Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. V. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. V. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. gruodžio 16 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal V. V. pareiškimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V., M. P. ir N. S. nuteisti už tai, kad 2009 m. birželio 10 d., nuo 17.00 iki 22.00 val., prie tvenkinio (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, alkoholiniais gėrimais nugirdė nepilnametę D. K., gimusią (duomenys neskelbtini), pasinaudodami dėl girtumo bejėgiška nukentėjusiosios būkle, tenkino lytinę aistrą prieš jos valią. V. V. ir M. P., būdami apsvaigę nuo alkoholio, tenkino lytinę aistrą oraliniu bei kitokio fizinio sąlyčio būdu, N. S. šiuos seksualinio prievartavimo veiksmus filmuojant mobiliojo ryšio telefonu, rinko informaciją apie privatų nukentėjusiosios D. K. gyvenimą. N. S. prie tvenkinio stovėjusiame automobilyje „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu su nukentėjusiąja D. K.. Seksualinės prievartos metu dėl burnos gleivinės nubrozdinimo ir poodinės kraujosruvos kairėje kojoje nuteistieji padarė D. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl patirtos seksualinės ir psichinės prievartos nesunkiai sutrikdė jos sveikatą.

V. V. nuteistas ir už tai, kad 2009 m. birželio 10 d., nuo 20.00 iki 22.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), miško kelyje (duomenys neskelbtini), automobilyje BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užrakinęs automobilio dureles iš vidaus, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai D. K. pabėgti, lytiškai santykiavo prieš nukentėjusiosios valią vaginaliniu būdu bei tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu. Parvežęs nukentėjusiąją į namus, demonstravo jai mobiliojo ryšio telefonu neteisėtai rinktą informaciją apie privatų nukentėjusiosios gyvenimą, panaudodamas ją kaip psichinės prievartos priemonę siekiant įbauginti, kad ji nesikreiptų į teisėsaugos institucijas. Dėl patirtos seksualinės ir psichinės prievartos D. K. sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta.

Pagrįsdamas BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, nuteistasis nurodo, kad nukentėjusiosios D. K. parodymai yra akivaizdžiai melagingi, ir tai įrodė Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. liepos 5 d. nuosprendyje. Nukentėjusioji nurodė, kad buvo nugirdyta, silpnai jautėsi, miegojo, kad būdama bejėgiškos būklės buvo išžaginta, išprievartauta, kad neturėjo į ką šauktis pagalbos. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad 2009 m. birželio 10 d., apie 17 val., netoliese to paties tvenkinio poilsiavo būrelis žmonių. Jei D. K. būtų reikėję pagalbos, tie žmonės tikrai būtų išgirdę ir iškvietę policiją. Be to, vežant D. K. namo, nuteistieji buvo sustoję miško aikštelėje, tuo metu prie jų privažiavo A. V. ir paprašė nedelsiant išvykti iš jam priklausančios poilsiavietės. Taigi, D. K. tikrai galėjo šauktis pagalbos, jei jos būtu reikėję. Specialisto išvada Nr. G 882/09 (03) paneigia bet kokią tikimybę, jog V. V. lytiškai santykiavo su D. K., taip pat patvirtina nukentėjusiosios parodymų nepatikimumą, nes nei ant išorinių, nei ant vidinių lytinių D. K. organų jokių sužalojimų nėra, mergystės plėvėje tik seni plyšimai, o makšties gleivinė nesužalota.

Pagrįsdamas BPK 444 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pagrindą, nuteistasis nurodo, kad Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismo išvados pagrįstos prielaidomis, teismas pažeidė procesines teisės normas, susijusias su įrodinėjimu, nemotyvuotai atmetė gynybos pateiktus duomenis, dėl to padarė neteisingas išvadas, turėjusias esminės reikšmės neteisingo nuosprendžio priėmimui. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino nukentėjusiosios parodymų patikimumo, įrodymus tyrė nesilaikydamas BPK 20 straipsnio reikalavimų. Apylinkės teismo nuosprendis buvo pagrįstas vien melagingais D. K. parodymais, teismas bylą nagrinėjo atmestinai, šališkai, nevisapusiškai, nesivadovavo ekspertų išvadomis, liudytojų parodymais. Be to, pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2011 m. spalio 5 d. prokurorės prašymą pakeisti kaltinamiesiems V. V., M. P. ir N. S. kaltinime nurodytų veikų faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, pažeidė BPK 256 straipsnio 3 dalies reikalavimus, teisiamojo posėdžio neatidėjo, tokiu būdu pažeisdamas kaltinamojo teises. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad Plungės rajono apylinkės teismo piktnaudžiavimą įrodė Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžiu panaikindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį. Kasacinės instancijos teismas panaikindamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikdamas galioti be pakeitimų pirmosios instancijos teismo nuosprendį, suteikė prioritetą D. K. ir jos motinos melagingiems parodymams. Pasak nuteistojo, tai akivaizdus nusikalstamas piktnaudžiavimas, kasacinėje nutartyje nepateikta motyvuota apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių kritika, nenurodyti teisiniai argumentai dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, o išsakytos abejonės dėl apeliacinio teismo nuosprendyje išdėstytų teisės taikymo motyvų ir argumentų yra nepakankamos nuosprendžio naikinimui. Kasacinės instancijos teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriame neteisingai nustatytos bylos aplinkybės. Nuteistasis mano, kad tai sudaro teisinį pagrindą bylos atnaujinimui dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Pagrįsdamas BPK 444 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, nuteistasis nurodo, kad nagrinėjamu atveju atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas bei nepagrįstas nuosprendis. Pasak nuteistojo, tai sudaro pagrindą bylos atnaujinimui dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad atvykęs įgaliotinis matydamas girtą, sužalotą nepilnametę merginą, nedelsdamas privalėjo ją vežti apžiūrai daktarams, ekspertams, prieš tai patikrinęs alkotesteriu D. K. girtumą, tačiau nukentėjusiosios kraujas nustatyti girtumui paimtas tik 01:45 val. Ikiteisminio tyrimo pareigūnė L. A. apklausos metu paprašydavo V. V. pasirašyti ant tuščių lapų, nes apklausai neturėdavo laiko, taip pat dėl asmeninių priežasčių į bylą neįtraukė pagrindinio liudytojo A. V., kuris matė nukentėjusiosios būseną nuo 18:30 val. iki 19:00 val. Taipogi nebuvo apklausti nuteistojo kaimynai O. N., J. J. ir L. bei E. B., kurie matė V. V. su D. K. nuo 19:00 val. iki 20:00 val. Byloje nėra pateiktos telefoninių skambučių išklotinės, ant nukentėjusiosios rūbų lytinį aktą ar lytinės aistros tenkinimą patvirtinančių pėdsakų neieškota, nuteistųjų kūnai ir automobilis neapžiūrėti, morfologinis ląstelių tyrimas nedarytas, citologinė ekspertizė nepaskirta. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad prokurorė, matydama ekspertizės išvadas, jog dar būdama mažametė D. K. turėjo lytinių santykių, šiomis aplinkybėmis nesidomėjo. Nuteistasis mano, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo.

Pagrįsdamas BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą pagrindą, nuteistasis nurodo, kad yra aplinkybių kurių teismas nenagrinėjo ir aplinkybių, kurios teismui buvo nežinomos. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, su kuo dar būdama mažamete D. K. turėjo lytinių santykių. Teismas taip pat nežinojo, kad yra ikiteisminio tyrimo metu neapklaustų liudytojų: nebuvo apklaustas A. V., nuteistojo kaimynai L. ir E. B., O. N., J. J., į kuriuos D. K. galėjo šauktis pagalbos, jei nukentėjusiajai būtų grėsęs pavojus. D. K. nurodė, kad buvo labai girta, bejėgė, taigi nuteistojo kaimynai tikrai būtu pastebėję labai girtą merginą, kad nukentėjusioji buvo bejėgiškos būsenos, kad negalėjo pati išlipti iš N. S. automobilio.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. V. skundas atmetamas.

Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. gruodžio 16 d. nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal nuteistojo V. V. pareiškimą, bei Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo skundas, yra teisėti ir pagrįsti, priimti tinkamai įvertinus visas nuteistojo nurodytas aplinkybes bei motyvuotai konstatavus, kad jų negalima pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis.

BPK 443 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos BPK 444 straipsnyje. BPK 444 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Taigi aplinkybės, išvardintos BPK 444 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nustatomos tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, o kitokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, nurodytos 4 punkte, nustatomos atliekant tyrimą BPK 446 ir 447 straipsnių nustatyta tvarka. Kitokiomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį.

Kaip matyti iš nuteistojo V. V. skundo, prašydamas atnaujinti baudžiamąją bylą, jis įsitikinęs, kad nukentėjusioji D. K. davė melagingus parodymus, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai įvertino įrodymus, o tam turėjo įtakos teismo subjektyvus vertinimas, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorės darbo brokas. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju bylos medžiagoje nėra duomenų apie priimtą ir įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuriuo būtų nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas, nagrinėjusių bylą teisėjų ar ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų nusikalstamas piktnaudžiavimas, todėl nėra ir BPK 444 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytų naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą. Nuteistasis skunde nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų gynėjo apeliacinį skundą, 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžiu panaikindamas Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nuosprendį įrodė nukentėjusiosios D. K. parodymų melagingumą, ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorės ir pirmosios instancijos teismo piktnaudžiavimą. Šie skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Šiuo atveju Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka nagrinėdamas baudžiamąją bylą sprendė Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžiu D. K. nebuvo pripažinta kalta dėl melagingų parodymų davimo, o teisėjai, ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar prokurorė – dėl piktnaudžiavimo. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendis buvo panaikintas ir paliktas galioti Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nuosprendis be pakeitimų. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, BPK 444 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose imperatyviai nurodyta, kad tiek įrodymų melagingumas ir jų netikrumas, tiek nusikalstamas teisėjų ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų piktnaudžiavimas turi būti nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, o šiuo atveju tokios aplinkybės neegzistuoja.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad nuteistojo V. V. skunde nurodytos aplinkybės taip pat negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme. Nuteistasis V. V. prašo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, iš esmės remdamasis tuo, jog baudžiamąją bylą, kurioje jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 161 straipsnio 2 dalį, 168 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 3 dalį, 149 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį, nagrinėję pirmosios instancijos ir kasacinės instancijos teismai netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, t .y. nepagrįstai rėmėsi melagingais nukentėjusiosios parodymais, neteisingai įvertino byloje esančius vaizdo įrašus, kompleksinės teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizės išvadą, specialisto išvadą. Nuteistasis mano, kad byloje nėra jokių objektyvių jo kaltę padarius jam inkriminuotus nusikaltimus pagrindžiančių įrodymų. Pažymėtina, kad nagrinėjant nuteistojo V. V. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties, baudžiamosios bylos įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, o tik tikrinama, ar nėra BPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų bylai atnaujinti. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas nėra pagrindai, kuriais remiantis baudžiamoji byla atnaujinama dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Įrodymų įvertinimas, priimant teismo baigiamąjį aktą, yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, nes teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo atliktas nusikalstamų veikų kvalifikavimas buvo patikrintas nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose. Nors Klaipėdos apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų gynėjo apeliacinį skundą, 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžiu V. V. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų išteisino, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. vasario 5 d. nutartimi panaikindamas šį nuosprendį ir palikdamas galioti Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nuosprendį, išaiškino, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, neįvertino įrodymų kaip visumos, tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Atkreiptinas dėmesys, jog išnagrinėjęs baudžiamąją bylą kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. vasario 5 d. nutartyje iš esmės pasisakė dėl nuteistojo argumentų, kuriais remdamasis jis prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartį. Tiek pirmosios, tiek ir kasacinės instancijos teismai išsamiai motyvavo savo išvadas dėl nukentėjusiosios D. K. parodymų patikimumo, teismo psichiatrijos–psichologijos ekspertizės išvados ir kitų įrodymų pagrįstumo. Aplinkybė, jog nuteistasis V. V. nesutinka su pirmosios ir kasacinės instancijos teismo išvadomis, padarytomis įvertinus bylos medžiagoje esančius duomenis, ir prašo iš naujo juos įvertinti, nelaikytina naujai paaiškėjusia bei nėra pagrindas iš naujo pradėti procesą.

Nuteistasis skunde nurodo, jog teismas nežinojo, kad yra ikiteisminio tyrimo metu neapklaustų liudytojų: nebuvo apklaustas A. V., nuteistojo kaimynai L. ir E. B., O. N., J. J., į kuriuos D. K. galėjo šauktis pagalbos, jei nukentėjusiajai būtų grėsęs pavojus. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. lapkričio 13 d. nutarimu (t. 4, b. l. 163-164) buvo pradėtas procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Šio proceso metu buvo apklausti liudytojai V. S. (t. 4, b. l. 169-171, 182-183), D. S. (t. 4, b. l. 177), A. V. (t. 4, b. l. 174-175, 180-181), taip pat nukentėjusioji D. K. (t. 4, b. l. 172-173). J. J. apklausti nepavyko, nes ji gyvena ir dirba užsienyje (t. 4, b. l. 168). Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. gegužės 11 d. nutarimu (t. 4, b. l. 185-187) procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nutrauktas, kadangi apklausti asmenys nenurodė jokių aplinkybių, kurios įrodytų, kad nuteistasis V. V. yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę nusikalstamą veiką, negu ta, už kurią jis nuteistas, ir pagrįstai leistų abejoti apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumu. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 9 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartimis šis nutarimas paliktas nepakeistu. Aukštesniojo teismo vertinimu, tai, kad liudytojų A. V., D. S., V. S. parodymai ir jų nurodytos aplinkybės nebuvo įvertintos taip, kaip jas vertina nuteistasis, be to, tai, kad liudytojais nebuvo apklausti O. N., L. ir E. B., nesudaro pagrindo atnaujinti bylos procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, nuteistasis V. V., nurodydamas, kad būtina liudytojais apklausti minėtus asmenis, siekia paneigti bejėgišką nukentėjusiosios būklę, kuri byloje pagrįsta objektyvių įrodymų visuma. Vien dėl nukentėjusiąją apibūdinančių papildomų duomenų gavimo nėra pagrindo atnaujinti bylos procesą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad nėra pagrindo nuteistojo V. V. nurodytų aplinkybių pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, dėl kurių galimas baudžiamosios bylos atnaujinimas pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies nuostatas. Įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo galimybę numatė tik esant esminės klaidos atvejams, tačiau tokių šiuo atveju nenustatyta. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 3 d. nutartimi pagrįstai atmetė nuteistojo skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. gruodžio 16 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal V. V. pareiškimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. V. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.