Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

V. V., M. P. ir N. S. perduoti teismui ir nuteisti už tai, kad 2009 m. birželio 10 d., laikotarpiu nuo 17-tos val. iki 22-os val., prie tvenkinio (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, sidru ir degtine nugirdė nepilnametę D. K., gim. (duomenys neskelbtini), pasinaudodami dėl girtumo bejėgiška jos būkle, tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąja prieš jos valią. Nuteistieji V. V. ir M. P., būdami apsvaigę nuo alkoholio, tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu – paeiliui varpą įvesdami į nukentėjusiosios D. K. burną, kitokiu fizinio sąlyčio būdu – liesdami savo lytiniais organais nukentėjusiosios sėdmenis. Šiuos seksualinio prievartavimo veiksmus nuteistajam N. S. filmuojant mobiliuoju telefonu, nuteistieji rinko informaciją apie privatų nukentėjusiosios D. K. gyvenimą. Nuteistasis N. S. prie tvenkinio stovėjusiame automobilyje „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu – varpą įvesdamas į nukentėjusiosios D. K. burną. Seksualinės prievartos metu dėl burnos gleivinės nubrozdinimo ir poodinės kraujosruvos kairėje kojoje nuteistieji nukentėjusiajai D. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o dėl patirtos seksualinės ir psichinės prievartos nukentėjusiajai D. K. sveikatą sutrikdė nesunkiai, kadangi laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 20 d. iki 2009 m. rugsėjo 9 d. nukentėjusioji buvo laikino psichikos sutrikimo – potrauminio streso – būsenos.

V. V. nuteistas ir už tai, kad 2009 m. birželio 10 d., laikotarpiu nuo 20-tos iki 22-os val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), automobilyje (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užrakinęs automobilio dureles iš vidaus, tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajai pabėgti, lytiškai santykiavo prieš nukentėjusiosios valią vaginaliniu būdu – įvesdamas varpą į nukentėjusiosios makštį, tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu – įvesdamas varpą į nukentėjusiosios burną. Parvežęs nukentėjusiąją į namus, demonstravo jai mobiliuoju telefonu neteisėtai rinktą informaciją apie privatų nukentėjusiosios gyvenimą, panaudodamas ją kaip psichinės prievartos priemonę, siekiant įbauginti, kad ji nesikreiptų į teisėsaugos organus. Dėl patirtos seksualinės ir psichinės prievartos D. K. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, kadangi nuo 2009 m. birželio 20 d. iki 2009 m. rugsėjo 9 d. nukentėjusioji buvo laikino psichikos sutrikimo – potrauminio streso – būsenos.

Apeliaciniame skunde nuteistųjų V. V., M. P. ir N. S. gynėjas tvirtina, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismo išvados pagrįstos prielaidomis, teismas pažeidė procesines teisės normas, susijusias su įrodinėjimu, nemotyvuotai atmetė gynybos pateiktus duomenis, dėl to padarė neteisingas išvadas, turėjusias esminės reikšmės neteisingo nuosprendžio priėmimui.

Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, o baudžiamoji atsakomybė negalima. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kaip svarbu nustatyti nusikalstamos veikos subjektyvųjį požymį – kaltę ir konkrečią jos formą – tyčią ar neatsargumą, apie būtinumą kaltę įrodyti. Apeliaciniame skunde tokios išvados pagrindžiamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėmis nutartimis Nr. 2K-671/2010, 2K-500/2010, 2K-202/2006.

Nesutikdamas su V. V., M. P. ir N. S. pripažinimo kaltais pagal BK 161 str. 2 d. dėl nepilnametės nukentėjusiosios D. K. nugirdymo, apibūdindamas šios nusikalstamos veikos sudėtį, nuteistųjų gynėjas apeliaciniame skunde neneigia, kad 2009-06-10 nuteistieji alkoholinius gėrimus vartojo, kad tai darė kartu su D. K., tačiau gynėjas tvirtina, kad nė vienas iš nuteistųjų nesuvokė, kad alkoholį vartoja su vaiku. Tiek D. K. fizinės savybės – kūno sudėjimas, akivaizdi branda, išryškinta itin atvira apranga, tiek ir jos elgesys – sutikimas važiuoti su nuteistaisiais prie tvenkinio, turint tikslą vartoti alkoholinius gėrimus, rūkymas, siekis suartėti su nuteistaisiais seksualiai, nulėmė sąžiningą visų nuteistųjų suklydimą dėl jos amžiaus. Apylinkės teismo išvados, kad nuteistieji, prieš darydami nusikaltimus, žinojo apie D. K. nepilnametystę, nepatvirtinti jokiais objektyviais bylos duomenimis. Apie tai, kad esą D. K. nuteistiesiems nurodė savo amžių, parodė tik pati D. K., bet jos parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs, nes ji yra suinteresuota bylos baigtimi. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad tokių D. K. parodymų nepatvirtino ir jos draugės liudytojos V. D. bei D. B., kad visi nuteistieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nuosekliai tvirtino, kad D. K. savo amžiaus nenurodė. Nuteistųjų parodymai neprieštaringi, todėl teismo išvada apie tai, kad nuteistieji žinojo, jog D. K. yra nepilnametė, nepagrįsta. Pati D. K. teisme patvirtino, kad atrodo vyresnė. Kadangi nuteistieji dėl D. K. amžiaus pagrįstai suklydo, jų kaltės nėra, todėl pagal BK 161 str. 2 d. išteisintini.

Neteisėtu informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimu laikomas toks informacijos rinkimas, kada jis atliekamas be asmens sutikimo. Šio nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tuo, jog kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais neteisėtai renka informaciją apie kito žmogaus privatų gyvenimą ir nori tai daryti. Be to, šios nusikalstamos veikos subjektui būdingi ir specialieji požymiai – būtina, kad trauktinas baudžiamojon atsakomybėn asmuo tą informaciją sužinotų dėl savo tarnybos ar profesijos, atlikdamas laikiną užduotį, ją surinktų darydamas BK 165–167 straipsniuose numatytą veiką, t. y. įsibraudamas į kito asmens būstą, pažeisdamas susižinojimo slaptumą arba kitaip neteisėtai ją rinkdamas.

Gynėjo įsitikinimu, byloje jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad informacija apie esą privatų D. K. gyvenimą buvo surinkta kokiais nors neteisėtais būdais, nėra, todėl skundžiamas nuosprendis dėl šios dalies taip pat naikintinas, o nuteistieji pagal BK 168 str. 1 d. išteisintini, nepadarius BK 161 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos.

Iš bylos duomenų matyti, kad įvykis buvo filmuojamas viešoje vietoje – prie tvenkinio, (duomenys neskelbtini), D. K. nebuvo sekama, nebuvo įsibrauta į jos būstą ar kitą privačią valdą ar kaip nors kitaip pažeisti įstatymai, saugantys asmens privatų gyvenimą. Mobiliuoju telefonu užfiksuota informacija patvirtina kaip tik tai, jog D. K. turėjo galimybę matyti, kad visą laiką yra filmuojama, tačiau dėl to neprieštaravo, kad nuteistieji nustotų ją filmavę, neprašė, ir taip ji išreiškė savo sutikimą.

Nesutikdamas su V. V., M. P., N. S. pripažinimu kaltais pagal BK 150 str. 3 d., nuteistųjų gynėjas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 4 punktu, kuriuo teismams išaiškinta, kad lytinės aistros tenkinimas BK 150 straipsnio prasme yra skirtingų lyčių asmenų arba tos pačios lyties asmenų veiksmai, kai lytinė aistra tenkinama oraliniu, analiniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdais (dirginant vyro ar moters lytinius organus, liečiant lytiniu organu kito žmogaus kūną ir pan.). Tačiau toks lytinės aistros tenkinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik tais atvejais, kai tai daroma prieš nukentėjusiojo asmens valią, t. y. nesutinkant – pasakant žodžiu apie tokių santykių nenorą, šaukiant pagalbos arba kitokio pobūdžio veiksmais, pvz. verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti, naudojant prieš jį fizinį ar psichinį poveikį arba kitais būdais. Net ir tuo atveju, kada nukentėjusysis gali išoriškai neišreikšti savo nesutikimo dėl panaudoto prieš jį smurto, sukelto skausmo ar baimės patirti fizinį smurtą ar bejėgiškos būklės, kaltininkas arba kaltininkai turi suvokti, kad lytinės aistros tenkinimas vyksta prieš nukentėjusiojo valią.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje esanti kompleksinė teismo psichiatrijos–psichologijos ekspertizės išvada Nr. 103MS-65 taip pat patvirtina, jog D. K. 2009-06-10 įvykio metu, net ir apsvaigusi nuo alkoholio, galėjo pakankamai gerai suprasti su ja atliekamų veiksmų esmę, todėl visiškai neaišku, kuo remiantis skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad D. K. būklė dėl jos apsvaigimo buvo bejėgiška.

Bylos nagrinėjimo teisme metu ekspertas P. M. padarė išvadą, jog D. K. girtumas buvo 1.08 promilės, tai atitinka lengvą girtumo laipsnį. Net ir atsižvelgiant tai, kad D. K. 2009-06-10 mažai valgė ir rūkė cigaretes, duomenų padaryti išvadai apie patologinę D. K. būseną – būsena, kurios metu asmuo nesuvokia savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti, nepakanka.

Apelianto nuomone, visos šios aplinkybės pagrindžia tai, kad prieš D. K. nusikalstama veika, numatyta BK 150 str. 3 d., padaryta nebuvo, nes ji lytinės aistros tenkinimo veiksmuose dalyvavo savanoriškai.

Nuteistųjų gynėjas nemotyvuotomis ir nepagrįstomis laiko teismo išvadas, kad nuteistųjų parodymai yra neobjektyvūs, vienpusiški, duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, tarpusavyje prieštarauja, nes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme visi nuteistieji apie 2009-06-10 įvykį davė išsamius ir nuoseklius parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. V. parodė, kad, važiuojant parvežti į namus D. K. draugę, jis su D. K. bučiavosi, ir ji tam nesipriešino. Nuvykus prie tvenkinio, D. K. pati pradėjo provokuoti dėl lytinių santykių, pati pradėjo nusirenginėti. Buvo įspėta, kad mylintis bus filmuojama, ji sutiko. Tada jis su M. P. nusimovė kelnes, o D. K. paeiliui pradėjo čiulpti tai jo, tai M. P. lytinius organus, N. S. tuo metu viską filmavo. M. P. atsisakė mylėtis su D. K., nes pamatė, kad ji serga mėnesinėmis. Teisme jis šiuos parodymus patvirtino, dar kartą paaiškino, kad apie nukentėjusiosios amžių jam nebuvo žinoma, jos prievarta alkoholiu negirdė, prie tvenkinio santykiavo oraliniu būdu D. K. sutinkant, prieš ją jokio smurto nevartojo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis M. P. parodė, kad, nuvažiavus prie tvenkinio, D. K. gėrė alkoholį, rūkė, lindo prie V. V. bučiuotis. Iš jos elgesio bei išvaizdos neatrodė, kad ji yra nepilnametė. Nuvažiavus prie tvenkinio, D. K. pati pradėjo nusirenginėti. Jis su V. V. taip pat nusirengė, o N. S. tuo metu juos filmavo mobiliojo ryšio telefonu. D. K. savo noru, neverčiama pakaitomis čiulpė tai jo, tai V. V. lytinius organus. Ji taip pat norėjo mylėtis, tačiau, pamatęs, kad ji serga mėnesinėmis, jis to atsisakė. Parodė, kad prieš D. K. jokios prievartos nevartojo. Tokius savo parodymus M. P. patvirtino ir teisme, parodė, kad apie D. K. amžių jam nebuvo žinoma, kad jos negirdė, prievartos nevartojo, D. K. nusirengė pati ir oraliniu būdu tenkino be jokios prievartos, be to, matydama, kad N. S. juos filmuoja, tam neprieštaravo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis N. S. parodė, kad, nuvykus prie tvenkinio, D. K. pradėjo nusirenginėti, todėl jis ėmė filmuoti, kadangi nebuvo matęs tokio merginų elgesio. D. K. tai matė, tam neprieštaravo. Po to ji pradėjo čiulpti M. P. ir V. V. lytinius organus, norėjo pasimylėti su M. P., tačiau pastarasis tai daryti atsisakė dėl to, kad ji sirgo mėnesinėmis. Kad D. K. yra nepilnametė, jis dėl jos išvaizdos neįtarė. Tokius savo parodymus N. S. patvirtino ir teisme.

Įvertinus šiuos nuteistųjų parodymus, kuriuos patvirtina ir filmuota medžiaga, akivaizdu, kad jokių prieštaravimų nuteistųjų parodymuose nėra, kad prieš D. K. jokia prievarta vartojama nebuvo, filmuotoje medžiagoje matyti, kad D. K. nusirengė savo noru, savo noru į burną pakaitomis dėjosi M. P. ir V. V. lytinius organus, juos čiulpė, matydama kad yra filmuojama, tam neprieštaravo.

Nuteistųjų gynėjo nuomone, abejonių kelia D. K. parodymai. Ekspertizės išvada Nr. 103MS-65, kuri duota remiantis ir D. K. nustatytu lengvo girtumo laipsniu, patvirtina, jog ji visų įvykių esmę suprato, juos prisiminė, tačiau, nenorėdama tėvų bei bendraamžių akyse atrodyti kaip laisvo elgesio mergina, D. K. sąmoningai parodė, kad šių įvykių neprisimena, siekė nuteistiesiems pakenkti. D. K. parodymų nepatvirtino net ir kaip liudytojos apklaustos jos draugės.

D. K. draugė liudytoja V. D. parodė, kad 2009-06-10 įvykio metu nė vienas iš nuteistųjų D. K. gerti nevertė, D. K., kai buvo liečiama jos krūtinė, nesipriešino, to nedaryti neprašė, kad tokie veiksmai jai nepatinka, neparodė.

Apelianto įsitikinimu, D. K. parodymai turi būti vertinami itin atsargiai, nes nukentėjusysis visada yra bylos baigtimi suinteresuotas proceso dalyvis, kuris turi tam tikrų interesų, jo parodymai net ir nesąmoningai gali būti netikslūs. Be to, toks asmuo dažnai linkęs pervertinti situaciją, linkęs nutylėti savo netinkamus veiksmus, galėjusius nulemti kitų asmenų elgesį. Apylinkės teismas visiškai neįvertino nukentėjusiojo parodymų patikimumo, įrodymus tyrė nesilaikydamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, todėl buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis.

Be to, nuteistiesiems nepagrįstai inkriminuotas nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis – nukentėjusiosios nepilnametystė, nes nė vienas iš nuteistųjų apie tai, jog D. K. yra nepilnametė, nežinojo. Apeliaciniame skunde cituojamas 2004 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimas „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose ir teismų praktikos apžvalga“ (Teismų praktika, 2004, Nr. 22), akcentuojama, kad teismų praktikoje nukentėjusiojo amžiaus suvokimas yra itin svarbus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato išaiškinimą, jeigu kaltininkas, darydamas išžaginimą ar seksualinį prievartavimą, nesuvokė šį nusikaltimą kvalifikuojančio požymio, šis požymis negali būti jam inkriminuotas, jei dėl to nėra jo kaltės. Kaltės nėra tada, kai asmuo nesuvokė, neturėjo ar negalėjo suvokti šio nusikaltimus kvalifikuojančio požymio. Teismų praktikoje preziumuojama, kad giminystės, draugystės, darbo ar kitokie glaudūs kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykiai suponuoja, jog kaltininkas žino, supranta arba gali ir turi žinoti nukentėjusiojo amžių. Tačiau tokiais atvejais, kada tarp kaltininko ir nukentėjusiojo nebūta ankstesnių santykių arba jei jie buvo labai silpni ar epizodiniai, tokia prezumpcija negalima. Teismų praktikoje seksualinių nusikaltimų bylose trumpa pažinties trukmė būna vienas iš pagrindinių argumentų, pagrindžiančių tai, jog kaltininkas nežinojo arba nesuvokė nukentėjusio asmens nepilnametystės. Šiuo atveju tarp nuteistųjų ir D. K. nebuvo susiklostę jokie santykiai, kurie leistų jiems žinoti jos amžių. Be to, D. K. išvaizda ir elgesys, taip pat D. K. patvirtinimas, kad ji yra pilnametė, nuteistuosius akivaizdžiai suklaidino.

Nesutikdamas su V. V. pripažinimo kaltu pagal BK 149 str. 3 d., 150 str. 3 d., nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde cituoja šių nusikalstamų veikų sudėtį, akcentuoja tai, jog V. V. nuteistas ir už tai, kad, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiškumu dėl girtumo, užrakindamas automobilio dureles ir tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajai D. K. pabėgti, prieš nukentėjusiosios valią lytiškai santykiavo vaginaliniu būdu ir tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu.

Gynėjo nuomone, nagrinėjamu atveju byloje jokių objektyvių duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti išvadą dėl D. K. išžaginamo, byloje nėra, todėl V. V. veika pagal BK 149 str. 3 d. kvalifikuota nepagrįstai. Specialisto išvada Nr. G 882/09 (03) paneigia bet kokią tikimybę, jog V. V. lytiškai santykiavo su D. K., nes nei ant išorinių, nei ant vidinių lytinių D. K. organų jokių sužalojimų nėra, mergystės plėvėje tik seni plyšimai, o makšties gleivinė nesužalota. Todėl BK 149 str. 3 d. numatytas nusikaltimas padarytas nebuvo, V. V. dėl šio kaltinimo išteisintinas. Specialisto išvada dar kartą patvirtina pačios D. K. parodymų nepatikimumą, nes ji aiškiai parodė, kad V. V., jai nesutinkant, per prievartą įkišo savo lytinį organą į jos makštį. D. K. buvo beveik vienodo ūgio, svėrė apie 90 kg, intensyviai sportavo (lankė sunkumų kilnojimo treniruotes), todėl nesunkiai galėjo V. V. pasipriešinti, jei tik to būtų norėjusi.

Apelianto nuomone, tikėti D. K. parodymais nėra jokio pagrindo, kadangi jų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys. Jau aptarta specialisto išvada Nr. G 882/09 (03) paneigti ir jos parodymai apie esą prieš ją pavartotą fizinę prievartą – galvos sutrenkimą, kurį esą V. V. padarė ją pastumdamas. Abejonių kelia ir D. K. versija dėl atėmimo galimybės priešintis V. V. tuo, kad automobilis buvo užrakintas iš vidaus. Gynėjo tvirtinimu, jei D. K. iš tiesų nebūtų norėjusi pati tenkinti V. V. lytinės aistros, ji galėjo ne tik pasipriešinti jam fiziniais veiksmais, pavyzdžiui, atstumdama jį, bet, jei automobilis buvo užrakintas iš vidaus, ir niekieno netrukdoma išlipti iš automobilio. Asmeniui, esančiam automobilio viduje, kliūčių atidaryti dureles iš vidaus nebuvo.

Esant tokioms aplinkybės, neturint jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių D. K. parodymus dėl esą V. V. lytinės aistros tenkinimo prieš jos valią, atimant iš jos galimybę priešintis, V. V. dėl šio kaltinimo išteisintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 1.1. punkte nustatyta, jog nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Nutarimo 3.1.8 punkte teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pateikti įrodymai ir jų analizė negali sukelti abejonių dėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytų teismo išvadų dėl nusikalstamos veikos padarymo fakto ir BK specialiojoje dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties buvimo.

Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė vien tik D. K. parodymais, kurie jokiais kitais bylos duomenimis nepatvirtinti, nepašalino juose esančių esminių prieštaravimų ir tinkamai neanalizavo kitų bylos įrodymų: vaizdo įrašo, liudytojų parodymų, kitų ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų. Nuosprendis yra teisingas tuo atveju, kai teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys atitinka BPK 20 str. nustatytus reikalavimus, bylos nagrinėjimo teisme dalyviams nekyla jokių abejonių dėl to, kad šie duomenys yra įrodymai, ir teismas jais grindžia savo išvadas. Tačiau tais atvejais, kai dėl tam tikrų duomenų atitikties BPK 20 str. nustatytiems reikalavimams bylos nagrinėjimo teisme dalyviams kyla abejonių, nuosprendžio ar kito baigiamojo teismo akto aprašomojoje (motyvuojamojoje) dalyje šios abejonės turi būti išanalizuotos ir padaryta kategoriška išvada, laikytini duomenys įrodymais ar ne. Duomenys, dėl kurių patikimumo kyla abejonių, ir šių abejonių nėra galimybės pašalinti atliekant kitus BPK numatytus veiksmus, įrodymais nepripažįstami.

BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui neprivalomos, tačiau teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Abejotini duomenys negali būti patikimas įrodymas, pagrindžiantis kaltinamojo kaltę.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistieji, jų gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovas, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas, apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl V. V. nuteisimo pagal BK 161 str. 2 d., 168 str. 1 d., 150 str. 3 d., BK 149 str. 3 d., dėl M. P. nuteisimo pagal BK 161 str. 2 d., 168 str. 1 d., 150 str. 3 d., dėl N. S. nuteisimo pagal BK 161 str. 2 d., 168 str. 1 d., 150 str. 3 d. naikinama ir dėl tos dalies priimamas naujas nuosprendis (BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.), o nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo R. K., dėl išlaidų už advokato pagalbą priteisimo R. K., dėl gydymo išlaidų priteisimo Valstybinei ligonių kasai keistina (BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.).

Nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Nuosprendis turi būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnis).

Teisiamajame posėdyje nuteistasis M. P. patvirtino, kad viskas buvo taip, kaip parodė V. V.. Ir teisiamajame posėdyje nukentėjusioji atrodė kaip pilnametė. Nuteistieji nukentėjusiosios negirdė ir jai gerti neliepė. Nukentėjusioji buvo pasidėjusi vienkartinę stiklinę ir gėrė sidrą. Ir po alkoholio gėrimo nukentėjusiosios elgesys nepasikeitė, kokia buvo, tokia ir liko. Kad ji būtų gėrusi degtinę, M. P. nepastebėjo. Nukentėjusioji girta nebuvo, buvo nuėjusi prie tvenkinio susitvarkyti. Po išvykos į gamtą M. P. su kitais draugais šventė savo gimtadienį (t. 2, b. l. 177–179).

Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis M. P. parodė, kad 2009-06-10 buvo jo gimtadienis, todėl pas V. V. gėrė alaus ir degtinės. Apie 15–16 val., būdami pas V. V., jis su N. S. sugalvojo į kompaniją pasikviesti panų. V. V. turėjo kažkokios merginos telefono numerį, jai M. P. paskambino. Su mergina susitarė susitikti (duomenys neskelbtini), prie darželio. Privažiavę prie darželio, nuteistieji pamatė dvi labai jaunas merginas ir vieną žymiai vyresnę, ji atrodė kaip mama su dviem vaikais. Nuvažiavo toliau net nesustoję, tačiau mergina parašė žinutę, kad M. P. jai paskambintų. Paskambinus mergina priekaištavo, jog jie pasielgė nemandagiai, prašė, kad sugrįžtų. Nuteistiesiems sugrįžus, sugalvojo nuvažiuoti prie tvenkinio. Viena iš merginų nevažiavo. Pakeliui nusipirko degtinės, sidro ir alaus. Nuvažiavus prie tvenkinio, susėdo prie staliuko. Nukentėjusioji atsisėdo šalia V. V.. Ji su drauge gėrė sidrą. Ar nukentėjusioji gėrė degtinę, M. P. neprisiminė, bet galėjo to ir nepastebėti. Matė, kad nukentėjusioji rūkė. Jokios kalbos apie merginų amžių nebuvo. Akivaizdžiai matėsi, kad D. yra suaugusi mergina, apie tai, kad ji gali būti nepilnametė, minčių nekilo. Jos draugė atrodė akivaizdžiai jaunesnė, todėl, kai tik ji paprašė ją parvežti į namus, tai buvo padaryta. Grįžtant prie tvenkinio, D. automobilyje rūkė. Sėdint prie stalo, D. lindo prie V. V. bučiuotis, jo ranką dėjo sau ant kelių ir krūtinės. Ji buvo apsimovusi suplyšusius džinsus, pro kurių skyles matėsi kelnaitės, vilkėjo palaidinę su labai didele iškirpte (t. 1, b. l. 52–54).

Apeliaciniame teismo posėdyje M. P. parodė, kad nukentėjusioji jo cigarečių neprašė. Prie tvenkinio jo cigaretės buvo padėtos ant stalo (t. 3, b. l. 109).

Teisiamajame posėdyje nuteistasis N. S. parodė, kad įvykių dieną buvo blaivus, nes vairavo automobilį. Alkoholinius gėrimus pirko jis, tačiau jų gerti nukentėjusiąją neprievartavo. Nukentėjusioji atrodė kaip mama, o kitos dvi merginos atrodė jaunesnės. Būnant gamtoje, apie merginų veiklą nebuvo jokios kalbos. Sėdint prie stalo, nukentėjusioji bendravo daugiau, kad jos judesiai būtų buvę nekoordinuoti, N. S. nepastebėjo. V. D. taip pat gėrė, ji ir nukentėjusioji buvo vienodai blaivios (t. 2, b. l. 179–180).

Ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo N. S. parodymai apie tai, kaip nuteistieji susitiko su merginomis, kaip įvertino jų išvaizdą, amžių, kaip vyko prie tvenkinio, girtavo, esmingai nesiskiria nuo kitų nuteistųjų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. N. S. parodė, kad, važiuojant prie tvenkinio, nukentėjusioji paprašė nupirkti sidro. Parduotuvėje nupirko butelį sidro, tris butelius alaus ir vieną butelį degtinės. Nuvažiavus prie tvenkinio, į stovyklavietę, visi susėdo prie staliuko. Nukentėjusioji gėrė sidrą, o jos draugė lyg ir negėrė nieko. Kad nukentėjusioji būtų gėrusi degtinę, nematė. Matė, kad ant žolyno degtinę gėrė M. P. ir V. V.. Kad nukentėjusioji gali būti nepilnametė, N. S. nesuprato, jos išvaizda dėl pilnametystės nekėlė jokių abejonių. Kad D. tebelanko mokyklą, tokios kalbos nebuvo, kad ji būtų turėjusi kuprinę, N. S. nematė (t. 1, b. l. 72–74).

2011-03-30 teisiamajame posėdyje nukentėjusioji D. K. parodė, kad įvykių dieną mokykloje buvo 7 pamokos, fizinė kūno kultūra. Tą dieną krūvis buvo nemažas, o papietauti nesuspėjo, jautėsi pavargusi. Po pamokų laukė autobuso, kuris turėjo atvažiuoti 15.20 val. Anksčiau V. V. mačiusi nebuvo, bendravo su juo telefonu žinutėmis. Telefonu paskambino M. P.. Jis pasiūlė susitikti ir išgerti sidro. Nukentėjusioji suprato, kad skambutis susijęs su dar nepažįstamu V. V., susitikti nenorėjo, tačiau to norėjo draugės V. D. ir D. B., su kuriomis tuo metu buvo kartu. Jos ją prikalbino su pasiūlymu sutikti. Nuteistieji pravažiavo pro šalį nesustodami, bet netrukus sugrįžo vėl, ir tada pasiūlė išgerti sidro prie tvenkinio. Prie tvenkinio važiavo ir V. D.. Nukentėjusioji parodė, kad prie tvenkinio ji gėrė sidrą, bet kai dėl gėrimo paklausė prokurorė, atsakė, jog išgėrė 2 stiklines sidro, apie 400 g, ir 5 taureles degtinės, apie 200 g. Surūkė vieną cigaretę be filtro, cigarečių turėjo V. D.. Nukentėjusiosios nuomone, ji padaugino, atsistojusi pradėjo svirduliuoti. V. D. parvežė ir paleido prie namų. Pasakiusi vežti ir ją į namus, nukentėjusioji automobilyje užmigo, nieko nebeprisiminė. Kada filmavo, neprisimena, atsimena, kad atsibudo apie 20 val., pasakė ją vežti į namus. Ar buvo ją kas nurengęs, ar nusirengė pati, neatsimena. Atsakydama į prokurorės klausimą, nukentėjusioji parodė, kad atsimena, jog prie tvenkinio santykiavo oraliniu būdu su M. P., N. S., bet tiksliai nieko neatsimena. Atsakydama į savo atstovo klausimus, nukentėjusioji parodė, kad nuteistieji klausė, kiek jai metų, ir ji jiems pasakė, kad jai 14 metų. Atsakydama į gynėjų klausimus, nukentėjusioji parodė, kad jai siūlė gerti V. V. ir M. P., kad ji norėjo pabendrauti su vyresniais amžiumi, kad išgėrė 4 stikliukus degtinės, kad gėrė ir draugė V. D., kad tik važiuojant namo nieko nebeprisiminė. Tą dieną jautėsi išgėrusi, alkoholį vartojo ne pirmą kartą, taip prisigėrusi jau vieną kartą buvo, nes jai daug nereikia. Nors į prokurorės klausimus buvo atsakiusi, kad apie santykiavimą oraliniu būdu tiksliai nieko neprisimena, į gynėjo klausimą nukentėjusioji atsakė nurodydama daug konkrečių santykiavimo su N. S. aplinkybių (t. 2, b. l. 165–166), tačiau ir vėl pakartojo, kad nuo 17 val. iki 20 val. nieko neatsimena, tą paneigdama parodė, kad, vežant draugę į namus, V. V. pradėjo prie jos lįsti, glamonėtis, ji jį atstūmė, nesuprato, ko jis nori, tuo metu V. V. lytiškai santykiauti nesiūlė. Į nuteistojo M. P. klausimą nukentėjusioji atsakė, jog nežino, kodėl nešaukė pagalbos prie tvenkinio, kur buvo žmonių. Į teisėjo klausimą nukentėjusioji patikslino, kad tą dieną jos sveikata buvo gera, sidras buvo 8 procentų stiprumo, o degtinės galbūt išgėrė 100 g, alkoholio per prievartą niekas nepylė, gėrė savo noru, rūkė taip pat savo noru, tuo metu prarado orientaciją nuo alkoholio, nesuprato, kas vyksta, ar prieš ją buvo vartojamas fizinis smurtas, nežino, prisiminė, kad V. V. automobilyje ją pastūmė, ir ji susitrenkė galvą, kas buvo nuo 17 val. iki 20 val., nieko neprisimena. Į prokurorės klausimą nukentėjusioji parodė, kad jei nebūtų raginę, tiek nebūtų gėrusi, raginimai ir įkalbinėjimai prisidėjo prie to, kiek išgėrė. D. K. parodė, jog iki susitikimo nuteistieji buvo išgėrę, matė juos geriant alų. Atsakydama į gynėjo klausimą, D. K. parodė, kad ji gėrė iš mandrumo, draugė taip pat gėrė, tačiau kiek, nematė, gal 2 stiklines sidro. Į nuteistojo V. V. klausimą nukentėjusioji atsakė, kad įvykių dieną į telefonų skambučius neatsakinėjo todėl, kad nenorėjo kalbėtis, kad skambino draugė, kad sakė nuteistiesiems, jog jai 14 metų, G. neprisistatė, prisistatė D., kur jos namai, kur ją vežti namo, nuteistųjų neklaidino, pas V. V. namuose pasilikti nakvoti nenorėjo, tai jis norėjo ją parsivežti į namus. Parodė vartojusi alkoholį ir anksčiau. 2011-07-11, kai buvo apklausiamas ekspertas P. M., D. K. į teisėjo klausimus atsakė, kad įvykių metu jos ūgis buvo 1 m 71 cm, svoris – 85 kg, išgerto alkoholio kiekio nebeprisiminė, siūlė vadovautis jos pirminiais parodymais, parodė, kad anksčiau per šventes paragaudavo šampano, tą dieną daug rūkė, buvo nevalgiusi (t. 2, b. l. 162–168, t. 3, b. l. 6, 18–19).

2009-06-25 ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant motinai R. K. ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui A. A., apklausta kaip liudytoja D. K. parodė, kad pirmą kartą užsirūkė 2009 m. vasario mėnesį, sidrą pirmą kartą gėrė 2009-06-10. Su V. V. ji bendravo žinutėmis telefonu prieš mėnesį laiko. D. K. buvo radusi šio vaikino skelbimą televizijoje, kad trisdešimties metų vyras ieško draugės, jam rašė žinutes. Į žinutę, kaip D. K. atrodo, ji parašė, kad esanti D., apie 170 cm ūgio, didele krūtine, dideliu užpakaliu, gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , parašė, kad atrodo kaip septyniolikos ir dar vyresnė, nukentėjusiosios nuomone, ji parašė ir kad realiai esanti keturiolikos metų. Susitikti su juo atsisakė, pasakė, kad yra pavargusi, jaučiasi kaip išgėrusi. Vėliau ji jam vėl rašė žinutes, bet jis nepaskambindavo. Nukentėjusioji parodė, kad, važiuojant prie tvenkinio, nusipirkti sidro, degtinės nusprendė visi. Nuvažiavus prie tvenkinio, D. K. išgėrė dvi stiklines sidro, šiek tiek degtinės. Vaikinai jai sakė, kad išgertų, bet gerti nevertė. Anksčiau sidro, šampano buvo gėrusi namuose per gimtadienius. D. K. parodė, kad prie tvenkinio rūkė, o kad būtų stipriau ir iš mandrumo, nulaužė cigaretės filtrą, prašė vaikinų stipresnių cigarečių, bet jie neturėjo. Važiuojant automobiliu, V. V. lindo bučiuotis, bet kadangi ji tuo metu beveik miegojo, todėl tam nesipriešino, kad jis glamonėja jos krūtis, to nejautė. Kas prie tvenkinio vyko atvažiavus ten antrą kartą, neprisimena, bet prisiminė, kad ne savo noru oraliniu būdu santykiavo su vienu iš nuteistųjų automobilyje, po to ją vežė namo, bet nuvežė į namus pas V. V.. V. V. parodė, kaip gyvena, kažką iš namų pasiėmė, pasakė, kad nukentėjusiąją parveš į namus. Iš V. V. namų nepabėgo, nes jautėsi dar apsvaigusi. Kai veždamas į namus, V. V. ją žagino, nukentėjusioji nesipriešino, nes tebesijautė apsvaigusi. Kadangi jau buvo labai vėlu, nukentėjusioji paprašė parvežti ją į namus, o kai nuvežė iki nukentėjusiosios namų ir paklausė, kas ji tokia yra, o ji pasisakė esanti K., V. V. išsigando. Kodėl anksčiau nepasisakė savo pavardės, to nukentėjusioji paaiškinti negalėjo. Nukentėjusioji parodė, kad savo tikrą amžių buvo nurodžiusi susirašinėjimo žinutėmis su V. V. metu ir kai su draugėmis laukė atvažiuojančių nuteistųjų prie darželio. Prie darželio sakė, kad jai 14 metų, tai gali patvirtinti nukentėjusiosios draugės, bet nuteistieji jos amžiumi nepatikėjo (t. 1, b. l. 34–38).

2010-01-04 ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant motinai R. K., nukentėjusioji D. K. parodė, kad apie tai, jog ji išgeria sidro, jos motina žinojo, kad rūko iki tiriamo įvykio motina nežinojo. Nukentėjusioji parodė, kad to, kaip ji mylėjosi su vaikinais, neprisimena iš viso (t. 1, b. l. 116–118).

Teisiamajame posėdyje liudytoja V. D. parodė, kad prie tvenkinio važiavo su D. K., o D. B. nevažiavo. Vaikinai parduotuvėje nupirko sūrio, sidro ir degtinės. V. D. išgėrė dvi stiklines sidro, o D. K. gėrė sidrą ir degtinę. D. K. taip pat išgėrė dvi vienkartines stiklines sidro. Abi gėrė tiek, kiek norėjo, per prievartą gerti niekas neliepė, neįkalbinėjo. Ar D. K. rūkė, nežino. Prie tvenkinio liudytoja buvo iki 17 val., po to ją parvežė į namus. Blogai nesijautė. Kai nukentėjusioji daugiau išgėrė, pradėjo laisviau elgtis. Prie liudytojos lindo M. P., bet ji liepė jam nelįsti, ir jis nelindo. Prie D. K. krūtinės lindo M. P. ir V. V., bet D. K. nieko nesakė, jai netgi patiko. Vežant liudytoją į namus, automobilyje V. V. sėdėjo prie D. K., o liudytoja buvo taip pat ant galinės sėdynės. Važiuojant V. V. su D. bučiavosi. Išlipdama iš automobilio, liudytoja suprato, kad D. yra girta, nes kalbėjo neaiškiai, iki automobilio ėjo pati. Liudytojos nuomone, D. K. gerti patiko ir todėl pasigėrė, jai patiko ir vaikinų dėmesys. Liudytoja parodė, kad apie D. K. kalbėti blogai, nuteistieji jos neprašė (t. 2, b. l. 168–170).

2009-06-16 ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant pedagogei, liudytoja V. D. parodė, kad D. K. dažniausiai išgeria sidro, kad gertų degtinę, nematė. 2009-06-10 D. K. susirašinėjo žinutėmis su vaikinais. Iš D. K. kalbos liudytoja suprato, kad ji ieško kompanijos tam, kad išgertų. 15.30 val. prie darželio atvažiavo trys vaikinai. Du buvo girti, o vairavęs automobilį – blaivus. Bekalbant, D. K. ir vaikinai nusprendė nusipirkti degtinės, alaus, sidro bei važiuoti prie tvenkinio. Būnant prie tvenkinio, V. D. išgėrė vieną vienkartinę stiklinę sidro, o D. K. – dvi stiklines sidro ir šiek tiek degtinės. Vaikinai D. K. nei sidro, nei degtinės gerti nevertė. Kai M. ir V. pradėjo grabalioti D. K., V. D. paprašė, kad ją parvežtų namo. Kad vaikinai būtų klausę, kiek joms metų, liudytoja negirdėjo (t. 1, b. l. 45–46).

2010-02-01 apklausos metu liudytoja V. D. patvirtino, jog D. K. ir vaikinai gėrė sidrą iš to paties indo (butelio). Vaikinai gerti nevertė, D. K. norėjo išgerti pati. Ji pati prašė vaikinų, kad jai įpiltų sidro (t. 1, b. l. 120–123).

Liudytoją D. B. į teisiamąjį posėdį iškviesti ir apklausti nepavyko (ji gyvena užsienyje, t. 3, b. l. 15, 16), jos parodymai teisiamajame posėdyje buvo perskaityti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka (t. 3, b. l. 17). Iš liudytojos D. B. parodymų matyti, kad ji su D. K. bendravo apie metus laiko. D. K. D. B. sakė, kad mėgsta bendrauti su vaikinais, kad turi vyresnį draugą. Liudytoja parodė, kad nukentėjusioji mėgsta išgerti, parūkyti, dažniausiai geria sidrą, matė D. K. rūkančią. D. K. eina į mokyklą su suplyšusiais džinsais, palaidine su didele iškirpte, todėl atrodydavo nepadoriai, matydavosi liemenėlė. Įvykio dieną vaikinai pasiūlė važiuoti išgerti sidro, šampano. Jokios kalbos apie nukentėjusiosios ar kieno nors kito amžių nebuvo. D. ir V. D. sutiko, o D. B. nuėjo namo. 21 val. paskambino D. auklėtoja, domėjosi, kur D., liudytoja atsakė, kad nežino (t. 1, b. l. 42–44).

Visiškai sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad nuteistųjų parodymuose nėra jokių prieštaravimų, pagrindo nėra. Nuteistųjų parodymuose apie susitikimo su nukentėjusiąja aplinkybes, girtavimo prie tvenkinio aplinkybes, dėl nukentėjusiosios amžiaus įvertinimo jokių esminių prieštaravimų nei kiekvieno nuteistojo parodymuose, paėmus atskirai, nei jų parodymų visumoje, bendrai paėmus, nėra, tačiau prieštaravimų esama N. S. parodymuose apie lytinės aistros tenkinimą oraliniu būdu, V. V. parodymuose dėl lytinio santykiavimo ir lytinės aistros tenkinimo automobilyje.

Savo parodymais nukentėjusioji stengėsi jos elgesį kompromituojančius bruožus sušvelninti, ir toks priklausomos nuo tėvų bei aplinkinių reakcijos nepilnametės elgesys yra visiškai suprantamas. Galimybę manipuliuoti parodymais, meluoti sudarė ir atsakomybės už tai nebuvimas. Baudžiamoji atsakomybė už melagingų parodymų davimą ar melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą galima tik nuo šešiolikos metų amžiaus.

Liudytojos R. K. parodymais, parėjusi į namus, nukentėjusioji nieko nepasakojo, kad ją išžagino trys vaikinai, nukentėjusioji pasakė tik tada, kai R. K. paliepė griežtai (t. 1, b. l. 39). Apeliaciniame teismo posėdyje R. K. parodė, kad duktė paminėjo kitokius vaikinų vardus, kad abu su vyru apie 18.30 val. buvo nuvažiavę ir prie tvenkinio, bet ten dukters nerado, o kai duktė sugrįžo, čiupo ją už pakarpos, ką nors daugiau padaryti sutrukdė atvykęs policijos pareigūnas. Buvo tą vakarą į namus atvykęs ir V. V., bet, liudytojos parodymais, „vos spėjo iš namų ištrūkti“ ... „nespėjo nei žodžio pratarti“ (t. 3, b. l. 103–105).

Iš 2009-02-21 Plungės rajono Pedagoginės psichologinės tarnybos pažymos Nr. 35 turinio matyti (psichologo išvada), kad nukentėjusiosios intelektas atitinka vidutinius intelektinius gebėjimus. Silpniau išlavėjusi trumpalaikė atmintis, labai silpna regimoji atmintis. Geras faktinių žinių lygis, žodžio reikšmės žinojimas. Geri mintinio skaičiavimo įgūdžiai. Geras vizualinis erdvinis mąstymas. Logopedo nuomone, nukentėjusiosios rišlioji kalba neišplėtota. Pasakojimo turinys faktinis, mintys „suveltos“, nenuoseklios. Įvykių esmę suvokia sąlyginai. Minties plėtotė skurdi. Gera orientacija laike, erdvėje ir socialinėje aplinkoje. Specialistai priėjo išvados, kad nukentėjusioji turi specifinį pažinimo sutrikimą: mokymosi negalė dėl atminties neišlavėjimo (t. 1, b. l. 151–152). Tokia Pedagoginės psichologinės tarnybos išvada duoda prielaidą manyti, kad nukentėjusiosios parodymai apie 2009-06-10 įvykių aplinkybes ne visada nuoseklūs todėl, kad kai kurias aplinkybes nukentėjusioji sau naudinga linkme iškraipė sąmoningai.

Iš surinktų įrodymų visumos matyti, kad nuteistieji V. V., N. P. ir N. S. fakto, jog gėrė alkoholinius gėrimus kartu su nukentėjusiąja, neneigė. Nukentėjusiosios apranga, elgesys, iššaukiamos manieros, jos kūno sudėjimas, ankstesnis pasigyrimas V. V., kad rankų lenkimo varžybose laimėjo pirmą vietą, neblaiviems nuteistiesiems abejonių dėl to, kad nukentėjusioji gali būti nepilnametė, nesukėlė. Nukentėjusioji už savo bendraamžes V. D. ir D. B. atrodė žymiai vyresnė, todėl nuteistieji ją pavadino motina. Nors nukentėjusioji, nuteistieji gyveno ar bent deklaravo gyvenamąsias vietas tame pačiame kaime (t. 1, b. l. 6, 10, 13, 14), anksčiau vienas kito nepažinojo, liudytojos D. B., V. D. gyveno kituose kaimuose. N. S., nukentėjusiosios parodymais (t. 2, b. l. 164), jai buvo matytas, tačiau pats N. S. jos nepažinojo, o nukentėjusioji, tai matyti iš nukentėjusiosios motinos parodymų ar pranešimo policijai apie išžaginimą turinio, N. S. vardo ar pavardės neminėjo.

Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą R. K. patvirtino, kad jos duktė D. K. už savo bendraamžius yra stambesnė, todėl galėjo atrodyti vyresnė. Jai pirkdavo XL dydžio rūbus. Įvykio metu dukters krūtinės apimtis buvo apie 95 cm, svoris 83 kg, klubų apimtis apie 95 cm, ūgis – 171 cm. Dukra kilnojo štangą, užsiėmė rankų lenkimo sportu. Analogiškai savo kūno sudėjimą apibūdino ir pati D. K., ji medicinos specialistui nurodė, kad pirmosios mėnesinės atsirado jai būnant 12 metų amžiaus (t. 3, b. l. 103–105, t. 1, b. l. 23).

Iš bylos duomenų matyti, kad D. K. pagal savo kūno sudėjimą, fizinę brandą atrodė daug vyresnė. Tai suprasdama, būdama su vyresniais amžiumi nuteistaisiais, norėdama prie jų pritapti, kad jie su ja bendrautų ne kaip su vaiku, bet kaip su atitinkamą bendravimo su priešingos lyties asmenimis patirtį turinčia mergina, nukentėjusioji stengėsi atrodyti pilnametė ir įpratusi laisvai bendrauti su vyriškiais mergina, todėl elgėsi kaip suaugusi – rūkė nulauždama cigarečių filtrą, gėrė alkoholinius gėrimus, vyriškoje draugijoje vilkėjo iššaukiamai – buvo apsimovusi džinsus su iškirptėmis, pro kurias matėsi kelnaitės, vilkėjo palaidine su labai didele iškirpte krūtinėje, todėl tai, jog nukentėjusioji D. K. yra nepilnametė, kad bendrauja su vaiku, nuteistieji nesuprato ir to suprasti negalėjo. Esant iš pažiūros vyresnei, vilkint rūbus, kuriuos nukentėjusioji turėjo 2009-06-10 (t. 1, b. l. 16–20), ypatingos vaidybos ir pastangų nukentėjusiajai atrodyti kaip pilnametei merginai neprireikė, juo labiau, kad jos vaidybą stebėję nuteistieji buvo neblaivūs. Nukentėjusiosios parodymų, kad ji visą laiką su savimi turėjo kuprinę, sportinę aprangą, kad tuos daiktus turėjo matyti nuteistieji, nepatvirtino jokie bylos duomenys.

Byloje yra duomenų, kad nukentėjusioji D. K. ir anksčiau išgerdavo sidro (nukentėjusioji parodė, kad ir anksčiau yra buvusi stipriai girta), o motinos parodymais, – ir šampano. Ir prieš tiriamus įvykius nukentėjusioji rūkydavo, turėjo patyrimą lytiniuose santykiuose, tas aplinkybes sugebėjo nuslėpti, apie lytinio gyvenimo patirtį nukentėjusiosios tėvai sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu po nukentėjusiosios medicininio patikrinimo.

Kad įvykio dieną nuteistieji D. K. gerti nevertė, patvirtino kartu su nukentėjusiąja buvusi liudytoja V. D.. Ir nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje parodė, kad niekas gerti nevertė, gėrė tiek, kiek norėjo. Kai V. D. per daug laisvas nukentėjusiosios elgesys nepatiko ir ji panoro vykti namo, nuteistieji iki namų V. D. parvežė, sulaikyti nebandė.

Byloje nėra neginčytinų įrodymų, kad nuteistieji gerti alkoholinius gėrimus skatino vaiką – D. K., ir ji dėl to skatinimo pasigėrė. Nustatytos ir aptartos bylos aplinkybės patvirtina, kad nuteistieji nesuvokė, jog nukentėjusioji yra nepilnametė, pagal nukentėjusiosios fizinius duomenis, taip pat pagal savo asmenines savybes, kurios nebuvo kažkuo išskirtinės, nuteistieji neturėjo ir negalėjo suvokti, kad nukentėjusioji yra nepilnametė – vaikas. Nuteistieji su nukentėjusiąja bendravo kaip su pilnamete, turinčia atitinkamą gyvenimo patirtį tiek gėrime, tiek rūkyme, kaip su turinčia bendravimo patirtį su priešingos lyties asmenimis. To iš anksto, pritariant skundžiamame nuosprendyje išsakytai nuomonei, nuteistieji nežinojo, bet tai akivaizdžiai buvo matyti bendraujant su nukentėjusiąja 2009-06-10.

Nenustatyta, kad nukentėjusioji svaigiuosius gėrimus gėrė todėl, kad buvo kažkuo skatinama ar kažkaip verčiama tai daryti ir dėl tokių nuteistųjų veiksmų, vartodama svaigiuosius gėrimus, apsvaigo. Kad nuteistieji turėjo tikslą nukentėjusiąją nugirdyti, kad tokio rezultato siekė tiesiogine tyčia, jokie bylos duomenys ar įrodymai nepatvirtina. D. K. svaiginosi todėl, kad pati to norėjo ir aktyviai to siekė, jos nereikėjo nei skatinti, nei versti. Apie nukentėjusiosios amžių, jos pajėgumą išgerti atitinkamą alkoholio kiekį nuteistieji iki tiriamų įvykių nežinojo. Ir nupirktas nedidelis alkoholinių gėrimų kiekis, jų rūšys, tai, kad juos gėrė ir patys nuteistieji, patvirtina, jog tikslo nugirdyti nukentėjusiąją nuteistieji neturėjo.

Tarp sąmoningų kaltininko veiksmų ir vaiko nugirdymo (apsvaigimo) turi būti priežastinis ryšys. Tai reiškia, kad be sąmoningų kaltinamojo veiksmų vaikas nebūtų buvęs nugirdytas (apsvaigęs). Neginčytinais įrodymais nenustatyta, kad nuteistieji suvokė, jog skatina gerti alkoholinius gėrimus vaiką, kad numatė, jog nukentėjusioji gali pasigerti, ir tokių padarinių norėjo. Nuteistieji nukentėjusiosios kaip vaiko požymio nesuvokė, ir pagal bylos aplinkybes, nukentėjusiosios fizinius duomenis, savo asmenines savybes to suvokti negalėjo ir neturėjo. Nėra pagrindo neigti apeliacinio skundo argumento, kad dėl nukentėjusiosios amžiaus nuteistieji turėjo pagrindo apsirikti, nukentėjusiosios nepilnametystės požymio nesuvokė ne dėl savo kaltės, todėl, kolegijos nuomone, vaiko požymis nuteistiesiems inkriminuotas negali būti, nuteistieji atsakomybėn pagal BK 161 str. 2 d. patraukti negali būti, dėl šio kaltinimo jie išteisintini, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 161 str. 2 d., požymių.

Iš alkotesterio duomenų matyti, kad buvo tikrintas ir V. V. girtumas (data ir laikas dėl blogos rodmenų kopijos neįžiūrimi). Nustatytas 0, 82 promilių girtumas (t. 1, b. l. 9). Nuteistasis V. V. apeliaciniame teismo posėdyje jo girtumo patikrinimo faktą paneigė, tvirtino, kad tokio patikrinimo nebuvo. Yra pagrindo manyti, kad tokį faktą nuteistasis neigė todėl, kad buvo prisipažinęs, jog po alkoholinių gėrimų vartojimo vairavo automobilį. V. V. girtumas galėjo būti patikrintas prabėgus maždaug valandai laiko, kai nukentėjusioji sugrįžo į namus (apie 23.35 val.), nes V. V. parodymais, jį sulaikė praėjus valandai po to, kai jis parvežė į namus nukentėjusiąją. Tokį laiką atitinka ir R. K. parodymai apeliaciniame teismo posėdyje apie V. V. pristatymo į policijos komisariatą aplinkybes, kai policijos pareigūnas V. V. mobiliojo ryšio telefoną atidavė tyrėjai. Nedidelis V. V. girtumas patvirtina, kad stiprių ir daug alkoholinių gėrimų 2009-06-10 gerta nebuvo. Tai, kad 1 val. 45 min. nukentėjusioji jau buvo blaivi, patvirtina, kad ji buvo išgėrusi mažiau arba ne daugiau negu V. V., todėl orientuotis aplinkoje galėjo gerai.

Teisiamajame posėdyje ekspertas P. M., skaičiavęs nukentėjusiosios išgertą alkoholio kiekį, laiką, per kurį jis buvo išgertas, nukentėjusiosios ūgį, kūno svorį, įvertinęs kitas aplinkybes, reikalingas nukentėjusiosios apsvaigimo laipsniui nustatyti, priėjo prie išvados, kad žmogus, neviršijus lengvo girtumo ribos, toks galėjo būti ir nukentėjusiosios girtumas (1,31 promilės), vairuoti automobilį be klaidų negali, tačiau orientuotis laike, suprasti įvykius gali. Tai, jog D. K. buvo nevalgiusi, rūkė, jos būklė galėjo pasunkėti, bet lengvo girtumo ribos neviršijo. Šioje situacijoje bejėgiška būklė būtų galima esant 2 promilių girtumui (t. 3, b. l. 5–7).

Eksperto išvados nėra neginčytinos, bet jos patvirtina, kad ir pagal išgertą alkoholio kiekį ir savo fizinę būklę nukentėjusioji bejėgiškos būklės nebuvo, kad tokios nukentėjusiosios būklės negalėjo įžvelgti ir nuteistieji. Teisiamajame ir apeliaciniame teismo posėdžiuose buvo peržiūrėta nuteistųjų automobilyje ir įvykio vietoje prie tvenkinio filmuota vaizdo medžiaga (nukentėjusioji tvirtino, kad prie tvenkinio filmuotų įvykių neprisimena, t. 3, b. l. 18–19). Filmuotoje vaizdo medžiagoje matyti, kad nukentėjusiosios judesių koordinacija šiek tiek sutrikusi (alkoholio vartojimas saulės atokaitoje, rūkymas alkoholio poveikį tam tikram laikui gali sustiprinti), tačiau ne tiek, kad apsinuoginimui būtų prireikę kieno nors pagalbos. Atsisėsti, atsikelti, atsiklaupti, ilgą laiką būti pasilenkus, kitaip keisti kūno padėtį, susiorientuoti, kaip ir kuris nuteistasis nori tenkinti lytinę aistrą ar pageidauja atlikti lytinį aktą, nukentėjusioji sugebėjo pati. Specialisto P. M. parodymai patvirtina, kad nukentėjusiajai išgėrus jos nurodytą alkoholio kiekį, nukentėjusiosios koordinacija turėjo sutrikti, bet tai, kas su ja vyko, nukentėjusioji suprato ir orientavosi (t. 2, b. l. 9).

Nors tiriant vaizdo įrašą be specialios įrangos nebuvo nustatytas nukentėjusiosios kalbos turinys, tačiau iš garso įrašo įmanoma suprasti, kad nukentėjusioji, tenkindama nuteistųjų lytinę aistrą, su nuteistaisiais kalbėjo, į jų žodžius reagavo (t. 3, b. l. 86). Nuteistojo V. V. parodymais, prie tvenkinio D. K. buvo patarta susitvarkyti. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiosios krauju suteptas kojas plovė kas nors kitas, bet ne ji pati. Nukentėjusiosios parodymai, kad ji automobilyje vien tik miegojo ar snūduriavo, ir tik todėl glamonėms ir bučiniams nesipriešino, kelia abejonių. Vaizdo įraše (filmuota automobilyje), kai vaizdas stabdomas po kadrą, aiškiai matyti, kad, vežant V. D. nuo tvenkinio į namus, nukentėjusioji automobilyje šypsojosi (17.15 val.), nukentėjusiosios veidas buvo ramus, o akys buvo ir atmerktos (17.17 val.), nukentėjusioji pati kažko klausinėjo, atsakė į bučinius lūpomis (17.27 val.), jokios nuteistųjų agresijos ar prievartos vaizdo ir garso įrašų turinyje įžvelgti neįmanoma. Iš vaizdo įrašo matyti, kad 18.29 val., važiuojant automobiliu, V. V. su nukentėjusiąja tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo turinio matyti, kad nukentėjusioji, tvirtindama, kad po V. D. parvežimo į namus į nieko nebeprisimena, sugebėjo parodyti nelengvai atsekamą privažiavimą prie tvenkinio, prie kurio buvo su nuteistaisiais 2009-06-10 (t. 1, b. l. 7–8).

2010-03-30–05-03 kompleksinėje teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadoje Nr. 103MS–65 nurodyta, kad D. K. pagal savo amžių, emocinę, psichikos būsenas (jai tuo metu buvo konstatuotas specifinis pažinimo sutrikimas), turimas žinias, apsvaigimo nuo alkoholio būseną įvykio metu galėjo pakankamai teisingai suprasti su ja atliekamų veiksmų esmę (teisingai suprasti tų veiksmų pobūdį ir gana paviršutiniškai jų reikšmę) bei, atsižvelgiant į tiriamosios apsvaigimo alkoholiu ir emocinę būsenas įvykio metu – buvo užmigusi, bijojo trijų įtariamųjų, ji nesugebėjo laiku įvertinti situacijos pavojingumo, nesugebėjo prognozuoti įvykių eigos ir pasekmių, ir atitinkamai veikti, todėl ji negalėjo aktyviau priešintis su ja atliktiems veiksmams (ekspertizę atlikusių ekspertų nuomone, nuteistųjų veiksmus reikėtų vertinti kaip nukentėjusiosios galimybės priešintis atėmimą kitaip, išvados p. 2). D. K. galėjo teisingai suvokti, įsiminti ir vėliau atgaminti byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes, tačiau jos būsena (apsvaigimas nuo alkoholio, įtariamųjų baimė) bei specifinis pažinimo sutrikimas galėjo turėti įtakos gebėjimui suvokti, įsiminti bei atgaminti visas įvykio detales (išvados p. 3). D. K. prievartinių lytinių santykių su N. S., V. V. ir M. P. metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo, nebuvo laikinos psichikos veiklos sutrikimo būsenos (išvados p. 1) (t. 2, b. l. 3–8).

Tai, kad nukentėjusioji buvo užmigusi, bijojo trijų įtariamųjų, lytiniai santykiai buvo prievartiniai, tėra tik specialistų spėjimas, bet ne įrodymais nustatytos ir pagrįstos faktinės bylos aplinkybės.

Apeliaciniame teismo posėdyje, siekiant išsiaiškinti specialistų, atlikusių ekspertizę, kai kurių spėliojimų pagrindą, buvo apklausta ekspertizę atlikusi teismo psichiatrė V. K. (psichologė ekspertė A. Š. į teismo posėdį nevyko dėl svarbios priežasties). Apeliaciniame teismo posėdyje ekspertė V. K. paaiškino, jog, atliekant ekspertizę, vaizdo įrašą peržiūrėjo, tačiau jo neanalizavo. Bylos aplinkybės nėra ekspertizės tyrimo objektas. Ekspertizės metu yra nustatomas tiriamojo asmens sugebėjimas duoti parodymus apie bylai reikšmingas aplinkybes. Įvertinti nukentėjusiosios būklę turi teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiosios amžių, psichologinę būseną, jos psichikos būseną, specifines pažintines funkcijas, apsvaigimą nuo alkoholio, patiriamą emocinę būseną. Įvertinti, ar nukentėjusioji buvo bejėgiškumo būsenos ar ne – priklauso teismo kompetencijai (t. 3, b. l. 89–92).

Iš ekspertizės akto tiriamosios dalies turinio matyti, kad ekspertai padarė ir tas išvadas, kurias apeliacinės instancijos teismo posėdyje ekspertė V. K. pagrįstai priskyrė teismo kompetencijai, nuteistųjų parodymus įvertino kaip vienpusiškus (šią sąvoką apylinkės teismas panaudojo skundžiamame nuosprendyje), ginančius tik save ir žeminančius nukentėjusiosios garbę, vaizdinėje medžiagoje užfiksuotus faktus įvertino kaip nukentėjusiąją žeminančius, siekiančius pažeminti duomenis, duodant išvadą vertino tik nukentėjusiosios elgesį pateisinančius duomenis.

Įvertinus specialistų išvadą visapusiškai, nėra pagrindo nesutikti, kad ikiteisminio tyrimo metu D. K. konstatuotą adaptacijos sutrikimą, vyraujantį emocijų sutrikimą lėmė (neabejotinai, kad lemia ir šiuo metu) besitęsiantys psichotraumuojantys veiksniai – baudžiamosios bylos nagrinėjimas, galimos pakartotinės apklausos, tikimybė vėl susitikti su įtariamaisiais (išvados 2. 4, t. 2, b. l. 8). Kolegijos nuomone, tokiai nukentėjusiosios būklei negalėjo nedaryti įtakos ne tik ikiteisminis ir bylos nagrinėjimo procesai, bet ir nukentėjusiosios namiškių, bendraklasių, kitų tiriamais įvykiais besidominčių asmenų reakcija ir nukentėjusiosios bei nuteistųjų poelgių vertinimai, nukentėjusiosios išgyvenimai, kad apie intymius dalykus tapo žinoma nors ir ribotam asmenų ratui.

Byloje surinktais įrodymais nenustatyta, kad nuteistieji turėjo tikslą nukentėjusiąją D. K. nugirdyti, kad tokio tikslo buvo siekiama turint kitą tikslą – pasinaudoti nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl girtumo. Duomenų, kuriuos būtų galima palaikyti įrodymais, kad dėl girtumo kažkuriuo momentu nukentėjusioji D. K. buvo bejėgiškos būklės, kad nuteistieji suprato, kad ji yra tokios būklės, nenustatyta.

Dėl nuteistųjų V. V., N. S., M. P. nusikalstamų veikų pagal BK 150 str. 3 d. ir nuteistojo V. V. nusikalstamos veikos pagal BK 149 str. 3 d.

Teisiamajame posėdyje nuteistasis V. V. parodė, kad D. K. sakė esanti aštuoniolikos ar devyniolikos metų, kad ji nėra tokio amžiaus, jam abejonių nekilo. Nuvažiavus prie tvenkinio, D. K. prie V. V. lindo bučiuotis, čiupinėjo jo kojas, lietė jo lytinius organus. Nuteistieji norėjo D. K. parvežti namo, nes turėjo švęsti N. P. gimtadienį, tačiau D. K. lindo toliau, sakė, kad jai reikia vyro. D. K. pati nuteistuosius prievartavo, elgėsi kaip tikra specialistė. V. V. tvirtinimu, prie tvenkinio nuteistieji jos nenurengė, ji nusirengė pati. V. V. lytinę aistrą oraliniu būdu su nukentėjusiąja tenkino, tačiau jam nepatiko. D. K. V. V. akivaizdoje tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu su M. P.. V. V. su D. K. vaginaliniu būdu nesantykiavo, nes matė, kad ji sirgo mėnesinėmis, nuo jos sklido kvapas, liepė eiti jai susitvarkyti. V. V. parodė, kad automobilyje D. K. nestūmė, jai nesudavė, nes ji pati visko norėjo. Nuo tvenkinio išvažiavo apie 17.40 val. Nukentėjusioji buvo vežama į (duomenys neskelbtini), nes sakė ten gyvenanti. Bevežant pasakė, kad ten negyvena. Bevažinėjant kažkas paskambino N. S., jis turėjo kažkur vykti, todėl nukentėjusioji ir V. V. apie 19 val. buvo parvežti į V. V. namus ir ten palikti. Namuose V. V. ir nukentėjusioji atsigėrė kavos, nukentėjusioji norėjo pasilikti pas V. V. nakvoti, bet iš namų V. V. ją išviliojo apgavystės būdu. V. V. vežė nukentėjusiąją į namus savo automobiliu. Nukentėjusioji tėvams rodytis nenorėjo, ilgą laiką nenurodė tikslios savo gyvenamosios vietos, todėl nuteistasis nežinojo, kur nukentėjusiąją vežti. Nukentėjusiosios telefonas skambėjo, tačiau ji į skambučius neatsiliepdavo. Automobilyje jokių lytinių santykių (sekso) nebuvo, nes V. V. to nenorėjo. Kai D. K. prisipažino, kas esanti, abu susitarė susitikti penktadienį, nes ji jau „nebesirgs“. D. K. dar paprašė suorganizuoti draugų. V. V. apie vaizdo įrašą jai nieko nesakė (t. 2, b. l. 173–177).

2009-06-11, atsisakęs gynėjo, ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis V. V. parodė, kad su nukentėjusiąja susipažino telefonu, kai per vietinę televiziją pasiskelbė ieškąs draugės. V. V. parodė, kad, nuvažiavus prie tvenkinio ir susėdus prie staliuko, D. K. atsisėdo šalia V. V., stengėsi gundyti. D. K. apsikabino V. V. kaklą, stengėsi jį bučiuoti. Tai nepatiko jos draugei, ir ji paprašė parvežti ją namo. Draugę parvežė iki namų. Nukentėjusiajai paklausus, ar nuteistieji neturi narkotinių medžiagų, o šiems atsakius, kad jie narkotikų nevartoja, D. K. paklausė, ar šie nenori lytinių santykių, palietė V. V. lytinius organus. Važiuojant iki tvenkinio nukentėjusioji leido liesti jos krūtis, abu bučiavosi. Nuvažiavus prie tvenkinio, nukentėjusioji be jokių kompleksų pradėjo rengtis. V. V. parodymais, nukentėjusioji girta nebuvo. Kadangi merginos elgesys kėlė įtarimų, nuteistieji nukentėjusiajai pateikė sąlygą, kad jie mylėsis su ja tik tokiu atveju, jei ji sutiks, kad viskas būtų filmuojama, kad vėliau nebūtų problemų. Nukentėjusiajai sutikus, V. V. nusimovė kelnes, M. P. taip pat apsinuogino, o N. S. filmavo V. V. telefonu. Nukentėjusioji paėmė į vieną ranką V. V. lytinį organą, o į kitą M. P. ir pati juos čiulpė. Nukentėjusioji V. V. oraliniu būdu nepatenkino, nes ji jam nekėlė simpatijų. Kai M. P. norėjo su nukentėjusiąja pasimylėti, V. V. matė, kaip nukentėjusioji pati išskėtė kojas, bet tada M. P. pasakė, kad ji serga. V. V. tai sukėlė pasibjaurėjimą, nukentėjusiajai pasakė, kad, jeigu ji nori mylėtis, tai pirma turi susitvarkyti. Nukentėjusioji nuėjo prie vandens, sugrįžo po penkių minučių, sakė, kad susitvarkė ir nori mylėtis, bet V. V. prie jos nebelindo. N. S. nelindo prie jos išvis, o ar M. P. pasimylėjo su nukentėjusiąja, V. V. nematė, nes nukentėjusioji ir M. P. buvo toliau tos vietos, kurioje buvo V. V. ir N. S.. Kai apie 18 val. nukentėjusioji ir M. P. atėjo prie automobilio apsirengę, visi susėdo į automobilį ir nuvažiavo iki V. V. namų. Važiuojant nukentėjusioji į savo telefono skambučius neatsiliepdavo. Pas V. V. namuose nukentėjusioji norėjo pasilikti, sakė, jog tėvams pasakys, kad miegos pas draugę. Tuo metu kiti nuteistieji jau buvo išvažiavę. Kai V. V. nukentėjusiąją vežė į namus savo automobiliu, nukentėjusioji iš pradžių nurodė važiuoti į (duomenys neskelbtini), vėliau į (duomenys neskelbtini) (toks nukentėjusiosios adresas nurodytas Pedagoginės psichologinės tarnybos pažymoje, t. 1, b. l. 151–152), dar vėliau liepė važiuoti link (duomenys neskelbtini) , o galų gale miške liepė sustoti, pasakė, kad tol, kol nepasimylės, ji nepasakys, kur gyvena ir kokia jos pavardė, teks važinėtis. Kadangi automobilio degalai baigėsi, norėdamas nukentėjusiąja atsikratyti, V. V. sutiko patenkinti nukentėjusiosios norą, atėjo pas ją ant galinės sėdynės. Nukentėjusioji jį nurengė, nusirengė pati įsikišo jo lytinį organą į burną ir čiulpė, po to pati atsisėdo V. V. ant kelių, įsikišo jo lytinį organą sau į makštį ar į išeinamąją angą. Kadangi jos lytiniai organai buvo dideli, todėl jis skirtumo nepajuto. V. V. lytinio akto nebaigė, D. K. patenkino jį burna. Nukentėjusioji norėjo dar pabūti kartu, pasimylėti. Kad galėtų su nukentėjusiąja išsiskirti, V. V. pažadėjo su ja susitikti penktadienį. Kai nukentėjusioji pasakė savo pavardę ir kur gyvena, nuteistasis norėjo ją parvežti iki namų, bet ji paprašė jos iki namų nevežti, tėvų bijanti, jie esą griežti ir jos ieško. V. V. suabejojo, ar nukentėjusioji yra pilnametė, tačiau D. K. užtikrino, kad problemų nebus, interneto portale (duomenys neskelbtini) yra jos žinutė, kad D. ieško sekso partnerių. Išlipdama iš automobilio D. K. V. V. pabučiavo, pasakė, kad susitiks penktadienį. Grįžus namo, po valandos atvažiavo policijos pareigūnai ir V. V. išvežė į policiją (t. 1, b. l. 86–91). Šiame apklausos protokole nėra duomenų apie tai, kad, važiuojant automobiliu, 18.29 val. V. V. ant galinės automobilio sėdynės su nukentėjusiąja tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu, bet tai patvirtina vaizdo įrašas.

Teisiamajame posėdyje nuteistasis M. P. patvirtino, jog V. V. apie viską parodė teisingai, nukentėjusioji girta nebuvo, prie tvenkinio nusirengė pati, savo noru M. P. lytinę aistrą tenkino oraliniu būdu, jokios prievartos nebuvo, viskas buvo nufilmuota. M. P. tvirtinimu, nukentėjusiajai nužudymu niekas negrasino, dviese su nukentėjusiąja nuo automobilio nuėję nebuvo. Nukentėjusioji sirgo mėnesinėmis, pati grabaliojo M. P. ir V. V. lytinius organus. N. S. filmavo būdamas už 5 metrų ir D. K. tai matė. D. K. pati ėmėsi iniciatyvos santykiauti oraliniu būdu. Kai nukentėjusioji buvo nuėjusi prie tvenkinio susitvarkyti, M. P. su V. V. jos laukė. Vėliau D. K. buvo palikę V. V. namuose. Jai kelis kartus kažkas skambino, bet ji neatsiliepė. Išgertuvių metu M. P. bandė apsikabinti V. D., bet ji pasakė eiti šalin ir jis nuėjo (t. 2, b. l. 177–179).

2009-06-25, atsisakęs gynėjo, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis M. P. parodė, jog su nukentėjusiąja susitiko, kai jai paskambino V. V. duotu telefono numeriu. Nuvažiavus prie tvenkinio, nukentėjusioji atsisėdo šalia V. V.. Ji su drauge gėrė sidrą, rūkė. Apie tai, jog nukentėjusioji gali būti nepilnametė, nepagalvojo. Sėdint prie stalo, nukentėjusioji lindo prie V. V. bučiuotis, jo ranką dėjo sau ant kelių ir krūtinės. Parvežus nukentėjusiosios draugę iki namų, D. K. važiuoti namo nenorėjo. M. P. matė, kad D. K. su V. V. ant galinės automobilio sėdynės bučiavosi. Paėmęs V. V. telefoną, M. P. pradėjo filmuoti. D. K. tai matė, tačiau filmavimui neprieštaravo. Iš nukentėjusiosios elgsenos, įvairių gestų, kalbos buvo galima suprasti, kad ji nori mylėtis. Prie tvenkinio nukentėjusioji pati pradėjo mautis kelnes, nusirengė. Nuteistieji viską filmavo pasikeisdami. Nukentėjusioji rankomis paimdavo tai V. V., tai M. P. lytinį organą ir juos čiulpdavo. Kai ji norėjo pasimylėti, M. P. pamatė ant jos lytinių organų kraujo, suprato, kad ji serga, todėl su ja mylėtis nesutiko (t. 1, b. l. 52–54).

Teisiamajame posėdyje nuteistasis N. S. parodė, kad nukentėjusioji norėjo jį patenkinti, bet jis to nenorėjo. Jokių lytinių santykių su nukentėjusiąja neturėjo, lytinės aistros su nukentėjusiąja netenkino. N. S. viską filmavo, nes tokių vaizdų ir kad mergina sutiktų filmuotis, nebuvo matęs. Nukentėjusioji glamonėjo ir bučiavo V. V., jo rankas kišo sau prie krūtinės. Nukentėjusioji nusirengė pati, tačiau to N. S. nufilmuoti nespėjo. Į nukentėjusiosios klausimą N. S. atsakė, jog neatsimena, kad būtų prie stalo miegojęs. Į nukentėjusiosios atstovo klausimą nuteistasis atsakė, kad šauktis pagalbos nukentėjusiajai nebuvo jokio reikalo (t. 2, b. l. 179–180).

2009-06-23, atsisakęs gynėjo, kaip įtariamasis N. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad, nuvažiavus prie tvenkinio, visi susėdo prie staliuko. Nukentėjusioji sėdėjo šalia V. V., prie jo kabinėjosi, apsikabinusi jį bučiavo, dėjo jo galvą sau ant krūtų. Kažkuriuo momentu nukentėjusiosios draugė panoro važiuoti namo, o nukentėjusioji važiuoti namo nenorėjo, sakė, kad nori pabūti kartu. Važiuojant automobiliu N. S. matė, kad V. V. su nukentėjusiąja bučiuojasi. Kai sugrįžo prie tvenkinio, nukentėjusioji, išlipusi iš automobilio, pradėjo nusirenginėti, nusimovė kelnes. Kadangi N. S. anksčiau tokių dalykų nebuvo matęs – kad mergina galėtų taip elgtis, nukentėjusiosios paklausė, ar gali pafilmuoti, ir ši sutiko. Nukentėjusioji pati rankomis ėmė M. P. ir V. V. lytinius organus, kišo juos į burną ir čiulpė. Kai ji bandė gultis ant žemės, M. P. garsiai pasakė, kad nukentėjusioji serga. Maždaug tuo metu telefone baigėsi filmavimo atmintis. Kai N. S. atsisėdo į automobilį, nukentėjusioji N. S. paklausė, ar šis nieko nenori, sakė, kad gali pačiulpti jo lytinį organą. N. S. jai atsakė, jog jei ši nori – tai gali. N. S. atsisegė kelnių sagą, nukentėjusioji atitraukė jam kelnių užtrauktuką ir pradėjo čiulpti N. S. lytinį organą. N. S. tai nepatiko, todėl pasakė, kad daugiau nenori. Nukentėjusioji į namus nenorėjo, todėl visi kartu važiavo iki V. V. namų. Ten V. V. su nukentėjusiąja paliko, o pats parvyko į namus (t. 1, b. l. 72–74).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji D. K. parodė, kad įvykio dieną buvo pavargusi, nepietavusi. Jei ne draugė, būtų niekur nevažiavusi. Su nuteistaisiais tikėjosi pabendrauti. Nuvažiavę prie tvenkinio, gėrė alkoholinius gėrimus, D. K. rūkė, todėl stipriai apsvaigo. Vežant V. D. namo, buvo užmigusi. Grįžtant prie tvenkinio, V. V. lindo bučiuotis, bet ji pasipriešinti neturėjo jėgų. Nuo 17 val. iki 20 val. dėl girtumo įvykio neprisiminė. V. V. ir M. P. su ja tenkino lytinę aistrą. Prisiminė, kad jai pasidarė bloga ir ji atsisėdo į automobilį. Tada N. S. ją nurengė, paėmė už galvos ir liepė daryti oralinį. Ji pati jo varpos nelietė. N. S. santykiavo su ja ir normaliai – varpą įvedęs į makštį. Ikiteisminio tyrimo metu to nesakė, nes nežinojo, kaip pasakyti. Kai V. V. vežė ją namo, sustojo miške. Atėjęs pas ją ant galinės sėdynės, liepė nusirengti ir pasimylėti. Jai nesutikus, jis užrakino automobilio dureles, numovė jai kelnes ir santykiavo su ja vaginaliniu ir oraliniu būdu. Apie tai, jog buvo filmuojama, sužinojo iš įrašo telefone. V. V. grasino nužudysiąs, jei ji pasiskųs, sakė, kad turi vaizdo įrašą ir jie esą nekalti. Nukentėjusioji buvo išjungusi telefone skambėjimo garsą, todėl, kai mama skambino, negirdėjo. Nuteistieji telefono atėmę nebuvo. Kodėl nepaskambino mamai, pasakyti negalėjo. Kodėl nešaukė pagalbos, nesipriešino, nukentėjusioji pasakyti negalėjo. Po šio įvykio nukentėjusioji jautėsi blogai, buvo nesmagu prisiminti. Kai nukentėjusioji sugrįžo namo, mama paskambino į policiją (t. 2, b. l. 162–168).

2009-06-25, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojui ir motinai, ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja nukentėjusioji D. K. parodė, kad įvykio dieną jai būnant su draugėmis D. ir V., paskambino vaikinas ir paklausė, ar ji nenori susitikti. Nukentėjusiosios teigimu, ji susitikti nenorėjo, tačiau iniciatyvą dėl susitikimo parodė D.. Tada susitarė susitikti prie darželio. Nukentėjusioji suprato, kad vaikinas bus ne vienas. Joms belaukiant, privažiavo automobilis „Audi“, kuris net nesustojęs nuvažiavo. Tada D. paėmė nukentėjusiosios telefoną ir parašė jiems žinutę, kad paskambintų. Kai vaikinas paskambino, D. paklausė jų, kodėl elgiasi kaip mažamečiai. Vaikinas atsakė, kad merginos yra per jaunos. Tačiau D. sakė, kad nėra jokio skirtumo, ir vaikinai sugrįžo. Visi susitarė važiuoti prie tvenkinio. D. važiuoti prie tvenkinio atsisakė. Nukentėjusioji iš pokalbių suprato, kad su vienu iš vaikinų (V. V.) ji bendravo žinutėmis ir anksčiau. Nuvažiavus prie tvenkinio, nukentėjusioji atsisėdo prie V. V.. Nukentėjusiosios teigimu, V. V. dėjo savo rankas jai ant kojų, kišo ranką į suplyšusius džinsus, bučiuoti nebandė. V. pasakė, kad nori važiuoti namo ir ją išvežė. Nukentėjusioji paprašė parvežti ir ją, bet vaikinai pasuko vėl prie tvenkinio. Važiuojant V. V. lindo bučiuotis, tačiau nukentėjusioji beveik miegojo, todėl niekam nesipriešino. Kad V. V. glamonėjo krūtis, nejautė. Paskui kažkuris iš vaikinų pasakė jai iš automobilio išlipti. Kaip viskas vyko toliau, nukentėjusioji nelabai prisiminė, buvo bloga. Prisiminė, kaip vienas iš vaikinų, kuris sėdėjo prie vairo, pasakė, kad turi čiulpti jo lytinį organą. Nukentėjusioji pasakė, kad jai bloga ir ji to nedarys. Tada vaikinas pasakė, kad darys tą, ką jis lieps. Jis pats ištraukė savo lytinį organą ir įkišo nukentėjusiajai į burną. Kodėl ji išsižiojo, paaiškinti negalėjo. Pabaigus, visi susėdo į automobilį. Vairuotojas norėjo parvežti ją namo, bet V. V. pasakė, kad parveš pats. Vairuotojas parvežė nukentėjusiąją ir V. V. prie V. V. namų ir paleido. Į tyrėjos klausimą nukentėjusioji atsakė, kad nebėgo iš V. V. namų, nes blogai jautėsi, buvo dar apsvaigusi, o telefonas buvo paliktas megztuko kišenėje, kuris buvo automobilio bagažinėje. Važiuojant su V. V., jis sustabdė automobilį, atėjo ant galinės sėdynės ir liepė nusimauti kelnes. Nukentėjusioji jam pasakė, kad mylėtis nenori, bet V. V. sakė, kad nori pabaigti. Apklausos metu nukentėjusioji prisiminė: „Beje, jis mane dar pastūmė ir aš galva atsitrenkiau į dureles“. Nukentėjusiosios teigimu, V. V. numovė jai kelnes ir įkišo savo lytinį organą į makštį, po to į burną, ji nesipriešino, nes jautėsi vis dar apsvaigusi. Ar V. V. baigė lytinį aktą, nukentėjusioji pasakyti negalėjo. Parvažiavus prie namų, nukentėjusiajai pasakius savo pavardę, V. V. išsigando. Kodėl anksčiau nepasakė savo pavardės, nukentėjusioji paaiškinti negalėjo. Į klausimą, ar buvo žinoma, kad lytiniai aktai buvo filmuojami, nukentėjusioji atsakė: „Ne, bet gal neprisimenu“. Nukentėjusiajai prieš išlipant iš automobilio, V. V. parodė telefone esančias nuotraukas ir pagrasino, kad jei skųsis, nuotraukas įdės internete, o ją užmuš. Nukentėjusiosios teigimu, V. V. turėjo žinoti, kad jai keturiolika metų, nes ji visiems pasisakė, tačiau nuteistieji tuo nepatikėjo. Dėl interneto portale (duomenys neskelbtini) įdėtos žinutės, kad ji ieško sekso partnerių, nukentėjusioji paaiškino, kad apie šią žinutę žinojo, ją įdėjo kažkas iš jos draugų, tačiau jos ištrinti negalėjo, nes buvo pakeistas slaptažodis. Nukentėjusioji neneigė, kad pasakyti draugėms, jog jai patinka mylėtis, galėjo (t. 1, b. l. 34–38).

Teisiamajame posėdyje liudytoja V. D. parodė, kad įvykio dieną nukentėjusioji pasakė, kad atvažiuos keli vaikinai. Kai nuteistieji atvažiavo, visi, išskyrus D. B., nuvažiavo prie tvenkinio, ten gėrė alkoholį. Nukentėjusioji pradėjo elgtis laisviau. V. V. ir M. P. lindo prie nukentėjusiosios krūtinės, bet ji nieko nesakė, leido. Po tokių veiksmų, apie 17 val., V. D. pasakė, kad jai reikia namo, ir į namus ją parvežė. Nukentėjusioji interneto svetainėje buvo įdėjusi skelbimą, kad D. nori sekso. Nukentėjusioji buvo sakiusi, kad lytiniai santykiai jai patinka. V. D. nuomone, vaikinų dėmesys nukentėjusiajai patiko (t. 2, b. l. 168–170).

2009-06-16, dalyvaujant pedagogei, ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. D. parodė, kad nukentėjusioji prieš dvi savaites iki įvykio, pasinaudodama mokyklos bibliotekoje esančiu kompiuteriu, įdėjo interneto portale (duomenys neskelbtini) skelbimą: „D. nori sekso“, parašė savo telefono numerį. Kad V. D. tuo patikėtų, nukentėjusioji pati parodė jai skelbimą. Nukentėjusioji V. D. sakė, kad jai patinka lytiniai santykiai su vyresniais vyrais, kad ji ne kartą yra pasimylėjusi ir jai labai patiko. Nukentėjusioji sakė, kad tuos lynus susiranda per žinutes interneto portale (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną nukentėjusioji susirašinėjo žinutėmis su vaikinais. Susitikus su nuteistaisiais ir nuvažiavus prie tvenkinio, kai M. ir V. pradėjo grabalioti nukentėjusiąją, V. D. paprašė, kad ją parvežtų namo. Važiuojant vienas iš vaikinų nukentėjusiąją grabaliojo, bet ši nesipriešino. V. D. tvirtinimu, ji nukentėjusiąją pažįsta, suprato, kad jai tai patinka ir ji to nori. V. D. įsitikinimu, nukentėjusioji pati į policiją būtų nesikreipusi, nes ji lytinių santykių norėjo (t. 1, b. l. 45–46).

2010-02-02 akistatos su nukentėjusiąja metu liudytoja V. D. parodė, kad nukentėjusioji pati jai pasakojo, kad tuo metu, kai mamos nebūdavo namie, ji į mokyklą neidavo, bet važiuodavo į (duomenys neskelbtini) susitikti su vaikinais, sakė, kad jai patinka vyresni vaikinai, kad žinutę portale vėliau nukentėjusioji ištrynė pati ir pasikeitė slaptažodį. Nukentėjusioji šiuos liudytojos parodymus paneigė. Liudytoja V. D. parodė, kad 2009-06-10 nukentėjusioji kartu su ja nevažiavo į namus todėl, kad buvo nutarusi su vaikinais pabūti iki 18 val. Šios aplinkybės nukentėjusioji nepaneigė. Liudytoja parodė, kad tuo metu, kai ji su nukentėjusiąja išsiskyrė, nukentėjusioji orientavosi normaliai. Akistatos metu nukentėjusioji parodė, kad jai bloga pasidarė po to, kai V. D. jau nebebuvo (t. 1, b. l. 124–125).

Teisiamajame posėdyje buvo ištirti liudytojos D. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu 2009-06-25, dalyvaujant D. B. motinai. D. B. parodė, kad nukentėjusioji labiau mėgsta bendrauti su vaikinais, ne kartą yra sakiusi, jog turi vyresnį draugą, yra turėjusi lytinių santykių. Iš nukentėjusiosios kalbos D. B. suprato, jog nukentėjusiajai mylėtis patinka. Birželio 10 d. nukentėjusioji buvo sakiusi, kad galvojo, jog yra nėščia, bet dabar lygtai pradėjo sirgti. Mokykloje nukentėjusioji internete (duomenys neskelbtini) buvo įdėjusi skelbimą su savo telefono numeriu, kad ieško sekso partnerių. Savo telefono numerį buvo užsirašiusi ir ant kuprinės. Įvykio dieną nukentėjusiajai kažkas paskambino. Ji sakė, kad susitikti negali, nes yra labai pavargusi, bet paskui susitikti susitarė. Sakė, kad vieną iš vaikinų, vardu V., pažįsta, vaikinai yra iš (duomenys neskelbtini). Iki tos vietos, kur buvo laukiama, vaikinai atvažiavo, apsisuko ir nuvažiavo. Tada nukentėjusioji parašė jiems žinutę, kad šie paskambintų. Kai kažkuris iš vaikinų paskambino, nukentėjusioji prašė, kad vaikinai sugrįžtų. Vaikinai sugrįžo ir pasiūlė važiuoti išgerti sidro, šampano. Nukentėjusioji ir V. (D.) sutiko, o D. B. nuėjo namo. Kitą dieną D. B. sužinojo, kad nukentėjusioji kreipėsi į policiją dėl išprievartavimo. D. B. nemanė, kad nukentėjusioji buvo išprievartauta, nes iš jos elgesio buvo suprantama, kad ji pati nori mylėtis (t. 1, b. l. 42–44).

2010-08-17 ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. B. parodė, kad V. V. dėdė A. Š. pokalbio su liudytoja apie V. V. metu buvo labai girtas, todėl liudytoja nemano, kad jis prisimintų, jog prašė nukentėjusiąją šmeižti (t. 2, b. l. 39).

2010-01-06 akistatos su nukentėjusiąja metu liudytoja D. B. patvirtino, kad nors V. V. dėdė A. Š. ir sakė, kad liudytojai gali būti blogai, ji 2009-06-25 davė teisingus parodymus. Šios akistatos metu nukentėjusioji patvirtino, kad apie tai, jog ji išgeria sidro, mama žino, o kad rūko,– nežinojo (t. 1, b. l. 126–127).

Lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle yra tada, kai lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas įvyksta išoriškai nevartojant jokių veiksmų nukentėjusiojo valiai palaužti ar pasipriešinimui įveikti, tačiau, kita vertus, negaunamas nukentėjusiojo asmens sutikimas lytiškai santykiauti ar lytinei aistrai tenkinti dėl priežasčių, susijusių su nukentėjusiojo fizine ar psichine būkle. Nukentėjusiojo asmens fizinė būklė, kuri gali lemti bejėgišką būklę, gali būti asmens neįgalumas, amžius ar liga, dėl kurios jis negali pasipriešinti kaltininkui. Nukentėjusiojo bejėgišką būklę gali lemti ir miegas. Nukentėjusiojo psichinė liga, atimanti galimybę suvokti su juo daromų veiksmų pobūdį ir esmę, taip pat gali lemti bejėgišką būklę, todėl šiam faktui nustatyti gali būti gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichiatrinė ekspertizė.

Išžaginimas kvalifikuojamas pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, o seksualinis prievartavimas pagal 150 straipsnio 3 dalį ir tuo atveju, jei kaltininkas nesuvokė, kad nukentėjusysis yra nepilnametis asmuo, tačiau teismas pripažįsta, kad kaltininkas pagal bylos aplinkybes, ypač nukentėjusiojo fizinius duomenis, taip pat savo asmenines savybes turėjo ir galėjo suvokti, kad nukentėjusysis yra nepilnametis asmuo. Jei kaltininkas nesuvokė, kad nukentėjusysis yra nepilnametis asmuo, ir teismas pripažįsta, kad kaltininkas pagal bylos aplinkybes, ypač nukentėjusiojo fizinius duomenis, taip pat savo asmenines savybes neturėjo ar negalėjo suvokti, kad nukentėjusysis yra nepilnametis ar mažametis asmuo, BK 149 straipsnio 3 dalyje arba 150 straipsnio 3 dalyje numatyti kvalifikuojantys požymiai kaltininkui negali būti inkriminuoti.

Nuteistųjų veikoje dėl nukentėjusiosios pasigėrimo baudžiamojo nusikaltimo sudėtis nenustatyta, nukentėjusioji alkoholinius gėrimus gėrė savo noru, dėl alkoholinių gėrimų vartojimo ar kitų aplinkybių bejėgiškos būklės nebuvo, iš bylos aplinkybių, ypač iš nukentėjusiosios fizinių duomenų, išvaizdos, elgesio ji atrodė kaip pilnametė, ir tai nuteistiesiems abejonių nekėlė. Remdamiesi kažkokiomis savo asmeninėmis savybėmis suvokti, kad nukentėjusioji yra nepilnametė, nuteistieji nei galėjo, nei turėjo. Visos šios aplinkybės buvo aptartos šiame nuosprendyje analizuojant nuteistųjų pripažinimo kaltais pagal BK 161 str. 2 d. pagrįstumą.

Nukentėjusiosios D. K. parodymais, nuteistieji su ja lytiškai santykiavo, tenkino lytinę aistrą analiniu, oraliniu būdu prieš jos valią. Nukentėjusiosios teigimu, ji dėl girtumo bei rūkymo buvo apsvaigusi, kai vežė V. D. į namus, buvo užmigusi, daug ko neprisiminė. Nors nuteistieji telefono atėmę nebuvo, į mamos skambutį neatsiliepė, nes buvo pritildžiusi telefono garsą. Kodėl nepaskambino mamai pati, pasakyti negalėjo, kodėl nešaukė pagalbos, nesipriešino, D. K. pasakyti negalėjo, bet manė, kad to nedarė dėl apsvaigimo.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. K. parodė, kad ją seksualiai prievartavo V. V. ir N. S.. Apie M. P. veiksmus D. K. neužsiminė. Kad ją seksualiai prievartavo du nuteistieji vienu metu, taip pat neparodė. Teisiamajame posėdyje D. K. parodė, kad ją seksualiai prievartavo visi trys nuteistieji: V. V., M. P., N. S.. N. S. santykiavo su ja ir vaginaliniu būdu. Nukentėjusioji parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu apie šį faktą neparodė, nes nežinojo, kaip apie tai pasakyti. Toks nukentėjusiosios paaiškinimas neatitinka tikrovės, nes D. K. iki to laiko sugebėjo paaiškinti, kaip tuo pačiu būdu su ja lytiškai santykiavo V. V., parodė, kad su ja jis tenkino lytinę aistrą ne tik oraliniu būdu, bet ir lytiškai santykiavo.

Iš 2009-06-11 pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo turinio matyti, kad 2009-06-11, apie 00 val. 30 min., į (duomenys neskelbtini) komisariatą dėl išžaginimo kreipėsi R. K. su dukra D. K.. Nors nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu ir teisme tvirtino, kad įvykių nuo 17-tos iki 20-tos val. neprisimena, iš pranešimo policijai turinio matyti, kad išžaginimo laikas nurodytas (apie 17 val.), buvo nurodyta ir išžaginimo vieta – prie (duomenys neskelbtini), žaginusių asmenų skaičius – trys, nurodė, kad žagino tada, kai nukentėjusioji buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Apie kokio nors smurto vartojimą, kad V. V. žagino ir automobilyje, nepranešta. Tokia informacija policijai duoda pagrindą manyti, kad nukentėjusioji apie įvykius prisiminė gerai (t. 1, b. l. 1, 2).

Iš 2009-06-01 pavedimo atlikti ikiteisminį tyrimą matyti, kad Plungės rajono prokuratūra ikiteisminį tyrimą pavedė atlikti tik dėl veikos, numatytos BK 149 straipsnio 3 dalyje (t. 1, b. l. 3).

Ikiteisminio tyrimo metu D. K. parodė, kad mylėjimosi su vaikinais momento ji neprisiminė, kad, jeigu apie tai nebūtų sužinojusi mama, ji dėl šio įvykio pareiškimo į policiją nebūtų rašiusi, V. V. jai buvo pasakęs, kad jis turi filmuotą medžiagą ir ji nieko nelaimės (t. 1, b. l. 116–118).

Iš nukentėjusiosios atstovės R. K. parodymų matyti, kad 2009-06-10 ji dukters ieškojo ilgai, skambino ir į mokyklą, ir dukters draugei V. D., vyko su vyru prie tvenkinio, kreipėsi pagalbos į policiją, iki pareinant dukrai į namus buvo labai susirūpinusi ir išsigandusi, o kai alkoholio kvapu atsiduodanti duktė ne iš karto pasakė, kur ir ką veikusi, supyko, griežtai pareikalavo pasiaiškinti, stvėrė ją už pakarpos, ir tik tada duktė pasakė, jog buvo išžaginta. Tokios informacijos apie intymius santykius išgavimo iš nukentėjusiosios aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad nukentėjusiosios D. K. parodymai, jog ji buvo žaginama, seksualiai prievartaujama turėjo sukelti abejonių jau ikiteisminio tyrimo pradžioje. Abejonių turėjo sukelti ir tai, kad nukentėjusioji ne tik kad ne iš karto, bet ir vėliau ikiteisminio tyrimo metu visų jos žaginimo ar seksualinio prievartavimo aplinkybių nepasakojo, apie kai kurias aplinkybes prabilo tik teisiamajame posėdyje.

Pagal BK 168 straipsnio 1 dalį už neteisėtą informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimą ar panaudojimą atsako tas, kas be asmens sutikimo viešai paskelbė, pasinaudojo ar kitų asmenų labui panaudojo informaciją apie kito žmogaus privatų gyvenimą, jeigu tą informaciją jis sužinojo dėl savo tarnybos ar profesijos arba atlikdamas laikiną užduotį, arba ją surinko darydamas BK 165–167 straipsniuose numatytą veiką (BK 168 str. 1 d.).

Teisiamajame posėdyje nuteistasis M. P. parodė, jog N. S. filmavo būdamas už 5 metrų ir D. K. tai matė. Ikiteisminio tyrimo metu M. P. parodė, kad nuteistieji viską filmavo pasikeisdami (t. 1, b. l. 52–54). N. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prie tvenkinio, išlipusi iš automobilio, nukentėjusioji pradėjo nusirenginėti, nusimovė kelnes. Kadangi N. S. anksčiau tokių dalykų, kad mergina galėtų taip elgtis, nebuvo matęs, nukentėjusiosios paklausė, ar gali pafilmuoti, ir ši sutiko. Kai nukentėjusioji bandė gultis ant žemės, M. P. garsiai pasakė, kad nukentėjusioji serga, ir maždaug tuo metu telefone filmavimo atmintis baigėsi (t. 1, b. l. 72–74).

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nuteistieji V. V., M. P. ir N. S. patvirtino, kad, nukentėjusiajai neprieštaraujant, jų ir nukentėjusiosios seksualinius santykius filmavo. Filmuodami norėjo apsisaugoti nuo to, kad nukentėjusioji nepagrįstai neapkaltintų jų, jog ją prievartavo. Nuteistieji pateikė nukentėjusiajai sąlygą, kad jie mylėsis su ja tik tokiu atveju, jei ji sutiks, kad viskas būtų filmuojama, kad vėliau nebūtų problemų, kad ji buvo išžaginta. Nukentėjusiajai sutikus, N. S. filmavo (t. 1, b. l. 86–91).

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje apie tai, ar matė, jog buvo filmuojama, nukentėjusioji atsakydavo, jog galbūt matė arba, kad apie filmavimą sužinojo iš V. V. jai parodytos filmuotos medžiagos. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji parodė, kad filmavimo matyti negalėjo, nes buvo filmuojama iš už jos nugaros, tačiau iš prie bylos pridėto kompaktinėje laikmenoje įrašyto vaizdo matyti, kad filmavimas prasidėjo dar nukentėjusiajai tebevažiuojant automobilyje ir sėdint ant galinės sėdynės su V. V., o prie tvenkinio iš už nukentėjusiosios nugaros filmuota tik labai trumpą laiko tarpą.