Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-1167-267/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00178-2013-4Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.8.; 3.3.2.4.(S)

2015 m. gruodžio 17 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-28 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7264-650/2015 pagal pareiškėjos D. G. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo civilinėje byloje Nr. 2A-462-357/2015.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 23 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, padalino ieškovo A. G. ir atsakovės D. G. santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytus nekilnojamuosius, kilnojamuosius daiktus, investicinį turtą ir turtines teises. Ieškovas apeliaciniu skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą ir teismas 2015-06-16 nutartimi ieškovo A. G. apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimą pakeitė iš dalies, iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 64228,94 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei priteisiamą didesnės vertės bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą. Nutartimi apeliacinės instancijos teismas iš atsakovės D. G. taip pat priteisė 7186,30 Eur žyminio mokesčio ir 20,00 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.

Atsakovė D. G. pateikė teismui prašymą Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-462-357/2015 dalies dėl ieškovo naudai priteistos 64228,94 Eur piniginės kompensacijos vykdymą atidėti iki 2 metų; Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-462-357/2015 dalies dėl valstybei iš atsakovės priteistų sumų, t. y. 7186,30 Eur žyminio mokesčio ir 20,00 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, vykdymą išdėstyti 2 metams, susidariusią skolos sumą valstybei dengiant lygiomis dalimis kas mėnesį. Nurodė, kad nei bylos nagrinėjimo metu, nei įsiteisėjus apeliacinės instancijos teismo nutarčiai atsakovė neturėjo bei neturi pakankamai lėšų nedelsiant sumokėti ieškovui itin didelę sumą, t. y. 64228,94 Eur. Be to, atsakovė nuosavybės teise nevaldo piniginių lėšų, iš kurių būtų galimybė nedelsiant padengti ieškovo naudai priteistą itin didelę kompensaciją. Nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso du nekilnojamojo turto vienetai tačiau jai priklausantis nekilnojamasis turtas nėra pakankamai didelės vertės, kad jo užtektų įsipareigojimams padengti: buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra apie 12454,00 Eur, kas sudaro mažiau nei penktadalį ieškovo naudai priteistos kompensacijos dydžio. Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra įkeistas hipotekos kreditoriui – bankui, todėl išieškojimas iš šio turto nei ieškovo, nei valstybės naudai šiuo metu negalėtų būti vykdomas. Teigė, kad atsakovė galės sumokėti ieškovo naudai priteistą kompensaciją realizavusi jos naudai priteistą turtą, tačiau šio turto realizavimas, atsižvelgus į atsakovei priteisto turto specifiką, užtruks tam tikrą laiką. Nutartimi atsakovės nuosavybėn priteistas nematerialus turtas (vertybiniai popieriai, o būtent, UAB „Refta“ akcijos) bei nekilnojamasis turtas, t. y. butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei jame esantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini); butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei nutartyje nurodytos reikalavimo teisės nėra lengvai bei greitai realizuojami, todėl atsakovė turės galimybę pilna apimtimi sumokėti ieškovo naudai priteistą kompensaciją tik tuomet, kai bus realizuotas atsakovės nuosavybėn priteistas turtas. Atidėjus kompensacijos sumokėjimą iki 2 metų, atsakovė išvengtų antstoliams priverstinio vykdymo metu mokėtinų vykdymo išlaidų, t. y. apie 400,00 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų bei apie 2600,00 Eur antstolio atlyginimo už vykdomojo dokumento įvykdymą. 2014 m. liepos 23 d. UAB „Refta“ nutraukus darbo santykius su atsakove bei atsakovei esant nedarbingai, šiuo metu vienintelės atsakovės gaunamos pajamos yra kas mėnesį iš valstybės gaunama invalidumo / netekto darbingumo pensija, kuri yra 139,47 Eur per mėnesį, todėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-462-357/2015 vykdymas iš karto ir pilna apimtimi labai apsunkintų atsakovės finansinę padėtį. Atsakovė turės finansines galimybes apmokėti valstybei priteistą sumą tik tuomet, kai bus realizuotas atsakovei nutartimi priteistas turtas.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į atsakovės prašymą prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pagal VMI prie FM turimus trečiųjų asmenų valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktus duomenis, D. G. 2013 metais gavo 7302,63 Eur (25214,53 Lt) pajamų (atėmus GPM); 2014 metais – 12732,99 Eur (43964,49 Lt) pajamų (atėmus GPM). Manė, kad valstybei priteistų sumų išdėstymas 1 metams nepažeistų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų ir D. G. interesų. Taip pat manė, kad 1 metų laikotarpis yra pakankamas realizuoti turtą, kurį D. G. ketina parduoti ir įvykdyti prievolę valstybės biudžetui.

Ieškovas A. G. prieštaravo atsakovės prašymui ieškovo naudai priteistos kompensacijos vykdymą išdėstyti dviem metams, nes tai prieštarautų CPK 7 str. numatytiems proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principams, be to 18 str. nuostatoms dėl teismo sprendimo privalomumo. Atstovas pateikė duomenis ir nurodė aplinkybes, kad teismo sprendimu atsakovei atiteko visas nekilnojamasis turtas, kuriame yra gyvenamosios patalpos (namas, du butai), o ieškovas turi asmeninės nuosavybės teise tik žemės sklypus ir 1/6 dalį paveldėto buto Šiauliuose, todėl ieškovas suinteresuotas, kad atsakovė kuo greičiau įvykdytų teismo sprendimą, sumokėtų 64228,94 Eur piniginę kompensaciją, kad už ją galėtų įgyti gyvenamąją patalpą. Nurodė, kad atsakovė nieko nedarė, jog turimas nekilnojamasis turtas kuo greičiau būtų pardavinėjamas, taip pat atsakovė nesiūlė ieškovui susitarti taikiai vykdymo procese.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos (atsakovės) D. G. prašymą tenkino iš dalies – Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-462-357/2015 dalies dėl ieškovui A. G. naudai priteistos 64228,94 Eur piniginės kompensacijos vykdymą atidėjo 1 metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos – iki 2016 m. rugsėjo 28 d.; Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. teismo nutarties dalį, kuria iš atsakovės D. G. valstybei priteistas 7186,30 Eur žyminis mokestis ir 20,00 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų įvykdymą išdėstė taip: atsakovė D. G. nesumokėtą žyminį mokestį ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, t. y. 7206,30 Eur, valstybei sumoka per 12 mėnesių, pradedant mokėjimą nuo 2015 metų spalio mėnesio, vienuolika mėnesių, kas mėnesį sumokant po 600,52 Eur ir dvyliktą mėnesį sumokant likusią 600,58 Eur sumą.

Teismas nurodė, kad sutinka su atsakovės argumentais, jog priteista 64228,94 Eur kompensacija galėtų būti išmokama realizavus atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą, tačiau nekilnojamojo turto ir įmonės akcijų pardavimas gali užtrukti. Vis dėlto teismas sprendė, kad ieškovas, nesutikdamas su sprendimo vykdymo išdėstymu 2 metams, nurodo svarius argumentus dėl ieškovo suinteresuotumo kuo greičiau gauti piniginę kompensaciją ir atsakovės, kaip skolininkės, nepakankamą aktyvumą sprendimo vykdymo procese. Teismo nuomone, vienerių metų laikotarpis yra pakankamas ir protingas laiko tarpas realizuoti atsakovei priklausantį turtą (dalį nekilnojamojo turto ar vertybinius popierius) ir per šį terminą sumokėti ieškovui priteistą piniginę kompensaciją. Teismas vertino, kad žyminio mokesčio išdėstymas 1 metų laikotarpiu valstybės turtinės padėties iš esmės nepablogintų. Priešingo procesinio sprendimo atveju jo sumokėjimas sukeltų neigiamas turtines pasekmes atsakovei, nes jos gaunamos pajamos šiuo metu yra nedidelės. Teismas sutiko su suinteresuoto asmens VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime išdėstyta pozicija, kad vienerių metų laikotarpis yra visiškai pakankamas atsakovei sumokėti iš jos priteistą žyminį mokestį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė

Ieškovas A. G. atskiruoju skundu prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-28 nutarties dalį, kuria tenkintas atsakovės D. G. prašymas iš dalies ir Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-462357/2015 dalies dėl ieškovo A. G. naudai priteistos 64228,94 Eur piniginės kompensacijos vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos – iki 2016 m. rugsėjo 28 d., panaikinti ir atsakovės D. G. prašymą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-462357/2015 dalies dėl ieškovo A. G. naudai priteistos 64228,94 Eur piniginės kompensacijos vykdymo atidėjimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Apeliantas teigia, kad atsakovė pareiškime teismui nesąžiningai nutylėjo, jog turi automobilį Lexus GS300 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 8632,17 Eur (civilinė byla Nr. 2-7613-641/2014 Šiaulių apylinkės teisme). Taip pat byloje pareiškėja nepateikė duomenų, jog būtų bandžiusi parduoti šį automobilį, kad grąžintų skolą.Nurodo, kad ieškovas yra atlikęs įskaitymą 3329,18 Eur sumai ir per notarą 2015-06-23 išsiuntęs atsakovei pranešimą apie šios sumos įskaitymą. Taigi, atsakovės skola ieškovui yra ne 64228,34 Eur, kaip nurodė pareiškėja ir teismas savo nutartyje, o 61399,76 Eur. Todėl ir prašymą pareiškėja turėjo teikti, o teismas spręsti tik dėl 61399,76 Eur sumos mokėjimo atidėjimo, bet ne dėl visos priteistos kompensacijos sumos 64228,34 Eur mokėjimo atidėjimo. Vien dėl šios priežasties Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-28 nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.Apelianto teigimu, pareiškėjai nėra nustatytas 100 proc. nedarbingumas. O tai reiškia, kad pareiškėja gali dirbti. Tačiau pareiškėja nepateikė duomenų, jog ji negali gauti darbo. Be to, pareiškėjos pajamos, vertinant pareiškėjos turtinę padėtį, negali būti vertinamos atsietai nuo pareiškėjos turimo nekilnojamojo turto ir vertybinių popierių. Pareiškėja turi pakankamai daug nekilnojamojo turto ir vertybinių popierių, ir teismas tai pripažino nutartyje, iš kurio gali būti vykdomas išieškojimas. Aplinkybę, kad pareiškėja gali neturėti piniginių lėšų sumokėti piniginei kompensacijai, atsakovė žinojo dar šios bylos nagrinėjimo metu. Tačiau pareiškėja pati prašė priteisti jai visą šeimos turėtą nekilnojamąjį turtą ir ieškovas su tuo sutiko.Taip pat nurodo, kad nuo Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutarties praėjo daugiau nei trys mėnesiai, o atsakovė net nebandė parduoti nekilnojamojo turto ar jos nuosavybėn atitekusių vertybinių popierių. Be to, nėra aišku kokiu kriterijumi vadovaujantis teismas nusprendė, kad pareiškėjos turtinė padėtis per vienerius metus pagerės, nes nebuvo pateikti jokie įrodymai, jog pareiškėja nekilnojamąjį turtą per vienerius metus parduos.Mano, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neįvertino to, kad pareiškėja gali būti aktyvi ir vykdymo procese – surasti nekilnojamojo turtą ar vertybinių popierių pirkėją ir nekilnojamąjį turtą ar vertybinius popierius vykdymo procese galima parduoti pareiškėjos pasiūlytam pirkėjui už didesnę kainą (CPK 704 str.).Nurodo, kad ieškovas šiuo metu neturi kur gyventi, nes šeimos namas ir gyvenamosios paskirties butai po santuokos nutraukimo atsakovės pageidavimu atiteko atsakovei. Šią aplinkybę nutartyje pripažino ir teismas. Ieškovas atsakovės sumokėtą kompensaciją už jai atitekusią didesnę turto dalį ketina skirti gyvenamojo būsto įsigijimui. Be to, ieškovo turtinė padėtis taip pat nėra gera, jis pateikė prašymą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutarties vykdymo pakeitimo ir nutartimi priteistų sumų mokėjimo išdėstymo, o teismas šį prašymą patenkino, t. y. pripažino, jog ieškovo turtinė padėtis yra sunki. Apeliantas taip nurodo, kad jei teismas nuspręstų, jog Šiaulių apylinkės teismo 2015‑09‑28 nutartis ginčijamoje dalyje dėl kompensacijos mokėjimo atidėjimo ieškovui yra teisėta, ieškovo nuomone, terminas galėtų būti atidėtas tik nuo Šiaulių apygardos teismo 2015-06-16 nutarties įsiteisėjimo. Tokią savo poziciją ieškovas grindžia tuo, kad sprendžiamas klausimas dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutarties, kuri įsiteisėjo 2015 m. birželio 16 d., vykdymo pakeitimo. Be to, teismas nutartyje nenurodė, kokiais motyvais ir kokiais argumentais remiantis teismas nustatė 1 metų laikotarpį, o ne, kaip pavyzdžiui, pusės metų, trijų mėnesių ar kitokį. Tokiu būdu teismas pažeidė CPK 291 str. 1 d. 5 p.

Atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą atsakovė D. G. prašo ieškovo atskirojo skundo netenkinti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad atsakovė D. G. yra neįgali, neturi darbo, neturiu jokių pajamų, išskyrus neįgalumo pensiją, atsakovei dalis priteisto turto yra įkeista bankui, dalis – mažos vertės ir nepakankama kompensacijai sumokėti, dalis – neįgyvendinamos reikalavimo teisės iš Rusijos Federacijoje registruotos ir bankrutuojančios įmonės, dalis – sunkiai realizuojamas turtas (apleistas, apgriuvęs namas ir specialia tvarka parduodamos akcijos, kurias dar būtina teisingai įvertinti). Šios aplinkybės rodo būtent tokią situaciją, kad atsakovė D. G. ieškovui priteistos kompensacijos neturi galimybių sumokėti iš karto – joks atsakovei priklausantis turtas negali būti realizuotas nei per dieną, nei per mėnesį. Kadangi ieškovas į antstolius kreipėsi iš karto ir areštavo atsakovei priklausančias UAB „Refta“ akcijas, šių akcijų pardavimas tapo dar sudėtingesnis – sudėtinga surasti turto vertintojus, kurie imtųsi vertinti šias akcijas, esant tokiai situacijai, kai informacija apie bendrovę yra neteikiama turto vertintojams ir teikiama neteisinga kitiems akcininkams. Atsakovė atkreipia teismo dėmesį, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų patenkintas ieškovo A. G. atskirasis skundas, kompensacijos jis neatgautų ankščiau nei po metų: areštuoto turto realizavimo tvarka numatyta CPK 691 straipsnyje, t. y. vykdoma per antstolio organizuotas varžytines. Nors ieškovas A. G. atskirajame skunde nurodo, jog kompensacijos išmokėjimas jam yra labai svarbus, nes ieškovas neturi kur gyventi, neturi kito turto, šie ieškovo teiginiai yra melagingi, nes ieškovas pats savo valia ir noru išsikraustė iš šeimos namo (duomenys neskelbtini) ir, kol vyko bylos dėl santuokos nutraukimo procesas, sukūrė kitą šeimą. Nurodo, kad skirtingai nei teigia ieškovas, atsakovės padėtis pagerės, nes jai priklauso nekilnojamasis turtas bei vertybiniai popieriai, kurie nors ir negali būti realizuoti labai greitai, tačiau per vienerius metus tikrai yra galimybė tiek žemės sklypą su namu, esančius (duomenys neskelbtini), tiek vertybinius popierius parduoti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje apeliantas (ieškovas) nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria tenkintas atsakovės D. G. prašymas atidėti sprendimo dalies dėl ieškovo naudai priteistos 64228,94 Eur piniginės kompensacijos vykdymą. Apeliantas teigia, kad atsakovė neatskleidžia tikrosios savo turtinės padėties, kad nepateikė duomenų, jog negali susirasti darbo, kad net nebando parduoti turto ir atsiskaityti su ieškovu.

CPK 284 straipsnyje numatyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš nutarčių pabrėžė, kad ši teismo teisė vertintina kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas įvykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų, o būtent užtikrinti socialinį teisingumą. Todėl atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima tada, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-925/2002). Atidėdamas ar išdėstydamas sprendimo įvykdymą, teismas pirmiausia turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį. Kadangi šio straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Teismo sprendimo vykdymą galima atidėti ar išdėstyti, kai skolininko padėtis sunki arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Teismas, priimdamas nutartį atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, turi įsitikinti, kad bus užtikrintas jo įvykdymas ir nebus sumenkintas pats sprendimas bei pažeisti teisėti išieškotojo interesai.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo konkrečiam terminui, todėl teismas turėjo ne tik konstatuoti sunkią atsakovės materialinę padėtį, bet ir nustatyti, kad ateityje ji pagerės. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo svarbus šalių lygiateisiškumo principas, todėl turėjo būti nustatyta, kad atidėjus sprendimo vykdymą nebus neproporcingai pažeisti teisėti ieškovo interesai. Įvertinęs byloje esančius duomenis, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu ir kitaip išspręsti pareikštą prašymą. Pirmosios instancijos teismo nustatytas vienerių metų terminas, kuriuo atidėtas dalies teismo sprendimo dėl priteistos kompensacijos įvykdymas, yra priimtas atsižvelgus į visas aukščiau paminėtas sąlygas, atitinka proporcingumo principą bei užtikrina abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyrą.

Iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareikšto prašymo pagrįstumą, visapusiškai ištyrė bei įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, visų pirma susijusias su atsakovės finansine padėtimi. Nors ieškovas teigia, kad atsakovė neatskleidė teismui, jog turi automobilį, kurį pardavus galėtų grąžinti dalį kompensacijos ieškovui, byloje duomenų, kad šiuo metu atsakovei nuosavybės teise priklausytų ieškovo nurodoma transporto priemonė nėra, be to, net ir nustačius, kad atsakovei priklauso minėta transporto priemonė, jos vertė, automobilį pardavus, neužtikrintų teismo sprendimo dėl kompensacijos priteisimo įvykdymo, todėl ši aplinkybė neturi esminės reikšmės vertinant atsakovės turtinę padėtį ir sprendžiant klausimą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovė nepateikė duomenų, kad negali susirasti darbo, juo labiau kad ji turi pakankamai daug nekilnojamojo turto ir vertybinių popierių, todėl, kaip galima suprasti iš ieškovo pozicijos, jo manymu, atsakovės materialinė padėtis negali būti laikoma sunkia. Teismo vertinimu, ieškovas yra iš dalies teisus, teigdamas apie atsakovės pajamas, jos galimybes susirasti darbą, tačiau tai, kad atsakovė yra darbingo amžiaus, jai nėra nustatytas 100 procentų nedarbingumas, tik patvirtina aplinkybę, kad šiuo metu sunki atsakovės materialinė padėtis ateityje realiai gali pagerėti ir taip padidinti sprendimo įvykdymo po vienerių metų galimybę.

Nors apeliantas teigia, kad jo materialinė padėtis taip pat yra sunki ir jis neturi kur gyventi, todėl tik atsakovei sumokėjus jam priteistą kompensaciją, jis galės įsigyti gyvenamąjį būstą, byloje esantys leistini įrodymai apie ieškovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, paneigia šiuos ieškovo argumentus, todėl teismas laiko juos nepagrįstais. Ieškovo teigimu, jo sunkią materialinę padėtį patvirtina ir Šiaulių apylinkės teismo nutartis, kuria ieškovui išdėstytas bylinėjimosi išlaidų mokėjimas, tačiau kaip matyti iš Šiaulių apylinkės teismo 2015-07-03 nutarties, joje nėra konstatuota ieškovo sunki materialinė padėtis, o sprendimo vykdymas išdėstytas atsižvelgus į ieškovo turimo turto realizavimo laiko atžvilgiu galimybę, į ieškovo gaunamų pajamų (1087,50 Eur per mėnesį) ir priteistų bylinėjimosi išlaidų (7015,42 Eur žyminis mokestis) dydį.

Ieškovas taip pat nesutinka su teismo sprendimu atsidėti sprendimo vykdymą vienerių metų laikotarpiui, nurodydamas, kad teismas šio savo sprendimo nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su šiuo apelianto argumentu, kadangi iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies matyti, jog toks terminas buvo nustatytas atsižvelgus į galimybę per vienerius metus realizuoti atsakovei priklausantį turtą. Be to, nors apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė atidėjimo terminą nuo skundžiamos nutarties priėmimo dienos, nes, jo manymu, terminas turėtų būti nustatytas nuo atidedamo vykdyti teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pažymėtina, kad įstatymas nenumato imperatyvių taisyklių tokio termino nustatymui, šio termino nustatymas yra teismo diskrecijos teisė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustačius sprendimo vykdymo atidėjimą vieneriems metams nuo skundžiamos nutarties priėmimo dienos nebuvo pažeisti ieškovo teisėti lūkesčiai ir interesai, priešingai, nustačius tokį terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, dalis vykdymo atidėjimo prarastų prasmę, kadangi priimant skundžiamą nutartį jau buvo parėję 3 mėnesiai nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų ieškovo atskirojo skundo argumentų, susijusių su jo atliktu įskaitymu ir sumažėjusia atsakovės skolos ieškovui suma, atsakovės teisėmis vykdymo procese, plačiau nepasisako, kadangi jie neturi teisinės reikšmės sprendžiant sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą, taip pat plačiau nepasisako dėl ieškovo argumentų, kad atsakovė neketina imtis priemonių nekilnojamajam turtui ir vertybiniams popieriams parduoti, kadangi tokie argumentai yra deklaratyvūs ir pagrįsti tik prielaidomis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymą išsprendęs ir jį tenkinęs iš dalies, teisingai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias sprendimo vykdymo atidėjimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.