Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. G. patikslintą ieškinį atsakovui P. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo jam įsiskolinimo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisų apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius byloje pateikė išvadą (DOK-38086), kurioje nurodė, jog šeima iki 2018 m. birželio 30 d. nebuvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą, atvejo vadybos procesas netaikomas. Skyrius neturi duomenų apie tėvų M. G. ir P. P. netinkamą tėvų valdžios įgyvendinimą, pranešimų apie mažametės P. P. teisių ir teisėtų interesų pažeidimus skyriuje negauta. Skyriaus specialistas 2020 m. spalio 5 d. apsilankė ieškovės M. G. gyvenamojoje vietoje, kurioje buvo įvertintos vaiko gyvenimo sąlygos ir užpildytas nustatytos formos Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas. Namai apsilankymo metu buvo tvarkingi, švarūs, sanitarinės sąlygos namuose geros. Vaikui skirtas kambarys, kuriame yra jai skirti visi reikalingi baldai. Išklausius vaiko nuomonę nustatyta, jog šiuo metu ji lanko šokių būrelį, mokykloje mokytis sekasi gerai. Paklausus vaiko dėl dabartinės gyvenamosios vietos, mergaitė atsakė, kad su mama jai gyventi gera, ją labai myli, taip pat myli dvi savo mažesnes sesutes. Vaikas taip pat paatviravo, kad su tėčiu nebendrauja, nes šis nerodo jokios iniciatyvos, todėl ryšys tarp vaiko ir tėvo yra visiškai nutrūkęs, nors vaikas ir norėtų su tėvu palaikyti ryšius. Išvadoje pažymima, jog, nustatant vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, visų pirma turi būti siekiama užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat svarbu įvertinti vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgiant į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, užimtumą bei kitas reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad, šioje proceso stadijoje turimais duomenimis, mažametė nuo gimimo, taip pat tėvams pradėjus gyventi skyriumi, gyveno su motina, į tai, kad skyrius neturi duomenų, jog motina vaiku rūpintųsi netinkamai, skyrius neturi pagrindo prieštarauti, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, skyriaus vertinimu, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo atitinka P. P. interesus, o prašoma priteisti suma iš atsakovo, t. y. 250 Eur mėnesiui, galėtų būti pakankama būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą atsakovas buvo informuotas viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad atsakovas nuo 2016 m. rugsėjo mėn. neteikė jokio išlaikymo šalių nepilnamečiui vaikui. Jos žiniomis, atsakovas neturi jokio turto, turi tris išlaikytinius, tačiau yra dirbantis. Mano, jog jo pajamos siekia virš 1200 Eur, dirba kurjeriu. Šalių nepilnametis vaikas specialių poreikių neturi, tik nešioja akinius. Paaiškino, jog vaikas gauna padidintą 100 Eur išmoką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169, 3.174 straipsniai).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad P. P., gimusi (duomenys neskelbtini), yra ieškovės M. G. ir atsakovo P. P. dukra. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas nepateikė jokių prieštaravimų dėl šio ieškovės reikalavimo, taip pat atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, kad vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove, ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja tenkintinas.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku P. P. tvarką, pagal kurią atsakovas iš anksto pranešęs apie planuojamą atvykimą į Lietuvą, turės visas galimybes bendrauti su dukra Lietuvoje, nes ieškovė užtikrins visas sąlygas, kad duktė su atsakovu galėtų bendrauti neribojamai atsakovui esant Lietuvoje.

CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – bendravimo tvarkos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria dėl bendravimo tvarkos (CK 3.170 straipsnis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus.

Teismo vertinimu, reikšdama šį reikalavimą, ieškovė konkrečios bendravimo tvarkos nesiūlo, kadangi ieškovė, esant atsakovui Lietuvoje, tik įsipareigoja netrukdyti atsakovui matytis su šalių nepilnamečiu vaiku. Atsižvelgiant į tai, konkreti bendravimo tvarka nenustatoma (CK 3.170 straipsnis), kartu konstatuojant, kad atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja ir dalyvauja ją auklėjant šalių susitarimu, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus (CPK 385 straipsnio 1 dalis)

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką, vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos ir kt. Kartu turi būti įvertintas šių pajamų reguliarumas. Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiama į turimą turtą, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, reikalavimo teises ir skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims.

Abu tėvai yra atsakingi už vaiko auklėjimą ir vystymąsi. Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką ir nuosekliai jos laikosi, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, skelbta „Teismų praktikoje“ Nr. 22 Dėl CK 3.192 straipsnio 2 dalies aiškinimo). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1114 nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra lygi 642 Eur (atskaičius mokesčius, būtų apie 470 Eur).

Ieškovė nurodo, kad atsakovas nuo 2016 m rugsėjo mėnesio išlaikymui piniginių lėšų neskiria. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog šiuo metu nedirba, augina tris nepilnamečius vaikus, šiuo metu neturi darbo, dirba tik jos sutuoktinis, kurio pajamos siekia apie 1000 Eur (DOK-31402, 2021 m. gegužės 21 d. teismo posėdžio įrašo 14-17 min.). Ieškovė nurodė, jog nepilnamečiui vaikui reikalinga ne mažesnė nei 530 Eur suma, kurią: maistui 180 Eur – drabužiams, avalynei – 80 Eur, sveikatos priežiūra, vitaminai – 40 Eur, higienos ir asmeninės reikmės priežiūra – 40 Eur, vaikui tenkanti būsto priežiūros dalis – 90 Eur, laisvalaikiui 40 Eur, lavinimo priemonėms – 40 Eur, įvairioms šventėms – 20 Eur sudaro mokestis už ikimokyklinio ugdymo įstaigą, vaiko rūbai, vaistai, maistas ir kitos išlaidos. Nekilnojamųjų daiktų ieškovė nuosavybės teise šiuo metu neturi (DOK-31402).

Atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį bei skolinius įsipareigojimus nepateikė. Teismo posėdžio metu, ieškovė nurodė, jog atsakovas neturi jokio turto, turi tris išlaikytinius, tačiau yra dirbantis. Mano, jog jo pajamos siekia virš 1200 Eur, dirba kurjeriu (2021 m. gegužės 21 d. teismo posėdžio įrašo 15-16 min.), tačiau byloje rašytinių duomenų, kurios patvirtintų minėtas aplinkybes, nėra. Priežasčių, dėl kurių atsakovas pagal savo sugebėjimus negalėtų užsidirbti tiek, kiek reikalinga vaiko poreikiams patenkinti, byloje nėra. Darytina išvada, kad atsakovas turi galimybę dirbti, jo amžius ir sveikatos būklė pagal byloje turimus duomenis leidžia jam dirbti ir užsidirbti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, jog nei vieno iš tėvų turtinė padėtis ar kitos aplinkybės nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygios tėvų pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui principo, tačiau taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad tėvai galėtų teikti vaikui išlaikymą, didesnį nei reikalingas vaiko būtiniausiems poreikiams patenkinti. Todėl vaiko poreikiai nagrinėjamu atveju nustatytini pagal orientacinį minimalios mėnesinės algos kriterijų, kuris kaip minėta, atskaičius mokesčius, yra apie 470 Eur. Pažymėtina ir tai, jog pasak ieškovės vaikui reikalinga 530 Eur suma, tačiau jokių detalių rašytinių duomenų, patvirtinančių minėtos sumos poreikį, nepateikė.

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog gauna padidintą 100 Eur išmoką vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą (2021 m. gegužės 21 d. teismo posėdžio įrašo 21 min.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju kiekvienas iš tėvų prie vaiko minimalių poreikių patenkinimo turėtų prisidėti bent po 185 Eur ((470-100)/2). Taigi iš atsakovo priteistinas 185 Eur dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis mokamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2020 m. liepos 30 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaikymo skola apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio pateikimo momento, o nuo ieškinio pateikimo momento priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-989-619/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-250-538/2017).

Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Ieškovė nurodė, kad atsakovas materialinės paramos dukrai neteikė nuo gyvenimo skyrium pradžios, t. y. nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio. Ieškinys dėl išlaikymo vaikui priteisimo pareikštas 2020 m. liepos 30 d. Todėl, byloje nesant įrodymų patvirtinančių, kad išlaikymą tėvas nepilnametei dukrai teikė, konstatuotina, kad išlaikymo įsiskolinimas susidarė ir turi būti priteistas iš atsakovo už ieškinyje prašomą laikotarpį, t. y. už trejus metus.

Byloje nustatytos aplinkybės ir teismų praktika nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovas minėtu laikotarpiu būtų turėjęs pareigą teikti didesnį išlaikymą dukrai nei priteista šiuo teismo sprendimu, todėl išlaikymo įsiskolinimo dydis apskaičiuotinas taikant priteisto išlaikymo dydį ir iš atsakovo nepilnametei dukrai priteistina 6 660 Eur (185x36) išlaikymo įsiskolinimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė byloje sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį, 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi nuo likusio žyminio mokesčio dalies ieškovė buvo atleista (CPK 83 straipsnio 3 dalis). Ieškovės sumokėtas žyminis mokestis, jai priteistinas iš atsakovo (CPK 93 straipsnis).

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Byloje turėjo būti sumokėtas 143 Eur žyminis mokestis – 75 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (dalį šio mokesčio – 50 Eur – yra sumokėjusi ieškovė) ir 68 Eur (250 x 12 x 0,03 x 0,75) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo bei išvestinį reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos patenkinus visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina likusi nesumokėta 25 Eur (75-50) už šį reikalavimą mokėtino žyminio mokesčio dalis. Ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo patenkinus iš dalies (priteisus 185 Eur kasmėnesinį išlaikymą vietoj prašyto 250 Eur kasmėnesinio išlaikymo), už šį reikalavimą, proporcingai patenkintai jo daliai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 50 Eur (185x68/250) žyminio mokesčio. Apibendrinus iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 75 Eur (25+50) žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko P. P., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina, ieškove M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnamete dukra P. P., gimusia (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja ir dalyvauja ją auklėjant šalių susitarimu, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus.

Priteisti iš atsakovo P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui P. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 185 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2020 m. liepos 30 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui P. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6600 Eur (šešių tūkstančių šešių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Nepilnamečio vaiko P. P., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50 Eur žyminio mokesčio.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.