Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Stilarga“ atstovui advokatui A. J.,

atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Premium Cocoa“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Freor LT“ atstovui advokatui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Stilarga“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Premium Cocoa“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Freor LT“ dėl skolos, kompensacinių ir procesinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

6. Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stilarga“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendros „Premium Cocoa“ 2015 m. gruodžio mėn. 15 d. buvo sudaryta sutartis Nr. 2015-12-15/01 (toliau ir Sutartis) (t. 2, e. b. l. 37-38). Sutarties ir atliktų darbų perdavimo aktų pagrindu, ieškovė laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2016 m. kovo 2 d., atsakovei UAB „Premium Cocoa“ išrašė 4 PVM sąskaitas faktūras: 2016 m. sausio 12 d. - PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2016001, 6 000,00 Eur sumai; 2016 m. vasario 1 d. - PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2016002, 8 400,00 Eur sumai; 2016 m. kovo 1 d. - PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2016003, 11 000,00 Eur sumai; 2016 m. kovo 2 d. - kreditinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2016001-KRED, - 2 783,00 Eur sumai (t. 1, e. b. l. 58, 65, 70, 75). Prieš tai minėtu pagrindu ieškovė laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 2 d. iki 2016 m. balandžio 8 d., atsakovei UAB „Freor LT“ išrašė 3 PVM sąskaitas faktūras: 2016 m. kovo 2 d. - PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2016004, 2 783,00 Eur sumai; 2016 m. kovo 15 d. - PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2016005, 3 630,00 Eur sumai; 2016 m. balandžio 8 d. - PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 2016006, 4 840,00 Eur sumai (t. 1, e. b. l. 90, 142, 101). Ieškovės pateiktoje neapmokėtų skolų suvestinėje yra nurodyta, kad ieškovės atsakovei UAB „Premium Cocoa“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų bendra vertė siekia 22 617,00 Eur (t. 1, e. b. l. 29). Atsakovė UAB „Premium Cocoa“ ieškovei sumokėjo 4 000,00 Eur sumą, už pastarosios faktiškai atliktus darbus, šią aplinkybę byloje patvirtina kasos pajamų orderio kvitas ir kasos išlaidų orderis. Atsakovės ieškovei pagal PVM sąskaitas faktūras neapmokėta suma - 18 617,00 Eur. Atsakovės atstovas advokatas A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovei susidūrus su finansinėmis problemomis, pastaroji su UAB „Freor LT“ sudarė atskirą susitarimą, kuriuo UAB „Freor LT“ sutiko apmokėti keletą ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų. Ieškovės atsakovei UAB „Freor LT“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų bendra vertė siekia 11 253,00 Eur, atsakovė ieškovei apmokėjo dvi PVM sąskaitas faktūras – 2016 m. kovo 2 d. Nr. 2016004 ir 2016 m. kovo 15 d. Nr. 2016005, kurių bendra vertė – 6 413,00 Eur. Atsakovė ieškovei neapmokėjo vienos PVM sąskaitos faktūros, kurios vertė – 4 840,00 Eur (t. 1, e. b. l. 29).

9. Faktinės iš statybos rangos teisinių santykių kilusios ginčo aplinkybės turi būti nustatomos laikantis įstatymo ir teismų praktikos nuostatų dėl įrodinėjimo taisyklių. Įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176–185 straipsnių nuostatose bei kasacinio teismo praktikoje. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 28). Be to, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.

10. Teismui ištyrus, įvertinus ir išanalizavus bylos šalių pateiktus argumentus ir juos patvirtinančius įrodymus, nustatyta, kad šalių į bylą pateikti įrodymai yra prieštaringi. Ieškovės atstovo teigimu, ieškovė darbus atsakovės objekte vykdė iki 2016 m. birželio mėnesio, šiuos argumentus ieškovė grindžia darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, atliktų darbų aktais, išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, objekto užbaigtumą patvirtinančiais dokumentais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojai, atsakovės UAB „Premium Cocoa“ vadovas J. B. ir UAB „Stilarga“ buvęs vadovas K. M., teismui nurodė, kad darbai objekte buvo vykdomi tik iki 2016 m. vasario mėnesio. Paminėtą aplinkybę patvirtino ir objekte tiesiogiai rangos darbus vykdę UAB „Stilarga“ darbuotojai – M. P. ir S. B., kurie taip pat pridūrė, kad vykdytų rangos darbų nebaigė, kadangi jiems nebuvo mokamas darbo užmokestis. Atsakovės atsiliepime nurodytų argumentų pagrįstumą, tikrumą ir ryšį su kitais atsakovės pateiktais įrodymais patvirtina ir į bylą pateikti duomenys apie kitus rangovus, vykdžiusius analogiškus darbus objekte. Sutiktina su atsakovės UAB “Premium Cocoa” direktoriaus J. B. teiginiu, kad ieškovės į bylą pateiktas statybų užbaigimo aktas patvirtina statinio užbaigtumą, o ne ieškovės vykdytų rangos darbų visišką įvykdymą. Ieškovės į bylą pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, vertintini kaip nepatikimi ir nepatvirtinantys faktinės aplinkybės iki kada ieškovės darbuotojai dirbo su ginču susijusiame objekte, kadangi žiniaraščiuose nurodyto darbo laikotarpiu nuo 2016 m. vasario iki kovo mėnesio, apklausti ieškovės darbuotojai patvirtino faktiškai nevykdę jiems priskirtinų darbo funkcijų tame objekte. Pabrėžtina ir tai, kad ieškovė teismui pateikė darbo laiko apskaitos žiniaraščius tik už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2016 m. kovo mėn., bet neteikė 2016 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesių žiniaraščių. Ieškovės į bylą pateiktuose prieš tai minėtuose dokumentuose nurodyti duomenys ir aplinkybės, yra prieštaringi, galimai neatitinkantys tikrovės, todėl laikytini nepatikimais. Ieškovė šioje konkrečioje situacijoje būdama buvusio darbdavio atstovu, turi galimybę visapusiškai disponuoti tik darbdaviui palankiais duomenimis ir dokumentais, į bylą teikti tik jai naudingus dokumentus - darbuotojų darbo apskaitos žiniaraščius. Teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog ieškovės UAB „Stilarga“ darbuotojai darbus objekte pagal Sutartį vykdė 2016 m. vasario, kovo, balandžio mėnesiais, todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog ieškovė atsakovei UAB „Premium Cocoa“ PVM sąskaitas faktūras, kurių bendra vertė sudaro 22 617,00 Eur, išrašė pagrįstai.

11. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutartyje nustatoma darbų pradžia ir pabaiga. Šalys taip pat gali nustatyti atskirų darbų atlikimo terminus (tarpiniai terminai). Jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, rangovas atsako ir už darbų pradžios ar pabaigos termino, ir už tarpinių terminų pažeidimą. Šalių susitarimu sutartyje nustatyti darbų atlikimo terminai gali būti keičiami rangos sutartyje nustatyta tvarka. Jeigu rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą, tai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 1-4 dalys). Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (CK 6.694 straipsnio 4 dalis).

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.662 straipsnio, reglamentuojančio atliktų darbų priėmimą, 1 dalyje nurodyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad įstatyme užsakovo pareiga apmokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo - priėmimo akto pasirašymu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.676 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą, tačiau šioje normoje neįtvirtinta darbų perdavimo proceso ir jo formos reikalavimų. Bendroji taisyklė yra ta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Tai dviejų šalių suderintos valios išraiška, dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų, o rangovas, perduodamas darbų rezultatą užsakovui, privalo kartu suteikti informaciją apie rangos sutarties dalyko naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-679/2013). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo–priėmimo aktas. Nuo šiuo aktu fiksuojamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo momento atsiranda užsakovo prievolė už darbus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.662, 6.694 straipsniai). Atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas yra įstatyme įtvirtintas rangos sutarties vykdymo dokumentas, abiejų sutarties šalių pasirašomas dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs sumokėjimas rangovui už atliktus darbus. Šis aktas yra įrodymų šaltinis, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti, ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai, taip pat fiksuojama užsakovo valia priimti atliktų darbų rezultatą su išlygomis ar be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, užtikrindamas vienodos teismų praktikos formavimą, yra išaiškinęs, kad įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo–perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius. Esminę reikšmę sandoriui kvalifikuoti turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų vertinamą dokumentą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo–perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-484/2007).

13. Tuo būdu, pagal įstatymo nuostatas ir formuojamą teismų praktiką, tam, kad būtų galima konstatuoti atsiradus užsakovės pareigą sumokėti rangovei už atliktus statybos rangos darbus, turi būti nustatytas tinkamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo faktas: įstatyme įtvirtinta forma fiksuota situacija dėl rangovės aiškios valios perduoti konkrečius apibrėžtus darbus ir tinkamo užsakovės informavimo apie tai, užsakovės valia priimti darbus arba atsisakymo juos priimti priežastys. Šis faktas fiksuojamas rašytiniu darbų perdavimo–priėmimo aktu, pasirašytu abiejų šalių arba vienos iš jų vienašališkai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju šalių sudarytos Sutarties sąlygos, taip pat patvirtina suderintą šalių valią užsakovės pareigos sumokėti už darbus atsiradimą sieti su tam tikrus reikalavimus atitinkančio statybos darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymu, t. y., atliktus darbus turėjo perduoti atsakovei abiejų Sutarties šalių pasirašytais atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktais (Sutarties 4.1.2. papunktis). Sutarties 2.2. punkte pažymėta, jog už atliktus darbus atsakovė turėjo pareigą atsiskaityti per 10 dienų terminą nuo darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo ir PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Šiuo konkrečiu atveju, ieškovė, atlikusi Sutarties 2.3. punkte aptartus darbus, siekdama paminėtų darbų apmokėjimo, vadovaudamasi Sutarties 4.1.2. papunkčiu atliktus darbus turėjo perduoti atsakovei abiejų Sutarties šalių pasirašytais atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktais. Ieškovė į bylą teismui pateikė: 2016 m. sausio 12 d. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 2016/01; 2016 m. vasario 1 d. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 2016/02; 2016 m. kovo 1 d. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 2016/03; 2016 m. kovo 2 d. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 2016/04; 2016 m. kovo 15 d. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 2016/05; 2016 m. balandžio 8 d. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 2016/06 (t. 1, e. b. l. 72, 64, 69, 100, 137, 138). Pažymėtina tai, kad ieškovės į bylą teismui pateiktos PVM sąskaitos faktūros ir atliktų darbų aktai nei ieškovės atstovų, nei atsakovės atstovų parašais nėra patvirtinti. Pabrėžtina, kad ieškovė prieš tai nurodyto teisinio reglamentavimo ir Sutarties pagrindu turėjo aiškią pareigą abiejų Sutarties šalių suderinta valia perduoti ieškovės atliktus darbus atsakovei. Šiuo konkrečiu atveju iš ieškovės pateiktų atliktų darbų perdavimo aktų matyti, kad ieškovė neišreiškė nė savo valios dėl darbų perdavimo, t. y. ieškovės atstovas nepatvirtino atliktų darbų perdavimo aktų, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nėra objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad atsakovei atliktų darbų perdavimo aktai būtų perduoti iki 2017 metų, kuomet ieškovei buvo iškelta bankroto byla. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų konstatuoti buvus tinkamą rangovės atliktų statybos rangos darbų perdavimą ir priėmimą. Byloje nėra pateiktas rašytinis ginčo darbų perdavimo–priėmimo aktas (nei pasirašytas abiejų šalių, nei ieškovės vienašališkai). Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė būtų raštu pranešusi atsakovei apie darbų pabaigą ir pasirengimą perduoti atliktus darbus. Teismas nenustatė, kad atsakovei, kaip užsakovei, būtų buvusios sudarytos tinkamos ir realios sąlygos pareikšti pretenzijas dėl darbų trūkumų bei išsakyti savo poziciją dėl jų neperėmimo priežasčių.

14. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovei UAB „Premium Cocoa“ PVM sąskaitas faktūras, kurių bendra vertė sudaro 22 617,00 Eur, išrašė pagrįstai, todėl ieškinio reikalavimas atsakovei UAB „Premium Cocoa“ atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

Dėl ieškovės reikalavimo iš atsakovės UAB „Freor LT“ priteisti 4 840,00 Eur skolą.

15. Savo reikalavimą priteisti iš atsakovės UAB “Freor LT” 4 840,00 Eur, ieškovė grindžia Sutartimi, ieškovės pateiktais atliktų darbų perdavimo aktais ir išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pasisakęs, jog ūkinėje – komercinėje veikloje šalių sudaryti sandoriai yra pagrindas atsirasti abipusėms asmenų civilinėms teisėms ir pareigoms (CK 1.136 straipsnis). Iš įmonės veiklos kylantiems šalių ginčams dėl įsiskolinimo kiekvienu atveju sprendžiant tokių reikalavimų pagrįstumą turi būti nustatomas faktinis pagrindas įsiskolinimui atsirasti – šalių sudaryta dvišalė sutartis arba, tam tikrais atvejais, kiti civilinių teisinių santykių atsiradimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.136 straipsnio 2 dalyje. Todėl teisingam nagrinėjamos bylos išsprendimui teisiškai reikšmingos aplinkybės yra šalių sutartinių santykių buvimo nustatymas, kadangi atsakovui prievolė apmokėti įsiskolinimą gali kilti tik tuomet, jei tarp šalių buvo sudarytas sandoris dėl ieškovo minimų darbų atlikimo. PVM sąskaitos - faktūros išrašymas yra vienašalis aktas, sukuriantis šį mokestinį dokumentą išrašiusiam asmeniui prievolę sumokėti nustatyto dydžio mokestį valstybei, tačiau vien šio dokumento pagrindu civiliniai – teisiniai santykiai neatsiranda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2004; 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1040/2003). Kasacinės instancijos teismas taip pat yra pasisakęs, jog ieškovo išrašyta PVM sąskaita - faktūra atsakovui pati savaime neįpareigoja atsakovo apmokėti joje nurodytą sumą, nes tokiai prievolei atsirasti būtinos papildomos sąlygos – įrodymai apie sutarties vykdymą, konkrečios ūkinės operacijos atlikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2004). Įstatymų leidėjas prievolių atsiradimą sieja ne tik su rašytinių sutarčių sudarymu, bet ir su kitais juridiniais faktais, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad tam, kad dvišalis sandoris būtų sudarytas, būtina abiejų sandorio šalių suderinta valia (CK 1.63 straipsnio 6 dalis). Dvišalis sandoris sukuria, pakeičia ar panaikina šalių subjektines teises ir pareigas ne anksčiau, kaip nuo to momento, kada šalys laisvai išreiškė savo valią sudarydamos sandorį. Kuomet sudaroma dvišalė sutartis, ji sutarties šalims tampa privaloma taip pat nuo sutarties sudarymo momento, t. y. nuo sutarties akcepto, kuomet jį gauna oferentas, nebent šalys susitaria dėl kitokių konkrečios sutarties sudarymo bei jos įsigaliojimo sąlygų. Iki nurodyto momento šalys nesaistomos dar nesudarytos sutarties sąlygų, tačiau ikisutartiniuose santykiuose šalys privalo būti sąžiningos, kitaip privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Civilinėje teisėje pripažįstama, kad civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Paprastai sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas). Kai sutarties šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja ir yra privaloma sutarties šalims, nes turi joms įstatymo galią (CK 6.162 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl šalių susitarimo turinio, turi būti įvertinamos ne tik išrašytos PVM sąskaitos -faktūros, bet turi būti nustatytos ir kitos reikšmingos bylai aplinkybės, kurios leistų įvertinti ginčo šalių sutartinių santykių atsiradimo aplinkybes, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas aplinkybes. Kad objektyviai būtų galima nustatyti, ar buvo sudaryta rangos sutartis, ar ne, būtina įvertinti, ar šalys susitarė dėl visų esminių (būtinųjų) tokios sutarties sąlygų: dėl konkrečių darbų atlikimo, tų darbų atlikimo terminų ir kainos (CK 6.664 straipsnio 1 dalis, 6.652 straipsnio 1 dalis). Byloje nesant rašytinės rangos sutarties, arba šalims sudarius žodinę sutartį, šalių sutartiniai santykiai gali būti patvirtinami sutarties sudarymo bei vykdymo veiksmų įrodymais.

17. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 straipsnio 1 ir 2 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Sutartis buvo sudaryta tik tarp ieškovės UAB “Stilarga” ir atsakovės UAB “Premium Cocoa”. Sutartimi ieškovė įsipareigojo savo jėgomis atlikti suvirinimo darbus iš UAB „Premium Cocoa“ medžiagų UAB „Premium Cocoa“ patalpose, o UAB „Premium Cocoa“ įsipareigojo apmokėti ieškovei. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė UAB “Freor LT” sutartiniais teisiniais santykiais būtų susieta su ieškove. Sutarties tekstas, esmė ir tikslas patvirtina, kad atsakovė nėra ir nebuvo Sutarties šalis, todėl atsakovė neturi pareigos atlyginti už trečiųjų asmenų – Sutarties šalių –prievoles.

18. Atsakovė atsiliepime nurodė, o atsakovės UAB “Premium Cocao” direktorius J. B. patvirtino, kad dėl sunkios UAB „Premium Cocoa“ padėties atsakovės sudarė atskirą susitarimą, kurio pagrindu atsakovė UAB “Freor LT” vietoje atsakovės UAB „Premium Cocoa“ apmokėjo keletą ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, kurių bendra vertė - 6 413,00 Eur. Atsakovė į bylą teismui pateikė tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktus, kurie patvirtina, kad atsakovė nėra skolinga ieškovei už pastarosios atliktus darbus (t. 2, e. b. l. 18, 20, 22, 24). Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, vadovaujantis prieš tai minėtu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog turėjo faktinį ir teisinį pagrindą išrašyti atsakovei UAB “Freor LT” 2016 m. balandžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2016006, 4 840,00 Eur sumai, todėl ieškovės reikalavimas kaip neįrodytas ir dėl to nepagrįstas, atmestinas.

19. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pagrindiniai reikalavimai dėl skolų priteisimo iš atsakovių netenkintini, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimų dėl kompensacinių ir procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovių, todėl ieškovės reikalavimai dėl palūkanų priteisimo iš atsakovių atmestini kaip nepagrįsti.

20. Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Atsižvelgiant į prieš tai minėtą teisinį reguliavimą, dėl kitų šalių argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų ginčo nagrinėjimui, išsamiau nepasisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys netenkintinas, ieškovei kyla pareiga atlyginti atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė UAB „Premium Cocoa“ šioje byloje patyrė 532,40 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas, kurios atsakovės naudai priteistinos iš ieškovės BUAB „Stilarga“ (t. 2, e. b. l. 187-190). Atsakovė UAB „Freor LT“ šioje byloje patyrė 5 431,11 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas, kurios atsakovės naudai priteistinos ir ieškovės BUAB „Stilarga“ (t. 2, e. b. l. 106-109,3 165-168, 183-186, t. 3, e. b. l. 30-33, 82-87).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Stilarga“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), bankroto administravimui skirtų lėšų 532,40 Eur (penkis šimtus trisdešimt du Eur 40 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Premium Cocoa“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Stilarga“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), bankroto administravimui skirtų lėšų 5 431,11 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt vieną Eur 11 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Freor LT“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.