- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-24
- Bylos Nr.
- 2A-1784-254/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16564-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė, Aušra Baubienė, Jolita Cirulienė
- Atsakovas
- K. E.
- Ieškovas
- A. E.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Jolitos Cirulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. E. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1806-214/2014 pagal ieškovės A. E. ieškinį atsakovui K. E. dėl nuosavybės teisės gynimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (1 t. b. l. 3-5, 52-55) ir prašė: įpareigoti atsakovą K. E. leisti A. E. netrukdomai naudotis rūsio patalpomis R-1,R-2,R-3,R-4,R-5,R-6,R-7,R-8,R-9, pirmojo aukšto patalpomis G-1, 1-3, esančiomis (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovei A. E. iš atsakovo K. E. 700 Lt jos patirtos žalos dėl teismo nutarties nevykdymo; nubausti K. E. dėl 2012-01-11 Kauno apygardos teismo nutarties nevykdymo, skiriant jam piniginę baudą. Tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje nurodyta, kad Kauno apygardos teismas 2012-01-11 nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2011-10-28 nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės - panaikino Kauno m. apylinkės teismo 2011-06-30 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, dalyje dėl leidimo rūsio patalpas nuo R-l iki R-9 bei pirmo aukšto patalpas G-1, 1-3 užrakinti K. E. bei uždrausti į minėtas patalpas patekti ieškovei A. E., nesant K. E.. Tačiau atsakovas ir toliau naudotis minėtomis patalpomis trukdė, išjungė elektros energiją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 30 d. sprendimu (2 t. b. l. 26-33) ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei A. E. iš atsakovo K. E. 100 (vieną šimtą) Lt nuostolių atlyginimo, ieškinio reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo leisti netrukdomai A. E. naudotis rūsio patalpomis R-1,R-2,R-3,R-4,R-5,R-6,R-7,R-8,R-9, pirmojo aukšto patalpomis G-1, 1-3, esančiomis (duomenys neskelbtini)– paliko nenagrinėtu, o kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas sprendimą motyvavo šias argumentais:
1. Ieškinio reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo leisti netrukdomai A. E. naudotis rūsio patalpomis R-1,R-2,R-3,R-4,R-5,R-6,R-7,R-8,R-9, pirmojo aukšto patalpomis G-1, 1-3, esančiomis (duomenys neskelbtini) paliktas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Sprendime konstatuota, jog atsakovas pats pripažino teismo posėdyje, kad nupjovė metalinius laiptus į namą, tuo neabejotinai apsunkindamas patekimą į jo ir ieškovės bendros jungtinės nuosavybės teise įgytą gyvenamąjį namą. Tai patvirtino 2014-02-18 antstolės S. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei antstolės R. S. 2014-03-19 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (b.l.94-95,181-190); name atsakovas buvo atjungęs elektros energiją, dėl ko ieškovė turėjo kreiptis į elektros tiekimo įmonę, kuri nurodė, kad gedimų elektros energijos tiekime nėra; atsakovas ieškovei nedavė raktų nuo gyvenamojo namo patalpų, jas laikė užrakinęs, todėl ieškovė, norėdama patekti į gyvenamąjį namą, buvo priversta išsikviesti durų atidarymo specialistą. 2013-07-03 antstolio V. Z. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad namo garažo durys užkaltos nuo gatvės pusės medine tvora, negalima patekti į garažą iš lauko, durys iš kiemo pusės vedančios į rūsį po namu užrakintos, durys pirmame namo aukšte į darbo kambarį užrakintos. Ieškovė 2013-06-20 per notarą kreipėsi į atsakovą dėl raktų nuo patalpų grąžinimo, tačiau šio pareiškimo atsakovui nepavyko įteikti (b.l.57-59). Ištirtų aplinkybių visumoje teismas vertino, kad atsakovas iš dalies nevykdė Kauno apygardos teismo nutarties, kuria išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių klausimas ir nustatyta, kad ieškovė turi teisę naudotis visomis gyvenamojo namo patalpomis, nes šis turtas priklauso jai ir atsakovui bendros jungtinės nuosavybės teise. Teismas sprendė, kad esant aukštesnės instancijos teismo nutarčiai šalių santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo byloje dėl naudojimosi santuokoje įgytu turtu iki sprendimo priėmimo byloje, kurio paskelbimas numatytas 2014-05-21, šis reikalavimas paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 4 p.).
2. Ieškovės reikalavimas dėl žalos priteisimo iš atsakovo 600 Lt nuostolių už sugadintus maisto produktus, t.y. žuvį, žvėrieną ir kitus šaldytuve buvusius maisto produktus, kai atsakovas atjungė elektros energiją, dėl to neveikė šaldytuvas ir ieškovės aiškinimu sugedo maisto produktai buvo atmestas konstatavus, kad byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kiek ir kokios vertės maisto produktų buvo šaldytuve, kad ieškovės nurodyti šaldytuve buvę maisto produktai buvo netinkami naudojimui. Nurodė, kad byloje ištirti ikiteisminiame tyrime liudytojų V. S., A. G. apklausos protokolai. Šie asmenys apklausiami ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad buvo jaučiamas sugedusių maisto produktų kvapas, tačiau tai negali būti įrodymais žalos dydžio nustatymui.
3. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą dalyje dėl 100 Lt nuostolių už spynų atrakinimo specialisto paslaugas atlyginimo, nes jis buvo pagrįstas I. S. individualios veiklos įmonės sąskaita- faktūra, kurioje nurodyta paslaugos pardavimo data 2013-08-15, suma 100 Lt ir apmokėjimo kvitu. Nurodė, kad šie dokumentai atitinka ieškovės paaiškinimus, kad jai negalint patekti į namą buvo iškviestas durų atidarymo specialistas, kuris išgręžė durų spyną (b.l. 19).
4. Teismas netenkino ieškovės reikalavimo nubausti atsakovą K. E. už 2012-01-11 Kauno apygardos teismo nutarties nevykdymą, skiriant jam piniginę baudą, nes sprendė, jog iš ištirtų įrodymų matyti, kad A. E. ginčo name pastoviai negyvena, ieškovės A. E. siųstas pareiškimas per notarą dėl raktų nuo patalpų atidavimo ieškovei atsakovui nebuvo įteiktas, kitų įrodymų, kad ieškovė būtų reikalavusi iš atsakovo raktų nuo patalpų, ir atsakovas būtų atsisakęs juos ieškovei duoti, byloje nepateikta. Šalys bendraudavo SMS žinutėmis telefonu, ieškovė pranešdavo kada atvyks į namą, paprašydavo atsakovą įjungti karštą vandenį, atsakovas tam neprieštaravo. Atsakovas gyveno ginčo name, ir neabejotinai turėjo rūpintis turto saugumu, todėl durys būdavo užrakintos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, ieškovei skirti CPK 95 str. numatytą baudą, o ½ baudos sumos skirti atsakovui, apie nusikalstamas veikas pranešti prokurorui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
1. Ieškinys turėjo būti atmestas, nes su ieškiniu jokie įrodymai, pagrindžiantys ieškovės reikalavimus, nebuvo pateikti. Taip pat su ieškiniu nebuvo pateiktas prašymas išreikalauti įrodymus. Pateiktas antstolės S. V. 2014-02-18 faktinių aplinkybių gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini) konstatavimo protokolas Nr. 4 yra suklastotas ir tai pagrindžiantys įrodymai buvo pateikti į bylą (1 t., b.l. 121). Faktai, kad antstolė ieškovės užsakymu melavo, fabrikavo įrodymus yra akivaizdūs, todėl ieškinys turėjo būti atmestas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2011-06-30 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir leido atsakovui ginčo patalpas, t.t. rūsio patalpas užrakinti. Kauno apygardos teismas 2013-09-19 nutartyje nurodė, kad 2011-06-30 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja (1 t. b.1.27 paskutinės 5 eilutės, 27-2p. pirmosios 8 eilutės). Kauno apylinkės teismas šių įrodymų ir faktinių aplinkybių nevertino, todėl skundžiamas sprendimas prieštarauja aukštesnės instancijos teismo sprendimui.
3. Teismas nepagrįstai nustatė, kad yra visos sąlygos kilti civilinei atsakomybei. Apelianto teigimu, neegzistuoja jokia nutartis, kurią atsakovas būtų įpareigotas vykdyti. Be to, nė viena spyna nebuvo pakeista, ieškovė turi raktus nuo visų namo durų, tai patvirtina, kad ieškovė rūsyje laikė maisto produktus (1 t., b.l. 4). Be to, Kauno AVPK Panemunės PK VPS Šančių ir Panemunės PK 2013-08-23 nutarime (1 t., b.l. 18) rašoma, kad ieškovės teigimu, žuvis ji parsivežė prieš 2 savaites, todėl į namo rūsį ji pateko, o antstolio Z. 2013-07-03 konstatuotos aplinkybės, kad durys užrakintos neįrodo, kad ieškovė neturi rakto. Elektra namuose įjungiama gatvėje esančioje apskaitos skydinėje, prie kurios priėjimas yra laisvas ir būtent ieškovė 2013-08-14 sąmoningai išjungė elektrą apskaitos skydinėje, siekiant nusodinti apsaugos sistemos akumuliatorius. V. S. apklausos protokolas (1 t., b.l. 150) patvirtina, kad ieškovė turi pultą nuo pakeliamų garažų vartų, kurie neveikia be elektros. Ieškovė gyvena Vilniuje, todėl atsakovas išvažiuodamas atostogauti negalėjo palikti neužrakintą įėjimą į namą ir raktus paliko patikėtiniui. Ieškovė į ginčo namą patenka laisvai, o tariamai neturėdama rakto, ji neprašė atsakovo rakto, nesiėmė priemonių išspręsti situacijai be nuostolių, o išlaužė duris, nes tokį turėjo tikslą. Ieškovės pateikta į bylą PVM sąskaitos faktūros kopija (1 t., b.1.19) rodo, kad A. E. 2013-08-15 pirko iš I. S. paslaugą už 100 Lt, o durys buvo išlaužtos 2013-08-14 (1 t., b.l. 150), todėl ieškovės ir liudytojo parodymai nesutampa. Kokio pobūdžio ta paslauga, PVM sąskaitoje - faktūroje nenurodyta, todėl teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad 100 Lt išlaidos dėl durų atrakinimo pagrįstos, nes ieškovė neįrodė priežastinio ryšio.
4. Sprendime teismas nurodė aplinkybes, kurios yra iškraipytos arba absoliučiai neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir tai galimai turėjo įtakos neteisingo sprendimo priėmimui. Teismas netinkamai vertino byloje esantį 2013-10-21 vaizdo ir garso įrašą. Pirmosios instancijos teismas ignoravo atsakovo paaiškinimus, o remdamasis ieškovės parodymais, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kas įtakojo neteisingą sprendimą. Išjungus elektrą patalpoje G-1 paskirstymo skydo jungiklius, elektra visam namui neatjungiama (1 t., b.l. 181), elektros tiekimas išjungiamas gatvėje esančiame apskaitos skyde, ką galimai padarė ieškovė.
5. Ieškovė šiame procese neturėjo reikalavimo teisės, t.y., teisės kelti reikalavimų, susijusių su bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto naudojimu, nes klausimas dėl naudojimosi turtu, taikant laikinąsias apsaugos priemones jau buvo išspręstas nagrinėjant civilinę bylą dėl santuokos, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovo, nutraukimo, kuri tuo metu jau buvo išnagrinėta ir nagrinėjama apeliacinėje instancijoje. Tokiu būdu, prašymus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu ji privalėjo reikšti teismui, kurio žinioje yra civilinė byla, todėl šis procesas neturėjo būti pradėtas.
6. Apeliantas pažymi, kad ieškovės 2013-10-07 pareikštas ieškinys yra nesąžiningas ir ji piktnaudžiauja procesu. Teismas pažeidė CPK 95 str. reikalavimus taikyti sankcijas už piktnaudžiavimą procesu, nes ieškovei buvo leidžiama teikti įrodymus, teismas neatsižvelgė į apelianto aiškinimus, kad įrodymai klastojami. Kadangi jos reikalavimai yra aiškiai nepagrįsti, tai jai turėjo būti taikytos sankcijos.
7. Ieškinys tenkintas nepagrįstai, todėl apeliantas nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Mano, kad jam turi būti priteista 1023,63 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 519,40 Lt už apeliacinio skundo parengimą.
Atsiliepimas
Ieškovė patikslintu atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir nurodė šiuos argumentus:
Šalies argumentai
1. Apeliantas klaidina teismą nurodydamas, kad galioja Kauno apylinkės teismo 2011-06-30 nutartis, nes ji buvo panaikinta Kauno apygardos teismo 2012-01-11 nutartimi, kur buvo aiškiai nurodyta, kad visos išvardintos nutartyje patalpos turi būti prieinamos ieškovei, tačiau šios nutarties atsakovas nevykdė. Visos bendro naudojimo patalpos yra užrakintos, o jose randasi šildymo kolektorius, vandens boileris, vandens iš gręžinio padavimas, elektros skydinė, garažas bei kitos patalpos, taip pat kiti svarbūs įrenginiai, norint normaliai gyventi ir naudotis namuose esančiais patogumais. Atsakovas nepagrįstai kaltina ieškovę bei antstolę S. V. ir turėtų būti baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka.
2. Apeliantas neteisingai nurodo, kad neatsirado jo civilinė atsakomybė, nes atsakovas nevykdydamas Kauno apygardos teismo 2012-01-11 nutarties bei name išjungdamas elektrą, sugadino maisto produktus, kurie buvo šaldytuve antrame namo aukšte, kur ieškovė gyveno, o ne namo rūsyje. Apeliantas išvykdamas į užsienį išjungė elektrą, todėl ieškovė patyrė 600 Lt nuostolių. Elektros skydinė yra namo garažo patalpoje, ką konstatavo antstolė S. V., todėl ir buvo iškviestas specialistas, kuris atrakino duris, o ne išlaužė. Tik patekus į garažo patalpas buvo įjungta elektra ir tai gali paliudyti raktininkas V. S. ir A. G.. Ieškovė nurodė, kad atsakovas niekada nebuvo davęs jai raktų nuo rūsio, darbo kambario, katilinės, garažo bei garažo vartų atidarymo pultelio. Taip pat raktų ji nepametė ir ne vieną kartą kreipėsi į policijos nuovadą bei teismą, kad atsakovas duotų raktus ir atrakintų patalpas.
3. Apeliantas klaidina teismą, kad ieškovė gyvena Vilniuje ir jai nereikalingi raktai. Ji nurodė, kad jau tris mėnesius gyvena ir dirba Kaune. Atsakovas nuėmė metalinius laiptus, kad ieškovė negalėtų patekti į savo namą.
4. Ieškovė nesutinka su apeliantu, kad ieškinį pareiškė nepagrįstai. Atsakovas apribojo jos teises naudotis ginčo patalpomis ir sukėlė didelių rūpesčių ir nepatogumų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliantas prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys dėl atsakovo įpareigojimo netrukdyti ieškovei naudotis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) rūsio patalpomis R-1, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6, R-7, R-8, R-9 ir pirmojo aukšto patalpomis G-1, 1-3 buvo paliktas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu ir prašo jos ieškinį atmesti.
Nustatyta, kad civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl įpareigoti jį leisti ieškovei netrukdomai naudotis ginčo patalpomis buvo iškelta 2013-10-09, kuomet Kauno apylinkės teismo 2013-06-11 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1588-748/2013 pagal ieškovės A. E. ieškinį ir atsakovo K. E. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, kuriuo taip pat buvo padalintas santuokoje įgytas turtas ir šalims priteista po ½ dalį gyvenamojo namo, kuriame yra ginčo patalpos, dar nebuvo įsiteisėjęs. Sprendimas įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2014-05-28 nutartimi pakeitus Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimą sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe valdomo turto dalyje ir priteisus ieškovei A. E. visą gyvenamąjį namą su kiemo statiniais (valymo įrengimu k1). Taigi, ieškovė ieškinį atsakovui pareiškė tuomet, kai preziumpcija, jog turtas, kuris buvo įgytas santuokoje, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, dar nebuvo paneigta (CK 3.88 str. 2 d.) ir abu sutuoktiniai turėjo teisę juo naudotis bendru sutikimu (CK 3.92 str. 1 d.). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2011-06-30 nutartimi paminėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1588-748/2013 (ankstesnis Nr. 2-5095-748/2011) dėl santuokos nutraukimo, atsakovo K. E. priešieškinio reikalavimų užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – ieškovė A. E. įpareigota iki teismo sprendimo įsiteisėjimo netrukdyti K. E. naudotis prieš garažo vartus esančiu aptvertu kiemeliu, rūsio patalpomis R-l, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6, R-7, R-8, R-9, pirmojo aukšto patalpomis G-l, 1-3, jose gyventi, laikyti K. E. priklausančius daiktus, užrakinti išvykstant, uždraudžiant į minėtas patalpas A. E. patekti K. E. neesant bei įpareigoti ieškovę A. E. leisti K. E. netrukdomai naudotis bendromis patalpomis 1-2, 1-5, 1-9, adresu: (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismas 2012-01-11 nutartimi civilinėje byloje Nr.2S-212-555/2012 Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovės A. E. ir nedalyvaujančių byloje asmenų A. J., V. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkino ir panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl leidimo rūsio patalpas nuo R-1 iki R-9 bei pirmo aukšto patalpas G-1, 1-3 užrakinti K. E. bei draudimą į minėtas patalpas patekti ieškovei A. E., nesant K. E.. Apeliantas nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2013-09-19 nutartyje (1 t., b.l. 26-27), dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal apelianto prašymą apeliacinės instancijos teismui, nurodė, kad 2011-06-30 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja, tačiau Kauno apylinkės teismas šių įrodymų ir faktinių aplinkybių nevertino. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo netenkintas ir tai aiškiai bei suprantamai buvo nurodyta šios nutarties rezoliucinėje dalyje, kas yra pagrindu konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje nėra įsiteisėjusios teismo nutarties, kurios pagrindu galima būtų spręsti, kad ieškovei uždrausta naudotis ginčo patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini).
Apeliantas nurodė, kad ieškovė ginčo klausimą turėjo spręsti ne atskiroje byloje, o šalių santuokos nutraukimo byloje, teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai), tačiau ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas, kurio nesaisto ieškovo ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas. Ieškovė pareiškė savarankišką ieškinį individualioje byloje dėl pažeistų teisių ir nuostolių atlyginimo, todėl teismas jos ieškinį turėjo išnagrinėti.
Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktą ieškinys paliekamas nenagrinėtu jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Tokiu atveju yra aktualus ieškinių tapatumo nustatymas. Pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškinio dalį dėl pažeistų teisių nenagrinėtą, tapatumo klausimo pagal kasacinio teismo praktikoje suformuotus kriterijus neanalizavo ir nenustatinėjo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009; kt.). Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nurodytose nutartyse kasacinis teismas pabrėžė tai, kad, vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisinio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Faktinis ieškinio pagrindas yra ieškinio pareiškime nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškė reikalavimą dėl pažeistų teisių ir nuostolių atlyginimo, o kitoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl santuokos nutraukimo bei santuokoje įgyto turto padalinimo, t.y turto nuosavybės klausimas, todėl ieškiniai nebuvo tapatūs ir ieškinį dėl pažeistų teisių palikti nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu nebuvo galima. Apeliantas prašo ieškinį dėl pažeistų teisių atmesti, tačiau pirmosios instancijos teismas, nepriėmė sprendimo dėl šio ieškovės reikalavimo, nes jį paliko nenagrinėtu, todėl apelianto apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas teismo sprendimas šioje dalyje panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 2 d., 326 str. 1 d. 4 p.).
Ieškovė nuostolių atlyginimą kildina iš jos teisės netrukdomai naudotis gyvenamojo namo ginčo rūsio ir pirmojo aukšto patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), todėl teismo sprendimas dalyje dėl 100 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo iš apelianto taip pat negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, kuomet su juo susijęs reikalavimas iš esmės liko neišnagrinėtas, todėl apelianto apeliacinis skundas ir šioje dalyje tenkinamas iš dalies, sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir dalyje dėl nuostolių atlyginimo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad priešingai nei mano ieškovė, Kauno apylinkės teismo 2011-06-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1588-748/2013 (ankstesnis Nr. 2-5095-748/2011) dėl santuokos nutraukimo, ne atsakovas, o ieškovė buvo įpareigota iki teismo sprendimo įsiteisėjimo netrukdyti K. E. naudotis prieš garažo vartus esančiu aptvertu kiemeliu, rūsio patalpomis R-l, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6, R-7, R-8, R-9, pirmojo aukšto patalpomis G-l, 1-3, jose gyventi, laikyti K. E. priklausančius daiktus, užrakinti išvykstant, uždraudžiant į minėtas patalpas A. E. patekti K. E. neesant bei įpareigoti ieškovę A. E. leisti K. E. netrukdomai naudotis bendromis patalpomis 1-2, 1-5, 1-9, adresu: (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismas 2012-01-11 nutartimi civilinėje byloje Nr.2S-212-555/2012 panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl leidimo rūsio patalpas nuo R-1 iki R-9 bei pirmo aukšto patalpas G-1, 1-3 užrakinti K. E. bei uždrausti į minėtas patalpas patekti ieškovei A. E., nesant K. E.. Tačiau nei pagal Kauno apylinkės teismo 2011-06-30 nutartį, nei pagal Kauno apygardos teismas 2012-01-11 nutartį atsakovui nebuvo uždėti jokie draudimai ar įpareigojimai, nes laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos būtent atsakovo prašymu. Todėl sprendimas likusioje dalyje, kurioje ieškovės ieškinys buvo atmestas ir dėl kurio nebuvo paduotas apeliacinis skundas, paliekamas nepakeistas.
Kadangi byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų dėl ieškovės ieškinio dėl pažeistų teisių ir nuostolių atlyginimo pagrįstumo teisių kolegija nepasisako. Šie apelianto argumentai turi būti ištirti ir įvertinti pirmosios instancijos teismo bylą nagrinėjant iš esmės.
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikinti iš dalies.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovei A. E. iš atsakovo K. E. priteista 100 Lt nuostolių atlyginimui; panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškinys dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą netrukdyti A. E. naudotis rūsio patalpomis R-1,R-2,R-3,R-4,R-5,R-6,R-7,R-8,R-9 pirmojo aukšto patalpomis G-1, 1-3, esančiomis (duomenys neskelbtini) buvo paliktas nenagrinėtu; panaikinti sprendimo dalį, kuria priteistos šalims ir valstybei bylinėjimosi išlaidos ir bylą šiose dalyse perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Sprendimo dalį, kuria likusioje dalyje ieškinys buvo atmestas, palikti nepakeistą.