Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2026-03-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-87-606/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-03-31
Bylos Nr.
eAN2-87-606/2026
Teisminio proceso Nr.
4-77-3-00038-2025-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Pažeidėjas
J. B.
Advokatai
Diana Navickienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-87-606/2026Teisminio proceso Nr. 4-77-3-00038-2025-1Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 31 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. B. atstovės advokatės Dianos Navickienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2026 m. sausio 22 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2026 m. sausio 22 d. nutartimi paliktas galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 9 d. nutarimas, kuriuo J. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį 500 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 14 mėnesių už tai, kad 2025 m. rugpjūčio 12 d. 7.35 val., (duomenys neskelbtini), krašto kelio (duomenys neskelbtini) 51,000 km, vairuodamas automobilį „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelyje, iš chuliganiškų paskatų, keldamas pavojų eismo, savo bei kitų žmonių saugumui, nepaisė Kelių eismo taisyklių, t. y., baigdamas transporto priemonės lenkimo manevrą nerodė įspėjamojo dešinės krypties šviesos signalo, persirikiavo į savo eismo juostą nesaugiu atstumu nuo lenkiamos transporto priemonės, be priežasties, nesant priekyje jokios kliūties stabdė, kai tai nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti, ir sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, tokiais veiksmais niekino elementarias moralės bei elgesio normas, rodė nepagarbą bei pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 4, 9, 82, 82.2, 135.4, 136.5 punktų reikalavimus.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto J. B. atstovė advokatė D. Navickienė prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 9 d. nutarimą bei Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir J. B. administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; priteisti J. B. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios bei apeliacinės instancijų teismuose; bylos nutraukimui nesant pakankamo įstatyminio pagrindo, panaikinti nutarimu J. B. paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojama, jog ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Šio administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį įjuos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017). Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties.

2.2. Kasacinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, yra pažymėjęs, kad ir nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-511/2018). Tam, kad inkriminuoti chuliganišką vairavimą, būtina nustatyti, kad asmuo tokiu elgesiu siekia atkreipti dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).

2.3. Pažymima, kad iš esmės analogiška, kaip ir nagrinėjamoje byloje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėta situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-40-976/2015), kai asmuo buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, buvo teismų pripažinta kaip neatitinkanti chuliganiškų paskatų apibrėžimo. Nurodytoje byloje asmuo, vairuodamas automobilį, sukėlė pavojingą situaciją kelyje, t. y., važiuodamas kelio išplatėjimu apvažiavo ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį iš dešinės, po to staigiai grįžo į savo krypties eismo juostą, užkirsdamas kelią kitam važiuojančiam automobiliui, priversdamas jo vairuotoją staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį bei greitį, kad išvengtų susidūrimo; apvažiuodamas automobilį neparodė įspėjamųjų posūkio signalų. Esminiu administracinio pažeidimo bylos nutraukimo pagrindu šioje byloje buvo nurodyta aplinkybė, kad pažeidėjo veiksmuose nebuvo tyčios, taip pat nenustatytos chuliganiškos vairuotojo elgesio paskatos.

2.4. Atkreipiamas dėmesys, kad esant tokiai situacijai, kai asmens veiksmai gali būti kvalifikuojami pagal skirtingus ATPK straipsnius, kurių vienas yra griežtesnis, esminis chuliganiško vairavimo sudėties požymis, t. y. tyčia ignoruoti visuomenės priimtas eismo saugumo taisykles, turėtų būti aiškiai ir konkrečiai nurodomas bei pagrindžiamas, motyvuojant, kodėl būtent šioje situacijoje asmens veiksmai turėtų būti vertinami pagal šią specialią griežčiausią teisės normą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analogiškoje administracinėje byloje Nr. 2AT-4-719/2019 pateikė šiai bylai aktualų ir tiesiogiai taikytiną aiškinimą, t. y., kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti neabejotinas išvadas dėl chuliganiškų paskatų asmens veiksmuose buvimo, jam atliekant nurodytus veiksmus. Apygardos teismas šioje byloje konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, administracinio nusižengimo protokole nėra konkretizuota, kad savo vairavimu pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones ir kad, demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą. Teiginiai dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo grindžiami vien byloje esančio vaizdo įrašo subjektyviu vertinimu. Apeliantės vertinimu, analogiška situacija konstatuotina ir nagrinėjamu atveju. Administracinio nusižengimo protokole taip pat nėra konkretizuota, kam konkrečiai ir kokiu būdu pasireiškė nepagarba, ir kaip inkriminuoti teisės pažeidimai ( dėl kurių šioje byloje nėra ginčo) susiję su protokole buvusiu abstrakčiai nurodytu ,,moralės bei elgesio normų niekinimu“. Nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje teismas visiškai nepagrindė chuliganiškų paskatų J. B. veiksmuose buvimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokio pobūdžio bylose yra atkreipęs dėmesį, kad chuliganiškas vairavimas yra išskirtas kaip savarankiškas, pavojingesnis nei kiti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, pažeidimas būtent dėl chuliganiškų paskatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976/2018). J. B. inkriminuotas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia.

2.5. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas chuliganiškas paskatas, rėmėsi tik išorinėmis įvykio aplinkybėmis (posūkio signalo nerodymu, nesaugiu atstumu ir stabdymu), akcentuodamas kilusią grėsmę eismo saugumui. Tačiau pavojus eismo saugumui yra dėl bet kurio KET pažeidimo, o ne tik chuliganiško vairavimo požymis. Teismas nepateikė jokių konkrečių ir objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad J. B. veiksmais buvo siekiama aiškaus visuomenės negerbimo ar niekinančio požiūrio. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad jokios konfliktinės situacijos, susijusios su autobuso vairuotoju, nebuvo kilę ir pagrindo rodyti kokį nors požiūrį (juo labiau niekinantį) nebuvo. Skundžiamoje nutartyje pateikiama argumentacija apie J. B. veiksmus – „buvo atlikti būtent dėl to, kad jis buvo nepatenkintas dėl priekyje jo lėtai važiuojančio keleivinio autobuso ir savo veiksmais taip išreiškė savo nepasitenkinimą“ – yra iš esmės subjektyvus, jokiais įrodymais neparemtas teismo manymas. Pažymima, kad jeigu J. B. iš tiesų būtų buvęs nepatenkintas autobuso vairuotojo važiavimo greičiu, tai niekas, kaip matyti iš filmuotos medžiagos, netrukdė jo aplenkti. Taigi, net ir ši teismo deklaruojama aplinkybė jokiu būdu nepatvirtina J. B. elgesio (chuliganiško) motyvo. Akivaizdu, kad toks subjektyvus aptartos objektyviais dokumentais bei specialisto parodymais situacijos ignoravimas negali būti pakankamu pagrindu konstatuoti tiesioginės tyčios ir chuliganiškų paskatų J. B. veiksmuose buvimą.

2.6. Apeliantės teigimu, J. B. pateikė teismui objektyvius duomenis apie automobilio techninį gedimą (turbokompresoriaus slėgio sistemos žarnos nesandarumą), kuris sukelia sumažėjusią variklio galią ir darbo nestabilumą (trūkčiojimus). Šie duomenys logiškai paaiškina J. B. nurodomą elgesį lenkimo metu, t. y., kad automobiliui praradus trauką, J. B. negalėjo greitai aplenkti autobuso ir, susidarius paskui J. B. važiuojančių automobilių eilutei, grįžti į pirmą juostą saugiu atstumu. Dėl gedimo, lenkimo metu bandant greitinti, dėl traukos trūkumo atsiradę automobilio trūkčiojimai sukėlė staigų automobilio stabdymą ir sutrikdė J. B.. Būtent tai ir nulėmė, kad negalėdamas nei aplenkti, nei, atsisakius lenkimo manevro, grįžti į savo juostą (nes iš paskos artimu atstumu važiavo taip pat ne viena autobusą lenkianti transporto priemonė), J. B. buvo priverstas su sumažėjusia automobilio trauka, aplenkęs autobusą, tam, kad praleistų iš paskos važiuojančius automobilius, nedelsiant rikiuotis į savo juostą. Dėl tokios susiklosčiusios situacijos vairuotojas, apimtas streso, rikiuodamasis į savo juostą ir užmiršo parodyti posūkio signalą.

2.7. Teismas be jokių argumentų atmesdamas šiuos objektyvius duomenis tik nurodė, kad jie „patys savaime neįrodo, kad įvykio metu būtent dėl minėtų priežasčių buvo dingusi automobilio trauka“. Tokia skundžiamame teismo sprendime pateikta argumentacija, apeliantės vertinimu, neatitinka įstatymo reikalavimų. Teismas ne tik nepaneigė J. B. skunde nurodomų ir dokumentais pagrįstų argumentų apie chuliganiško elgesio motyvą jo veiksmuose (ne)buvimą, tačiau priešingai, perkėlė įrodinėjimo naštą J. B., reikalaudamas, kad būtent jis įrodytų šį automobilio gedimo įtaką buvus konkrečiu momentu. Šiuo atveju objektyviai įrodyti, kad automobilio trauka dingo būtent konkrečiu lenkimo momentu, yra praktiškai neįmanoma. Jokia ekspertizė ar diagnostika negali atkurti ir patvirtinti gedimo pasireiškimo tikslios akimirkos praeityje momento, ypač kai gedimo pasekmės būna epizodinės ir pasireiškia staigiu variklio galios bet kuriuo momentu praradimu bei atsistatymu. Teismo reikalavimas pateikti tokį įrodymą yra reikalavimas įrodyti neįrodomą aplinkybę. Teismas negali reikalauti iš proceso dalyvio to, ko objektyviai neįmanoma įvykdyti. Pažymima, kad administracinių nusižengimų bylose įrodinėjimo našta tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai (policijai). Būtent ji privalo surinkti ir įvertinti visus įrodymus, patvirtinančius kaltinamojo kaltę, įskaitant ir tai, kad veika buvo padaryta tyčia ir dėl chuliganiškų paskatų, o J. B. savo ruožtu paaiškinti savo elgesio priežastingumą, ir jis šiuo atveju tai padarė.

2.8. Apeliantė nurodo, kad šioje byloje J. B. pateikė objektyviais dokumentais pagrįstą jo elgesio priežastingumą, sąlygotą tuo laikotarpiu buvusiu automobilio gedimu. Taigi, tol, kol pateikti duomenys bei jų pagrindu grindžiamas J. B. elgesio priežastingumas nėra paneigti kitais objektyviais įrodymais, visos kylančios abejonės turi būti aiškinamos jo naudai (principas in dubio pro reo). Teismas negalėjo atmesti J. B. paaiškinimo remdamasis vien prielaida, kad pateikti duomenys „savaime neįrodo“, ir tuo pagrindu konstatuoti pastarojo kaltę. Teismas, susipažinęs su J. B. argumentais ir objektyviais duomenimis apie automobilio gedimą, turėjo ne deklaratyviai nurodyti, kad jie „savaime neįrodo“, bet, manant tam esant reikalinga, rinkti ir tirti įrodymus, kurie šiuos parodymus galėtų patvirtinti arba paneigti. Pavyzdžiui, teismas galėjo pasiskirti atlikti techninę ekspertizę, siekiant atsakyti, ar automobilis inkriminuojamo lenkimo metu veikė nepriekaištingai ir, kad gedimas galėjo sukelti J. B. nurodomus padarinius.

2.9. Atkreipiamas dėmesys ir į logikos teismo argumentacijoje stoką, t. y., teismas pripažįsta, kad automobilio gedimas egzistavo ir, kad jis gali sukelti sumažėjusią trauką bei trūkčiojimus, tačiau, nepateikdamas jokių kontrargumentų ar įrodymų, kad gedimas negalėjo pasireikšti lenkimo metu, teismas tiesiog atmeta šią nurodytą aplinkybę kaip „savaime neįrodytą“. Tokia argumentacija yra nelogiška ir prieštarauja teisingumo principams, nes ji ignoruoja realią galimybę, kad J. B. veiksmai buvo nulemti būtent nuo jo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, ir tai iš esmės paneigia chuliganišką jo elgesio motyvą.

2.10. Apeliaciniame skunde pažymima, kad J. B. niekada neneigė vaizdo įraše objektyviai užfiksuotų aplinkybių, o priešingai, būtent jomis ir grindė savo elgesio atitinkamu momentu priežastingumą. Skunde nurodomas aplinkybes akivaizdžiai patvirtina ir vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad J. B. tik 6 įrašo sekundę baigus lenkimo manevrą, praėjus vos 2 sekundėms, t. y. jau 9 įrašo sekundę, J. B. dideliu greičiu aplenkia krovininis automobilis, o dar po 6 sekundžių – taksi automobilis. Šių iš paskos važiavusių vairuotojų net ir vaizdo įraše užfiksuotas elgesys akivaizdžiai patvirtina jų nekantrumą bei pyktį ant J. B. dėl akivaizdžiai užtrukusio jo atliekamo autobuso lenkimo manevro. Būtent dėl šių paskui jį važiavusių ir į kitą eismo juostą lenkimui persirikiavusių automobilių J. B., staiga prapuolus automobilio traukai, ir nebegalėjo nutraukti lenkimo manevro sugrįžti į pirmą juostą. Tokia situacija, kai vairuotojas dėl techninio gedimo patenka į neplanuotą ir pavojingą eismo situaciją, yra ekstremali situacija, kurioje jo veiksmai yra nulemti ne chuliganiškų paskatų, o bandymo suvaldyti transporto priemonę ir išvengti didesnės žalos. Teismas, užuot vertinęs šią aplinkybę kaip gedimo sukeltą ekstremalią situaciją, ją interpretavo kaip chuliganišką vairavimą patvirtinantį požymį. Tai rodo, kad teismas neįvertino visų bylos aplinkybių visumos ir ignoravo J. B. paaiškinimus, kurie pagrįsti objektyviais duomenimis ir visiškai paneigia chuliganiškų paskatų jo veiksmuose buvimą.

2.11. Be to, šiuo atveju vertinant chuliganiškų paskatų J. B. elgesyje (ne)galimumą, apeliantės teigimu, reikėtų, be kita ko, atkreipti dėmesį į paties J. B. asmenybę, t. y., kad jis anksčiau administracine tvarka nebaustas, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus atsakingas pareigas užimantis pareigūnas, kurio profesija ir paskirtis – kiekvieną dieną, rizikuojant savo gyvybe, gelbėti žmonių gyvybės bei jų turtą. Akivaizdu, kad toks sąmoningas profesijos, kuria siekiama padėti žmonėms, pasirinkimas akivaizdžiai prieštarauja bandymo priešpriešinti save aplinkiniams ar parodyti niekinamąjį požiūrį į juos nuostatoms. J. B. per tarnybos laikotarpį niekada neturėjo jokių tarnybinių nuobaudų, vien tik skatintas už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą. Jo tarnyba buvo vertinama tik labai gerai. Taip pat J. B. aktyviai užsiima ir visuomenine veikla – yra (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos (duomenys neskelbtini). Yra aktyvus vietinių švenčių organizatorius bei rėmėjas. Šios aplinkybės skunde dėstomos dėl to, kad jos niekaip nekoreliuoja su inkriminuotu bandymu priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti į juos niekinantį požiūrį. Aptartos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad J. B. „kaip chuliganiško vairuotojo“ vertinimas visiškai neatitinka nei jo gyvenimo būdo, nei pasaulėžiūros, nei galiausiai užimamų tiek darbinių, tiek ir visuomeninių pareigų. Apeliantės nuomone, tai yra reikšminga vertinant tikruosius J. B. elgesio motyvus, nes šis inkriminuotas pažeidimas galėtų būti padarytas tik tiesiogine tyčia, tačiau šios aplinkybės buvo paliktos be jokio teisinio vertinimo.

2.12. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad palikus galioti policijos nutarimą, bent jau kiek tai susiję su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu, nukentėtų tiesioginė J. B. darbinė veikla ( (duomenys neskelbtini)), jis nebegalėtų ūkininkauti, vykdyti įsipareigojimų pagal gautą paramą. Taip pat nebegalėtų tęsti visuomenei naudingos veiklos – valyti sniegą (duomenys neskelbtini) ir aplink ją, o taip pat vykdyti savo, kaip (duomenys neskelbtini), funkcijas.

2.13. Pažymima, kad J. B. gyvena (duomenys neskelbtini), o dirba (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš Google maps žemėlapio, atstumas į vieną pusę sudaro virš 40 km. Jis dirba kas 4 parą, ir darbe pasiruošęs iškvietimams jis turi būti 7.30 val., o nuo jo gyvenamosios vietos iki artimiausios autobuso stotelės yra 2,22 km. Nuo stotelės (duomenys neskelbtini) tiesioginio autobuso nėra. Nuo stotelės (duomenys neskelbtini) autobusas važiuoja apie 14.27 val. Taigi, atėmus teisę vairuoti transporto priemonę, nuvykti į savo tiesioginę darbo vietą jis nebeturėtų jokių objektyvių galimybių. Todėl šiuo atveju jam reikėtų išeiti iš darbo. Be to, J. B. dar yra ir ūkininkas. Ūkyje yra vairuojami du traktoriai. Ūkio dydis 140,30 ha. Ūkio pobūdis – mišrus ūkis, tai yra javai ir mėsiniai galvijai. Galvijų skaičius – 52 vnt., kuriems maistas yra atvežamas vairuojamu traktoriumi. Samdomų darbuotojų ūkyje nėra, J. B. ūkyje dirba vienas. 2025 metais ūkis gavo paramą su atitinkamais įpareigojimais, kuriuos reikia įvykdyti per 5 metus. Taip pat jis vykdo ir individualią veiklą – sniego valymas žiemos metu (duomenys neskelbtini) ir aplink (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė taip pat nuolatos reikalinga vykdant visuomenines (duomenys neskelbtini) pareigas – važiuojant į įvairius susitikimus ir susirinkimus. Todėl palikimas galioti tokios nuobaudos būtų neproporcinga bausmė tiek asmeninių jo praradimų kontekste, tiek ir galimybei padėti toliau visuomenei – valyti sniegą žiemos metu (duomenys neskelbtini) bei vykdyti savo, kaip (duomenys neskelbtini), funkcijas.

2.14. Apeliaciniame skunde aptariamos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir teigiama, kad šiuo atveju tokiu pavyzdžiu galėtų būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kita, kas galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti. Tokios pat taisyklės galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-895/2019, Nr. 2AT-28-303/2020).

2.15. Apeliantės teigimu, J. B. yra įsitikinęs, kad jo veiksmai buvo sąlygoti objektyvių aplinkybių (automobilio techninio gedimo) ir nesudarė jokio pagrindo jo veiksmus traktuoti kaip „veikimą iš chuliganiškų paskatų“, todėl prašė jo administracinę bylą nutraukti. Kadangi teismas skundą nagrinėja pateikiamo prašymo ribose, todėl tam, kad teismas galėtų įvertini paskirtos administracinės nuobaudos proporcingumą galimoms kilsiančioms neadekvačiai didelėms tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek ir pačiai visuomenei, pasekmėms, teismo buvo prašoma spręsti ir alternatyvų prašymą, t. y. dėl administracinio poveikio priemonės panaikinimo galimybės. Teismas tokį J. B. prašymą atmetė vadovaudamasis iš esmės tik tuo, kad jis neprisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo nesigaili. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta. Priešingai tokiems teiginiams, J. B. visiškai prisipažino padaręs KET pažeidimus ir nurodytas faktines aplinkybes (posūkio signalo nerodymą, nesaugų atstumą, nesavavališką stabdymą), tačiau neigė tik chuliganišką inkriminuotų pažeidimų elgesio motyvą, t. y., kad jo veiksmai buvo nulemti aiškaus visuomenės negerbimo ar niekinimo. Tai yra esminis teismo ignoruotas šių aplinkybių vertinimo skirtumas. J. B. chuliganiškų paskatų elgesio neigimas, nurodant, kad veiksmai buvo nulemti techninio gedimo, nereiškia, kad tokiu atveju neigiamas padarytas KET pažeidimas ar dėl jo galėjusios kilti neigiamos pasekmės. Apeliantės nuomone, nuoširdus gailestis turėtų būti vertinamas ne kaip aklas sutikimas su visais kaltinimo punktais, o kaip kritiškas požiūris į savo veiksmus ir jų sukeltas pasekmes. Įvertinus tai, kad J. B. veiksmai buvo nulemti techninio gedimo, jo objektyvus gailėjimasis pasireiškė tuo, kad dėl jo valdomos transporto priemonės gedimo įvyko KET pažeidimas. Neigdamas chuliganišką elgesio motyvą, jis nevengia atsakomybės už realiai padarytus KET pažeidimus. Priešingai, siekė teisingo jo veiksmų įvertinimo ir tinkamos kvalifikacijos, t. y., prašė bausti už realiai atliktus veiksmus, o ne už tariamus „siekius“ bei „motyvus“. Asmuo gali gailėtis dėl įvykio ir jo pasekmių, tačiau kartu turėti pagrįstų argumentų dėl tam tikrų savo elgesio motyvų bei aspektų, šiuo atveju subjektyviųjų požymių, kitokio vertinimo, kuris reikalauja papildomo pagrindimo. Todėl apeliantė prašo, teismui nenustačius pakankamo pagrindo administracinės bylos dėl chuliganiško vairavimo nutraukimui, įvertinti administracinio poveikio priemonės nutraukimo ir / ar sušvelninimo pritaikymo galimybę.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas V. K. mano, kad administracinėn atsakomybėn patraukto J. B. atstovės advokatės D. Navickienės apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, o skundžiama nutartis palikta galioti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022 ir kt.).

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje

6. Apeliaciniu skundu neneigiama, kad J. B. pažeidė jam inkriminuotus Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimus, tačiau teigiama, kad nėra pagrindo konstatuoti tiesioginės tyčios ir chuliganiškų paskatų J. B. veiksmuose buvimą, kadangi J. B. pateikė teismui objektyvius duomenis apie automobilio techninį gedimą (turbokompresoriaus slėgio sistemos žarnos nesandarumą), kuris sukelia sumažėjusią variklio galią ir darbo nestabilumą (trūkčiojimus). Šie duomenys logiškai paaiškina J. B. nurodomą elgesį lenkimo metu, t. y., kad automobiliui praradus trauką, J. B. negalėjo greitai aplenkti autobuso ir, susidarius paskui J. B. važiuojančių automobilių eilutei, grįžti į pirmą juostą saugiu atstumu. Dėl gedimo, lenkimo metu bandant greitinti, dėl traukos trūkumo atsiradę automobilio trūkčiojimai sukėlė staigų automobilio stabdymą ir sutrikdė J. B.. Dėl tokios susiklosčiusios situacijos vairuotojas, apimtas streso, rikiuodamasis į savo juostą ir užmiršo parodyti posūkio signalą. J. B. veiksmai buvo nulemti būtent nuo jo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, ir tai iš esmės paneigia chuliganišką jo elgesio motyvą. Be to, teigiama, kad J. B. profesija – dirba (duomenys neskelbtini) ir kiekvieną dieną pats rizikuoja savo gyvybe, kad gelbėtų žmonių gyvybes bei jų turtą, visuomeninė veikla – yra (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos (duomenys neskelbtini), akivaizdžiai patvirtina, kad J. B. „kaip chuliganiško vairuotojo“ vertinimas visiškai neatitinka nei jo gyvenimo būdo, nei pasaulėžiūros, nei galiausiai užimamų tiek darbinių, tiek ir visuomeninių pareigų, ir tai yra reikšminga vertinant tikruosius J. B. elgesio motyvus, nes šis inkriminuotas pažeidimas galėtų būti padarytas tik tiesiogine tyčia, tačiau šios aplinkybės buvo paliktos be jokio teisinio vertinimo.

6.1. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, konstatuojant pažeidėjo atsakomybę pagal aptariamą teisės normą būtina nustatyti, kad: pirma, pažeidėjas, vairuodamas transporto priemonę, padarė bent vieną Kelių eismo taisyklių pažeidimą; antra, tokiu pažeidėjo veikimu buvo keliamas pavojus eismo saugumui arba jo paties ar kitų žmonių saugumui; trečia, pažeidimas padarytas tyčia ir dėl chuliganiškų paskatų.

Žemesnės instancijos teismas

6.2. Šis administracinis nusižengimas padaromas tiesiogine tyčia. Pažymėtina tai, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas gali būti kvalifikuotas tik tuo atveju, jeigu įrodomas ir vienas veikos būtinųjų požymių – chuliganiškos paskatos, kurios pagal teismų praktiką suprantamos, kaip tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-7-976/2018 ir kt.).

6.3. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas J. B., kaip ir apeliaciniame skunde, tvirtino, kad visi lenkė autobusą, tik jo lenkimas buvo kitoks, nes jam dingo trauka, bet dar galimybė aplenkti buvo. Jis aplenkė autobusą ir pristabdydamas grįžo į dešinę pusę. Kad automobilis toliau trauktų į priekį, spaudė viską. Galiausiai pavyko perjungti degimą, automobilį perkrauti, automatiškai spaudžiant sankabą ir stabdį iš įpročio, dėl to stabdymas ir buvo didesnis. Jis nenorėjo tyčia sukelti pavojų autobuso vairuotojui. Po to, kai automobilis atsigavo, jis iš lėto nuvažiavo link namų. Įvykio metu viskas vyko labai greitai, buvo lengvai pasimetęs, nežinojo ką daryti – sukti į kairę ar į dešinę, ar sustoti viduryje. Įvykio metu nei autobuso vairuotojas, nei kiti vairuotojai jam jokio nepasitenkinimo neišreiškė. Jis nebuvo susinervinęs nei dėl to, kad autobuso vairuotojas važiavo lėtai, nei dėl ko kito. Prieš lenkimą jokio automobilio gedimo nejuto. Lenkiant ties priekiu pajuto, kad pradėjo dingti trauka. Grįžti ir persirikiuoti atgal negalėjo, nes iš galo buvo automobiliai, nenorėjo trukdyti eismo kitiems. Posūkio signalo neparodė dėl pasimetimo. Kai lenkimo metu automobilis prarado trauką, jis mažino pavaras, spaudė akseleratorių, nežinojo ką daryti, pasižiūrėjo, kad yra vietos, todėl palengva pristabdydamas suko į dešinę, iš karto ant stabdžių, kad žmonės matytų, jog kažkas yra.

6.4. J. B., surašius jam ir administracinio nusižengimo protokolą, kai po įvykio buvo praėjęs beveik mėnuo, paaiškinime nurodė, kad įvykio metu buvo dingusi variklio galia, grįžo į dešinę eismo juostą, pristabdydamas perjungė degimą, atsirado galia ir nuvažiavo. Neturėjo tikslo gąsdinti lenkiamo autobuso vairuotojo. Dėl įspėjamojo posūkio žibinto signalo nerodymo kaltę pripažino ir gailėjosi, kad vairavo automobilį chuliganiškai, kaltės nepripažino.

6.5. Byloje yra pridėtas ir J. B. automobilio „Opel Insignia“ remontą atlikusio I. L. paaiškinimas, kad buvo nustatytas automobilio turbokompresoriaus slėgio sistemos veikimo sutrikimas, susijęs su vakuumo nesandarumu, kad šis gedimas gali sukelti šiuos padarinius: žymiai sumažėjusi variklio galia, galimas variklio darbo nestabilumas (trūkčiojimas, avarinis režimas). Kartu pridėta ir transporto priemonės diagnostikos ataskaita bei duomenys apie automobilio turbinos vakuumo tvarkymą.

Žemesnės instancijos teismas

6.6. Iš aptartų administracinėn atsakomybėn patraukto J. B. paaiškinimų nustatyta, kad, jo teigimu, dingus automobilio traukai, jis aplenkė autobusą ir pristabdydamas grįžo į dešinę kelio pusę, spaudė sankabą ir stabdį iš įpročio, dėl to stabdymas ir buvo didesnis, jis nenorėjo tyčia sukelti pavojų autobuso vairuotojui, posūkio signalo neparodė dėl pasimetimo bei, atsiradus automobilio traukai, nuvažiavo. Tačiau aptarti J. B. nurodyti jo veiksmai dingus automobilio traukai, kad jis dar ir stabdė, juolab ir lenkimo metu, kaip nurodė, į dešinę kelio pusę grįžo taip pat pristabdydamas, kai tokiu atveju, netgi ir neturint specialių žinių, akivaizdu, jog sumažėjus automobilio galiai ir esant lėtesniam įsibėgėjimui, vairuotojas, stengdamasis nesukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams kelyje, vienareikšmiškai būtų didinęs greitį, t. y., spaudęs tik greičio akseleratoriaus pedalą, o ne priešingai, automobilį dar ir stabdęs, juolab, lenkimo metu ir jį iš karto aplenkęs, yra visiškai neįtikinami. Tokios J. B. nurodytos aplinkybės prieštarauja ir V. J. paaiškinime bei teismo posėdyje nurodytoms aplinkybėms dėl J. B. veiksmų ir elgesio jį lenkiant ir aplenkus įvykio metu.

6.7. Iš V. J. paaiškinimo nustatyta, kad jis važiavo negreitai, apie 55-60 km/h greičiu, nes į kiekvieną maršrute esančią stotelę turi atvykti pagal grafike nurodytą laiką, keleivių tuo metu autobuse nebuvo. Jo vairuojamą autobusą aplenkė automobilis „Opel“, kuris jį aplenkęs, grįžo į savo eismo juostą pavojingai arti jo vairuojamo autobuso priekio ir iš karto stabdė, nors jis tam neturėjo jokios priežasties, priekyje nebuvo jokių kitų transporto priemonių, pėsčiųjų ar kokios kliūties, dėl ko jam būtų reikėję staigiai stabdyti. Siekdamas išvengti susidūrimo, buvo priverstas staigiai stabdyti. Toks „Opel“ vairuotojo chuliganiškas elgesys jį labai išgąsdino ir papiktino, jis sukėlė realų pavojų sau, jam, bei kitiems eismo dalyviams. Prieš aplenkdamas jo vairuojamą autobusą, jis iš galo važiavo ne daugiau kaip 100 m, todėl neturėjo jokio pagrindo pykti dėl jo vairuojamo autobuso greičio, tuo labiau reikšti savo nepasitenkinimą rizikuojant savo ir kitų žmonių saugumu. Lenkimo metu matė, kad „Opel“ automobilį vairavo apie 25 m. amžiaus vaikinas, atsisukęs į jį kažką pikta veido išraiška kalbėjo, mano, kad jį burnojo. Nematė, kad jis baigdamas lenkimo manevrą būtų rodęs dešinės pusės posūkio signalą. Po maršruto, grįžęs į autobusų stotį, apie šį incidentą informavo transporto vadybininkę I. P., ji apie šį įvykį pranešė policijai.

Žemesnės instancijos teismas

6.8. Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas, V. J. patvirtino, kad įvykio dieną jis važiavo 55-60 km/h greičiu, nes yra grafikas, nėra kaip skubėti. J. B. vairuojamu automobiliu jį aplenkė ir, būdamas iki 3 m atstumu nuo jo vairuojamo autobuso, iš karto staigiai stabdė, jau lenkimo metu, kai jų transporto priemonės buvo susilygiavusios, J. B. pažiūrėjo į jį, ir tikrai ne pasisveikino, o po to staigiai užsuko ir stabdė. Ir stabdė lyg tris kartus, o po to nurūko į priekį kaip niekur nieko. Liudytojas dar signalizavo ilgosiomis šviesomis, kad sustotų pasikalbėti, kad paaiškintų situaciją, kodėl taip elgiasi, bet J. B. nesustojo. Mano, kad čia buvo tik piktybinis veiksmas, kito nieko negalėjo būti. Jeigu būtų variklio gedimas, būtų jo neaplenkęs ir nenuvažiavęs toliau, būtų sustojęs kelkraštyje. Keleivių autobuse nebuvo. Jei vertinant stabdymo stiprumą skalėje nuo 1 iki 10, turėtų būti apie 8, nes nebuvo, kad ratai čiuožtų. Asmuo pristabdė, jis irgi pristabdė, vėl pajudėjo į priekį, vėl pristabdė, taip ir gavosi tokie intervalai. Autobusas išsilaikė ant kelio stabiliai, nebuvo taip, kad užsuktų, buvo tiesus stabdymas. Įvykių būna įvairių, bet konkrečiai dėl šito buvo pranešta policijai, nes jeigu būtų buvę keleiviai, būtų galėję susižeisti, būtų atlėkę į priekį iš sėdynių. Šiandien, kad ir praėjus nemažai laiko nuo įvykio, šią situaciją liudytojas vertino taip pat. Jam yra žinoma, kad būta tokie įvykiai, jog dingsta automobilio trauka, bet tokiu atveju į priekį nepavažiuosi, automatiškai stosi, o šiuo atveju vairuotojas pristabdė ir po to vėl „nurūko“.

6.9. Nagrinėjamoje situacijoje būtent liudytojo V. J. parodymus objektyviai patvirtina autobuso vaizdo registratoriumi užfiksuotos aplinkybės, t. y., iš vaizdo įraše užfiksuotų duomenų nustatyta, kad J. B., vos tik aplenkęs autobusą, nerodydamas posūkio šviesos signalo, grįžta į dešinę eismo juostą ir prieš pat aplenkto autobuso priekį, net nebūdamas pilnai persirikiavęs į dešinę eismo juostą, pažymėtina, staigiai stabdo – užsidega automobilio stabdžių žibintai, tada J. B. atleidžia automobilio stabdžius, nes žibintai užgęsta, ir po kelių sekundžių vėl staigiai stabdo – užsidega žibintai. Iš J. B. paskos važiuojančios transporto priemonės, kaip nustatyta autobuso, vairuotojas taip pat stabdo, o J. B. nuvažiuoja toliau.

6.10. Atkreiptinas dėmesys, kad vaizdo įraše užfiksuoti duomenys visiškai nepatvirtina ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad J. B. vairuotas automobilis būtų pradėjęs trūkčioti, kai, jo teigimu, sumažėjo automobilio variklio trauka, ar J. B. būtų tik pristabdęs vairuojamą automobilį, bet priešingai, patvirtina būtent liudytojo V. J. parodymus, kad J. B. vairuotu automobiliu, vos aplenkęs autobusą, prieš pat jo priekį stabdė staigiai, po to pavažiavęs, vėl stabdė, taip sukeldamas pavojingą situaciją, o pats nuvažiavo toliau. Ir šiuo atveju, nors byloje yra pridėtas ir automobilio „Opel Insignia“ remontą atlikusio I. L. paaiškinimas, kad 2025 m. rugpjūčio 14 d. buvo diagnozuotas automobilio turbokompresoriaus slėgio sistemos veikimo sutrikimas, susijęs su vakuumo nesandarumu, kartu pridėta ir transporto priemonės diagnostikos ataskaita, tačiau I. L. paaiškinimas bei transporto priemonės diagnostikos duomenys, juos vertinant kartu su liudytojo V. J. parodymais, vaizdo įraše objektyviai užfiksuotais ir aptartais duomenimis, visiškai nepatvirtina aplinkybės, kad būtent įvykio dieną J. B. aptartą pavojingą elgesį kelyje ir iššaukė diagnozuotas automobilio gedimas. Priešingai, J. B. pateikti duomenys apie automobilio gedimą, esant nustatytiems J. B. veiksmams kelyje įvykio metu, suponuoja išvadą, kad šie duomenys buvo tik pagrindas J. B. versijai, jog šis automobilio gedimas atsirado įvykio dieną, ir būtent autobuso lenkimo metu, o byloje esant objektyviems duomenims, kad automobilis buvo stabdomas, J. B., verčiamas objektyviai nustatytų aplinkybių teigė, kad dingus automobilio variklio traukai, jis automobilį tik pristabdė. Kartu pažymėtina, kad byloje esantys J. B., kaip asmenį, atliekantį tiesioginį darbą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teigiamai charakterizuojantys duomenys visiškai nepatvirtina jo, kaip vairuotojo, galimo pavojingo elgesio dalyvaujant eisme, esant atitinkamoms ir J. B. netenkinančioms aplinkybėms.

6.11. Atsižvelgdamas į byloje surinktus ir aptartus duomenis, apygardos teismas konstatuoja, kad J. B., baigdamas transporto priemonės lenkimo manevrą nerodydamas įspėjamojo dešinės krypties šviesos signalo, persirikiuodamas į savo eismo juostą nesaugiu atstumu nuo lenkiamos transporto priemonės, be priežasties, nesant priekyje jokios kliūties stabdydamas vairuojamą automobilį net ne vieną kartą, kai tai nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti, šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 4, 9, 82, 82.2, 135.4, 136.5 punktų reikalavimus, o tokiu elgesiu J. B. vienareikšmiškai sukėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Kaip parodė liudytojas V. J., dėl to, kad jis buvo priverstas staigiai stabdyti autobusą, būtų nukentėję autobuse buvę keleiviai, ir tik dėl atsitiktinumo, kad jų įvykio metu autobuse nebuvo, buvo išvengta atitinkamų padarinių žmonių sveikatai ir net gyvybei. Taip pat nėra pagrindo abejoti ir tuo, kad dėl priekyje nesaugiu atstumu įvažiavusio J. B. vairuojamo automobilio, kuris, juolab, dar buvo ir staigiai stabdomas, galėjo būti sukeltas ir eismo įvykis, autobuso vairuotojas galėjo nesuvaldyti autobuso. Tokie J. B. veiksmai kelyje, apygardos teismo vertinimu, yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, negerbimas kitų eismo dalyvių. J. B. šiurkščiai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, keldamas grėsmę eismo saugumui, savo veiksmais sukėlė autobuso vairuotojo neigiamą reakciją ir pasipiktinimą, nes apie tokį J. B. elgesį buvo pranešta policijai. Atkreiptinas dėmesys, kad iš V. J. parodymų nustatyta, kad jam dirbant autobuso vairuotoju, yra buvę visokių situacijų kelyje, tačiau ši situacija, susijusi su vairuotojo daromais Kelių eismo taisyklių pažeidimais ir dėl sukeltos pavojingos situacijos, kai jis buvo priverstas staigiai stabdyti vairuojamą autobusą, buvo išskirtinė. Pažymėtina, kad aplinkybės, jog J. B. siekė sukelti pavojingą situaciją, pasirodyti prieš autobuso vairuotoją, pademonstruoti niekinantį požiūrį į jį, t. y. elgėsi chuliganiškai, nepaneigia ir V. J. tiek paaiškinime, tiek ir teismo posėdyje duoti parodymai, iš kurių nustatyta, kad jis matė, kaip J. B. jau lenkdamas jo vairuojamą autobusą rodė nepasitenkinimą dėl jo lėto važiavimo, o aplenkęs jį iš karto stabdė automobilį. Ir šiuo atveju apygardos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje apylinkės teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamoje situacijoje nustatyti visi būtinieji administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, požymiai. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad J. B. aiškiai suprato savo veikos pavojingą pobūdį ir taip veikti norėjo, t. y., nusižengimą padarė būtent tiesiogine tyčia ir dėl chuliganiškų paskatų. Vien tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu, nėra pagrindas nepritarti argumentuotoms skundžiamos nutarties išvadoms dėl J. B. kaltės.

6.12. Kartu pažymėtina, kad priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. 2AT-40-976/2015 išnagrinėta situacija nėra analogiška šioje byloje, kadangi administracinėje byloje Nr. 2AT-40-976/2015 asmeniui buvo inkriminuotos visai kitokios veikos padarymo aplinkybės, nebuvo inkriminuotas ir staigus stabdymas, sukėlęs pavojingą situaciją.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo

7. Apeliaciniame skunde prašoma, nesant bylos nutraukimui pakankamo įstatyminio pagrindo, panaikinti nutarimu J. B. paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nes palikus galioti policijos nutarimą, bent jau kiek tai susiję su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu, nukentėtų tiesioginė J. B. darbinė veikla (duomenys neskelbtini), jis nebegalėtų ūkininkauti, vykdyti įsipareigojimų pagal gautą paramą, taip pat nebegalėtų tęsti visuomenei naudingos veiklos – valyti sniegą (duomenys neskelbtini) ir aplink ją, o taip pat vykdyti savo, kaip (duomenys neskelbtini), funkcijas. Teigiama, kad J. B. visiškai prisipažino padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir nurodytas faktines aplinkybes (posūkio signalo nerodymą, nesaugų atstumą, nesavavališką stabdymą), neigė tik chuliganiškas paskatas, nurodant, kad veiksmai buvo nulemti techninio gedimo.

7.1. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).

7.2. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad J. B., netekęs teisės vairuoti kelių transporto priemones, atitinkamą laikotarpį patirs nepatogumų, tačiau apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones J. B. reikalinga nuvykimui į darbą, nes viešuoju transportu nuvykti į darbą nėra galimybės dėl autobusų grafiko, taip pat, kad ši teisė būtina ūkininkaujant, negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai, be to, dauguma asmenų, netekusių teisės vairuoti transporto priemones, susiduria su analogiškais nepatogumais, ir šios aplinkybės nėra išskirtinės, sudarančios pagrindą neskirti už ANK 420 straipsnio 2 dalyje padarytą administracinį nusižengimą administracinio poveikio priemonės, nes asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Pažymėtina, kad nurodytos aplinkybės egzistavo ir administracinio nusižengimo padarymo metu, kai J. B. vairavo chuliganiškai ir taip rizikavo prarasti teisę vairuoti kelių transporto priemones. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas J. B. padarytą nusižengimą laiko itin šiurkščiu ir pavojingu, kadangi už jo padarymą sankcijoje numatė itin griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėždamas pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. J. B. puikiai žinojo ir suprato, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga vykstant į darbą, ūkininkaujant, o vairuodamas chuliganiškai, gali prarasti vairuotojo pažymėjimą. Vis dėlto, šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo.

7.3. Bylos duomenimis J. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nenustatyta ir jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nors J. B. pripažino pažeidęs Kelių eismo taisykles, tačiau bandė įrodyti, jog tai buvo nulemta automobilio gedimo, t. y., jis nepripažino esminių jo veikai inkriminuotų aplinkybių, kad veiką padarė dėl chuliganiškų paskatų. Tokia pozicija rodo, kad J. B. dėl padaryto nusižengimo nesigaili, bet priešingai, bandė pateisinti savo elgesį ir sumenkinti padaryto pažeidimo pavojingumą, todėl tiek institucija, tiek apylinkės teismas pagrįstai nenustatė ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymos nustatyta, kad J. B. puikiai tvarkosi su pavestomis užduotimis, dažnai lanko priskirto kaimo gyventojus, padeda spręsti iškilusias problemas ir tam, kad galėtų tinkamai atlikti pavestas pareigas, jam yra būtinos vairuotojo teisės, nes atstumai tarp kaimo ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos yra dideli. J. B., kaip darbuotojas, (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai, tačiau šie aptarti J. B. charakterizuojantys duomenys, susiję tiesiogiai su jam pavestų funkcijų atlikimu darbe ir seniūnijoje, ir šios nustatytos aplinkybės J. B. savaime teigiamai necharakterizuoja ir kaip vairuotojo. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. B. ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

7.4. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad J. B. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 34 straipsnio 1, 3 dalies nuostatų, ir atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, paskirta laikantis įstatymo reikalavimų tam, kad būtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje.

7.5. Pažymėtina, kad tiek administracinės nuobaudos, tiek administracinio poveikio priemonės tikslas yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti juos, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau administracinių nusižengimų nedarytų, nubausi administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, todėl per švelnus asmens nubaudimas jam gali suformuoti nebaudžiamumo įspūdį ir paskatinti vėl daryti teisei priešingus veiksmus. Šiuo atveju jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, byloje nenustatyta.

Dėl J. B. patirtų bylinėjimosi išlaidų

8. ANK 666 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas atmestinas ir administracinio nusižengimo teisena J. B. nenutraukiama, todėl priteisti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. B. išlaidas advokato paslaugoms atlyginti nėra teisinio pagrindo.

9. Atsižvelgiant į nustatytų ir aptartų duomenų visumą, Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2026 m. sausio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nenaikintina ir nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2026 m. sausio 22 d. nutartį nepakeistą ir J. B. atstovės advokatės Dianos Navickienės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Edita Lapinskienė