- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-16
- Bylos Nr.
- e2-321-933/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01654-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Optimal ars“
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Arituva“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Optimal ars“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nutarties dėl nemokumo bylos iškėlimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Arituva“ pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Optimal ars“ dėl nemokumo bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Arituva“ prašė iškelti nemokumo (bankroto) bylą atsakovei UAB „Optimal ars“ (toliau – ir Bendrovė, atsakovė).
2. Pareiškime nurodyta, kad Bendrovė yra skolinga UAB „Arituva“ 11 944,99 Eur už patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomą pagal 2018 m. gegužės 30 d. pastatų ir įrenginių nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2021 m. liepos 1 d. pastatų ir įrenginių nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė yra nemoki. Tą patvirtina ir www.rekvizitai.lt, ir UAB CreditInfo Lietuva duomenys, atsakovė turi 1 234,25 Eur įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV). Atsakovė neturi nekilnojamojo turto. Nėra duomenų apie turimas transporto priemones. Pareiškėjos žiniomis, atsakovės vadovui V. R. (V. R.) 2020 m. sausio 22 d. buvo pareikšti įtarimai, kad jis, eidamas Bendrovės direktoriaus pareigas, turėdamas teisę atstovauti Bendrovę ir jos vardu priimti spendimus, taip pat vadovauti ir kontroliuoti visą Bendrovės veiklą, apgaule savo ir kitų asmenų naudai išvengė turtinės prievolės, įgijo didelės vertės svetimą turtą ir pasikėsino įgyti didelės vertės svetimą turtą. Bendrovė nuo 2020 m. veiklos nevykdo, negeneruoja pajamų, dėl ko neturi galimybių atsiskaityti su kreditoriais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 7 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą tenkino – iškėlė atsakovei UAB „Optimal ars“ bankroto bylą.
4. Teismas nustatė, kad nėra duomenų, jog Bendrovei yra keliama ar iškelta restruktūrizavimo byla. Juridinių asmenų registre Bendrovė įregistruota 2015 m. gruodžio 28 d.; įmonės vadovas – V. R. (paskyrimo (išrinkimo) data – 2017 m. balandžio 13 d.). Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentus Bendrovė pateikė už 2020 m. Pagal balansą 2020 m. įmonė turėjo 903 621 Eur vertės turtą, kurį sudarė 557 327 Eur materialusis ilgalaikis turtas, 26 891 Eur kitas ilgalaikis turtas, 319 403 Eur – trumpalaikis turtas (kitas). Pagal minėtą balansą mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 1 211 502 Eur (iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 20 400 Eur, po vienerių metų – 1 191 102 Eur). Per 2020 m. atsakovė patyrė 328 773 Eur nuostolį.
5. Teismas suabejojo Bendrovės vadovo pateikta informacija apie Bendrovės ilgalaikio turto likučius, kurioje nurodyta, kad Bendrovės turto likutinė vertė 653 419,37 Eur. Teismas atsižvelgė į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2020 m. sausio 22 d. pranešimą apie įtarimą, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad V. R. į mokėjimo prašymą bei jo pridedamus dokumentus įtraukė: Keysight galios matuoklį / jutiklį, 227 000 Eur vertės, Keysight impedanso analizatorių, 1 vnt., 125 700 Eur vertės, iš viso bendra 352 700 Eur vertė, žinant, jog šios įrangos bendra faktinė vertė yra 77 189 Eur; Keysight tinklo analizatorių, 1 vnt., 377 500 Eur vertės, žinant, kad šios įrangos faktinė vertė yra 95 488 Eur, t. y. 282 012 Eur mažesnė nei nurodyta prašyme. Bendrovės atstovas atsiliepime dėl šio nutarimo nepasisakė, nepaneigė jame nurodytų aplinkybių, dėl to teismas sprendė, kad nėra pagrindo vadovautis Bendrovės vadovo nurodyta turto verte ilgalaikio turto sąraše.
6. Iš Bendrovės vadovo atsakymo į 2022 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjos įspėjimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, teismas nustatė, kad Bendrovė pripažįsta skolą UAB „Arituva“, yra pasirengusi sudaryti susitarimą dėl 11 944,99 Eur skolos už patalpų nuomą ir skolą padengti iki 2023 m. lapkričio 1 d. Tačiau duomenų, kad bendrovė būtų atlikusi bent dalį mokėjimų pagal savo pačios siūlymą, teismas nenustatė. Teismas suabejojo Bendrovės atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, kad šiuo metu Bendrovė veikia pagal verslo planą, kuria produktą, todėl pajamų beveik neturi. Teismas nustatė, kad pateiktas verslo planas buvo parengtas dar 2017 m., tačiau Bendrovė duomenų apie šio projekto vykdymo eigą, planuojamas gauti pajamas nenurodė ir nepateikė. Teismas, remdamasis viešai prieinamais duomenimis, nustatė, kad nuo 2022 m. birželio mėn. Bendrovėje sumažėjo darbuotojų skaičius – nuo 4 iki 2 darbuotojų. Teismas nusprendė, kad aplinkybės, susijusios su darbuotojų skaičiaus sumažėjimu, taip pat leidžia abejoti atsakovės teiginiu apie nurodomą veiklos vykdymą.
7. Teismas nustatė, kad Bendrovės skola VSDFV siekia 1 234,25 Eur (2023 m. vasario 2 d. duomenys), kad Bendrovė nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių neturi. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, Bendrovės atžvilgiu atliekamų išieškojimų nėra. Teismas, vertindamas Bendrovės 2020 m. balansą, nustatė, kad įsipareigojimai viršijo turto vertę. Iš Bendrovės pateiktų skolos likučių nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. matyti, kad Bendrovė yra įsiskolinusi ne tik pareiškėjai, bet ir kitiems kreditoriams (pvz., ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (381 304 Eur), UAB „Subsidium“ (9 164,75 Eur)). Teismas nusprendė, kad Bendrovės finansinė padėtis atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 2 dalies 7 straipsnyje nurodytą nemokumo apibrėžimą. Byloje duomenų, kad Bendrovės finansiniai sunkumai yra laikini ir jos finansinė padėtis galėtų artimiausiu metu pagerėti, nenustatė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė UAB „Optimal Ars“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartį ir atsisakyti iškelti Bendrovei nemokumo bylą. Jeigu teismas nuspręstų, kad nėra pagrindo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartį ir atsisakyti iškelti Bendrovei nemokumo bylą, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo šiuos argumentus:
8.1. Teismas neteisingai konstatavo, kad Bendrovė yra nemoki. Pagal 2020 m. balansą Bendrovė turėjo 903 621 Eur vertės turtą, kurį sudaro 557 327 Eur materialusis ilgalaikis turtas, 26 891 Eur kitas ilgalaikis turtas bei 319 403 Eur trumpalaikis turtas. Pagal minėtą balansą per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 20 400 Eur. Šie duomenys patvirtinta, kad Bendrovės turto yra pakankamai, o įsipareigojimai, kuriuos Bendrovė turi įvykdyti per artimiausius metus, sudaro vos 2 proc. turto masės. Kiti Bendrovės įsipareigojimai yra kontroliuojami ir neturi įtakos Bendrovės mokumui. Bendrovės finansiniai rodikliai, lyginant juos su prieš tai buvusiais metais, tik gerėjo.
8.2. Teismas pažeidė imperatyvią pareigą nemokumo byloje būti aktyviu. Nors teismai, nagrinėdami civilines bylas dėl bankroto / restruktūrizavimo bylos iškėlimo, privalo būti aktyvūs, savo iniciatyva išreikalauti bylai visapusiškai išnagrinėti reikalingą informaciją / dokumentus, užtikrinti, kad bylai išnagrinėti reikiama informacija / dokumentai būtų laiku pateikti į bylą ir nemokumą konstatuoti ne vien atliekamais matematiniais skaičiavimais dėl į balansą įrašyto turto vertės ir pradelstų skolų santykio, o vertinti įrodymus apie Bendrovės finansinius pajėgumus veikti rinkoje, tačiau šios pareigos teismas faktiškai nevykdė.
Atsiliepimas
8.3. Teismas nepagrįstai vertino tik Bendrovės 2020 m. finansinius duomenis, nors Bendrovė kartu su atsiliepimu į pareiškimą pateikė finansinių ataskaitų rinkinį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį. Teismas ne tik nebuvo aktyvus, tačiau pažeidė proceso koncentruotumo, rungtyniškumo bei kitus principus. Bendrovės atstovui nebuvo suteikta galimybė ištaisyti netyčia dėl techninių kliūčių ar kitokių priežasčių padarytos klaidos dėl naujesnių finansinių duomenų. Teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, o bendrovės nemokumas buvo konstatuotas tik formaliai / epizodiškai įvertinant Bendrovės pateiktus duomenis, koncentruojant dėmesį į pareiškėjos pateikiamą informaciją, nepagrįstą objektyviais dokumentais.
8.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nebuvo vykdomi įsipareigojimai kreditoriams. Nors teismas konstatavo, kad iš Bendrovės pateiktų duomenų matyti, jog Bendrovė turi ir kitų įsipareigojimų kreditoriams, tačiau Bendrovė pripažįsta, kad jos pateikti dokumentai buvo ne tik netikslūs, bet ir netvarkingi, dalis informacijos nesimatė. Teismas į minėtus trūkumus nekreipė dėmesio, padarė skubotas bei paviršutiniškas išvadas. Teismas neįvertino aplinkybės, kad Bendrovės įsipareigojimai yra vykdomi ir / arba bent jau kontroliuojami (sudaryti mokėjimų išdėstymai, susitarta dėl terminų nukėlimo ir t. t.).
8.5. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl Bendrovės vykdomos specifinės veiklos, kuri aprašyta į bylą pateiktame verslo plane. Tokio pobūdžio įmonės iš pradžių eilę metų investuoja, tiria, kuria, o tik vėliau, sukūrus produktą, prasideda jo pardavimai. Bendrovei nebuvo galimybės pasisakyti dėl darbuotojų skaičiaus sumažėjimo. Darbuotojų skaičiaus didėjimas / mažėjimas yra įprasta verslo praktika, o pats skaičiaus kitimas negali suponuoti verslo pakilimo ar nuosmukio.
8.6. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog Bendrovės balansinė turto vertė skiriasi (yra didesnė) nei „faktinė“ vertė. Iš skundžiamos nutarties nėra aišku, kodėl ir kuo paremta „faktinė“ turto vertė. Teismas, nepagrįstai savo argumentus grindė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2020 m. sausio 22 d. pranešimu apie įtarimą. Teismas tokiu būdu pažeidė nekaltumo prezumpciją, o skundžiamą nutartį argumentavo prielaidomis.
8.7. Teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, neatliko teismų praktikoje nurodytų procedūrų. Neegzistuoja nei vienas požymis, kad Bendrovė susidūrė su rimtais finansiniais sunkumais. Bendrovė tebevykdo įstatuose apibrėžtą veiklą; vykdoma veikla ilguoju periodu nesukuria vien tik nuostolių; yra perspektyvų atkurti įprastą veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; Bendrovė vykdo savo įsipareigojimus kreditoriams; Bendrovė turi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pareiškėjos reikalavimas yra nežymus. Kiti kreditoriai dėl nemokumo bylos iškėlimo Bendrovei, nesikreipė.
8.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nuo 2020 m. kovo 16 d. buvo įvestas karantinas dėl nepalankios epideminės COVID19 (koronavirusinės infekcijos) situacijos. Karantino situacija prisidėjo prie laikinų finansinių sunkumų, veiklos vykdymo nesklandumo, tačiau netoleruotina situacija, kad dėl nepalankios epideminės situacijos iškeliamos bankroto bylos bendrovėms, susidūrusioms su tam tikrais iššūkiais, kurie, pasibaigus karantino laikotarpiui, galėtų būti pašalinti.
9. Pareiškėja UAB „Arituva“ atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus į atskirąjį skundą:
9.1. Teismas teisingai nustatė, kad jau 2020 m. Bendrovės įsipareigojimai viršijo turto vertę. Aplinkybė, kad finansinių ataskaitų rinkinys už 2021 m. nėra pateiktas Juridinių asmenų registrui, leidžia teigti, jog Bendrovė faktiškai veiklos nevykdo. Nors Bendrovės atstovas ir buvo įpareigotas pateikti duomenis, tačiau nepateikė finansinių ataskaitų rinkinio nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų (2021 m.) finansinių ataskaitų rinkinio. Bendrovės atstovas turėjo pareigą tinkamai parengti teismui teikiamus dokumentus. Be to, teismas vadovavosi ne Bendrovės pateiktais duomenimis, o Juridinių asmenų registrui pateiktais Bendrovės balanso duomenimis.
9.2. Teismas teisingai nustatė, kad Bendrovė turi įsiskolinimų ir kitiems kreditoriams. Nors apeliantė atskirajame skunde teigia, kad įsipareigojimai kitiems kreditoriams yra vykdomi ir / arba bent jau kontroliuojami, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Apeliantės teiginys, kad skolų likučių dokumentas yra parengtas netvarkingai, neturi įtakos teismo išvadoms. Būtent Bendrovės atstovas turėjo rūpintis, jog teismui teikiami dokumentai būtų parengti tvarkingai bei juose nurodyta informacija būtų tiksli ir teisinga. Nors atskirajame skunde teigiama, kad teismui pateikta informacija apie įmonės skolų likučius yra netiksli ir neteisinga, tačiau su atskiruoju skundu galutinis ir tvarkingas dokumentas nepateiktas.
Žemesnės instancijos teismas
9.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Bendrovė atitinka nemokumo kriterijus, numatytus JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje. Bendrovė neatsiskaito su kreditoriais, negali laiku vykdyti turtinių prievolių, o byloje nėra objektyvių duomenų, kad Bendrovės finansiniai sunkumai yra laikini ir jos finansinė padėtis galėtų artimiausiu metu pagerėti.
Šalies argumentai
9.4. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad tebevykdo įstatuose apibrėžtą veiklą, o jos veikla ilguoju periodu nesukuria vien tik nuostolių. Patikrinus www.rekvizitai.lt duomenis, paaiškėjo, kad Bendrovės skola VSDFV 2023 m. vasario 28 d. yra 1 522,61 Eur, Bendrovė 2023 m. sausio 26 d. yra išregistruota iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro, Bendrovėje 2023 m. vasario 28 d. duomenimis nėra nei vieno darbuotojo. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad jos teismui pateiktame ilgalaikio turto sąraše nurodytas turtas egzistuoja ir / arba kur jis yra saugomas. Pareiškėjos pavedimu antstolis atliko faktinių aplinkybių konstatavimą iki Bendrovei išsikraustant iš pareiškėjos patalpų, tačiau vertingas turtas patalpose nebuvo aptiktas. Apeliantė, apart deklaratyvių teiginių, nepateikė įrodymų, kad jos patiriami finansiniai sunkumai yra laikini ir jos finansinė padėtis galėtų artimiausiu metu pagerėti. Apeliantė atskirajame skunde duomenų apie jos minimo verslo plano vykdymo eigą, planuojamas gauti pajamas nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
11. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis).
12. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
13. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria Bendrovei buvo iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka
14. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo sudarytos galimybės tinkamai pasisakyti bei pateikti visus aktualius duomenis, todėl prašo atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.
15. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju bylos žodinis nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje nėra būtinas. Prašymu nėra pagrindžiama kaip bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka padėtų objektyviau įvertinti skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Be to, apeliantė dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo išsamiai galėjo pasisakyti teikdama savo poziciją raštu. Pažymėtina, kad CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kurios paskirtis patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo apskųsto sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą nagrinėdamas tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-103-585/2021 10 punktas). Dėl nurodytų priežasčių apeliantės prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas.
Dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinėje instancijoje
17. Pareiškėja UAB „Arituva“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė išrašus iš www.rekvizitai.lt (2023 m. vasario 28 d. duomenys) ir 2022 m. rugpjūčio 8 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.
18. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
19. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos UAB „Arituva“ pateikti www.rekvizitai.lt duomenys yra viešai esanti informacija, su kuria, esant poreikiui, teismas gali susipažinti pats (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Be to, UAB „Arituva“ nenurodė priežasčių, dėl kurių ji negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui 2022 m. rugpjūčio 8 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, nepagrindė, kodėl šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nepriima pareiškėjos UAB „Arituva“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų naujų dokumentų.
Dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo sąlygų
20. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023 19 punktas ir jame nurodyta praktika).
21. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad juridinio asmens nemokumas taip pat sietinas su tokiais požymiais: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
22. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Taip pat pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
23. Pareiškimą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomų įrodymų. Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Kita vertus, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).
24. Apeliantė pateiktu atskiruoju skundu iš esmės įrodinėja, kad ji yra moki, veiklą vykdanti įmonė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Bendrovė yra nemoki.
25. Iš Juridinių asmenų registrui pateikto 2020 m. gruodžio 31 d. balanso ir Pelno (nuostolio) ataskaitos duomenų matyti, kad 2020 m. Bendrovės turto vertė sudarė 903 621 Eur (ilgalaikis turtas – 584 218 Eur, trumpalaikis turtas – 319 403 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 1 211 502 Eur (po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 1 191 102 Eur, per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 20 400 Eur), nuosavas kapitalas buvo neigiamas ir sudarė (-)307 881 Eur, nuostolis – 328 773 Eur, pardavimo pajamos tesiekė 350 Eur. 2019 m. Bendrovės turtas sudarė 635 143 Eur (ilgalaikis turtas – 533 622 Eur, trumpalaikis turtas – 5 846 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 614 251 Eur (po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 613 906 Eur, per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 345 Eur), nuosavas kapitalas siekė 20 892 Eur, nuostolis – 513 228 Eur, pardavimo pajamos – 57 600 Eur. Taigi, byloje nustatyta faktinė situacija patvirtina, kad Bendrovės įsipareigojimai ir mokėtinos sumos viršijo turimo turto vertę, t. y. įmonės turimas turtas (903 621 Eur) nebuvo pakankamas finansiniams įsipareigojimams padengti (1 211 502 Eur), o dėl Bendrovės 2020 m. patirtų nuostolių, nuosavas kapitalas tapo neigiamas, pardavimo pajamos sumažėjo nuo 57 600 Eur iki 350 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės finansinės atskaitomybės duomenys sudaro pagrindą pripažinti, kad 2020 m. Bendrovės finansinė padėtis nebuvo gera – Bendrovės įsipareigojimai ir mokėtinos sumos viršijo turimo turto vertę, t. y. įmonės turimas turtas nebuvo pakankamas finansiniams įsipareigojimams padengti.
26. Pažymėtina, kad siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).
27. Viena vertus, Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai paskutinį kartą buvo teikti tik už 2020 m., tai yra minėti finansinės atskaitomybės duomenys yra retrospektyvūs ir atspindi ne dabartinę Bendrovės turtinę būklę, o 2020 m. buvusią finansinę padėtį. Tačiau kita vertus, apeliantės pateikti naujesni Bendrovės finansiniai duomenys (Bendrovės Didžioji knyga nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.; Ilgalaikio turto likučiai 2023 m. sausio 1 d.; Kreditorių atsiskaitymai nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d.) nesuponuoja išvados, kad Bendrovės finansinė padėtis pagerėjo, jog jos pajamos akivaizdžiai padidėjo, o įsipareigojimai ženkliai sumažėjo. Priešingai, minėti duomenys patvirtina, kad apeliantė yra nepajėgi atsiskaityti ne tik su pareiškėja, tačiau ir su kitais kreditoriais (pvz., Compensa Vienna Insurance Group, ADB – 381 304 Eur ir kt.). Apeliantės nurodyti argumentai, kad įsipareigojimai kreditoriams yra vykdomi ir / ar kontroliuojami, yra nepagrįsti objektyviais duomenimis, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog Bendrovė savo įsipareigojimus vykdo bent iš dalies. Nesant objektyvių duomenų, kad Bendrovės turtinė padėtis gerėja ir ji yra pajėgi patenkinti visų kreditorių finansinius reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, jog Bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikini ir jos finansinė padėtis artimiausiu metu nepagerės.
28. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą bankroto byla negali būti keliama bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis).
29. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs skundžiamos nutarties turinį, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, ištyręs faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad apeliantė savo gyvybingumui ir veiklos vykdymui pagrįsti į bylą nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog ji faktiškai vykdo ūkinę komercinę veiklą. Nors apeliantė teigia, kad ji vykdo specifinę veiklą, kurios pradžioje yra kuriamas produktas ir tik vėliau jis yra parduodamas, tačiau į bylą nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad šiuo metu Bendrovė vykdo ūkinę komercinę veiklą, kur vykdo, kokie specialistai dirba ir pan. Minimas veiklos specifiškumas nesudaro pagrindo kitaip vertinti įmonės (ne)mokumo kriterijų. Vien tai, kad apeliantė pateikė verslo planą, nesudaro pagrindo spręsti, kad Bendrovė užsiima verslo plane nurodyta veikla. Be kita ko, iš viešai prieinamų duomenų (www.rekvizitai.lt) matyti, kad Bendrovėje nuo 2023 m. vasario 14 d. nebedirbo nei vienas žmogus (2023 m. kovo 15 d. duomenimis Bendrovėje įdarbintas vienas darbuotojas). Bendrovės įsiskolinimas VSDFV biudžetui skundžiamos nutarties priėmimo dieną buvo 1 234,25 Eur, 2023 m. kovo 15 d. duomenimis skola VSDFV biudžetui – padidėjo iki 1 522,61 Eur. Iš SODRA viešų duomenų matyti, kad 2023 m. kovo 14 d. duomenimis Bendrovės apdraustųjų asmenų skaičius – vienas, skola VSDFV biudžetui – 1 522,61 Eur. Iš kitų byloje pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti, kad Bendrovė aktyviai vykdo ūkinę komercinę veiklą, ar gauna užsakymus, vykdo darbus, gauna pelną. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nustatytos aplinkybės suteikia pagrindą abejoti, jog Bendrovė vykdo nurodomą veiklą.
30. Teismui nebuvo pagrindo nesiremti pranešimu apie įtarimą, o šio dokumento atitinkamas įvertinimas tik sprendžiant klausimą dėl Bendrovės (ne)mokumo, nepažeidė nekaltumo prezumpcijos.
31. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad COVID-19 pandemijos situacija prisidėjo prie laikinų finansinių sunkumų, yra grindžiamos tik deklaratyviais teiginiais, nemotyvuojant konkrečios Bendrovės atžvilgiu bei neteikiant objektyvių tokius teiginius patvirtinančių įrodymų. Tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovės nemokumo būklės egzistavimo bei negalėjimo laiku vykdyti turtinių prievolių.
32. Taigi, atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visumą, įvertinus tai, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių Bendrovės ūkinės komercinės veiklos vykdymą, augant Bendrovės skolai biudžetui, konstatuotina, kad Bendrovė negali būti laikoma gyvybinga įmone, kurios išsaugojimas rinkoje užtikrintų finansinių sunkumų išsprendimą ir kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą.
33. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas motyvus, daro išvadą, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė Bendrovės nemokumą faktą, kad Bendrovės vykdoma veikla ir generuojamos pajamos yra nepakankamos atsiskaityti su kreditoriais. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Bendrovė yra nemoki, jos vykdoma veikla ir turimas turtas yra nepakankami atsiskaityti su kreditoriais.
34. Sprendžiant klausimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo vertinamas ne subjekto, inicijavusio nemokumo bylos iškėlimą, reikalavimo dydis, o JANĮ nustatytų sąlygų iškelti bankroto bylą buvimas.
Dėl procesinės baigties
35. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir kitų įrodymų, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias Bendrovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai konstatavo, jog Bendrovės finansinė padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą nemokumo sampratą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.