- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-11
- Bylos Nr.
- 2S-495-440/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00178-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- D. G.
- Advokatai
- Daiva Balčiūnienė
Teisėjas Jonas Stubrys Civilinė byla Nr. 2S-495-440/2013 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00178-2013-4
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. birželio 11 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje iškeltoje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei D. G. dėl santuokos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. G. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, prašydamas nutraukti santuoką dėl atsakovės D. G. kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą bei priteisti iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė su pateiktu ieškiniu nesutiko. Prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, priteisti iš ieškovo išlaikymą periodinėmis 1000,00 Lt dydžio išmokomis per mėnesį iki gyvos galvos, priteisti padarytą 50000,00 Lt neturtinę žalą bei visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė taip pat nurodė kitą santuokoje įgyto turto padalinimo būdą.
Žemesnės instancijos teismas
2013 vasario 22 d. Šiaulių apylinkės teismas parengiamojo teismo posėdžio metu nusprendė ieškovo dalyvavimą kitame teismo posėdyje pripažinti būtinu, įspėjo, kad ieškovui vengiant atvykti į teismo posėdį, teismas gali skirti iki 1000,00 Lt baudą (24 b.l.). Kito parengiamojo teismo posėdžio datą paskyrė 2013 m. kovo 22 d.
2013 m. kovo 22 d. Šiaulių apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria ieškovui A. G. už neatvykimą į 2013 m. kovo 22 dienos 11.00 valandos teismo posėdį be svarbios priežasties, skyrė 200,00 Lt baudą. Teismas nurodė, kad į parengiamąjį teismo posėdį neatvykęs ieškovas nepateikė teismui jo neatvykimą pateisinančių dokumentų. Ieškovo atstovė nurodė, kad ieškovas negalėjo dalyvauti teismo posėdyje dėl didelio užimtumo darbe, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Atsakovės atstovas prašė teismo ieškovui už neatvykimą be pateisinamos priežasties į teismo posėdį, skirti piniginę baudą. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjama byla dėl santuokos nutraukimo yra priskiriama šeimos bylų kategorijai turinčiai viešosios teisės bruožų, todėl teismas, nagrinėdamas tokią bylą, neatvykus ieškovui A. G., neturi galimybių tinkamai išsiaiškinti visų su šia byla susijusių aplinkybių. Teismas išaiškino, kad tinkamo proceso principas reikalauja, kad sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo šalis, tačiau tai nereiškia, kad neatvykus vienai iš šalių, teismas turi būtinai atidėti bylos nagrinėjimą. Nesąžininga šalis, vengianti atvykti į procesą, negali naudotis teisės būti išklausytam privilegijomis. Be to,visi proceso dalyviai privalo elgtis sąžiningai ir bendradarbiauti esant bet kuriai civilinio proceso stadijai. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teismas ieškovo neatvykimą į teismo posėdį, pripažino piktnaudžiavimu savo procesinėmis teisėmis.
Šalies argumentai
Ieškovas Šiaulių apylinkės teismui pateikė prašymą panaikinti 2013 m. kovo 22 d. nutartimi paskirtą baudą. Nurodė, kad teismas nepagrįstai skyrė baudą, kadangi ieškovo nedalyvavimas parengiamajame teismo posėdyje neturėjo jokios įtakos civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo principų įgyvendinimui. Pažymėjo, kad 2013 kovo 22 d. nutartyje teismas nenurodė, kad priimdamas nutartį vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 230 straipsnio 5 dalimis, taip pat nenurodė, kad nusprendė pripažinti ieškovo dalyvavimą parengiamajame teismo posėdyje būtinu. Nutartį skirti baudą Šiaulių apylinkės teismas grindė procesinėmis normomis, reglamentuojančiomis ne parengiamąją, o teisminio nagrinėjimo stadiją – LR CPK 246 straipsnio 3 dalimi. Atkreipė dėmesį, kad LR CPK nenumato, kad už asmens neatvykimą į parengiamąjį teismo posėdį jam gali būti skiriama bauda. Teigė, kad ieškovas nei pranešimu, nei šaukimu nebuvo informuotas apie parengiamojo teismo posėdžio laiką ir vietą. Akcentavo, kad ieškovas jokiu būdu nekliudė procesui, nes yra pasirūpinęs tinkamu savo atstovavimu - jį procese atstovauja du advokatai. Be to teismas skirdamas ne dar vieną parengiamąjį teismo posėdį, bet teismo posėdį, pripažino, kad ieškovo nedalyvavimas parengiamajame teismo posėdyje nebuvo kliūtis rengtis bylos nagrinėjimui bei pereiti prie bylos nagrinėjimo iš esmės. Ieškovo neatvykimas į parengiamąjį teismo posėdį taip pat nebuvo pagrindas bylos nagrinėjimui atidėti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. balandžio 11 d. nutartimi netenkino A. G. prašymo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartimi paskirtos 200,00 Lt baudos panaikinimo.
Teismas nurodė, kad teismo bauda yra procesinė teisinė sankcija, išreikšta proceso įstatyme nustatyta suma ir už šalies nedalyvavimą parengiamajame teismo posėdyje nėra numatyta išimčių. Pažymėjo, kad abu ieškovo atstovai advokatai D. Balčiūnienė ir M. Bakanas dalyvavo 2013 m. vasario 22 d. ir 2013m. kovo 22 d. teismo posėdžiuose, todėl tinkamai buvo informuoti apie posėdžio datas ir priimtus procesinius sprendimus ir teismas neprivalėjo papildomai informuoti ieškovo apie kito teismo posėdžio datą. Teismas išaiškino, kad apie ieškovo dalyvavimo būtinumą teismo posėdyje sprendžia ne pats ieškovas, o teismas nagrinėjantis bylą. Atskirai pažymėjo, kad 2013 m. kovo 22 d. nutartimi, teismas turėjo teisę neatvykusiai šaliai paskirti iki vieno tūkstančio litų baudą.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus esmė
Atskiruoju skundu apeliantas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartį bei panaikinti 2013 m. kovo 22 d. nutartimi paskirtą 200,00 Lt baudą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas 2013 m. vasario 22 d. nutartį, pripažino ieškovo dalyvavimą būtinu teismo (ne parengiamajame) posėdyje ir paskyrė dar vieną parengiamąjį teismo posėdį 2013 m. kovo 22 d. 11 val.
2. Pagal LR CPK 230 straipsnio 1 dalį, posėdžio pirmininkas į parengiamąjį teismo posėdį iškviečia šalis ir jas apklausia, siekdamas išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimus ar atsikirtimus bei atlikti kitus veiksmus, kurie teismo manymu yra reikalingi. Pagal to paties straipsnio 5 dalį teismas, atsižvelgdamas į bylos pobūdį, gali nuspręsti, kad į parengiamąjį teismo posėdį turi atvykti šalys ir tretieji asmenys. Apelianto teigimu, teismas, vadovaudamasis LR CPK 230 straipsnio 5 dalimi nebuvo nusprendęs pripažinti būtinu ieškovo dalyvavimą parengiamajame posėdyje.
3. LR CPK nenumato, kad už asmens neatvykimą į parengiamąjį teismo posėdį jam gali būti skiriama bauda.
4. Ieškovas nei šaukimu, nei pranešimu nebuvo informuotas apie parengiamojo teismo posėdžio laiką ir vietą.
5. Apeliantas teigia, kad Šiaulių apylinkės teismas, skirdamas ieškovui baudą už jo neatvykimą į parengiamąjį teismo posėdį, neįvertino aplinkybių visumos – tariamo pažeidimo pobūdžio, masto, pasekmių, pažeidimo įtakos civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principų įgyvendinimui, pažeidimą padariusio asmens savybių bei kitų reikšmingų aplinkybių.
6. Apelianto vertinimu, teismas skirdamas ne dar vieną parengiamąjį teismo posėdį, bet teismo posėdį, pripažino, kad ieškovo nedalyvavimas parengiamajame teismo posėdyje nebuvo kliūtis rengtis bylos nagrinėjimui bei pereiti prie bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje. Remiantis tuo, ieškovo nedalyvavimas parengiamajame posėdyje neturėjo jokios įtakos civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principų įgyvendinimui, Šiaulių apylinkės teismas nepagrįstai skyrė baudą ieškovui už jo neatvykimą į parengiamąjį teismo posėdį.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovės D. G. atstovas nurodo, kad su ieškovo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Pažymi, kad teismas 2013 m. vasario 22 d. nutartyje nurodė, kad tarp bylos šalių vykstantis ginčas yra tiesiogiai susijęs su santuokoje įgyto turto tarp sutuoktinių padalinimu, jo vertės nustatymu, o tai pat ir kitų ūkio subjektų teisėmis bei teisėtais interesais, kadangi sutuoktiniai bendrosios nuosavybės teise valdo jų akcijų paketus, turinčius įtakos šių bendrovių valdymui ir veiklai. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovo dalyvavimą 2013 m. kovo 22 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje pagrįstai pripažino būtinu bei 2013 m. vasario 22 d. nutartimi įspėjo ieškovą ir nurodė, kad jam vengiant atvykti į 2013 m. kovo 22 d. teismo posėdį, teismas gali skirti iki 1000,00 Lt baudą. Atsakovės atstovo nuomone, ieškovas, neatvykdamas į 2013 m. kovo 22 d. vykusį teismo posėdį, akivaizdžiai ignoravo teismo įspėjimą. Be to, apeliantas nepateikė jokių įrodymų apie priežastis, pateisinančias jo neatvykimą į posėdį. Teismas neturėjo galimybės išsiaiškinti ginčo sprendimui svarbių aplinkybių, dėl kurių paaiškinimus galėtų pateikti tik pats ieškovas, todėl teismas tam tikrų aplinkybių nagrinėjimą ir vertinimą bus priverstas vykdyti teismo posėdžio metu, o tai lems proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir operatyvumo principų pažeidimą. Atsakovės atstovas mano, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog už šalies neatvykimą į parengiamąjį posėdį teismas negali skirti baudos. Remiantis LR CPK 230 straipsnio 4 dalimi, parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrąsias proceso pirmojoje instancijoje taisykles, todėl vienai iš bylos šalių ar jos atstovui neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, teismas turi teisę remtis LR CPK 246 straipsniu, kuris reglamentuoja šalies neatvykimo į posėdį pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).
Kaip matyti iš apelianto atskirojo skundo, byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (LR CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą.
LR CPK 42 straipsnyje be kitų teisių ir pareigų numatyta, kad šalys privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus.
LR CPK 228 straipsnis numato, kad bylai nagrinėti teisme pasirengiama per vieną parengiamąjį teismo posėdį, tačiau išimtiniais atvejais arba matydamas, kad byloje gali būti sudaryta taikos sutartis, teismas turi teisę posėdyje paskirti antrojo parengiamojo posėdžio, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per trisdešimt dienų, datą. Parengiamųjų teismo posėdžių negali būti daugiau kaip du.
LR CPK 231 straipsnis numato, kad tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas šio Kodekso 232 straipsnyje nurodytos nutarties. Šiuo atveju bylos nagrinėjimas tęsiamas nuo nagrinėjimo teisme stadijos.
LR CPK 226 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus.
Pagal CPK 51 straipsnio 2 dalį atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas.
Teismo nuobaudos, kurių baigtinis sąrašas yra įtvirtintas LR CPK 103 straipsnyje, gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenimis, jų atstovams ar kitiems proceso dalyviams tuo atveju, kai pastarieji asmenys netinkamai vykdo savo procesines pareigas ar piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Baudą kaip vieną iš teismo nuobaudų rūšių teismas gali paskirti tik LR CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio (LR CPK 106 straipsnio 1 dalis).
Parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrąsias proceso pirmojoje instancijoje taisykles, be to, teismas, atsižvelgdamas į bylos pobūdį, gali nuspręsti, kad į parengiamąjį teismo posėdį turi atvykti šalys ir tretieji asmenys asmeniškai. ( LR CPK 230 straipsnio 4, 5 dalys). LR CPK 246 straipsnio 3 dalis numato, kad atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę neatvykusiai šaliai paskirti iki vieno tūkstančio litų baudą, jeigu įstatymai nustato šios šalies pareigą dalyvauti teismo posėdyje arba teismas pripažįsta šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir negalima sprendimo priimti už akių.
Įstatymas taip pat įpareigoja proceso dalyvius ne tik sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis (LR CPK 7 straipsnio 2 dalis), bet ir bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (LR CPK 8 straipsnis), kad teismas kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą. Neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo nustatyta priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus.
Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2013 m. vasario 22 d. nutartimi parengiamajame teismo posėdyje dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Daivai Balčiūnienei, pripažino ieškovo dalyvavimą sekančiame teismo posėdyje būtinu (24 b.l.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad į 2013 m. kovo 22 d. teismo posėdį ieškovas neatvyko ir neįvykdė teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartimis nustatytų įpareigojimų be svarbių priežasčių. Teismas pažymi, kad užimtumas darbe paprastai nelaikoma svarbia neatvykimo priežastimi. Bylos duomenimis posėdis dėl ieškovo neatvykimo atidėtas ( 35,36 b.l.).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog ieškovas nepagrindė teismo įpareigojimo neįvykdymo priežasčių, turėjo pagrindą 2013 m. kovo 22 d. nutartimi paskirti ieškovui 200,00 Lt baudą, kuri yra adekvati procesinės pareigos neįvykdymui, o 2013 m. balandžio 11 d. nutartimi pagrįstai atmetė prašymą dėl baudos panaikinimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2013 m. kovo 22 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovo atstovės nurodytos ieškovo neatvykimo į teismo posėdį priežastys (negalėjimas dalyvauti dėl užimtumo), bei ieškovo atskirajame skunde ir pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme panaikinti paskirtą nuobaudą nurodytos jau kitos teismo įpareigojimo neįvykdymo aplinkybės (nežinojimas apie įpareigojimą dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje, nepranešimas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, ieškovo nedalyvavimo nereikšmingumas bylai), patvirtina, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo atstovė, dalyvavusi 2013 m. vasario 22 d. parengiamajame posėdyje (21-23 b.l.) turėjo pareigą informuoti ieškovą apie jo dalyvavimo kitame teismo posėdyje būtinumą bei būsimo posėdžio vietą ir laiką, ieškovo nurodytos aplinkybės dėl nežinojimo apie įpareigojimą bei teismo posėdžio laiką ir vietą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą teigti apie ieškovo nesąžiningumą, kliudymą teismui įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, tinkamai išnagrinėti bylą (LR CPK 7 straipsnis).
Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad nebuvo informuotas apie tai, kad jo dalyvavimas pripažintas būtinu parengiamajame teismo posėdyje, o ne teismo posėdyje. Su šiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir vertina kritiškai. Aplinkybes, kad apeliantas buvo tinkamai informuotas ir žinojo, kad jo dalyvavimas yra būtinas teismo posėdyje, patvirtina apelianto atstovės teiginys, išsakytas 2013 vasario 22 d. įvykusio parengiamojo teismo posėdžio metu, kad ieškovas negalėjo atvykti į teismo posėdį, nes yra užimtas žmogus bei yra komandiruotėje (35-36 b.l.). Manytina, kad ieškovas savo atstovę informuodamas kodėl nedalyvaus teismo posėdyje, pripažino ir patvirtino tinkamai supratęs teismo įpareigojimą dalyvauti teismo posėdyje, tačiau šio įpareigojimo sąmoningai nevykdė.
Paminėtina, kad pagrindinis principas, leidžiantis šaliai (jos atstovui) išvengti neigiamų procesinių teisinių padarinių neatvykus į teismo posėdį, yra pareiga laiku informuoti teismą apie nedalyvavimą teismo posėdyje ir pateikti įrodymus apie neatvykimą pateisinančias priežastis (LR CPK 246 straipsnio 1 dalis). Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad nei ieškovas, nei jo atstovai dokumentų, patvirtinančių dėl kokių svarbių priežasčių ieškovas negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, teismui nepateikė (35-36 b.l.). Akcentuotina, kad pats ieškovas turėjo būti labiausiai suinteresuotas kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, todėl nuo 2013 m. vasario 22 d. žinodamas apie 2013 m. kovo 22 d. vyksiantį teismo posėdį, turėjo iš anksto pasirūpinti savo darbo grafiko suderinimu su teismo posėdžio laiku. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad LR CPK 246 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienu atveju spręstina ar neatvykimo priežastį galima pripažinti svarbia, tačiau neatvykimas dėl ligos, atostogų, komandiruotės, šalies atstovo užimtumo kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovui toje pačioje civilinėje byloje yra paskirta bauda už įpareigojimo pateikti rašytinius duomenis neįvykdymą (nutartis yra apskųsta Šiaulių apygardos teismui, civilinės bylos Nr. 2S-494-267/2013). Iš dalies tai patvirtina, kad ieškovas, kurio iniciatyva buvo iškelta civilinė byla, nevykdo teismo įpareigojimų, tai yra, nebendradarbiauja su teismu bei trukdo greitai ir operatyviai pasiruošti bylos nagrinėjimui iš esmės. Laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, pagrįstai skundžiama 2013 m. balandžio 11 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl baudos panaikinimo atmetė.
Atmestini apelianto argumentai ir dėl jo dalyvavimo parengiamajame teismo posėdyje reikalingumo ar nereikalingumo, kadangi apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis atskirąjį skundą dėl baudos panaikinimo, negali pasisakyti įrodymų vertinimo, tyrimo ir jų reikšmės bylos ginčo esmei nustatymo, klausimais. Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismui įvertinus bylos aplinkybes ir nusprendus ieškovo dalyvavimą teismo posėdyje pripažinti būtinu dėl tos priežasties, kad tam tikras aplinkybes gali paaiškinti, patvirtinti ar paneigti tik ieškovas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti tokio teismo sprendimo nepagrįstu ar nemotyvuotu. Tik bylą nagrinėjantis teismas gali objektyviausiai ir tinkamiausiai įvertinti kokių įrodymų ar šalių paaiškinimų trūksta, siekiant tinkamai išnagrinėti ginčą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo argumentu, kad apie ieškovo dalyvavimo būtinumą teismo posėdyje sprendžia ne pats ieškovas, o bylą nagrinėjantis teismas.
Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstu ir sutinka su atsakovės argumentu, kad parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrąsias proceso pirmojoje instancijoje taisykles (LR CPK 230 straipsnio 4 dalis), todėl vienai iš bylos šalių ar jos atstovui neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, pirmosios instancijos teismas turi teisę, remtis LR CPK 246 straipsniu, kuris reglamentuoja procesines šalies neatvykimo į posėdį pasekmes.
Įvertinęs bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas pats inicijavęs civilinės bylos iškėlimą, netinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis – dėl priežasčių, kurios nepripažintinos svarbiomis (buvo komandiruotėje, didelis užimtumas), nedalyvavo 2013 m. kovo 22 d. parengiamajame teismo posėdyje ir taip vilkino proceso eigą, kas iš esmės kliudė greitai ir teisingai išnagrinėti bylą.
Apeliacinės instancijos teisme 2013 m. gegužės 24 d. gautas ieškovo A. G. prašymas prie apeliacinės instancijos bylos pridėti papildomą įrodymą – 2013 m. balandžio 26 d. išduotą ištuokos liudijimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto pateiktas papildomas įrodymas nėra susijęs su nagrinėjamu klausimu dėl skundžiamos 2013 m. balandžio 11 d. nutarties, todėl atsisako jį vertinti.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, teisėjų kolegija atskirai nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo argumentus, pateiktą bylos medžiagą, sutikdamas su pirmos instancijos teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartimi, daro išvadą, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti atskirąjį skundą, t. y. panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.