Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Prienų rajono savivaldybėje atstovei Jurgitai Drūlienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovui A. D., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Prienų rajono savivaldybėje, dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos ir priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė Vitalė D. A. apylinkės teismo Prienų rūmams pateiktu ieškiniu atsakovui A. D., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Prienų rajono savivaldybėje, dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos ir priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, prašo

1. pakeisti 2021 m. rugsėjo 6 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4834-800/2021 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas dalyje dėl išlaikymo dydžio ir priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą jo nepilnamečiui sūnui D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

1.1 pakeisti 2021 m. rugsėjo 6 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4834-800/2021 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku ir nustatyti atsakovui A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) taip:

1.1.1. tėvas turi teisę susitikti ir bendrauti su sūnumi kas antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį sūnų iš jo gyvenamosios vietos pasiimant penktadienį nuo 17.00 val. iki 18.00 val., o to nespėjus padaryti per šį laikotarpį, tėvas sūnų pasiima šeštadienį nuo 8.00 val. iki 9.00 val., sekmadienį vaiką į gyvenamąją vietą grąžina laikotarpyje nuo 17.00 val. iki 18.00 val.;

1.1.2. Šv. Kalėdų 2-ąją, ir Šv. Velykų 2-ąją dieną tėvas turi teisę pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinti vaiką atgal į gyvenamąją vietą pagal tėvų susitarimą;

1.1.3. jeigu tėvas jam šioje bendravimo tvarkoje numatytu metu neturi galimybių su sūnumi bendrauti (pvz. tėvo liga, darbo grafikas), apie tai praneša sūnaus motinai telefonu ne vėliau kaip prieš 24 val. iki atitinkamo vaiko paėmimo laiko;

1.1.4. išreikalauti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) duomenis jo pajamas ir turimą turtą;

1.2. priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylos vedimo, teismo pašto išlaidas ir advokato padėjėjos antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovas sūnui teismo priteistą išlaikymą teikia, atsižvelgiant į indeksaciją, pastaruoju metu pervedant 243,00 Eur už mėnesį, tačiau jokiu kitu būdu atsakovas prie sūnaus išlaikymo, auklėjimo ar ugdymo neprisideda. Su sūnumi bendrauja tik kas antrą savaitgalį, dėl vaiko pasiėmimo ir grąžinimo kyla konfliktai. Nuo to laiko, kai Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai nutartimi nustatė atsakovui teikti nepilnamečiui vaikui D. D. 200,00 Eur išlaikymą, praėjo beveik 2-eji metai, sūnus tapo paaugo, pradėjo lankyti mokyklą. To pasėkoje iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai, t. y. jie ženkliai išaugo. 2022 m. vasario 24 d. Rusijos sukeltas karas Ukrainoje bei neapibrėžtumas dėl jo padarė daug neigiamos įtakos Lietuvos ir visos Europos ekonomikai. Ženkliai išaugo prekių ir paslaugų kainos, ko pasėkoje ženkliai išaugo gyvenamojo būsto išlaikymo kaštai, žymiai padidėjo maisto ir kitų kasdienio vartojimo prekių ir paslaugų kainos. Nuo (duomenys neskelbtini) sūnus pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) progimnaziją, todėl prisidėjo papildomos išlaidos tinkamam ugdymo procesui užtikrinti. Tinkamoms sūnaus mokymosi sąlygoms užtikrinti, sūnui reikalinga turėti kompiuterį, tinkamą stalą bei kėdę, tinkamą lovą poilsiui. Tėvams tenka pareiga užtikrinti vaiko pilnavertę mitybą, sezoną atitinkančią aprangą ir avalynę, rūpintis sveikata, tame tarpe ir sūnui reikalingomis odontologo paslaugomis. Sūnus nori lankyti būrelius, bet iš tokio nedidelio atsakovo teikiamo išlaikymo, ieškovė neišgali sūnaus išleisti į jokį būrelį. Nors įstatyme įtvirtintas tėvų lygybės principas reiškia, kad abu tėvai turi rūpintis tinkamu nepilnamečio vaiko išlaikymu, pastaruoju metu ieškovei tenka sūnaus išlaikymui skirti žymiai daugiau nei, kad skiria atsakovas. Ieškovė pateikia detaliau išdėstytus sūnaus poreikius ir jiems patenkinti reikalingas išlaidas: išlaidos maistui – po 7,00 Eur per dieną, 7,00 eurai x 30 d. = 210,00 Eur per mėnesį; išlaidos – drabužiams, avalynei: striukės, megztiniai, kelnės, marškinėliai, kepurės, pirštinės, sezoninė avalynė, kojinės, apatinis trikotažas, sportinė apranga ir kt. vidutiniškai per mėnesį – 80,00 Eur; išlaidos buitinėms ir higienos prekėms: muilas, šampūnas, dantų pasta ir šepetėlis, skalbimo milteliai ir kitos asmens higienos priemonės, vidutiniškai per mėnesį – 25,00 Eur; būsto nuomos mokestis – 60,00 Eur; išlaidos būstui išlaikyti, t. y. elektra, dujos, vanduo, atliekų surinkimo mokestis, šildymas, telefonas, internetas, vidutiniškai 70,00 Eur per mėnesį, išlaidos gydymosi: vaistai, vitaminai, maisto papildai, odontologo paslaugos ir kt., vidutiniškai per mėnesį – 50,00 Eur; išlaidos mokymuisi ir užklasinei veiklai: uniforma, sąsiuviniai, pratybų sąsiuviniai, rašymo, piešimo priemonės, kuprinė, sportinė apranga ir pan., vidutiniškai 70,00 Eur per mėnesį; kirpėjo paslaugos – 10,00 Eur; išlaidos susisiekimui (degalai) – 30 Eur; kišenpinigiai – 2,00 eurai per dieną, 2 eurai x 30 d. = 60,00 Eur per mėnesį, kitos nenumatytos išlaidos: mokyklinės ekskursijos ar piniginės rinkliavos bendriesiems mokyklos reikalams, avalynės ar drabužių taisymui, kino ar teatro bilietui, žaislams, knygelėms, atostogoms ir pan., vidutiniškai 50,00 Eur per mėnesį. Taigi, sūnaus išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikalinga skirti 715,00 Eur. Ieškovė viena tokio išlaikymo teikti neišgali. Nors dirba (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovės darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra apie 600-700 Eur per mėnesį. Už du vaikus ieškovei mokama socialinė vaiko išmoka 272,44 Eur. Ieškovė suteikia jos ir atsakovo sūnui D. D. gyvenamąją vietą, viena jį auklėja, prižiūri, rūpinasi jo sveikta, ugdymu, išlaikymu ir visais kitais poreikiais, tačiau šias pareigas privalo vykdyti abu tėvai. Ieškovės sunkią materialinę padėtį patvirtina tai, kad jai šioje byloje teikiama valstybės garantuojama ir 50 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba. Pateikiama VĮ Registrų centro pažyma patvirtina, kad ieškovė yra įgijusi dalį sodybos paveldėjimo teisės pagrindais, kurioje gyvena jos motina. Jokio kito nekilnojamojo turto ieškovė neturi. Po ieškovės su atsakovu santuokos nutraukimo ieškovė su sūnumi gyvena nuomojamame kaimo name. Ieškovė nėra sukaupusi jokių santaupų, nors visą laiką dirbo. Ieškovė yra įgijusi 19-kos metų senumo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris jau nedraudžiamas ir viešajame eisme nedalyvauja. Taip pat ieškovė yra įgijusi (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 18- kos metų senumo, kurį dažniau tenka remontuoti, nei su juo važiuoti. Ieškovė taip pat turi dar pasirūpinti kito savo nepilnamečio vaiko E. M., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymu. Dukros tėvas išlaikymo neteikia, už jį šią pareigą vykdo valstybė kas mėnesį mokėdama 88,20 Eur išmoką. Ieškovės turimais duomenimis, atsakovas neseniai pakeitė darbo vietą, todėl tikėtina, kad padidėjo jo darbo užmokestis. Taip pat atsakovas turi sodybą ir transporto priemonę. Atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas, įgijęs profesiją ir darbinės patirties, kitos šeimos ir vaikų ar kitų išlaikytinių neturi, todėl turi visas sąlygas dirbti papildomą darbą, viršvalandžius ar ieškoti geriau apmokamo darbo ir tokiu būdu gerinti savo finansinę padėtį bei teikti sūnui reikalingą išlaikymą. Tuo tarpu ieškovei vienai besirūpinant dviejų nepilnamečių vaikų auklėjimu ir ugdymu, papildomo ar žymaus viršvalandinio darbo dirbti nėra galimybės. Ieškovei vienai tenka pareiga pagaminti vaikams valgyti, pasirūpinti reikiamais produktais, dviejų vaikų apranga ir avalyne bei mokymosi priemonėmis, padėti atlikti ugdymo įstaigoje užduotas užduotis, pasirūpinti jų turiningu laisvalaikiu. Tuo pagrindu teismo prašytina priteistą nepilnamečio vaiko išlaikymą padidinti ir iš atsakovo nepilnamečio mūsų vaiko D. D. išlaikymui priteisti po 300,00 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovė taip pat prie sūnaus išlaikymo prisidės tokiu pat išlaikymo dydžiu ir toliau suteiks sūnui tinkamą gyvenamąją vietą, o ištikus nenumatytoms aplinkybėms, prisidės ir didesne išlaikymo dalimi. Prie tėvų sūnui teikiamo išlaikymo pridėjus dar savivaldybės skiriamą vaiko socialinę išmoką nepilnamečio sūnaus D. D. poreikiais bus pasirūpinta tinkamai ir vaikas galės augti kaip pilnavertė asmenybė. Paminėtina, kad nepilnametis vaikas D. D. yra pradinės mokyklos mokinys, mokosi pažangiai, jo vienintelis pragyvenimo šaltinis yra tėvų teikiamas išlaikymas ir jis turi būti tokio dydžio, kad būtų užtikrinti nepilnamečio vaiko interesai. Pastaruoju metu atsakovas nesilaiko teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos ir kas antrą penktadienį sūnų turėdamas pasiimti nuo 17.00 val., to nepadaro. Neretai apie atvykimą praneša vos prieš 20 minučių, ir atvyksta bet kurią jam patogią valandą po 17.00 val., todėl ieškovė nespėja sūnaus tinkamai suruošti, o sūnus tėvo jau nuo 17.00 val. laukia. Su laiku paaiškėjo, kad sūnaus grąžinimas po bendravimo su tėvu sekmadienį 20.00 val. yra pernelyg vėlus. Vaikas nespėja tinkamai pasirengti pirmadienio pamokomis, vėlai susiruošia miegoti ir dėl to pirmadienį išvyksta į mokyklą nepailsėjęs. Dėl šių priežasčių teismo prašytina pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktą ir nustatyti tokią atsakovo su nepilnamečiu sūnumi D. D. bendravimo tvarką: tėvas turi teisę susitikti ir bendrauti su sūnumi kas antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį sūnų iš jo gyvenamosios vietos pasiimant penktadienį nuo 17.00 val. iki 18.00 val., o to nespėjus padaryti per šį laikotarpį, tėvas sūnų pasiima šeštadienį nuo 8.00 val. iki 9.00 val., sekmadienį vaiką į gyvenamąją vietą tėvas grąžina laikotarpyje nuo 17.00 val. iki 18.00 val.; Šv. Kalėdų 2-ąją, ir Šv. Velykų 2-ąją dieną tėvas turi teisę pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinti vaiką atgalį į gyvenamąją vietą pagal tėvų susitarimą; jeigu tėvas jam šioje bendravimo tvarkoje numatytu metu neturi galimybių su sūnumi bendrauti (pvz. tėvo liga, darbo grafikas), apie tai praneša sūnaus motinai telefonu ne vėliau kaip prieš 24 val. iki atitinkamo vaiko paėmimo laiko. Nuo 2020 m. sausio 1 d. šeimos ginčuose privaloma valstybės užtikrinama neteisminė mediacija, todėl ieškovė kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių dėl privalomosios mediacijos vykdymo. Deja, kilusio ginčo išspręsti mediacijos procese nepavyko.

Teismo posėdyje ieškovė V. D. nurodė, jog palaiko ieškinį pilna apimtimi, kad išlaidos ieškinyje pateiktos tiksliai. Su atsakovu nepavyksta taikai susitarti dėl bendravimo tvarkos. Mano, kad sekmadienį pirmiau sulygtas grąžinimo laikais yra per vėlus vaikui, nes reikia pasiruošti miegui, pamokų ruošai. Norėtų, kad tėvas sūnų grąžintų sekmadienį ne 20 val., o bent jau 18 val., sūnus irgi norėtų anksčiau grįžti mokslo metų laiku, o vasarą galėtų likti taip, kaip dabar yra numatyta bendravimo tvarkoje. Dėl vaiko pasiėmimo, kad kuo mažiau įtampos būtų, viskas dabar jau susireguliavo, atsakovas pasiima sūnų penktadienį 17.30 – 18 val. Dėl didesnio išlaikymo nurodė, kad kainos kinta, sūnaus poreikiai auga, ieškovės atlygis 660,00-700,00 Eur į rankas siekia, bet o, ji gauna dar 272,00 Eur išmoką už du vaikus, šalių sūnui tenkanti suma yra 136,00 Eur. Ieškovė sveika, neįgalumo neturi, turi automobilį, su kuriuo važiuoja į darbą, gavo palikimą (duomenys neskelbtini), abu su broliu paveldėjo, tenai mama gyvena. Paaiškino, kad pati būstą nuomojasi, nuoma atsieina 180,00 Eur per mėnesį. Nurodė, kad nemokamus pietus mokykloje sūnus gauna, bet, kadangi vaikas nuo 8 val. iki 17 val. būna mokykloje, ji įdeda dar pavakarių, grynų pinigų, kadangi antrokas, neduoda. Ieškovė maistui skiria apie 70,00 Eur, avalynei po 70,00 Eur per mėnesį, dantų taisymas privačiai 30,00 Eur, ištraukimas 20,00 Eur kainuoja. Vaikas dažnai serga peršalimo ligomis, tuo tarpu kompensuojami tik antibiotikai, sirgo vėjaraupiais, odos gydymui pirko vaistus, turi niežus vaikas, apsigydo ir vėl kartojasi, tepalo tūtelė 10,00 Eur kainuoja, rugsėjo mėnesį, kad pasiruošti mokyklai, 70,00 Eur pratybos kainavo, kuprinę, rūbus supirko. Paaiškino, kad ima išlaikymo sumos vidurkį, paskaičiuotą ką išleidžia per metus, sūnus mokosi groti (duomenys neskelbtini), groja fortefijonu ir dainuoja. Mėnesiui kainuoja 15,00 Eur. Dėl vaiko ligos tenka kartais imti nedarbingumo pažymėjimą, todėl pati gauna mažesnį atlygį, nes Sodra mažiau moka dėl nedarbingumo. Sutinka, kad kai vaikas būna pas tėvą, jis kai ką nuperka, bet visa tai pasilieka pas save, tenai turi ir elektrinį grojimo prietaisą nupirkęs, telefono kortelę vaikui ji papildo už 5,00 Eur. Sūnų į mokyklą veža pati, nes atstumas yra 7-8 km., o mokyklinis autobusiukas, pasak ieškovės, per anksti važiuoja. Tai jai nekainuoja, nes sutampa su pačios darbo laiku, dirba slenkančiu grafiku. Indeksuota tėvo teikiamo išlaikymo suma šiuo metu sudaro 243,50 Eur, kai sirgo vėjaraupiais tėvas pervedė papildomai 270,00 Eur. Vaikui ji išleidžia 200-250 Eur, pagal nustatytą tvarką atsakovas per mėnesį pas save pasiima 4-5 dienas. Tikslinga būtų koreguoti bendravimo laiką, kad parvežtų anksčiau, tai yra svarbu žiemos, mokslo metų laiku, o vasarą ir atostogų metu galėtų likti taip, kaip yra.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokato padėjėja Monika Šereikienė nurodė, kad palaiko atstovaujamosios poziciją ir jai pritaria. Prašo tenkinti ieškinį. Nurodė, kad minimali alga nuo kitų metų turėtų siekti 709,00 Eur į rankas, kurią padalijus pusiau būtų apie 350,00 Eur ir 136,00 Eur vaiko pinigai sudarytų iš viso sudarytų 586,00 Eur šalių sūnaus išlaikymui. Tai be kažkokių prabangos ar kitų nebūtinų prekių, tiesiog normali išlaikymui skirta suma, juolab, kad kitąmet didės degalų, paslaugų kainos. Sutinka, kad vasaros metu vaikas gali grįžti namo 20 val., reikia atsižvelgti į vaiko poreikius ir jo interesą.

Atsakovas A. D. ieškinio dalyje dėl išlaikymo sumos iki 300,00 Eur padidinimo nesutinka. Atsakovas A. D. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad nepilnamečio sūnaus poreikiai pasikeitė tiek, kad būtų galima pakeisti priteisto išlaikymo dydį. Atsakovės gaunamos pajamos yra didesnės už atsakovo gaunamas pajamas. Sutinkamai su CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo principu, didesnes pajamas gaunantis vienas iš tėvų turi prisiimti didesnę dalį išlaidų reikalingų nepilnamečiam vaikui išlaikyti. Atsakovas reguliariai teikia išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui, nevengia atlikti pareigos išlaikyti savo nepilnametį sūnų, numatytos įstatyme. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausio Teismo praktiką teismas neturi pagrindo priteisti vaiko išlaikymui (tad ir kokie būtų vaiko poreikiai) daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Jei ieškovei sunku išlaikyti nepilnametį sūnų, atsakovas siūlo jai spręsti klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, gyventi su atsakovu A. D.. Nesutinka dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos pakeitimo, atsakovas visada sūnų pasiimdavo laiku ir jį pristatydavo laiku, tik motina kartais neišleisdavo, susirgus sūnui atsakovas vasario mėnesį jį slaugė, turėjo nedarbingumo lapelį. Tad nesutinka, kad būtų pakeista bendravimo su vaiku tvarka. Atsakovas pažymi, kad ieškovės nurodyta aplinkybė kad padidėjo atsakovo atlyginimas neatitinka realios situacijos. Atsakovas šioje darbovietėje uždirba apie 900,00 Eur. Taip pat nori atkreipti dėmesį, kad ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį yra 600,00-700,00 Eur darbo užmokestis, 272,44 Eur socialinė vaiko pašalpa ir 88,20 Eur dukros išlaikymas ir 243,50 Eur gaunamas sūnaus išlaikymas iš atsakovo. Tuo tarpu, atsakovo vidutinės pajamos per mėnesį, atskaičius mokesčius valstybei, sudaro tik apie 900,00 Eur, t. y. mažiau nei ieškovės. Atsakovas turi nekilnojamojo turto, tačiau jo turi ir ieškovė, kurį įvertinus nebūtų galima teigti, kad atsakovo turtinė padėtis esmingai pasikeitė, jog būtų pagrindu padidinti jau priteisto išlaikymo dydį. Atsakovui kas mėnesį pragyventi lieka tik apie 650,00 Eur. Atsakovas sumoka visus mokesčius kurie sudaro apie 200,00 eurų, kuro įsigijimas transporto priemonei nuvykti ir grįžti atgal (40 km. kiekvieną dieną), kuras namui šildyti, taip degalai vaiko pasiėmimui ir pristatymui motinai (56 km. vieną kartą). Atsakovui pragyvenimui į mėnesį lieka iki 400,00 Eur. Patenkinus ieškovės reiškiamus reikalavimus, ieškovui neliktų piniginių lėšų net maisto produktams nusipirkti.

Teismo posėdyje atsakovas nurodė, jog dirba savivarčio vairuotoju, jo gaunamos pajamos yra apie 900,00 Eur, sutiktų mokėti nuo 250,00 Eur iki protingos sumos, prideda 10-25 Eur, sumokėjo 270,00 Eur už vaistus. Nesutinka su ieškiniu dėl vaiko pasiėmimo ir pristatymo aplinkybių, nori, kad bendravimo tvarka liktų nekeista, nors iš esmės nesutarimas tarp tėvų yra tik dėl kelių valandų. Prašomos pakeistos sumos negali mokėti, nes neturi iš ko. Mano, kad užtenka tiek, kiek gauna: iš valstybės vaiko pinigai + 243,00 Eur šiuo metu jo teikiamas išlaikymas + 243,00 Eur (iš antros buvusios pusės), iš viso gaunasi apie 600,00 Eur. Jei pakeltų išlaikymą iki 300,00 Eur, kylant infliacijai faktiškai jau gautųsi 350,00 Eur. Paaiškino, kad žiemą užsidarė darbai, gauna minimalią algą. Kuomet motina, atsakovui pasiėmus vaiką, šį aprengia per silpnai, tenka nupirkti savo rūbus, kad vaikas nesušaltų, kad abu galėtų pramogauti, pabūti lauke, leisti laisvalaikį, vykti į svečius. Tie rūbeliai lieka pas atsakovą kitam kartui atvykus sūnui pas jį apsirengti, kita vertus, ieškovė kritikuoja jo nupirktus daiktus, basutes, kelnes, neleidžia jų dėvėti vaikui. Pirko striukę vaikui, guminius batus, maudymosi rūbus, tapkes, apatinius rūbus. Atostogas su sūnumi leido laiką (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad turi nuosavą būstą, kurį šildo malkomis, sezonui kainuoja 600,00-700,00 Eur, turi automobilį asmeninių poreikių tenkinimui. Turi sveikatos problemų, vargina aukštas kraujospūdis, vartoja vaistus, tačiau dirba, neįgalumo neturi. Paaiškino, kad apdraudžia sūnų kasmet nuo nelaimingų atsitikimų, moka po 80,00 Eur, nes ieškovė, pašlijus tarpusavio santykiams, tęsti šią pareigą atsisakė, taip pat vaikui kišenpinigių duoda. Sutinka, kad mokslo metų laiku galima grąžinti sūnų anksčiau, o vasarą norėtų palikti tą patį laiką, dėl Šv. Kalėdų, Naujų metų sutinka, bet turėtų būti paeiliui. Per mėnesį sūnus pas jį praleidžia 6-5 dienas, todėl vaiko daiktai ir lieka pas atsakovą. Jo pajamos yra pakankamos elementarių poreikių tenkinimui, gyvena nuo algos iki algos, perka maistą, kurį sūnus mėgsta, kurą pilasi, į darbą kasdien tenka vykti 40 km, nuperka sūnui vaistų nuo slogos, kosulio, temperatūros ar pan., perka vitaminų, pas jį vaikas turi mobilųjį telefoną, kurį pats nupirko, nes ieškovė neleidžia vaikui turimu naudotis. Jo ir sūnaus tarpusavio santykiai geri, vaikais kartais nenori grįžti pas motiną, tenka net institucijoms įsikišti.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas V. A. nurodė, jog pritaria atsakovo išsakytai pozicijai. Atsakovas nuo š. m. kovo 4 d. moka po 243,50 Eur išlaikymo sūnui, jis išlaikymą teikia laiku, reguliariai, nesišalina nuo pareigos auklėti vaiką, teikia papildomai lėšų, perka vaistus ir kitus reikalingus sūnui daiktus laiku, galėtų mokėti ne daugiau nei 250,00 Eur išlaikymą, kadangi uždirba 800,00-900,00 Eur, darbas sezoninis, žiemą būna prastovos, turi sodybą, kurią reikia išlaikyti ir prižiūrėtu, kuras būtinas vykti į darbą, dėl turimų sveikatos problemų ribotos galimybės dirbti papildomai.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė išvadą dėl ginčo, kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, įstatyme įtvirtintas nuostatas, Tarnybos Skyrius daro išvadą, kad iš atsakovo prašoma priteisti išlaikymo nepilnamečiui sūnui D. D. suma po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę, neprieštarauja nepilnamečio D. D. interesams, tačiau konkreti išlaikymo suma turėtų būti nustatyta įvertinus abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą ir konkrečius nepilnamečio vaiko poreikius. Tarnybos skyrius mano, kad ieškovės prašoma pakeisti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka (iš esmės dėl šalių tarpusavio nesutarimų sutrumpinant vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu laiką), nenustačius pagrindo riboti atsakovo bendravimą su vaiku, siekiant visapusiško vaiko interesų užtikrinimo, neturėtų būti apsiribojama šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytais atitinkamų bendravimo su vaiku tvarkos punktų keitimo siūlymais, o turi būti siekiama, kad pakeista bendravimo tvarka būtų maksimaliai išlaikyta anksčiau nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi trukmė ir intensyvumas, o siekiant pakeisti vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarką, tikslinga įtvirtinti papildomas, vaiko interesams neprieštaraujančias, bendravimo su tėvu galimybes. Atkreiptinas dėmesys, kad geriausius vaiko interesus paprastai atitinka maksimalus bendravimas su skyriumi gyvenančiu tėvu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šalių sūnus yra beveik aštuonerių metų amžiaus. Tokio amžiaus vaikai gyvena pagal nusistovėjusį dienos režimą (miego, valgymo, poilsio ir panašiai), užtikrinantį jų gerovę, fizinę ir psichinę sveikatą. Šiuo metu nustatyta vaiko bendravimo su

skyriumi gyvenančiu tėvu tvarka, kai vaikas grąžinamas į savo gyvenamąją vietą sekmadienį 20 val., vertinant tai, kad pagal jo dienos režimą vaikas mokslo metų laikotarpiu pradeda ruoštis miegui nuo 20.30 val. ir gulasi nuo 21.00 val., gali sutrikdyti vaiko nusistovėjusį dienos režimą, pasirengimą mokyklai, būtų žalingas tiek fizinei, tiek psichinei vaiko sveikatai, o tokia situacija neatitiktų vaiko interesų. Juo labiau, kad pats vaikas susitikimo su Tarnybos skyriaus atstove metu nurodė, kad žiemą, kai tėtis parveža namo vėlai, jaučiasi blogai, nes nepailsi per naktį. Jeigu tėtis parvežtų anksčiau, tada anksčiau galėtų atsigulti, nes kitaip labai sunku ryte atsikelti. Taigi, dėl nepilnamečio vaiko grąžinimo į jo gyvenamąją vietą sekmadieniais (vaiko mokslo metų laikotarpiu) šalys turėtų bendradarbiauti ir siekti susitarti dėl tokio vaiko grąžinimo į jo gyvenamąją vietą laiko, kuris nepažeistų vaiko dienos režimo.

Teismo posėdyje institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Jurgita Drūlienė nurodė, kad palaiko pateiktą (duomenys neskelbtini) išvadą. Šalių sūnus sakė, kad mama pykstasi su tėčiu, dėl ko jis jaučiasi blogai, tikslu išvengti konfliktinių santykių, vertinant tai, kad siūloma bendravimo tvarka neprieštarauja ir atitinka vaiko interesus, ji yra maksimaliai artima senajai tvarkai, siekiant, kad vaikas galėtų grįžti anksčiau ir pailsėti, pasiruošti į mokyklą, pritaria jos pakeitimui, tuo tarpu vasaros metu, vertinant tai, kad vaiko ryšys su tėvu artimas, aplinka, esanti pas tėvą, atliepia vaiko interesus ir poreikius, neprieštarauja šalių sutarimui likusioje dalyje dėl bendravimo tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, išnagrinėjęs bylą nustatė, kad D. D., gimęs (duomenys neskelbtini), yra A. D. ir V. D. sūnus. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-4834-800/221, buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka bendru šalių sutarimu, patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią A. D. įsipareigojo mokėti nepilnamečio vaiko: (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus D. D. išlaikymui po 200,00 Eur periodinių išmokų kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, šias lėšas perduodant uzufrukto teise valdyti vaiko motinai V. D.. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti 2021 m. rugsėjo 6 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4834-800/2021 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas dalyje dėl išlaikymo dydžio ir priteisti iš atsakovo A. D. išlaikymą jo nepilnamečiui sūnui D. D. po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę Vitalę D. P. didesnį išlaikymą nepilnamečiams vaikams ieškovė iš esmės motyvuoja tuo, nuo to laiko kai Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai nutartimi nustatė atsakovui teikti nepilnamečiui vaikui D. D. 200,00 Eur išlaikymą, praėjo beveik 2-eji metai. Sūnus tapo paaugo, pradėjo lankyti mokyklą. To pasėkoje iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai, t. y. jie ženkliai išaugo. 2022 m. vasario 24 d. Rusijos sukeltas karas Ukrainoje bei neapibrėžtumas dėl jo padarė daug neigiamos įtakos Lietuvos ir visos Europos ekonomikai. Ženkliai išaugo prekių ir paslaugų kainos, ko pasėkoje ženkliai išaugo gyvenamojo būsto išlaikymo kaštai, žymiai padidėjo maisto ir kitų kasdienio vartojimo prekių ir paslaugų kainos. Atsakovas, kaip nustatyta bylos duomenimis su ieškiniu sutinka iš dalies, sutikdamas praėjus dvejiems metams po ankstesnio teismo procesinio sprendimo padidinti išlaikymą iki 250,00 Eur sumos, likusioje dalyje ieškinį prašo atmesti, motyvuodamas šalių apylyge finansine padėtimi, gaunama ieškovės išmoka už vaikus, ne tiek ženkliai kaip, kad nurodo ieškovė, padidėjusiais sūnaus poreikiais bei ta aplinkybe, kad jis nevengia teismo nustatytos esamos bendravimo su vaiku tvarkos, sūnus pas jį praleidžia dalį kiekvieno mėnesio dienų, yra atsakovo tomis dieniomis, nepaisant jo mokamo ieškovei išlaikymo, maitinamas, rengiamas, lavinamas, tenkinami laisvalaikio poreikiai, pramogaujama su sūnumi, kam taip pat reikalingos papildomai lėšos, be to atsakovas tęsia, pašlijus šalių santykiams ir nesutikus ieškovei savo sąskaita apdrausti sūnaus, sūnaus draudimo nuo nelaimingų atsitikimų mokėjimą, kas kasmet sudaro apie 80,00 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Teismo sprendimu išlaikymo prievolė ir jos dydis gali būti nustatomi dviem atvejais: pirma, kai, tėvams nesusitariant, teismas pagal byloje surinktus duomenis nustato priteistino išlaikymo dydį (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnis; kt.); antra, kai teismas sprendimu patvirtina šalių gera valia pasirašytą susitarimą dėl vaikų išlaikymo dydžio ir formos (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.64 straipsnio 2 dalis). Ir vienu, ir kitu atveju teismo sprendimas turi vienodą teisinę galią, t. y. juo nustatyta išlaikymo prievolė yra privaloma ir turi būti vykdoma (CPK 18 straipsnis).

Nustatant, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, ir sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

CK 3.201 straipsnis reglamentuoja jau priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Taigi teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 24 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus nuo (duomenys neskelbtini) D. D. lanko (duomenys neskelbtini) progimnaziją, (duomenys neskelbtini) duomenimis lankė (duomenys neskelbtini), mokiniui skirta socialinė parama – nemokamas maitinimas. Į ugdymo įstaigą šalių sūnus gabenamas ne mokykliniu autobusiuku, kuris kursuoja pagal grafiką, o ieškovės vairuojamu automobiliu šiai pačiai vykstant į darbą, dėl ko papildomai išlaidų nepatiriama. Už vaiko ugdymą papildomai tenka sumokėti 15,00 Eur, kitų ekstraordinarių poreikių šalių sūnus neturi, diagnozuotų ligų, kurios nuolat reikalautų papildomų didesnių išlaidų nei , kad būtina įprastai, bylos duomenimis nėra, atsakovas, ko neginčijo ieškovė, būnant sūnui pas jį, vaiką maitina, rengia, savo lėšomis nupirko telefoną, muzikos instrumentą, nemenka pinigų suma prisidėjo sergant vaikui ir kt.

Šiuo atveju teismas konstatuoja, jog nereikia įrodinėti, jog augantiems nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, drabužiai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiui, tačiau išlaidos tokiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodė išlaikymo išlaidų detalizaciją, pagal kurią nepilnamečio sūnaus D. D. tinkamą poreikių užtikrinimą sudaro 715,00 Eur suma per mėnesį, vis tik, teismas pažymi, kad ieškovė nurodydama detalizacijoje 60,00 Eur per mėnesį kišenpinigių sumą, teismo posėdyje tvirtino jų neduodanti sūnui dėl mažo amžiaus, taip pat, teismo vertinimu, padidintos ieškovės nurodomos 70,00 Eur išlaidos būstui išlaikyti, t. y. elektra, dujos, vanduo, atliekų surinkimo mokestis, šildymas, telefonas, internetas, kurios tenka ne vien šalių nepilnamečiui vaikui, bet ir kitiems šeimos nariams, taip pat išlaidos susisiekimui (degalai), nurodyti 30,00 Eur sumoje, nėra priskirtinai išimtinai nepilnamečio vaiko poreikiams užtikrinti, nes tokios išlaidos tenka pačiai ieškovei vykti į darbo vietą ir atgal į namus, o taip pat, teismo vertinimu, šiek tiek padidintos išlaidos, nurodytos mokyklos reikmėms, apavui ir pan., su kuo sutiko pati ieškovė, atsižvelgiant ir į atsakovo nuperkamus rūbus bei kitus daiktus, skirtus išimtinai šalių sūnaus poreikių užtikrinimui.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pagal CK 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė, prašydama padidinti teismo procesiniu sprendimu priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui, ieškinio reikalavimą visų pirma grindžia iš esmės pasikeitusiais vaiko poreikiais, susijusiais su sūnaus amžiumi, taip pat, jog sūnus pradėjo lankyti mokyklą, be to jis papildomai ugdomas (duomenys neskelbtini), kas reikalauja papildomų išlaidų, pasikeitusia šalies ekonomine padėtimi, taip pat neva tai padidėjusiu atsakovo atlygiu. Dėl paminėto ieškovė jokių įrodymų nepateikė, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas bylos nagrinėjimo metu. Ieškovė nurodo, kad priteisto iš atsakovo išlaikymo sūnui norėtųsi didesnio. Iš (duomenys neskelbtini) pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad ieškovė dirba uždaroje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), už (duomenys neskelbtini) – 622,82 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius, už (duomenys neskelbtini) gavo 629,79 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius, už (duomenys neskelbtini) gavo 668,04 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius, už (duomenys neskelbtini) gavo 664,96 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius, už (duomenys neskelbtini) gavo 644,73 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius, už (duomenys neskelbtini) gavo 645,04 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius, už (duomenys neskelbtini) gavo 687,91 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius, už (duomenys neskelbtini) gavo 341,17 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius, už (duomenys neskelbtini) gavo 706,34 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius, už (duomenys neskelbtini) gavo 677,90 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius, už (duomenys neskelbtini) gavo 706,68 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog turi du automobilius – (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris jau nedraudžiamas ir viešajame eisme nedalyvauja. Taip pat ieškovė yra įgijusi (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Ieškovė turi paveldėto turto, kuriame gyvena jos motina, kitame rajone, tačiau su sūnumi ji gyvena nuomojamame būste. Iš pateiktų ieškovės banko sąskaitų išrašų matyti, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybė mokama socialines išmokas vaikui – 272,44 Eur/mėn. VSDFV valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis ieškovės dukrai E. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), kurios tėvu nėra atsakovas, mokama 88,20 Eur/mėn. išmoka.

Iš (duomenys neskelbtini) pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad atsakovas dirba uždaroje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), už (duomenys neskelbtini) gavo 986,56 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius, už (duomenys neskelbtini) gavo 907,60 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius, už (duomenys neskelbtini) gavo 973,52 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius. Pasak atsakovo, jo gaunamas darbo užmokestis ne sezono metu siekia ne nurodytą, o minimalios algos dydį. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog turi nuosavą būstą, taip pat turi automobilį, kuriuo tenka vykti kasdien į darbą apie 40 km. atstumu, kito brangaus turto ir santaupų neturi.

Bylos duomenimis po D. D. priteisto išlaikymo praėjus daugiau nei dvejiems metams natūralu, kad pasikeitė ekonominė situacija, pabrango maisto produktai, komunalinės paslaugos, išaugo mokesčiai ir kita, nepilnamečiui sūnui augant natūraliai padidėjo jam išlaikyti reikalingų lėšų suma ne tik maistui, bet ir drabužiams, apavui, mokyklinėms reikmėms, todėl teismas sprendžia, kad šalių santuokos nutraukimo byloje priteistas nepilnamečiui sūnui iš atsakovo išlaikymas po 200,00 Eur kas mėnesį, yra per mažas būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti, todėl vien dėl šios aplinkybės yra pagrindas spręsti išlaikymo padidinimo klausimą. Kita vertus, siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, atsakingu ir visuomenišku piliečiu ir žmogumi, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008).

Minėta, kad teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA. Nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga Lietuvoje buvo 840,00 Eur neatskaičius mokesčių, nuo 2024 m. sausio 1 d. 924,00 Eur neatskaičius mokesčių, į rankas gaunama suma sudarytų apie 709,00 Eur, tačiau ši suma yra tik orientacinė, konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes.

Neabejotina, kad šalių vaikui augant reikia daugiau lėšų maistui, greitai išaugamiems drabužiams ir avalynei, ugdymui, laisvalaikiui, mokslo reikmėms ir su sveikatos palaikymu bei gerinimu susijusioms reikmėms. Sūnaus poreikių padidėjimą lemia jau vien tai, kad sūnus lanko ne tik bendrojo lavinimo mokyklą, bet ir mokosi groti (duomenys neskelbtini), kas lemia papildomas išlaidas ne tik mokslams ir su tuo susijusiomis priemonėmis, bet ir popamokinei veiklai, laisvalaikiui ir poilsiui.

Pažymėtina, kad ieškovė dirba ir gauna pastovias pajamas. Atsakovas taip pat dirba, tačiau jo gaunamos pajamos svyruoja, kadangi, kaip nurodė teismo posėdžio metu, dirbant savivarčio vairuotoju, darbai žiemą užsidaro, dėl ko tegauna minimalią algą. Bylos duomenimis atsakovas neįgalumo neturi, ribotas darbingumas jam nėra nustatytas, kitų išlaikytinių, reikalaujančių materialinės paramos, jo šeimoje nėra. Taigi, bylos duomenimis šalių turtinė padėtis yra apylygė. Vis tik, atsakovas, esant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtintai imperatyviai tėvų pareigai išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, privalo išlaikyti ne tik save patį, bet ir savo nepilnamečius vaikus, o ne siekti minimalizuoti tėvo pareigą prisidėti prie paramos reikalingos nepilnamečiui sūnui, neapsunkinant savo paties padėties, perkeldamas didesne apimtimi išlaikymą sūnaus motinai, kuri iš esmės kasdieną užtikrina šalių sūnaus poreikių tenkinimą. Bylos duomenimis šalių sūnus D. D. faktiškai gyvena su ieškove, kuri kasdieną juo rūpinasi, nors duomenų dėl ypatingų poreikių ar diagnozuotų ligų, dėl kurių nuolat būtinos didesnės išlaidos, kurių nekompensuoja valstybė, nėra, tačiau akivaizdu, kad ieškovei, natūraliai tenka didesnė našta, susijusi su sūnaus auklėjimu ir priežiūra, sveikatos apsauga, elementariųjų poreikių užtikrinimu, jai vienai tenka skirti didesnį laiką kasdieninei sūnaus priežiūrai, auklėjimui, bendravimui, ugdymui, todėl neabejotina tuo, kad ieškovės galimybės papildomai dirbti ir gauti papildomas pajamas yra apribotos jau vien todėl, kad sūnaus priežiūrai būtinas skirti laikas negali būti aukojamas didesnių pajamų gavimui. Vaiko teisių apsaugos institucija pritardama ieškiniui pasisakė, kad iš atsakovo prašoma priteisti išlaikymo nepilnamečiui sūnui D. D. suma po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę, neprieštarauja nepilnamečio D. D. interesams, tačiau konkreti išlaikymo suma turėtų būti nustatyta įvertinus abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą ir konkrečius nepilnamečio vaiko poreikius.

Kaip yra pažymėjęs Kauno apygardos teismas, kvitai dėl jau turėtų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti, komunalinių išlaidų sąskaitos, medicininiai dokumentai, yra tik vienos iš daugelio įrodinėjimo priemonių. Teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus duomenis, šalių paaiškinimus bei aukščiau pateiktą argumentaciją, daro išvadą, jog nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į vaikų amžių, sveikatos būklę, ugdymą, papildomus užsiėmimus, protinga ir nereikalaujanti papildomo įrodinėjimo, nesant prabangos prekių ir išlaidavimo, per mėnesį kiekvienam vaikui išlaikyti ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo suma, iš kurios pamažintinos išlaidos būstui proporcingai kartu su ieškove kartu gyvenančių penkių asmenų skaičiui (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2004-230/2016).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, kad pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Bylos duomenimis nustatyta, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo gaunamų pajamų dydis yra panašus. Ieškovė kas mėnesį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nuostatomis, ką patvirtino teismo posėdžio metu pati, gauna po 136,00 Eur išmoką vaikui. Be to, iki 2023 m. gruodžio 31 d. minimali mėnesinė alga Lietuvoje buvo 840,00 Eur neatskaičius mokesčių, o nuo 2024 m. sausio 1 d.– 924,00 Eur neatskaičius mokesčių. Kadangi sūnaus išlaikymui pagal ieškinio turinį reikalinga skirti apie 715,00 Eur per mėnesį, kas byloje neįrodyta, tuo tarpu ieškovės paaiškinimais teismo posėdyje matyti, kad ji sūnui išleidžianti apie 200,00 – 250,00 Eur per mėnesį, be to, ieškovė gauna išmoką vaikui 136,00 Eur sumoje, nepilnametis vaikas ekstraordinarių poreikių neturi, todėl šalims tenkanti išlaikymo suma, skaičiuojant nuo minimalios į rankas gautinos sumos, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. sudaro 709,00 Eur, kiekvienam iš tėvų sudarytų po 354,00 Eur, iš kurios išminusavus valstybės teikiamos 136,00 Eur paramos dalį, t. y. po 68,00 Eur kiekvienam iš tėvų, gauntina ne didesnė nei 286,00 Eur suma. Toks skaičiavimas yra pagrįstas ir tuo požiūriu, kadangi, kaip matyti bylos duomenimis, atsakovas ne mažiau 4 -5 dienas per mėnesį savo sąskaitą išlaiko sūnų, todėl, sutinkamai su proporcingumo ir abiejų tėvų pareigos išlaikyti vaiką lygiateisiškumo, principais, 709,00 Eur sumą padalijus iš 30 dienų ir padauginus iš pas atsakovą praleistų dienų skaičiaus, susidarytų ne mažesnė nei 94,50 Eur, tenkančių vaikui išlaikyti suma, dėl ko ginčo tarp šalių nėra. Todėl, esant aptartoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovės iš atsakovo prašoma priteisti išlaikymo suma mažintina iki 280,00 Eur.

Nepilnamečio sūnaus D. D. išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo) nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalims nurodytina, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams (CK 3.203 straipsnis).

Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus; vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni prieš San Mariną (peticijos Nr. 32250/08).

Ieškovė prašo pakeisti 2021 m. rugsėjo 6 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4834-800/2021 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku ir nustatyti atsakovui A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sekančiai:

1.1.5. tėvas turi teisę susitikti ir bendrauti su sūnumi kas antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį sūnų iš jo gyvenamosios vietos pasiimant penktadienį nuo 17.00 val. iki 18.00 val., o to nespėjus padaryti per šį laikotarpį, tėvas sūnų pasiima šeštadienį nuo 8.00 val. iki 9.00 val., sekmadienį vaiką į gyvenamąją vietą grąžina laikotarpyje nuo 17.00 val. iki 18.00 val.;

1.1.6. Šv. Kalėdų 2-ąją, ir Šv. Velykų 2-ąją dieną tėvas turi teisę pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinti vaiką atgal į gyvenamąją vietą pagal tėvų susitarimą;

1.1.7. jeigu tėvas jam šioje bendravimo tvarkoje numatytu metu neturi galimybių su sūnumi bendrauti (pvz. tėvo liga, darbo grafikas), apie tai praneša sūnaus motinai telefonu ne vėliau kaip prieš 24 val. iki atitinkamo vaiko paėmimo laiko.

Ieškovė ieškinyje nurodė, jog pastaruoju metu atsakovas nesilaiko teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos ir kas antrą penktadienį sūnų turėdamas pasiimti nuo 17.00 val., to nepadaro. Neretai apie atvykimą praneša vos prieš 20 minučių, ir atvyksta bet kurią jam patogią valandą po 17.00 val., todėl ieškovė nespėja sūnaus tinkamai suruošti, o sūnus tėvo jau nuo 17.00 val. laukia. Su laiku paaiškėjo, kad sūnaus grąžinimas po bendravimo su tėvu sekmadienį 20.00 val. yra pernelyg vėlus. Vaikas nespėja tinkamai pasirengti pirmadienio pamokomis, vėlai susiruošia miegoti ir dėl to pirmadienį išvyksta į mokyklą nepailsėjęs. Dėl šių priežasčių teismo prašytina pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktą ir nustatyti tokią atsakovo su nepilnamečiu sūnumi D. D. bendravimo tvarką: tėvas turi teisę susitikti ir bendrauti su sūnumi kas antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį sūnų iš jo gyvenamosios vietos pasiimant penktadienį nuo 17.00 val. iki 18.00 val., o to nespėjus padaryti per šį laikotarpį, tėvas sūnų pasiima šeštadienį nuo 8.00 val. iki 9.00 val., sekmadienį vaiką į gyvenamąją vietą tėvas grąžina laikotarpyje nuo 17.00 val. iki 18.00 val.; Šv. Kalėdų 2-ąją, ir Šv. Velykų 2-ąją dieną tėvas turi teisę pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinti vaiką atgalį į gyvenamąją vietą pagal tėvų susitarimą; jeigu tėvas jam šioje bendravimo tvarkoje numatytu metu neturi galimybių su sūnumi bendrauti (pvz. tėvo liga, darbo grafikas), apie tai praneša sūnaus motinai telefonu ne vėliau kaip prieš 24 val. iki atitinkamo vaiko paėmimo laiko.

Atsakovas atsiliepime nurodė, jog nesutinka dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos pakeitimo, atsakovas visada sūnų pasiimdavo laiku ir jį pristatydavo laiku, tik motina kartais neišleisdavo, susirgus sūnui atsakovas vasario mėn. jį slaugė, turėjo nedarbingumo lapelį, dėl ko nesutinka, kad būtu pakeista bendravimo su vaiku tvarka.

Teismo posėdyje ieškovė V. D. nurodė, jog palaiko ieškinį pilna apimtimi, kad išlaidos ieškinyje pateiktos tiksliai. Su atsakovu nepavyksta taikai susitarti dėl bendravimo tvarkos. Mano, kad sekmadienį pirmiau sulygtas grąžinimo laikais yra per vėlus vaikui, nes reikia pasiruošti miegui, pamokų ruošai. Norėtų, kad tėvas sūnų grąžintų sekmadienį ne 20 val., o bent jau 18 val., sūnus irgi norėtų anksčiau grįžti mokslo metų laiku, o vasarą galėtų likti taip, kaip dabar yra numatyta bendravimo tvarkoje. Dėl vaiko pasiėmimo, kad kuo mažiau įtampos būtų, viskas dabar jau susireguliavo, atsakovas pasiima sūnų penktadienį 17.30 – 18 val.

Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog norėtų, kad bendravimo tvarka liktų nekeista, nors iš esmės nesutarimas tarp tėvų yra tik dėl kelių valandų, galiausiai abi šalys priėjo išvados, kad, atsižvelgiant į sūnaus interesus bei jo pateis išreikštą nuomonę , tikslinga grąžinimo laiką mokslo metų laiku pakeisti, o vasaros ir mokslo metų eigoje esančių atostogų metu palikti tą patį.

Kadangi šalių ginčas dėl bendravimo tvarkos kilo pagrinde dėl vaiko grąžinimo tvarkos, tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog šalys atitinkamai sutinka su ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka, be to, ir pats sūnus yra išreiškęs norą siūlomai ieškovės bendravimo tvarkai, todėl bendravimo tvarka nustatoma pagal ieškovės prašymą. Šalys sutinka, jog mokslo metų laiku sūnus būtų grąžintas pagal ieškovės nurodomą bendravimo tvarką, o mokslo metų atostogų ar vasaros metu sūnus pas atsakovą galėtų likti ir ilgiau, t. y. kaip buvo numatyta iki šiol.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Bylos duomenimis ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu suteikta 50 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius 2023 m. gruodžio 4 d. pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodė, kad už ieškovei suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą sudaro 391,05 Eur.

Kadangi, ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, iš atsakovo priteisiamos garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovės ieškinys dėl bendravimo tvarkos tenkintas visiškai, o dėl išlaikymo priteisimo iš dalies, t .y. 93,33 proc. ((12 mėn. x 280,00 Eur) x 100 proc. / (12 mėn. x 300,00 Eur)), todėl iš atsakovo priteistina už garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas suma yra 364,96 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies iš atsakovo ieškovei priteistinas jos už neturtinius ieškinio reikalavimus sumokėtas 56,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis) Ieškovė šioje byloje buvo 50 proc. atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei už reikalavimus dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ir išlaikymo padidinimo. Šiuo atveju ieškovė sumokėjo 56,00 Eur žyminio mokesčio, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiamas 52,26 Eur (56,00 Eur x 93,33 proc.) žyminis mokestis. Kadangi ieškovė atleista 50 proc. nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir atitinkamai tenkinus ieškinio reikalavimus 93,33 proc., todėl iš atsakovo valstybei priteisiama 52,26 Eur (56,00 Eur x 93,33 proc.) žyminis mokestis.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šalims yra 19,92 Eur ir viršija minimalios valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Iš atsakovo priteistinos 18,59 Eur (19,92 Eur x 93,33 proc.)) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šalims. Iš ieškovės nepriteisiamos, nes neviršija minimalios valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 79 straipsnis, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4834-800/2021 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas dalyje dėl išlaikymo dydžio ir priteisti iš atsakovo A. D. išlaikymą jo nepilnamečiui sūnui D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 280,00 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. (duomenys neskelbtini), iki sūnaus pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant V. D..

Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4834-800/2021 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku ir nustatyti atsakovui A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, nustatant, kad:

1.1.8. tėvas turi teisę susitikti ir bendrauti su sūnumi kas antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį sūnų iš jo gyvenamosios vietos pasiimant penktadienį nuo 17.00 val. iki 18.00 val., o to nespėjus padaryti per šį laikotarpį, tėvas sūnų pasiima šeštadienį nuo 8.00 val. iki 9.00 val., sekmadienį vaiką į gyvenamąją vietą grąžina laikotarpyje nuo 17.00 val. iki 18.00 val. išskyrus vasaros atostogų laikotarpį ir mokslo metų atostogas kuomet atsakovas sekmadienį vaiką į gyvenamąją vietą grąžina iki 20.00 val.;

1.1.9. Šv. Kalėdų 2-ąją, ir Šv. Velykų 2-ąją dieną tėvas turi teisę pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinti vaiką atgal į gyvenamąją vietą pagal tėvų susitarimą;

1.1.10. jeigu tėvas jam šioje bendravimo tvarkoje numatytu metu neturi galimybių su sūnumi bendrauti (pvz. tėvo liga, darbo grafikas), apie tai praneša sūnaus motinai telefonu ne vėliau kaip prieš 24 val. iki atitinkamo vaiko paėmimo laiko.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo (padidinimo) vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 52,26 Eur (penkiasdešimt dviejų eurų 26 ct) žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 52,26 Eur (penkiasdešimt dviejų eurų 26 ct) žyminį mokestį valstybei, jį sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 364,96 Eur (tris šimtus šešiasdešimt keturis eurus 96 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidų. Priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – „Swedbank“, AB, LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 – AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 – Danske banke, LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 18,59 Eur (aštuoniolika eurus 59 ct) už procesinių dokumentų siuntimą. Bylinėjimosi išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusius Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.