Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-1068-793/2025

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-04-15
Bylos Nr.: e2-1068-793/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-05213-2024-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Petras Mineikis
Ieškovas: D. P.
Atsakovas: I. P.
Trečiasis asmuo: „Luminor Bank“ AS
Advokatai: Audrius Saulėnas

Kategorijos

2.3.2.6.2Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas

Civilinė byla Nr. e2-1068-793/2025Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05213-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2.; 2.3.2.4.3.; 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Petras Mineikis,sekretoriaujant Monikai Calzonaitei,dalyvaujant ieškovui D. P., jo atstovei advokatei Julijai Viktorijai Flis,atsakovės I. P. atstovui advokatui Audriui Saulėnui,

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. P. ieškinį (patikslintą pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo) atsakovei I. P. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikino ir su tuo susijusių teisinių klausimų, tretieji asmenys „Luminor Bank“ AS, veikiantis per „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrių, akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino pareiškimais dėl ieškinio dalyko pakeitimo, prašydamas: panaikinti (duomenys neskelbtini) ieškovo ir atsakovės bažnytinės santuokos apskaitos įrašą (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), įrašytą Kretingos r. sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje; palikti šalims pavardes – „P.“, „P.“; nustatyti nepilnamečių vaikų dukters S. P. ir sūnaus A. P. gyvenamąją vietą su atsakove; nustatyti, kad ieškovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais S. P. ir A. P. ieškinyje nurodyta tvarka; priteisti iš ieškovo nepilnamečių vaikų S. P. ir A. P. išlaikymui po 280,00 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymą mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, pinigus pervedant į atsakovės banko sąskaitą, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; padalinti šalių turtą pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo nustatyta tvarka; nustatyti prievolės vykdymo tvarką, pagal kurią ieškovas asmeniškai moka kreditą kreditoriui AS „Luminor Bank“ pagal 2007 m. sausio 31 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2303-2007-3, nekeičiant solidaraus prievolės pobūdžio; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 181,37 Eur dydžio įsiskolinimą; nustatyti, kad ieškovas asmeniškai moka namo adresu, (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) išlaidas; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų Romos katalikų bažnyčioje, santuokos įrašas apskaitytas (duomenys neskelbtini) Kretingos r. sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokos metu šalys (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) sūnaus A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini). Santuokinio gyvenimo pradžioje santykiai klostėsi gerai, tačiau 2023 metais pavasarį atsakovė buvo neištikima, paliko ieškovą dėl kito vyro. Ieškovas mėgino išsaugoti šeimą, tačiau 2024 m. pavasarį atsakovė susirado kitą vyrą bei paliko ieškovą. Ieškovo vardu registruota transporto priemonė AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovo duomenimis, aukščiau nurodytos transporto priemonės rinkos kaina yra 4 000,00 Eur. Ieškovas naudojasi šia transporto priemone. Atsakovės vardu registruota transporto priemonė VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytos transporto priemonės vertė yra 400,00 Eur. Šia transporto priemone naudojasi atsakovė. Iki santuokos šalys įsigijo po ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Turto vertė pagal VĮ Registrų centro duomenimis yra 68 900,00 Eur. Butas buvo įsigytas su Luminor Bank AS 2007 m. sausio 31 d. sudarius kreditavimo sutartį Nr. K-2303-2007-3 235 000,00 Lt pinigų sumai (ekvivalentas 68 060,70 Eur). Galutinis kredito grąžinimo terminas – 2046 m. gruodžio mėn. 31 d. Dėl namo, (duomenys neskelbtini) renovacijos sudaryta daugiabučio namo kreditavimo sutartis Nr. DNKS-21-184704. Atsižvelgiant į tai, kad butas yra 2 kambarių ir yra nedalus, dėl atsakovės neištikimybės šalių santykiai yra konfliktiški ir nutraukus santuoką tikrai viename bute gyventi negalės. Ieškovo nuomone šioje byloje yra pagrindas išspręsti ir iki santuokos įgyto turto bei piniginių įsipareigojimų klausimus. 2023 m. spalio 9 d. ieškovas įsigijo už 890,00 Eur nešiojamą kompiuterį Dell Vosto Windows Home. Atsakovė iš namų išsinešė daugumą buities daiktų, tame tarpe ir aukščiau nurodytą kompiuterį. Ieškovo nuomone, kiekvienam iš vaikų reikalingas per mėnesį 656,00 Eur išlaikymas. Kadangi atsakovei teikiama pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą apie 96,00 Eur išmoka, kiekviena iš šalių turi prisidėti prie vaikų išlaikymo po 280,00 Eur. Ieškovas apmoka nepilnamečių vaikų telekomunikacijos paslaugas, t. y. vaikų interesais sudarė su „TELE2“ Judriojo ryšio sutartis. Ieškovas taip pat moka už sūnaus telefono draudimą 10,00 Eur dydžio pinigų sumą. Ieškovas, šalims gyvenant atskirai, apmokėjo kreditavimo sutartį ir komunalinius patarnavimus už atsakovei priklausančio turto dalį, už tai atsakovė turi grąžinti ieškovui 181,37 Eur įsiskolinimą.

Atsiliepimas

2. Atsakovė I. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo priteisti iš ieškovo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, kurias pagrindžiančius dokumentus pateiks teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nurodo, jog ieškinyje išdėstyti ieškovo teiginiai apie atsakovės neištikimybę, netinkamą motinos pareigų vykdymą ir kt., nurodytos aplinkybės yra neteisingos. Atsakovė visada buvo ištikima bei lojali sutuoktiniui ir šeimai. Tuo tarpu ieškovas, prasidėjus šalių nesutarimams, gyveno su kita moterimi, pas kurią išsivežė savo asmeninius bei kai kuriuos šeimos daiktus. Santuokos pradžioje sutuoktiniai gyveno darnų gyvenimą, tačiau ilgainiui išsiskyrė požiūriai į bendro gyvenimo vedimą, prasidėjo tarpusavio nesutarimai, barniai, nebeliko bendrų interesų. Dabartiniu metu ieškovo ir atsakovės šeima yra faktiškai iširusi, sutuoktiniai pakankamai ilgą laiką gyvena atskirai, bendro ūkio nebeveda. Kadangi išryškėjo skirtingi interesai ir poreikiai, gyvenimas santuokoje neturi perspektyvų ir yra netikslingas. Atsakovė nemato galimybių suvienodinti charakterio skirtumus bei rasti bendrą interesą. Atsakovės bandymai pakeisti tarpusavio santykius nedavė jokio rezultato, todėl atsakovė mano, kad toliau gyventi kartu ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma. Ieškiniu prašoma nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, atsakovė su minėtu ieškinio reikalavimu sutinka. Šiuo konkrečiu atveju šalių vaikai S. P. ir A. P. faktiškai gyvena su savo mama, t. y. atsakove I. P.. Tarp šalių nekyla esminių nesutarimų/ginčų dėl bendravimo su vaikais tvarkos, todėl atsakovė neprašo nustatyti konkrečios ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Taip pat atsakovė iš esmės sutinka su ieškinyje ieškovo pasiūlyta šalių vaikų bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo. Šiuo metu šalių vaikams – S. P. ir A. P. yra atitinkamai 15 ir 11 metų. Vaikams būtinas maistas, rūbai, apavas. Be to, vaikams yra būtinos mokymo bei ugdymo priemonės, vaikams taip pat reikalingi pinigai maistui, laisvalaikio reikmėms, higienos prekėms. Ypatingų sveikatos sutrikimų šalių nepilnamečiai vaikai neturi, tačiau kartais serga. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, įvertinus vaikų amžių, sveikatos būklę, poreikius, daro išvadą, jog S. P. ir A. P. išlaikymui per mėnesį reikia apie 700,00 - 750,00 Eur kiekvienam vaikui. Nurodo, kad ieškovas turėtų teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis ne po 280,00 Eur, o mažiausiai po 350,00 Eur kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį nuo civilinės bylos iškėlimo iki vaikų pilnametystės. Atsakovė neprieštarauja ir sutinka su transporto priemonių padalinimo būdu ir nustatytomis piniginėmis kompensacijos. Taip pat atsakovė sutinka ir su nekilnojamojo turto dalinimo būdu, t. y. neprieštarauja, jog atsakovei priklausanti nekilnojamojo turto dalis atitektų ieškovui, tačiau nesutinka su ieškinyje nurodytu kompensacijos dydžiu. Buto, esančio adresu, (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė ne 68900,00 Eur, o 90600,00 Eur. Negrąžinto kredito suma yra 14444,50 Eur, todėl minėta suma mažinama dalytino turto suma (90600,00 Eur - 14444,50 Eur = 76155,50 Eur). Pažymi, jog atlikus renovaciją buto vertė dar labiau padidės, todėl šiuo konkrečiu atveju nėra jokio teisinio pagrindo sutuoktinių bendro dalytino turto visumą mažinti minėtos tariamos prievolės suma. Atsakovei iš ieškovo turi būti priteistina piniginė kompensacija už buto dalį – 38077,75 Eur bei 1800,00 Eur kompensacija už transporto priemones. Po santuokos nutraukimo ieškovas ir atsakovė lieka solidariai atsakingi kreditoriui Luminor Bank AS pagal 2007-01-31 Kreditavimo sutartį Nr. K-2303-2007-3. Atsakovė sutinka, jog būtų nustatyta, kad nutraukus šalių santuoką visus įsipareigojimus šiam kreditoriui pagal minėtą sutartį turi vykdyti asmeniškai ieškovas.

3. Trečiasis asmuo AS „Luminor Bank“, veikiantis per AS „Luminor Bank“ Lietuvos skyrių, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo dėl ieškovo D. P. ieškinio reikalavimų pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į suinteresuoto asmens AS „Luminor Bank“, veikiančio per AS „Luminor Bank“ Lietuvos skyrių, atsiliepimą. Nurodo, kad sutinka su ieškinio reikalavimu, jog prievolė AS „Luminor Bank“ po ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo išlieka solidaria prievole bankui ir solidari ieškovo ir atsakovės atsakomybė nėra keičiama ir/ar modifikuojama.

4. Išvadą byloje teikianti institucija pateikė išvadą dėl nepilnamečių vaikų A. P. ir S. P. gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo. Nurodė, kad A. P. lanko būrelį teniso akademijoje (išlaidos siekia 120,00 Eur per mėnesį), S. P. lanko sporto salę (išlaidos sudaro nuo 40,00 Eur iki 50,00 Eur per mėnesį), abiejų šalių gyvenamieji namai yra tinkami vaikams auginti. Vaikai nori gyventi su mama, su tėčiu kartais pasimato, eina pasivaikščioti.

5. Teismo posėdžio metu ieškovas D. P. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis. Papildomai paaiškino, kad atsakovė du kartus buvo neištikima. Su vaikais bendrauja, susitinka, kai turi laisvo laiko, bent kartą per savaitę, savanoriškai teikia išlaikymą, moka už vaikų telefonų abonementus, apie 40,00 Eur per mėnesį. Atsakovės prašomo išlaikymo teikti negali dėl lėšų stygiaus. Sukauptą sūnaus draudimo sumą, kuriai kaupti įmokas santuokos metu mokėjo atsakovė, atiduos sūnui sulaukus pilnametystės. Mano, jog pilnametis sūnus pinigus išleis naudingesniems dalykams. Sukaupta draudimo suma yra apie 1300,00 Eur. Paaiškino, kad nuo 2024 m. birželio mėnesio vienas rūpinasi būstu, vienas moka komunalinius mokesčius ir paskolą. Prašo priteisti pusę sumos už nešiojamą kompiuterį, kuris nupirktas ieškovo lėšomis, tačiau kompiuteriu išimtinai naudojasi atsakovė. Nurodė, jog buto vertė paskaičiuota įvertinus užbaigtą renovaciją, kuri šiuo metu dar nėra registruota. Paaiškino, jog kitų išlaikytinių neturi. Gauna iki 900,00 Eur pajamų per mėnesį, paskaičiavus su dienpinigiais gaunasi apie 1500,00 Eur per mėnesį. Sutinka sumokėti 31275,77 Eur kompensaciją už jam atitenkančią atsakovei priklausiančią nekilnojamo turto dalį.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Nurodė, kad atsakovė į bylą pateikė buto vertinimo ataskaitą, su kuria ieškovas sutinka. Nėra ginčo dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų kaltės, dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos, dėl kilnojamo turo – automobilių pasidalinimo. Dėl išlaikymo pažymėjo, jog ieškovo pageidaujamas priteisti iš jo išlaikymas kartu su apmokamomis vaikų telekomunikacijų paslaugomis (20,00 Eur per mėnesį) de fakto siektų 300,00 Eur, ši suma, kartu su gaunamais vaiko pinigais būtų pakankama vaikų poreikiams užtikrinti. Dėl kompiuterio byloje nėra ginčo, kad atsakovė naudojasi kompiuteriu, todėl kompiuteris turėtu likti jai. Atsakovė nesutinka su pageidaujamu kompensacijos dydžiu, tačiau byloje kitų įrodymų dėl kompiuterio vertės nėra. Sprendžiant dėl kompensacijos už ieškovui natūra priteisiamą būstą, kredito suma turėtų būti atimama iš kompensacijos sumos, neatėmus kredito sumos atsakovė gautų kompensaciją už pagerėjusią turto vertę, išvengdama prievolės sumokėti už turto pagerėjimą. Iš masinio vertinimo tikra buto vertė neatsispindi, nes nebuvo įregistruota atlikta renovacija, kuri reikšmingai padidino turto vertę. Dėl pageidaujamos priteisti komunalinių mokesčių dalies svarbu, kad bendrasavininkas turi pareigą mokėti paskolos dalį ir už komunalinius mokesčius, kurie yra būtini turtui išlaikyti.

7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė ieškinį tenkinti iš dalies, atsižvelgiant į procesiniuose dokumentuose nurodytą atsakovės poziciją. Nurodė, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl to nėra ginčo, nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos. Ginčas yra dėl išlaikymo sumos, atsakovės prašoma suma yra net mažesnė už Lietuvos Aukščiausio Teismo numatytą orientacinę sumą. Ieškovo gaunamos pajamos yra pakankamos teikti atsakovės prašomą išlaikymą. Atsakovė gauna nepastovias pajamas, moka už būsto nuomą. Išlaikymo dydis neturėtų būti mažinamas ieškovo mokamomis įmokomis dėl telefonų, nes ieškovas galėtų nustoti mokėti. Ieškovas vienašališkai nutarė išsiimti vaikui priklausančią draudimo sumą - 1300,00 Eur. Sukauptą draudimo sumą tikslinga grąžinti vaikui, kad lėšos atsakovės nuožiūra galėtų būti panaudotos vaiko interesams ir nenuvertėtų dėl infliacijos. Pažymėjo, jog dėl buto kainos ginčo nebeliko, ieškovui turi atitekti butas natūra, o atsakovei turi atitekti atsiliepime paskaičiuota kompensacija. Nurodė, kad atsakovė neturėtų buto modernizacijos kaštų atimti nuo kompensacijos sumos. Dėl kompiuterio įkainojimo atsakovė nesutinka dėl jo nusidėvėjimo, taip pat atsakovė sutiktų perduoti kompiuterį ieškovui, kad jai būtų priteista ieškovo nurodoma kompensacija.

8. Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu pateikė išvadą, nurodė, kad atvejo valdybos metu buvo nustatyta, kad šalys yra pajėgios rūpintis vaikais. Tiek ieškovo tiek atsakovės gyvenamosios vietos yra tinkamos gyventi vaikams. Išklausius vaikų nuomones nustatyta, kad vaikai nebuvo kalbūs, nori gyventi su mama, tačiau nori ir leisti laiką su tėčiu. Dėl bendravimo tvarkos tikėtina, kad problemų nebus, nes nepilnamečiai vaikai yra pakankamo amžiaus, kad galėtų išreikšti savo nuomonę, tartis su ieškovu dėl bendravimo. Dėl išlaikymo dydžio nurodė, jog vaikai neturi specialių poreikių, įvertinus gaunamus vaiko pinigus abiejų šalių pageidaujamos išlaikymo sumos tenkintų vaikų poreikius, šis klausimas paliekamas spręsti teismui pagal pateiktus įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. P. ir I. P. (ikisantuokinė pavardė – P.) sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų Romos katalikų bažnyčioje, santuokos įrašas apskaitytas (duomenys neskelbtini), Kretingos r. sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalys santuokoje susilaukė dviejų vaikų - dukters S. P., gimusios (duomenys neskelbtini), ir sūnaus A. P., gimusio (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo

10. Santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius (Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau ir CK) 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1–2 dalys) bendrumas. Santuoka baigiasi, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar ji įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama. Santuoka gali būti nutraukta arba bendru sutuoktinių sutikimu, arba dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, arba, esant tam tikroms įstatymo nustatytoms objektyvioms priežastims, vieno iš sutuoktinių prašymu (CK 3.49 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo šalių santuokos apskaitos įrašą panaikinti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovė su šiuo reikalavimu sutinka.

12. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

13. Šalių paaiškinimais nustatyta, jog sutuoktiniai nuo 2024 m. birželio mėn. gyvena atskirai, vienas nuo kito yra nutolę, nebesprendžia šeimos reikalų, šalių nesieja bendri interesai. Šalys bandė išsaugoti šeimą, dalyvavo mediacijoje, naudojosi psichologų paslaugomis, tačiau tai nepavyko, todėl nurodo, kad šeimos išsaugoti nėra galimybių. Pažymėtina, kad į bylą nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog santuoka galimai iširo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės.

14. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, jog nėra jokių abejonių, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, nes sutuoktiniai jau ilgą laiką nebegyvena kartu, neveda bendro ūkio, netvarko jokių bendrų finansinių reikalų, iš esmės turi visiškai skirtingus gyvenimus, todėl laikytina, kad sutuoktiniai abu iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, t. y. moralinės bei materialios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kt. Esant paminėtoms aplinkybėms, yra pagrindas panaikinti šalių santuokos apskaitos įrašą (santuoką nutraukti) dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

15. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo (santuokos nutraukimo) dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61, 3.51–3.54 straipsniai). Pažymėtina, kad santuokos apskaitos įrašo panaikinimas sukelia tas pačias civilines teisines pasekmes kaip santuokos nutraukimas.

Žemesnės instancijos teismas

16. CK 3.67 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos apskaitos įrašo panaikinimas (santuokos nutraukimas) sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.

17. Atsižvelgiant į šalių nurodytas aplinkybes ir atsakovės prašymą, ieškovui neprieštaraujant, laikytina, kad santuokos apskaitos įrašo panaikinimas (santuokos nutraukimas) sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2024 m. birželio mėn., nuo tada, kai šalys nebetvarko bendro ūkio ir nebegyvena kartu.

Dėl pavardžių ir išlaikymo

18. CK 3.69 straipsnio 1 dalis numato, jog sutuoktinis po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo (santuokos nutraukimo) gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Įvertinus ieškovės poziciją, paaiškinimus, nurodytas aplinkybes, jog šalys turi nepilnamečių vaikų, taip pat atsižvelgiant į kitus reikalavimus, po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo šalims paliktinos santuokoje turėtos pavardės, t. y. ieškovui D. P. paliekama pavardė „P.“, atsakovei I. P. – „P.“.

19. Šalys išlaikymo viena iš kitos neprašo, todėl išlaikymo priteisimo klausimas nespręstinas (CK 3.59 straipsnis, 3.72 straipsnis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

20. CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

21. Nors byloje nenustatyta, kad tarp šalių būtų ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos, tačiau vertinant tai, jog vaikų gyvenamosios vietos ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas bei jos tinkamas įgyvendinimas yra tiesiogiai susiję, spręstinas ir klausimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).

22. Ieškovas pats pateikė teismui prašymą nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su motina. Vaikai išreiškė norą gyventi su motina, ji jais rūpinasi apie metus laiko. Atsakovė sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Byloje nenustatyta, kad nepilnamečių vaikų gyvenimas su motina prieštarautų jų interesams. Dėl nustatytų priežasčių ieškovo prašymas tenkintinas, nepilnamečių S. P. ir A. P., gyvenamoji vieta nustatytina su motina, atsakove I. P. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

23. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, jog aktyviai bendrauja su vaikais, kai jo ir vaikų dienotvarkės sutampa. Prašo nustatyti pageidaujamą bendravimo tvarką, nurodydamas, kad vaikai yra pajėgūs savarankiškai bendrauti su ieškovu ir kartu suderinti susitikimus.

24. Atsakovė nurodo, kad iš esmės sutinka su ieškovo pageidaujama bendravimo tvarka, tačiau nurodo, kad vaikai po savaitės įtempto mokslo savaitgalį būna pavargę, todėl kartais miega ilgiau ir todėl galimai negalės susitikti su ieškovu nuo 10.00 val. Atsakovė prašo teismo, pakeičiant ieškovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką, nustatyti, kad ieškovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais, pasiimdamas vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos šeštadienį 12.00 val., o ne 10.00 val.

25. Teismas, spręsdamas dėl tikslingiausios ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, pažymi, kad šalių vaikai yra sąlyginai didelio amžiaus, S. P. šiuo metu yra 16 metų, o A. P. 12 metų, todėl tikėtina, kad vaikai yra pajėgūs patys išreikšti savo nuomonę dėl bendravimo su tėvu ir kartu su juo suderinti patogų ir priimtiną bendravimo laiką. Ieškovas nurodė, kad ir šiuo metu su vaikais dėl bendravimo susitaria, susisiekdamas su jais ryšio priemonėmis. Atsakovė, kaip jau minėta, iš esmės sutinka su ieškovo pageidaujama bendravimo su vaikais tvarka, nurodo, kad nedarys kliūčių ieškovo bendravimui su vaikais, byloje nenustatyta tai paneigiančių aplinkybių. Šalys nenurodo, kad dėl bendravimo būtų kilę ginčų ar su vaikais ar kita šalimi. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės pateiktoje išvadoje nurodoma, kad ieškovo pageidaujama nustatyti bendravimo tvarka atitinka vaikų geriausius interesus. Be to byloje pateiktoje išvadoje taip pat akcentuojama, kad dėl bendravimo tvarkos problemų nebus, nes nepilnamečiai vaikai yra pakankamo amžiaus, kad gali išreikši savo nuomonę, tartis su ieškovu dėl bendravimo.

Žemesnės instancijos teismas

26. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovės pageidaujamas ieškovo nurodytos bendravimo tvarkos pakeitimas iš esmės neatitinka geriausių vaikų interesų. Pakeičiant ieškovo bendravimo su vaikais pradžios laiką iš 10.00 val. į 12.00 val., tikėtina, kad būtų dirbtinai mažinamas atskirai gyvenančio tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimas tais atvejais, kai vaikai šeštadienį atsikelia anksčiau. Kaip jau buvo nustatyta 25 sprendimo punkte, susiklosčius aplinkybėms, kad nepilnamečiai vaikai dėl objektyvių priežasčių negali susitikti su ieškovu, bendravimas gali būti derinamas laisvu vaikų ir ieškovo susitarimu, atsižvelgiant į vaikų geriausius interesus.

27. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, išvadą byloje teikiančios institucijos atstovės argumentus, teismo vertinimu, ieškovo siūloma bendravimo su vaikais tvarka atitinka geriausius vaikų interesus bei abiejų tėvų bendravimo galimybes ir pusiausvyrą, yra realiai įgyvendinama, be to, atsakovė iš esmės su ieškovo siūloma bendravimo tvarka sutinka, o atsakovės siūlomas bendravimo tvarkos pakeitimas yra minimalus, nekeičiantis bendravimo tvarkos esmės, todėl ieškinio reikalavimas dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo tenkintinas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.170 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo

28. Ieškovas prašo teismo priteisti iš ieškovo nepilnamečių vaikų S. P. ir A. P. išlaikymui po 280,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymą mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, pinigus pervedant į atsakovės banko sąskaitą, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovė prašo, kad priteisiamo išlaikymo suma periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui kas mėnesį būtų 350,00 Eur.

29. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas). Orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

30. Nustatyta, kad atsakovė augina du nepilnamečius vaikus – S. P. ir A. P., ieškovas išlaikytinių neturi. Atsakovė paaiškino, kad vaikams yra reikalingas išlaikymas, kurį sudaro išlaidos maistui, rūbams, avalynei, vaistams, komunaliniams mokesčiams, higienos priemonėms, lėšos vaikų laisvalaikiui, lavinimuisi, būreliams, mokslams, pomėgiams, vitaminams ir kt. Pažymėtina, kad šalys detalių paskaičiavimų bei įrodymų, pagrindžiančių konkretų išlaikymo dydį, į bylą neteikė.

31. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, laikytina, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti jo poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, ugdymui, per mėnesį turėtų pakakti vieno minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio. Nuo 2024 m. sausio 1 d.. minimali mėnesinė alga yra 924,00 Eur, atskaičius mokesčius – 708,00 Eur, o nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 1038,00 Eur, atskaičius mokesčius – 777,00 Eur. Tuo būdu teismas sprendžia, kad tėvo išlaikymo, skiriamo vaikui, orientacinis dydis turėtų būti pusė šios sumos, t. y. 388,50 Eur.

32. Ieškovas nurodė, kad atsakovė gauna „vaikų pinigus“, todėl jie turėtų būti išminusuojami iš bendros vaikų išlaikymui reikalingos sumos.

33. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. e3K-3-164-687/2020). Tačiau bet kokiu atveju pažymėtina, kad teismas, priimdamas sprendimą, išimtinai turi vadovautis byloje esančiomis aplinkybėmis bei vertinti realią esamą situaciją ir kaip tai gali paveikti bylos šalis, o šiuo atveju pažeidžiamiausią visuomenės grupę – nepilnamečius vaikus.

34. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų teismo posėdžių metu nustatyta, kad ieškovas gauna apie 900,00 Eur dydžio darbo užmokestį, tačiau taip pat gauna dienpinigius, taigi ieškovo mėnesinės pajamos yra apie 1500,00 Eur. Pažymėtina, kad atsakovė gauna nepastovų darbo užmokestį, tačiau teismo posėdžio metu abi šalys sutiko, kad tiek ieškovo tiek atsakovės gaunamos pajamos ir turtinės padėtys iš esmės yra panašios.

35. Teismas pažymi, jog sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

36. Pastebėtina, jog kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, jam tėvui, motinai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju atsakovei gyvenant kartu su vaikais, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaikais, užtikrinant jų poreikių tenkinimą, priežiūrą juos slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaikų priežiūros klausimus. Taigi jai tenka didesnė vaikų išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas neprisideda.

37. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nustatytas vaikui reikalingo išlaikymo dydis neturėtų būti mažinamas „vaiko pinigais“. Tėvų turtinė padėtis šiuo atveju leidžia tenkinti vaiko poreikius ir neatskaičius „vaiko pinigų“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas). Teismas sprendžią, kad atsakovės nurodyta 700,00 Eur išlaidų suma per mėnesį abiejų vaikų poreikiams atitinka protingumo principą bei visapusiškai užtikrina vaikų poreikius. (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

38. Pažymėtina, kad į bylą yra pateikti rašytiniai dokumentai, kurie buvo patvirtinti šalių teismo posėdžio metu, jog ieškovas yra sudaręs Judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartis su uždarąja akcine bendrove „Tele2“ dėl mobilaus ryšio paslaugų teikimo šalių nepilnamečiams vaikams, pagal kurias periodines įmokas moka ieškovas. Nustatyta, kad minėtų sutarčių pagrindu ieškovas faktiškai prie nepilnamečių vaikų išlaikymo prisideda apie 20,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad sutarčių terminui pasibaigus jis yra pasiryžęs jas pratęsti ir toliau savo lėšomis mokėti už vaikų naudojimąsi ryšio paslaugomis. Teismo vertinimu, paslaugos, suteikiančios vaikams galimybę naudotis mobiliųjų ryšių priemonėmis, yra priskirtinos prie bendrųjų vaikų poreikių, todėl atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra pateikta duomenų, paneigiančių, kad ieškovas apmoka vaikų ryšio paslaugas, be to byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių teismui abejoti ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, kad pratęs judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartis ir iki vaikų pilnametystės už jas mokės, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tikslinga atsakovės prašomą 700,00 Eur (po 350,00 Eur) išlaikymo sumą sumažinti po 20,00 Eur kiekvienam vaikui. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie ieškovo gaunamą darbo užmokestį, sprendžia, kad ieškovo turtinė padėtis yra pakankamai gera, ir pagal jo gaunamas pajamas jam nekils objektyvūs trukdžiai teikti 660,00 Eur išlaikymą (po 330,00 Eur) nepilnamečiams vaikams.

39. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra darbingo amžiaus, dirba, taip pat į teisingumo, proporcingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkintinas iš dalies. Iš ieškovo priteistinas išlaikymui po 330,00 Eur kiekvienam vaikui, S. P. ir A. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymą mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, pinigus pervedant į atsakovės banko sąskaitą, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnio).

40. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina atsakovė (CK 4.185 straipsnio 1dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

41. Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai ar kitoms aplinkybėms, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos bei gyvenamosios vietos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

42. Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl turto padalijimo

43. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti, inter alia, sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Pagal CK 3.87 straipsnį po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo klausimus reglamentuoja CK 3.116?3.129 straipsniai. Turto padalijimo klausimai sprendžiami visų pirma vadovaujantis CK 3.118 straipsnio reikalavimais. CK 3.118 straipsnis numato, kad dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, sudaromas turto balansas, t. y. pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas, ir išsprendžiamas bendro turto padalijimo klausimas. CK 3.117 straipsnio 1 dalimi numatyta, kad preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

44. Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad dalintinas šalių santuokoje įgytas turtas yra automobiliai AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), butas adresu, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nešiojamas kompiuteris Dell Vosto Windows Home.

45. Atsakovė sutinka su ieškinyje nurodoma automobilių padalinimo tvarka, ginčo dėl to nėra, todėl šalims neprieštaraujant, padalijant šį turtą ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteistina transporto priemonė AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priteisiant iš ieškovo atsakovės naudai 2 000,00 Eur kompensaciją. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteistina transporto priemonė VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priteisiant iš atsakovės ieškovo naudai 200,00 Eur kompensaciją.

46. Ieškovas taip pat pareiškė reikalavimą dėl kilnojamo turto - nešiojamo kompiuterio Dell Vosto Windows Home padalijimo. Ieškovas prašo teismo priteisti atsakovei nešiojamą kompiuterį Dell Vosto Windows Home, priteisiant ieškovui 445,00 Eur dydžio kompensaciją. Nurodė, kad kompiuterį pirko atsakovei, ji nuo pirkimo momento asmeniškai naudojosi kompiuteriu, jį pasiėmė su savimi, kai išsikraustė iš šalių buto. Atsakovė su šiuo ieškovo reikalavimu nesutinka, nurodo, kad kompensacijos suma turėtų būti sumažinta atsižvelgiant į savalaikį nusidėvėjimą, taip pat nurodo, kad sutiktų grąžinti ieškovui kompiuterį, priteisiant jai iš ieškovo 445,00 Eur kompensaciją.

47. Pažymėtina, kad atsakovė neprieštaravo ieškovo nurodytiems argumentams, jog kompiuteris buvo pirktas šeimos lėšomis ir, kad tai yra jos asmeninis kompiuteris, kuriuo ji naudojasi individualiai. Taip pat pažymėtina, kad atsakovė nors nurodė, kad kompensacijos suma už atsakovei tenkantį kompiuterį turėtų būti mažinama, tačiau nepateikė jokių objektyvių duomenų, nurodančių jos manymu tikrą kompiuterio kainą, todėl šie atsakovės argumentai laikytini deklaratyviais, nepagrįstais jokiais įrodymais. Teismas, spręsdamas dėl kompiuterio įvertinimo, vadovaujasi vieninteliu byloje esančiu rašytiniais duomenimis pagrįstu ieškovo nurodomu įvertinimu – 890,00 Eur.

48. Teismas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė kompiuterį valdo asmeniškai nuo jo įsigijimo, kompiuteris buvo įgytas jos reikmėms, sprendžia, kad kompiuterio priteisimas ieškovui natūra būtų netikslingas ir neatitiktų protingumo kriterijaus, todėl ieškovo reikalavimas dėl kilnojamo turto – nešiojamo kompiuterio, padalinimo tenktintinas. Nešiojamas kompiuteris Dell Vosto Windows Home priteistinas atsakovei, priteisiant ieškovui 445,00 Eur dydžio kompensaciją.

49. Bylos duomenimis nustatyta, kad butas, esantis adresu, (duomenys neskelbtini), butas buvo įsigytas su Luminor Bank AS 2007 m. sausio 31 d. sudarius kreditavimo sutartį Nr. K-2303-2007-3 68 060,70 Eur sumai (tuo metu - 235 000,00 Lt). Galutinis kredito grąžinimo terminas – 2046 m. gruodžio mėn. 31 d. Negrąžinto kredito suma yra 14444,50 Eur. Butui yra įregistruota hipoteka. Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad minėtam butui yra įvykdytos renovacijos, dėl kurių su akcine bendrove (toliau ir AB) „Šiaulių bankas“ sudaryta daugiabučio namo kreditavimo sutartis Nr. DNKS-21-184704. Pagal šią sutartį minėtam šalių butui priskaičiuotas 14 073,58 Eur dydžio kreditorinis įsipareigojimas.

50. Ieškovas prašo po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo priteisti jam asmeninės nuosavybės teise ½ dalį atsakovei tenkančio buto adresu, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priteisiant iš ieškovo atsakovei kompensaciją už jam tenkančią buto dalį.

51. Ieškovo prašymas padalinti santuokoje įgytą butą, priteisiant jam ½ atsakovei priklausančią turto dalį, ir priteisiant atsakovei pinginę kompensaciją, lygią pusei turto vertės, atitinka CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygybės principą. Atsakovė su tokiu nekilojamojo turto padalinimo būdu sutinka, tačiau byloje kilo ginčas dėl atsakovei priteistinos piniginės kompensacijos dydžio. (CPK 178 straipsnis, CK 3.59, 3.117 straipsniai).

52. Atsakovė į bylą pateikė 2024 m. rugpjūčio 26 d. nekilnojamojo turto rinkos vertės ataskaitą, kurioje atlikus vertinimą priimta galutinė išvada, kad šalims priklausantis dviejų kambarių butas adresu, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra vertas 90600,00 Eur. Iš 2024 m. liepos 1 d. Valstybės įmonės (toliau ir VĮ) „Registrų Centras“ Vidutinės rinkos vertės paieškos apie šalims priklausantį butą nustatyta, kad išraše nurodoma vidutinė rinkos vertė yra 68900,00 Eur. Dėl didesnio negu 20000,00 Eur kainų skirtumo tarp nekilnojamojo turto rinkos vertinimo ataskaitos ir vidutinės rinkos vertės paieškoje pažymėtina, kad iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu, atsakovės pateiktos ataskaitos turinio ir pridėtų fotonuotraukų nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 26 d. nekilnojamojo turto rinkos vertės ataskaita įvertino šalių turto vertę pagal realią, faktinę turto būklę, kai butas jau buvo renovuotas. Kita vertus, VĮ „Registrų Centras“ Vidutinės rinkos vertės paieškoje pateikiama kaina nustatoma pagal prieinamus išviešintus duomenis, taikant masinį vertinimą. Kaip nustatyta teismo posėdžio metu, baigta renovacija nėra įregistruota, todėl nekilojamo turto reali vertė Vidutinės rinkos vertės paieškoje nurodoma žymiai mažesnė, nes namo renovacija ženkliai padidina realią turto vertę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovui sutinkant su atsakovės pateiktu turto įvertinimu, teismas konstatuoja, kad buto adresu, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))vidutinė rinkos vertė yra 90600,00 Eur.

53. Iš esmės ginčas dėl kompensacijos už buto dalį sumos kilo dėl ½ dalies paskolos pagal AB „Šiaulių bankas“ daugiabučio namo kreditavimo sutartį Nr. DNKS-21-184704 išminusavimo iš atsakovei priteistinos kompensacijos. Atsakovė nurodo, kad ji negauna naudos iš faktiškai renovacija pagerinto turto, todėl turto vertė neturėtų būti mažinama kreditoriniu įsipareigojimu, prisiimtu dėl renovacijos. Teismas su šiais atsakovės argumentais neturi pagrindo sutikti. Kaip nustatyta sprendimo 52 punkte, atsakovės pateiktas turto vertinimas atliktas renovacijos darbams jau pasibaigus, taigi, atsakovei priteisiant ½ dalį turto vertės pagal pačios atsakovės pateiktą turto vertinimą, atsakovė jau gauna naudą iš atliktos renovacijos dėl renovacijos sąlygoto reikšmingo buto kainos padidėjimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo principais, ieškovo prašymas priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise ½ dalį atsakovei tenkančio buto adresu, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priteisiant iš ieškovo atsakovei 31275,77 Eur kompensaciją už jam tenkančią buto dalį, tenkintinas. Kompensacija paskaičiuotina šia tvarka: iš pusės nekilnojamojo turto vertės (90600,00 Eur / 2 = 45 300,00) atėmus pusę kreditorinių įsipareigojimų likučio AS „Luminor Bank“ dėl buto įsigijimo (14444,50 Eur / 2 = 7 222,25 Eur) ir ½ dalį AB „Šiaulių bankas“ mokėtinų namo adresu, (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) išlaidų (dėl buto renovacijos) (14 073,58 Eur / 2 = 7 036,79 Eur).

54. Apibendrinant šalių turto padalijimo klausimą konstatuotina, jog turtas: transporto priemonė AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dviejų kambarių butas adresu, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priteistinas ieškovui asmeninės nuosavybės teise. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteistinas turtas: transporto priemonė VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nešiojamas kompiuteris Dell Vosto Windows Home. Atsakovei iš ieškovo priteistina 32395,96 Eur (31040,96 Eur + 2000,00 Eur – 445,00 Eur – 200,00 Eur) kompensacija už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

55. CK 3.118 straipsnio 1 dalies prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

56. Šalys pateikė duomenis apie kreditorinius įsipareigojimus kreditoriui „Luminor Bank“ AS pagal 2007 m. sausio 31 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2303-2007-3, 68060,70 Eur sumai (tuo metu - 235 000,00 Lt), dėl buto pirkimo ir AB „Šiaulių bankas“ pagal daugiabučio namo kreditavimo sutartį Nr. DNKS-21-184704, 14 073,58 Eur sumai dėl buto modernizavo. Nustatyta, kad kreditorinis įsipareigojimas „Luminor Bank“ AS yra solidari abiejų šalių prievolė.

57. Ieškovas teismo prašo nustatyti prievolių vykdymo tvarką, pagal kurią ieškovas asmeniškai moka kreditus kreditoriui Luminor Bank AS pagal 2007 m. sausio 31 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2303-2007-3, ir kreditoriui AB „Šiaulių bankas“ pagal 2021 m. gegužės 31 d. daugiabučio namo kreditavimo sutartį Nr. DNKS-21-184704, nekeičiant kreditoriaus Luminor Bank AS atžvilgiu solidaraus prievolės pobūdžio. Nenustatyta, kad trečiasis asmuo Luminor Bank AS prieštarautų ieškovo pageidaujamai prievolės vykdymo tvarkai.

58. Teismų praktikoje išaiškinta, kad bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui, arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys).

59. Atsižvelgiant į tai, kad butas, su kuriuo yra susiję dalintini kreditoriniai įsipareigojimai, po santuokos nutraukimo, priteisiant ieškovui ½ dalį atsakovei tenkančio buto, asmeninės nuosavybės teise natūra atitenka ieškovui, į tai, kad tarp šalių nėra ginčo ir nėra pareikštų kreditorių prieštaravimų, ieškovo reikalavimas dėl prievolių vykdymo po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo tenkintinas, nustatytina, kad ieškovas asmeniškai moka kreditą kreditoriui Luminor Bank AS pagal 2007 m. sausio 31 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2303-2007-3, nekeičiant solidaraus prievolės pobūdžio, ir moka kreditoriui AB „Šiaulių bankas“ pagal 2021 m. gegužės 31 d. daugiabučio namo kreditavimo sutartį Nr. DNKS-21-184704 namo atnaujinimo (modernizavimo) išlaidas.

Dėl įsiskolinimo už kredito ir komunalinių mokesčių mokėjimus

60. Ieškovas pareiškė reikalavimą dėl 181,37 įsiskolinimo priteisimo. Ieškovas nurodė, kad skolą sudaro ½ dalis atsakovės mokėtinų sumų už buto komunalinius mokesčius ir pagal kreditavimo sutartį kreditoriui Luminor Bank AS pagal 2007 m. sausio 31 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2303-2007-3. Ieškovas reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovė nustojo gyventi šalių bendrame bute nuo 2024 m. birželio mėn., tačiau ji, nepaisant to, kad faktiškai nesinaudojo nekilnojamuoju turtu, turėjo pareigą jį išlaikyti, mokant ½ dalį aktualių komunalinių mokesčių ir ½ kreditavimo sutarties, kurios pagrindu nupirktas butas, įmokų. Ieškovas sumokėjo visas įmokas, susijusias su turto išlaikymu, todėl reikalauja pusę išlaidų prisiteisti iš atsakovės. Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutinka, nurodydama, kad jai išsikrausčius iš buto santuoka jau buvo iširusi.

61. Ieškovas nurodo, kad įsiskolinimas susidarė nes ieškovas sumokėjo periodinius mokėjimus, susijusius su nekilnojamojo turto išlaikymu, t. y. mokėjo įmokas pagal kreditavimo sutartį, aktualius komunalinius mokesčius, susijusius su turto išlaikymu, nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. iki 2024 m. lapkričio mėn. Teismas sprendimo 17 punktu konstatavo, kad šalims santuokos apskaitos įrašo panaikinimas (santuokos nutraukimas) sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2024 m. birželio mėn. Atsižvelgiant į šią aplinkybę bei tai, kad po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovui visas butas atitenka asmeninės nuosavybės teise, ieškovo reikalavimas priteisti 181,37 Eur įsiskolinimą, susidariusį nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. iki 2024 m. lapkričio mėn., už buto išlaikymo prievolės nevykdymą, iš atsakovės atmestinas.

62. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog ieškovas vienas, pilna apimtimi valdo butą adresu, (duomenys neskelbtini), nuo to laiko, kai šalys nebetvarko bendro ūkio ir nebegyvena kartu. Iš bylos medžiagos nenustatyta, kad atsakovė nuo 2024 m. birželio mėn. naudojosi butu, taip pat nenustatyta, kad ji iš esmės būtų trukdžiusi ieškovui vienasmeniškai valdyti turtą, prieštaraudama ieškovui dėl turto valdymo ar kitaip jam priekaištaudama.

Dėl kitų ieškinio ir atsiliepimo argumentų

63. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

64. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad kiti ieškinio ir atsiliepimų į jį bei teismo posėdžio metu šalių ir jų atstovų išsakyti argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

65. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai tenkintiems reikalavimams. Nagrinėjamu atveju ieškovas civilinėje byloje pareiškė reikalavimus dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, turto padalinimo ir įsiskolinimo už kredito ir komunalinių mokesčių mokėjimus priteisimo. Ieškovo reikalavimai santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo ir turto padalinimo patenkinti, reikalavimas dėl įsiskolinimo už kredito ir komunalinių mokesčių mokėjimus priteisimo atmestas, o reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintas iš dalies. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, laikytina, jog patenkinta 71,44 proc. ieškinio reikalavimų.

66. Ieškovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 2 680,00 Eur išlaidų už advokatės teisinę pagalbą. Ieškovas taip pat sumokėjo 945,00 Eur žyminio mokesčio, tuo būdu ieškovas iš viso patyrė 3 625,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

67. Nagrinėjamu atveju patenkinta 71,44 proc. ieškiniu pareikštų reikalavimų, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 2 589,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.

68. Atsakovės išlaidos už advokato teisinę pagalbą, pagrįstos pateiktais rašytiniais įrodymais, sudaro 1500,00 Eur. Atitinkamai, teismui netenkinus 28,56 proc. ieškiniu pareikštų reikalavimų atsakovei iš ieškovo priteistina 428,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

69. Teisme procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatirta, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas valstybės naudai nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti ieškovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės I. P. (ikisantuokinė pavardė – P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų Romos katalikų bažnyčioje, ir (duomenys neskelbtini) įtrauktos į apskaitą Kretingos r. sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, apskaitos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustatant, kad santuokos apskaitos įrašo panaikinimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2024 m. birželio mėn.

Po santuokos nutraukimo ieškovui D. P. palikti turėtą pavardę – „P.“, atsakovei I. P. palikti santuokoje turėtą pavardę – „P.“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų dukters S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąja vietą su mama, atsakove I. P..

Nustatyti tokią ieškovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. P., a. k. (duomenys neskelbtini).

1. D. P. kas antrą savaitgalį, pasiima vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos šeštadienį, 10.00 val. ir grąžina vaikus į vaikų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18.00 val.;

2. D. P. turi teisę bendrauti su vaikais Saule ir Augustu dvi savaites per vaikų vasaros atostogas nepertraukiamai, konkretus bendravimo su vaikais laikas nustatomas šalių sutarimu likus mėnesiui iki vasaros atostogų pradžios;

3. D. P. savo bendravimo su vaikais metu turi teisę vaikus išsivežti į užsienį.

Priteisti iš ieškovo D. P., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 330,00 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. rugpjūčio 8 d.) iki vaikų S. ir A. pilnametystės, mokant už einamąjį mėnesį, pervedant pinigus į atsakovės sąskaitą, nustatant, kad išlaikymo dydis kasmet indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų S. P. ir A. P. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę I. P..

Priteisti ieškovui D. P. asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovei I. P. asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ,VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovei I. P. asmeninės nuosavybės teise nešiojamą kompiuterį Dell Vosto Windows Home.

Priteisti ieškovui D. P. asmeninės nuosavybės teise ½ dalį atsakovei tenkančio buto, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš ieškovo D. P. už ieškovui priteisto atsakovei tenkančio buto ½ dalį ir kito ieškovui tenkančio atsakovės turto dalį atsakovės I. P. naudai 32395,96 Eur (trisdešimt dviejų tūkstančių trijų šimtų devyniasdešimt penkių eurų 96 ct) piniginę kompensaciją.

Nustatyti prievolės „Luminor Bank“ AS, pagal 2007 m. sausio 31 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2303-2007-3 vykdymo tvarką, pagal kurią ieškovas D. P. asmeniškai savo lėšomis moka kreditoriui „Luminor Bank“ AS, nekeičiant solidaraus prievolės pobūdžio.

Nustatyti prievolės AB „Šiaulių bankas“ pagal 2021 m. gegužės 31 d. daugiabučio namo kreditavimo sutartį Nr. DNKS-21-184704 vykdymo tvarką, pagal kurią ieškovas D. P. asmeniškai savo lėšomis moka kreditoriui AB „Šiaulių bankas“ namo adresu, (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) išlaidas .

Priteisti iš atsakovės I. P. 2589,70 Eur (du tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo D. P. naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. P. 428,40 Eur (keturis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės I. P. naudai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį teismo sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą. Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo kopiją valstybės įmonei „Registrų centras“, akcinei bendrovei „Regitra“.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

TeisėjasPetras Mineikis