Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Altus LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Altus LT “ iškelta nemokumo (bankroto) byla, civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Altus LT“ iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Šios apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei UAB „Altus LT“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byla apeliacine tvarka nagrinėjama neperžengiant atskirajame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti atsakovės atskirojo skundo ribas.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

15. Pareiškėja VMI 2025 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos apeliantei UAB „Altus LT“ iškėlimo. Pareiškimas priimtas teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, kuria, be kita ko, apeliantei nustatytas terminas iki 2025 m. spalio 24 d. pateikti atsiliepimą, o apeliantės vadovas įpareigotas iki tos pačios datos pateikti teismui JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytus dokumentus: 1) juridinio asmens kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodoma asmens vardas ir pavardė, jeigu jis fizinis asmuo, arba pavadinimas ir kodas, jeigu jis juridinis asmuo, gyvenamosios vietos ar buveinės adresai, reikalavimų sumos, įvykdymo terminai ir užtikrinimo būdai; 2) juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu jis nėra pateiktas JAR tvarkytojui; 3) informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka; 4) informaciją apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus; 5) juridinio asmens sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašą; 6) kitus dokumentus, kurie jo nuomone, gali būti svarbūs nemokumo bylai iškelti; informaciją apie atsakovės turimą turtą bei jo vertę, kitus ūkinės ir finansinės būklės duomenis. Šia nutartimi paskirtas teismo posėdis rašytinio proceso tvarka 2025 m. lapkričio 6 d. 10.00 val.

19. Atsakovė 2025 m. lapkričio 13 d. (iki skundžiamos nutarties priėmimo) pateikė prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo iki 2025 m. lapkričio 19 d. Nurodė, kad yra parengusi restruktūrizavimo planą (jį pridėjo). Taip pat nurodė, kad prieš keletą dienų įvyko atsakovės kreditorių susirinkimas restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimu, kurio metu, preliminariais vertinimais, planas yra patvirtintas. Šiuo metu atsakovė rengia kreditorių susirinkimo protokolą ir prašymą teismui iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą. Atsakovė yra gyvybinga bendrovė, kuri gali per laiką atsiskaityti su kreditoriais. Šiai dienai per antstolę vyksta bendrovės hipoteka įkeisto turto pardavimo procedūros, kurių metu, tikėtina, bus visiškai padengtas hipotekos kreditoriaus finansinis reikalavimas. Atsakovė mano, kad bendrovės bankroto galima išvengti pradėjus restruktūrizavimo procesą. Visiems restruktūrizavimo dokumentams paruošti ir pateikti teismui reikalingas papildomas laikas. Prie šio prašymo atsakovė teismui, be restruktūrizavimo plano, pridėjo varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą (neįvykusios, pradžia – 2025 m. rugsėjo 10 d., pabaiga – 2025 m. spalio 10 d.), darbo sutartis, sudarytas su darbuotojais 2025 m. spalio 20 d., Vengrijoje vykdomų darbų sutartis. Pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymo netenkino ir priėmė skundžiamą nutartį.

20. Iš LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismui iki atskirojo skundo nagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjimo dienos nėra pateiktas atsakovės UAB „Altus LT“ vadovo ar tokią teisę turinčio kreditoriaus prašymas dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Altus LT“ iškėlimo.

Dėl pagrindo iškelti bankroto bylą (ne)buvimo

21. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

22. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023 19 punktas ir jame nurodyta praktika). Kitaip tariant, nemokumo samprata atitinka du nemokumo kriterijus: likvidumo ir balanso testus. Likvidumo testas siejamas su skolininko negalėjimu įvykdyti prievolių, o balanso testas – su bendrovės turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykio vertinimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-451-567/2023 37 punktas).

23. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

24. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Taip pat pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

25. Pažymėtina, kad nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Kita vertus, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020; 2024 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-834-934/2024; 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-790/2024).

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑377‑910/2022). Be to, atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutarties priimta civilinėje byloje Nr. e2-967-934/2024 21 punktas).

27. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas iš finansinės atskaitomybės dokumentų už 2024 metus nustatė, kad apeliantė turėjo turto už 2 395 347 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas – 1 385 158 Eur, trumpalaikis turtas – 1 000 150 Eur; įsipareigojimai sudarė 2 340 492 Eur, bendrovė deklaravo 2 150 186 Eur nuostolį. Teismas pažymėjo, kad apeliantės vadovui nepateikus teismui atsiliepimo ir reikalaujamų dokumentų, aktualių duomenų įvertinti bendrovės finansinę padėtį ar valdomą turtą teismas neturi. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantei ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo aktualesnių nei 2024 metų duomenų. Nors pareiga įrodyti mokumą tenka apeliantei, tačiau teismas negalėjo ignoruoti apeliantės pateiktos dalies įrodymų (įskaitant restruktūrizavimo plano projektą su finansine analize) ir vadovautis tik bankroto bylą inicijavusios pareiškėjos VMI pateikta pozicija. Apeliantė pirmosios instancijos teismui buvo pateikusi restruktūrizavimo plano projektą, kuriame yra nurodyti duomenys apie apeliantės kreditorius, jiems turimų įsipareigojimų dydį, informacija apie turtą ir kt. – visi šie duomenys pateikti 2025 m. liepos 31 d., tačiau pirmosios instancijos teismas jų nevertino.

28. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagal balanso testą neatliko apeliantės finansinių rodiklių dinamikos įvertinimo, be to, sutiktina su apeliante, jog vien pagal pirmosios instancijos teismo įvertintus apeliantės 2024 metų finansinės atskaitomybės duomenis bendrovė nebuvo nemoki balanso testo aspektu. Kita vertus, juridinio asmens nemokumui pripažinti pakanka įrodyti, kad šis negali laiku įvykdyti turtinių prievolių ir kad tai nėra laikini finansiniai sunkumai, o sistemiškas įsipareigojimų nevykdymas. Visgi vien tik pradelstų įsipareigojimų (likvidumo problemų) egzistavimas pats savaime nereiškia juridinio asmens nemokumo, jeigu juridinis asmuo turi pakankamai turto šiems įsipareigojimams padengti per protingą laiką.

29. Atlikdamas likvidumo testą pirmosios instancijos teismas nevertino, kaip sistemiškai ir kiek ilgai apeliantė laiku neatsiskaito su kreditoriais. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantės skola bankroto bylos iškėlimą inicijavusiai VMI susidarė nuo 2023 m. birželio 16 d., tačiau nesiaiškino, kada susiformavo įsipareigojimai kitiems kreditoriams, pagal kurių reikalavimus užvestos vykdomosios bylos. Tokie duomenys yra reikšmingi tam, kad, kaip minėta, būtų galima įvertinti, kaip sistemiškai ir kiek ilgai neatsiskaitoma su kreditoriais, nes pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas juridinio asmens nemokumo būsena konstatuojama ne tik tuo atveju, kai įsipareigojimai viršija visą jo turto vertę, bet ir tuo atveju, kai juridinis asmuo negali laiku įvykdyti savo turtinių prievolių.

30. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, bankroto byla negali būti keliama bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-321-933/2023 28 punktas; 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-650-407/2024 21 punktas). Nagrinėjamu atveju apeliantė pirmosios instancijos teisme savo gyvybingumą įrodinėjo pateikdama restruktūrizavimo plano projektą; taip pat apeliantė pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus apie jai priklausančio nekilnojamojo turto, įkeisto hipoteka, iš kurio galėtų būti tenkinami hipotekos kreditorių reikalavimai, varžytynes. Pirmosios instancijos teismas dėl šių įrodymų ir jų įrodomosios reikšmės, taip pat pareiškėjos VMI su pareiškimu pateiktų duomenų apie vidutinę apeliantės nekilnojamojo turto vertę (be kita ko, nustatytą masinio vertinimo būdu, tai reiškia, jog rinkos vertė gali būti didesnė nei nurodoma Nekilnojamojo turto registro išrašuose) nepasisakė, todėl liko neįvertintas nei hipoteka užtikrintų įsipareigojimų dydis, nei jo santykis su galima šio turto realizavimo varžytynėse kaina, nei tai, kokią įtaką šio turto realizavimas turėtų bendram įsipareigojimų mažinimui ir apeliantės mokumo atkūrimui.

31. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantės pirmosios instancijos teismui pateiktame restruktūrizavimo plano projekte nurodyta, jog VMI pritaria areštuoto turto pardavimui ir restruktūrizavimo planui su sąlyga, kad iki šio įkeisto turto pardavimo sandorio užbaigimo bus suteikta kita papildoma užtikrinimo priemonė – bendrovės debitorinės skolos į „Altus Hungary Kft“ įkeitimą (debitorinės skolos suma yra 410 295,49 Eur). Dėl šios apeliantės nurodytos aplinkybės pareiškėja VMI bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neišreiškė pozicijos – ar iš tiesų pritaria restruktūrizavimo plano projektui, ar ne. Tokios aplinkybės paneigimo pareiškėja nenurodė ir atsiliepime į atskirąjį skundą, prašydama skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Šių aplinkybių nesiaiškino pirmosios instancijos teismas, nors toks pareiškėjos, inicijavusios bankroto bylos apeliantei iškėlimo klausimą, pozicijos pasikeitimas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu pripažintinas reikšmingu, ypač kai apeliantė savo atsikirtimus dėl bankroto bylos jai neiškėlimo ir pastangas įrodyti savo mokumą ir gyvybingumą buvo sukoncentravusi į restruktūrizavimo plano rengimą ir jo pateikimą kreditorių susirinkimui tvirtinti.

32. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada dėl apeliantės nemokumo padaryta neįvertinus, kokia buvo reali apeliantės finansinė padėtis bankroto bylos iškėlimo klausimo sprendimo metu, kiek sistemiškas yra apeliantės neatsiskaitymas su kreditoriais, ar tai nėra laikinas apyvartinių lėšų trūkumas. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismo išvada apie apeliantės nemokumą stokoja pagrįstumo.

Dėl procesinės bylos baigties

33. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminis nemokumo bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją tik įstatyme nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-313/2021 29 punktas; 2022 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-1075/2022 26 punktas).

34. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui neįvertinus apeliantės įrodinėjamų aplinkybių dėl jos gyvybingumo, turto realizavimo galimybių bei siekio vykdyti restruktūrizaciją, liko nepagrįstai neatsakytas esminis bylos klausimas – ar apeliantės situacija iš tiesų atitinka JANĮ įtvirtintas bankroto bylos iškėlimo sąlygas (bent vieną iš jų), ar visgi apeliantė susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, kuriuos siekia išspręsti įstatymo nustatytu būdu (per restruktūrizavimo procesą). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo įvertintos bylos išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės (abejonės, ar apeliantė iš tiesų yra nemoki, nėra iki galo pašalintos), o jų ištyrimas apeliacinės instancijos teisme reikštų, kad byla būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl liko neatskleista bylos esmė. Tai yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

35. Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį (klausimas dėl nemokumo (bankroto) bylos perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo), nėra tikslinga šioje stadijoje atnaujinti ir atidėti bylos nagrinėjimą pagal apeliantės Lietuvos apeliaciniam teismui 2025 m. gruodžio 18 d. pateiktą prašymą (dokumento registracijos Nr. DOK-5529), o taip pat spręsti klausimą dėl jos apeliacinės instancijos teismui 2025 m. gruodžio 17 d. pateiktų papildomų dokumentų priėmimo (dokumentų registracijos Nr. DOK-5514 ir DOK-5511). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu UAB “Altus” pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bus priimtas, pirmosios instancijos teismas turėtų svarstyti bylų dėl bankroto ir restruktūrizavimo atsakovei iškėlimo sujungimo klausimą.

36. Remiantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktu ir 3 dalimi, grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas 76 Eur žyminis mokestis. Žyminis mokestis grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, t. y. apeliantės vadovui J. B. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1240 patvirtintų Žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisyklių 7 ir 10 punktai; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-361-585/2021; 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-7-450/2023). Žyminį mokestį grąžina VMI, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 8 punktu ir 3 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Altus LT“ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti J. B. (J. B.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 76 Eur (septyniasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. lapkričio 20 d. mokėjimo pavedimu per Vokietijos Federacinės Respublikos banką N26 Bank SE.