- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-16
- Bylos Nr.
- 2S-1025-524/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04817-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Pareiškėjas
- R. P.-L.
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. P.-L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. P.-L. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, antstolis A. S.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja R. P.-L. 2023 m. rugpjūčio 3 d. su skundu kreipėsi į antstolį A. S. prašydama panaikinti 2023 m. gegužės 30 d. patvarkymą Nr. S1h-19310, kuriuo paskirstyta 354,03 Eur, iš jų 303,46 Eur grąžinto gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), ir priimti naują patvarkymą – grąžinti 203,16 Eur, taip pat atnaujinti terminą skundui paduoti.
2. Pareiškėja nurodė, kad GPM permoka yra darbuotojo darbo užmokesčio dalis, kuri mokesčio pavidalu įstatymo nustatyta tvarka periodiškai mokama į valstybės biudžetą. Esant atitinkamoms lengvatoms ir permokoms, ši į valstybės biudžetą sumokėta darbuotojo darbo užmokesčio dalis grąžinama darbuotojui. Tokiu būdu išieškojimas į tokią dalį, grąžintą darbuotojui jo darbo užmokesčio, nukreiptinas bendra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 736 straipsnio nustatyta tvarka. Pareiškėjai pervesta 334,63 Eur dydžio gyventojų pajamų mokesčio permoka, todėl didžiausia atskaitymo suma galėtų sudaryti 100,39 Eur (334,63 Eur x 30 proc.= 100,39 Eur). Atitinkamai didintinas nustatytas 662 Eur neišieškomos sumos limitas iki 896,24 Eur (662 Eur + 334,63 Eur – 100,39 Eur = 896,24 Eur).
3. Suinteresuotas asmuo antstolis A. S. 2023 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymu Nr. Slh-28363 išnagrinėjo pareiškėjos skundą, skundo netenkino ir kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0010/17/04785, Nr. 0010/18/02047 perdavė teismui. Nurodė, kad skunde nurodytos piniginės lėšos (gyventojų pajamų mokesčio permoka) nepatenka į sąrašą piniginių lėšų, iš kurių išieškojimas yra negalimas, todėl grąžinta gyventojų pajamų mokesčio permoka negali būti grąžinta pareiškėjai. Vykdydamas antstolio patvarkymų reikalavimus darbdavys kas mėnesį antstoliui perveda iš pareiškėjos darbo užmokesčio CPK LI skyriaus nustatyta tvarka atliktas išskaitas. CPK normos aiškiai išskiria vienas lėšas iš kitų, t. y. darbo užmokestį ir jam prilyginamas išmokas išskiria iš kitų lėšų (pvz., gyventojų pajamų mokesčio permokos, dovanos, paveldėtų lėšų, dividendų ir pan.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi pareiškėjos R. P.-L. skundo dėl antstolio veiksmų netenkino.
5. Teismas nurodė, jog pareiškėja įstatyme nustatyto 20 dienų termino nepraleido, todėl tenkinti pareiškėjos prašymo ir atnaujinti terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti nėra pagrindo (CPK 510 straipsnio 5 dalis, 512 straipsnis).
6. Teismas konstatavo, kad, remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymu (toliau – ir GPMĮ), gyventojų pajamų mokestis mokamas nuo visų rūšių fizinio asmens pajamų (GPMĮ 2 straipsnio 14-17 dalys), išskyrus GPMĮ 17 straipsnyje nurodytus atvejus. Pareiškėja, teigdama, jog gyventojų pajamų mokesčio suma, jai pervesta mokesčio administratoriaus, yra jos darbo užmokesčio dalis, įrodymų, pagrindžiančių tokį teiginį, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Grąžinamo mokesčio permoka nepatenka į CPK 737 straipsnyje įtvirtintą pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui, sąrašą, todėl iš šios sumos atlikti išskaitą CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka nėra pagrindo. Gyventojų pajamų mokesčio permoka nepatenka į piniginių sumų, iš kurių negalimas išieškojimas CPK 739 straipsnio nustatyta tvarka, sąrašą; tai nėra turtas (namų apstatymo ir apyvokos reikmenys, menkaverčiai daiktai ir kt.), iš kurio negalimas išieškojimas pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – ir Sprendimų vykdymo instrukcija) 93 punktą, taigi skolos dengimui gali būti nuskaitoma ir visa pareiškėjai pervesta gyventojų pajamų mokesčio permokos suma.
7. Teismas nurodė, kad pagrindas antstoliui nustatyti laisvai disponuojamą lėšų sumą areštuotoje sąskaitoje yra tuo atveju, jeigu nustatoma, kad į tokią sąskaitą yra arba bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka (CPK LI skyrius). Jokių kitų pagrindų nustatyti laisvai disponuojamą lėšų sumą areštuotoje sąskaitoje vykdymo procesą reglamentuojantys teisės aktai nenustato. Nustačius, kad skolos dengimui gali būti nuskaitoma ir visa pareiškėjai pervesta gyventojų pajamų mokesčio permokos suma, pagrindo didinti laisvai disponuojamą sumą banko sąskaitoje nėra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Pareiškėja R. P.-L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį, panaikinti antstolio A. S. 2023 m. gegužės 30 d. patvarkymą Nr. S1h-19310, kuriuo paskirstyta 354,03 Eur, iš jų 303,46 Eur grąžinto gyventojų pajamų mokesčio, ir įpareigoti priimti naują patvarkymą – grąžinti pareiškėjai 203,16 Eur.
9. Atskirajame skunde nurodoma, kad pats teismas remdamasis GPMĮ įrodo, kad gyventojų pajamų mokestis mokamas nuo visų rūšių fizinio asmens pajamų ir yra jo pajamų dalimi, o po to teigia, kad grąžinta gyventojui jo pajamų dalis jau nėra jo užsidirbtos pajamos. Tai tas pats, kas teigti, jog permoka tampa реrmoką gavusio subjekto nuosavybe, o grąžinta permoka – tai dovana arba papildomos permoką sumokėjusio asmens pajamos. Neaišku, ką teismas turėjo omenyje teigdamas, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių teiginį, jog gyventojų pajamų mokesčio suma, jai pervesta mokesčio administratoriaus, yra jos darbo užmokesčio dalis. Pareiškėja pateikdama skundą pridėjo atitinkamus banko išrašus ir antstolio atsakymą į pareiškėjos paklausimą, kuriuose aiškiai nurodoma, kad lėšas parvedęs subjektas yra mokesčių administratorius, mokėjimo paskirtis „GPM permoka“. Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti pareiškėjai GPM pavidalu grąžintai darbo užmokesčio daliai CPK 736 straipsnyje išdėstytas nuostatas, nepagristai teigdamas, kad tai yra kažkokiostai papildomos pajamos ar turtas, kurie nėra nurodyti CPK 737 ir 739 straipsniuose bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkte.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo antstolis A. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad skunde nurodytos pinigines lėšos (GPM permoka) nepatenka į sąrašą piniginių lėšų, iš kurių išieškojimas yra negalimas, todėl mokesčių administratoriaus grąžinta GPM permoka negali būti grąžinta pareiškėjai. Vykdydamas antstolio patvarkymų reikalavimus darbdavys kas mėnesį antstoliui perveda iš pareiškėjos darbo užmokesčio CPK LI skyrius nustatyta tvarka atliktas išskaitas. Visi antstolio atlikti vykdymo veiksmai atitinka CPK LI skyriaus teisės normų reikalavimus. Suprantamas pareiškėjos noras visas gautinas sumas, įskaitant ir GPM permoką, sudėti į vieną bendrą sumą ir iš jos atlikti vieną išskaitą CPK LI skyriaus nustatyta tvarka. Tačiau tai prieštarauja CPK normų logikai, kuri aiškiai išskiria vienas lėšas iš kitų, t. y. darbo užmokestį ir jam prilyginamas išmokas išskiria iš kitų lėšų, pvz., GPM permokos, dovanos, paveldėtos lėšos, dividendai ir pan.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
14. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjos R. P.-L. 2023 m. rugpjūčio 3 d. skundas dėl antstolio A. S. veiksmų ir atsisakymo atlikti veiksmus, t. y. dėl 2023 m. gegužės 30 d. patvarkymo Nr. S1h-19310, kuriuo paskirstyta 354,03 Eur, iš jų 303,46 Eur grąžinto gyventojų pajamų mokesčio, panaikinimo ir atsisakymo priimti naują patvarkymą – grąžinti 203,16 Eur.
15. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad tiek antstolis A. S. skundžiamu patvarkymu, tiek pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį neteisėtai ir nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėjai mokesčių administratoriaus grąžinta 334,63 Eur GPM permoka nelaikytina darbo užmokesčiu ir jam prilygintinomis išmokomis bei daviniais, ir dėl to nepagrįstai netaikė CPK 736 straipsnyje nustatytų apribojimų išskaitoms iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
16. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/18/02047, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-4268-1030/2018 dėl 4 633,97 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės R. P.-L. išieškotojos UAB „Julianus Inkaso“ naudai ir vykdomąją bylą Nr. 0010/17/04785, pradėtą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. išduotą teismo įsakymą Nr. eL2-14001-1032/2017 dėl 417,61 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės R. P.-L. išieškotojos UAB „Julianus Inkaso“ naudai.
17. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. gegužės 24 d. į skolininkės sąskaitą pervedė 334,63 Eur dydžio gyventojų pajamų mokesčio permoką.
18. Antstolis A. S. 2023 m. gegužės 30 d. patvarkymu Nr. S1h-19310 paskirstė 354,03 Eur, iš jų 303,46 Eur grąžinto gyventojų pajamų mokesčio.
19. Pareiškėjos teigimu, remiantis CPK 736 straipsniu, didžiausia atskaitymo suma galėtų sudaryti 100,39 Eur (334,63 Eur x 30 proc. = 100,39 Eur), kadangi gyventojo pajamų mokesčio permoka yra darbuotojo darbo užmokesčio dalis, kuri mokesčio pavidalu įstatymo nustatyta tvarka periodiškai mokama į valstybės biudžetą. Pareiškėjos manymu, tokiu būdu į pareiškėjos sąskaitą grąžintina 203,16 Eur suma (303,46 Eur – 100,39 Eur = 203,16 Eur).
20. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams ir argumentams.
21. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Sprendimo vykdymo veiksmus atliekančio antstolio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (žr. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalis); neviršyti suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis).
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019 30 punktą). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio procesinę veiklą pagal CPK 594 straipsnį kontroliuoja teismas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).
23. CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Priverstinio vykdymo priemonės, be kita ko, apima išieškojimą ne tik iš skolininko darbo užmokesčio, bet ir iš skolininko kitų pajamų, taip pat kitų lėšų (CPK 624 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktai, 689, 733 straipsniai).
24. Pareiškėja neginčija, kad skundžiamu antstolio patvarkymu paskirstyta mokesčių administratoriaus grąžintos GPM permokos dalis nėra laikoma turtu ar pinigų suma, iš kurio negalėjo būti išieškoma (CPK 668, 739 straipsniai).
25. CPK 735 straipsnyje nustatyta, kad išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir iš kitų jam prilygintų išmokų bei davinių dydis apskaičiuojamas imant pagrindu skolininkui išmokėti priskaičiuotas sumas, atskaičius iš jų mokesčius (privalomąsias įmokas).
26. CPK 736 straipsnio, kuriuo remiasi pareiškėja, 1 dalyje nustatyta, jog iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: 1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą – trisdešimt procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; 2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų; 3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – trisdešimt procentų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis; mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos.
27. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-621/2013 nurodė, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas konstitucinį nuosavybės teisių apsaugos ir subjektų lygiateisiškumo principus, CPK normose, reglamentuojančiose išieškojimo iš skolininko turto tvarką, nustato skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą: skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės ir skola išieškoma priverstinai; kartu yra saugomi ir ginami kreditoriaus, sąžiningai įvykdžiusio savo prievoles, interesai. Kita vertus, įgyvendinant kitus Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintus principus (proporcingumo, teisingumo bei socialinės darnos) vykdymo procese tam tikrai skolininko turto daliai, kuri būtina esminiams ir gyvybiškai svarbiems poreikiams bei interesams patenkinti, yra nustatyta absoliuti neliečiamybė, todėl iš jos negali būti išieškoma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017 pasisakė, kad CPK 736 straipsnyje įtvirtinto apribojimo išskaityti ne daugiau kaip 20 proc. neviršijančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos MMA skolininko pajamų paskirtis yra apsaugoti mažiausias pajamas gaunančius asmenis, nenukreipiant išieškojimo į 80 proc. šių pajamų dalį. Šia proporcija yra įstatyme įtvirtinta kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyra, nepaneigiant kreditoriaus teisių gauti mažomis dalimis skolos padengimą ir kartu paliekant neišieškomą didžiąją dalį skolininko pajamų, taip nustatant minimalų 80 proc. skolininko pajamų lygį.
28. Taigi CPK 736 straipsnis, kuriuo remiasi pareiškėja, reglamentuoja būtent išskaitų iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dydžius tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos. Šiuo straipsniu įtvirtinta kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyra, nepaneigiant kreditoriaus teisių gauti dalimis skolos padengimą ir kartu paliekant neišieškomą dalį skolininko pajamų iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių, kurie būtini esminiams ir gyvybiškai svarbiems poreikiams bei interesams patenkinti. Tačiau tai nereiškia, kad išieškomos sumos negali būti dengiamos iš skolininko kitų pajamų, taip pat kitų lėšų ir kad CPK 736 straipsnyje nustatytos išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taikomos bet kokioms kitoms pajamoms ir kitoms lėšoms, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas.
29. Pirmiausia pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 139 straipsnio darbo užmokestis – tai atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, mokesčių administratoriaus grąžinta GPM permoka nėra atlyginimas, mokamas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį, todėl nelaikytina darbo užmokesčiu.
30. Antra, įstatymų leidėjas CPK 737 straipsnyje įtvirtino baigtinį skolininko pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui, kurioms taikomos išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės, sąrašą: 1) apmokestinamųjų individualios veiklos pajamų, atskaičius nuo jų mokėtinus (sumokėtus) mokesčius; 2) autorinio atlyginimo už literatūros, mokslo ar meno kūrinį ir išradimą, dėl kurio išduotas patentas; 3) mokinių, studentų stipendijų; 4) sumų, gaunamų atlyginti žalai, padarytai suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę; 5) laimėjimų loterijose, konkursuose, varžybose; 6) dividendų; 7) pensijų, išskyrus mokamas pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą; 8) pensijų išmokų. Taigi grąžinta GPM permoka nepriskiriama darbo užmokesčiui prilygintoms išmokoms bei daviniams.
31. Nei CK, nei CPK LI skyriaus nuostatos neapibrėžia, koks yra sąvokos „kitos pajamos“ turinys ir kokios pajamų rūšys patenka į šios sąvokos apibrėžimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK normose, reglamentuojančiose išieškojimą iš skolininko pajamų, nesant apibrėžtos kitų pajamų sąvokos, subsidiariai taikytina Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta pajamų sąvoka (CPK 3 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 44 punktas).
32. GPMĮ nustato gyventojų pajamų apmokestinimo pajamų mokesčiu tvarką. Vadovaujantis GPMĮ 2 straipsnio 14 dalyje pateikiamu pajamų sąvokos apibrėžimu, pajamos – tai pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natūra. Taigi įstatyme pajamos apibrėžiamos ne tik kaip susijusios su darbine veikla, bet ir bet kokia kita nauda pinigais ir (arba) natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-313/2019).
33. GPM įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje numatyta gyventojo teisė susigrąžinti jo permokėtą mokestį. Mokesčių permokų grąžinimo ir įskaitymo tvarka yra reglamentuota Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnyje. Pagal šį įstatymą mokesčio permoka yra mokesčio mokėtojo sumokėta per didelė mokesčio suma (Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis). Kitaip tariant, teisę į mokesčio permokos grąžinimą turi asmuo, sumokėjęs per daug pajamų mokesčio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-711-08, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-617/2013).
34. Taigi, viena vertus, GPM permoka gali susikaupti mokant GPM ne vien tik nuo darbo užmokesčio ar jam prilygintinų išmokų, bet ir nuo kitų pajamų. Kita vertus, iš darbo užmokesčio ar jam prilygintinų išmokų ir davinių (jų dalies) gali susikaupti (susidaryti) ne vien tik GPM permoka, bet ir kitos lėšos ar pajamos, pavyzdžiui, santaupos, įvairios grąžinamos įmokos ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad nė viename iš šioje nutartyje paminėtų teisės aktų nėra nurodyta, jog mokesčių administratoriaus grąžinta GPM permoka yra darbo užmokestis ar kitos jam prilyginamos pajamos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad mokesčių administratoriaus grąžinta GPM permoka galbūt susikaupė (susidarė) atliekant privalomas įmokas iš darbo užmokesčio, nesudaro pagrindo teigti, kad, mokesčių administratoriui ją išmokėjus, ji tampa skolininko gaunamu darbo užmokesčiu ar kitomis CPK 737 straipsnyje nurodytomis darbo užmokesčiu prilygintomis išmokomis ar daviniais CPK 736 straipsnio prasme. Kitaip tariant, nors mokesčio administratoriaus grąžinta GPM permoka gali būti susijusi ir su darbo užmokesčiu, kadangi kiekvieną mėnesį GPM yra išskaičiuojamas iš darbo užmokesčio, tačiau grąžinta GPM permoka nėra periodiškai gaunamas darbo užmokestis ar kitos įstatyme jam prilygintos pajamos, iš kurių priverstinis išieškojimas atliekamas darant CPK 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitas. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-2151-520/2015 nurodyta, kad pareiškėjui grąžinta GPM permoka laikytina pajamomis.
35. Darytina išvada, jog, kaip teisingai nurodė antstolis ir pirmosios instancijos teismas, grąžinta GPM permoka yra pajamos, į kurias išieškojimas vykdomas bendra tvarka, o ne vadovaujantis CPK 736 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai ir argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, plačiau neanalizuotini ir dėl jų nepasisakytina.
36. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju antstolis skundžiamu patvarkymu vykdymo proceso veiksmus atliko nepažeisdamas CPK, Sprendimų vykdymo instrukcijos ir kitų teisės aktų nuostatų. Pareiškėja jokių argumentų ar įrodymų, kurie pagrįstų antstolio veiksmų neteisėtumą, nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis, kuria pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, laikytina pagrįsta ir teisėta.
Dėl bylos procesinės baigties
37. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.