Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nagrinėja baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), perkvalifikavus iš BK 199 straipsnio 1 dalies (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), ir jam paskirta 130 MGL (6 500 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas D. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. lapkričio 7 d., 12.50 val. iki 2022 m. lapkričio 8 d., 10.31 val. (dvi dienos), jį prilyginant 4 MGL baudai (200 Eur), ir nustatyta, kad nesumokėtos baudos dalis yra 6 300 Eur.

Daiktinius įrodymus – 10 165 eurus, 200 JAV dolerių, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, nuspręsta gražinti D. S.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. S. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. lapkričio 7 d., 12.50 val., vykdamas iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini), pėsčiųjų kanalu, gabendamas muitinei privalomus pateikti daiktus – 10 165 eurus ir 200 JAV dolerių, bendra pinigų suma pagal 2022 m. lapkričio 7 d. užsienio valiutos santykį 10 365 eurai viršijo 150 MGL (7 500 Eur), jų nepateikė muitinės kontrolei, t. y. pažeidė E. P. ir Tarybos 2018 m. spalio 23 d. Reglamento (ES) Nr. 2018/1672 „Dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės“ 3 straipsnio 1 punkto reikalavimą.

2. Apylinkės teismas, pripažindamas D. S. kaltu, nurodė, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma neabejotinai ir neginčytinai nustatyta, jog kaltinamasis turėjo tyčią pažeisti nustatytą pinigų gabenimo per Lietuvos Respublikos sieną tvarką ir atskleidžia jo subjektyviuosius veikos požymius, apibūdinančius tiesioginę tyčią įvykdyti kontrabandą, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė BK 199 straipsnio 1 dalyje. Padarytas baigtinis nusikaltimas, nes kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra formali ir nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento.

3. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad D. S. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą tiesiogine tyčia, nusikaltimo pavojingumas nebuvo didelis, kaltinamasis administracinėmis nuobaudomis baustas už KET pažeidimus, kas rodo, jog jis linkęs pažeisti įstatymus, neteistas, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgdamas į nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo skirti kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, o bausmės tikslų galima pasiekti švelnesne – baudos bausme, jos dydį, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo kaltės nepripažino, nėra jo atsakomybę švelninančių aplinkybių, nustatydamas artimą minimaliam.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl veikos kvalifikavimo

12. Taigi, pagal aktualius norminius teisės aktus, pinigų suma, kuri gali būti gabenama per Lietuvos Respublikos sieną iš trečiosios šalies ar į trečiąją šalį, nėra ribojama, tačiau gabenimas tampa neteisėtas, jei nedeklaruojama suma, viršijanti 10 000 Eur (arba ją atitinkanti suma kita valiuta pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą deklaravimo dienos euro ir užsienio valiutos kursą). Nagrinėjamu atveju itin svarbu tai, kad visais atvejais reikalaujama, jog raštu turi būti deklaruota visa įvežama didesnė už nustatytą maksimalią ribą pinigų suma. Nesilaikant nustatytos tvarkos, pinigų gabenimas yra neteisėtas, ir visi tokie pinigai yra kontrabandos dalykas, todėl negali būti skaldomi į deklaruotiną ir nedeklaruotiną dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis Nr. 2K-127p/2002, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-646/2007). Vadovaujantis aukščiau aptartu, apylinkės teismas, nustatęs, jog D. S. muitinės kontrolei nepateikė (nedeklaravo) dalies (365 eurų) su savimi gabentų pinigų, kurių bendra suma sudarė 10 365 eurus, taigi viršijo per Lietuvos Respublikos sieną leistiną gabenti nedeklaruojant pinigų sumą, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą pripažindamas kontrabandos dalyku visą D. S. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabentą pinigų sumą. Esant nustatytoms aplinkybėms, atmestinas kaip nepagrįstas skundo argumentas, kad D. S. nagrinėjamu atveju kilo administracinė atsakomybė. Šiuo aspektu svarbu ir tai, kad asmuo, turintis pareigą deklaruoti gabenamus daiktus, pats privalo apie tai informuoti muitinės pareigūną, o to nepadaręs privalo prisiimti kilusias neigiamas teisines pasekmes.

13. Reikia pažymėti ir tai, kad, kaip nustatyta byloje, D. S. tokio pobūdžio kelionės buvo įprastos, bylos duomenys patvirtina, kad, įeinant į Lietuvos Respubliką buvo pakankamai vizualios informacijos apie pareigą deklaruoti gabenamus pinigus. Nuteistasis deklaravo mažesnės nei 10 000 Eur sumos grynaisiais pinigais gabenimą, tačiau šią sumą viršijanti papildoma pinigų suma buvo rasta jo piniginėje, todėl teismų išvada, kad D. S. padarė nusikaltimą tiesiogine tyčia, padaryta remiantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų visumos vertinimu. Nors nedeklaruota 365 eurų suma nebuvo paslėpta, ji nebuvo pateikta muitinės kontrolei ir deklaruota, taigi savaime nuteistojo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 199 straipsnį nešalina.

Dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo

15. BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Teismų praktikoje aiškinama, kad nusikaltimas mažareikšmiu yra pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai) požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-109/2013, 2K-153-942/2016, 2K-186-689/2020, 2K-112-648/2022, 2K-195-976/2022, 2K-27-976/2023, 2K-68-976/2023 ir kt.). Taigi, asmens kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai taip pat turi didelę reikšmę išvadai dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413-895/2016, 2K-231-976/2017).

16. Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį (BK 37 straipsnis). Būtent žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymių, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-648/2015).

17. Kaip jau nustatyta, D. S. gabentų ir muitinės kontrolei nepateiktų daiktų (pinigų) vertė – 10 365 eurai, tai yra 207 MGL, veika padaryta tiesiogine tyčia, yra baigta. Tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė pagal BK 199 straipsnio 1 dalį kyla nedeklaravus 150 MGL sumos, kas atitinka 7 500 Eur sumą. Taigi, nors nuteistasis teigia priešingai, D. S. padaryta veika yra pavojinga visuomenei ir pažeidžia įstatymo saugomas vertybes, o nedeklaruotų pinigų suma yra pakankamai didelė, be to, net 2 865 eurais (57 MGL) viršijanti minimalią 150 MGL ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Vien tai, kad nuteistasis formaliai pripažįsta padarytą nusikalstamą veiką, nesumažina padarytos veikos pavojingumo tiek, kad būtų galima ją pripažinti mažareikšme. Taigi, šiuo atveju D. S. padaryta veika tiek pagal objektyviųjų (daiktų vertės), tiek ir subjektyviųjų (kaltės) požymių turinį, jų pasireiškimą, be kita ko, nusikaltimo motyvą, rodo, kad jo padaryta veika yra pavojinga, todėl apeliacinio skundo prašymas BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytą ir nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką pripažinti mažareikšme atmestinas kaip nepagrįstas.

18. Atsakant į skundo argumentus pažymėtina ir tai, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013). Akivaizdu, kad pagrindo atleisti D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės nenustatė ir pirmosios instancijos teismas.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį

20. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Antroji šio straipsnio dalis įtvirtina sąlygų visumą, tik kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

21. Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017). Kartu teismų praktikoje išaiškinta, jog net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016,2K-52-648/2017 ir kt.).

22. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad D. S. nuteistasis už padarymą nusikalstamos veikos, priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstama veika padaryta pirmą kartą. Nuteistasis anksčiau neteistas, vedęs, turi mažametį vaiką, dirba, baustas administracine tvarka, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nuteistojo pozicija dėl nusikalstamos veikos padarymo proceso metu nebuvo nuosekli – D. S. savo kaltės ikiteisminio tyrimo metu iš esmės nepripažino, apklausiamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kaltu prisipažino, parodė, kad buvo įsitikinęs, jog neturėjo daugiau nei 10 000 Eur. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinusi visas aukščiau nurodytas vertintinas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad D. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų veikų.

23. Vis tik, sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui taip pat palikta diskrecija spręsti ir tai, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pavyzdžiui argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018 ir kt.), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2011, 2K-145-895/2018 ir kt.).

24. Apygardos teisme apklausta laiduotoja E. S. nurodė kad yra nuteistojo sutuoktinė, santuokoje gyvena 6 metus, kartu augina 6 metų vaiką, yra dirbanti, jos mėnesinės pajamos siekia apie 1000 eurų. Patvirtino, kad teista nebuvo, administracine tvarka nebausta, su nuteistuoju daug bendrauja, abiejų gyvenamoji vieta tuo pačiu adresu. Taip pat nurodė, kad D. S. nėra linkęs nusikalsti, yra nusivylusi jo poelgiu, mano, kad tai daugiau nepasikartos. Neigiamai jos asmenybę charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Prašyme dėl D. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir perdavimo pagal laidavimą be užstato E. S. nurodė, kad su sutuoktiniu palaiko labai artimus ir šiltus santykius, tarp jų yra susiklostęs ypatingas ir glaudus emocinis ryšys. Visose gyvenimo srityse daro jam teigiamą įtaką, jis su ja tardavosi ir tariasi visais klausimais bei dalinasi išgyvenimais. Patikino, kad su sutuoktiniu yra labai artimi ir jos bendravimas jam visada darė tik teigiamą įtaką. Prašyme taip pat nurodė, kad ši nusikalstama veika yra apmaudus nesusipratimas bei klaida, dėl kurio D. S. labai gailisi ir išgyvena, todėl gali garantuoti, jog jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Artimesnių žmonių, kurie nuteistajam darytų teigiamą įtaką, be jos nėra. Aptariamų aplinkybių kontekste reikia pažymėti, kad laiduotojo tinkamumas, jo asmeninės savybės ir galėjimas daryti įtaką nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui kiekvienoje byloje turi būti įvertinti individualiai. Remiantis baudžiamojoje byloje E. S. duotais parodymais, ji nežinojo apie nuteistojo, jos sutuoktinio, dažnus vykimus per Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini) srities sieną su automobiliais, nežinojo, kad jos sutuoktinis tokiu būdu vykdo prekybą automobiliais, ji taip pat nurodė, kad kartais nuteistasis negrįžta namo naktimis, tačiau jo neklausia tokio elgesio priežasčių ir nesidomi, kur tuo metu nuteistasis būna, ji nebendrauja su nuteistojo sūnumi M. ir nesidomi kaip dažnai su juo bendrauja nuteistasis, nežino kaip dažnai ir kur jie susitinka. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad E. S., kaip pati nurodė apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdyje, yra linkusi pateisinti nuteistojo daromus administracinius nusižengimus. Atsižvelgiant į tai, kas yra aptarta, teisėjų kolegija vis tik negali sutikti, kad laiduotojos ir nuteistojo santykiai yra itin artimi arba laiduotoja teismui nebuvo nuoširdi dėl visų jai žinomų aplinkybių. Dėl to abejotina, kad E. S. galėtų realiai daryti teigiamą įtaką D. S., jog šis ateityje laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Nustačius galimybes nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, tačiau konstatavus esant netinkamam laiduotojui, netenkinamas nuteistojo prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį sutuoktinės E. S. atsakomybei.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

25. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal BK 199 straipsnio 1 dalį D. S. paskirta 130 MGL, kas atitinka 6 500 Eur, baudos bausmė savo dydžiu yra aiškiai per griežta, paskirta neatsižvelgiant į nuteistojo asmenybę. Nuteistasis pažymi, kad jam turėjo būti paskirta bauda iki 5 000 Eur, nes tokią išgalėtų sumokėti, be to, nustatant dviejų metų baudos sumokėjimo terminą.

26. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę (BK 54 straipsnis). Tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449-942/2016; 2K-209-222/2018; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Svarbu pažymėti ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė.

27. Nagrinėjamu atveju, paskirdamas bausmę D. S., pirmosios instancijos teismas vertino tai, kad jis padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą tiesiogine tyčia, nusikaltimo pavojingumas nebuvo didelis, administracinėmis nuobaudomis baustas už KET pažeidimus, kas rodo asmens polinkį pažeisti įstatymus. Taip pat atsižvelgė, kad duomenų apie jo teistumą nėra, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šių duomenų visumoje, taip pat pažymėjęs, kad D. S. kaltės nepripažino, teismas sprendė, kad nuteistajam minimali bausmė negali būti paskirta, o bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus kiek didesnę nei minimalią BK 47 straipsnyje numatytą už apysunkį nusikaltimą skirtinos baudos dydį – 130 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Nors nuteistasis stengiasi įrodyti priešingai, paskirtosios baudos dydį, nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių kontekste vertinti kaip aiškiai neteisingą, nepagrįstą ar per griežtą pagrindų nenustatyta. Baudos dydis patenka į šios bausmės rūšies sankcijos ribas, be to, kaip jau nustatyta, yra itin artimas minimaliam. Nors nuteistasis skunde teigia, kad jam turėjo būti paskirta minimali bauda, su tokiu skundo argumentu nesutiktina. Nuteistajam pažymėtina, kad įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Taigi, bausmės dydžio nustatymas sankcijos ribose, įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paliekamas teismo diskrecijai, tačiau jokie teisės aktai neįpareigoja bylą nagrinėjančio teismo, asmenį pripažįstant kaltu, nustatyti minimalų galimos skirti bausmės rūšies dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo nurodytos aplinkybės apie gaunamą darbo užmokestį, bendras šeimos gaunamas pajamas, auginamus mažamečius vaikus, taip pat nuteistojo ligą, buvo žinomos ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, teismo buvo įvertintos, dėl to pagrindo mažinti baudos dydį nesudaro.

28. Vis tik, įvertinus pakankamai didelį nuteistajam paskirtosios baudos dydį, šios nuteistojo nurodytos aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad jog per teismo nuosprendžiu nustatytą dviejų mėnesių terminą D. S. neturi realių finansinių galimybių baudą sumokėti. Atsižvelgiant į nuteistojo prašymą, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, nustatytinas ilgesnis terminas baudai sumokėti – 24 mėnesiai, kaip to prašo nuteistasis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas. Neabejotina, kad paskirtoji bausmė suvaržo nuteistojo galimybes, tačiau bauda – tai ne įprastas mokėjimas, bet apkaltinamuoju nuosprendžiu teismo paskirta bausmė, kurios viena iš paskirčių – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, dėl kurios padarymo kaltas yra pats nuteistasis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį pakeisti:

Nustatyti, kad D. S. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu jam paskirtą galutinę 6 300 Eur (šešių tūkstančių trijų šimtų eurų) baudą privalo sumokėti per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitos Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio dalies nekeisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.