- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-01
- Bylos Nr.
- e2S-1005-324/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03750-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- A. G.
- Ieškovas
- K. G.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno miesto vaikų teisių apsaugos skyriaus
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalinimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno miesto vaikų teisių apsaugos skyriaus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė teismo prašo nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno m. civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų K. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina (ieškove) iki vaikų pilnametystės; iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiam sūnui K. G. po 250 Eur ir nepilnametei dukrai P. G. po 300 Eur kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, paskiriant ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; padalinti santuokoje įgytą turtą; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę G. pavardę; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė taip pat ieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą kiekvienam po 200 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo bei nustatyti vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove.
3. Nurodė, kad atsakovas nevykdo savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, naudoja smurtą, jo elgesys ir veiksmai kenkia ir yra priešingi nepilnamečių vaikų interesams. Vaikai yra prisirišę prie ieškovės, kuri jais rūpinasi ir užtikrina jų poreikius, todėl atsižvelgiant į prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 10 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino. Nustatė nepilnamečių K. G. ir P. G. laikinąją gyvenamąją vietą su motina (ieškove) nuo šios nutarties priėmimo iki sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo. Taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams K. G. ir P. G. kiekvienam po 200 Eur nuo šios nutarties priėmimo (2021-03-10) iki sprendimo priėmimo dienos. Nurodė priteisto laikino išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovę paskyrė nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
5. Teismas nustatė, kad atsakovas elgiasi neadekvačiai tiek ieškovės, tiek vaikų atžvilgiu, sistemingai naudoja smurtą šeimos narių atžvilgiu, dėl ko atsakovo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pritaikyta kardomoji priemonė – gyvenimas skyrium. Atsakovas naudoja ir psichologinį smurtą, dėl ko ieškovė buvo priversta kreiptis pagalbos į Moterų krizių centrą. Teismas sprendė, kad šalių nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove iki bus išspręsta byla labiausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus. Teismas pažymėjo, kad priimdamas sprendimą dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, atsižvelgė ir į tai, kad nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ieškove, ji jais rūpinasi bei juos prižiūri, užtikrina jų poreikių tenkinimą, vaikai prie mamos yra prisirišę.
6. Teismas sprendė, kad nustačius laikiną vaikų gyvenamąją vietą su ieškove būtina išspręsti ir laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimą, nes neužtikrinus reikalavimo bus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, gali būti neužtikrinti minimalūs jų poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartį ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams K. G. ir P. G. po 150 Eur nuo 2021 m. kovo 10 d. iki sprendimo priėmimo; ieškovę paskirti vaikams priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Atsakovo gaunamas pajamas sudaro darbo užmokestis, kurio dydis atskaičius mokesčius yra 480 Eur. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) vairavimo instruktoriumi, dėl karantino įvedimo Lietuvos Respublikoje atsakovui buvo sumažintas darbo krūvis, dėl ko ne dėl atsakovo valios sumažėjo ir jo gaunamas darbo užmokestis. Dėl to atsakovas nėra pajėgus mokėti priteisto laikino išlaikymo dydžio (po 200 Eur kiekvienam vaikui), kadangi tokiu atveju atsakovo būtiniesiems poreikiams patenkinti (sumokėti mokesčius už suteiktas komunalines paslaugas (šiuo metu apie 50 Eur/mėn.), įsigyti maisto produktų (80-100 Eur/mėn.), reikalingų medikamentų (10-15 Eur/mėn.) liktų vos 80 Eur, be to, atsakovas turi nuvykti ir iki savo darbo vietos, net vykstant autobusu išlaidos per mėnesį sudarytų 28 Eur (mėnesinio elektroninio bilieto kaina). Atsižvelgiant į tai atsakovo minimaliems, gyvybiškai svarbiems poreikiams patenkinti yra reikalinga apie 180 Eur/mėn.
1.2. Atsakovas sutinka, jog turi užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikius, bet atsižvelgdamas į savo finansinę padėtį laiko, jog šiuo metu nepilnamečiams vaikams gali teikti po 150 Eur dydžio laikiną išlaikymą. Tokiu atveju kiekvieno vaiko poreikiams tenkinti būtų skiriama 370 Eur suma per mėnesį (150 Eur suma skiriama atsakovo, 150 Eur suma skiriama ieškovės ir 70 Eur valstybės parama), kuri užtikrintų vaikų būtinuosius poreikius (išlaidos maistui (apie 100 Eur/mėn.), aprangai (apie 30-40 Eur/mėn.), ugdymui (nepilnametei dukrai apie 180 Eur/mėn.; nepilnamečiam sūnui - 40 Eur/mėn.), suteiktoms komunalinėms paslaugoms (30 Eur/mėn.), pramogoms (20 Eur/mėn.).
1.3. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad neturi galimybės visapusiškai įvertinti ginčo šalių finansinės padėties ir galimybės teikti prašomo priteisti dydžio išlaikymą, tačiau akivaizdu, kad teismas turi bent preliminariai įvertinti byloje esančius įrodymus, įskaitant ir informaciją apie šalių gaunamas pajamas. Šiuo atveju ieškovė nepateikė teismui informacijos apie savo gaunamas pajamas, atsakovas iki skundžiamos nutarties priėmimo dienos taip pat neturėjo jokios galimybės pateikti įrodymų apie gaunamą darbo užmokestį, dėl ko nebuvo nustatytos net preliminarios aplinkybės dėl ginčo šalių galimybės teikti prašomo priteisti laikino išlaikymo dydžio sumą. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi išimtinai tik ieškovės nurodytomis aplinkybėmis apie nepilnamečių vaikų poreikius (poreikiai akivaizdžiai viršija orientacinius kriterijus, nėra pagristi rašytiniais įrodymais), net preliminariai nevertino ginčo šalių finansinės padėties.
Atsiliepimas
8. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
8.1. Atsakovas nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius, kad nepilnamečių vaikų poreikiai yra mažesni nei minimali mėnesinė alga. Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios.
8.2. Atsakovas yra jaunas, darbingas, turintis galimybę ir privalantis išnaudoti visas priemones tam, kad gauti atitinkamas ir pakankamas pajamas, kad bylos nagrinėjimo metu patenkintų nepilnamečių vaikų poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti nepilnamečių interesai (Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-292-896/2021).
8.3. Orientaciniu dydžiu laikytina minimalioji mėnesinė alga, kuri šiuo metu atskaičius mokesčius sudaro 467 Eur per mėnesį. Iš šios sumos atimtina 70 Eur suma, kurią kiekvienam vaikui skiria Kauno miesto savivaldybės administracija („vaiko pinigai“), todėl tėvai privalėtų dengti ne mažesnius nei 397 Eur kiekvieno nepilnamečio vaiko poreikius. Atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareigos yra lygios, atsakovas privalėtų teikti ne mažesnį nei 198,50 Eur dydžio laikiną išlaikymą, kuris padengia vos minimalius, būtinuosius nepilnamečių vaikų poreikius ir kurių ieškovė neprivalo įrodinėti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš atsakovo priteistas laikinas nepilnamečių vaikų išlaikymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 22 d. pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas; išrašą iš atskaitomosios banko sąskaitos.
13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį, imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas šalių nepilnamečių vaikų laikino išlaikymo klausimas, kad nebūtų pažeisti nepilnamečių interesai, priima atsakovo pateiktus naujus įrodymus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti. Atkreiptinas dėmesys, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, šio apeliacinio proceso metu yra nagrinėjamas tik šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas, todėl sprendžiant šį klausimą teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
15. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas).
16. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
17. Atsakovas atskirajame skunde neneigia būtinybės nagrinėjamoje civilinėje byloje taikyti laikinąją apsaugos priemonę – laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimą, tačiau nesutinka su priteisto laikino išlaikymo dydžiu. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 200 Eur išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Motyvuoja tuo, jog negali mokėti teismo priteisto dydžio išlaikymo, kadangi dėl pandemijos metu taikytų ribojimų jo pajamos yra nedidelės.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina argumentų, susijusių su atsakovo galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Atsakovo argumentai dėl vaikams reikalingo išlaikymo dydžio bus įvertinti, sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo tam tikro dydžio išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių atskirojo skundo argumentų išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis.
19. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad dėl karantino įvedimo Lietuvos Respublikoje jam buvo sumažintas darbo krūvis, dėl ko ne dėl atsakovo valios sumažėjo ir jo gaunamas darbo užmokestis nepagrindžia skundžiamos nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas nuo 2018 m. spalio 29 d. dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis 2021 m. sausio ir vasario mėn. sudarė 700 Eur, kovo mėn. 938,14 Eur, balandžio mėn. 1146 Eur, taigi jo pajamos nėra minimalios Atsakovas yra jaunas, darbingas (atsakovas nepateikė tai paneigiančių duomenų), turintis galimybę ir privalantis išnaudoti visas priemones gauti atitinkamas ir pakankamas pajamas, kad patenkintų nepilnamečių vaikų poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti nepilnamečių interesai. Apeliacinio teismo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės nepatvirtina fakto, kad jis neturi finansinių galimybių teikti išlaikymą po 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, todėl nėra pagrindo tenkinti jo atskirąjį skundą.
20. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Visgi minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu atskaičius mokesčius yra 468 Eur (nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių sudaro 642 Eur) laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nėra per didelis laikinai užtikrinti jų būtinuosius poreikius ir nėra toks, kad neproporcingai suvaržytų atsakovo galimybes teikti išlaikymą.
21. Nors atsakovas atskirajame skunde teigia, jog šalių nepilnamečiams vaikams išlaikyti pakanka 370 Eur per mėnesį, tačiau konkrečiais duomenimis to nepagrindžia, todėl šis atsakovo atskirojo skundo argumentas vertintinas kaip deklaratyvus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo šalių nepilnamečiams vaikams priteistas laikino išlaikymo dydis nėra neproporcingas, pernelyg suvaržantis atsakovo teises ir teisėtus interesus, tuo labiau kad šiuo atveju, kaip minėta, prioritetas teikiamas šalių nepilnamečiam vaikui, jo teisių ir teisėtų interesų apsaugai ir gynimui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra teisinio pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria iš atsakovo priteistas 200 Eur laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
22. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
23. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
24. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
25. Vadovaujantis nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas nenurodė teisiškai reikšmingų aplinkybių, sudarančių pagrindą skundžiamai nutarčiai panaikinti. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
26. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė 2021 m. kovo 25 d. AB Lietuvos paštas kvitą, patvirtinantį kad yra sumokėjęs 38 Eur žyminį mokestį.
27. CPK 80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Pagal CPK 80 straipsnio 5 dalį, už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl Civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Sistemiškai taikant CPK 80 straipsni 2 dalį ir 5 dalį, žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių neturėjo būti mokamas, todėl atsakovui grąžintinas.
28. Atsakovas apeliacinės instancijos teismo prašo iš ieškovės priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
29. Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).
30. Nagrinėjamu atveju, šalių ginčas nėra išspręstas iš esmės, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas apeliacinėje instancijoje nėra spręstinas ir dėl jų teismas nepasisako.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Grąžinti atsakovui A. G. 38 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. kovo 25 d. AB Lietuvos paštas kvitu. Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.