- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-30
- Bylos Nr.
- 1A-261-493/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41603-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis, Algirdas Giedraitis, Indrė Averkienė
- Nuteistasis
- L. T.
- Advokatai
- Vincas Pacevičius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Giedraičio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. T. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2024 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo L. T. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 60 MGL, t. y. 3 000,00 (trijų tūkstančių) eurų, dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, L. T. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės:
1) uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2022 m. lapkričio 1 d.
2) transporto priemonės – automobilio VOLVO XC90 dalies vertės, t. y. 10 000,00 (dešimties tūkstančių) eurų konfiskacija.
L. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, nuspręsta panaikinti.
Baltarusijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2018 m. spalio 26 d. L. T., galiojantį iki 2028 m. spalio 26 d., nuspręsta perduoti VĮ „Regitra“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. L. T. nuteista pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2022 m. lapkričio 1 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža vairuodama kelių transporto priemonę – automobilį „Volvo XC 90”, Baltarusijos Respublikos valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kelio ženklą Nr. 407 (apvažiuoti iš dešinės) ir automobilį „Volvo XC 90”, Baltarusijos Respublikos valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priklausantį A. K. ir vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimus numatančius, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas, t. y. 17.14 val. nustatytas 2,36 promilių neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistoji L. T. apeliaciniu skundu prašo:
– Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2024 m. vasario 20 d. nuosprendį panaikinti ir priėmus naują nuosprendį, ją išteisinti nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje;
– jeigu teismas nuspręstų nepanaikinti jos atžvilgiu apkaltinamojo nuosprendžio, prašo Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nuosprendį pakeisti ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnyje nustatytu pagrindu.
2.1. Apeliantės vertinimu, skundžiamas nuosprendis yra neteisingas, kadangi teismas tinkamai neįvertino įrodymų, deklaratyviai išvardijo byloje esančius duomenis, nevertino nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, subjektyviosios pusės. Vertinant jos atsakomybę šios baudžiamosios bylos kontekste teismas turėjo tinkamai įvertinti, ar pakanka įrodymų, kad ji padarė eismo įvykį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 221 straipsnio reikalavimus, ar suvokė kliudžiusi ženklą.
2.2. Skunde akcentuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme ji parodė, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, tai buvo prieš (duomenys neskelbtini), ji nukreipė dėmesį nuo vairavimo, kadangi gavo pranešimą į telefoną. Ji tuo metu vairavo su akiniais, o į telefoną žiūrėjo be jų, todėl akinius nusiėmė norėdama pasižiūrėti į gauto pranešimo tekstą. Tuo metu akiniai nukrito keleivio pusėje ant grindų, todėl bandė juos pasiekti ir jautė, kad užvažiavo ant saugumo salelės. Ar kliudė kelio ženklą, negalėjo nurodyti manydama, kad jeigu būtų kliudžiusi, tai būtų sustojusi. Teisminio nagrinėjimo metu iš subjektyvios pusės jos parodymai nebuvo paneigti. Nuteistosios vertinimu, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad kelio ženklo apgadinimas nesutrikdė eismo, dėl to neatsirado jokių pasekmių su eismo saugumu. Kelio ženklas greitai buvo atstatytas ir eismo dalyviai galėjo saugiai važiuoti. Pažymėjo, jog ant pačio automobilio apgadinimai buvo visiškai nereikšmingi, kurių bet kuris vairuotojas galėjo ir nepastebėti. Jos proceso metu duotus parodymus buvo bandoma paneigti policijos pareigūnų S. V., R. T. bei D. S. subjektyviais parodymais, kuriuos pirmosios instancijos teismas taip pat išvardijo. Pareigūnai tvirtino, kad ji nurodė, jog kliudė kelio ženklą. Tačiau tokius pareigūnų parodymus paneigia vaizdo įrašas, kuriame duomenų, kad būtų pasakiusi apie užvažiavimą ant ženklo nėra. Iš jos pasakymo, kad „mačiau“ galima buvo daryti tik išvestinius samprotavimus. Taigi, teismas iš esmės apkaltinamąjį nuosprendį priėmė remiantis pareigūnų parodymais. Teismo argumentai vertinant įrodymus neatitiko BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir nebuvo teisingi, prieštaravo kasacinio teismo praktikai (cituojama).
2.3. Mano, kad apylinkės teismas pareigūnų parodymų tinkamai neįvertino ir neanalizavo. Policijos pareigūnas S. V. teisme nurodė, kad gavo pranešimą, kad jos vairuojamas automobilis kliudė ženklą. Jis nurodė, kad pirmiausia priėjo prie automobilio veidrodėlio ir pamatė apgadinimą. Toks šio pareigūno nurodymas kritikuotinas, kadangi išklausius ir pamačius vaizdo ir garso įrašą matyti, jog kartu su pareigūne D. S. apžiūrėdami pradžioje šį automobilį neranda jokių apgadinimų. Apklaustas posėdžio metu šis pareigūnas nurodė, kad pats viską nufotografavo, tačiau patikslinus, kad apžiūros protokole nėra duomenų apie tai, kad S. V. tą darė.
2.4. Atkreipia dėmesį, jog į jos gynėjo klausimus atsakydamas S. V. nurodė, jog jos paklausė, ar pakeliui nieko nenutiko su automobiliu ir ji atsakė, kad kliudė ženklą. Tačiau kaip minėta, jo parodymus paneigė filmuota medžiaga. Jos teiginį, kad „matė“, šis pareigūnas nepagrįstai interpretavo kaip pasakymą, kad prisipažino užvažiavusi ant ženklo. Policijos pareigūnė D. S. duodama parodymus taip pat antrino pareigūnui S. V., jog matė, kad yra apgadintas veidrodėlis. Šie parodymai neatitinka tikrovės. Vaizdo įraše matosi ir girdisi, kad atvykus policijos pareigūnams prie jos stovinčio automobilio girdisi, kad apeidami automobilį S. V. ir D. S. pasako, jog jokių apgadinimų nėra. Teismas turėjo atkreipti dėmesį į šių liudytojų parodymų interpretaciją naudingą kaltinimui. Kitas liudytojas pareigūnas R. T. teisme patvirtino, kad policijos pareigūnų parodymai yra tendencingi. Ikiteisminio tyrimo metu šis pareigūnas nurodė, kad kelio ženklas buvo nusuktas bei pakrypęs, taip pat ant jo matėsi nubraukimo žymės. Apžiūrint kelio ženklą pastebėjo, kad yra nusuktas nukreiptas kelio skydas bei palenkta metalinė kelio ženklo atrama. Pasvirusi buvo 10–20 laipsnių kampu (duomenys neskelbtini) gatvės link išvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) miesto. Šis pareigūnas nurodė, kad matė kelio ženklo skydo nubraukimo žymes. Jis minėtą kelio ženklą pasuko į pradinę padėtį. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad policijos pareigūnų parodymai turi būti vertinami ypatingai atidžiai kaip suinteresuotų asmenų bylos baigtimi. Tokį faktą akivaizdžiai patvirtina ir teisme duoti liudytojo R. T. parodymai. Šis liudytojas išplėtė savo parodymus, nurodydamas tokias įvykio aplinkybes, apie kurias nekalbėjo ikiteisminio tyrimo metu. Šis liudytojas teisme nurodė, kad fotografavo pažeistą ženklą, kad fotonuotraukos buvo atspausdintos ir pridėtos prie medžiagos, įdėtos eismo įvykio registre, prie savęs turėjo filmavimo kamerą, tačiau ja nesinaudojo. Pažymėjo, kad filmuotos, fotografuotos medžiagos byloje apie kelio ženklo būklę nėra. Taip pat šis liudytojas nurodė, kad ji prisipažino, jog kliudė ženklą ir apie tai jam pasakė kolega. Pažymėjo, kad teismas turėjo įvertinti, jog byloje nėra jokių duomenų, kad šio liudytojo parodymai pasitvirtintų kitais įrodymais. Mano, kad toks subjektyvus aplinkybių vertinimas negalėjo būti laikomas objektyviu įrodymu. Be to, liudytojas E. M., kuris organizavo kelio ženklo remontą, nurodė atvirkščiai negu policijos pareigūnas R. T., kad jam nuvykus į įvykio vietą pats stulpas nebuvo palenktas, tik ženklas buvo nusuktas. Taip pat liudytojas V. Ž. nurodė, kad buvo užkliudytas tiktai ženklas, o ne atrama. Tai dar labiau sutvirtina jos parodymus dėl jos subjektyvinės pusės, nustatant ar ji suvokė padariusi eismo įvykį, nes išlipusi iš automobilio ir eidama į parduotuvę neapžiūrėjo automobilio. Teismas turėjo įvertinti tai, jog byloje nėra duomenų, kad ji būtų mačiusi apgadintą veidrodėlį. Todėl galima teigti, kad teismas tinkamai šių įrodymų neišanalizavo, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą.
2.5. Teigia, kad šioje byloje nėra duomenų, kurie paneigtų jos parodymus, jog ji nematė, kad užkabino automobilio veidrodėliu kelio ženklą. Atsiradęs apgadinimas ant veidrodėlio ir apgadintas ženklas yra objektyvūs duomenys, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad ji suvokė padariusi autoįvykį ir išvengė pareigos sustoti bei imtis kitų saugumo priemonių sustabdyti automobilį ir imtis kitų priemonių. Tame tarpe ir dėl atsiradusių padarinių, kurie galėjo trukdyti kitiems eismo dalyviams, t. y. kelio ženklo apgadinimas. veidrodėlio apgadinimas ir kelio ženklo apgadinimas nėra pakankamas įrodymas patvirtinanti, kad ji suvokė padariusi eismo įvykį. Apylinkės teismas apskritai to neanalizavo.
2.6. Atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas nurodė, jog ji vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Tačiau teismas nevertino jos parodymų bei nenustatinėjo priežastinio ryšio tarp jos veiksmų pažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 221 straipsnio nuostatas dėl suvartotų vaistų užpiltinių. Ji proceso metu paaiškino, kad jai buvo paskirti vaistai, sumaišytos dvi užpiltinės „Bojarišnik“ ir „Kaštonų“, kurios pagamintos spirito pagrindu, kurių alkoholio koncentracija 70 laipsnių. Pagal A. T. suformuotą praktiką nurodytos faktinės aplinkybės turi būti paneigtos kitais įrodymais. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikta medicininė medžiaga bei ji nurodė, kad šiais vaistais yra prekiaujama Baltarusijos vaistinėje. Ikiteisminio tyrimo metu šios aplinkybės nebuvo paneigtos ir net nebuvo prašoma jos pateikti duomenis apie šių vaistų legalumą. Tačiau nesunku nustatyti, nes elektroninėje erdvėje apie vaistų legalumą yra aprašoma. Byloje nėra įrodymų, kad ji vartojo vaistus spiritiniu pagrindu siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės už vairavimą neblaiviam. Jos parodymus patvirtina Epikrizė Sveikatos apsaugos įstaigos „(duomenys neskelbtini)“, kurioje nurodoma, kad tęsiant gydymą jai reikia vartoti vaistus, tame tarpe ir gudobelės tinktūrą. Svarbi aplinkybė, kad išėjusi iš parduotuvės ji matė prie jos automobilio stovintį policijos automobilį, tačiau nevengė prieiti prie savo automobilio. Policijos pareigūnai net nepažinojo „Volvo“ vairuotojo, todėl ji galėjo išėjusi iš parduotuvės tiesiog pasišalinti. Toks jos elgesys patvirtina, kad vartojo vaistus nežinodama, kad yra padariusi eismo įvykį. O vartoti vaistus buvo priversta dėl sveikatos, ką patvirtina medicininiai duomenys. Teismas neanalizavo šių aplinkybių, todėl priėmė neteisingą sprendimą mano atžvilgiu.
2.7. Pažymi, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Cituojama teismų praktika.
2.8. Įvertinus minėtas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai neištyrė baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, jų tinkamai neišanalizavo, ignoravo ją teisinančius įrodymus, tuo padarydamas esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą, nesivadovavo byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, padarė šių aplinkybių neatitinkančias išvadas ir tokiu būdu neteisingai ją pripažino kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, taip netinkamai pritaikydamas baudžiamąjį įstatymą.
2.9. Taip pat atkreipia dėmesį, kad teismas, priimdamas skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį, net nevarstė ir nevertino jos prašymo dėl veikos pripažinimo mažareikšme pagal BK 37 straipsnį. Apeliantė savo poziciją dėl jos padarytos nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo grindžia tuo, kad jos veiksmais nebuvo pažeistas toks visuomenės interesas, kuris sukėlė kažkokias tai pasekmes, žalingų padarinių neatsirado, žala nežymi, eismas sutrikdytas nebuvo. Pagal subjektyviuosius požymius jos veikos tikslai ir motyvai nėra pavojingi visuomenei, tai yra pavojingumo laipsnis iš subjektyvinės pusės neapibrėžtas tiesiogine tyčia. Veika yra nesmurtinio pobūdžio, nebuvo nukreipta į asmens sveikatą ir gyvybę.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nuteistosios gynėjas apeliacinį skundą palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti, prokurorė siūlė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) išdėsto motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje nurodoma, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-7-196-303/2022). Taigi apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-746/2016).
6. Nagrinėjamu atveju, apeliaciniu skundu nuteistoji L. T. prašo ją pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį išteisinti. Tai yra, apeliaciniu skundu nuteistoji nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje atliktu įrodymų vertinimu bei teismo išvadomis dėl jos kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tuo atveju, jei aukštesnis teismas netenkintų šio prašymo, apeliantė teikia alternatyvų prašymą ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnyje nustatytu pagrindu (dėl mažareikšmiškumo).
7. Įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Esminiu pažeidimu pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas gali būti pripažįstami atvejai, kai teismo išvados padarytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus, padaryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-74-976/2017, Nr. 2K-211-628/2022).
8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą pagal nuteistosios L. T. apeliacinį skundą, iš naujo įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nurodė konkrečius vertinimo motyvus, apylinkės teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, todėl pagrindo teigti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nėra. Priešingai, nei teigia apeliantė, šią skundžiamą nuosprendį teismas pagrindė teisiamajame posėdyje išnagrinėtų ir patikrintų bylos duomenų visuma. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog apylinkės teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67/2022).
9. Nagrinėjamoje byloje L. T. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad ji šios nutarties 1-ame punkte nurodytu laiku ir vietoje padarė eismo įvykį – vairuodama automobilį „Volvo XC 90”, apgadino kelio ženklą bei jos vairuojamą jos sūnui priklausantį automobilį, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, po ko tą pačią dieną policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė jai nustatė 2,36 promilių neblaivumą.
10. Pažymėtina, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos trys alternatyvios veikos ir kurių kiekviena sudaro savarankišką pagrindą taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal šį straipsnį: 1) vairavimas transporto priemonės, esant neblaiviam (1,51 ir daugiau promilių neblaivumas); 2) vengimas neblaivumo patikrinimo, kai asmeniui buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) vartojimas alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Šiuo atveju nuteistajai yra inkriminuotas trečiasis atvejis, tai yra vartojimas alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pažymėtina, kad šios veikos atveju jos objektyvioji pusė pasireiškia šių požymių visuma: 1) asmuo, vairuodamas transporto priemonę, padarė eismo įvykį; 2) po eismo įvykio, iki bus nustatytos to įvykio aplinkybės, vartojo alkoholį ir 3) asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
12. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbios Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnyje bei Kelių eismo taisyklių 221 punkte įtvirtintos nuostatos. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnis įpareigoja eismo dalyvį (šiuo atveju transporto priemonės vairuotoją) po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti (veikos padarymo metu galiojusi redakcija), o Kelių eismo taisyklių 221 punkte nustatyta, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti (veikos padarymo metu galiojusi redakcija).
13. Įstatymų leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, šią veiką kaip vieną iš alternatyvių veikų įtraukė į BK 281¹ straipsnio „Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo“ 1 dalies dispoziciją, taigi pripažino Saugaus eismo automobilių keliais 30 straipsnyje bei Kelių eismo taisyklių 221 punkte įvirtintų nuostatų, įpareigojančių vairuotoją, padariusį eismo įvykį, nevartoti alkoholinių gėrimų iki bus patikrintas neblaivumas arba bus atsisakyta tai atlikti, neatitinkančius veiksmus nusikalstama veika. Taigi, BK 281¹ straipsnio 1 dalies prasme padaręs eismo įvykį ir vartojęs alkoholį iki neblaivumo patikrinimo ar atsisakymo tą atlikti vairuotojas prilyginamas vairavusiam transporto priemonę neblaiviam ir todėl jam taikytina įstatymu nustatyta už šią veiką atsakomybė, įskaitant baudžiamojo poveikio priemonių taikymą.
Žemesnės instancijos teismas
14. L. T. apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad nepakanka įrodymų, jog ji padarė eismo įvykį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 221 straipsnio reikalavimus, o dėl jai nustatyto girtumo taip pat turi savo versiją teigdama, kad įvykio dieną prieš išvykdama į prekybos centrą per pietus buvo gėrusi vyno, tačiau maža kiekį – 100 gramų, o būdama prekybos centre, vartojo vaistus – jai gydytojo skirtas skunde nurodomas spiritines užpiltines.
15. Pažymėtina, jog vertinant nuteistojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti asmens kaltę. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia apeliantės pozicija (šios nutarties 14-as punktas) vertintina kaip pasirinkta gynybinė versija, kurią paneigia byloje surinkti įrodymai.
16. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad liudytojas V. Ž. parodė, jog prieš jį važiavęs galimai girto vairuotojo vairuojamas automobilis „Volvo“ džipas, baltarusiškais numeriais, kuris išsuko per dvi eismo juostas išvažiuodamas prieš eismą, važiavo prieš jo vairuojamą automobilį ir vingiavo, prie sankryžos trenkėsi į nurodomąjį kelio ženklą, esantį vairuotojo pusėje, pravažiavus sankryžą toliau vinguriavo po visą kelią, užvažiuodavo ant šaligatvio, po to automobilis įvažiavo į prekybos centro (duomenys neskelbtini) aikštelę. Papildomai apklaustas V. Ž. patvirtino matęs, kaip automobilis „Volvo“ važiuodamas gatve užvažiavo ant saugumo salelės bei kairės pusės galiniu vaizdo veidrodėliu kliudė kelio ženklą ,,Apvažiuoti iš dešinės“, o kai automobilis kliudė ženklą, skydas pasisuko, automobilis prie šio ženklo nesustojo, po šio ženklo kliudymo automobilis vėl sugrįžo į savo eismo juostą ir važiavo gatve, po to įvažiavo į prekybos centro (duomenys neskelbtini) aikštelę. Šis liudytojas taip pat parodė, kad kilus įtarimui, jog „Volvo“ vairuotojas yra neblaivus, jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Iš Bendrojo pagalbos centro įrašo matyti, kad pranešėjas (tai yra V. Ž.) nurodė, jog „Volvo“ vairuotojas važiuoja „bordiurkėm“ (past. – šaligatvio borteliais), kad bevažiuodamas numušė kelio ženklą. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas S. V. parodė, kad gavus pranešimą, jog automobilį ,Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojanti neblaivi vairuotoja nuvertė kelio ženklą bei važinėjo per kelio bortelius ir, kad minėtas automobilis užsuko į prekybos centro (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelę, į ją nuvykus buvo rastas minėtas automobilis, kurį apžiūrint pastebėta, kad kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlio apdailoje yra likę nubraukimo žymės, nubrozdinti dažai. Kartu ekipaže su pareigūnu S. V. dirbusi policijos pareigūnė liudytoja D. S. taip pat patvirtino mačiusi, kad yra pažeistas automobilio „Volvo“ kairės pusės veidrodėlis. Pastebėtina, kad šie liudytojų policijos pareigūnų parodymai, kad apžiūrint automobilį matėsi pažeistas automobilio „Volvo“ kairės pusės veidrodėlis, sutampa su liudytojo (pranešėjo) V. Ž. parodymais, jog automobilis „Volvo“ užvažiavo ant saugumo salelės bei kairės pusės galiniu vaizdo veidrodėliu kliudė kelio ženklą ,,Apvažiuoti iš dešinės“. Tai, kad automobilio ,,Volvo XC 90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (baltarusiškos registracijos), kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis yra apgadintas, užfiksuota ir 2022 m. lapkričio 1 d. įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokole (1 t., b. l. 54–66, 78–81). Tuo tarpu liudytoja V. G. patvirtino, kad į saugojimo aikštelę policijos pareigūnai pristatė automobilį „Volvo“ su apgadintu kairės pusės vaizdo veidrodėliu. Ši liudytoja taip pat patvirtino, kad saugojimo aikštelėje tikrai buvo automobilio apgadinimas ir automobilio savininkas (tai yra nuteistosios sūnus A. K.), pasirašė, kad pretenzijų neturi. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad A. K. pateikė vaizdo įrašą su jo automobiliu ,,Volvo XC 90“ prie automobilių saugojimo aikštelės, išskirtinai fiksuojant tik kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį (past. – be apgadinimų). Teisminio nagrinėjimo metu apylinkės teisme peržiūrėjus šį vaizdo įrašą, liudytoja V. G. nurodė, jog vaizdo įraše aiškiai matosi užrakinti saugojimo aikštelės vartai, tai yra automobilis filmuojamas jau išvažiavus iš saugojimo aikštelės teritorijos ir, kad tai galėjo būti padaryta bet kurią dieną, bet kuriuo laiku. Apylinkės teismas, įvertinęs šiuos liudytojos V. G. paaiškinimus, nuteistosios sūnaus poziciją pateikiant vaizdo įrašą teisingai įvertino kaip siekį savo motinai padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad tuo tarpu paties kelio ženklo apgadinimo faktą patvirtina liudytojų R. T., V. A. ir E. M. parodymai, rašytinė bylos medžiaga. Liudytoju apklaustas į eismo įvykio vietą nuvykęs policijos pareigūnas R. T. parodė, kad išlipęs iš tarnybinio automobilio pastebėjo, jog yra apgadintas kelio ženklas Nr. 407 ,,Apvažiuoti iš dešinės“, kad minėtas kelio ženklas buvo nusuktas bei pakrypęs, taip pat ant jo matėsi nubraukimo žymės, apžiūrint kelio ženklą liudytojas pastebėjo, kad yra nusuktas (nukreiptas) į šalį minėto kelio ženklo skydas bei palenkta metalinė kelio ženklo atrama, apie vieno metro aukštyje nuo kelio dangos matėsi ant kelio ženklo skydo nubraukimo žymės, jis minėtą kelio ženklą pasuko į jo pradinę padėtį tam, kad jis būtų matomas eismo dalyviams. Liudytojais apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai V. A. ir E. M. taip pat patvirtino, kad nuvykus į įvykio vietą pastebėjo, jog kelio ženklo Nr. 407 (apvažiuoti iš dešinės) skydas pasuktas į šalį, o apžiūrint kelio ženklo skydą matėsi, kad yra nubrozdinta skydo šone apklijavimo medžiaga. Taip pat šie liudytojai parodė, kokie darbai buvo atlikti atstatant minėtą kelio ženklą. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad buvo atlikti statinio – (duomenys neskelbtini) gatvėje kelio ženklo atstatymo darbai iš viso kainavo 108,78 eurus (2 t., b. l. 11).
18. Iš liudytojo S. V. parodymų matyti, kad jam paklausus L. T., ar atvažiuojant iki prekybos centro aikštelės ji nieko nekliudė savo vairuojamu automobiliu, pastaroji nurodė, kad kliudė kelio ženklą. 2022 m. lapkričio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėti iš ,,Policijos informacinės sistemos ir registrų“ į tarnybinį kompiuterį parsisiųsti policijos pareigūnų vaizdo stebėjimo ,,Body“ kamerų vaizdo įrašai, taip pat patvirtina, kad S. V. nurodžius L. T., kad ji kliudė kelio ženklą, pastaroji nurodė, jog ji tai matė (1 t., b. l. 113–116). Tai yra pati nuteistoji policijos pareigūnams patvirtino kliudžiusi kelio ženklą.
19. Kolegijos vertinimu, minėti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog L. T. padarė eismo įvykį – vairuodama automobilį „Volvo XC 90”, apgadino kelio ženklą, ir suprasdama, kad padarė eismo įvykį, iš jo sąmoningai pasišalino. Pažymėtina, kad priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmiau paminėtais liudytojų parodymais netikėti aukštesnis teismas neturi jokio pagrindo, nes jų parodymai, duoti viso proceso metu, nuoseklūs, logiški ir visiškai sutampantys tiek tarpusavyje, tiek su kitais byloje esančiais įrodymais.
20. Pažymėtina, kad apeliantės pateikiamą versiją, jog jai vairuojant automobilį, ji į telefoną gavo pranešimą, o nukritus akiniams keleivio pusėje ant grindų, juos bandant pasikelti, ji jautė, kad užvažiavo ant saugumo salelės, paneigia L. T. telefono išklotinė už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 31 d. 00.00 val. iki 2022 m. lapkričio 2 d. 00.00 val. iš kurios matyti, kad 2022 m. lapkričio 1 d. nuteistosios pirmoji telefoninė operacija užfiksuota tik 18:59:56 val., kai įvykio laikas yra 2022 m. lapkričio 1 d. apie 17.00 val. (2 t. b. l. 72–73).
21. Iš bylos duomenų matyti, kad tuo tarpu šiuo atveju taip pat aktualias faktines bylos aplinkybes, jog po eismo įvykio, iki bus nustatytos minėto eismo įvykio aplinkybės, L. T. vartojo alkoholį ir jai buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, be pačios nuteistosios prisipažinimo pirmosios instancijos teisme, kad įvykio dieną ji buvo vartojusi alkoholio (tai yra sauso vyno ,,Džon Bruno“, kurio alkoholio tūrinė koncentracija 9 laipsniai), pagrindžia ir kiti byloje surinkti įrodymai. Pagal pranešimą į prekybos centro ,, (duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelę atvykęs policijos pareigūnas S. V. parodė, kad bendraujant su prie automobilio iš minėto prekybos centro atėjusia L. T., jai iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jos judesiai buvo nekoordinuoti, kalba buvo nerišli. Šis liudytojas taip pat parodė, kad alkoholio kiekio matuokliu L. T. nustačius girtumą, pastaroji pripažino, kad maždaug prieš 2–3 valandas iki vairuojant automobilį vartojo alkoholio, gėrė vyno. Iš 2022 m. lapkričio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo, kuriuo apžiūrėti policijos pareigūnų vaizdo stebėjimo ,,Body“ kamerų užfiksuoti vaizdo įrašai, matyti, jog vaizdo įraše taip pat užfiksuota, kad policijos pareigūnui L. T. paklausus, ką gėrė, pastaroji nurodė per pietus gėrusi vyno. 2022 m. lapkričio 1 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad L. T. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 2–3 valandas, atlikus patikrinimą alkotesteriu „Drager Alcotest“ Nr. ARFM-0238, 2022 m. lapkričio 1 d. 17.14 val. L. T. nustatytas 2,36 promilių neblaivumas, o 17.36 val. nustatytas 2,36 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 83, 84).
22. Tad akivaizdu, jog iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo L. T. buvo vartojusi alkoholio, ką ir pati pripažino, po eismo įvykio jai buvo nustatytas 2,36 promilių neblaivumas. Aukštesnio teismo vertinimu, tokio beveik sunkų girtumo laipsnį siekiančio neblaivumo teisinimas vaistų, tai yra apeliantės nurodomų spiritinių užpiltinių vartojimu esant prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, laikytinas L. T. gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės arba ją bent sušvelninti. Įrodymų, galinčių patvirtinti, jog nuteistajai L. T. dėl sveikatos būklės būtina vartoti tokius kiekius savo sudėtyje spirito turinčius vaistus, nuo kurių asmuo gali taip stipriai apgirsti, nuteistoji nepateikė. Todėl minėti skundo argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti.
23. Asmens kaltę ir įvykio aplinkybes taip pat patvirtina įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolas, kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga.
24. Pirmiau minėti duomenys kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai, jie yra nuoseklūs ir tarpusavyje sutampantys, ir, aukštesnio teismo vertinimu, yra pakankami L. T. kaltei pagrįsti.
25. Įvertinusi pirmiau aptartų įrodymų visumą, teisėjų kolegija neabejoja, kad nuteistoji L. T. šios nutarties 1-ame punkte nurodytu laiku ir vietoje vairuodama jos sūnui (A. K.) priklausantį automobilį, sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kelio ženklą Nr. 407 (apvažiuoti iš dešinės) bei vairuojamą automobilį, ir vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, taip pažeisdama nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimus, numatančius, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas, t. y. 17.14 val. nustatytas 2,36 promilių girtumas. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, L. T. veiksmai yra tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
26. Aukštesnis teismas, neturėdamas pagrindo abejoti nuteistosios kaltės įrodymų pakankamumu, dėl kitų jos skundo argumentų toliau nebepasisako.
27. Tokiu būdu darytina išvada, jog nuteistosios L. T. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo panaikinti skundžiamą nuosprendį, kuriuo jis pripažinta kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jos atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.
28. Apeliaciniame skunde taip pat teikiamas alternatyvus prašymas atleisti nuteistąją L. T. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Apeliantė savo poziciją dėl jos padarytos nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo iš esmės grindžia tuo, kad jos veiksmais nebuvo pažeistas toks visuomenės interesas, kuris sukėlė kažkokias tai pasekmes, žalingų padarinių neatsirado, žala nežymi, eismas sutrikdytas nebuvo. Pagal subjektyviuosius požymius jos veikos tikslai ir motyvai nėra pavojingi visuomenei, tai yra pavojingumo laipsnis iš subjektyvinės pusės neapibrėžtas tiesiogine tyčia. Veika yra nesmurtinio pobūdžio, nebuvo nukreipta į asmens sveikatą ir gyvybę.
29. BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos duomenis, įvertinusi skundo argumentus ir motyvus, sprendžia, kad taikyti nuteistosios L. T. atžvilgiu BK 37 straipsnio nuostatas nėra pagrindo.
30. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikalstamą veiką traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos A. T. 2018 m. kovo 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-696/2018).
31. Aukštesnysis teismas šiuo atveju pažymi, kad nors BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas laikomas nesunkiu, tačiau ši aplinkybė jo pavojingumo nemažina ir nesudaro pagrindo šios veikos laikyti mažareikšme veika. Pažymėtina, kad ši veika yra pavojinga nepriklausomai nuo to, ar dėl šios veikos atsirado neigiami padariniai. Nagrinėjamu atveju nuteistoji sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino, o aiškinantis eismo įvykio aplinkybes, jai buvo nustatytas 2,36 promilių neblaivumas. Akivaizdu, kad nuteistoji tokiu būdu elgėsi neatsakingai, nerūpestingai, buvo abejinga galinčioms kilti pasekmėms ir tokie jo veiksmai esamo teisinio reglamentavimo ir šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste negali būti vertinami kaip mažareikšmė veika. Pažymėtina ir tai, kad viso proceso metu savo kaltę nuteistoji neigė. Kolegijos įsitikinimu, įvertinus nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, L. T. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės neatitiktų teisingumo, protingumo, proporcingumo principų reikalavimų, kadangi aplinkybių, dėl kurių vartojimas alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo galėtų būti pripažintas mažareikšme veika (BK 37 straipsnis), nenustatyta.
32. Nuteistoji L. T. apeliaciniu skundu prašo priimti procesinį sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tame tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).
33. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad L. T. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui, jos baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat atsižvelgė į kitas nuteistosios asmenybę apibūdinančias aplinkybes: neteista, nebausta, nedirbanti. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą L. T. paskyrė minėto straipsnio sankcijoje numatytą baudos bausmės rūšį, bausmės dydį nustatant artimą minimaliam (BK 47 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
34. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, L. T. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje , padarymą paskirta 60 MGL, t. y. 3 000,00 eurų, bauda atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Nenustačius BK 41, 48 ir 54 straipsnių reikalavimų pažeidimų, L. T. paskirtos bausmės pagrindo keisti nėra.
35. Įvertinus tai, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nuteistoji padarė naudojantis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, o trečiam asmeniui (nuteistosios sūnui) priklausantis automobilis, kurį vairavo L. T. eismo įvykio metu, po kurio iki neblaivumo patikrinimo ji vartojo alkoholį, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, apylinkės teismas L. T. atžvilgiu teisingai ir pagrįstai taikė baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos ( 2022 m. lapkričio 1 d.), ir transporto priemonės – automobilio VOLVO XC90 dalies vertės, t. y. 10 000 (dešimties tūkstančių) eurų konfiskaciją. Baudžiamojo poveikio priemonės parinktos ir paskirtos atsižvelgiant į BK įtvirtintą reglamentavimą, šioje byloje nustatytas aplinkybes, neprieštarauja aktualiai teismų praktikai.
36. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas, o nuteistosios L. T. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistosios L. T. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.