Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. V. skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. kovo 25 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. V. prašymas peržiūrėti jo baudžiamąją bylą ir sušvelninti jam paskirtas bausmes arba kitokiu būdu palengvinti jo teisinę padėtį atsižvelgiant į nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) pakeitimus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu V. V. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už grupinius nusikaltimus pagal BK 161 straipsnio 2 dalį – areštu 40 parų, pagal BK 168 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal BK 150 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 6 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams. Nuteistas už vieno įvykdytus nusikaltimus pagal BK 149 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 6 metams 6 mėnesiams, pagal BK 150 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 6 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė už grupinius nusikaltimus dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme paskirta už vieno įvykdytus nusikaltimus ir V. V. paskirta galutinė subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo. Nuosprendis įsiteisėjo 2013 m. vasario 5 d.

2. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžiu nuteistojo V. V. ir kitų nuteistųjų gynėjo advokato M. K. apeliacinis skundas tenkintas, ir V. V. už grupinius nusikaltimus pagal BK 161 straipsnio 2 dalį, 168 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 3 dalį, taip pat už vieno įvykdytą nusikaltimą pagal BK 149 straipsnio 3 dalį išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartimi nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą kasacinis skundas tenkintas ir Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendis panaikintas, paliekant galioti Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nuosprendį be pakeitimų.

4. Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmuose 2025 m. kovo 4 d. buvo gautas nuteistojo V. V. prašymas peržiūrėti 2011 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes ir jas sušvelninti ar kitokiu būdu palengvinti jo teisinę padėtį, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais BK pakeitimais.

5. Skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. kovo 25 d. nutartimi nuteistojo V. V. prašymas atmestas. Nutartyje nurodyta, kad nauji BK pakeitimai BK 161 straipsnio 2 dalies ir BK 168 straipsnio 1 dalies nepakeitė ir nepapildė. Pakeista BK 149 straipsnio 3 dalis, sugriežtinta minimali laisvės atėmimo bausmės sankcija nuo 3 metų iki 4 metų, maksimali 10 metų nepakeista. Pakeista BK 150 straipsnio 3 dalis, sugriežtinta minimali laisvės atėmimo bausmės sankcija nuo 2 metų iki 3 metų, maksimali 10 metų nepakeista. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad BK 149 straipsnio 3 dalies ir BK 150 straipsnio 3 dalies pakeitimai nuteistojo teisinės padėties nelengvina, nuteistojo prašymas dėl bausmės sušvelninimo atmestinas, nesant pagrindo taikyti BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatų.

II. Skundo argumentai ir prašymai

6. Nuteistasis V. V. skunde nurodo, kad su Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. kovo 25 d. nutartimi nesutinka ir prašo peržiūrėti jo atžvilgiu priimtą nuosprendį bei sušvelninti jam paskirtą bausmę. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1. Teigia, jog bylą peržiūrėti buvo paskirtas tas pats teisėjas, kuris jį nuteisė nepagrįstai, vadovaudamasis vien melagingais parodymais bei prielaidomis. Taigi, tas pats Teisėjas negali keisti savo šališko sprendimo ir lengvinti jo (V. V.) teisinės padėties. Prašo pritaikyti naują įstatymą ir atlikti teisinį vertinimą pagal naująjį kodeksą, atsižvelgiant į jo atliktus veiksmus ir nuteisimo aplinkybes, taip pat atsižvelgti į tai, kad jis prisipažino, kaip numatyta BK 59 straipsnio l dalyje. Be to, tik jis moka priteistą žalą nukentėjusiajai.

6.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2013 m. kovo 12 d. rašte „Dėl nuosprendžio vykdymo“ nurodyta, kad (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate gautas Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nuosprendis bei 2013 m. vasario 12 d. patvarkymas dėl įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo, pagal kurį jis (V. V.) siunčiamas atlikti 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Tačiau Lietuvos kalėjimų tarnybos (Duomenys neskelbtini) kalėjimo 2023 m. sausio 17 d. pažymoje apie atliekamą bausmę nurodyta, kad V. V. bausmės pradžia 2019 m. birželio 19 d., o pabaiga 2027 m. birželio 19 d., t. y. bausmė 8 metai laisvės atėmimo. Nuteistajam nesuprantama dėl kokių priežasčių laisvės atėmimo vietų įstaigos sistemoje nurodyta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, t. y. didesnė 1 metais 6 mėnesiais nei nurodyta 2013 m. kovo 12 d. rašte „Dėl nuosprendžio vykdymo“.

7. Atsiliepimo į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų nustatytu terminu negauta.

III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. V. skundas atmetamas.

8. Apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėjęs skundo nagrinėjimui pateiktus baudžiamosios bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir įvertinęs nuteistojo skundo argumentus konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai atmetė nuteistojo prašymą sušvelninti jam skirtą bausmę nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusių BK pakeitimų pagrindu.

9. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tai bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Veikos nusikalstamumą panaikina toks įstatymas, kuriame nebenumatyta buvusios nusikalstamos veikos sudėtis arba sumažinta jos sudėtis, numatant naujus arba atsisakant buvusių jos sudėties požymių. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią taip pat ir tuo atveju, jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir pan.

10. Įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Taigi, BPK 362¹ straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį įstatymas.

11. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573, kuriuo pakeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsniai ir kodeksas papildytas 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais (toliau – 2024 m. balandžio 25 d. įstatymas). Pažymėtina, kad 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo 50 straipsnis buvo pakeistas 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033. Taip pat nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060, kuriuo pakeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsniai ir priedas (toliau – 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas).

12. Kaip minėta šios nutarties 1 punkte, Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu, kuris Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartimi panaikinus Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendį, paliktas galioti, V. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 161 straipsnio 2 dalyje, 168 straipsnio 1 dalyje, BK 150 straipsnio 3 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 149 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta galutinė subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Nagrinėjamu atveju nuteistasis, atsižvelgdamas į baudžiamojo įstatymo pakeitimus, prašo palengvinti jo teisinę padėtį ir sušvelninti Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu, kuris Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartimi panaikinus Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendį, paliktas galioti, jam paskirtą bausmę.

13. Pažymėtina, kad įsigaliojusiu įstatymu pakeista BK 149 straipsnio 3 dalis, nurodant minimalų laisvės atėmimo bausmės dydį, kuris vietoje buvusių 3 mėnesių, padidėjo iki kelių metų, o BK 150 straipsnio 3 dalyje numatyta minimali bausmė nuo 2 metų, padidėjo iki 3 metų. Šiuo įstatymu yra nustatyta griežtesnė atsakomybė nei buvo numatyta redakcijoje, galiojusioje nusikalstamų veikų padarymo metu. Todėl naujausioji įstatymo redakcija nėra nuteistojo teisinę padėtį švelninantis įstatymas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BK 3 straipsnio 3 dalį, baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Taigi šioje dalyje 2024 m. lapkričio 7 d. Nr. XIV-3060 įstatymas sunkina nuteistojo V. V. teisinę padėtį, todėl grįžtamosios galios neturi. Dabartinėje BK 161 straipsnio 1 dalies sankcijoje atsirado alternatyvi arešto bausmė, tačiau nuteistojo padarytoms veikoms, pagal BK 161 straipsnio 2 dalį, 168 straipsnio 1 dalį naujieji pakeitimai jokios teisinės reikšmės neturi, kadangi minėtų straipsnių dispozicijos ir sankcijos nuo 2025 m. vasario 1 d. nebuvo keičiamos.

14. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu buvo priimti ir BK normų, reglamentuojančių bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir bausmių skyrimo taisykles, pakeitimai, tačiau remiantis 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo, pakeisto 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033, 50 straipsnio 3 dalimi, šios asmenų teisinę padėtį lengvinančios nuostatos gali būti taikomos tik toms iki 2025 m. vasario 1 d. padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose. Taigi, įvertinus tai, kad nuteistojo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis aukščiau minėtas nuosprendis yra įsiteisėjęs bei vykdomas, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK bendrosios dalies pakeitimai, reglamentuojantys bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir bausmių skyrimo taisykles, nuteistojo teisinės padėties švelninimui įtakos neturi.

15. Skunde nuteistasis iš esmės nesutinka su pirmosios ir kasacinės instancijos teismų išvadomis dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje ir neteisingu jų vertinimu, tuo pačiu įvardindamas, kad buvo padaryti baudžiamojo proceso normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimai, prašo taikyti jo atžvilgiu BK 59 straipsnio 1 dalies nuostatas ir tokiu būdu švelninti jam paskirtą bausmę, atsižvelgti į tai, kad jis moka priteistą žalą nukentėjusiajai. Tačiau šios nuteistojo nurodytos aplinkybės nepatenka į BPK 362¹ straipsnyje reglamentuojamų klausimų sąrašą bei nesąlygoja paskirtosios bausmės peržiūrėjimo, ją švelninant. Šiame skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas BPK 364 straipsnyje numatyta tvarka nagrinėdamas skundus dėl apylinkės teismo nutarčių nuosprendžių vykdymo procese, tikrina tik tokių nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, nes teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, jis negali būti peržiūrėtas ir keičiamas, negali būti analizuojami ir motyvuojami kaltės, veiksmų kvalifikavimo ar bausmės klausimai, negali būti abejojama jo teisingumu ar jis iš naujo patvirtinamas, todėl minėti klausimai nebesprendžiami. Tuo tarpu šioje proceso stadijoje sprendžiama, ar apylinkės teismas tinkamai išsprendė BPK 362¹ straipsnio nuostatų taikymą, t. y. ar priimant teismo nutartį buvo tinkamai vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis, ar nebuvo padaryta esminių BPK nuostatų pažeidimų.

16. Nuteistojo skunde, be kita ko, keliamas ir pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumo klausimas. Nagrinėjamu atveju teismo šališkumas grindžiamas tuo, kad nuteistojo prašymą, sušvelninti Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu, paskirtą bausmę, išnagrinėjo tas pats teisėjas, kuris ir priėmė minėtą apkaltinamąjį nuosprendį. Šiuo aspektu pažymėtina, tai jog vadovaujantis BPK 362¹ straipsnio 1 dalimi, tokį prašymą būtent ir nagrinėja vėliausią nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik kurio nors proceso dalyvio nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo. Šališku pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėja nors vienas teisėjas, negalintis dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Šiame straipsnyje pateiktas teisėjo nušalinimo pagrindų sąrašas nėra baigtinis, jo 1 dalies 4 punktas leidžia grįsti nušalinimą ir kitomis šiame straipsnyje konkrečiai neįvardytomis aplinkybėmis, tačiau keliančiomis pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu. Taigi, esant BPK 58 straipsnio 1 ar 2 dalyse nurodytiems nušalinimo pagrindams, teisėjas privalo nusišalinti ar gali būti nušalintas (BPK 59 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog tam, kad būtų eliminuotas teismo šališkumas, BPK nuostatos bylos nagrinėjimo teisme dalyviams suteikia teisę reikšti nušalinimus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistojo V. V. prašymą apylinkės teismas išnagrinėjo nerengdamas teismo posėdžio, kaip numatyta BPK 362¹ straipsnio 3 dalyje, apie tai pranešdamas pačiam nuteistajam. Pranešime buvo išaiškintos jo teisės pareikšti prašymus, nušalinimus, pateikti atsiliepimus, tačiau nuteistasis prašymo dėl nušalinimo teismui nepateikė. Taigi, nuteistojo keliamos abejonės dėl teisėjo nešališkumo nagrinėjant jo prašymą yra nepagrįstos.

17. Atsakant į skundo argumentus apie tai, kad laisvės atėmimo vietų įstaigos sistemoje nurodyta, jog V. V. paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, t. y. didesnė 1 metais 6 mėnesiais nei nurodyta 2013 m. kovo 12 d. rašte „Dėl nuosprendžio vykdymo“, pažymėtina, kad Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu V. V. paskirta galutinė subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Iš 2013 m. kovo 12 d. rašto (pateiktas prie skundo) turinio matyti, kad šiame rašte klaidingai nurodyta Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio data, t. y. nurodyta 2013 m. kovo 4 d., taip pat klaidingai nurodyta, kad V. V. siunčiamas atlikti 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Vis tik, nepaisant to, kad minėtame rašte padaryti aiškūs rašymo apsirikimai, laisvės atėmimų vietų įstaigai buvo pateiktas patvarkymas dėl nuosprendžio vykdymo bei Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nuosprendis. Taigi, akivaizdu, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos (Duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 17 d. pažymoje apie atliekamą bausmę teisingai nurodyta, kad V. V. paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Todėl nuteistojo teiginiai apie tai, kad jis turi atlikti 1 metais 6 mėnesiais didesnę bausmę, nei jam buvo paskirta minėtu nuosprendžiu, atmestini kaip nepagrįsti.

18. Apygardos teismas pažymi ir tai, kad naujos baudžiamojo įstatymo redakcijos įsigaliojimas savaime nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam paskirtas bausmes. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, taigi ją naikinti nuteistojo skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistojo skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo V. V. skundą ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. kovo 25 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.