Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui K. E. dėl deliktinės atsakomybės, nuosavybės teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2014 m. balandžio 30 d. Kauno apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1806-214/ 2014 pagal ieškovės A. E. (V.) ieškinį atsakovui K. E. dėl nuosavybės teisės gynimo, kuriuo ieškovė prašė: įpareigoti atsakovą K. E. leisti A. E. (V.) netrukdomai naudotis rūsio patalpomis R-1, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6, R-7, R-8, R-9, pirmojo aukšto patalpomis G-1, 1-3, esančiomis (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovei A. E. (V.) iš atsakovo K. E. 700 Lt jos patirtos žalos dėl teismo nutarties nevykdymo; nubausti K. E. dėl 2012-01-11 Kauno apygardos teismo nutarties nevykdymo, skiriant jam piniginę baudą. Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei A. E. (V.) iš atsakovo K. E. 100 Lt nuostolių atlyginimo, ieškinio reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo leisti netrukdomai A. E. (V.) naudotis rūsio patalpomis R-1, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6, R-7, R-8, R-9, pirmojo aukšto patalpomis G-1, 1-3, esančiomis (duomenys neskelbtini) – paliko nenagrinėtu, o kitoje dalyje ieškinį atmetė.

Rezoliucinė dalis

Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 24 d. išnagrinėjo atsakovo K. E. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimo, apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir nutarė:

1) panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovei A. E. (V.) iš atsakovo K. E. priteista 100 Lt nuostolių atlyginimui;

2) panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškinys dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą netrukdyti A. E. (V.) naudotis rūsio patalpomis R-1, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6, R-7, R-8, R-9 pirmojo aukšto patalpomis G-1, 1-3, esančiomis (duomenys neskelbtini), buvo paliktas nenagrinėtu;

3) panaikinti sprendimo dalį, kuria priteistos šalims ir valstybei bylinėjimosi išlaidos;

4) bylą šiose dalyse perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ieškovė A. V. 2015-01-02 pateikė teismui sutikslintą ieškinį (tomas III, b.l.61-63), kuriame patikslino reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, nurodydama, kad prašo priteisti iš K. E. kompensaciją ieškovės naudai 5000 Lt sumoje už nepatogumus ir patirtas išlaidas dėl K. E. kaltės. Ieškovė sutikslintame ieškinyje taip pat nurodė, kad prašo priteisti iš atsakovo K. E. bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme ir paskirti K. E. piniginę baudą už Kauno apygardos nutarties nevykdymą.

Atsakovas K. E. atsiliepime į sutikslintą ieškinį (tomas III, b.l.104-105) prašė ieškinį atmesti ir priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas, jog ieškinys pareikštas nepagrįstai, o už nesąžiningai pareikštą nepagrįstą ieškinį ieškovei turi būti paskirta bauda ½ dalį šios sumos priteisiant atsakovui patirtos žalos atlyginimui.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

2012-01-11 Kauno apygardos teismo nutartyje nustatyta, kad civilinėje byloje pagal ieškovės A. E. ieškinį atsakovui K. E. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir atsakovo K. E. priešieškinį ieškovei A. E. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės atsakovas K. E. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: įpareigoti ieškovę A. E. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo netrukdyti K. E. naudotis prieš garažo vartus esančiu aptvertu kiemeliu, rūsio patalpomis R-l, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6, R-7, R-8, R-9, pirmojo aukšto patalpomis G-l, 1-3, jose gyventi, laikyti K. E. priklausančius daiktus, užrakinti išvykstant, uždraudžiant į minėtas patalpas A. E. patekti K. E. nesant; įpareigoti ieškovę A. E. leisti K. E. netrukdomai naudotis bendromis patalpomis 1-2, 1-5, 1-9 (tomas I, b.l. 9-10). Kauno apygardos teismas nutarė Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės A. E. ir nedalyvaujančių byloje asmenų A. J., V. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkinti, panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl leidimo rūsio patalpas nuo R-1 iki R-9 bei pirmo aukšto patalpas G-1, 1-3 užrakinti K. E. bei uždrausti į minėtas patalpas patekti ieškovei A. E., nesant K. E. (tomas I, b.l.7-10). Antstolis V.Zubinas 2013-07-03 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0137/13/16 A. E. pavedimu konstatavo faktines aplinkybes apie galimybę naudotis rūsio, garažo, katilinės, darbo kambario patalpomis (kuriose yra boileris, šalto ir karšto vandens padavimo čiaupas, namo šildymo reguliavimo sistema) ir apie galimybę naudotis garažo patalpa automobilio saugojimui, nurodydamas, kad garažo durys užkaltos medine tvora ir iš lauko į garažą patekti negalima, iš kiemo pusės į rūsį, esantį po namu, vedančios durys užrakintos, durys pirmame gyvenamojo namo aukšte, gyvenamojo namo viduje, vedančios į šalia pagrindinės pirmo aukšto gyvenamos erdvės esantį darbo kambarį užrakintos, šiose duryse yra įrengta spyna su kodu, dar vienos durys esančios namo viduje ir vedančios į rūsį, esantį po namu, yra užrakintos, virtuvėje, atsukus vandens čiaupą, bėga tik šaltas vanduo, atsukus karšo vandens padavimą, karštas vanduo iš virtuvėje prie praustuvo esančio čiaupo nebėga; prie šio protokolo pridėtos fotonuotraukų kopijos (tomas I, b.l.11-16). 2013-08-15 sąskaitoje – faktūroje nurodyta, kad A. E. pirko I. S. individualios veiklos paslaugas už 100 litų (tomas I, b.l.19). LESTO 2013-09-12 rašte nurodyta, kad šios įmonės duomenimis 2013-08-11-13 dienomis, objekte adresu (duomenys neskelbtini), elektros energijos tiekimas nebuvo nutrauktas. Gavus pranešimą apie tai, kad nėra elektros energijos ir nuvykus patikrinti nustatyta, kad elektros energijos įtampa iki vartotojo elektros tinklo nuosavybės ribos yra, gedimas nenustatytas (tomas I, b.l.56). A. E. 2013-06-20 per notarų biurą K. E. siuntė pareiškimą dėl per 5 dienas grąžinimo raktų nuo rūsio patalpų nuo R-1 iki R-9 bei pirmo aukšto patalpų G-1,1-3, esančių (duomenys neskelbtini), ir leidimo naudotis šiomis patalpomis pagal apygardos teismo nutartį civ.b. Nr. 2S-212-555/2012, kuris nebuvo įteiktas (tomas I, b.l.56-59). Antstolės Sonatos Vaicekauskienės 2014-02-18 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad (duomenys neskelbtini), teritorija užtverta tvora (nuotrauka Nr. 1), iš kiemo pusės galima patekti į namo pusrūsį į patalpą R-6, tačiau šios durys užrakintos ir K. E. teigimu užkaltos, kad nepatektų vagys (nuotrauka Nr. 24), kai A. E. pasakė, kad ji neturi nei garažo pultelio nei raktų, tai E. K. replikavo, kad jai nebūtina juos turėti, nes ji gyvena Vilniuje, namo garaže (patalpa G-1) įrengtas elektros paskirstymo skydas (nuotrauka Mr. 32, 35), į kurį tiekiama elektros srovė iš lauko elektros apskaitos skydinės, kuri yra gatvėje, atvykus konstatuoti faktinių aplinkybių name šviesos prietaisai neveikė (nedegė šviesa), K. E. nuvedė prie elektros apskaitos skydinės, esančios už teritorijos ribos, tai yra elektros spinta gatvėje, ją atrakino ir atidarė, spintoje buvo elektros skaitiklis virš jo užrašas „(duomenys neskelbtini) (sodyb.gyv.namas)", taip pat skaitiklio apačioje yra trys automatiniai jungikliai, kurie buvo nuleisti žemyn, po jais užrašas „(duomenys neskelbtini) (sodyb.gyv.namas)", taip pat šalia automatinių jungiklių užrašas „Maitinimas iŠ KS-3884" (nuotrauka Nr. 33, 34), K. E. tuos trys automatinius jungiklius pakėlė (įjungė) į viršų (nuotrauka Nr. 34), visiems dalyvavusiems asmenims grįžus į garažą (patalpa G-l) šviesa garaže degė, pusrūsio patalpoje R-7 (katilinė) užfiksuota esantis šilumos gamybos katilas (be pavadinimo), katilas veikė, rodmenys lauko temperatūra 3 laipsniai, namo šildymo rodmenys kintantis nuo 28,6 iki 27,3 laipsnių ir mažiau (nuotrauka Nr. 22, 23), vandens pašildymo katilas išjungtas ir vandens nešildo, kadangi K. E. teigimu, jam vienam katilas (200 litrų talpa) per didelis, patalpoje R-6 užfiksuota ir durys, kurios užrakintos, be rankenos ir K. E. teigimu užkaltos (nuotrauka Nr. 24), namo pirmo aukšto patalpa 1-3 (pažymėta namo pirmo aukšto plane) (darbo kambarys), šiame kambaryje K. E. teigimu jis ir gyvena, šio kambario durys buvo užrakintos, jas atrakino K. E., A. E. teigimu šiame kambaryje turi būti telefono, televizijos ir interneto įvadų spintelė, kambario sienoje užfiksuota įrenginių spinta, joje užfiksuota šešių dalių prailgintojas ir įvairūs laidai (nuotrauka Nr. 17, 18 ,19 , 20, 21,22A). Ieškovės ir atsakovo trumpųjų žinučių turinyje atsispindi ieškovės ir atsakovo susirašinėjimas dėl karšto vandens įjungimo ir išjungimo, kuriame ieškovė praneša, kad atvažiuoja ir prašo įjungti karštą vandenį, atsakovas su šiuo prašymu sutinka, prašo ieškovės susimokėti nors kiek už elektros energiją ir grąžinti darbo priemones, ieškovė praneša, kad atsakovas gali išjungti karštą vandenį, nes ieškovė išvyksta, taip pat prašo grąžinti į vietą baro kėdes (tomas I, b.l.115-120,177). 2010-12-14 antstolio V.Zubino Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad 2010-12-14 apžiūrėjus namų valdą (duomenys neskelbtini), matyti, kad gyvenamojo namo viduje durys iš tambūro į garažą užrakintos, durys pirmame aukšte į kambarį užrakintos. Liudytojai V. S. ir A. G. baudžiamojoje byloje 23-1-00825-13 paaiškino, kad durų atrakinimo meistras V. S. buvo pakviestas atrakinti durų (duomenys neskelbtini), už ką jam jį iškvietusi moteris sumokėjo 100 litų, atrakinus duris buvo jaučiamas patalpoje sugedusių produktų kvapas (tomas I, b.l. 149-154). Antstolės R. Stašenienės 2014-03-19 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuotos šios aplinkybės (duomenys neskelbtini): patalpos G-1 sienoje įrengtame elektros paskirstymo skyde į įjungimo padėtį nustatomi visi jungikliai, patalpoje G-1 uždegamos visos apšvietimo lempos; visos šviečia; trifaziai jungikliai išjungiami, visos lempos tebedega; visi jungikliai išjungiami, visos lempos esančios patalpoje G-1, išskyrus esančią prie durų į patalpą 1-1, užgęsta; pro langą matosi patalpoje 1-5 deganti šviesa; nueinama prie namo pagrindinio elektros įvado, esančio už namo tvoros prie gatvės; jo trys jungikliai viršutinėje padėtyje – įjungti, jie išjungiami, patalpoje G-1 nei viena lempa nedega, nedega ir lempa einant į patalpą 1-1; patalpoje G-1 esančiame elektros paskirstymo skyde visi jungikliai įjungiami, tačiau nei viena lempa neužsidega, sugrįžus prie lauke esančio elektros įvado K. E. įjungia jungiklius, vėl užsidega patalpoje G-l esančios lempos; išjungus visus patalpoje G-l esančio paskirstymo skydo jungiklius, elektra visam namui neatjungiama; namo pirmame aukšte patalpoje 1-4 kampe prie pertvarėlės su patalpa 1-5 yra įrengti kabeliai; K. E. pajungia televizorių ir jo priedėlį, televizorius rodo televizijos programas; patalpoje 1-3 sienoje yra įleista metalinė dėžė, kurioje yra rozečių blokas su jungtuku ir laidai, kitokios įrangos nėra, dėžės plotis 30 cm., aukštis 45 cm., gylis 14 cm. (tomas I, b.l.181-190). Antstolės R. Stašenienės 2014-04-19 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0106/14/01150 užfiksuota, kad ginčo name, garaže, taip pat ir rūsio patalpose yra įrengtos dirbtuvės, sumontuota speciali yra automobilių detalių, įrankių, žaliavų, kas patvirtina, jog atsakovas šioje patalpose vyko komercinę veiką (tomas II, b.l. 173-199). Šią aplinkybę patvirtina ir atsakovo į bylą pateiktos restauravimo darbų atlikimo sutartys, kuriose nurodoma automobilių restauravimo darbų atlikimo vieta (duomenys neskelbtini) (tomas III, b.l. 5, 6, 7).

Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą netrukdyti A. V. naudotis rūsio patalpomis ir pirmojo aukšto patalpomis esančiomis (duomenys neskelbtini)

Reikalavimą įpareigoti atsakovą K. E. netrukdyti A. V. naudotis rūsio patalpomis R-1, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6, R-7, R-8, R-9 pirmojo aukšto patalpomis G-1, 1-3, esančiomis (duomenys neskelbtini), ieškovė grindė tuo, kad atsakovas nevykdo Kauno apygardos teismo 2012-01-11 nutarties civilinėje byloje Nr.2S-212-555/2012, kuria Kauno apygardos teismas panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl leidimo rūsio patalpas nuo R-1 iki R-9 bei pirmo aukšto patalpas G-1, 1-3 užrakinti K. E. bei uždrausti į minėtas patalpas patekti ieškovei A. E., nesant K. E.. Atsakovas K. E. teismo posėdžio metu teigė priešingai, kad 2011 m. birželio 30 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nebuvo panaikintos, jos galioja.

Teismas nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1588-748/2013 (ankstesnis Nr. 2-5095-748/2011) dėl santuokos nutraukimo ieškovė buvo įpareigota iki teismo sprendimo įsiteisėjimo netrukdyti K. E. naudotis prieš garažo vartus esančiu aptvertu kiemeliu, rūsio patalpomis R-l, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6, R-7, R-8, R-9, pirmojo aukšto patalpomis G-l, 1-3, jose gyventi, laikyti K. E. priklausančius daiktus, užrakinti išvykstant, uždraudžiant į minėtas patalpas A. E. patekti K. E. neesant bei įpareigoti ieškovę A. E. leisti K. E. netrukdomai naudotis bendromis patalpomis 1-2, 1-5, 1-9, adresu: (duomenys neskelbtini). Priešingai nei teigia atsakovas, Kauno apygardos teismas 2012-01-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-212-555/2012 panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl leidimo rūsio patalpas nuo R-1 iki R-9 bei pirmo aukšto patalpas G-1, 1-3 užrakinti K. E. bei uždrausti į minėtas patalpas patekti ieškovei A. E., nesant K. E.. Tačiau nei pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-30 nutartį, nei pagal Kauno apygardos teismas 2012-01-11 nutartį atsakovui nebuvo uždėti jokie draudimai ar įpareigojimai, nes laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos būtent atsakovo prašymu. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip visiškai nepagrįsti ieškovės argumentai, kad atsakovas nevyko Kauno apygardos teismo 2012-01-11 nutarties civilinėje byloje Nr.2S-212-555/2012. Atsakovas pagrįstai teismo posėdžio metu nurodė, jog nėra nutarties, kuria jis būtų įpareigotas atrakinti visas patalpas. Tačiau tai, kad nėra tokios jį pareigojančios teismo nutarties, nereiškia, kad atsakovas, kaip bendraturtis, turi teisę elgtis nesąžiningai kitų bendraturčių atžvilgiu, priešingai – atsakovas neturi išskirtinių teisių į ginčo patalpas.

Lietuvos teismų informacine sistema „Liteko“ nustatyta, kad 2015-04-10 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015 namas, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo tarp buvusių sutuoktinių ieškovės A. E. (V.) ir atsakovo K. E. padalintas po ½ dalį. Šalys teismo posėdžio metu paaiškino, kad naudojimosi namu tvarkos nėra nustatę, o atsakovas paaiškino, kad šiuo metu ruošia dokumentus tam, kad nustatyti tokią naudojimosi tvarką. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog namas, esantis (duomenys neskelbtini), šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį, tol, kol šalys nėra nustatę naudojimosi šiuo gyvenamuoju namu tvarkos, šio gyvenamojo namo patalpomis turi teisę naudotis abu bendraturčiai nevaržomai ir neribojamai, tačiau abiejų sutarimu.

LR CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir disponuojamas bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas, nuosekliai plėtojamoje praktikoje aiškindamas minėtas CK nuostatas, yra pažymėjęs, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015). Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad šalys po santuokos iširimo negeba bendradarbiauti ir susitarti dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe – gyvenamuoju namu.

Teismo vertinimu, ieškovės pageidavimas patekti į rūsio patalpas R-1,R-2,R-3,R-4,R-5,R-6,R-7,R-8,R-9 bei pirmojo aukšto patalas G-1, 1-3 yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovė yra šių patalpų bendraturtė ir turi teisę jomis naudotis lygiai tokiomis pačiomis teisėmis kaip ir atsakovas, o taip pat atsakovas turi teisę naudotis kitomis gyvenamojo namo patalpomis, tokiomis pačiomis teisėmis kaip ir ieškovė. Pažymėtina, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 30 d. nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones dėl leidimo rūsio patalpas nuo R-1 iki R-9 bei pirmo aukšto patalpas G-1, 1-3 užrakinti K. E. bei uždrausti į minėtas patalpas patekti ieškovei A. E., nesant K. E., laikinai sukūrė atsakovui išimtines teises šio turto atžvilgiu, tačiau šias laikinąsias apsaugos priemones Kauno apygardos teismas 2012-01-11 nutartimi civilinėje byloje Nr.2S-212-555/2012 panaikinus, išskirtinės teisės atsakovui rūsio patalpas R-l, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6, R-7, R-8, R-9 užrakinti išvykstant ir draudžiant į minėtas patalpas A. E. patekti K. E. neesant, buvo panaikintos. Tokiu būdu teisinė bendraturčių padėtis buvo atstatyta į lygiaverčią padėtį ir šiuo metu šalys turi teisę naudotis šiuo turtu lygiomis teisėmis. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis šiuo metu ginčo patalpose vykdo verslą, neturi teisinės reikšmės šiame ginče, kadangi šalys nėra nustatę naudojimosi atskiromis patalpomis tvarkos ir to neprašo teismo.

Atsakovas K. E. teismo posėdžio metu teigė, jog niekas ieškovei į patalpas patekti netrukdo, ji turi raktus nuo visų patalpų. Tačiau jau vien ieškovės ieškinio teismui pareiškimas patvirtina, kad tarp šalių dėl to yra kilęs ginčas. Šį faktą patvirtina ir tai, kad A. E. 2013-06-20 per notarų biurą K. E. siuntė pareiškimą dėl per 5 dienas grąžinimo raktų nuo rūsio patalpų nuo R-1 iki R-9 bei pirmo aukšto patalpų G-1,1-3, esančių (duomenys neskelbtini), ir leidimo naudotis šiomis patalpomis, kuris nebuvo įteiktas (tomas I, b.l.56-59). Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad antstolės Sonatos Vaicekauskienės 2014-02-18 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad „Kai A. E. pasakė, kad ji neturi nei garažo pultelio nei raktų, tai E. K. replikavo, kad jai nebūtina juos turėti, nes ji gyvena Vilniuje“ (tomas I, b.l.94-110).

Antstolis V.Zubinas 2013-07-03 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0137/13/16

(tomas I, b.l.11-16) nurodė, jog garažo durys užkaltos medine tvora ir iš lauko į garažą patekti negalima, iš kiemo pusės į rūsį, esantį po namu, vedančios durys užrakintos, durys pirmame gyvenamojo namo aukšte, gyvenamojo namo viduje, vedančios į šalia pagrindinės pirmo aukšto gyvenamos erdvės esantį darbo kambarį užrakintos, šiose duryse yra įrengta spyna su kodu, dar vienos durys esančios namo viduje ir vedančios į rūsį esantį po namu yra užrakintos, virtuvėje, atsukus vandens čiaupą, bėga tik šaltas vanduo, atsukus karšo vandens padavimą, karštas vanduo iš virtuvėje prie praustuvo esančio čiaupo nebėga. Antstolės Sonatos Vaicekauskienės 2014-02-18 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad Namo garaže (patalpa G-1) įrengtas elektros paskirstymo skydas (nuotrauka Mr. 32, 35), į kurį tiekiama elektros srovė iš lauko elektros apskaitos skydinės, kuri yra gatvėje, Patalpoje R-6 užfiksuota ir durys, kurios užrakintos, be rankenos ir K. E. teigimu užkaltos, namo pirmo aukšto patalpa 1-3 (darbo kambarys), šiame kambaryje K. E. teigimu jis ir gyvena, šio kambario durys buvo užrakintos, jas atrakino K. E., A. E. teigimu šiame kambaryje turi būti telefono, televizijos ir interneto įvadų spintelė, kambario sienoje užfiksuota įrenginių spinta, joje užfiksuota šešių dalių prailgintojas ir įvairūs laidai. 2010-12-14 antstolio V.Zubino Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad pagrindinės garažo durys uždengtos tentu ir užrakintos, į namų valdą galima patekti tik pro vartelius iš gretimos namų valdos, kurioje stovi automobilis valst.Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo viduje durys iš tambūro į garažą užrakintos, durys pirmame aukšte į kambarį užrakintos, jose įrengta spyna su kodu (tomas I, b.l. 147-148). Šie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai patvirtina, kad iš tiesų ieškovės nurodytos patalpos yra užrakintos. Teismas pažymi, kad šios patalpos savo esme yra bendrojo naudojimo patalpos, jose yra elektros, vandens, šildymo sistemos įranga, garažo patalpa, skirta laikyti transporto priemonėms (ne tik atsakovo, bet ir ieškovės). Bylos medžiaga patvirtina, kad tarp šalių vyksta ginčai dėl vandens, elektros įjungimo ir išjungimo. Teismo vertinimu, šioje byloje neturi reikšmės ta aplinkybė, kad pagrindinis elektros įvadas yra už tvoros, prie gatvės, kadangi ieškovė turi teisę patekti ir prie kitos elektros sistemos įrangos, kuria patalpose reguliuojamas elektros energijos paskirstymas, įjungimas/išjungimas ir kt., esančios namo bendrojo naudojimo patalpose.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teismas pripažįsta pagrįstu ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovą netrukdyti A. V. naudotis rūsio patalpomis R-1, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6, R-7, R-8, R-9 pirmojo aukšto patalpomis G-1 ir 1-3, esančiomis (duomenys neskelbtini), todėl šis reikalavimas tenkintinas. Teismas paaiškina, kad šis įpareigojimas turėtų būti įgyvendinamas šalių, kaip bendraturčių, bendru sutarimu ir abiems bendradarbiaujant, atsakovui sudarant sąlygas (pateikiant raktus) pasigaminti ieškovei raktus nuo rūsio patalpų R-1, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6, R-7, R-8, R-9 pirmojo aukšto patalpų G-1 ir 1-3, esančių (duomenys neskelbtini), arba atsakovui pateikiant pagamintus raktus nuo šių patalpų ieškovei, o taip pat atsakovui nesudarant jokių fizinių kliūčių patekti ieškovei į rūsio patalpas R-1, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6, R-7, R-8, R-9 pirmojo aukšto patalpas G-1 ir 1-3.

Dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo kompensaciją už nepatogumus ir patirtas išlaidas

Ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovo 5000 Lt. kompensaciją už nepatogumus ir patirtas išlaidas grindžia tuo, kad patyrė 100 Lt nuostolius už spynų atrakinimo specialisto paslaugas bei tuo, kad patyrė 600 Lt nuostolį, kai atsakovas atjungė šaldytuvą ir ieškovės atsivežta iš Norvegijos šaldyta žuvis bei žvėriena sugedo.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta, kad deliktinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovų neteisėti veiksmai, dėl jų atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys. Žalą paprastai atlygina asmuo, nevykdęs pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, kitaip tariant, asmuo, dėl kurio neteisėto veikimo ar neveikimo atsirado žala (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Ieškovė, reikalaudama priteisti iš atsakovo 5000 Lt kompensaciją už nepatogumus ir patirtas išlaidas, šio reikalavimo nepagrindė įrodymais ir net neįrodinėjo. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad žalą grindžia 100 Lt sumokėjimu už spynų atrakinimo specialisto paslaugas bei sugedusiais žuvies ir mėsos produktais, kurių vertę sutikslintame ieškinyje pati nurodė 600 Lt. Sugedusių maisto produktų vertę ji nustatė pati pagal rinkos vertę, tačiau nepateikė į bylą jokių įrodymų, kuriais remiantis galima būtų pagrįsti tokį ieškovės teiginį. Nors į bylą pateikta 2013-08-15 I. S., užsiimančios individualia veikla, sąskaita – faktūra bei kvitas (tomas I, b.l. 19) patvirtina, kad ieškovė sumokėjo 100 Lt už paslaugas I. S., užsiimančiai individualia veikla, tačiau šie dokumentai nepatvirtina, už kokią paslaugą šie pinigai buvo sumokėti. Teismo vertinimu, ieškovė neįvykdė pareigos įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: ji neįrodė ir net neįrodinėjo, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus (kad būtent atsakovas pakeitė spynas, kada ir kaip atliko neteisėtus veiksmus ir kad veiksmai buvo neteisėti), kad buvo patirti nuostoliai (neįrodė ir jų dydžio), ir kad šie nuostoliai buvo patirti būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

Kasacinio teismo nuosekliai išplėtotoje jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB Medicinos bankas v. BUAB „Liturta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.). Įrodinėjimo taisyklių tinkamas taikymas apima tinkamą įrodinėjimo naštos paskirstymą tarp šalių, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, pagal kurį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai reiškia, kad teigiančioji šalis turi įrodyti savo teiginius. Teismas pripažįsta, kad ieškovė neįvykdė pareigos įrodyti reikalavimo priteisti iš atsakovo kompensaciją už nepatogumus ir patirtas išlaidas pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, šis reikalavimas atmestinas.

CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji nuostata, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas piktnaudžiauti savo teise bei pasekmės tokio piktnaudžiavimo atveju - teismas gali atsisakyti ginti asmens subjektinę teisę. Piktnaudžiaujantis savo teise asmuo nebūtinai turi turėti tiesioginį tikslą padaryti žalą kitų asmenų interesams, tačiau žala kitiems asmenims gali atsirasti asmeniui nesąžiningai siekiant savo interesų patenkinimo. Įpareigojimas civilinių teisinių santykių subjektams, įgyvendinant savo teises ir atliekant pareigas, inter alia įgyvendinant teisę į teisminę gynybą, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus nustatytas ir CK 1.5 straipsnio 1 dalyje bei CPK 7, 42, 95 straipsniuose.

Atsakovas prašo ieškovei paskirti baudą už nesąžiningai pareikštą nepagrįstą ieškinį, o ieškovė prašė paskirti atsakovui piniginę baudą už Kauno apygardos nutarties nevykdymą. Šie prašymai netenkintini. Visų pirma, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnis ir CPK 5 straipsnis nustato kiekvieno suinteresuoto asmens teisę kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Tai, kad ieškinio reikalavimas netenkinamas, savaime nereiškia, kad buvo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis, nes priešingu atveju LR CPK 95 straipsnio nuostatos paneigtų kiekvieno suinteresuoto asmens teisę kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Antra, teismas pripažįsta vieną iš nagrinėjamų ieškinio reikalavimų pagrįstu, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovė piktnaudžiauja procesu, ir spręsti dėl CPK 95 straipsnyje įtvirtintų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis padarinių taikymo. Trečia, ieškovė prašymą nubausti atsakovą už 2012-01-11 nutarties nevykdymą jau buvo pareiškusi pirminiame ieškinyje šioje civilinėje byloje, Kauno apylinkės teismas 2014-04-30 priėmė sprendimą šį prašymą atmesdamas, o 2014-11-24 Kauno apygardos teismas 2014-04-30 sprendimą šioje dalyje paliko nepakeistą.

Atsižvelgiant į nurodytas, teismas pripažįsta, kad šioje byloje nėra pagrindo daryti išvados, jog šalys piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.

Šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (LR CPK 93 str. 1 d.). Ieškinį patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos šalims priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 2 d.).

Ieškovė pateikė byloje šiuos turėtų bylinėjimosi išlaidų dokumentus: mokėjimo dokumentą 300 Lt sumai už faktinių aplinkybių konstatavimą (tomas I, b.l. 112), ieškovės atstovė pateikė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimą 1260 Lt sumai (tomas I, b.l. 178, tomas II b.l.4). Pažymėtina, kad ieškovė sutikslintame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, patyrė kokių nors išlaidų.

Atsakovas pateikė byloje šiuos turėtų bylinėjimosi išlaidų dokumentus: pinigų priėmimo kvitus už kopijavimą ir kt. 21,75 Lt sumai (tomas I, b.l.40,41,167,196; tomas II, b.l.7); antstolio kvitą 300 Lt sumai už faktinių aplinkybių konstatavimą (tomas I, b.l. 191), apmokėjimo dokumentus 346 Lt sumai už teisines paslaugas (tomas I, b.l.192-193, tomas II, b.l.5), apmokėjimo dokumentus 518 Lt sumai už teisines paslaugas (tomas II, b.l. 48-49).

Ieškovė ieškiniu pareiškė du reikalavimus, nukreiptus į jos teisių gynimą (įpareigoti atsakovą leisti ieškovei netrukdomai naudotis rūsio patalpomis bei pirmojo aukšto patalpomis bei priteisti ieškovei iš atsakovo jos patirtą žalą dėl teismo nutarties nevykdymo). Teismas, priimdamas sprendimą, tenkina vieną iš šių reikalavimų, todėl ieškinys tenkinamas 50 procentų apimtyje. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės atsakovui priteistina 50 procentų jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 75,01 Eur (518 Lt x 50 proc. = 259 Lt : 3,4528 = 75,01 Eur) (CPK 88 str. 1 d. 6 p.,9 p.). Iš atsakovo ieškovei priteistina 50 procentų jos turėtų bylinėjimosi išlaidų 43,00 Eur (300 x 50 proc. = 150 Lt : 3,4528 = 43 Eur) (CPK 88 str. 1 d. 9 p.), taip pat iš atsakovo valstybei priteistina 50 procentų bylinėjimosi išlaidų – 31,27 Eur žyminio mokesčio (ieškovė, teikdama ieškinį, turėjo sumokėti 144,00 Lt už neturtinį reikalavimą bei 72,00 Lt už turtinį reikalavimą, viso 216,00 Lt (216,00 Lt x 50 proc. = 108,00 Lt : 3,4528 = 31,27 Eur)) ir 182,46 Eur (1260 Lt x 50 proc. = 630 Lt : 3,4528 = 182,46 Eur) už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinę teisinę pagalbą. Teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų byloje įteikimu, sudaro 9,56 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies, valstybei iš atsakovo priteistina 50 proc. išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t.y. 4,78 Eur (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str.). Atsakovė A. V. nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista (LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d.), todėl iš jos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259str., 263 str.-267 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovą K. E., a.k. (duomenys neskelbtini) leisti A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) netrukdomai naudotis rūsio patalpomis R-1, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6, R-7, R-8, R-9, pirmojo aukšto patalpomis G-1, ir 1-3, esančiomis (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo K. E., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 43,00 Eur (keturiasdešimt tris eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui K. E., a.k. (duomenys neskelbtini) 75,01 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 1 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo K. E., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 182,46 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus 46 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ieškovui ir trečiajam asmeniui). Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT24 7300 0101 1239 4300, ”Swedbank”, AB, b/k 73000, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo K. E., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai – 31,27 Eur (trisdešimt vieną eurą 27 ct) žyminį mokestį ir 4,78 Lt. (keturis eurus 78 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT24 7300 0101 1239 4300, ”Swedbank”, AB, b/k 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.