Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Dariaus Valkavičiaus kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria pakeistas Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nuosprendis. Panaikinta nuosprendžio dalis dėl solidaraus civilinių ieškinių iš nuteistojo V.K. priteisimo nukentėjusiesiems E. K. ir D. K.; dėl civilinio ieškinio iš nuteistojo V. K. priteisimo nukentėjusiajam R. B.; dėl V. K. laikino nuosavybės teisės apribojimo į 1790 Lt panaudojimo civiliniams ieškiniams užtikrinti ir civiliniai ieškiniai atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu A. F. nuteistas:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas dvejiems metams, nuteistąjį įpareigojant nuo 22 iki 6 val. būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iki 2012 m. lapkričio 29 d. atlyginti nusikaltimais padarytą žalą ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų iki 2012 m. birželio 29 d. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (dėl žinomai nusikalstamu būdu gauto R. B. (R. B.) automobilio įgijimo ir realizavimo) – laisvės apribojimu šešiems mėnesiams;

pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (dėl žinomai nusikalstamu būdu gauto E. K. automobilio įgijimo ir realizavimo) – laisvės apribojimu devyniems mėnesiams;

pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (dėl žinomai nusikalstamu būdu gauto D. K. automobilio įgijimo) – laisvės apribojimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas vieneriems metams ir devyniems mėnesiams, nuteistąjį įpareigojant nuo 22 iki 6 val. būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iki 2012 m. lapkričio 29 d. atlyginti nusikaltimais padarytą žalą ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų iki 2012 m. birželio 29 d. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iš nuteistųjų A. F. ir V. K. priteista solidariai nukentėjusiajam E. K. 10500 Lt ir nukentėjusiajai D. K. 7796 Lt. Iš nuteistojo V. K. priteista nukentėjusiajam R. B. 9000 Lt.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Aiduko pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. F. nuteistas už tai, kad naktį iš 2011 m. kovo 20-osios į kovo 21 d., (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą – E. K. automobilį „VW Passat“, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) 15000 Lt vertės.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad naktį iš 2011 m. balandžio 4-osios į balandžio 5 d., (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą – D. K. automobilį „VW Passat“, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) 14000 Lt vertės.

V. K. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kaune, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens įgijo, žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu būdu – pavogtas, R.B. automobilį „VW Passat“ 10000 Lt vertės, kuris buvo pagrobtas (duomenys neskelbtini), naktį iš 2010 m. gruodžio 2-osios į gruodžio 22 d., laikė jį savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme, išardė jį dalimis, taip padarydamas nukentėjusiam R. B. 9000 Lt turtinę žalą; automobilio variklį Nr. (duomenys neskelbtini) laikė savo garaže, o likusias automobilio dalis V. K. namų kieme, esančiame (duomenys neskelbtini); jų realizuoti nespėjo, nes jas V. K. 2011 m. balandžio 7 d. pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2011 m. kovo 21 d., apie 19 val., ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), iš A. F. per tyrimo nenustatytą asmenį įgijo žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu būdu – pavogtas pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, E. K. automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) 15000 Lt vertės, laikė jį savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme, išardė dalimis bei realizavo dalį automobilio dalių, gaudamas už jas 2500 Lt, taip padarydamas nukentėjusiajam E. K. 10500 Lt turtinę žalą.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2011 m. balandžio 5 d., apie 18 val., ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), iš A. F. per tyrimo metu nenustatytą asmenį įgijo žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu būdu – pavogtas aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, D. K. automobilį „VW Passat“, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) 14000 Lt vertės, laikė jį savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme, ketindamas išardyti jį dalimis ir parduoti, taip padarydamas nukentėjusiajai D.K. 4796 Lt turtinę ir 3000 Lt neturtinę žalą.

Kasaciniu skundu Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 4 d. nutartį ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nuosprendį be pakeitimų.

Taigi apygardos teismas, neteisingai išspręsdamas civilinio ieškinio klausimą, pažeidė BPK 115 straipsnio 1 dalies ir 305 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, sukliudžiusiu apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą pagal apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir priimti teisingą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl civilinio ieškinio išsprendimo

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, t. y. konstatuodamas, jog šioje byloje nenustatytas faktinis ir teisinis priežastinis ryšys tarp nuteistojo V. K. padarytų veikų ir kilusių padarinių, nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl iš minėto nuteistojo solidariai priteistų civilinių ieškinių nukentėjusiesiems padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti ir dėl to pažeidė BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Kolegija pažymi tai, kad baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis). Tai reiškia, kad gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys.

Nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu nuteistajam A. F. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl šiame pranešime nurodytu laiku ir aplinkybėmis pagrobtų automobilių, priklausančių nukentėjusiesiems E. K. ir D. K. Šis nuteistasis buvo įtariamas, kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje. Nuteistasis V. K. buvo įtariamas tuo, kad „... iš tyrimo metu tiksliai nenustatyto asmens įgijo ir realizavo R. B. priklausantį automobilį bei kad iš A. F. per tyrimo metu nenustatytą asmenį įgijo ir realizavo E. K. ir D. K. priklausančius automobilius, žinodamas, kad minėtas turtas gautas nusikalstamu būdu“. V. K. buvo įtariamas, kaltinamas bei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimais nuteistas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 189 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Pažymėtina, kad viso proceso metu nuteistasis V. K. nebuvo įtariamas ir kaltinamas bet kokia forma bendrininkavęs su nuteistuoju A. F. dėl automobilių, priklausančių nukentėjusiesiems E. K. ir D. K., pagrobimo bei nebuvo įtariamas ir kaltinamas dėl nukentėjusiojo R. B. automobilio pagrobimo ar bendrininkavimo pagrobiant šį automobilį.

Tiek turtinė, tiek neturtinė žala visiems nukentėjusiesiems buvo padaryta būtent dėl automobilių pagrobimo ir juose buvusio turto praradimo. Priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė solidarios atsakomybės taikymo sąlygas ir teisingai konstatavo, kad šioje byloje nėra priežastinio ryšio tarp nuteistojo V. K. veikos (nusikalstamu būdu gauto turto (automobilių) realizavimo) ir A. F. veika (pagrobtų automobilių) padarytos nukentėjusiesiems turtinės ir neturtinės žalos, t. y. kad nagrinėjamoje byloje nėra vienos iš solidariosios atsakomybės sąlygų, leidžiančios iš abiejų minėtų nuteistųjų solidariai priteisti civilinius ieškinius nukentėjusiesiems padarytai žalai atlyginti.

Be to, apeliacinės instancijos teismo skundžiama nutartimi yra palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kurioje iš nuteistojo A. F. priteisti civiliniai ieškiniai nukentėjusiesiems E. K. ir D. K.. Ikiteisminis tyrimas dėl R. B. automobilio vagystės atliekamas BPK 174 straipsnyje nustatyta tvarka. Kasacinėje instancijoje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad šis tyrimas yra nutrauktas, vadovaujantis BPK 212 straipsnio nuostatomis ar kitais baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais pagrindais. Todėl, priešingai nei teigia kasatorius, nukentėjusysis R. B. turi teisę pareikšti civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kaltiems asmenims minėtame ikiteisminiame tyrime, kuris, beje, net nėra sujungtas su šia nagrinėjama baudžiamąja byla.

Apibendrindama kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje spręsdamas civilinio ieškinio klausimą ir panaikindamas solidarų civilinių ieškinių priteisimą iš nuteistojo V. K. nukentėjusiesiems E. K. ir D. K. bei civilinio ieškinio priteisimą iš nuteistojo V.K. nukentėjusiajam R. B., nepadarė esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo (BPK 350 straipsnio 5 dalies reikalavimų).

Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo arba naikinimo pagrindų kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo sprendimas, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintinas teisėtu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą atmesti.