- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-10
- Bylos Nr.
- e2-1072-867/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02080-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Sakalauskaitė
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- A. L.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui A. L. dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pradiniu ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti 4 405,00 Eur skolą, 1 188,27 Eur kompensuojamų palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 5 593,27 Eur sumos iki visiško skolos sumokėjimo ir bylinėjimosi išlaidas. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 377,23 Eur skolą, 430,86 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 5 procentus metininių palūkanų nuo 1 808,09 Eur sumos iki visiško skolos sumokėjimo ir bylinėjimosi išlaidas.
Reikalavimo pagrindu nurodo aplinkybes, kad ji ir atsakovas yra buvę sutuoktiniai, kurių santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukta (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu, tačiau ir po santuokos nutraukimo jie iki 2016 m. kovo mėnesio gyveno faktinėje santuokoje, tai yra gyveno kartu, tvarkė bendrą ūkį, kartu poilsiavo, o jų santuoka buvo nutraukta tik fiktyviai, nes jie ketino pasistatyti gyventąjį namą ir atsisakyti nuo socialinio būsto. Nurodo, kad jos tetai Z. T. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,3327 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, ir ji 2015-05-05 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. GB-533 pagrindu dalį šio žemės sklypo, tai yra 1664/3328 dalis perleido atsakovui, tačiau šis žemės sklypas faktiškai jai neatlygintinai jau buvo perleistas 2010 m., tai yra jai ir atsakovui esant santuokoje ir jie abu naudojosi šiuo žemės sklypu, tai yra statė namą iš bendrų lėšų, o jiems padėjo jos giminaičiai. Namo statybai pritrūkus lėšų 2015 m. kovo mėnesį buvo nutarta gauti kreditą ir atsakovas jai išdavė įgaliojimą, kurio pagrindu ji užsakė ir atliko nebaigto statyti namo kadastrinius matavimus, užsakė bei apmokėjo turto vertės nustatymo darbus. 2015-10-30 atsakovas ir AB DnB bankas sudarė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 12 000,00 Eur. 2017-12-06 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-170-941/2017 buvo patvirtina jos ir atsakovo sudaryta taikos sutartis dėl nekilnojamojo turto nuosavybės bei prievolės bankui solidarumo. Atsakovas kreditą padengė 2019-11-07 vienas ir kreipėsi į teismą dėl atgręžtinio reikalavimo įvykdyti solidarią prievolę ir teismas 2020-06-12 Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2920-941/2020 iš jos atsakovo naudai buvo priteista 7 200,10 Eur skola. Nurodo, kad ji ne kartą prašė atsakovo pateikti ataskaitą apie kredito pinigų panaudojimą, tačiau jokio atsakymo iš atsakovo ji negavo. Atsakovas nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-170-941/2017 yra pateikęs finansinius dokumentus iš kurių matyti, kad nuo 2015-11-01 iki 2016-01-31 statybinėms medžiagoms ir statybos darbams buvo panaudota 9 245,55 Eur, o dėl likusios 2 754,45 Eur kredito sumos panaudojimo atsakovas jokių įrodymų nepateikė. Iširus jų santykiams jokie statybos darbai nebebuvo atlikti, todėl mano, kad 2 754,45 Eur sumą atsakovas pavertė savo asmenine nuosavybe. Mano, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo, nes jai nėra žinoma 2 754,45 Eur kredito dalies likimas. Prašo iš atsakovo priteisti 430,86 Eur kompensuojamas palūkanas, nes atsakovas nuo 2016-04-01 turėjo galimybę naudoti 1 377,25 Eur savo nuožiūra, dėl to ji patyrė nuostolius, nes ji neturėjo galimybės naudotis šia suma.
Atsiliepimas
Pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu ir nors atsakovas atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, tačiau pateiktame atsiliepime į pradinį ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė jokių asmeninių lėšų neturėjo, todėl negalėjo prisidėti prie statomo namo, o namo projektui, statybos darbų apmokėjimui lėšos buvo naudojamas iš gauto kredito ir jo asmeninių lėšų. Mano, kad šie reikalavimai turėjo būti pateikti nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-170-941/2017. Ieškovė prašo priteisti kompensuojamas palūkanas, tačiau šio reikalavimo pagrindas iš ieškinio neaiškus, neprašo ieškinio senaties termino atnaujinti. Mano, kad ieškovė netinkamai taiko nepagrįsto praturtėjimo institutą, nes ieškinyje nėra nurodytas nei vienas konkretus ieškovės veiksmas, kurio pasekoje atsakovas būtų praturtėjęs bei nenurodytos kitos sąlygos dėl nepagrįsto praturtėjimo. Ieškovė pagal formuojamą teismų praktiką turi įrodyti, kad namo statybai buvo panaudota ne visa kredito suma. Mano, kad atlikus gyvenamojo namo statybos darbų kaštų (statybos ekspertizę) vertinimą gauto kredito sumos nepakaks padengti ir pagrįsti didesnių statybos darbų kaštų. Be to, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nebaigtas statyti gyvenamasis namas atiteko tiek jam, tiek ieškovei po ½ dalį, o nenustačius, kad į ½ dalį gyvenamojo namo kainą buvo įtraukta kokia nors ieškovės turto vertė, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas sutaupė ieškovės sąskaita.
Ieškovė pateiktame dublike, o atsakovas – triplike, iš esmės palaikė ieškinyje ir atsiliepime išdėstytus argumentus.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad šalys nusprendė statyti namą, fiktyviai įformino santuokos nutraukimą, tačiau kartu gyveno ir toliau. 2016 m. šalys išsiskyrė, o iki išsiskyrimo pastatė namą ir gavo kreditą. 2017 m. teismas patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį dėl turto padalijimo bei prievolės bankui. Atsakovas asmeniškai įvykdė prievolę pagal kredito sutartį ir kreipėsi į teismą dėl atgręžtinių reikalavimų iš ieškovės ir 2020 m. teismas priteisė atsakovui iš ieškovės skolą pagal kreditą. Paaiškino, kad pradinis ieškovės reikalavimas buvo dėl didesnės sumos, tačiau gavus informaciją iš banko, paaiškėjo, kad 9 245,55 Eur buvo išnaudoti statybinėms medžiagoms, o likusi suma 2 754,45 Eur yra panaudota asmeniniams atsakovo poreikiams. Ginčo, kad kreditas buvo suteiktas namo statybai, nėra, o pagal teismo patvirtintą taikos sutartį prievolė buvo solidari. Kreditas - jungtinės veiklos metu gautos pajamos, todėl 12 000,00 Eur perėjo abiejų šalių nuosavybėn. Nutrūkus jungtinei veiklai, turtas dalinamas pagal CK 4 knygos nuostatas, tačiau 2017 m. patvirtinus taikos sutartį, turtas, pinigai jau nebeegzistavo. Nurodo, kad 2017 m. šalys nustatė tik du faktus, t.y. jungtinę veiklą turto ir prievolės padalijimą, dėl kredito panaudojimo ir praturtėjimo klausimai nebuvo keliami. Ieškovė gera valia negalėjo įvykdyti prievolės bankui, nes nei atsakovas nei bankas jokios informacijos jai neteikė.
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2017 m. sudarant taikos sutartį, ieškovei atiteko ½ dalis gyvenamojo namo. Visa gyvenamojo namo statyba rūpinosi atsakovas. Namas buvo pradėtas statyti nuo įvažiavimo į sklypą, inžineriniai tinklai, pamatai, sienos, langai, stogas, durys, viskas buvo daroma iš atsakovo lėšų. Imant kreditą ar taikos sutartimi nebuvo numatyta, kad reikės nurodyti, kaip bus panaudotas kreditas, todėl ir nerinko visų rašytinių įrodymų atsakovas. Mano, kad ieškinys neatitinka teismų praktikos. Nurodo, kad ieškovės turtas yra padidėjęs kelis kartus, lyginant su ta paskola. Nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas tada, kai negalima pažeistų teisių apginti kitais būdais, tačiau šiuo atveju yra galimybė atnaujinti 2017 m. bylos nagrinėjimą, ir tada atsakovas sutinka grąžinti ieškovei 7 200,10 Eur kreditą, o jis pasiima namą arba piniginę išraišką, ką ji yra gavusi pardavusi gyvenamąjį namą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.
Nustatyta, kad A. L. ir A. L. yra buvę sutuoktiniai, kurių santuoka nutraukta Klaipėdos apylinkės teismo (buvęs pavadinimas - Klaipėdos miesto apylinkės teismas) (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-8749-323/2012 abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Byloje nėra ginčo, kad šalys po santuokos nutraukimo ir toliau gyveno kartu bei vedė bendrą ūkį iki 2016-04-01.
Nustatyta, kad 2015-10-30 tarp A. L. ir Luminor Bank AS (buvęs pavadinimas - AB DnB bankas) buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 12 000,00 Eur vartojimo kredito suteikimo. Byloje nėra ginčo, kad kreditas buvo paimtas A. L. ir A. L. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, statybai.
Klaipėdos apylinkės teismo (buvęs pavadinimas - Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2017-12-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-170-941/2017 patvirtino tarp A. L. ir A. L. sudarytą taikos sutartį, kuria šalys: pripažino, kad Z. T., sudarius pirkimo - pardavimo sutartį, neatlygintinai perdavė (padovanojo) 1664/3327 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, A. L. ir A. L.; susitarė ir patvirtino, kad 1664/3327 dalys žemės sklypo ir gyvenamasis namas (baigtumas 38 proc.), esantys (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, yra ieškovės A. L. ir atsakovo A. L. bendroji dalinė nuosavybė, kiekvienam priklauso po ½ šio turto; taip pat šalys susitarė ir patvirtino, kad prievolė Luminor Bank AS pagal 2015-10-30 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 12 000,00 Eur kredito yra jų solidarioji prievolė kreditoriui ir A. L. įsipareigojo padengti ½ dalį A. L. nuo 2016-01-01 sumokėtų kredito įmokų pagal 2015-10-30 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020-06-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2920-941/2020 iš dalies tenkino A. L. ieškinį ir iš A. L. priteisė 7 200,10 Eur skola, 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 7 200,10 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019-12-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 590,00 Eur bylinėjimosi išlaidos A. L., t. y. ½ dalis nuo 2016-01-01 pagal 2015-10-30 kreditavimo sutartį sumokėtų kredito įmokų.
Ieškovė nurodo ir neginčija aplinkybių, kad iš į bylą pateiktos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (A. L. atidaryta sąskaita banke pagal 2015-10-30 kreditavimo sutartį) analizės už laikotarpį nuo 2015-10-31 iki 2016-04-01, nustatyta, kad A. L. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, statybai iš suteikto 12 000,00 Eur kredito panaudojo 9 245,55 Eur. Iš Luminor Bank AS 2021-01-22 pranešimo Nr. 2021/19.17-L3011-107 nustatyta, kad minėta banko sąskaita buvo valdoma A. L., kartu su A. L. (pagal įgaliojimą).
Iš 2021-01-23 A. L. pateiktų paaiškinimų ir paskaičiavimų nustatyta, kad nuo 2015-10-30 iki 2015-12-31 buvo atlikti gyvenamojo namo statybos darbai: stogo paruošimas ir dengimas, langų ir durų montavimas, kurių bendra vertė 13 502,00 Eur, t. y. čerpės ir stogo priedai 2 559,71 Eur (2015-11-27 PVM sąskaita - faktūra), stoglangiai 1 705,59 Eur (2015-11-09 PVM sąskaita - faktūra), impregnuota mediena 7 000,00 Eur, plėvelės 238,00 Eur, stogo darbai 2 000,00 Eur. Iš 2015-11-06 užsakymo Nr. 15110594 nustatyta, kad gyvenamojo namo plastikinių langų ir durų užsakymo kaina 4 990,00 Eur.
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu neginčijo aplinkybių, kad atsakovas asmeniškai padengė visą prievolę Luminor Bank AS pagal 2015-10-30 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bei tai, kad ieškovė sudarydama taikos sutartį, kurią patvirtino teismas, žinojo, kad ji tampa solidariai atsakinga pagal šią kredito sutartį.
Ieškovė ieškinį reiškia vadovaudamasi teisės normomis reglamentuojančiomis neteisėtą praturtėjimą t. y. turto gavimą neturint tam teisinio pagrindo. Nurodo, kad atsakovas banko suteiktą 12 000,00 Eur kreditą naudojo ne tik namo statybai, bet ir savo asmeninių poreikių tenkinimui, todėl nesant duomenų, kur buvo panaudota 2 754,45 Eur suma (12 000,00 Eur - 9 245,55 Eur), jos pusė, t.y. 1 377,23 Eur, priklauso ieškovei, nes atsakovas šia pinigų suma praturtėjo, o ji dėl atsakovo praturtėjimo šios pinigų sumos neteko, todėl reiškia ieškinį ir prašo iš atsakovo priteisti tai, ką jis jos sąskaita įgijo. Atsakovas nurodo, kad jis ieškovės sąskaita nepraturtėjo, nes visa kredito gauta pinigų suma buvo panaudoti šalių gyvenamojo namo statybai.
Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai gavo kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014). Aiškindamas nurodytą CK 6.242 straipsnio normą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ir tais atvejais, kai nepagrįstas praturtėjimas atsiranda nepagrįstai sutaupius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006; 2017-03-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2017).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos tokios prielaidos: 1) atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių; 3) priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2015-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015; 2017-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-248/2017). Nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui būtinos visos šiame punkte nurodytos prielaidos. Pasisakydamas dėl septintosios sąlygos kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014). Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; jeigu pažeistos teisės gali būti apgintos daiktinės teisės normų pagrindu, ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo taip pat negali būti reiškiamas. Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010).
Bylose dėl be pagrindo įgyto turto ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018; kt.).
Iš bylos duomenų bei įsiteisėjusių teismo sprendimų civilinėse bylose Nr. e2-170-941/2017 ir e2-2920-941/2020, nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas vykstant gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, statybos darbams siekė sukurti bendrąją dalinę nuosavybę į statomą statinį. Klaipėdos apylinkės teismui 2017-12-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-170-941/2017 patvirtinus tarp A. L. ir A. L. sudarytą taikos sutartį, ieškovė tapo dalies žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, bendrasavininke ir jai priklausančią ½ nekilnojamojo turto dalį vėliau pardavė. Minėta taikos sutartimi, ieškovė ne tik tapo nekilnojamojo turto bendrasavininke, bet ir prievolės Luminor Bank AS pagal 2015-10-30 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 12 000,00 Eur kredito solidariąją skolininke. Iš civilinėje byloje Nr. e2-170-941/2017 Lumionor Bank AS pateikto atsiliepimo nustatyta, kad bankas 2015-10-30 kreditavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kreditavimo sutartis) suteikė A. L. 12 000,00 Eur greitojo vartojimo kreditą su draudimu. Minėtame atsiliepime taip pat nurodyta, kad kredito likutis pagal Kreditavimo sutarti 2017-07-24 dienai sudarė 10 902,40 Eur, o skolos pagal Kreditavimo sutartį suma 2017-07-24 dienai sudarė 3 068,88 Eur.
Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad pagal 2015-10-30 kreditavimo sutartį 12 000,00 Eur kreditas buvo paimtas siekiant užbaigti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone, statybas ir nors šalys bendrą ūkį vedė tik iki 2016-04-01, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad 2 754,45 Eur suma, kaip teigia ieškovė, nebuvo panaudota gyvenamojo namo statybai. Byloje nėra pateikta patikimų ir objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovas savo reikmėms, o ne gyvenamojo namo statybai, panaudojo 2 754,45 Eur sumą. Ieškovės teiginiai, jog atsakovas kredito lėšas naudojo ir savo asmeninių poreikių tenkinimui yra deklaratyvaus pobūdžio, grindžiami tik selektyviu byloje esančių įrodymų vertinimu (banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) analize už laikotarpį nuo 2015-10-31 iki 2016-04-01), kurių nepatvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. Tiek iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, tiek atsakovo rašytinių paaiškinimų ir paskaičiavimų matyti, kad po kredito suteikimo buvo atlikti gyvenamojo namo stogo dengimo darbai bei langų ir durų montavimo darbai, atsakovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus (čerpių ir stogo priedų, stoglangių, langų, durų įsigijimo) bei gyvenamojo namo fotonuotraukas, kurios patvirtina, kad šalių gyvenamasis namas 2015-12-14 jau buvo su uždengtu stogu bei buvo sumontuoti langai ir durys, tai gi, neabejotina, kad išlaidos už tokius statybos darbus, kaip stogo uždengimas, langų ir durų montavimas, medienos ir plėvelės, reikalingos stogo iškėlimui, įsigijimas yra tikėtinos ir pagrįstos, nors tikslių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šią dalį atsakovo paskaičiavimų, į bylą ir nėra nepateikta. Teismo vertinimu, 2 754,45 Eur suma, yra pakankamai objektyvi ir logiška, siekiant pagrįsti stogo uždengimo, langų ir durų montavimo darbų, medienos ir plėvelės, reikalingos stogo iškėlimui, įsigijimo išlaidas. Pažymėtina ir tai, kad byloje nenustatyta, jog po kredito suteikimo tarp A. L. ir A. L. buvo susitarimas atsakovui detaliai pagrįsti kredito panaudojimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo konkrečiu atveju vertinant tarp šalių susiklosčiusius santykius svarbi aplinkybė, kad ieškovė ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo pareiškė tik po to, kai Klaipėdos apylinkės teismas 2020-06-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2920-941/2020 iš A. L. priteisė 7 200,10 Eur skolą A. L., pagal 2015-10-30 kreditavimo sutartį sumokėtų kredito įmokų. Ieškovė pati nurodo, kad nuo 2016-04-01 gyvenamojo namo statybos darbai atliekami nebuvo, Klaipėdos apylinkės teismui 2017-12-06 nutartimi patvirtinus taikos sutartį, ieškovė tapo dalies žemės sklypo ir gyvenamojo namo (38 procentų baigtumo) bendrasavininke, kurie atiteko tiek ieškovei, tiek atsakovui lygiomis dalimis, bei kredito solidariąją skolininke, tai gi ieškovė jau 2017-12-06 žinojo ir suprato, kad pagal 2015-10-30 kreditavimo sutartį gauti pinigai buvo naudojami jų bendro nekilnojamo turto statybai ir jokių pretenzijų dėl šių lėšų panaudojimo atsakovui tuo metu nereiškė, priešingai šalys teismui pateikė tvirtinti taikos sutartį dėl bendrosios dalinės nuosavybės į nekilnojamąjį turtą ir solidarios prievolės kreditoriui, be to, kaip patvirtina civilinėje byloje Nr. e2-170-941/2017, esantys dokumentai, prieš sudarant taikos sutartį šalims buvo žinoma, kokia kredito suma buvo panaudota, nes trečiasis asmuo Luminor Bank AS teikdamas atsiliepimą į ieškinį nurodė informaciją apie suteiktą kreditą ir prašė prievolę pripažinti solidariai, tai yra ieškovė sudarydama taikos sutartį, kurią kaip tvirtina atsakovo atstovas rengė ieškovės atstovas suprato, kad ji solidariai tampa atsakinga prieš kreditorių Luminor Bank AS pagal Kreditavimo sutartį, todėl darytina išvada, kad ieškovė neįrodė nepagrįsto praturtėjimo sąlygų, būtinų tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo, tai yra ieškovė neįrodė, kad jos turtas sumažėjo 1 377,23 Eur suma, kuria, ieškovės teigimu, atsakovas praturtėjo.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus bei teismo posėdžio metu bylos šalių paaiškinimus, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nenustatyta sąlygų visuma, taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą, ir pripažinti pagrindą ieškovei priteisti lėšas iš atsakovo, todėl ieškinys atmestinas (CPK 177, 178, 185 straipsniai).
Teismas iš esmės sutinka su atsakovo atsiliepime nurodyta aplinkybe, kad jei ieškovė mano, kad sudarant taikos sutartį jos prisiimti įsipareigojimai grąžinti ½ dalį sumokėto kredito atsakovui yra per dideli, turėtų kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-170-941/2017.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinys atmestas, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o atsakovui iš ieškovės priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios sudaro 752,60 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės A. L. atsakovui A. L. 752,60 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt du eurus ir 60 ct) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.