Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisėjas Jonas Stubrys Civilinė byla Nr. 2S-494-267/2013 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00178-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 101; 122.4;

2013 m. birželio 25 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje iškeltoje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei D. G. dėl santuokos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. G. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, prašydamas nutraukti santuoką dėl atsakovės D. G. kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą bei priteisti iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2013 vasario 22 d. Šiaulių apylinkės teismas parengiamojo teismo posėdžio metu nusprendė įpareigoti UAB „Refta“ pateikti teismui ir kitai šaliai iki 2013-03-08 duomenis, nurodytus atsakovės teismui 2013-02-22 pateikto prašymo 2 dalyje. 2013 m. kovo 22 d. Šiaulių apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria UAB „Refta“ vadovui A. G. už įpareigojimo nevykdymą pateikti rašytinius įrodymus teismui ir D. G. skyrė 300,00 Lt baudą. Teismas nurodė, kad UAB „Refta“ buvo įpareigota pateikti teismui ir kitai šaliai iki 2013-03-08 įskaitytinai UAB „Refta“ 2010, 2011 ir 2012 metų bankų sąskaitų išrašus ir 2012 metų finansinės atskaitomybės dokumentus, aktualią tarpinę finansinę atskaitomybę už 2013 m. sausio ir vasario mėnesius, aktualų kreditorių bei debitorių sąrašą, nurodant konkrečias kiekvieno kreditoriaus ir debitoriaus reikalavimų ir įsiskolinimų sumas bei jų teisinius pagrindus, ilgalaikio materialaus turto inventorizacijos aprašus už paskutinius trejus metus (2010, 2011, ir 2012 m.) bei lizingo sutarčių sąrašą, nurodant kiekvienos sutarties pasibaigimo terminą ir likusią mokėtiną sumą. Tačiau iki nustatyto termino teismo paskirtų įpareigojimų UAB „Refta“ vadovas A. G. neįvykdė.

A. G. Šiaulių apylinkės teismui pateikė prašymą panaikinti 2013 m. kovo 22 d. nutartimi paskirtą baudą, nes UAB „Refta“ nei su 2013-02-22 dienos nutartimi, nei su 2013-03-22 nutartimi nėra gavusi atsakovės 2013-02-22 prašymo, todėl UAB „Refta“ nėra žinomas šio prašymo turinys, dėl ko UAB „Refta“ negali įvykdyti teismo paskirtų įpareigojimų

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. balandžio 11 d. nutartimi netenkino UAB „Refta“ vadovo A. G. prašymo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartimi paskirtos 300,00 Lt baudos panaikinimo.

Teismas nurodė, kad ieškovas šioje byloje atstovaujamas dviejų advokatų – D. Balčiūnienės ir M. Bakano, ieškovo atstovai dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje, įvykusiame 2012-02-22 d., ir buvo informuoti apie ieškovui, kaip UAB „Refta“ vadovui paskirtus įpareigojimus, turėjo galimybę susipažinti su atsakovės 2013-02-22 pateiktu prašymu, be to ir 2013 m. kovo 22 d. nutartyje atkartota kokius rašytinius įrodymus teismui ir atsakovei turėjo pateikti A. G..

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

Atskiruoju skundu apeliantas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartį bei panaikinti 2013 m. kovo 22 d. nutartimi paskirtą 300,00 Lt baudą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Apeliantas mano, kad dokumentų buvo reikalaujama iš juridinio asmens UAB „Refta“, o ne iš ieškovo A. G., todėl šiuo atveju teismas nepagrįstai sutapatino ieškovą su UAB „Refta“ ir baudą paskyrė ieškovui, kaip fiziniam asmeniui, o ne UAB „Refta“, kaip juridiniam asmeniui.Nurodo, kad teismo nutartis buvo gauta ir nukreipta vykdyti bendrovės vyr. finansininkei, tačiau ji negalėjo parengti teismui dokumentų, nes iš nutarties teksto nebuvo aišku, kokie dokumentai konkrečiai teiktini – teismo nutartyje daroma nuoroda į teismui 2013 m. vasario 22 d. pateikto atsakovės prašymo 2 dalį, tačiau 2013 m. vasario 22 d. nutartyje nurodytas pats atsakovės prašymas UAB „Refta“ nebuvo atsiųstas.Taip pat mano, kad prašomi dokumentai bus pertekliniai byloje, nes teismui paskyrus ekspertizę, visi tam reikiami dokumentai pagal eksperto prašymą jam bus pateikti, o jo duota išvada bus byloje, tačiau ne dokumentai, kurių pagrindu ji buvo surašyta. Be to, dalis duomenų UAB „Refta“ yra laikomi konfidencialūs ir tretiesiems asmenims nėra teikiami.Apelianto manymu, teismo įpareigojimas UAB „Refta“ pateikti atsakovės reikalaujamus dokumentus iš esmės prieštarauja LR Akcinių bendrovių įstatymo 18 str. 1 d., nes atsakovė neturi daugiau nei 1/2 visų UAB „Refta“ akcijų. Atsakovės D. G. teisė į UAB „Refta“ informaciją nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, Šiaulių apylinkės teismas nutartimis, pažeisdamas LR Akcinių bendrovių įstatymą, UAB „Refta“ bei kitų jos akcininkų teises, nusprendė, jog atsakovė turi teisę gauti visą reikalaujamą, net ir konfidencialią informaciją, o skirdamas ieškovui baudą už šios informacijos nepateikimą, atlieka neteisėtų nutarčių vykdymą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė D. G. nurodo, kad su ieškovo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Pažymi, kad teismas 2013 m. kovo 22 d. nutarties rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodė, kad bauda skiriama A. G. kaip specifinių pareigų turinčiam UAB „Refta“ vadovui, o ne kaip fiziniam asmeniui, todėl ieškovo teiginiai, kad teismas sutapatino ieškovą su UAB „Refta“ yra visiškai nepagrįsti. Nurodo, kad įmonės vadovas atstovauja įmonei, atsako už jos kasdienės veiklos organizavimą, įmonės vadovas turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Mano, kad teismas, siekdamas apginti silpnesniosios bylos šalies, t. y. atsakovės, interesus, pagrįstai buvo aktyvus ir įpareigojo UAB „Refta“ teismui pateikti įrodymus bei už šio įpareigojimo nevykdymą skyrė baudą UAB „Refta“ direktoriui A. G..

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (.CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Kaip matyti iš apelianto atskirojo skundo, byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismo nuobaudos, kurių baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 103 straipsnyje, gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenimis, jų atstovams ar kitiems proceso dalyviams tuo atveju, kai pastarieji asmenys netinkamai vykdo savo procesines pareigas ar piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Baudą kaip vieną iš teismo nuobaudų rūšių teismas gali paskirti tik CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio (CPK 106 str. 1 d.). CPK 199 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas pateikti rašytinį įrodymą neįvykdytas ir nepranešta teismui apie tai, kad negalima jo pateikti dėl svarbių priežasčių arba nurodytas priežastis teismas pripažino nesvarbiomis, kaltiems asmenims gali būti skiriama iki vieno tūkstančio litų bauda. Baudos paskyrimas neatleidžia atitinkamų asmenų nuo pareigos pateikti teismo reikalaujamą rašytinį įrodymą.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog UAB „Refta“ vadovas neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti rašytinius įrodymus, turėjo pagrindą 2013 m. kovo 22 d. nutartimi paskirti įmonės vadovui 300,00 Lt baudą, o 2013 m. balandžio 11 d. nutartimi pagrįstai atmetė prašymą dėl baudos panaikinimo. Atmestini apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai nuobaudą skyrė fiziniam asmeniui, o ne įmonei. Kaip matyti iš Šiaulių apylinkės teismo 2013-03-22 nutarties, bauda skirta A. G. ne kaip ieškovui, o kaip UAB „Refta“ vadovui, o pagal CPK 106 straipsnio 3 dalį tokio pobūdžio bauda išieškoma ne iš juridinio asmens, bet iš jo vadovo asmeninių lėšų. Minėtas straipsnis nustato, kad baudos skyrimas galimas ne tik pačiam juridiniam asmeniui, bet ir jo vadovui.

Taip pat atmestini ir apelianto argumentai dėl LR Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio pažeidimų. Pažymėtina, kad šis straipsnis ne draudžia mažiau nei 1/2 įmonės akcijų turintiems akcininkams susipažinti su įmonės dokumentais, o numato tvarką, pagal kurią įmonės akcininkams tokia informacija pateikiama. Be to, civiliniame procese šeimos bylose yra įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo (CPK 376 str.), todėl pirmosios instancijos teismui nusprendus, kad byloje būtini tam tikri rašytiniai įrodymai, jis savo iniciatyva gali reikalauti šalių pateikti rašytinius įrodymus, net ir tuos, kuriuose yra konfidencialios informacijos.

Nepagrįstais teismas laiko ir apelianto argumentus, kad nebuvo žinoma kokius tiksliai rašytinius įrodymus prašoma pateikti. Nors UAB „Refta“ du kartus (2013-04-08 ir 2013-04-11) kreipėsi į teismą su prašymais nurodyti kokius konkrečius dokumentus reikalaujama pateikti, tokie UAB „Refta“ vadovo veiksmai nelaikytini adekvačiais, nes būtent Šiaulių apylinkės teismo 2013‑03-22 nutartyje yra konkrečiai įvardinti atsakovės prašomi išreikalauti rašytiniai įrodymai. Be to, ir iš apelianto atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantui buvo ir yra žinoma, kokių konkrečių rašytinių įrodymų reikalaujama iš UAB „Refta“. Toks UAB „Refta“ vadovo elgesys rodo ne siekį bendradarbiauti su teismu ir užtikrinti greitą ir teisingą civilinį procesą, bet siekį išvengti prašomų dokumentų pateikimo, tuo pačiu ir teismo skirtos baudos panaikinimo ir sudaro pagrindą teigti apie apelianto nesąžiningumą, kliudymą teismui įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 7 str.). Dėl to, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas faktines bylos aplinkybes, pagrįstai skundžiama 2013 m. balandžio 11 d. nutartimi A. G. prašymą dėl baudos panaikinimo atmetė.

Apeliacinės instancijos teisme 2013 m. gegužės 27 d. ir 2013 m. birželio 21 d. gauti ieškovo A. G. prašymai prie bylos pridėti papildomus įrodymus – 2013 m. balandžio 26 d. išduotą ištuokos liudijimą ir UAB „Refta“ akcininko kreipimąsi į valstybės institucijas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto pateikti papildomi įrodymai nėra susiję su nagrinėjamu klausimu dėl baudos panaikinimo, todėl jų plačiau nevertina.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, teismas nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo argumentus, pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti atskirąjį skundą, t. y. panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.