už techniką taip pat buvo ne iš UAB „P. s.“, kas reiškia, jog nurodyta įmonė nebuvo technikos naudotoja. Pažymėtina, kad tarp kaltinamojo kitų daiktų ir dokumentų rasti ir jau nurodyti dokumentai, susiję su traktorių nuoma (t. 3, b. l. 135 antra pusė).

Be to, visi trys traktoriukai turėjo sekimo sistemą, tačiau visos sistemos buvo išluptos, šiai dienai net nerasta viena transporto priemonė. Liudytojas D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad transporto priemonėje KOMATSU PC18MR-2 įmontuota jų įranga buvo visiškai išmontuota ir jokio įrangos laidelio neliko, išmontavimą darantis žmogus turėjo apie tai supratimą, kadangi paprastas žmogus to padaryti nesugalvotų; transporto priemonėje KOMATSU PC35MR-2 pačios įrangos irgi neliko. Taigi, akivaizdu, kad kaltinamojo ir kitų asmenų tikslas nebuvo sudaryti paprastą technikos nuomos sutartį, kadangi buvo įdėtos pastangos išimti sekimo įrangą, apie kurią nuomininkams net neturėjo būti žinoma, kas reiškia, kad buvo pasitelktas asmuo, turintis specialių žinių tokiu klausimu, o įrangos išmontavimas pats savaime jau yra neteisėtas bei akivaizdžiai buvo skirtas technikai paslėpti bei iš pasisavinti.

Liudytojas I. B. parodė, kad nupirko 2 ekskavatorius, vėliau atvyko policija ir paėmė, derantis dėl traktoriukų buvo kaltinamasis ir dar vienas asmuo. Bendravo su abiem. Taigi, matyti, kad kaltinamasis kartu su kitu asmeniu UAB „A.“ pardavė techniką, kuri jam nepriklausė, ir kurioje nebebuvo sekimo įrangos.

Iš sutarties (t. 1, b. l. 61-62) matyti, kad ant jos uždėtas UAB „P. s.“ antspaudas, o ją tariamai pasirašęs direktorius V. Ū.. Tačiau, kaip minėta,V. Ū. parodė, kad ten buvo ne jo parašas, kaltinamajam antspaudo nedavė, kaltinamasis neturėjo jokių teisių veikti UAB „P. s.“ vardu. Taigi, iš to darytina išvada, kad kaltinamasis pats ar su kitais asmenimis suklastojo nurodytą sutartį, ir ją pateikė „A. B.“.

Už išnuomotą techniką taip pat nebuvo tinkamai atsiskaitoma, todėl iš to bei jau nurodytų aplinkybių matyti, kad technikos nuomos sutartis nebuvo sudaryta tikslu ją sąžiningai vykdyti.

Vadovaujantis BK 190 str. apgaule įgyto svetimo turto vertė gerokai viršija ribą, nuo kurios turtas veikos padarymo metu buvo laikomas didelės vertės.

Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d.

Be to, kaltinamasis, tęsdamas nusikalstamą veiką, priede Nr. 1 prie nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-12-20 technikos perdavimo-priėmimo iš A. B. Vilniaus filialas akte (t. 1, b. l. 63) panaudojęs žinomai suklastotą, nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir nenustatyto asmens pagamintą UAB P. S. antspaudą, uždėjo suklastoto bendrovės antspaudo spaudą ir pasirašė kaip įmonės atstovas - projektų vadovas S. K., nors tikrovėje įmonėje nedirbo, taip pasinaudojo žinomai suklastotu antspaudu ir suklastojo tikrą dokumentą.

Be to, kaltinamasis, tęsdamas nusikalstamą veiką, priede Nr. 2 prie nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-01-07 technikos perdavimo-priėmimo iš AS B. Vilniaus filialas akte (t. 1, b. l. 64) panaudojęs žinomai suklastotą nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir nenustatyto asmens pagamintą UAB P. S. antspaudą, uždėjo suklastoto bendrovės antspaudo spaudą ir pasirašė, taip pasinaudojo žinomai suklastotu antspaudu ir suklastojo tikrą dokumentą.

Be to, kaltinamasis, tęsdamas nusikalstamą veiką, priede Nr. 3 prie nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-02-28 technikos perdavimo-priėmimo iš AS B. Vilniaus filialas akte (t. 1, b. l. 65) pasirašė kaip įmonės atstovas S. P., taip suklastojo tikrą dokumentą.

Kad kaltinamasis padarė nurodytas nusikalstamas veikas, patvirtina jau įvardintos byloje nustatytos faktinės aplinkybės. UAB „P. s.“ direktorius V. Ū. nurodė, kad kaltinamajam antspaudo nedavė, kaltinamasis neturėjo jokių teisių veikti UAB „P. s.“ vardu. Tuo tarpu A. G. parodė, kad būtent kaltinamasis pasirašinėjo perdavimo-priėmimo aktus, buvo technikos nuomos organizatorius, pagrindinis bendravimas buvo su kaltinamuoju, kaltinamasis pasirašinėjo dviem skirtingomis pavardėmis, skirtingais parašais. Pastaroji aplinkybė taip pat patvirtina, kad kaltinamasis nesiekė sudaryti sąžiningos technikos nuomos sutarties.

Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 str. 1 d. ir 301 str. 1 d. priedo Nr. 1 ir priedo Nr. 2 atveju.

Priedo Nr. 3 atveju matyti, kad kaltinamasis tik pasirašė kaip S. P., tačiau jame nėra uždėto antspaudo.

BK 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos dalykas yra valstybinės ar visuomeninės įmonės, įstaigos ar organizacijos, taip pat privataus ūkinio subjekto – fizinio ar juridinio asmens – anspaudas, spaudas ar blankas. Blankas - tai nustatyto formato popieriaus lapas, kuriame išspausdintas valstybinės ar visuomeninės įstaigos ar organizacijos arba privačios įmonės pavadinimas, kiti rekvizitai, ar atspausdinta teksto dalis. Blankas yra skirtas dokumento tekstui įrašyti. Griežtos atskaitomybės blankai yra viena iš blankų rūšių, paprastai turintys seriją ir numerį, kuriuose surašyti standartiniai punktai bei jų tekstai ir palikta tuščios vietos individualiems tekstams bei reikiamiems duomenims įrašyti. Todėl griežtos atskaitomybės blanko klastojimas yra jau pagamintame blanke esančių serijos, numerio, ar esančių standartinių punktų bei tekstų pakeitimas tikrovės neatitinkančiais duomenimis. Blanko klastojimą reikia atskirti nuo dokumento klastojimo, nes blanko klastojimas pasižymi tų standartinių įrašų, kurie būna blanke pagal jo formai keliamus reikalavimus, iškreipimu, pakeitimu. Priešingai, informacijos, neatitinkančios tikrovės, įrašymas į tuščias blanko vietas laikytinas ne blanko, bet dokumento klastojimu. Dokumentas - tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą. Dokumento suklastojimu laikomi veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento tikrumas ir jo turinio teisingumas. Dokumento klastojimas yra tada, kai kaltininkas objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, neteisėtai savo vardu surašo dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją. Suklastotame dokumente nebūtinai visa informacija turi būti melaginga, svarbu, kad šios informacijos dalis neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-27 nutartis byloje Nr. 2K–392/2011).

Nagrinėjamu atveju priede Nr. 3, priešingai nei 1 ir 2 priedo atveju, nėra uždėto UAB P. S. antspaudo, todėl šiuo aspektu BK 301 str. 1 d. negali būti inkriminuojama. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą akivaizdu, kad technikos perdavimo-priėmimo aktas nėra ir griežtos atskaitomybės blankas – tai tėra sutarties priedas.

Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad kaltinamasis priedo Nr. 3 atveju padarė tik nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d., todėl išteisintinas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 301 str. 1 d. padarymo.

Dėl nusikalstamos veikos, susijusios su UAB „V.“

Pagal BK 300 str. 1 d. atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis nenustatytu laiku pagamino žinomai netikrą dokumentą, laikė ir 2013-12-31 panaudojo netikrus UAB „P. S.“ rekvizitus ir antspaudą, o būtent, 2013-12-31 UAB „V.“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), melagingai UAB „V.“ direktoriui G. Š. prisistatęs UAB „P. S.“ teisininku S. P. bei pateikęs netikrus UAB „P. S.“ rekvizitus ir atspaudą, su UAB „V.“ direktoriumi G. Š. sudarė patalpų subnuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir išsinuomojo 112 m² bendrojo ploto patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad bendravo su savininku G. Š.. Su juo bendravo kaip „S.“. Su G. Š. tik kalbėjosi dėl patalpų nuomos bendrovės „D.“ vardu. Vėliau G. Š. pasakė, kad sudarė sutartį su UAB „P. s.“. Bendraudamas su G. Š., jam neprisistatė kaip teisininkas, o prisistatė tik kaip „S.“. Užeidavo į tas patalpas, yra bendravęs su ten dirbusiais žmonėmis. Tuo metu dirbo UAB „P. s.“. G. Š. jam pasakė, kad patalpas išnuomojo UAB „P. s.“. O jis patalpų nuomai ieškojo UAB „D.“ naudai. Jis jokių dokumentų nepasirašė, nes tam nebuvo poreikio.

Tokios kaltinamojo nurodytos aplinkybės vertintinos kritiškai.

Jau minėta, kad kaltinamasis UAB „P. s.“ nedirbo ir neturėjo teisės veikti šios įmonės vardu.

Liudytojas G. Š. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, tarėsi su juo dėl biuro patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), išnuomojimo. Gavo avansą. Kaltinamasis vardu S., pavardės neprisimena. Buvo pasirašyta nuomos sutartis. Pats kaltinamasis pasirašinėjo nuomos sutartyje. Girdėtas pavadinimas „P. s.“. Atrodo, kad ta įmonė ir buvo nurodyta sutartyje. Pavardė „P.“ girdėta, tai S. P.. S. P. jam prisistatė juristu, teikiančiu juridines paslaugas. Nepamena, kaip buvo pasirašoma sutartis. Atrodo, kad sutartis buvo atnešta ir palikta. Dėl patalpų nuomos betarpiškai kalbėjo su S.. Ikiteisminio tyrimo metu G. Š. parodė, kad jam paskambino vyras, prisistatęs S. P., dėl patalpų nuomos. Sutartis buvo sudaryta su UAB P. S. atstovu S. P.. Po kiek laiko sužinojo, jog tokio, kaip S. P., asmens nėra ir sutartis yra negaliojanti, nes pasiskambinus UAB P. S. direktoriui, šis paaiškino, jog jokios atstovybės (duomenys neskelbtini) nėra, o S. P. nedirba. Patalpų subnuomos sutartį ir 1, 2, 3 priedus paprašė paruošti buvusios įmonės darbuotojos R. K.. Sutartu laiku buvo susitikta su S. P.. Kiek pamena, jam dalyvaujant sutarties viršuje ranka S. P. įrašė savo vardą ir pavardę „S. P.“, jis pasirašė teksto apačioje ir padėjo savo parašą. Ar jau sutartis buvo pasirašyta UAB P. S. ir su spaudu, pasakyti negali, tik patvirtinta, kad rankraštinį įrašą „S. P.“ sutartyje įrašė pats S. P. ranka. Priedai buvo pasirašyti analogiškai kaip ir sutartis. Subnuomininko rekvizitus, pavadinimą, kodus, adresą nurodė pats S. P.. Kas ir kada uždėjo UAB P. S. anspaudus, nežino, nematė. Pilnai pasirašytus ir sutvarkytus dokumentus jis pasiėmė po savaitės. Juos perdavė S. P.. Asmuo, prisistatęs UAB „P. s.“ teisininku S. P., UAB „V.“ patalpomis naudojosi iki 2014 metų kovo-balandžio mėnesio.

Iš patalpų subnuomos sutarties (t. 4, 183-186) matyti, kad ją pasirašė S. P., UAB P. S. vardu, bei yra uždėtas UAB P. S. antspaudas. Jau minėta, kad liudytojas G. Š. parodė, jog būtent kaltinamasis tarėsi su juo dėl patalpų nuomos bei pats kaltinamasis pasirašinėjo nuomos sutartyje ir prieduose. Pažymėtina, kad tarp kaltinamojo kitų daiktų ir dokumentų rasta ir nurodyta nuomos sutartis (t. 3, b. l. 136).

Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d.

Dėl nusikalstamų veikų, susijusių su M. K.

Pagal BK 300 str. 1 d. atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Pagal BK 182 str. 2 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą.

Prokuroro vertinimu, kaltinamajame akte padaryta techninė klaida, nes kaltinime dėl K. teleskopinio krautuvo įgijimo, konkrečiai kaltinime dėl nuomos sutarties, yra du kartus pareikštas tas pats kaltinimas. Prokuroras baigiamųjų kalbų metu prašė tai vertinti kaip techninę klaidą ir vertinti situaciją kaip vieną kaltinimą pagal BK 300 str. 1 d. dėl nuomos sutarties su K. pasirašymo. Atsižvelgiant į tai, kad būtent prokuroras formuoja bei palaiko valstybinį kaltinimą teisme, kaltinimas, kuris išdėstytas kaip dvi atskiros veikos, sujungtinas į vieną.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis nenustatytu laiku pagamino žinomai netikrą dokumentą, laikė ir 2014-02-03, apie 08.00 val., panaudojo netikrus UAB P. S. rekvizitus ir antspaudą, o būtent, 2014-02-03, apie 08.00 val., patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), melagingai ūkininkui M. K. prisistatęs UAB P. S. teisininku S. P. bei pateikęs netikrus UAB P. S. rekvizitus ir antspaudą, su M. K. sudarė nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ją pasirašė, uždėjęs įmonės atspaudą suklastojo tikrą dokumentą ir išsinuomojo teleskopinį keltuvą MANITOU MT 732, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, jis savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent, 2014-02-03, apie 08.00 val., patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), melagingai ūkininkui M. K. prisistatęs UAB P. S. teisininku S. P. bei pateikęs netikrus UAB P. S. rekvizitus ir antspaudą, sudarė su M. K. nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir išsinuomojo - apgaule įgijo svetimą M. K. priklausantį turtą - teleskopinį keltuvą MANITOU MT 732, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už atlygį 5000 litų (1448,10 eurų) be PVM per mėnesį, kurio vertė 132000 Lt (38229,84 eurų), kurio negrąžino.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad K. jis padavė sutartį, pasirašytą su UAB „P. s.“. Nesigilino į sutarties sąlygas. Kiek jam žinoma, už keltuvą buvo sumokėtas depozitas. Keltuvas buvo naudojamas UAB „D.“ ir UAB „A.“ vykdomose statybose. Kodėl už tai nebuvo mokami pinigai, nežino. Bendravo su K. kaip „S.“. Sutartis jau buvo pasirašyta ir padėta kontoroje ant stalo. Pačios sutarties jis nežiūrėjo, nes ji jau buvo pasirašyta. Su K. jokios sutarties nepasirašė, tik jam padavė sutartį. Gal pas jį ir liko antra tos sutarties kopija. Nežino, kas tuo metu buvo „S. P.“, nurodytas sutartyje. Nežino, kuo UAB „P. s.“ dirbo S. P.. K. įmonės teisininku neprisistatė, jis K. tik perdavė sutartį. Neprisimena, ar tuo metu K. darė kokį nors įrašą sutartyje.

Tokios kaltinamojo nurodytos aplinkybės vertintinos kritiškai.

Nukentėjusysis M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis interneto portale surado jo skelbimą, paskambino. Vėliau jis suruošė sutartį. Iš pradžių nusiuntė sutartį elektroniniu paštu, po to nuvyko pas kaltinamąjį į biurą (duomenys neskelbtini). Ten pasirašė ant dokumentų originalų. Išnuomojo teleskopinį keltuvą MANITOU MT 732. Sutartyje buvo nurodyta, kad į mėnesį reikės mokėti 5000 litų. Jam paskambino telefonu, prisistatė, kad skambina iš UAB „P. s.“. Per mažai patikrino patį asmenį, nes jis prisistatė S. P.. Buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini), kur kaltinamasis tikriausiai nuomojo patalpas, biurą. Kaltinamasis nuomojosi techniką. Jis visą laiką prisistatydavo kaip susijęs su UAB „P. s.“. Kai prasidėjo neatsiliepimas į telefoninius skambučius ir pinigų nemokėjimas, jis pats susisiekė su UAB „P. s.“ direktoriumi, kuris patikino, kad S. P. jų įmonėje nedirba. Tuomet pradėjo ieškoti tiek paties keltuvo, tiek to asmens. Buvo susitikę Šiauliuose, tačiau kaltinamasis sugebėjo nuo jo pabėgti. Asmuo nurodė, kad UAB „P. s.“ jis dirba teisininku. Kai grąžino keltuvą, jis buvo nevažiuojantis, buvo sugedęs reguliavimo „džoistikas“. Viduje ir išorėje buvo kosmetinių pažeidimų. Nusprendė, kad asmuo vengia su juo bendrauti, nes kaltinamasis neatsiliepdavo į telefoninius skambučius, nevykdė savo pažadų, akivaizdus melavimas. Buvo susitikęs kaltinamąjį (duomenys neskelbtini). Nusprendė išklausyti jo pasiaiškinimus. Abu nuėjo į kavinę „A.“. Jam kažkas paskambino, jis trumpam paėjo į šalį, o atsisukęs kaltinamojo jau neberado. Kaltinamasis paprasčiausiai pabėgo. Kaltinamąjį asmenį atpažino iš nuotraukų tyrimo metu. (duomenys neskelbtini)buvo pasirašyta sutartis. Dar buvo priedai, perdavimo-priėmimo aktas. Tuomet prie jo akių kaltinamasis pasirašė ir uždėjo antspaudą.

Kaip minėta, kaltinamasis UAB „P. s.“ nedirbo ir neturėjo teisės veikti šios įmonės vardu, jam nebuvo perduotas UAB „P. s.“ antspaudas. Tačiau iš nuomos sutarties ir jos priedų (t. 4, b. l. 135-141) matyti, kad sutartis buvo sudaryta pasinaudojant UAB „P. s.“ kaip nuomininko duomenimis, buvo panaudotas UAB „P. s.“ antspaudas, o visi dokumentai pasirašyti teisininko S. P. vardu, nors toks asmuo UAB „P. s.“ nedirbo. Kaltinamasis nurodė, kad su K. jokios sutarties nepasirašė, tik tą sutartį K. padavė. Tačiau byloje yra daug liudytojų parodymų, kad kaltinamasis jiems prisistatinėjo S. P., tokiu vardu bei pavarde kaltinamąjį žinojo ir tariamai jo įdarbinti asmenys, dirbę ofise adresu (duomenys neskelbtini). Iš M. K. susirašinėjimo el. paštu taip pat matyti, kad dėl atsiskaitymo buvo bendraujama su R. K., kaip UAB „P. s.“ darbuotoja, nors ji UAB „P. s.“ taip pat realiai nedirbo, o UAB „P. s.“ vadovo pateiktais duomenimis įmonė Šiauliuose jokio filialo neturėjo (t. 4, b. l. 102-107). Nukentėjusysis M. K. parodė, kad sutartį, priedą, perdavimo-priėmimo aktą prie jo akių pasirašė kaltinamasis ir uždėjo antspaudą, todėl akivaizdu, kad kaltinamasis ir nuomos sutartyje pasirašęs kaip S. P. yra tas pats asmuo.

Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad kaltinamasis, suklastodamas nuomos sutartį ir jos priedus, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d.

Iš surinktų įrodymų matyti, kad nuomojant keltuvą MANITOU MT 732 jo kaina nurodyta 132000,00 Lt (t. 4, b. l. 135). M. K. keltuvą 2011-11-16 įsigijo už 239580,00 Lt, tokiai pačiai vertei jį sutiko apdrausti draudimo kompanija (t. 4, b. l. 113-117, 119). Keltuvo likutinė vertė 2014 m. vasario mėnesį buhalteriškai nurodyta 169125,50 Lt (skaičiuojama nuo įsigijimo sumos be PVM – 198000,00 Lt). Taigi, keltuvo perdavimo kaltinamojo žinion vertė, nurodyta priėmimo-perdavimo akte – 132000,00 Lt – yra visiškai reali. Vadovaujantis BK 190 str. apgaule įgyto svetimo turto vertė gerokai viršija ribą, nuo kurios turtas veikos padarymo metu buvo laikomas didelės vertės.

Kaltinamasis panaudodamas suklastotus dokumentus tariamai išsinuomojo keltuvą, nors realiai sutarto nuomos mokesčio nemokėjo, todėl apgaule įgijo svetimą M. K. priklausantį turtą - teleskopinį keltuvą MANITOU MT 732, kurio nemokėdamas nuomos mokesčio negrąžino, atsitiktinai sutiktas M. K. ir paprašytas pasiaiškinti pasišalino, keltuvas buvo grąžintas tik po to, kai M. K. kreipėsi į policiją (t. 4, b. l. 102), kas rodo kaltinamojo nesąžiningus tikslus. Kadangi tai nebuvo pavienė panašaus pobūdžio kaltinamojo veika, nėra pagrindo laikyti, kad tarp nurodytų asmenų buvo susiklostę civiliniai santykiai ir šioje situacijoje keltinas klausimas tik dėl neatsiskaitymo už naudojimąsi keltuvu.

Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d.

Dėl nusikalstamos veikos, susijusios su UAB „A.“

Pagal BK 182 str. 1 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis 2012-08-30, apgaulingai atstovaudamas UAB „Ž. L.“ Vilniaus regiono vadovą ir pateikęs UAB „Ž. L.“ įmonės dokumentus su antspaudu, sudarė su UAB „A.“ automobilių remonto, techninės bei kitokios priežiūros paslaugų teikimo ir atsarginių detalių sutartį 2012-08-30 Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią 2012-09-03 UAB „Ž. L.“ iš UAB „A.“ pagal PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo 860 litų (249,07 eurų) vertės prekių ir paslaugų, suėjus terminui 2012-09-02 minėta sąskaita faktūra apmokėta nebuvo, taip panaudodamas apgaulę įgijo svetimą UAB „A.“ priklausantį turtą – 249,07 eurus.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2012 m. gegužės mėnesį jis įsigijo „Ž. L.“ įmonę, tapo akcininku ir vadovu. Sutartis su UAB „A.“ sudaryta 2012 m. rugpjūčio mėnesį. Po to pasikeitė įmonės akcininkas ir vadovas. Perdavė įmonės dokumentus ir telefonus. Ten buvo užstrigusios neapmokėtos sąskaitos. Su juo tuo metu niekas nesusisiekė, nes sąskaitos apmokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs. Pareiga įregistruoti įmonę įmonių registre liko naujam įmonės vadovui. Tą įmonę jis pirko ne sau. „Ž. L.“ įsigijo 2012 m. gegužės 30 d. Iš pradžių 2012 m. birželio mėnesį perdavė dalį akcijų. Tai galėjo būti 50-60 procentų. Likusią akcijų dalį perdavė 2012 m. rugpjūčio mėnesį UAB „M.“. Liko laikinu įmonės vadovu iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio. Automobilių įmonė neturėjo. R. R. kažko reikėjo, tai jis ir sudarinėjo sutartis su autoservisais.

Liudytojas V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-08-30 į UAB A. autoservisą kreipėsi S. K., prisistatęs UAB Ž. L. direktoriumi, ir sudarė automobilių remonto techninės bei kitokios priežiūros paslaugų teikimo ir atsarginių detalių tiekimo sutartį. S. K. pateikė įmonės dokumentus, herbinį antspaudą. UAB A. atliko darbus už 860 litų, darbai atliekami buvo nedelsiant, dalyvaujant S. K.. Išrašytai sąskaitai faktūrai suteiktas 10 dienų terminas atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Negavus apmokėjimo bandė skambinti sutartyje nurodytu telefonu, kur paaiškindavo, jog buhalterė padarys pavedimą, o vėliau telefonas buvo išjungtas. Patikrinus internetu nustatė, jog UAB Ž. L. Vilniaus filialas randasi tuo pačiu adresu, kaip ir sutartyje - (duomenys neskelbtini). Ten nuvykęs rado apgriuvusį pastatą ir traktorių dirbtuves. Paklausinėjo ten dirbančių žmonių, tačiau jie apie UAB Ž. nieko nežinojo. Internete rado UAB Ž. L. centrinę būstinę Kaune. Pakalbėjęs su įmonės buvusiu savininku sužinojo, kad įmonė parduota S. K. ir pats yra sulaukęs skambučių, jog S. K. sudaro sutartis su įmonėmis bei neatsiskaito. S. K. nusipirko 100 proc. akcijų ir tapo vienintelis savininkas. Kaune buvusi įmonė uždaryta ir veiklos nevykdo.

Iš sutarties matyti, ir pats kaltinamasis tą patvirtino, kad sutartį pasirašė pats kaltinamasis 2012-08-30 (t. 3, b. l. 177-181). PVM sąskaita-faktūra išrašyta 2012-09-03, ji turėjo būti apmokėta iki 2012-09-13, ją priėmė kaltinamasis (t. 3, b. l. 182). UAB „Ž. L.“ buvęs savininkas raštu nurodė, kad kaltinamasis piktybiškai vengė užsiregistruoti juridinių asmenų registre kaip naujasis įmonės vadovas, nors ne kartą buvo prašytas tą padaryti, buvusio savininko žiniomis, kaltinamasis sudarė daugiau fiktyvių sutarčių bei neatsiskaitinėjo už suteiktas paslaugas. Už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip (LR civilinio kodekso 2.67 str.). Kaltinamasis pats nurodė, kad 2012 m. gegužės mėnesį jis įsigijo „Ž .L.“ įmonę, tapo akcininku ir vadovu, tačiau tokių duomenų juridinių asmenų registrui nepateikė. Juridinių asmenų registro viešai prieinamais duomenimis nurodyta įmonė ir šiuo metu registruota senu adresu Kaune, duomenų, kad vykdytų veiklą, teiktų ataskaitas, nėra. Viešai prieinamais interenete duomenimis (www.rekvizitai.vz.lt) paskutiniai duomenys apie įmonės apyvartą yra 2011 metų. Taigi, faktiškai įmonė veiklos 2012 metais nevykdė, kaltinamasis ją įsigijo be tikslo, kad įmonė vykdytų veiklą, o įmonės akcijas tariamai perleidus, naujas jų savininkas juridinių asmenų registre nesiregistravo, duomenų, kad įmonė pradėjo vykdyti kokią nors veiklą, nėra. Kaltinamasis nurodė, kad automobilių įmonė neturėjo. Kadangi akivaizdu, jog įmonė veiklos faktiškai nevykdė, automobilių neturėjo, darytina išvada, kad UAB „Ž. L.“ vardu suteiktos paslaugos buvo panaudotos asmeniškai kaltinamojo naudai. Be to, kaltinamasis nurodė, kad įmonę pirko ne sau, paskutinę akcijų dalį 2012 m. rugpjūčio mėnesį perdavė UAB „M.“. Tačiau paslaugos suteiktos 2012-09-03, t. y. vadovaujantis kaltinamojo paaiškinimias, tuo metu, kai kaltinamasis būtų nebeturėjęs teisės veikti įmonės vardu. Bet kuriuo atveju sąskaita turėjo būti apmokėta per 10 dienų, t. y. per trumpą laiko tarpą, paslaugos suteiktos asmeniškai kaltinamajam, todėl nėra pagrindo teigti, jog kaltinamasis asmeniškai nėra atsakingas už tinkamą atsiskaitymą dėl gautų paslaugų. Kadangi tai nėra pavienė panašaus pobūdžio kaltinamojo veika, įsigyjant įvairias prekes, paslaugas, techniką nuomai įvairių įmonių vardu, nėra pagrindo laikyti, kad tarp nurodytų juridinių asmenų buvo susiklostę civiliniai santykiai ir šioje situacijoje keltinas klausimas tik dėl neatsiskaitymo už paslaugas ir darytina išvada, kad kaltinamasis piktybiškai pasinaudojo UAB „Ž. L.“ vardu, siekdamas savo naudai įgyti nurodytas prekes bei paslaugas ir neturėdamas tikslo už jas atsiskaityti.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d.

Dėl nusikalstamos veikos, susijusios su R. K.

Pagal BK 182 str. 2 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis 2014-05-28 apgaulingai atstovaudamas ir prisistatęs UAB A. direktoriaus pavaduotoju, su R. K. pasirašęs ir uždėjęs netikrą UAB A. antspaudą, 2014-05-28 sudarė su R. K. statybos mechanizmų bei įrangos sutartį Nr. 0002 dėl mini ekskavatoriaus „Takeuchi TB016“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), 45000 litų (13032,90 eurų) vertės, su ekskavatoriaus kaušu 20 cm, 600 litų (173,77 eurų) vertės, ekskavatoriaus kaušu 30 cm, 700 litų (202,73 eurų) vertės, vartomu-planiruojamu ekskavatoriaus kaušu 100 cm, 1500 litų (434,43 eurų) vertės, priklausančių R. K., kurių terminui pasibaigus negrąžino, taip panaudodamas apgaulę įgijo svetimą A. K. priklausantį 47800 litų (13843,84 eurų) vertės turtą, padarydamas šiam 47800 litų (13843,84 eurų) turtinę žalą.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sutartis jau buvo paruošta R. K.. Sutartyje buvo nurodyta, kad S. K. yra direktorius. R. K. pasakė, kad tai netikslumas, tačiau R. K. tai buvo nesvarbu. Jis turėjo spaudą. Vėliau, susitikus su M., M. jam pasakė, kad įsigijo tą ekskavatorių ir kad reikės jį parduoti. Dėl traktoriaus jau buvo susitarta. Atvyko pirkėjas. Kadangi jis tuo metu stovėjo prie traktoriaus, tai jis ir pasakė, kad parduodamas būtent šis traktorius. Nežino, kas pildė pirkimo-pardavimo sutartis. Suprato, kad UAB „D.“ įsigijo tą ekskavatorių iš K., o po to UAB „D.“ jį ir pardavinėjo. Su K. dėl ekskavatoriaus nuomos sąlygų jis nebendravo. Bendravo tik dėl jo paėmimo. M. susitarė dėl ekskavatoriaus pardavimo. M. buvo atvykęs, po to turėjo kažkur išvažiuoti, o jis ten ir liko. Stovėjo netoli traktoriaus, kai atvyko pirkėjas, tai jis su pirkėju ir kalbėjo. Po to iš kažkur atsirado policija. Nurodymą parduoti traktorių UAB „D.“ vardu jis gavo ir M. Č.. K. pats pasiūlė pasitikrinti kaip tas traktorius dirba, sakė, kad jei jie pirks traktorių, nuomos pinigus įskaitys į pardavimo kainą. K. nurodyta traktoriaus vertė 45000 litų buvo per didelė. Traktorius nebuvo tiek vertas dėl jo techninio stovio.

Šios kaltinamojo nurodytos aplinkybės vertintinos kritiškai.

Nukentėjusysis R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad susitarė su kaltinamuoju, kad jis nuomosis tą mini ekskavatorių. Kaltinamasis atvažiavo, pasirašė sutartį. Asmuo prisistatė UAB „A.“ atstovu S. K.. Kai pasirašinėjo sutartį, kaltinamasis ant sutarties sudėjo visus antspaudus, pasirašė. Susitarimas buvo toks, kad jis kas mėnesį atsiųs sąskaitas į elektroninį paštą, o kaltinamasis pagal tas sąskaitas atsiskaitinės. Nuomos sutartį sudarė su kaltinamuoju S. K.. Kaltinamasis techniką pasiėmė tą pačią dieną, kai buvo pasirašyta sutartis. Techniką atgavo po pusės metų, lapkričio mėnesį. Ekskavatorius buvo uždarytas policijos aikštelėje. Jis kompiuteriu parengė nuomos sutartį, o S. K. ranka įrašė įmonės pavadinimą, kodus. Po pusės mėnesio pasigedo savo technikos. Kovo 28 d., kai už kelias dienas išrašė sąskaitą ir nusiuntė elektroniniu paštu. Po 10 darbo dienų negavo jokio apmokėjimo, tuomet pradėjo domėtis, ieškoti ir skambinti. Jokio atsakymo negavo. Internete susirado UAB „A.“ visus rekvizitus, paskambino UAB „A.“ direktoriui. UAB „A.“ direktorius jau žinojo tą situaciją, kad jo firmos vardu vyksta aferos ir pasiūlė kreiptis į prokuratūrą. Jis turėjo sutarties šabloną. Ten ranka reikėjo įrašyti vardą, pavardę ir rekvizitus. Sutarties sudarymo metu jokia pinigų suma nebuvo sumokėta. Ekskavatorius buvo 2005 m. gamybos. Pirko iš žmogaus 2013 m. rugpjūčio ar liepos pabaigoje. Pirko Šakių rajone. Ekskavatorius buvo nepilnai veikiantis ir sumokėjo apie 35000 litų. Jis dar remontavo tą ekskavatorių. Ekskavatorius buvo dirbantis, tačiau reikalavo papildomų investicijų. Nurodyta ekskavatoriaus vertė 47800 litų, kadangi remontuojant papildomai įdėjo apie 10000 litų. Buvo tvarkoma važiuoklė, susidėvėjusios įvorės, strėlė, keičiamos alyvos, remontuojami kaušai. Nerinko čekių, kiek kainavo remontas. Be jo papildomų investicijų, ekskavatorius būtų tikęs asmeniniam naudojimui, bet ne verslui. Prisimena, kiek išleido lėšų remontui. Tikslios sumos negali nurodyti, kiek investavo į remontą. Tai galėjo būti 9000-10000 litų. Galėjo būti 9500 litų.

Liudytojas J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nusprendė pirkti mini ekskavatorių TAKEUCHI, jam paskambino nepažįstamas vyras ir pasiūlė už 20000 litų pirkti ekskavatorių TAKEUCHI, 2005 metų gamybos. Sutarė susitikti 2014-05-30 ryte, Antakalnio mikrorajone, Vilniuje. Pokalbio metu pardavėjas paprašė jo duomenų, nes, neva, paruoš pirkimo-pardavimo sutartį. Nuvyko nurodytu adresu. Kartu už 200 metrų nuvažiavo pažiūrėti ekskavatoriaus „Takeuchi“. Apžiūrėjo, užkūrė, viskas buvo gerai, sutarė galutinę kainą 19000 litų. Tada grįžo į jo automobilį, užpildė pirkimo-pardavimo dokumentus. Liko įrašyti tik ekskavatoriaus duomenis. Tam nuėjo sutikrinti gamyklines lenteles, bet tuo metu atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė pardavėją.

Taigi, R. K. parodė, būtent kaltinamasis tarėsi su juo dėl ekskavatoriaus nuomos, pasirašė sutartyje bei perdavimo akte, uždėjo antspaudą. Tai matyti ir iš dokumentų (t. 3, b. l. 108-112). Kaip matyti iš surinktų įrodymų, kaltinamasis neturėjo jokio tikslo tinkamai vykdyti ekskavatoriaus nuomos sutartį, nes nuomos mokestis nebuvo mokamas, o ekskavatorių net buvo bandoma parduoti J. K., tačiau tam sutrukdė policija. Tiek pats kaltinamasis patvirtino, tiek matyti iš byloje esančių dokumentų, pvz. prokuroro nutarimo (t. 3, b. l. 92), kad parduoti R. K. ekskavatorių bandė būtent kaltinamasis, nes jis buvo sulaikytas policijos. Liudytojas J. K. parodė, kad dėl ekskavatoriaus pirkimo tarėsi su kaltinamuoju, iki kol jį sulaikė policija. Pažymėtina, kad ekskavatoriaus nuomos sutartis sudaryta 2014-05-28, parduoti ekskavatorių buvo bandoma jau 2014-05-30, o pasiūlyta parduoti dar 2014-05-29. Ši aplinkybė akivaizdžiai įrodo kaltinamojo siekį ne ekskavatorių išsinuomoti ir mokėti nuomą, o jį neteisėtai apgaule įgyti bei neteisėtai parduoti, net nebūnant ekskavatoriaus savininku.

Kaltinamojo vertinimu, ekskavatoriaus kainą nukentėjusysis nurodė per didelę. Pažymėtina, kad visų pirma ši kaina nurodyta dar įrangos perdavimo-grąžinimo akte, kurį kaltinamasis pasirašė, ir ekskavatoriaus bei jo priedų įkainojimo neginčijo. Taip pat svarbu pastebėti, kad šios kainos akte nurodytos dar tada, kai nukentėjusysis nežinojo, kad kaltinamasis jį apgaus, todėl nukentėjusiajam nebuvo jokio pagrindo nurodyti nerealią ekskavatoriaus bei įrangos kainą. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad ekskavatorius išoriškai neatrodo kaip blogos būklės (t. 3, b. l. 114-120). Nukentėjusysis parodė, kad kai pirko, ekskavatorius buvo nepilnai veikiantis, sumokėjo apie 35000 litų, reikalavo papildomų investicijų, remontuojant papildomai įdėjo apie 10000 litų, buvo tvarkoma važiuoklė, susidėvėjusios įvorės, strėlė, keičiamos alyvos, remontuojami kaušai, be papildomų investicijų, ekskavatorius būtų tikęs asmeniniam naudojimui, bet ne verslui, tikslios sumos negali nurodyti, tai galėjo būti 9000-10000 litų, galėjo būti 9500 litų. Atsižvelgiant į tai vertintina, kad ekskavatoriaus remonto išlaidos įtrauktinos į ekskavatoriaus vertę, kadangi nukentėjusysis ekskavatorių įsigijo verslo reikmėms, 2013 m. liepos-rugpjūčio mėn., per trumpą laiką iki jo išnuomojimo kaltinamajam ekskavatorius natūraliai nebūtų tiek nusidėvėjęs, kad reiktų investuoti iki 10000 Lt į jo remontą, ekskavatorius, kaip matyti iš nukentėjusiojo sudarytos sutarties, buvo įsigytas ne asmeniniam naudojimui, o verslo vykdymui, todėl investicija į jo remontą buvo tiesiogiai būtina, siekiant gauti pajamų. Nukentėjusysis parodė, kad remontas galėjo kainuoti 9000-10000 litų, galėjo būti 9500 litų. Atsižvelgiant į tai, kaltinimą galima tikslinti, mažinant sumą 500-1000 Lt, nors tai esmės nekeičia, kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu ekskavatoriaus ir jo priedų, perduotų kaltinamajam, vertė vadovaujantis BK 190 str. vis tiek viršijo ribą, nuo kurios turtas buvo laikomas didelės vertės.

Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tačiau, pažymėtina yra tai, jog pagal nusistovėjusią teismų praktiką BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis. Tada šie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-519/2006, 2K-348/2008; 2018-01-26 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-194-202/2018). MGL – tai ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių. Minimalių ekonominių-socialinių dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai. Todėl BK 3 straipsnio, reglamentuojančio baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką, nuostatos MGL dydį nustatančioms normoms negali būti taikomos; MGL dydis yra taikomas tas, kuris buvo nustatytas veikos padarymo metu (kasacinė nutartis Nr. 2K-64/2011).

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d.

Dėl nusikalstamų veikų, susijusių su UAB „V.“

Pagal BK 182 str. 2 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

Pagal BK 300 str. 1 d. atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis, veikdamas kartu su M. Č. (miręs (duomenys neskelbtini)), nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje pagamino žinomai netikrą dokumentą, jį laikė ir gabeno, o būtent, panaudojo netikrus UAB A. rekvizitus ir antspaudą bei pasirašydami vietoje direktoriaus I. B., suklastojo UAB A. 2013-08-20 įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo UAB A. direktorius, veikiantis pagal įstatus, įgalioja darbų vykdytoją M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) veikti ir atstovauti UAB A. vardu santykiuose su UAB V., pasirašyti pastolių sutartį, priedus prie sutarties, priėmimo-perdavimo aktą.

Be to, kaltinamasis, veikdamas kartu su M. Č. (miręs (duomenys neskelbtini)), apgaule prisistačius UAB A. darbuotojais S. P. ir M. Č., žinodami ir suprasdami, kad jie UAB A. nedirba, turėdami išankstinį tikslą neatsiskaityti ir neatlygintinai užvaldyti turtą, įgijo iš UAB V. fasadinius pastolius, o būtent: 2013-08-21, tiksliai nenustatytu laiku prie UAB V. sandėlio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pateikdami netikrą 2013-08-20 UAB A. įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) M. Č. veikti ir atstovauti bendrovės vardu santykiuose su UAB V. ir M. Č., kaip UAB A. darbų vadovui, 2013-08-21 pasirašė su UAB V. ilgalaikę pastolių nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei patvirtino parašą UAB A. antspaudu, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013-08-21, tiksliai nenustatytu laiku, prie UAB V. sandėlio, esančio Si(duomenys neskelbtini), pateikdami netikrą 2013-08-20 UAB A. įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) M. Č. veikti ir atstovauti bendrovės vardu santykiuose su UAB V., priėmimo-perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo iš UAB V. 957,54 m², 182670 litų (52904,89 eurų) vertės fasadinių pastolių, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2014-01-24, tiksliai nenustatytu laiku, prie UAB V. sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), pateikdami netikrą 2014-01-24 UAB A. įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) M. Č. veikti ir atstovauti bendrovės vardu santykiuose su UAB V. priėmimo-perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo iš UAB V. 1571 m² 222895 litų (64554,85 eurų) vertės fasadinių pastolių, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2014-02-20, tiksliai nenustatytu laiku, prie UAB V. sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), pateikdami netikrą 2014-01-24 UAB A. įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) M. Č. veikti ir atstovauti bendrovės vardu santykiuose su UAB V. priėmimo-perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo iš UAB V. 860 m² 156200 Lt (45238,65 eurų) vertės fasadinių pastolių, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2014-02-28, tiksliai nenustatytu laiku, prie UAB V. sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), pateikdami netikrą 2014-01-24 UAB A. įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) M. Č. veikti ir atstovauti bendrovės vardu santykiuose su UAB V. priėmimo perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo iš UAB V. 860 m², 155300 Lt (44977,99 eurų) vertės fasadinių pastolių, kurių negrąžino ir tokiu būdu bendrais su M. Č. veiksmais įgijo didelės vertės svetimą, UAB V. priklausantį, turtą - 4248,54 m² fasadinių pastolių, viso 717065 Lt (207676,38 eurų) vertės.

Pažymėtina, kad 957,54 m², 182670 litų (52904,89 eurų) vertės fasadinių pastolių įsigijimas iš UAB V. kaltinime klaidingai buvo suformuluotas du kartus, todėl vienas iš jų pašalintas, ištaisant technines rašymo klaidas.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dėl pastolių nuomos jis bendravo su UAB „V.“ direktoriumi. Dėl pastolių jis bendravo, bet sutarčių „S. P.“ vardu nepasirašinėjo. 2013 m. rugpjūčio mėnesį Č. sudarė nuomos sutartį, mokėjo pinigus. Vėliau M. pasakė, kad yra siūloma įsigyti tuos pastolius. Kai UAB „V.“ nebegavo įmokų, pradėjo ieškoti tų pastolių. Pasikalbėjo su UAB „A.“ direktoriumi ir jis grąžino tuos pastolius. Bendravo su UAB „V.“ vadovu dėl pastolių nuomos, prisistatė „S.“. Vadovas jį jau iš ankščiau pažinojo kaip „S. K.“. Tiesiogiai nedalyvavo perduodant pastolius.

Liudytojas J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra UAB V. direktorius, kurios veikla - statybinių pastolių nuoma. 2013-08-21 su bendrove A. buvo sudaryta fasadinių pastolių nuomos sutartis. El. paštu teisininkas S. P. atsiuntė renovuotino pastato (duomenys neskelbtini), projekto brėžinius. Pagal juos bendrovė apskaičiavo pastolių kompleksiją. Gavosi 957,54 kv.m., kurie 2013-08-21 priėmimo perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perduoti UAB A. atstovui M. Č., kuris turėjo UAB A. įgaliojimą, pasirašytą direktoriaus I. B.. Pirmą kartą už nuomą buvo atsiskaityta grynais 2013-11-11 ir 2013-11-18. Pinigus atvežė mergina, prisistačiusi iš UAB A.. Pirmą kartą grynais ji sumokėjo 1699,85 litų, kitą - 4000 litų. 2014-01-24 buvo pasirašytas pastolių priėmimo -perdavimo aktas, kuriuo UAB A. perduota 1571 kv.m. pastolių. Bendrovė atsiuntė pastato, esančio (duomenys neskelbtini), brėžinius. Pastoliai buvo nuvežti į UAB P. S. sandėlį (duomenys neskelbtini). 2014-01-27 UAB A. atstovas S. P. pateikė prašymą dėl pastolių nuomos objekte (duomenys neskelbtini). 2014-02-20 pasirašytas priėmimo-perdavimo aktas, kuriuo bendrovei A. buvo perduota 860 kv.m. pastolių. Pastoliai buvo nuvežti nurodytu adresu. 2014-02-28 priėmimo perdavimo aktu bendrovei A. tam pačiam objektui (duomenys neskelbtini) perdavė dar 860 kv.m. pastolių, kurie taip pat nuvežti adresu (duomenys neskelbtini). 2014-03-07 gavo iš UAB A. atstovo S. P. elektroninį laišką, kad trūksta pastolių detalių. Jis atsakė, jog bendrovės skola didelė ir jei sumokės 10000 litų, tuomet pateiks trūkstamus pastolių elementus. 2014-03-17 pavedimu iš fizinio asmens H. P. gautas mokėjimo pavedimas 2000 litų. 2014 balandžio mėn. pradžioje jis kartu su M. V. nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur vienas šalia kito yra du renovuojami pastatai. Paaiškėjo, kad darbus atlieka UAB M., registruota (duomenys neskelbtini). Nunuodytuose objektuose stovėjo jų bendrovės pastoliai. Nurodytos bendrovės direktorius G. L. pasakė, kad pastolius pirko iš UAB A..

Liudytojas M. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra matytas. Jis padarė detalizaciją ir pasakė, kad pastolių atvyktų pasiimti arba įmonės vadovas, arba įmonės įgaliotas asmuo. Atvažiavo kaltinamasis ir atsivežė įgaliotą žmogų su įgaliojimu. To vyro vardas buvo „M.“. Pasirašė sutartį. Pastolius išsivežė. Nuomą mokėjo pirmą ir antrą mėnesį. Pavedimai buvo rašyti ne UAB „A.“ vardu, nors nuomojo UAB „A.“. Vasario mėnesį paprašė vėl pastolių. Vėl atvažiavo M. ir išsivežė 2 sunkvežimius pastolių į (duomenys neskelbtini). Važiavo į objektus ieškoti pastolių. Rado UAB „A.“ nuomotus pastolius ir UAB „M.“. Kai pradėjo skambinti šeimininkams dėl nuomos, jie pasakė, kad jie tuos pastolius nusipirko. „P.“ pavarde prisistatė kaltinamasis. Jis prisistatė „S. P. UAB „A.“ teisininkas“. Atgavo ne visus pastolius. Trūko apie 200 kvadratų. UAB „P. s.“ Klaipėdoje rado pastolius, kuriuos išnuomojo kaltinamasis. Kaltinamasis kalbėjo kaip atstovaudamas UAB „A.“, kaltinamasis atvežė asmenį M. Č., pasakė, kad pastarasis yra UAB „A.“ statybų vadovas. UAB „M.“ ir UAB „P. s.“ pasakė, kad pastolius pirko iš UAB „A.“. Jie nuomojo pastolius, kurie buvo nauji. Nuomą pradėjo 2012-2013 metais. Kiek pamena, sudarant sutartis dalyvaudavo du asmenys, kaltinamasis ir M. Č.. Atvažiuodavo M. Č. ir kaltinamasis. Kaltinamojo nebuvo tik vieną kartą. 2013-08-21 nuomos sutartis tikriausiai pasirašė M. Č. ir 2014-01-24, 2014-02-20 ir 2014-02-28 sutartis pasirašė M. Č.. Elektroniniu paštu jis bendravo tik su kaltinamuoju. Su UAB „A.“ direktoriumi pirmas pokalbis buvo po to, kai negavo nuomos. UAB „A.“ nesuprato, apie ką jie kalba, ir jie išvažiavo ieškoti savo pastolių. Kiekvieną kartą nuomos iniciatyva kildavo iš S. P.. Jis skambindavo, derindavo. Bendraujant kaltinamasis prisistatinėjo „S. P. UAB „A.“ teisininku“.

Liudytojas I. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra UAB „A.“ direktorius. S. UAB „A.“ nedirbo. Pirko pastolius, o po metų pasirodė, kad nuomojo, nors jokių nuomos sutarčių nebuvo pasirašęs. Pradėjo jam skambinti iš Vilniaus ir klausė, kodėl nebemoka už nuomą. Jis susisiekė su įmonės, kuriai priklauso pastoliai, direktoriumi, viskas išaiškėjo. Pastolius naudojo (duomenys neskelbtini). Pastolius nepamena iš ko pirko, sutartį sudarė su S.. Išsiaiškino, kad buvo suklastota jo nuomos sutartis. Turėjo pagrindą manyti, kad sutartyje nurodytas „S. P.“ yra kaltinamasis. Pastoliais naudojosi 9 mėnesius, ar ilgiau. Po to pradėjo gauti pretenzijas iš Vilniaus, išaiškėjo, kad pastoliai ne jo. Iš karto pirko pastolius, kiekio nepamena, virš 1000 kvadratų. UAB „V.“ pateikė sutartį, kuri buvo suklastota. Grąžino visus pastolius. M. Č. niekada nebuvo išduoti jokie įgaliojimai. Buvo atvejis, kad dalį pastolių pardavė UAB „M.“. Tuos pastolius pardavė kaip savo.

Taigi, iš J. K. ir M. V. parodymų matyti, kad būtent kaltinamasis buvo pastolių nuomos iniciatorius, kaip ir kitais atvejais prisistatė kaip „S. P.“, todėl konstatuotina, kad kaltinamasis apgaulės būdu įgyjant pastolius veikė kartu su M. Č.. Pažymėtina, kad tai nebuvo standartinė, normali pastolių nuomos sutartis, kadangi už jų nuomą buvo mokėta tik pradžioje, o dalis pastolių apskritai buvo parduota kitoms įmonėms (vadovaujantis G. L. ir K. L. parodymais – UAB „M.“ nusipirko pastolių iš UAB „A.“, o UAB „A.“ – iš kaltinamojo). Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad liudytojai I. B., K. L., T. Š. atpažino kaltinamąjį kaip asmenį, susijusį su pastolių įsigijimu, nuomos klausimais. Tuo tarpu kaltinamasis ir M. Č. UAB „A.“ niekada nedirbo (t. 6, b. l. 105), todėl M. Č. neturėjo pagrindo turėti UAB „A.“ įgaliojimą, o kaltinamasis neturėjo pagrindo veikti UAB „A.“ vardu ir šios įmonės vardu sudarinėti sutartis.

Kad nurodytas pastolių kiekis buvo perduotas, įrodo rašytiniai įrodymai (t. 7, b. l. 81-85; t. 8, b. l. 3-22), o pastolių vertė nusikalstamos veikos padarymo metu, vadovaujantis BK 190 str., ženkliai viršijo ribą, nuo kurios turtas buvo laikomas didelės vertės. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d.

Dėl pastolių nuomos sutarties ir suklastoto UAB A. 2013-08-20 įgaliojimo pažymėtina, kad UAB „A.“ direktorius I. B. parodė, kad tokio įgaliojimo neišdavinėjo, o UAB „A.“ pastolių nuomos sutarties nesudarinėjo. Iš pastolių nuomos sutarties (t. 8, b. l. 3-6) matyti, kad ją pasirašė M. Č., tačiau, kaip minėta, liudytojų parodymais nustatyta, kad pastolių nuomos iniciatoriumi buvo išimtinai kaltinamasis, jis beveik visada dalyvaudavo ir perimant pastolius. Dėl suklastoto įgaliojimo (t. 8, b. l. 7) pastebėtina, kad nenustatyta, kas šį įgaliojimą suklastojo, ir nors įgaliojimas išduotas M. Č. vardu, jį suklastoti galėjo tiek M. Č., tiek ir kaltinamasis. Bet kuriuo atveju suklastotas įgaliojimas ir suklastota pastolių nuomos sutartis sudarė sąlygas kaltinamajam bei M. Č. įgyti didelės vertės svetimą turtą, todėl, atsižvelgiant į jau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad kaltinamasis bendrininkavo su M. Č. suklastojant nurodytus dokumentus. Pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog M. Č. ir kaltinamasis ne vieną kartą veikė kartu, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog kaltinamasis nežinojo ir neprisidėjo prie nurodytų dokumentų suklastojimo bei nebuvo susijęs su tyčiniu pastolių įgijimu apgaulės būdu. Pažymėtina, kad tarp kitų kaltinamojo geležinkelio stoties saugojimo spintelėje saugotų daiktų policijos pareigūnai aptiko UAB „D.“ dokumentų (kaltinamojo teigimu ši įmonė priklausė M. Č.) (t. 3, b. l. 134), suklastotas UAB „A.“ įgaliojimas M. Č. dėl pastolių nuomos iš UAB „V.“, suklastota pastolių nuomos sutartis, pastolių priėmimo-perdavimo aktai, UAB „V.“ PVM sąskaita-faktūra, išrašyta UAB „A.“ (t. 3, b. l. 136, t. 8, b. l. 9), UAB „A.“ antspaudai (antspaudai buvo naudoti suklastojant jau minėtą pastolių nuomos sutartį bei įgaliojimą M. Č.), UAB „D.“ antspaudas ir klišė (t. 3, b. l. 136 antra pusė, 137; t. 8, b. l. 6, 7, 9), ir apskritai iš surastų daiktų bei dokumentų matyti, kad kaltinamasis turėjo daugybę su įvairiomis įmonėmis susijusių dokumentų, antspaudų bei klišių, kurios parodo kaltinamojo vykdytų veiklų, įskaitant ir nusikalstamas, pobūdį (t. 3, b. l. 126-160), o konkrečiu pastolių atveju patvirtina aplinkybę, kad kaltinamasis kontroliavo situaciją su pastolių nuoma, turėjo savo žinioje su pastolių nuoma susijusius dokumentus, neteisėtai laikė UAB „A.“ antspaudus, kokie galimai ir buvo panaudoti suklastojant pastolių nuomos sutartį bei įgaliojimus, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju M. Č. veikė pats vienas, o kaltinamasis prie to neprisidėjo bei nieko nežinojo. Taip pat liudytojas I. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nors pastolius pirko iš UAB „D.“, pirkti pastolius pasiūlė kaltinamasis, kuris atsiuntė ir sutartį, PVM sąskaitą-faktūrą, pristatė pastolius į objektą Akmenėje, taigi, akivaizdu, jog būtent kaltinamasis organizavo pastolių pardavimą UAB „A.“.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes kaltinamasis pripažintinas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 str. 1 d.

Dėl suklastotos sutarties su UAB „A.“

Pagal BK 300 str. 1 d. atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis 2014-02-13, tiksliai nenustatytu laiku, UAB A. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kaip S. P. pasirašė su UAB A. 2014-02-13 teisinės pagalbos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip suklastojo tikrą dokumentą.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su UAB „A.“ teisinių paslaugų sutarties jis nėra pasirašęs. Yra kalbėję teisiniais klausimais. Nėra pasirašęs sutarties kaip „S. P.“. Niekada nepasirašinėjo ir neprisistatinėjo „S. P.“ vardu. Ekspertizė nenustatė, kad tai jis pasirašinėjo.

Liudytojas I. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra UAB „A.“ direktorius. Bendraujant S. pasirodė turintis teisinių žinių. Vieną įgaliojimą davė S. P. dėl konkretaus atvejo. Pasirašė teisinės pagalbos sutartį. Tą sutartį sudarinėjo su kaltinamuoju. Turėjo pagrindą manyti, kad sutartyje nurodytas „S. P.“ yra kaltinamasis.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. B. parodė, kad nurodytą sutartį kaltinamasis pasirašė prie jo, taip pat pasiėmė vieną egzempliorių (t. 6, b. l. 109).

Ikiteisminio tyrimo metu 2014-02-13 teisinės pagalbos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo surasta kartu su kitais kaltinamojo daiktais (t. 6, b. l. 115-116; t. 3, b. l. 136).

Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes kritiškai vertintina kaltinamojo versija, kad teisinės pagalbos sutarties jis su UAB „A.“ nesudarinėjo, nes liudytojas I. B. nurodė priešingai, o vienas sutarties egzempliorius buvo rastas prie kitų kaltinamojo daiktų ir dokumentų. Be to, kaltinamasis daugelio liudytojų šioje baudžiamojoje byloje buvo žinomas kaip „S. P.“. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad ekspertizės metu nebuvo nustatyta, ar kaltinamasis pasirašė nurodytą sutartį, nekeičia jau nurodytų faktų, kadangi dėl nesudėtingos parašo sandaros bei kitų aplinkybių tiesiog nebuvo įmanoma to nustatyti (t. 8, b. l. 185-186). Tačiau tokia ekspertų išvada nepaneigia kitų byloje surinktų įrodymų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad advokatų kontora Prolaw iš tikrųjų egzistuoja, kaltinamasis pripažintinas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d.

Dėl nusikalstamos veikos, susijusios su UAB „V.“

Pagal BK 300 str. 1 d. atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis laikotarpyje nuo 2013-09-13 iki 2013-11-19, tiksliai nenustatytu laiku, UAB V. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kaip tariamas UAB A. atstovas S. P., pasiimdamas prekes iš UAB V., pasirašė 2013-09-16 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-09-17 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) bei apmokėdamas už iš UAB V. įsigytas prekes, kaip tariamas UAB A. atstovas S. P., pasirašė 2013-09-13 pinigų priėmimo kvite serija DAL Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013-11-19 pinigų priėmimo kvite serija DAL. Nr. (duomenys neskelbtini), taip suklastojo tikrus dokumentus.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prekės buvo pristatytos į ofisą (duomenys neskelbtini). Jokių sutarčių jis nepasirašė, nežino, kas naudojosi tomis prekėmis. Jis priėmė žmogų iš UAB „V.“, bet nei sutarčių, nei sąskaitų faktūrų nepasirašinėjo, nes jam nebuvo duoti pinigai. Nežino, kodėl sąskaitose faktūrose UAB „A.“ vardu pasirašinėjo S. P.. Ofise jo niekas „P.“ nevadino. Neįsivaizduoja, kas galėjo pasirašyti ant sąskaitų faktūrų.

Kaltinamojo nurodytos aplinkybės vertintinos kritiškai.

Liudytojas A. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo. Atėjo į jų ofisą asmuo, kuris prisistatė „S. P.“. Tas pats asmuo šiandien sėdi salėje. Kaltinamasis pabendravo su vadybininku, pasakė, kad nori įsigyti įrangos. Vadybininkas paruošė sutartį. Kaltinamasis prisistatė, kad dirba UAB „A.“ vardu, kad yra tos įmonės teisininkas. Buvo surašyta bendradarbiavimo sutartis tarp įmonių. Kaltinamasis atvežė tą sutartį, pasirašytą direktoriaus vardu. Pagal sąskaitą rugsėjo 6 d. jie jiems atidavė įrangos už 5000 litų. Kaltinamasis bendravo su jų vadybininku, kuris kaltinamajam nuvežė įrangą. Rugsėjo 12 d. kaltinamasis pilnai atsiskaitė už tą įrangą. Rugsėjo 16 d. kaltinamasis vėl pasiėmė įrangos. Šiuo atveju buvo suderinta įrangos už 9200 litų. Sekančią dieną dar už 800 litų, ir dar už 800 litų įrangos pasibandymui. Daugiau įrangos nedavė ir prašė atsiskaityti. Lapkričio 19 d. S. P. atnešė 3000 litų. Visi atsiskaitymai vyko grynais pinigais. Išrašė kvitą. Sausio 23 d. atėjo moteris nuo UAB „A.“ ir atnešė 2000 litų. Ant kvito pasirašė „R. K.“. Pirmą kartą vadybininkas susitarė su kaltinamuoju susitikti „N.“ prekybos centre. Ten atidavė pirmą dalį įrangos. Visą kitą įrangą pats S. P. pasiiminėjo iš jų ofiso. Kaltinamasis prisistatė „teisininku S. P.“. Sutartį priešinga pusė pasirašė ne prie jo. Jo pasirašytą sutartį kaltinamasis išsivežė ir būk tai sutartį pasirašė I. B.. Prie vadybininko A. V. kaltinamasis pasirašė sąskaitas faktūras ir grynų pinigų priėmimo kvitus. Gerai įsidėmėjo, kai kaltinamasis jam prisistatė „S. P.“.

Liudytojas A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis jam matytas. Jis dirba UAB „V.“ vadybininku ir jam teko kaltinamajam parduoti prekes. Žmogus prisistatė, kad atstovauja UAB „A.“. Sutartis buvo perduota kaltinamajam. Kai iš jų pusės buvo pasirašyta sutartis, kaltinamasis atvežė sutartį į jų ofisą, į (duomenys neskelbtini). Tuomet buvo vykdomas pardavimo procesas. Buvo pasiūlytos suderintos prekės. Prekės buvo pristatytos į parduotuvę „N.“ (duomenys neskelbtini) ir ten perduotos. Buvo keletas atvejų, kai buvo susirašinėta dėl kitų pardavimų, tai tų prekių perdavimai vyko jų ofise. Kaltinamasis prisistatė „S.“. Už prekes pats S. sumokėjo vienintelį kartą, dar buvo atėjusi jo atsiųsta moteris, kuri atnešė grynuosius pinigus. Ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė įvykio aplinkybes. Asmuo prisistatinėdavo ir pasirašinėdavo tuo pačiu vardu ir pavarde. Pirmą kartą prekes jis asmeniškai nuvežė į parduotuvę „N.“. Pats perdavė prekes kaltinamajam. Iš jo pusės kaltinamajam buvo pateikta sąskaita, kad pasirašytų. Kitais atvejais kaltinamasis atvykdavo pas juos į ofisą ir pasiimdavo prekes. Dabar tiksliai nepamena, ar ant visų sąskaitų kaltinamasis pasirašydavo. Kaltinamasis visada prisistatydavo tuo pačiu vardu ir pavarde, kuris yra užfiksuotas sąskaitose. Niekada kaltinamasis nebuvo pasakęs kito vardo. Kaltinamasis save įvardino UAB „A.“ direktoriaus patikėtiniu juridiniais klausimais. Jam matant kaltinamasis pasirašė kvitus, pinigų orderius. Kaltinamasis rašydavo vardą, pavardę, parašą. Parodymai ikiteisminio tyrimo metu teisingi. Tuo metu geriau atsiminė įvykio aplinkybes, su juo bendravusio asmens vardą ir pavardę.

Liudytojas A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo pat pradžių bendravo su asmeniu, prisistačiusiu S. P. (t. 6, b. l. 194-197).

Liudytojas I. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad UAB „V.“ vadovas kreipėsi į jį ir paklausė, kada baigs mokėti už kompiuterinę techniką. Pas jį jokių sutarčių ir mokėjimų nebuvo. Vėliau direktorius atsiuntė kasos pajamų orderį, kad buvo mokėta grynais. Jis nebuvo davęs jokių įgaliojimų. Kasos pajamų orderiai buvo pasirašyti žmonių, kurie pas juos nedirbo. Gavo raštus iš UAB „V.“ dėl skolos. Nieko nežinojo apie kompiuterinę techniką. Jų įmonės darbuotojai negalėjo priimti prekių iš „V.“, nes įgaliojimų jie tam neturėjo.

Taigi, kaip matyti iš I. B. parodymų ir jau konstatuota anksčiau, kaltinamasis neturėjo teisės ir įgaliojimo veikti UAB „A.“ vardu. Liudytojai A. V. ir A. Ž. parodė, kad būtent kaltinamasis inicijavo sutarties su UAB „V.“ sudarymą, būtent kaltinamajam buvo perduota kompiuterinė technika, kaltinamasis pasirašinėjo ant pinigų priėmimo kvitų ir PVM sąskaitų faktūrų (t. 6, b. l. 172-179). Pažymėtina, kad pas kaltinamąjį, tarp kitų daiktų ir dokumentų buvo rasta dalis analogiškų dokumentų (t. 6, b. l. 180-183).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamasis pripažintinas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d.

Dėl nusikalstamos veikos, susijusios su UAB „R. H.“

Pagal BK 300 str. 1 d. atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis 2013-03-12, tiksliai nenustatytu laiku, UAB D. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kaip S. P. pasirašė 2013-03-12 UAB R. H. akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje bei 2013-03-12 UAB R. H. dokumentų perdavimo akte ir taip suklastojo tikrus dokumentus.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tuo metu M. Č. bendravo su įmone, kuri užsiimdavo buhalterinės apskaitos tvarkymu. M. paprašė jo nuvykti į (duomenys neskelbtini), į tą bendrovę ir paimti dokumentus. Nuvykus į tą įmonę, jo paklausė, ar jis atvyko dėl „RS hause“ dokumentų, jis atsakė teigiamai. Jokių sutarčių nepasirašinėjo. Jis M. pavedimu tik paėmė dokumentus iš buhalterinę apskaitą tvarkančios bendrovės. Jam buvo žinoma, kad M. perka šią bendrovę. Su „R. h.“ jokių sąlyčių neturi.

Kaltinamojo nurodytos aplinkybės vertintinos kritiškai.

Liudytojas R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl įmonės pirkimo skambino ne vienas žmogus, tačiau realiai ja susidomėjo S. P.. UAB „R. H.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pavyzdinį variantą atsiuntė S. P. (jame nebuvo jokių vardų ir pavardžių). 2013-03-12 pirmą kartą susitiko su S. P. UAB „D.“ patalpose. S. P. susipažino su visais įmonės UAB „R. H.“ dokumentais, kuriuos jam pateikė UAB „D.“. Tada su juo pasirašė UAB „R. H.“ pirkimo-pardavimo sutartį bei įmonės dokumentų perdavimo aktą, pagal kurį S. P. perdavė visus akte išvardintus dokumentus.

Liudytoja D. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis žinomas iš matymo. Dirba UAB „D.“, teikia buhalterinės apskaitos paslaugas. Prašo vadovautis pirminiais parodymais. Parodymai ikiteisminio tyrimo metu teisingi. Iš matymo prisimena S. P.. Bijo suklysti, tačiau mano, kad tas asmuo yra kaltinamasis.

Liudytoja D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. J. paprašė jos peržiūrėti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir užklausti, kas bus naujas akcininkas ir įmonės direktorius. Paprašė atsiųsti naujo akcininko duomenis, buvo atrašyta, kad naujasis akcininkas bus S. P.. 2013-03-12 pas ją į UAB „D.“ atvyko R. J. ir dar vienas asmuo, kuris prisistatė S. P., juos abu palydėjo į atskirą kabinetą, kur buvo jau jos paruoštas dokumentų perdavimo aktas ir patys dokumentai. Matė, kad S. P. visus šiuos dokumentus peržiūrėjo, jis dar klausinėjo apie įmonės finansinę būklę. Matė, kad R. J. ir S. P. pasirašė dokumentų perdavimo aktą bei abu išėjo. UAB „R. H.“ dokumentus išsinešė S. P.. Pati matė, kaip S. P. pasirašė ant 2013-03-12 UAB „R. H.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties (kiekviename sutarties lape) bei grafoje „Pirkėjas S. P.“, taip pat 2013-03-12 dokumentų perdavimo akte (t. 5, b. l. 91-92, 100-101).

Pažymėtina, kad R. J. ir D. B. ikiteisminio tyrimo metu atpažino kaltinamąjį kaip S. P., pasirašiusį UAB „R. H.“ įsigijimo dokumentus (t. 5, b. l. 102-103, 112-113). Liudytojų nurodytos aplinkybės bei kaltinamasis, atpažintas kaip asmuo, pasirašęs UAB „R. H.“ įsigijimo dokumentus, patikimai patvirtina, jog būtent kaltinamasis šiuos veiksmus atliko. Pažymėtina, kad tarp kitų kaltinamojo daiktų bei dokumentų buvo aptiktas didelis kiekis dokumentų, susijusių su UAB „R. H.“ (t. 3, b. l. 133 antra pusė). Iš šio fakto darytina neabejotina išvada, kad kaltinamasis ne tik pasirašė UAB „RS House“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje bei dokumentų perdavimo akte, bet ir šių dokumentų niekam neperdavė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamasis pripažintinas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d.

Dėl nusikalstamos veikos, susijusios su teismo sprendimo nevykdymu

Pagal BK 245 str. atsako tas, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis, būdamas S. P. vardu įgijęs UAB R. H. akcijas pagal 2013-03-12 akcijų prikimo-pardavimo sutartį, nevykdė Šiaulių apygardos teismo 2013-10-30 nutarties ir per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikotarpį bankroto administratoriui UAB B. A. I. T. P. C. neperdavė UAB R. H. dokumentų.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dėl Šiaulių apygardos teismo nutarties nevykdymo, tai jis net nežinojo, kad iš viso yra tokia nutartis. Nėra nei įmonės vadovas, nei turi jos akcijų. M. bendravo su bankroto administratoriumi.

Liudytojas M. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo bankroto administratoriumi, dirbo su „RS house“. Trūko tos įmonės dokumentų, vyko ikiteisminis tyrimas. Buvęs akcininkas R. J. sakė, kad akcijų pardavimas vyko su S. P.. Jam davė P. telefono numerį. Buvo atvykęs kažkoks asmuo „M.“, kuris perdavė dalį įmonės dokumentų. S. taip pat buvo atvykęs, tačiau jokių dokumentų neperdavė. Č. turėjo dalį dokumentų, tačiau ne visus. Č. rašė pasiaiškinimą dėl dokumentų perdavimo. Kaip suprato, tos įmonės vadovu buvo M., tačiau jokių dokumentų jam nepateikė. R. J. pateikė akcijų pardavimo sutartį, kur matėsi, kad akcijos parduotos S. P.. Įmonės turto nerado. Kai administravo, „RS house“ pagal dokumentus paskutinis savininkas buvo S. P.. Kai bendravo su S. P., jis informavo, kad įmonės naujas savininkas yra M.. Jokių dokumentų nepateikė. Vėliau su tuo M. bendravo telefonu. S. P. prisistatydamas jokio asmens dokumento nepateikė. Su Č. bendravo vieną kartą, kuomet jis rašė paaiškinimą dėl dokumentų perdavimo. Jis Č. įteikė visus įsakymus kaip įmonės vadovui. Č. teigė, kad yra įmonės akcininkas, nors jokių realių tai patvirtinančių dokumentų jie neturėjo. Č. pristatė dokumentus ir pasakė, kad jis yra įmonės akcininkas. S. sakė, kad akcijas pardavė Č.. Tai buvo tik žodinis paaiškinimas, o Č. pateikė dalį įmonės dokumentų. Su S. P. telefonu bendravo ne vieną kartą.

Nors kaltinamasis nurodo, kad apie teismo nutartį nežinojo, nėra įmonės vadovas, o su bankroto administratoriumi bendravo M. Č., byloje surinkti įrodymai tokios versijos nepatvirtina.

Liudytojas M. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad „S. P.“ taip pat buvo atvykęs; Č. turėjo tik dalį dokumentų; kai bendravo su S. P., jis informavo, kad įmonės naujas savininkas yra M. Č.; Č. teigė, kad yra įmonės akcininkas, nors jokių realių tai patvirtinančių dokumentų neturėjo; S. sakė, kad akcijas pardavė Č., tačiau tai buvo tik žodinis paaiškinimas; su S. P. telefonu bendravo ne vieną kartą.

Liudytojas M. Š. atpažino kaltinamąjį kaip S. P., kuris prisistatė buvusiu akcininku (t. 5, b. l. 79-81). M. Š., kaip bankroto administratorius, su kaltinamuoju bendravo ne kartą, kaltinamasis buvo atvykęs, o paprašytas atiduoti įmonės dokumentus, kaltinamasis kaip naują akcininką nurodė M. Č.. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad kaltinamasis tikrai žinojo apie teismo nutartį dėl įpareigojimo perduoti UAB „R. h.“ dokumentus bankroto administratoriui. Pažymėtina, kad nei kaltinamasis, nei M. Č. jokios akcijų pirkimo pardavimo sutarties nepateikė. Iš policijos pareigūnės tarnybinio pranešimo (t. 5, b. l. 116) matyti, kad buvo bendrauta su M. Č., kuris nurodė, jog S. P. nepažįsta, o į visas nusikalstamas veikas jį įtraukė S. K..

M. Č. yra miręs ir nebėra galimybės užduoti jam klausimų, siekiant patikslinti jo veiklos santykių su kaltinamuoju aplinkybes. Tačiau M. Č. buvo apklaustas ir konkrečios veikos atveju parodė, kad UAB „R. h.“ nėra įsigijęs, šios įmonės dokumentų neturi, būtent kaltinamasis jo paprašė nuvažiuoti pas bankroto administratorių ir pasirašyti reikiamus dokumentus, buvo nuvykęs pas bankroto administratorių su moterimi vardu O., pasakė, kad yra UAB „R. h.“ direktorius, parašė, kad yra vienintelis akcininkas, vėliau iš kaltinamojo už tai gavo 100 Lt, po to kaltinamojo prašymu pristatė UAB „R. h.“ dokumentus bankroto administratoriui, o bankroto administratoriaus nepriimtus dokumentus padavė atgal kaltinamajam (t. 9, b. l. 103). Taip pat yra tikimybė, kad kaltinamasis M. Č. naudojosi atliekant ir kitas nusikalstamas veikas (t. 9, b. l. 88-89).

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu abejojo M. Č. parodymų tikrumu dėl M. Č. psichikos būklės. Prokuroras kaltinime M. Č. parodymais ir nesirėmė. Nagrinėjamu atveju teismas irgi nelaiko šių parodymų pagrindiniais, esminiais, kuriais įrodytina kaltinamojo padaryta nusiskalstama veika, tačiau šie M. Č. parodymai atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, kuriais teismas remiasi.

Bankroto administratorius M. Š. parodė, kad nei kaltinamasis, nei M. Č. jokios akcijų pirkimo pardavimo sutarties nepateikė, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. Č. buvo atvykęs su moterimi, M. Č. į administratoriaus pateiktą teismo 2017-10-30 nutartį dėl įpareigojimo nesigilino, M. Č. atvežė įmonės dokumentų, bet administratorius jų nepriėmė, nes dokumentai buvo nesunumeruoti, nesusegti, pagal 2013-03-12 dokumentų perdavimo aktą buvo atnešti ne visi dokumentai, M. Č. prie bankroto administratoriaus skambino kitam asmeniui, kuriam pasakė, kad tai ne visi įmonės dokumentai, vėliau pažadėjo pristatyti ir likusius, taip pat nurodė, kad visi dokumentai yra pas buvusį akcininką (t. 5, b. l. 73-75).

Taigi, akivaizdu, kad M. Č. neturėjo visų įmonės dokumentų, nesigilino į 2017-10-30 nutartį dėl įpareigojimo perduoti dokumentus, kas parodo, kad jam ta nutartis neatrodė aktuali, nors būtų priešingai, jei asmuo būtų tikras įmonės akcininkas/savininkas. Svarbiausias momentas šioje situacijoje yra tas, kad policija ikiteisminio tyrimo metu tarp kitų kaltinamojo daiktų ir dokumentų taip pat surado ir didelį kiekį UAB „R. h.“ dokumentų (t. 3, b. l. 133 antra pusė). Ši aplinkybė sutampa su M. Č. nurodyta aplinkybe, kad administratoriaus nepriimtus dokumentus jis grąžino kaltinamajam. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad jokia akcijų perleidimo M. Č. sutartis realiai nebuvo sudaryta, o UAB „R. h.“ dokumentai visą laiką buvo kaltinamojo žinioje. M. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. Č. domėjosi, ko reikia, kad būtų nutraukta bankroto procedūra, kas būtų logiška naujam įmonės savininkui. Tačiau M. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ir kaltinamasis atvykęs minėjo, jog UAB „R. h.“ M. Č. reikalinga kaip veikianti įmonė, nors nebesant įmonės akcininku, tam nėra jokio pagrindo. Teismo vertinimu, M. Č. buvo pasitelktas tik todėl, kad bankroto administratorius pradėjo reikalauti UAB „R. h.“ dokumentų, o kaltinamasis puikiai suprato, jog dokumentus pristačius pačiam kaltinamajam ar domintis įmonės reikalais, paaiškės, kad kaltinamasis suklastojo UAB „R. h.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį bei paaiškės tikroji kaltinamojo asmenybė.

Taigi, kaltinamajam neabejotinai buvo žinoma apie Šiaulių apygardos teismo 2013-10-30 nutartį dėl įpareigojimo bankroto administratoriui perduoti UAB R. H. turtą ir visus dokumentus, tačiau kaltinamasis akivaizdžiai vengė tą atlikti, šio teismo sprendimo vykdymo apsunkinimui pasitelkė M. Č. ir įmonės turto bei dokumentų bankroto administratoriui neperdavė, nors faktiškai dokumentus turėjo.

Liudytojas R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ilgalaikio turto įmonė nebuvo įsigijusi. Dėl trumpalaikio įmonei priklausančio turto gali pasakyti, kad jei toks ir buvo, tai metų pabaigoje jis buvo nurašytas (t. 5, b. l. 107-109). Taigi, UAB „R. h.“ turto, kurį buvo galima perduoti bankroto administratoriui, neturėjo, kaltinamajam pagal suklastotą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį buvo perduoti tik įmonės dokumentai (t. 5, b. l. 58). Atsižvelgiant į tai, kaltinamasis gali būti pripažintas kaltu tik dėl dokumentų neperdavimo, dėl ko iš kaltinimo šalintina aplinkybė apie įmonės turto neperdavimą.

Šiaulių apygardos teismo 2013-10-30 nutartimi byloje Nr. B2-1158-368/2013 perduoti UAB „R. h.“ turtą ir dokumentus buvo įpareigoti UAB „R. h.“ valdymo organai (t. 5, b. l. 46). Nors pagal civilinį kodeksą siauriausia prasme juridinio asmens valdymo organas yra jo vadovas (arba kolegialus valdymo organas – valdyba), teismų praktikoje bankroto bylų atveju juridinio asmens akcininkas taip pat turi pareigą perduoti įmonės dokumentus, kas yra savaime suprantama, nes vadovas ir akcininkas dažnai yra tas pats asmuo, akcininkas sprendžia dėl vadovo paskyrimo ar atleidimo. Kadangi kaltinamasis suklastojo UAB „R. h.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, akcijų pirkėju nurodydamas ne save, o kitą asmenį, formaliai teisiškai kaltinamasis UAB „R. h.“ akcininku netapo. Vadovaujantis CK 1.78 str., 1.80 str. nurodytas sandoris galėtų būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu. Kita vertus, buvę UAB „RS house“ akcininkai nesiekia susigrąžinti įmonės nuosavybės, o faktiškai sandoris įvyko su kaltinamuoju, kuris tapo faktiniu įmonės savininku. Be to, tokioje situacijoje buvusių įmonės akcininkų reikalavimu pirkėjo teisės ir pareigos galbūt galėtų būti perkeliamos kaltinamajam, tokiu būdu jam tampant įmonės savininku ir teisiškai. Taigi, kaltinamasis nagrinėjamoje situacijoje gali būti laikomas faktiniu UAB „R. h.“ dokumentų savininku Šiaulių apygardos teismo 2013-10-30 nutarties vykdymo metu.

Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismo 2013-10-30 nutarties formuluotė dėl dokumentų perdavimo bankroto administratoriui yra standartinė ir nėra individualizuota konkrečių asmenų atžvilgiu. LR Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 4 d. 6 p. nustatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Pažymėtina, kad šios teisės normos tikslas yra ne tai, kad įmonės turtą bei dokumentus perduotų būtinai įmonės valdymo organai, tačiau tai, kad įmonės turtas bei dokumentai būtų būtinai perduoti bankroto administratoriui, nes to neatlikus negalimas pats bankroto procesas. Tuo tarpu, kaip matyti ir iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos, galimos situacijos, kai įmonės dokumentai bus ne valdymo organo ar akcininko, bet trečiųjų asmenų žinioje. Tai gali nutikti nebūtinai nusikalstamos veikos pasekoje, pvz. buhalterinę apskaitą tvarkančiai kitai įmonei atsisakant grąžinti dokumentus dėl neatsiskaitymo už paslaugas; mirus įmonės vadovui bei akcininkui, ir niekam nesitvarkant arba dar nesusitvarkius mirusio asmens turto paveldėjimo ar pan. Tačiau tokios situacijos negali stabdyti įmonės bankroto proceso, o įmonės dokumentais disponuojantys asmenys juos vis tiek privalo perduoti bankroto administratoriui. Pastebėtina, kad LR Įmonių bankroto įstatymas nenumato tokios situacijos, kai įmonės turtas bei dokumentai yra pas kitus asmenis, o ne pas įmonės valdymo organą ar akcininką. Tai reikėtų vertinti kaip teisės aktu atliekamo teisinio reguliavimo nepakankamą išsamumą. Bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis (LR Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 1 d.). Teismas atskirais klausimais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, priima nutartis (CPK 290 str. 1 d.). Taigi, darytina išvada, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas, turėdamas informaciją, jog įmonės turtas bei dokumentai yra pas trečiąjį asmenį, gali ir tokį asmenį dar viena nutartimi analogiškai įpareigoti įmonės turtą bei dokumentus perduoti administratoriui. Tačiau tai yra tik teisinis formalumas. Faktiškai trečiasis asmuo, disponuojantis įmonės turtu bei dokumentais, žinantis kad ir apie abstraktų, jam konkrečiai neadresuotą, teismo įpareigojimą perduoti juos bankroto administratoriui, tą ir privalo padaryti, nelaukdamas dar vienos teismo nutarties priėmimo. Taigi, įmonės turtą bei dokumentus administratoriui privalo perduoti asmuo, kuris žino apie tokią teismo nutartį ir gali tai atlikti.

Kaltinamasis nagrinėjamu atveju apie Šiaulių apygardos teismo 2013-10-30 nutartį žinojo, nes jam apie nutartį pranešė bankroto administratorius. Kaltinamasis disponavo UAB „R. h.“ dokumentais, iki kol juos surado bei paėmė policijos pareigūnai, bet geranoriškai dokumentų bankroto administratoriui neperdavė, nors tą galėjo padaryti. Vadovaujantis Šiaulių apygardos teismo 2013-10-30 nutartimi kaltinamasis privalėjo perduoti administratoriui UAB „R. h.“ dokumentus, nepaisant to, kad teisiškai įmonės akcininku jis nebuvo, tačiau buvo faktiniu dokumentų savininku, faktiniu įmonės pirkėju bei bet kuriuo atveju buvo asmeniu, disponavusiu įmonės dokumentais, kuriais, po bankroto bylos iškėlimo, bankroto procese turi teisę disponuoti tik bankroto administratorius. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kaltinamasis nevykdė teismo sprendimo.

Kitoks situacijos traktavimas būtų iš esmės neteisingas. Negali būti taip, kad neteisėtai pasielgęs asmuo, išvengtų teisinių pasekmių už veiksmus, už kuriuos teisėtai besielgiantis asmuo pasekmių neišvengtų. Iš neteisės neatsiranda teisė – tai reiškia, kad neteisėtai pasielgęs kaltinamasis (t. y. nurodęs akcijų pirkėju ne save, o kitą asmenį) negali įgyti teisės išvengti atsakomybės dėl teismo sprendimo nevykdymo. Kaltinamasis žinojo, kad bankroto administratorius ieško įmonės dokumentų, žinojo, kad kaltinamasis yra tas asmuo, kuris dokumentais disponuoja ir fiktyviai įgijo teisę į įmonės akcijas, todėl šioje teismo sprendimo nevykdymo situacijoje kaltinamasis pripažintinas asmeniu, į kurį nukreiptas LR Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 4 d. 6 p. nustatytas reikalavimas perduoti įmonės dokumentus ir konkreti Šiaulių apygardos teismo 2013-10-30 nutartis, tačiau įmonės dokumentų administratoriui kaltinamasis neperdavė.

Pažymėtina, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu parodymus dėl šios veikos duoti atsisakė, nors nekaltas asmuo tokios pozicijos niekada neišreikštų (t. 10, b. l. 67-69).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamasis pripažintinas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 245 str.

Dėl nusikalstamų veikų, susijusių su UAB „D. L.“

Pagal BK 300 str. 1 d. atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis 2014-01-31 UAB D. L. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), išrašytoje sąskaitoje faktūroje SLDL Nr. (duomenys neskelbtini) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB P. S. perka iš UAB D. L. vertikalias žaliuzes PA 16, kiekį 19,032 m², už 670 Lt (194,05 eurus) bei pasivadinęs neegzistuojančiu UAB P. S. teisininku S. P., pasirašė sąskaitoje faktūroje, taip suklastojo tikrą dokumentą.

Be to, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014-02-03 UAB D. L. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), darbų atlikimo akte įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB P. S. priėmė eksploatuoti vertikalias žaliuzes bei pasivadinęs neegzistuojančiu UAB P. S. teisininku S. P., pasirašė darbų atlikimo akte, taip suklastojo tikrą dokumentą.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis nieko nepasirašinėjo. Jis tik turėjo antspaudą su „S. K.“ vardu. Už žaliuzes buvo sumokėta. Jokių dokumentų nepasirašinėjo, jokių darbų nepriiminėjo, pinigų nemokėjo. Buvo akivaizdu, kad UAB „P. s.“ patalpose buvo sumontuotos žaliuzės. Jis tame procese nedalyvavo.

Liudytojas V. Ū. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad „S. P.“ nedirbo UAB „P. s.“ ir nebuvo įgaliotas spręsti kokius klausimus. Jokių sutarčių su kaltinamuoju nebuvo pasirašęs, antspaudo nedavė. Pagal ketinimo protokolą kaltinamasis neturėjo jokių teisių veikti UAB „P. s.“ vardu. Gavo sąskaitą iš „D. l.“, kad užsisakė žaliuzes. Neapmokėjo sąskaitos už žaliuzes.

Taigi, jau konstatuota ir anksčiau, kad kaltinamasis nedirbo UAB „P. s.“, nebuvo įgaliotas spręsti kokius nors klausimus šios įmonės vardu, taip pat ir pirkti prekes bei paslaugas. Liudytojo V. Ū. teigimu, UAB „P. s.“ žaliuzių neužsisakinėjo, filialo Šiauliuose neturėjo. Dėl šios įmonės vardu išrašytos sąskaitos V. Ū. kreipėsi į policiją (t. 4, b. l. 27). Iš sąskaitos-faktūros SLDL Nr. 1644 matyti, kad ji išrašyta UAB „P. s.“ vardu, adresas – (duomenys neskelbtini), pasirašantis asmuo – teisininkas S. P.. Iš darbų atlikimo akto matyti, kad klientu nurodyta UAB „P. s.“, o pasirašantis asmuo – teisininkas S. P. (t. 4, b. l. 28-29). Kaip jau minėta, beveik visi šioje baudžiamojoje byloje apklausti asmenys kaltinamąjį pažinojo kaip S. P.. Be to, jau konstatuota, kad kaltinamasis 2013-12-31 melagingai UAB V. direktoriui G. Š. prisistatęs UAB P. S. teisininku S. P. bei pateikęs netikrus UAB P. S. rekvizitus ir atspaudą, su UAB V. direktoriumi G. Š. sudarė patalpų subnuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir išsinuomojo 112 m² bendrojo ploto patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Itin svarbu pažymėti, kad policija geležinkelio stotyje tarp kitų kaltinamojo daiktų bei dokumentų aptiko UAB „D. l.“ žaliuzių apmokėjimo pinigų priėmimo kvitus, kurie pasirašyti UAB „P. s.“ vardu, vienas iš kurių pasirašytas S. P. vardu, kitame tėra tik parašas, tačiau labai panašus į pirmąjį, taip pat rastas užsakymas žaliuzėms, pasirašytas irgi labai panašiu parašu, bei sąskaita-faktūra SLDL Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 94-98; t. 3, b. l. 136). Nurodytos aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad būtent kaltinamasis sąskaitoje faktūroje SLDL Nr. (duomenys neskelbtini) bei darbų atlikimo akte įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis bei pasivadinęs neegzistuojančiu UAB P. S. teisininku S. P. šiuos dokumentus pasirašė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamasis pripažintinas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 str. 1 d.

Dėl civilinių ieškinių

Baudžiamojoje byloje buvo pareikšti ieškiniai.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis). Tai reiškia, kad gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (LAT 2K-553/2012).

UAB „A.“ pareiškė 860,00 Lt ieškinį (t. 3, b. l. 186).

Nuosprendžiu jau konstatuota, kad UAB „Ž. L.“ vardu suteiktos paslaugos buvo panaudotos asmeniškai kaltinamojo naudai, todėl nėra pagrindo teigti, jog kaltinamasis asmeniškai nėra atsakingas už tinkamą atsiskaitymą dėl gautų paslaugų. Kaltinamasis piktybiškai pasinaudojo UAB „Ž. L.“ vardu, siekdamas savo naudai įgyti nurodytas prekes bei paslaugas ir neturėdamas tikslo už jas atsiskaityti, t. y. įsigijo 860 litų (249,07 eurų) vertės prekių ir paslaugų, ką patvirtina PVM sąskaita-faktūra, išrašyta 2012-09-03 (t. 3, b. l. 182). Ši žala ieškovui UAB „A.“ nėra atlyginta, žala padaryta tyčiniais, kaltais, neteisėtais kaltinamojo veiksmais, todėl priteistina iš kaltinamojo (CK 6.246-6.249 str.).

Nukentėjusysis M. K. pareiškė 10050,00 Lt (2910,68 Eur) ieškinį (t. 4, b. l. 132).

Nuosprendžiu jau konstatuota, kad kaltinamasis su M. K. sudarė nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ją pasirašė, uždėjęs įmonės atspaudą suklastojo tikrą dokumentą ir išsinuomojo teleskopinį keltuvą MANITOU MT 732, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už atlygį 5000 litų (1448,10 eurų) be PVM per mėnesį, kurio ilgą laiką negrąžino ir nuomos nemokėjo. M. K. parodė, kad kai jam grąžino keltuvą, jis buvo nevažiuojantis, buvo sugedęs reguliavimo „džoistikas“. Viduje ir išorėje buvo kosmetinių pažeidimų. Kaltinamasis panaudodamas suklastotus dokumentus tariamai išsinuomojo keltuvą, nors realiai sutarto nuomos mokesčio nemokėjo, todėl apgaule padarė M. K. žalą - M. K. dėl to neteko galimybės išnuomoti keltuvą bei gauti iš to pajamas.

Byloje reikalinga tiksliai nustatyti, kokio dydžio žala kilo. Ieškovas reikalauja atlyginti 10050,00 Lt žalą. Byloje nustatyta, kad sutartis sudaryta ir keltuvas perduotas 2014-02-03 (t. 4, b. l. 135-141). Tačiau nėra aišku, kada keltuvas buvo grąžintas.

Nukentėjusysis M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš pradžių gavo pinigus už keltuvo nuomą. Tik nepamena, ar mokėjo už pilną mėnesį, ar ne už pilną. Pinigus gavo iš kažkokio užsieniečio. Yra pareiškęs ieškinį 10050 litų. Tą sumą sudaro nuomos laikotarpis iki technikos pristatymo, už kurį buvo neatsiskaityta. Ši suma susidaro už du mėnesius. Viskas buvo suskaičiuota dienomis nuo keltuvo paėmimo momento iki to laiko, kol jis buvo atvežtas. Atmetė sumą, kurią jam jau buvo sumokėję, gavosi likutis 10050 Lt. Buvo susitikęs kaltinamąjį (duomenys neskelbtini). Jis trumpam paėjo į šalį, o atsisukęs kaltinamojo jau neberado. Po to parašė žinutę, kad jis kreipiasi į policiją, tuomet kaltinamasis pradėjo prašyti, kad palauktų iki pietų, iki vakaro. Po to neatsiliepinėjo. Ieškinį paskaičiavo už laikotarpį nuo išnuomojimo dienos iki grąžinimo. Iš tos sumos išskaičiuota suma, kuri jau buvo sumokėta. Ieškinio suma susidarė už du mėnesius plius PVM. Į tą sumą neįtraukė remonto sumos. Keltuvą grąžino vėliau, ne kovo mėnesį. Neprisimena, kada kreipėsi į policiją. Pristatė neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras, išrašytas UAB „P. s.“. Tai buvo ne viena sąskaita. Keltuvas nevažiavo, buvo kosmetiniai pažeidimai tiek išorėje, tiek viduje, buvo sugadinta vairalazdė. Ieškinys buvo surašytas pagal išrašytas sąskaitas faktūras. Ieškinio suma nurodyta su PVM. Pirma kreipėsi į policiją, po to buvo grąžintas turtas. Nežino, kiek laiko praėjo nuo kreipimosi į policiją iki turto gražinimo.

Taigi, M. K. vertinimu, iki keltuvo grąžinimo susidarė du mėnesiai, už kuriuos jis negavo nuomos mokesčio. Su šiuo civilinio ieškovo argumentu yra pagrindas sutikti. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, M. K. į policiją pareiškimu kreipėsi 2014-03-18, prieš tai buvo sutikęs kaltinamąjį 2014-03-14 (t. 4, b. l. 102). Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2014-04-01, viza tęsti ikiteisminį tyrimą uždėta 2014-04-02. Vadinasi, 2014-04-02 keltuvas dar nebuvo grąžintas. M. K. teismo posėdžio metu parodė, kad keltuvas grąžintas vėliau, o ne kovo mėnesį. Taigi, galima daryti neabejotiną išvadą, kad keltuvas nebuvo grąžintas bent jau du mėnesius. Už keltuvo nuomą M. K. gavo 2050 Lt (t. 4, b. l. 103). Sutarta nuomos kaina buvo 5000 Lt, neįskaitant PVM (t. 4, b. l. 148). M. K. posėdžio metu nurodė, kad ieškinio suma yra su PVM. Iš viešos paieškos duomenų (https://www.vmi.lt/cms/informacija-apie-mokesciu-moketojus) pagal PVM mokėtojo kodą nustatyta, kad M. K. yra PVM mokėtojas nuo 2011-09-27. Taigi, yra pagrindas skaičiuoti negautą nuomą su PVM, kadangi sumą išieškojus, M. K. privalės PVM sumokėti (LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 str.). PVM tarifas sutarties metu buvo 21 procentas. Nuo 5000 Lt sutarto nuomos mokesčio susidaro 1050 Lt PVM. Keltuvas nebuvo grąžintas ne mažiau kaip du mėnesius, todėl mokėtina nuomos suma sudaro 12100 Lt. M. K. gavo 2050 Lt, todėl likutis sudaro 10050 Lt (2910,68 Eur).

Ši žala ieškovui nėra atlyginta, žala padaryta tyčiniais, kaltais, neteisėtais kaltinamojo veiksmais, todėl priteistina iš kaltinamojo (CK 6.246-6.249 str.).

UAB „V.“ pareiškė 39338,53 Eur ieškinį (t. 11, b. l. 198-200; t. 12, b. l. 13-15; t. 13, b. l. 177-180).

Nuosprendžiu jau konstatuota, kad kaltinamasis, veikdamas kartu su M. Č. (miręs (duomenys neskelbtini)), dokumentų klastojimo bei sukčiavimo būdu įgijo didelės vertės svetimą, UAB V. priklausantį, turtą - 4248,54 m² fasadinių pastolių, viso 717065 Lt (207676,38 eurų) vertės. Civilinis ieškovas UAB „V.“ sudarydamas pastolių nuomos sutartis sąžiningai tikėjosi gauti iš šios įmonės verslo veiklos pajamų, tačiau tiek, kiek priklauso, jų negavo. UAB „V.“, išnuomojęs pastolius sąžiningam klientui, pajamas būtų gavęs. Pažymėtina, didžiąja dalimi pastolių realiai ir buvo naudojamasi.

Civilinis ieškovas UAB „V.“ net kelis kartus teikė ieškinį, tačiau ieškinyje nėra smulkiai įvardinta, iš ko susidaro reikalaujama suma. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (LR baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 str.). Civilinio ieškinio pagrindas nagrinėjamu atveju yra nusikalstamos veikos, tačiau dydis nėra konkrečiai pagrįstas. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 str. 1 d.). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str. 2 d.). Kadangi civilinė atsakomybė visų pirma yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, BPK nereglamentuojamais atvejais taikytinos ir LR civilinio kodekso nuostatos, nes ieškinį pareiškus atskirai nuo baudžiamosios bylos (BPK 112 str. 1 d.), ieškinys būtų nagrinėjamas standartine ginčo teisena. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad 2013-08-21 iš UAB V. buvo paimta 957,54 m², pastolių, 2014-01-24 - 1571 m² pastolių, 2014-02-20 - 860 m² pastolių, 2014-02-28 - 860 m² pastolių, iš viso - 4248,54 m² pastolių. UAB V. dėl pastolių išrašė sąskaitas-faktūras 1607,18 Lt, 1699,85 Lt, 1607,18 Lt, 4635,95 Lt, 4790,48 Lt, 4635,99 Lt, 4790,53 Lt sumoms, iš viso – 23767,16 Lt. UAB V. gavo apmokėjimus: 1699,85 Lt, 4000 Lt, 4000 Lt, 2000 Lt, iš viso – 11699,85 Lt (t. 7, b. l. 83-86, 121, 123, 125, 127, 130, 132, 134, 135-137, 154). Iš kur susidaro prašoma priteisti 28798,34 Eur suma, ieškinyje nėra paaiškinta. Iš pastolių nuomos sutarties 5 punkto matyti, kad nuomos kaina buvo sutarta 4 Lt už 1 m² plius PVM (21 proc.) (t. 7, b. l. 113). Išnuomotų pastolių kiekis yra žinomas pagal liudytojų parodymus bei perdavimo aktus. Tikslus pastolių grąžinimo arba atitekimo UAB V. žinion laikas nėra aiškus, tačiau galima daryti išvadą, kad tai įvyko iki 2014 m. balandžio pabaigos (24-30 dienomis), kada ir akivaizdžiai išaiškėjo nusikalstamos veikos (t. 7, b. l. 187-188; t. 8, b. l. 77-84). Neaišku, ar visi pastoliai nurodytu metu jau perėjo UAB V. žinion, todėl siekiant neapskaičiuoti nuostolių už per ilgą laikotarpį nuostoliai skaičiuotini iki 2014-04-20 (CK 6.249 str. 1 d.).

Atitinkamai 957,54 m² pastolių nuoma per pilną mėnesį sudarytų 4634,49 Lt (3830,16 Lt + 804,33 Lt PVM), todėl už laikotarpį nuo 2013-08-21 iki 2014-04-20 sudarytų 37175,59 Lt.

Atitinkamai 1571 m² pastolių nuoma per pilną mėnesį sudarytų 7603,64 Lt (6284,00 Lt + 1319,64 Lt PVM), todėl už laikotarpį nuo 2014-01-24 iki 2014-04-20 sudarytų 22238,60 Lt.

Atitinkamai 860 m² pastolių nuoma per pilną mėnesį sudarytų 4162,40 Lt (3440,00 Lt + 722,40 Lt PVM), todėl už laikotarpį nuo 2014-02-20 iki 2014-04-20 sudarytų 8275,24 Lt.

Atitinkamai 860 m² pastolių nuoma per pilną mėnesį sudarytų 4162,40 Lt (3440,00 Lt + 722,40 Lt PVM), todėl už laikotarpį nuo 2014-02-28 iki 2014-04-20 sudarytų 7085,99 Lt.

Iš viso nuomos suma sudarytų 74775,42 Lt. UAB V. gavo apmokėjimus iš viso 11699,85 Lt sumai. Todėl negauta už nuomą suma skaičiuojant nurodytu būdu sudarytų 63075,57 Lt (18267,95 Eur). Kaip minėta, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). UAB V. ne kartą teikė ieškinį byloje, buvo siūlyta ieškinį ir tikslinti, tačiau išsamių argumentų bei įrodymų nebuvo pateikta, todėl teismas nustato, kad UAB V. dėl nemokėto nuomos mokesčio buvo padaryta 18267,95 Eur žala, kuri priteistina iš kaltinamojo. Pažymėtina, kad žalos priteisimas savaime dar nereiškia, jog ją bus įmanoma kada nors išieškoti.

UAB V. ieškiniu taip pat prašo priteisti 10540,19 Eur delspinigių, skaičiuojant už 6 mėnesius nuo prašomos priteisti sumos. Sutarties 19 punkte numatyta, kad nuomininkas, kuris vėluoja pagal sutartį mokėjimo prievolę, moka 0,2 procento dydžio delspinigius už uždelstą sumą. Sąžiningų civilinių sutartinių santykių atveju UAB V. turėtų teisę gauti sutartyje numatytus delspinigius. Tačiau priteistina žalos suma sudaro 18267,95 Eur, todėl delspinigiai skaičiuotini nuo šios sumos, už 182 dienas (nes vasario mėnuo turėjo 28 dienas), ir susidaro 6649,53 Eur suma delspinigių. Tačiau atsižvelgiant į priteistinos žalos dydį, į kitus patenkintus ieškinius, į neaiškias kaltinamojo galimybes padengti tokios nemažos apimties žalą, į tai, kad 0,2 procento dydžio delspinigiai teismų praktikoje neretai laikomi per dideliais, delspinigių dydis mažintinas. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.). Jeigu netesybos aiškiai per didelės, teismas gali netesybas sumažinti (CK 6.73 str. 2 d.). Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes iš kaltinamojo priteistina 3000,00 Eur delspinigių.

Byloje taip pat prašoma priteisti UAB V. išlaidas advokatui – 492,35 Eur. Ieškinys tenkintas iš dalies, patenkinta 54 procentai reikalavimų, todėl UAB V. iš kaltinamojo priteistina 265,87 Eur išlaidų advokatui (BPK 106 str. 2 d., CPK 93 str. 2 d.).

Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų (LR baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d.).

Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų (BK 182 str. 2 d.).

Tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų (BK 300 str. 1 d.).

Tas, kas suklastojo tikrą ar pagamino netikrą fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą ar griežtos atskaitomybės blanką arba pasinaudojo žinomai suklastotu antspaudu, spaudu ar blanku, arba jį realizavo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų (BK 301 str. 1 d.).

Tas, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu (BK 245 str.).

Bausmės paskirtis pagal BK 41 str. 2 d. yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių bei sunkių nusikaltimų kategorijai, bei baudžiamajam nusižengimui (BK 11-12 str.). Nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kai kurias nusikastamas veikas kaltinamasis įvykdė bendrininkų grupėje su M. Č. (BK 60 str.). Kaltinamasis nusikalto būdamas teistas, baustas administracine tvarka. Anksčiau buvo gydomas dėl psichinės sveikatos, tačiau konkrečiu atveju tai netrukdė jam suvokti savo veiksmų. Praeityje ne kartą buvo teisiamas už panašaus pobūdžio nusikaltimus. Nusikalstamomis veikomis buvo įgytas itin didelės vertės turtas, iš kaltinamojo priteistinos gana didelės sumos žalai atlyginti, žalos neatlygintos, be to, ne visi nukentėję fiziniai ir juridiniai asmenys kreipėsi dėl žalos atlyginimo. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus kaltinamajam už nusikaltimų padarymą baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą bei areštą, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį, kontroliuoti jį ateityje, nes kaltinamojo biografija neleidžia daryti išvadą, kad jam gali būti skiriamos švelnesnės bausmės, taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, kadangi nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Bausmės dydis nustatytinas atsižvelgiant į išvardintų bylos aplinkybių visumą, į numatytų bausmių vidurkių dydį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 5 d., paskirtos bausmės subendrintinos tarpusavyje apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriais atvejais yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, taip pat dėl nusikalstamų veikų skirtumo pagal pavojingumą.

Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo suėmimo laikas nuo 2018-04-12 iki 2018-04-26.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 4 dėžės įvairių dokumentų ir daiktų, atiduotų saugojimui į Vilniaus AVPK pagal 2016-06-13 kvitą, serija BBB Nr. APGTS000684 (t. 3, b. l. 161-168). Iš daiktų aprašo matyti, kad dėžėje Nr. 1 saugomi UAB R. H. dokumentai, kurie, jei nėra suklastoti, galėtų būti perduoti bankroto administratoriui UAB „B. A. I. T. P. C.“, tačiau nežinoma, ar bankroto procesas nėra pasibaigęs ir dokumentai tebereikalingi administratoriui. M. Č. M. S. tikėtina, gali būti konfiskuotas ir sunaikintas kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis, tačiau M. Č. šioje baudžiamojoje byloje nefigūruoja. Dėžėje Nr. 2 antspaudai ir klišės, jei nėra originalai ir paimti iš teisėtų savininkų, o yra suklastoti, turėtų būti sunaikinti, tačiau iš jų aprašymo matyti, kad didelė jų dalis su šia baudžiamąja byla nesusiję, apie juos duomenų nėra. Įvairios SIM kortelės, gali būti sunaikintos kaip menkavertės, kadangi tikėtina, jog jau nebėra veikiančios. Bankų kortelės ir su jomis susijusi informacija gali būti perduodama bankams, kadangi banko kortelė paprastai yra banko nuosavybė. Įvairios kanceliarinės prekės gali būti sunaikintos kaip menkavertės; MRT, mini grotuvas, jei nustatyta priklausomybė ir jie nėra nusikalstamų veikų įrankiai, gali būti grąžinti savininkams, priešingu atveju sunaikinti kaip menkavečiai arba konfiskuoti ir sunaikinti. Dėžėje Nr. 3 yra įvairūs dokumentai, banko kortelės, kai kurie daiktai, tikėtina, kartojasi, todėl sunku nustatyti, kas yra, o ko nėra. Jiems taikytina tokia pati tvarka, kaip ir nurodyta dėl antros dėžės. Su S. K. susiję dokumentai, jei nėra suklastoti, gali būti grąžinami S. K.. Dėžėje Nr. 4 esantys įvairių įmonių dokumentai, jei nėra suklastoti, gali būti grąžinami atitinkamoms įmonėms ar asmenims, kurie turi teisę jais disponuoti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad trūksta daug duomenų apie nurodytų daiktų kiekį, teisinį statusą, nėra žinoma, ar jie nėra susiję su kitais vykstančiais ikiteisminiais tyrimais arba, atsižvelgiant į jų pobūdį, dar galimais ikiteisminiais tyrimais. Bylos nagrinėjimo metu prokuroras, kitos institucijos informavo, kad vyksta ir kiti ikiteisminiai tyrimai dėl S. K.. Bet kuriuo atveju nurodyti daiktaisaugotini bent iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes spręstina, kad šiuo metu nėra galimybės spręsti dėl daiktinių įrodymų, kurių didelė dalis net nebuvo byloje nagrinėtų nusikalstamų veikų dalykas, likimo, todėl įgaliotiems prokurorams pavestina nustatyti nurodytas aplinkybes, o įsiteisėjus nuosprendžiui daiktinių įrodymų likimą spręsti teikimais teismui.

Paskutinis 2018-04-26 nuosprendis kaltinamojo atžvilgiu dar nėra įsiteisėjęs, todėl su šiuo nuosprendžiu nebendrintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 4 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (veika su AS B.) ir paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

S. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (veika su AS ., priedo Nr. 1 suklastojimas) ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

S. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (veika su AS B., priedo Nr. 2 suklastojimas) ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

S. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (veika su AS B., priedo Nr. 3 suklastojimas) ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

S. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 301 straipsnio 1 dalį (veika su AS B., suklastoto antspaudo panaudojimas priede Nr. 1) ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

S. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 301 straipsnio 1 dalį (veika su AS B., suklastoto antspaudo panaudojimas priede Nr. 2) ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

S. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (veika su UAB „V.“) ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

S. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (veika su M. K.) ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

S. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (veika su M. K.) ir paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

S. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (veika su UAB „A.“) ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

S. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (veika su R. K.) ir paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

S. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (veika su UAB „V.“) ir paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

S. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (veika su UAB „V.“, įgaliojimo suklastojimas) ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

S. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (veika su UAB „V.“, nuomos sutarties suklastojimas) ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

S. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (veika su UAB „A.“, teisinių paslaugų sutarties suklastojimas) ir paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

S. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (veika su UAB „V.“) ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

S. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (veika dėl UAB „R. H.“ akcijų pirkimo) ir paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

S. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį (veika dėl teismo sprendimo nevykdymo) ir paskirti 30 (trisdešimt) parų arešto.

S. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (veika su UAB „D. L.“, dėl sąskaitos faktūros) ir paskirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

S. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (veika su UAB „D. L.“, dėl darbų atlikimo akto) ir paskirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais ir galutinę subendrintą bausmę S. K. paskirti laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams.

Į bausmės laiką įskaityti S. K. suėmimo laiką nuo 2018-04-12 iki 2018-04-26.

Išteisinti S. K. dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 301 straipsnio 1 dalyje padarymo (veika su AS B., suklastoto antspaudo panaudojimas priede Nr. 3).

Tenkinti UAB „A.“ civilinį ieškinį ir priteisti jai iš S. K. 249,07 Eur (du šimtus keturiasdešimt devynis Eur 07 ct) žalos atlyginimui.

Tenkinti M. K. civilinį ieškinį ir priteisti jam iš S. K. 2910,68 Eur (du tūkstančius devynis šimtus dešimt Eur 68 ct) žalos atlyginimui.

Iš dalies tenkinti UAB „V.“ civilinį ieškinį ir priteisti jai iš S. K. 18267,95 Eur (aštuoniolika tūkstančių du šimtus šešiasdešimt septynis Eur 95 ct) žalos atlyginimui, 3000,00 Eur (tris tūkstančius Eur) delspinigių, 265,87 Eur (du šimtus šešiasdešimt penkis Eur 87 ct) išlaidų advokatui.

Keturių dėžių daiktų ir dokumentų likimą spręsti paduodant teikimus teismui, po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, prokurorui ar jo įgaliotiems asmenims nustačius nuosprendyje nurodytas aplinkybes.

Apeliacinis skundas dėl šio teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus. Teisiamajame posėdyje nedalyvavusiam kaltinamajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos.