Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-04-02 · Civilinė byla Nr. 2S-260-372/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-04-02Šiaulių apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-06-11Šiaulių apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-06-17Šiaulių apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2013-06-25Šiaulių apygardos teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2015-12-17Šiaulių apygardos teismas
  6. ApeliacijaNutartis · 2016-12-29Šiaulių apylinkės teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-02
Bylos Nr.
2S-260-372/2013
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-00178-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Atsakovas
D. G.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Teisėjas J. Stubrys Civilinė byla Nr. 2S-260-372/2013Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00178-2013-4Procesinio sprendimo kategorija 110.1; 122.4(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 2 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. G. pateikė Šiaulių apylinkės teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo su atsakove D. G., be kita ko, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – perduoti jam balsavimo teisę pagal jo ir D. G. individualios įmonės (toliau IĮ) vardu registruotas uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Refta“ akcijas iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo. Nurodė, kad šios priemonės užtikrins UAB „Refta“ nepertraukiamą veiklą ir padės išvengti žalos dėl atsakovės galbūt neapgalvotų veiksmų.

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. sausio 14 d. nutartimi atmetė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė teismui duomenų, jog atsakovė iki ieškinio padavimo teisme būtų pabloginusi savo ar bendrovės finansinę padėtį.

Šiaulių apylinkės teisme 2013 m. sausio 16 d. gautas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir jame ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovo ir atsakovės D. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomus UAB „Refta“ 792 vnt. paprastųjų vardinių akcijų (toliau PVA), bendrovės vertybinių popierių sąskaitose registruotus ieškovo A. G. (272 vnt. PVA) ir D. G. II (520 vnt. PVA) vardu, uždraudžiant šalims balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos. Teigė, kad turi žinių apie atsakovės mamos pasiūlymus akcininkams už didelę kainą pirkti UAB „Refta“ akcijas, priešingų atveju akcijas ketinama perleisti pašaliniams asmenims (ne akcininkams). Ieškovo manymu, tokie veiksmai gali sutrukdyti bendrovės veiklą, įtraukti į teisminius procesus ir pan. Tvirtino, kad atsakovė gali inicijuoti ieškovo atšaukimą iš UAB „Refta“ vadovų pareigų, kurias jis užima 18 metų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. sausio 17 d. nutartimi prašymą tenkino. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo ieškovui A. G. priklausančius UAB „Refta“ 272 vnt., o atsakovės D. G. IĮ vardu registruotus 520 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje dienos. Sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas užtikrins abiejų proceso šalių vienodą padėtį jiems priklausančių UAB „Refta“ akcijų atžvilgiu ir sklandžią bei nepertraukiamą bendrovės veiklą. Teismo vertinimu, abiems proceso dalyviams taikomi apribojimai lygiaverčiai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartį, apeliantė (atsakovė) D. G. prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirajame skunde teigiama, kad teismas negalėjo areštuoti byloje nedalyvaujančio juridinio asmens turto. Tvirtinama, kad ieškovas tikėtinai nepagrindė savo reikalavimų. Apeliantė mano, kad nėra jokios grėsmės, jog ieškovui galbūt palankus teismo sprendimas pasunkės ar taps neįmanomas ir pažymi, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai. Tuo atveju, jei teismas spręs, kad pirmosios instancijos teismas galėjo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašo skirti turto administratorių UAB finansų maklerio įmonę (toliau FMĮ) „Orion securities“.

Atsiliepdamas į atskirąjį skundą, ieškovas A. G. prašo atskirtąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turtas nėra atskirtas nuo įmonininko (apeliantės) turto, todėl turtui taikytinas sutuoktinių turto teisinis režimas. Ieškovo manymu, neapgalvoti akcininkų veiksmai gali sumažinti UAB „Refta“ turto vertę. Nesutinka su apeliantės skundo motyvais dėl jo nesąžiningumo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantės (atsakovės) D. G. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiem byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galbūt bus patenkinti galutiniu teismo procesinių sprendimu, įvykdymą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju prieš parenkant taikytinos laikinosios apsaugos priemonės rūšį ir taikymo mastą, reikia įvertinti ieškinio materialinio reikalavimo pobūdį.

Iš ieškovo ieškinio turinio matyti, kad ieškovas siekia nutraukti santuoką su apeliante, be kita ko, padalyti santuokoje įgytą turtą ir prašo jam priteisti jo vardu registruotus 272 vnt. ir atsakovės D. G. IĮ vardu registruotus 520 vnt. UAB „Refta“ paprastųjų vardinių akcijų.

Teismas, įvertindamas minėtus ieškovo ieškinio reikalavimus dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo ir laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį šioje byloje – išlaikyti esamą padėtį (ginčo turto ir jo vertės stabilumą), kol bus priimtas teismo sprendimas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemonės – draudimą disponuoti paprastosiomis vardinėmis akcijomis. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad teisė balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose gali būti uždrausta ar apribota tik įstatymų nustatytais atvejais (LR Akcinių bendrovių įstatymas 16 straipsnio 3 dalis), t. y. į šios neturtinės akcininko teisės ribojimo išimtinumą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, kokios D. G. IĮ, kaip UAB „Refta“ akcininkės, teisės gali turėti įtakos ginčo akcijų (dalytino turto) vertei (pokyčiams).

LR Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje išvardytos visuotinio akcininkų susirinkimo išimtinės teisės. Teismo vertinimu, tiesiogiai su bendrovės valdymu ir disponavimu susijusios teisės, kurios, be kita ko, gali turėti įtakos bendrovės akcijų vertei yra šios: keisti bendrovės įstatus (1 punktas), nustatyti bendrovės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominalią vertę ir minimalią emisijos kainą (6 punktas), priimti sprendimą konvertuoti bendrovės vienos klasės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų konvertavimo tvarkos aprašą (7 punktas), priimti sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo (10 punktas), priimti sprendimą dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo (11 punktas), priimti sprendimą padidinti / sumažinti įstatinį kapitalą (16–17 punktai), priimti sprendimą dėl bendrovės reorganizavimo ar atskyrimo (19 punktas), priimti sprendimą pertvarkyti bendrovę (20 punktas), priimti sprendimą restruktūrizuoti bendrovę (21 punktas), priimti sprendimą likviduoti bendrovę (22 punktas).

Teismas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis apribojus ieškovui A. G. ir apeliantės D. G. IĮ akcijų suteikiamas teises – balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, nebuvo užtikrinta ieškovo – asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir apeliantės D. G. IĮ dalyvės teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyra. Todėl, siekdamas išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą (LR CPK 17 str.), nevaržyti kitos šalies interesų labiau, nei reikia teisėtiems tikslams pasiekti, vadovaudamasis ekonomiškumo principu (LR CPK 145 str. 2 d.), teismas sprendžia, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria apribotos teisės balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, keistina.

Teismas nesutinka su apeliantės skundo teiginiais, kad teismas negalėjo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių D. G. IĮ vardu registruotoms paprastosioms vardinėms akcijoms ir pažymi, jog pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, o šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pagal LR Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnio 4 dalį individualios įmonės savininkui ir jo sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas perduodamas individualiai įmonei patikėjimo teise, jeigu sutuoktiniai nesusitaria kitaip. Šis teisinis reglamentavimas, leidžia teismui daryti išvada, kad santuokos metu įsteigtos individualios įmonės veiklai vykdyti paprastai naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jeigu nėra priešingos sutuoktinių valios išraiškos. Be to, pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį asmuo, neigiantis sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, privalo įrodyti, kad ginčo turtas nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Pagal CK 3.122 straipsnį vieno sutuoktinio arba sutuoktinių kreditorių prašymu teismas gali areštuoti turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ar skirti turto administratorių, jeigu tai būtina sutuoktinių teisėms į bendrą turtą arba kreditorių teisėms apsaugoti. Teismas, įvertindamas tai, kad apeliantės prašymas dėl administratoriaus skyrimo nėra šios bylos skundo dalykas, ir atsižvelgdamas į tai, jog bylą pagal ieškovo ieškinį dėl santuokos nutraukimo nagrinėja Šiaulių apylinkės teismas, atmeta šį apeliantės prašymą.

Kiti skundo teiginiai, atsižvelgiant į jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nutarties dalį, kuria uždrausta A. G. ir D. G. IĮ balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir nustatyti, kad A. G. ir D. G. IĮ draudžiama balsuoti UAB „Refta“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose priimant nutarimus dėl bendrovės įstatų keitimo, bendrovės išleidžiamų akcijų klasės, skaičiaus, nominalios vertės ir minimalios emisijos kainos nustatymo, bendrovės akcijų konvertavimo, akcijų konvertavimo tvarkos aprašo tvirtinimo, pelno (nuostolių) paskirstymo, rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo, įstatinio kapitalo padidinimo / sumažinimo, bendrovės reorganizavimo, atskyrimo, pertvarkymo, restruktūrizavimo, likvidavimo.

Kitą Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Simonaitienė