Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-07-14 · Civilinė byla Nr. e2A-73-560/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-14
Bylos Nr.
e2A-73-560/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21305-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Atsakovas
UAB „Essence Group“
Ieškovas
UAB „VTV group“
Trečiasis asmuo
UAB „Taranas“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-73-560/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21305-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.27.; 3.3.1.18.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 14 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainiaus Rinkevičiaus,

teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Essence Group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „VTV group“ ieškinį atsakovei UAB „Essence group“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei pagal atsakovės UAB „Essence group“ priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys UAB „Taranas“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „VTV group“ pateikė ieškinį ir atsiliepimą į priešieškinį, kuriais prašė priteisti iš atsakovės UAB „Essence group“ 1 000,00 Eur skolą už krovinio pervežimo paslaugas, 33,65 Eur palūkanų, 8,3 procento procesines palūkanas; priešieškinį – atmesti. Nurodė, kad 2014-11-27 atsakovė pateikė ieškovei ekspedicinį užsakymą Nr. j503.2 dėl krovinio pervežimo iš Kauno į Jaroslavą (Rusijos Federacija). Ieškovė įsipareigojo 2014-12-02 pasikrauti krovinį ir 2014-12-04 pristatyti jį gavėjui, o atsakovė įsipareigojo už krovinio pervežimo paslaugas ieškovei sumokėti 1 800,00 Eur užmokestį per 30 kalendorinių dienų po važtaraščio originalo pateikimo. 2014-12-08 krovinys pristatytas krovinio gavėjui, kuris krovinį priėmė, nors krovinio priėmimo metu įrašė pastabą apie pristatyto krovinio virtimą. Ieškovė už krovinio pervežimą išrašė atsakovei 2014-12-18 sąskaitą-faktūrą 1 800,00 Eur (apmokėjimo terminas 2015-01-08), kurią atsakovė apmokėjo tik iš dalies ir liko skolinga 1 000,00 Eur.Atsakovė UAB „Essence group“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir tenkinti priešieškinį – priteisti iš ieškovės 1 259,91 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 procentų procesines palūkanas. Nurodė, kad 2014-12-06 krovinys buvo pristatytas krovinio gavėjui. Priimant krovinį pastebėta, kad jis beveik visas apvirtęs. Krovinys apvirto dėl blogo išdėstymo bei nepakankamo sutvirtinimo. Vežėjui kilo teisės aktuose ir krovinio pervežimo užsakyme įtvirtinta pareiga tikrinti krovinio pakrovimą ir tvirtinimą. 2014-12-10 gavėjas parengė prekių nurašymo aktą, pagal kurį bendra nurašyto krovinio vertė sudarė 995,91 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad vežėjas pavėlavo krovinį pristatyti dvi dienas, ieškovei atsiranda užsakyme nustatyta prievolė sumokėti 300,00 Eur baudą, todėl iš ieškovės priteistina bauda ir sugadinto krovinio vertės suma (300,00 Eur + 995,91 Eur).Tretieji asmenys UAB „Taranas“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialą, atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-10-19 sprendimu priešieškinį atmetė, o ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei UAB „VTV Group“ iš atsakovės UAB „Essence Group“ 1 000,00 Eur skolos, 32,64 Eur palūkanų ir 8,05 procento metines palūkanas nuo priteistos 1 032,64 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-06-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 803,20 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš atsakovės UAB „Essence Group“ 6,77 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas pažymėjo, kad iš 2014-11-27 užsakymo turinio negalima daryti išvados, kad šalys buvo susitarusios dėl vežėjo didesnės pareigų apimties krovinio pakrovimo metu negu (tik) „kontroliuoti“, t. y. užsakyme įrašytos pareigos „kontroliuoti pakrovimo kokybę“ teismas (nei pagal tiesioginį šios vežėjo pareigos įvardijimą užsakyme, nei pagal šalis siejusių sutartinių santykių prasme-kontekstą) nevertino kaip vežėjo pareigos pačiam savarankiškai „pritvirtinti krovinį“, nes 2014-11-27 užsakymo sąlygų turinys bei jų esmė neteikia pagrindo teigti, kad vežėjas, pasirašydamas šį užsakymą, suprato (ar bent jau turėjo suprasti), kad jis prisiėmė pareigą, be kita ko, pritvirtinti krovinį. Todėl teismas atsakovės argumentus, kuriais apeliuojama į vežėjo pareigą pritvirtinti krovinį, atmetė kaip nepagrįstus ir netgi nesąžiningus, nes pareiga pritvirtinti krovinį teko krovinio siuntėjui, o ne vežėjui.2014-11-27 užsakyme nurodyta, kad vežėjo pavėlavimas į pasikrovimą arba išsikrovimą įvertinamas 150,00 Eur. CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visi susitarimai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo konvencijos, laikomi negaliojančiais. Pervežimo sutarčių nuostatos, nustatančios galimybę taikyti vežėjui fiksuoto dydžio baudas tiek už vėlavimą pateikti transporto priemonę pakrovimui, tiek už vėlavimą pristatyti krovinį prieštarauja CMR konvencijos nuostatoms, todėl teismas pripažino jas negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento. Atsakovė neįrodė, kokių nuostolių patirta dėl krovinio pavėluoto pristatymo, todėl reikalavimą dėl baudos už vėlavimą pristatyti krovinį teismas atmetė.Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovė įvykdė savo sutartinę prievolę, t. y. pervežė atsakovės užsakytą krovinį. Dėl to atsakovei atsirado pareiga sumokėti sutartą užmokestį. Atsakovė 2014-12-18 sąskaitą-faktūrą apmokėjo iš dalies, sumokėdama 800,00 Eur. Pagal sutarties sąlygas atsakovė turėjo atsiskaityti iki 2015-01-18. Atsižvelgdamas į tai, ieškovei iš atsakovės teismas priteisė 1 000,00 Eur skolą už krovinio pervežimo paslaugas. Kadangi viešais Europos centrinio banko duomenimis, ieškinio priėmimo dieną (2015-06-19) ir palūkanų skaičiavimo laikotarpiu pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma sudarė 0,05 procento, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė iš viso 32,64 Eur palūkanų, skaičiuojamų taikant 8,05 procento normą, o ne 33,65 Eur, kaip prašė ieškovė, taip pat – 8,05 procento procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo 1 032,64 Eur sumos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė UAB „Essence group“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2016-10-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog vežėjas, būdamas sąžiningu ir pareigingu, privalėjo sutvirtinti pakrautą krovinį puspriekabėje buvusiais saugos diržais, tačiau to nepadarė, jokių pastabų CMR važtaraštyje nepažymėjo. Vežėjui kilo pareiga tikrinti krovinio pakrovimą ir tvirtinimą. Kilus įtarimams, kad krovinys pakrautas nesaugiai, vairuotojas privalėjo kreiptis į atsakovės atstovą, prašydamas krovinį perkrauti, o šiam to nepadarius, atsisakyti vežti krovinį arba užfiksuoti netinkamo pakrovimo faktą važtaraštyje.Remiantis CMR konvencijos 18 straipsnio 1 punktu, įrodinėjimo našta, kad vežėjas ėmėsi visų saugumo priemonių, padarė viską, ką galėjo padaryti, yra sąžiningas ir pareigingas ir kad nuostolių negalima buvo išvengti, tenka vežėjui. Įrodžius šias aplinkybes yra paneigiama vežėjo kaltės prezumpcija ir vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės. Be kita ko, nepakanka įrodyti tik aplinkybių neišvengiamumo, vežėjas turi įrodyti ir priežastinį ryšį tarp tų aplinkybių bei žalos.Teismas netyrė ir neįvertino visų byloje pateiktų įrodymų. Neatsižvelgė, kad pakrovimo metu į sunkvežimio puspriekabę buvo pakrauta 30 transportinių paketų, tuo tarpu iškrovimo metu faktiškai buvo suskaičiuota 27 paketai, taipogi buvo pakeista plomba. Mašina išvažiavo su plomba 1506035, kurią uždėjo Lietuvos muitinė, į iškrovimą mašina atvyko su kita plomba 8950426, įrašą padarė CMR Rusijos muitines pareigūnai. Krovinys pakeliui buvo perkrautas ir perpakuotas, šiuos veiksmus vežėjas atliko be atsakovės žinios, kas galėjo ir greičiausiai buvo krovinio sugadinimo priežastimi.Teismas vadovavosi 2016-06-14 ekspertizės akto Nr. 032 daryta išvada, kad krovinio sugadinimo priežastimi buvo netinkamas krovinio sutvirtinimas. Ekspertizės metu buvo pateiktas tik vienas klausimas, ar krovinio pakuotė buvo tinkama saugiam parvežimui. Visas kitas ekspertizės akto išvadas reikia atmesti, nes ekspertizei nebuvo pateikti klausimai sąlygojantys šias išvadas, ekspertai darė išvadas, remdamiesi dokumentais ir nuotraukomis iš iškrovimo vietos, nuotraukos buvo pateiktos tik krovinio pakuotes nagrinėti. Ekspertai, kurie dalyvavo iškrovime ir buvo iškrovimo vietoje, jokių pretenzijų dėl tvirtinimo savo ataskaitoje nenurodė. Vežėjas CMR važtaraštyje jokių atžymų dėl blogo tvirtinimo nepadarė. Dėl šių argumentų vadovautis ekspertizės išvadomis dėl krovinio tvirtinimo negalima.Ieškovė UAB „VTV group“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog 2016-06-14 atliktame teismo ekspertizės akte nurodyta, kad krovinio sugadinimo priežastis buvo netinkamas krovinio sutvirtinimas. Teismo nustatytos krovinio sugadinimo priežasties apeliantė neginčija. Nustatyta, kad krovinio pakrovime vežėjo atstovas dalyvavo, patikrino pakrauto krovinio kiekį, vietų skaičių, taip pat patikrino, ar šie duomenys atitinka nurodytus CMR važtaraštyje, todėl ieškovė įvykdė savo pareigas tokia tvarka ir apimtimi, kaip yra reikalaujama pagal teisės aktus. Pareigos krauti krovinį ar imtis kitų su pakrovimu susijusių darbų atlikimo konvencija vežėjui nenumato. Sutartimi ieškovei nebuvo numatyta krovinio sutvirtinimo funkcijų – tai buvo krovinio siuntėjo pareiga. Vežėjas dalyvavo krovinio pakrovime ir stebėjo pakrovimo procesą. Jokių pakrovimo darbų neatitikimo teisės aktų reikalavimams požymių vežėjas nepastebėjo. Tik krovinio siuntėjas geriausiai išmano krovinio specifiką, jo pakrovimo būdą. Be to, jeigu dėl vežėjo savo iniciatyva (kai sutartis nenumato tokios pareigos) atliktų krovinio tvirtinimo darbų krovinys būtų apgadintas (perspaustas ir pan.), pats vežėjas turėtų atsakyti už tokius veiksmus.CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punkte įtvirtinta prezumpcija, kad jei vežėjas įrodo, jog susidarius aplinkybėms krovinys prarastas ar sugadintas dėl vieno ar kelių 17 straipsnio 4 punkte nurodytų rizikos faktorių, tai manoma, kad nuostoliai dėl to ir buvo patirti. Nagrinėjamu atveju tiek krovinio pakrovimas, tiek jo sutvirtinimas yra siuntėjo pareigos. Todėl ekspertizės aktu esant nustatytai aplinkybei, kad krovinys sugadintas dėl netinkamo jo sutvirtinimo bei nustačius, kad krovinį sukrovė ir sutvirtino siuntėjas, teismas pagrįstai nustatė vežėjo atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygas.Teismo išvados apie krovinio sugadinimo priežastis yra paremtos leistinais rašytiniais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, apelianto prielaidos, kad greičiausiai krovinio sugadinimo priežastimi buvo kitos aplinkybės turi būti atmestos.Nors ekspertui ir nebuvo pateiktas klausimas vertinti krovinio sutvirtinimą, tačiau ekspertizės atlikimo metu nustatęs, kad būtent krovinio sutvirtinimas lėmė jo sugadinimą, ekspertas turėjo teisę dėl šių aplinkybių pasisakyti.Jeigu apeliantė abejojo pateiktos eksperto išvados patikimumu, ji turėjo tai įrodyti. Be to, „RusSurvey“ ekspertų pateiktoje išvadoje nustatyta, kad krovinio pažeidimo priežastis –nepakankama krovinio pakuotė. Tad netgi ir konstatavus, kad krovinio sugadinimo priežastimi buvo netinkama krovinio pakuotė, o ne sutvirtinimo būdas, vežėjas vis tiek turėtų būti atleidžiamas nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto b papunktį.Tretieji asmenys UAB „Taranas“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialą, atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-11-27 atsakovė pateikė ieškovei Ekspedicinį užsakymą Nr. j503.2 dėl krovinio pervežimo iš Kauno į Jaroslavą (Rusijos Federacija). Vadovaujantis užsakymu, ieškovė įsipareigojo 2014-12-02 pasikrauti krovinį (vynas, 30 padėklų, 22800 kg) ir 2014-12-04 pristatyti jį gavėjui į Rusiją, o atsakovė įsipareigojo už krovinio pervežimo paslaugas ieškovei sumokėti 1 800,00 Eur sumą per 30 kalendorinių dienų po važtaraščio originalo pateikimo. Užsakyme taip pat nustatyta, jog „Vežėjas pasikrovimo vietoje privalo kontroliuoti pakrovimo kokybę, kiekių ir prekių rūšių atitikimą pagal dokumentus. Iškilus problemoms informuoti UAB „Essence group“ atsakingą už šį reisą darbuotoją, daryti įrašą CMR ir 1 lapą CMR (su įrašu) palikti pakrovimo vietoje. Draudžiama krauti be UAB „Essence group“ atsakingo darbuotojo leidimo prekes su pažeistu įpakavimu arba sugadintas/brokuotas prekes. Priešingu atveju visos išlaidos bus įtrauktos į vežėjo išlaidas“. 2014-12-02 krovinys buvo pakrautas išsiuntimo vietoje, Terminalo g. 6, Biruliškių k., Kauno r. Pakrovimo metu jokių pastabų ieškovės vairuotojas nereiškė, CMR važtaraščio Nr. TAR 1400605 jokių pastabų nepažymėjo. 2014-12-08 krovinys pristatytas krovinio gavėjui adresu, Sviazistov 5 a, Jaroslavas, Rusija. Atidarius puspriekabės tentą pastebėta, kad krovinys buvo išvirtęs, CMR važtaraščio 24 punkte pažymėta, kad „iškrovimo metu rasti sugriuvę 27 padėklai“. Už krovinio pervežimą ieškovė atsakovei išrašė 2014-12-18 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 14/1067 1 800,00 Eur sumai. Atsakovė apmokėjo nurodytą PVM sąskaitą-faktūrą iš dalies, sumokėdama 800,00 Eur. Atsakovė 2014-12-19 išrašė ieškovei PVM kredito notą Nr. EG/22471 dėl 995,91 Eur sumos.„RusSurvey“ ekspertizės akte Nr. RB1412506 nurodyta, jog krovinio pažeidimų priežastimi yra nepakankamas krovinio parengimas transportavimui, o būtent – nepakankama krovinio pakuotė. Eksperto vertinimu, atsakomybė už krovinio pažeidimą tenka krovinio siuntėjui kaip šaliai, neparengusiai krovinio pervežimui. 2016-03-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi tenkintas atsakovės prašymas skirti ekspertizę, ekspertizė skirta, pavesta ją atlikti UAB „Impeksservis“. Šia nutartimi ekspertizei pateiktas klausimas: „ar šioje byloje nagrinėjamu atveju krovinio (vyno) pakuotė buvo tinkama saugiam pervežimui krovininiu automobiliu?“. 2016-06-14 ekspertizės akte Nr. 032 pateiktoje eksperto išvadoje nurodyta: „,<...> pakuotė buvo tinkama saugiam pervežimui krovininiu automobiliu. <...> Krovinio sugadinimo priežastis yra netinkamas krovinio sutvirtinimas, kuris neužtikrino krovinio stabilumo krovinio vežimo metu. Puspriekabėje, valstybinis numeris DJ 199, transportiniai paketai buvo išdėstyti taip, kad atsirado tuščių zonų tarp krovinio ir atskirų paketų. Pavieniai transporto paketai priekinėje ir vidurinėje krovinių skyriaus dalyse buvo nesutvirtinti, nepanaudotos transporto priemonės abiejuose šonuose esančios tvirtinimo juostos, nepanaudotas galimas krovinio tvirtinimo blokavimo būdas, kaip tai numato Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-02-21 įsakymu Nr. 3-5. Krovinio siuntėjas neatsižvelgė į kelių transporto rizikas, tokias kaip: staigus stabdymas, kelio nelygumai, išmušos, įdaužos, nelygumai, vingiuoti keliai. Nesutvirtintą krovinį transportavimo metu paveikė mechaniniai statiniai ir dinaminiai veiksniai, ko pasėkoje dėžės persislinko, transporto paketai pasviro į priekį, į susidariusias tuštumas, ir įvyko krovinio rietuvių griūtys“.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Atsakovas teigia, jog vežėjas privalėjo sutvirtinti pakrautą krovinį saugos diržais, tačiau to nepadarė, o pastebėjęs netinkamą krovinio pakrovimą, jokių pastabų CMR važtaraštyje nepažymėjo, neatsisakė vežti krovinio, nors turėjo tai padaryti, kas sąlygoja, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovės atsakomybę už krovinio sugadinimą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ir susijusiais argumentais nesutinka. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CMR konvencijoje nereglamentuojamos krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūros, todėl šalys gali dėl jų susitarti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-593-687/2015). Šalims dėl krovinio pakrovimo, iškrovimo sąlygų aiškiai nesusitarus, vežėjo pareigos siuntėjui kraunant krovinį apsiriboja tik išorinių ir aiškiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio išdėstymo automobilyje kontrole (CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalis); ar vežėjas šias pareigas įvykdė sprendžiama pagal sąžiningo ir rūpestingo vežėjo elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2013). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino šalių sulygto ekspedicinio užsakymo turinį 2008-02-21 įsakymu Nr. 3-56 patvirtintų Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių nuostatų kontekste bei pagrįstai sprendė, kad ekspedicinio užsakymo nuostata, jog „vežėjas pasikrovimo vietoje privalo kontroliuoti pakrovimo kokybę“ neapima vežėjo pareigos sutvirtinti krovinį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši nuostata, remiantis jos formuluote ir turiniu, apima vežėjo pareigą stebėti krovinio pakrovimą bei stebint vertinti, ar krovinys pakraunamas tinkamai, tačiau neapima pareigos, esant tam tikroms sąlygoms, atlikti kokius nors aktyvius fizinius veiksmus krovinio atžvilgiu, įskaitant jo sutvirtinimą. Tuo tarpu byloje esant duomenims, kad krovinio sugadinimą sąlygojo netinkamas krovinio sutvirtinimas, kas, kaip nustatyta, buvo siuntėjo pareiga, bei bylos duomenims neapimant informacijos apie tai, kad vežėjas būtų nukrypęs nuo sąžiningo ir rūpestingo vežėjo elgesio standarto krovinio kontrolės jo pakrovimo metu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą labiau tikėti, kad vežėjas, kontroliuodamas krovinio pakrovimą, elgėsi tinkamai. Teismas nenustatė ir neturėjo pagrindo nustatyti, kad krovinys būtų kraunamas netinkamai bei pagrįstai sprendė, kad ieškovė už krovinio sugadinimą neatsako. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas aukščiau nurodytus ir susijusius atsakovės argumentus atmeta.Anot atsakovės, ieškovė neįrodė, kad vežėjas ėmėsi visų saugumo priemonių, padarė viską ką galėjo padaryti, yra sąžiningas ir pareigingas vežėjas ir kad nuostolių negalima buvo išvengti. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais argumentais nesutinka. Bylos duomenis nustatyta, kad ieškovės vežėjas dalyvavo pakraunant krovinį. O, kaip minėta, bylos medžiaga, įskaitant ir duomenis apie krovinio sugadinimo priežastį bei jo sugadinimo mechanizmą, nesudaro pagrindo labiau tikėti, kad vežėjas netinkamai atliko krovinio išdėstymo automobilyje kontrolę, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtintų vežėjo elgesio, atliekant krovinio pakrovimo kontrolę, nuokrypį nuo sąžiningo ir rūpestingo vežėjo elgesio standarto. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atsakovės argumentus dėl to, kad ieškovė neįrodė, kad vežėjo elgesys atitiko sąžiningo ir rūpestingo vežėjo elgesio standartą, atmeta. Atsakovė nurodo, jog teismas neištyrė ir neįvertino visų byloje pateiktų įrodymų, o 2016-06-14 ekspertizės akto Nr. 032 išvadomis dėl krovinio tvirtinimo pirmosios instancijos teismas vadovavosi nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ir juos detalizuojančiais argumentais nesutinka. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Kasacinis teismas yra taip pat yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Eksperto išvada neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017). Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo taip pat išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016). Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007). Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011). CPK 216 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu atlikdamas ekspertizę ekspertas nustato turinčių reikšmės bylai aplinkybių, dėl kurių jam klausimų pateikta nebuvo, jis turi teisę duoti savo išvadą ir dėl šių aplinkybių. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog nurodyta teisės norma suteikia ekspertui teisę pateikti išvadą dėl atliekant teismo pavestą ekspertizę jo nustatytų reikšmingų bylai aplinkybių, nors dėl jų jam nebuvo pateikta klausimų. Šios teisės normos tikslas – sudaryti galimybę ekspertui išsamiai ištirti pateiktą ekspertizei medžiagą ir duoti išvadą dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009).Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamame sprendime teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, pažeidimų nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įvertinus bylos medžiagą bei skundžiamą sprendimą, pagrindo teigti, kad dalis į bylą pateiktų įrodymų pirmosios instancijos teismo liko neištirti ir/ar neįvertinti, nėra, o priešingai – apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šią savo procesinę pareigą atliko tinkamai, laikydamasis teisės normų bei nenukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos nagrinėjamais klausimais. Nors priimdamas ginčo procesinį sprendimą, pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi 2016-06-14 ekspertizės akto Nr. 032 išvadomis, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nenustatė, kad šiam įrodymui pirmosios instancijos teismas būtų suteikęs didesnę įrodomąją galią nei kitiems rašytiniams įrodymams byloje, kad būtų nevertinęs šio įrodymo kitų į bylą pateiktų įrodymų kontekste, kad egzistuotų pagrindai atmesti ekspertizės akto išvadas ar kad kiti į bylą pateikti įrodymai sudarytų pagrindą labiau tikėti, jog egzistavo aplinkybės, priešingos ekspertizės akto išvadose nustatytoms aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodo, jog, kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ekspertui yra suteikta teisė pateikti išvadą dėl atliekant teismo pavestą ekspertizę jo nustatytų reikšmingų bylai aplinkybių, nors dėl jų jam nebuvo pateikta klausimų, kas niekaip neimplikuoja, kad tokia išvada dėl to, jog dėl jos nebuvo pateiktas teismo klausimas, negali būti vadovaujamasi.Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovės apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atmetamas, kadangi apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas ieškovės naudai, o ieškovės – atmetamas taip pat, ieškovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių šių išlaidų patyrimo faktą ir dydį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsakovės UAB „Essence group“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius