- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-18
- Bylos Nr.
- e2-24012-465/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17489-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Ieškovas
- K. E.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos
atsakovės Lietuvos Respublikos atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Aleksandrui Ivanovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. E. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais teismo veiksmais nagrinėjant civilinę bylą, atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais teismo veiksmais nagrinėjant civilinę bylą, atlyginimo. Nurodė, kad Kauno apylinkės teisme buvo pradėta civilinė byla Nr. 2-20651-214/2013 (dabartinis bylos Nr. 2-1207-451/2016) pagal A. E. 2013-10-07 ieškinį atsakovui K. E. dėl deliktinės atsakomybės, nuosavybės teisių gynimo. 2014-04-30 sprendimu Kauno apylinkės teismas iš dalies tenkino ieškinį. Šį sprendimą K. E. apskundė apeliacine tvarka. Teigia, jog teismo neteisėtais veiksmais nagrinėjant paminėtą civilinę bylą ir priimant joje nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą ieškovui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Ieškovo teigimu, teismas priėmė ieškinį, kuris neatitiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)135 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes prie jo nebuvo pridėti jokie įrodymai, kuriais ieškovė grindžia savo reikalavimus, nepateikti jokie prašymai tokius įrodymus išreikalauti, taip pat nenurodytos taikos sutarties sudarymo sąlygos. Kadangi teismas nesilaikė įstatymų nuostatų (priėmė ieškinį netaikydamas ieškinio trūkumų šalinimo instituto), prieš K. E. buvo pradėtas nepagrįstas bei neteisėtas procesas ir jame buvo priimtas neteisingas sprendimas.
Ieškovo teigimu, A. E. reikalavimą dėl naudojimosi rūsio patalpomis turėjo spręsti santuokos nutraukimo byloje, nes būtent šioje byloje jau buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o ne teikti teismui naują ieškinį dėl nuosavybės teisių pažeidimų. Kauno apylinkės teismas A. E. ieškinį turėjo atsisakyti priimti, nes Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kauno apylinkės teismui pateiktas 2013-10-07 A. E. ieškinys vienoje dalyje yra iš esmės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo, kuris turėjo būti teikiamas Kauno apygardos teismui, kurio žinioje tuo metu buvo byla dėl ginčo esmės, kitoje dalyje – dėl civilinės atsakomybės taikymo ir tariamai patirtos žalos atlyginimo – nepagrįstas jokiais įrodymais ir nebuvo prašyta ką nors išreikalauti. Priėmus tokį ieškinį buvo šiurkščiai pažeisti civilinės teisenos principai ir visiškai ignoruota teismų praktika, nustatanti, kad pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tik tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami, o ne kiekvienam, siekiančiam naujai užvestu procesu kenkti savo oponentams, t. y. tvarkytis savo reikalaus pasinaudojant teismais kaip įrankiu.
Ieškovo teigimu, už nesąžiningai pareikštą akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį teismas turėjo A. E. taikyti CPK 95 straipsnyje nustatytą baudą maksimalia apimtimi, ½ baudos sumos skiriant K. E. naudai, tačiau teismas to nepadarė. Tai yra teismo neteisėtas neveikimas. Pažymėjo, jog tam, kad CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu būtų skiriama bauda piktnaudžiavusiam asmeniui ir dalis jos būtų nukreipiama kitam byloje dalyvaujančiam asmeniui, nebūtina nustatyti, kad šiam asmeniui yra padaryta konkreti turtinė žala. Piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų. Neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Todėl toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobūdžio.
Taip pat pažymėjo, kad ekonomiškumo principas reikalauja pareikštus tokius prašymus dėl baudos skyrimo ir nuostolių atlyginimo nagrinėti toje pačioje byloje, kurioje buvo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis ir kurioje jie buvo pareikšti. LAT 2004-05-20 konsultacijoje teismams (A3-106) tokio reikalavimo procesinį teisinį pobūdį grindė tuo, kad, kaip nurodyta minėtoje konsultacijoje, jis yra neatsiejamai susijęs su nagrinėjama byla ir gali būti sprendžiamas tik toje pačioje byloje. Taigi, reikalavimas dėl nuostolių, padarytų piktnaudžiaujant procesu, atlyginimo yra grynai procesinio teisinio pobūdžio, ir tokio reikalavimo nepareiškimas bylos nagrinėjimo metu užkerta kelią jį kaip savarankišką reikalavimą pareikšti pasibaigus civilinei bylai. Tokiu būdu, teismas, piktnaudžiaudamas savo pareiga ir nematydamas 2013-10-07 ieškinio autorės A. E. piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, pažeidė K. E. teisę gauti jam padarytos žalos atlyginimą.
Ieškovas nurodo, kad neteisėtais teismo veiksmais jam padaryta turtinė žala: patirtos bylinėjimosi išlaidos (462,53 Eur) ir 2 896 Eur turtinė žala, kurią patyrė dėl to, kad teismas nepaskyrė baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, viso 3 358,53 Eur. Neturtinę žalą ieškovas įvertino 96 641,47 Eur suma.
Ieškovo teigimu, Valstybės civilinė atsakomybė šiuo atveju atsiranda todėl, kad teismas neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos vykdyti teisingumą (neteisėtas neveikimas) bei atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, t. y. neteisėtai veikė (CK 6.246 str. 1 d.), teisėja pažeidė Teismų įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisėjo pareigą laikytis įstatymų, taigi paneigė tikslus, kuriuos įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs teisės normose, todėl atsakovas yra kaltas dėl teismo neteisėto veikimo ir neveikimo. Ieškovo patirti nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį šiuo atveju turi būti laikomi Valstybės institucijų, teismų veikimo ir neveikimo rezultatu, todėl turi būti atlyginti (CK 6.247 str.). CK 6.248 straipsnis nustato kaltę kaip civilinės atsakomybės sąlygą. Atsakovas yra kaltas dėl teismo ir Valstybės institucijų padarytų neteisėtų veiksmų, priimtų neteisėtų sprendimų, yra aiškios CK 6.248 straipsnyje nurodytos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti. Kai teisėjas, tendencingai interpretuodamas įstatymus, ar apskritai leisdamas sau sąmoningai veikti prieš įstatymų nuostatas, pažeisti įstatymo reikalavimus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes vertinti sąžiningai, Lietuvos Respublikos vardu priima aiškiai neteisingus ir nesąžiningus sprendimus, kurie nesuderinami su teisingumo vykdymo sąvoka, jis neteisėtai elgiasi ne tik to asmens, kuriam jo priimtas sprendimas sukelia teisines pasekmes, atžvilgiu, tačiau taip pat ir Valstybės bei tautos atžvilgiu.
Teigia, jog teisės pažeidimo pasekmės turi būti vertinamos pagal asmens patirtų moralinių praradimų dydį, šių praradimų įtaką žmogaus, kaip asmenybės vystymuisi, jo tolesnei visuomeninei, darbo veiklai, šeimyniniam gyvenimui. Tokiais aukščiau paminėtais teismo veiksmais, kuriais griaunami teisinės valstybės pamatai, kai akivaizdu, kad teismas, kuriam suteikti įgaliojimai vykdyti teisingumą, sąmoningai to nedaro, yra visiškai pakertamas Lietuvos piliečio K. E. pasitikėjimas Lietuvos Respublikos teismais ir apskritai teisingumu, jis gyvena nuolatinėje baimėje būti bet kada nepagrįstai patrauktas atsakomybėn, nes pats įsitikino, kad Lietuvoje teismas nesugeba teisingai išnagrinėti net ir paprasčiausio ginčo, leidžia sau tenkinti privačius interesus, ambicijas, ignoruoti įstatymų nuostatas, kuriomis turėtų vadovautis. Taigi, dėl paminėtų teisėjos veiksmų, ieškovas ne tik buvo pažemintas, paniekinta jo reputacija, garbė ir orumas, sumažėjo jo bendravimo galimybės, pablogėjo sveikata, tačiau jis patiria nuolatinį neteisybės ir bejėgiškumo jausmą, yra nuolatinėje emocinėje depresijoje, jam yra labai skaudu suvokti, kad gyvena valstybėje, kuri nesugeba užtikrinti savo piliečiams teisės į teisingą teismą, skaudu suvokti, kad jo tėvynėje klesti teisinis nihilizmas – aplinka, kurioje įstatymai realiai neveikia, ir negalioja LR Konstitucijoje ir Europos Žmogaus teisių Konvencijoje įtvirtinta nuostata, kad Valstybė privalo užtikrinti piliečio teisę į teisingą teismą. Patys skausmingiausi ieškovo išgyvenimai yra susirūpinimas būsimomis pasekmėmis – ar jis galės toliau gyventi savo tėvynėje Lietuvoje ir dirbti jos labui, ar galės joje pilnaverčiais piliečiais būti jo palikuonys, jeigu Lietuvoje neveikia teisingumas.
Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinyje išdėstytą reikalavimą palaikė visiškai ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Lietuvos Respubliką atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškinyje pareikštu reikalavimu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio. Ieškovas prašydamas atlyginti neturtinę žalą turi įrodyti visas nurodytas sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas. Teigia, jog ieškovas neįrodė neteisėtų ir kaltų teismo veiksmų, todėl jų nesant bei atsižvelgiant į tai, kad A. E. ieškinys dalyje buvo pripažintas pagrįstu, nėra jokio pagrindo svarstyti dėl nurodytos žalos atlyginimo ieškovui bei spręsti dėl kitos deliktinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio egzistavimo tarp teismo veiksmų ir žalos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Šalių paaiškinimais bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme buvo pradėta civilinė byla Nr. 2-20651-214/2013 pagal A. E. ieškinį atsakovui K. E. dėl nuosavybės teisių pažeidimo. 2014-04-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1806-214/2014 (buvęs civilinės bylos Nr. 2-20651-214/2013) Kauno apylinkės teismas ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei A. E. iš atsakovo K. E. 100,00 Lt nuostolių atlyginimui, ieškinio reikalavimą dėl atsakovo K. E. įpareigojimo netrukdomai naudotis A. E. rūsio patalpomis R-1, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6, R-7, R-8, R-9, pirmojo aukšto patalpomis G-1, 1-3, esančiomis Samylų g. 3K, Kauno mieste, paliko nenagrinėtu, o kitoje dalyje ieškinį atmetė (civilinės bylos Nr. 2-1207-451/2016 t. 2, b. l. 26-33). K. E. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Kauno apylinkės teismo 2014-04-30 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir A. E. skirti CPK 95 straipsnyje numatytą baudą, o ½ baudos sumos skirti K. E. (civilinės bylos Nr. 2-1207-451/2016 t. 2 b. l. 40-47). Kauno apygardos teismas 2014-11-24 nutartimi K. E. apeliacinį skundą tenkino iš dalies: panaikino sprendimo dalį, kuria ieškovei A. E. iš atsakovo K. E. priteista 100,00 Lt nuostolių atlyginimui; panaikino sprendimo dalį, kuria ieškinys dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą netrukdyti A. E. naudotis rūsio patalpomis R-1, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6, R-7, R-8, R-9, pirmojo aukšto patalpomis G-1, 1-3, esančiomis Samylų g. 3K, Kauno mieste, buvo paliktas nenagrinėtu; panaikino sprendimo dalį, kuria priteistos šalims ir valstybei bylinėjimosi išlaidos ir bylą šiose dalyse perdavė pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (civilinės bylos Nr. 2-1207-451/2016 t. 3, b. l. 52-57). Kauno apylinkės teismas, perdavus bylą panaikintose sprendimo dalyse nagrinėti iš naujo, 2014-12-08 nutartimi nustatė terminą ieškovei patikslinti ieškinio reikalavimus, dėl kurių byla buvo perduota nagrinėti iš naujo (civilinės bylos Nr. 2-1207-451/2016 t. 3, b. l. 60). Ieškovė A. V. (buvusi pavardė – Eivienė) pateikė teismui sutikslintą ieškinį, kuriuo patikslino reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, nurodydama, kad prašo priteisti iš K. E. kompensaciją ieškovės naudai 5000,00 Lt sumoje už nepatogumus ir patirtas išlaidas dėl K. E. kaltės. Taip pat nurodė, kad prašo priteisti iš atsakovo K. E. bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme ir paskirti jam piniginę baudą už Kauno apygardos teismo nutarties nevykdymą (civilinės bylos Nr. 2-1207-451/2016 t. 3, b. l. 61-63). Atsakovas K. E. atsiliepimu į sutikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškinys pareikštas nepagrįstai, todėl ieškovei turi būti paskirta bauda, kurios ½ dalį teismas turėtų priteisti atsakovui už patirtą žalą (civilinės bylos Nr. 2-1207-451/2016 t. 3, b. l. 104-105). Kauno apylinkės teismas 2016-04-11 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovą K. E. leisti A. E. netrukdomai naudotis rūsio patalpomis R-1, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6, R-7, R-8, R-9, pirmojo aukšto patalpomis G-1, 1-3, esančiomis Samylų g. 3K, Kauno mieste; likusioje dalyje ieškinį atmetė. Išspręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, teismas: priteisė iš atsakovo K. E. ieškovei A. V. 43,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės A. V. atsakovui K. E. 75,01 Eur; priteisė iš atsakovo K. E. valstybei 182,46 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ieškovei ir trečiajam asmeniui); priteisė valstybei iš atsakovo K. E. 31,27 Eur žyminį mokestį ir 4,78 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (civilinės bylos Nr. 2-1207-451/2016 t. 3, b. l. 169-176). Dėl šio teismo sprendimo K. E. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-04-11 sprendimo dalį, kuria ieškovės A. V. ieškinys tenkintas iš dalies ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės A. V. ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovą K. E. leisti A. V. netrukdomai naudotis rūsio patalpomis R-1, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6, R-7, R-8, R-9, pirmojo aukšto patalpomis G-1, ir 1-3, esančiomis Samylų g.3K, Kauno mieste, atmesti; už nesąžiningai pareikštą nepagrįstą ieškinį ieškovei taikyti CPK 95 straipsnyje nustatytą baudą maksimalia apimtimi, ½ baudos sumos skirti jo, atsakovo, naudai; apie antstolės S.Vaicekauskienės padarytas nusikalstamas veikas (BK 228 str., 300 str.) pranešti prokurorui; priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismas 2017-01-20 nutartimi K. E. apeliacinį skundą atmetė ir Kauno apylinkės teismo 2016-04-11 sprendimą paliko nepakeistą (civilinės bylos Nr. 2-1207-451/2016 t. 4, b. l. 80-92). Ieškovas prašo iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 3 358,53 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 96 641,47 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
Nagrinėjamu atveju ieškinyje keliamas deliktinės atsakomybės instituto taikymo klausimas ir ieškovas turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. subjektų neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas.
Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1-3 dalyse. CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų, nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Pagal šią įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra ta, jog asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų; tačiau ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius); neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2009-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2012-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012; 2013-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013).
Nagrinėjamu atveju, teismo veiksmų neteisėtumą ir kaltę ieškovas kildina iš to, kad Kauno apylinkės teismas priėmė ieškovės A. E. ieškinį, nors ieškinys neatitiko CPK 135 straipsnio reikalavimų, nes prie jo nepridėti jokie įrodymai, kuriais buvo grindžiami reikalavimai, nepateikti prašymai tokius išreikalauti, nenurodyta apie taikos sutarties sudarymo sąlygas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šią nuostatą savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2008-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2002-09-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1121/2000). Įstatymų leidėjas nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio), kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 138 str., 115 str. 3 d.). Pažymėtina, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto normos gali būti taikomos tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko (ar pagrindo) formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).
Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktos civilinės bylos Nr. 2-1207-451/2016 (t 1, b. l. 3-4) matyti, kad ieškinyje pareikšti keturi reikalavimai ir nurodytos ieškinį pagrindžiančios aplinkybės. Teismo vertinimu, nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad ieškovės pareikšti ieškinio reikalavimai, jų ribos ar pagrindas yra tiek neaiškūs, kad dėl to ieškinio negalima nagrinėti teisme, o tai, ar pareikšto ieškinio reikalavimo išsprendimas apgins pareiškėjos teises, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Be to, pažymėtina, kad pagal CPK 42 straipsnio pirmąją dalį šalys turi teisę teikti įrodymus, duoti teismui rašytinius paaiškinimus. Be to, teismas, matydamas, jog geriau ir išsamiau bus pasirengta nagrinėti bylą teisme, gali skirti parengiamąjį teismo posėdį, kuriame taip pat turi teisę priimti naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti kartu su ieškiniu (CPK 226 str.).
Teismų praktikoje pažymima, kad esant tam tikriems neaiškumams, nelemiantiems esminio ieškinio pagrindo ir dalyko neaiškumo, ir nepavykstant jų pašalinti per trūkumų šalinimo institutą, jie gali būti išaiškinti teismo posėdžio metu ir priklausomai nuo apelianto, o taip pat kitų dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų bei įrodymų gali būti išspręsta, kam ir kokie jo reikalavimai yra (ne) pagrįsti (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-08-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-829/2012).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas ieškovės A. E. ieškinį ir netaikydamas ieškinio trūkumų šalinimo instituto, neatliko neteisėtų veiksmų.
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad A. E. reikalavimą dėl naudojimosi rūsio patalpomis turėjo spręsti santuokos nutraukimo byloje, nes būtent šioje byloje jau buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o ne teikti teismui naują ieškinį dėl nuosavybės teisių pažeidimų.
Teismas atkreipia dėmesį, kad šis klausimas jau buvo sprendžiamas Kauno apygardos teisme nagrinėjant K. E. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017-04-30 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. E. ieškinį atsakovui K. E. dėl nuosavybės teisės gynimo. Teismas nurodė, kad civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl nuosavybės teisių pažeidimų buvo iškelta 2013-10-09, kuomet Kauno apylinkės teismo 2013-06-11 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1588-748/2013 pagal ieškovės A. E. ieškinį ir atsakovo K. E. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, kuriuo taip pat buvo padalintas santuokoje įgytas turtas ir šalims priteista po ½ dalį gyvenamojo namo, kuriame yra ginčo patalpos, dar nebuvo įsiteisėjęs. Sprendimas įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2014-05-28 nutartimi pakeitus Kauno apylinkės teismo 2013-06-11 sprendimą sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe valdomo turto dalyje ir priteisus ieškovei A. E. visą gyvenamąjį namą su kiemo statiniais. A. E. ieškinį atsakovui pareiškė tuomet, kai preziumpcija, jog turtas, kuris buvo įgytas santuokoje, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, dar nebuvo paneigta (CK 3.88 str. 2 d.) ir abu sutuoktiniai turėjo teisę juo naudotis bendru sutikimu (CK 3.92 str. 1 d.). CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis i teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) (CPK 135 str. 1 d. 2 p. ir 4 p.), tačiau ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas, kurio nesaisto ieškovo ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas. A. E. pareiškė savarankišką ieškinį atskiroje byloje dėl pažeistų teisių ir nuostolių atlyginimo, todėl teismas jos ieškinį turėjo išnagrinėti.
Ieškovas teigia, kad Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl Kauno apylinkės teismas turėjo ieškinį atsisakyti priimti. Tačiau klausimas dėl ieškinių tapatumo jau buvo išspręstas Kauno apygardos teisme nagrinėjant K. E. skundą dėl priimto Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje 2A-1784-254/2014. Kauno apygardos teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje A. E. reiškė reikalavimą dėl pažeistų teisių ir nuostolių atlyginimo, o kitoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl santuokos nutraukimo bei santuokoje įgyto turto padalinimo, todėl ieškiniai nebuvo tapatūs ir ieškinį, dėl nuosavybės teisių pažeidimų palikti nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu nebuvo galima. Minėtoje byloje apeliantas prašė ieškinį dėl pažeistų teisių atmesti, tačiau pirmosios instancijos teismas, nepriėmė sprendimo dėl šio ieškovės reikalavimo, nes jį paliko nenagrinėtu, todėl apelianto apeliacinis skundas buvo tenkinamas iš dalies ir skundžiamas teismo sprendimas šioje dalyje buvo panaikintas, o byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ieškovo teigimu, teismas už nesąžiningai pareikštą ieškinį turėjo A. E. taikyti CPK 95 straipsnyje nustatytą baudą, tačiau to nepadarė. Atkreiptinas dėmesys, kad šis ieškovo reikalavimas buvo išspęstas Kauno apygardos teismui perdavus bylą panaikintose sprendimo dalyse nagrinėti iš naujo. Kauno apylinkės teismas 2016-04-11 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1207-451/2016 nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnis ir CPK 5 straipsnis nustato kiekvieno suinteresuoto asmens teisę kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Tai, kad ieškinio reikalavimas netenkinamas, savaime nereiškia, kad buvo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis, nes priešingu atveju CPK 95 straipsnio nuostatos paneigtų kiekvieno suinteresuoto asmens teisę kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Be to, Kauno apylinkės teismas 2016-04-11 sprendimu vieną A. E. reikalavimą įpareigoti atsakovą K. E. leisti A. E. netrukdomai naudotis rūsio patalpomis R-1, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6, R-7, R-8, R-9, pirmojo aukšto patalpomis G-1, 1-3, esančiomis Samylų g. 3K, Kauno mieste, tenkino, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad A. E. piktnaudžiavo procesu.
Kaip jau buvo minėta, asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų. Būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog ieškovo atžvilgiu nebuvo atlikta neteisėtų veiksmų, kurių pagrindu galėtų kilti deliktinė civilinė atsakomybė valstybei, todėl ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ( CK 6.272 str. 2d.).
Teismas, atmesdamas ieškinį, dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisako.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3 EUR dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.