- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-31
- Bylos Nr.
- 1A-136-334/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-6-00004-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Švitinienė, Donatas Jatužis, Daina Vaidachavičienė
- Nuteistasis
- A. B.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Donato Jatužio, Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainos Vaidachavičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 300 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda;
pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (MB „X“ apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas) ir jam paskirta bausmė – 130 MGL (4895,80 Eur) dydžio bauda;
pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (UAB „Z“ apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas) ir jam paskirta bausmė – 130 MGL (4895,80 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu bausmės, paskirtos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta A. B. subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta bausmė ir bausmės, paskirtos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis, ir paskirta A. B. galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio ( 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 7 punktu ir 8 punktu A. B. paskirtos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams įpareigojant A. B. viso laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokslu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Paskirtą 200 MGL (7532 Eur) dydžio baudą A. B. įpareigotas sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažintos proceso išlaidomis ir nuspręsta išieškoti iš A. B. į valstybės pajamas 125,38 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus trisdešimt aštuonis euro centus) už teismo procesinių dokumentų įteikimą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. B. pripažintas kaltu už tai, kad jis, nuo 2012-10-15 iki 2017-03-21 būdamas mažosios bendrijos „X“, (duomenys neskeltini), įregistruotos (duomenys neskeltini) adresu (duomenys neskeltini), atstovas, narys, bei būdamas faktiniu UAB „Z“, kodas (duomenys neskeltini), įregistruota (duomenys neskeltini) adresu (duomenys neskeltini), vadovu, nors oficialūs UAB „Z“ direktoriai buvo M. D. (nuo 2015-02-12 iki 2016-03-14, kuris buvo ir Estijos įmonės „B“ valdybos nariu nuo 2015-02-03), bei V. B. (nuo 2016-03-15), kurie nežinojo apie jo vykdomą nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2016-03-29, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskeltini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia, suklastojo ir į UAB „Z“ ir MB „X“ buhalterinę apskaitą įtraukė ir tokiu būdu panaudojo šiuos žemiau nurodytus žinomai suklastotus tikrus buhalterinės apskaitos dokumentus imituojančius kuro granulių pirkimo-pardavimo sandorius tarp MB „X“, Estijos įmonės „B“, UAB „Z“ bei Italijos įmonės „F.“, pagal kuriuos MB „X“ iš Estijos įmonės „B“, pagal žinomai suklastotus tikrus dokumentus - sąskaitas: 2016-01-11 Nr. 2016-004, 2016-01-12 Nr. 2016-005, 2016-01-13 Nr. 2016-006, 2016-01-14 Nr. 2016-007, 2016-01-14 Nr. 2016-008, 2016-01-18 Nr. 2016-009, 2016-01-19 Nr. 2016-010, 2016-01-20 Nr. 2016-011, 2016-01-20 Nr. 2016-012, 2016-01-20 Nr. 2016-013, 2016-01-25 Nr. 2016-014, 2016-01-27 Nr. 2016-015, 2016-01-29 Nr. 2016-016, 2016-02-02 Nr. 2016-017, 2016-02-14 Nr. 2016-018, 2016-02-05 Nr. 2016-019, 2016-02-08 Nr. 2016-020, 2016-02-10 Nr. 2016-021, 2016-02-11 Nr. 2016-022, 2016-02-16 Nr. 2016-024, 2016-02-18 Nr. 2016-025, 2016-02-19 Nr. 2016-026, 2016-02-23 Nr. 2016-027, 2016-02-25 Nr. 2016-028, kuriose ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, nes realiai medienos granulės įgytos nebuvo, tariamai įgijo 603,75 tonų medienos granulių už 112297,5 Eur, po ko MB „X“, pagal žinomai suklastotus tikrus dokumentus - sąskaitas: 2015-12-23 Nr. AB00030, 2016-01-11 Nr. AB00031, 2016-01-12 Nr. AB00032, 2016-01-13 Nr. AB00033, 2016-01-14 Nr. AB00034, 2016-01-14 Nr. AB00035, 2016-01-19 Nr. AB00036, 2016-01-19 Nr. AB00037, 2016-01-20 Nr. AB00038, 2016-01-20 Nr. AB00039, 2016-01-21 Nr. AB00040, 2016-01-25 Nr. AB00041, 2016-01-27 Nr. AB00042, 2016-01-29 Nr. AB00043, 2016-02-02 Nr. AB00044, 2016-02-04 Nr. AB00045, 2016-02-05 Nr. AB00046, 2016-02-08 Nr. AB00047, 2016-02-10 Nr. AB00048, 2016-02-11 Nr. AB00049, 2016-02-12 Nr. AB00050, 2016-02-16 Nr. AB00051, 2016-02-18 Nr. AB00052, 2016-02-19 Nr. AB00053, 2016-02-23 Nr. AB00054, 2016-02-25 Nr. AB00055, kuriuose ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, nes realiai medienos granulės parduotos nebuvo, tariamai pardavė 627,9 tonų medienos granulių už 147161,32 Eur, įskaitant 25054 Eur PVM, UAB „Z“, po ko UAB „Z“, pagal žinomai suklastotus tikrus dokumentus - sąskaitas: 2015-12-29 Nr. RID00004, 2016-01-11 Nr. RID00005, 2016-01-12 Nr. RID00006, 2016-01-13 Nr. RID00007, 2016-01-14 Nr. RID00008, 2016-01-14 Nr. RID00009, 2016-01-19 Nr. RID00010, 2016-01-19 Nr. RID00011, 2016-01-20 Nr. RID00012, 2016-01-20 Nr. RID00013, 2016-01-21 Nr. RID00014, 2016-01-25 Nr. RID00015, 2016-01-27 Nr. RID00016, 2016-01-29 Nr. RID00017, 2016-02-02 Nr. RID00018, 2016-02-04 Nr. RID00019, 2016-02-05 Nr. RID00020, 2016-02-08 Nr. RID00021, 2016-02-10 Nr. RID00022, 2016-02-11 Nr. RID00023, 2016-02-12 Nr. RID00024, 2016-02-16 Nr. RID00025, 2016-02-18 Nr. RID00026, 2016-02-19 Nr. RID00027, 2016-02-23 Nr. RID00028, 2016-02-25 Nr. RID00029, kuriuose ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, nes realiai medienos granulės parduotos nebuvo, tariamai pardavė 627,90 tonų medienos granulių už 125402,88 Eur Italijos įmonei „F“, po ko siekdamas patvirtinti šiose sąskaitose nurodytų prekių tariamą gabenimą A. B. laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2016-03-29, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskeltini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia, suklastojo ir į UAB „Z“ buhalterinę apskaitą įtraukė, tokiu būdu panaudojo šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus - krovinio važtaraščius (CMR): 2016-01-11 CMR (siuntėjas MB “X“, gavėjas F, vežėjas UAB D, 23 medžio granulių paletės, svoris 24150 kg); 2016-01-12 CMR Nr.0123456 (siuntėjas MB “X“, gavėjas F, vežėjas UAB D, 23 medžio granulių paletės, svoris 24150 kg); 2016-01-13 CMR Nr.0123456 (siuntėjas MB “X“, gavėjas F, vežėjas UAB D, 23 medžio granulių paletės, svoris 24150 kg);2016-01-14 CMR Nr.0123456 (siuntėjas MB “X“, gavėjas F, vežėjas UAB D, 23 medžio granulių paletės, svoris 24150 kg); 2016-01-14 CMR Nr.0123456 (siuntėjas MB “X“, gavėjas F, vežėjas UAB D, 23 medžio granulių paletės, svoris 24150 kg); 2016-01-19 CMR Nr.0123456 (siuntėjas MB “X“, gavėjas F, vežėjas SIA D firma, 23 medžio granulių paletės, svoris 24150 kg); 2016-01-19 CMR Nr.0123456 (siuntėjas MB “X“, gavėjas F, vežėjas SIA D firma, 23 medžio granulių paletės, svoris 24150 kg); 2016-01-20 CMR Nr.0123456 (siuntėjas MB “X“, gavėjas F, vežėjas UAB D, 23 medžio granulių paletės, svoris 24150 kg); 2016-01-20 CMR Nr.0123456 (siuntėjas MB “X“, gavėjas F, vežėjas UAB D, 23 medžio granulių paletės, svoris 24150 kg); 2016-01-21 CMR Nr.0123456 (siuntėjas MB “X“, gavėjas F, vežėjas SIA D firma, 23 medžio granulių paletės, svoris 24150 kg); 2016-01-25 CMR Nr.0123456 (siuntėjas MB “X“, gavėjas F, vežėjas SIA D firma, 23 medžio granulių paletės, svoris 24150 kg); 2016-01-27 CMR Nr.0123456 (siuntėjas MB “X“, gavėjas F, vežėjas SIA D firma, 23 medžio granulių paletės, svoris 24150 kg); 2016-01-29 CMR Nr.0123456 (siuntėjas MB “X“, gavėjas F, vežėjas SIA D firma, 23 medžio granulių paletės, svoris 24150 kg); 2016-02-02 CMR Nr.0123456 (siuntėjas MB “X“, gavėjas F, vežėjas UAB D, 23 medžio granulių paletės, svoris 24150 kg); 2016-02-04 CMR Nr.0123456 (siuntėjas MB “X“, gavėjas F, vežėjas UAB D, 23 medžio granulių paletės, svoris 24150 kg); 2016-02-05 CMR Nr.0123456 (siuntėjas MB “X“, gavėjas F, vežėjas SIA D firma, 23 medžio granulių paletės, svoris 24150 kg); 2016-02-08 CMR Nr.0123456 (siuntėjas MB “X“, gavėjas F, vežėjas SIA D firma, 23 medžio granulių paletės, svoris 24150 kg); 2016-02-10 CMR Nr.0123456 (siuntėjas MB “X“, gavėjas F, vežėjas SIA D firma, 23 medžio granulių paletės, svoris 24150 kg); 2016-02-11 CMR Nr.0123456 (siuntėjas MB “X“, gavėjas F, vežėjas SIA D firma, 23 medžio granulių paletės, svoris 24150 kg); 2016-02-12 CMR Nr.0123456 (siuntėjas MB “X“, gavėjas F, vežėjo duomenys neįskaitomi, 23 medžio granulių paletės, svoris 24150 kg); 2016-02-16 CMR Nr.0123456 (siuntėjas MB “X“, gavėjas F, vežėjo duomenys neįskaitomi, 23 medžio granulių paletės, svoris 24150 kg); 2016-02-18 CMR Nr.0123456 (siuntėjas MB “X“, gavėjas F, vežėjas UAB D, 23 medžio granulių paletės, svoris 24150 kg); 2016-02-19 CMR Nr.0123456 (siuntėjas MB “X“, gavėjas F, vežėjas UAB D, 23 medžio granulių paletės, svoris 24150 kg); 2016-02-23 CMR Nr.0123456 (siuntėjas MB “X“, gavėjas F, vežėjas SIA D firma, 23 medžio granulių paletės, svoris 24150 kg); 2016-02-25 CMR Nr.0123456 (siuntėjas MB “X“, gavėjas F, vežėjas SIA D firma, 23 medžio granulių paletės, svoris 24150 kg); po ko, šių žinomai suklastotų tikrų dokumentų pagrindu, A. B., oficialaus (formalaus) UAB „Z“ direktoriaus M. D. vardu užpildė ir valstybinei mokesčių inspekcijai elektroninių ryšio priemonių pagalba pateikė PVM deklaracijas: 2016-01-25 už mokestinį laikotarpį nuo 2015-12-23 iki 2015-12-31, kurioje be kitų duomenų nurodė grąžintiną iš biudžeto PVM 3771 Eur sumą; 2016-02-22 už mokestinį laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-01-31, kurioje be kitų duomenų nurodė grąžintiną iš biudžeto PVM 12527 Eur sumą; 2016-03-23 už mokestinį laikotarpį nuo 2016-02-01 iki 2016-02-29, kurioje be kitų duomenų nurodė grąžintiną iš biudžeto PVM 11563 Eur sumą; po ko UAB „Z“ oficialaus (formalaus) direktoriaus V. B. vardu, elektroninių ryšio priemonių pagalba 2016-03-29 pateikė valstybinei mokesčių inspekcijai prašymą grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) 27861 Eur, tokiu būdu panaudodamas žinomai suklastotus tikrus dokumentus, apgaule, UAB „Z“ naudai, tyčia pasikėsino neteisėtai įgyti didelės vertės turtinę teisę - teisę susigrąžinti ar įskaityti PVM mokesčio permoką - 25054 Eur iš valstybės biudžeto, tačiau nusikalstama veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininkų valios nepriklausančių aplinkybių, nes VMI 2016-05-02 raštu pranešė UAB „Z“ apie pradėtą mokestinį patikrinimą ir atlikusi patikrinimą 2017-01-24 patikrinimo aktu nustatė, kad UAB „Z“ prekės nebuvo realiai tiekiamos, todėl teisė į PVM atskaitą nebuvo realizuota, nesant PVM objekto.
2. Be to, A. B. laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2016-03-29 būdamas faktiniu UAB „Z“, kodas (duomenys neskeltini), įregistruota (duomenys neskeltini) adresu (duomenys neskeltini), vadovu ir pats tvarkydamas šio ūkio subjekto buhalterinę apskaitą, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, (duomenys neskeltini), laikotarpiu nuo 2015-12-23 iki 2016-02-25 apgaulingai tvarkė UAB „Z“ buhalterinę apskaitą, tai yra: pažeisdamas 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalyje „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto „Privalomas rekvizitas yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“; 19 straipsnio 1 d., kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą ir 19 straipsnio 2 d., kad patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymu, reikalavimus, paslėpė arba sunaikino ir tyrimui nepateikė 2015-2016 m. buhalterinių sąskaitų apyvartų suvestinių registrų, bendrųjų žurnalų, Didžiųjų knygų, 2016 m. balandžio-gruodžio mėn. pirminių dokumentų, todėl pagal pateiktus dokumentus nebuvo galima patikrinti, ar teisingi duomenys deklaruoti PVM deklaracijose ir 2015 m. pelno mokesčio deklaracijoje, tyčia į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukė žinomai suklastotus tikrus dokumentus: PVM sąskaitas faktūras: 2015-12-23 Nr. AB00030, 2016-01-11 Nr. AB00031, 2016-01-12 Nr. AB00032, 2016-01-13 Nr. AB00033, 2016-01-14 Nr. AB00034, 2016-01-14 Nr. AB00035, 2016-01-19 Nr. AB00036, 2016-01-19 Nr. AB00037, 2016-01-20 Nr. AB00038, 2016-01-20 Nr. AB00039, 2016-01-21 Nr. AB00040, 2016-01-25 Nr. AB00041, 2016-01-27 Nr. AB00042, 2016-01-29 Nr. AB00043, 2016-02-02 Nr. AB00044, 2016-02-04 Nr. AB00045, 2016-02-05 Nr. AB00046, 2016-02-08 Nr. AB00047, 2016-02-10 Nr. AB00048, 2016-02-11 Nr. AB00049, 2016-02-12 Nr. AB00050, 2016-02-16 Nr. AB00051, 2016-02-18 Nr. AB00052, 2016-02-19 Nr. AB00053, 2016-02-23 Nr. AB00054, 2016-02-25 Nr. AB00055, pagal kurias Bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo įtrauktos neįvykusios operacijos: 627,9 tonų medienos granulių įsigijimas iš MB „X“ už 147161,32 Eur, įskaitant 25054 Eur PVM, kurių turinys neatitinka tikrovės, nes ūkinės operacijos nevyko arba įvyko ne tarp dokumentuose nurodytų ūkio subjektų, taip pat, įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą žinomai suklastotus tikrus dokumentus - PVM sąskaitas faktūras/invoice, kuriuose ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės: 2015-12-29 Nr. RID0004, 2016-01-11 Nr. RID0005, 2016-01-12 Nr. RID0006, 2016-01-13 Nr. RID0007, 2016-01-14 Nr. RID0008, 2016-01-14 Nr. RID0009, 2016-01-19 Nr. RID00010, 2016-01-19 Nr. RID00011, 2016-01-20 Nr. RID00012, 2016-01-20 Nr. RID00013, 2016-01-21 Nr. RID00014, 2016-01-25 Nr. RID00015, 2016-01-27 Nr. RID00016, 2016-01-29 Nr. RID00017, 2016-02-02 Nr. RID00018, 2016-02-04 Nr. RID00019, 2016-02-05 Nr. RID00020, 2016-02-08 Nr. RID00021, 2016-02-10 Nr. RID00022, 2016-02-11 Nr. RID00023, 2016-02-12 Nr. RID00024, 2016-02-16 Nr. RID00025, 2016-02-18 Nr. RID00026, 2016-02-19 Nr. RID00027, 2016-02-23 Nr. RID00028, 2016-02-25 Nr. RID00029, todėl UAB „Z“ buhalterinėje apskaitoje buvo užfiksuotos realiai neįvykusios ūkines operacijos – 627,90 tonų medienos granulių pardavimas Italijos įmonei „F“ už 125402,88 Eur, nes ūkinės operacijos neįvyko arba įvyko ne tarp dokumentuose nurodytų ūkio subjektų, taip pat, įtraukė į buhalterinę apskaitą žinomai suklastotus tikrus dokumentus – krovinio važtaraščius (CMR) 2016-01-11 CMR (siuntėjas MB “X“, gavėjas F, vežėjas UAB D, 23 medžio granulių paletės, svoris 24150 kg); 2016-01-12 CMR Nr.0123456 (siuntėjas MB “X“, gavėjas F, vežėjas UAB D, 23 medžio granulių paletės, svoris 24150 kg); 2016-01-13 CMR Nr.0123456 (siuntėjas MB “X“, gavėjas F, vežėjas UAB D, 23 medžio granulių paletės, svoris 24150 kg);2016-01-14 CMR Nr.0123456 (siuntėjas MB “X“, gavėjas F, vežėjas UAB D, 23 medžio granulių paletės, svoris 24150 kg); 2016-01-14 CMR Nr.0123456 (siuntėjas MB “X“, gavėjas F, vežėjas UAB D, 23 medžio granulių paletės, svoris 24150 kg); 2016-01-19 CMR Nr.0123456 (siuntėjas MB “X“, gavėjas F, vežėjas SIA D firma, 23 medžio granulių paletės, svoris 24150 kg); 2016-01-19 CMR Nr.0123456 (siuntėjas MB “X“, gavėjas F, vežėjas SIA D firma, 23 medžio granulių paletės, svoris 24150 kg); 2016-01-20 CMR Nr.0123456 (siuntėjas MB “X“, gavėjas F, vežėjas UAB D, 23 medžio granulių paletės, svoris 24150 kg); 2016-01-20 CMR Nr.0123456 (siuntėjas MB “X“, gavėjas F, vežėjas UAB D, 23 medžio granulių paletės, svoris 24150 kg); 2016-01-21 CMR Nr.0123456 (siuntėjas MB “X“, gavėjas F, vežėjas SIA D firma, 23 medžio granulių paletės, svoris 24150 kg); 2016-01-25 CMR Nr.0123456 (siuntėjas MB “X“, gavėjas F, vežėjas SIA D firma, 23 medžio granulių paletės, svoris 24150 kg); 2016-01-27 CMR Nr.0123456 (siuntėjas MB “X“, gavėjas F, vežėjas SIA D firma, 23 medžio granulių paletės, svoris 24150 kg); 2016-01-29 CMR Nr.0123456 (siuntėjas MB “X“, gavėjas F, vežėjas SIA D firma, 23 medžio granulių paletės, svoris 24150 kg); 2016-02-02 CMR Nr.0123456 (siuntėjas MB “X“, gavėjas F, vežėjas UAB D, 23 medžio granulių paletės, svoris 24150 kg); 2016-02-04 CMR Nr.0123456 (siuntėjas MB “X“, gavėjas F, vežėjas UAB D, 23 medžio granulių paletės, svoris 24150 kg); 2016-02-05 CMR Nr.0123456 (siuntėjas MB “X“, gavėjas F, vežėjas SIA D firma, 23 medžio granulių paletės, svoris 24150 kg); 2016-02-08 CMR Nr.0123456 (siuntėjas MB “X“, gavėjas F, vežėjas SIA D firma, 23 medžio granulių paletės, svoris 24150 kg); 2016-02-10 CMR Nr.0123456 (siuntėjas MB “X“, gavėjas F, vežėjas SIA D firma, 23 medžio granulių paletės, svoris 24150 kg); 2016-02-11 CMR Nr.0123456 (siuntėjas MB “X“, gavėjas F, vežėjas SIA D firma, 23 medžio granulių paletės, svoris 24150 kg); 2016-02-12 CMR Nr.0123456 (siuntėjas MB “X“, gavėjas F, vežėjo duomenys neįskaitomi, 23 medžio granulių paletės, svoris 24150 kg); 2016-02-16 CMR Nr.0123456 (siuntėjas MB “X“, gavėjas F, vežėjo duomenys neįskaitomi, 23 medžio granulių paletės, svoris 24150 kg); 2016-02-18 CMR Nr.0123456 (siuntėjas MB “X“, gavėjas F, vežėjas UAB D, 23 medžio granulių paletės, svoris 24150 kg); 2016-02-19 CMR Nr.0123456 (siuntėjas MB “X“, gavėjas F, vežėjas UAB D, 23 medžio granulių paletės, svoris 24150 kg); 2016-02-23 CMR Nr.0123456 (siuntėjas MB “X“, gavėjas F, vežėjas SIA D firma, 23 medžio granulių paletės, svoris 24150 kg); 2016-02-25 CMR Nr.0123456 (siuntėjas MB “X“, gavėjas F, vežėjas SIA D firma, 23 medžio granulių paletės, svoris 24150 kg); dėl to iš dalies negalima nustatyti 2015 - 2016 m. UAB „Z“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
3. Be to, A. B., būdamas nuo 2012-10-15 iki 2017-03-21 mažosios bendrijos „X“, kodas (duomenys neskelbtini), įregistruoto (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), atstovu, nariu, šių pareigų pagrindu, kaip ūkio subjekto vadovas, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015-12-09 iki 2016-02-25 apgaulingai tvarkė MB „X“ buhalterinę apskaitą, tai yra: pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalyje „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto „Privalomas rekvizitas yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, reikalavimus, nuo apskaitos nuslėpė ir nepateikė duomenų UAB „TM” (UAB „TM”) atstovui T. Š., nuo 2012-12-01 iki 2016-05-31 pagal 2012-11-14 Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. B10, tvarkiusiam MB „X“ buhalterinę apskaitą, apie UAB „Z“ iš DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-02-03 pervestą 9500 Eur sumą iš MB „X“ į „Rietumu banka“ esančią sąskaitą, todėl 2016-02-03 UAB „Z“ pervesta 9500 Eur suma nebuvo apskaityta Bendrijos 2016 m. sausio-birželio mėn. Skolų kitimo žiniaraštyje, buvo pateikti neteisingi duomenys apie UAB „Z“ skolą, nes UAB „Z“ buvo skolinga MB „X“ 144027,82 Eur, tai yra 9500 Eur mažiau, nei fiksuota MB „X“ apskaitoje; be to, UAB „TM” (UAB „TM”) atstovui T. Š., tvarkiusiam MB „X“ buhalterinę apskaitą, pagal 2012-11-14 Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį, nežinojusiam, kad į apskaitą įtraukiami dokumentai yra suklastoti, pateikė apskaityti žinomai suklastotus tikrus dokumentus – sąskaitas, kuriose ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės: 2016-01-11 Nr. 2016-004, 2016-01-12 Nr. 2016-005, 2016-01-13 Nr. 2016-006, 2016-01-14 Nr. 2016-007, 2016-01-14 Nr. 2016-008, 2016-01-18 Nr. 2016-009, 2016-01-19 Nr. 2016-010, 2016-01-20 Nr. 2016-011, 2016-01-20 Nr. 2016-012, 2016-01-20 Nr. 2016-013, 2016-01-25 Nr. 2016-014, 2016-01-27 Nr. 2016-015, 2016-01-29 Nr. 2016-016, 2016-02-02 Nr. 2016-017, 2016-02-14 Nr. 2016-018, 2016-02-05 Nr. 2016-019, 2016-02-08 Nr. 2016-020, 2016-02-10 Nr. 2016-021, 2016-02-11 Nr. 2016-022, 2016-02-12 Nr. 2016-023, 2016-02-16 Nr. 2016-024, 2016-02-18 Nr. 2016-025, 2016-02-19 Nr. 2016-026, 2016-02-23 Nr. 2016-027, 2016-02-25 Nr. 2016-028, todėl MB „X“ buhalterinėje apskaitoje buvo užfiksuotos realiai neįvykusios operacijos: 603,75 tonų medienos granulių įgijimas iš Estijos įmonės B. S. S. už 112297,5 Eur, nes ūkinės operacijos neįvyko arba įvyko ne tarp dokumentuose nurodytų ūkio subjektų; be to, pateikė apskaityti žinomai suklastotus tikrus dokumentus- PVM sąskaitas faktūras, kuriuose ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės: 2015-12-23 Nr. AB00030, 2016-01-11 Nr. AB00031, 2016-01-12 Nr. AB00032, 2016-01-13 Nr. AB00033, 2016-01-14 Nr. AB00034, 2016-01-14 Nr. AB00035, 2016-01-19 Nr. AB00036, 2016-01-19 Nr. AB00037, 2016-01-20 Nr. AB00038, 2016-01-20 Nr. AB00039, 2016-01-21 Nr. AB00040, 2016-01-25 Nr. AB00041, 2016-01-27 Nr. AB00042, 2016-01-29 Nr. AB00043, 2016-02-02 Nr. AB00044, 2016-02-04 Nr. AB00045, 2016-02-05 Nr. AB00046, 2016-02-08 Nr. AB00047, 2016-02-10 Nr. AB00048, 2016-02-11 Nr. AB00049, 2016-02-12 Nr. AB00050, 2016-02-16 Nr. AB00051, 2016-02-18 Nr. AB00052, 2016-02-19 Nr. AB00053, 2016-02-23 Nr. AB00054, 2016-02-25 Nr. AB00055, todėl MB „X“ buhalterinėje apskaitoje buvo užfiksuotos realiai neįvykusios ūkines operacijos: 627,9 tonų medienos granulių pardavimas UAB „Z“ už 147161,32 Eur, įskaitant 25054 Eur PVM, nes ūkinės operacijos nevyko arba įvyko ne tarp dokumentuose nurodytų ūkio subjektų, todėl iš dalies negalima nustatyti 2015-2016 m. MB „X“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendį ir jo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 2 dalies į BK 220 straipsnio 1 dalį bei jo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
5. Apeliantas skunde teigia, kad teismas netinkamai kvalifikavo jo padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, kaip sunkų nusikaltimą, ir, dėl to nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė BK 40 straipsnio nuostatų.
6. Apeliantas skunde cituoja BK 182 straipsnio 2 dalies, 220 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau - PVMĮ) 91 straipsnio 1 dalies nuostatas ir teigia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atskleistas nusikalstamos veikos mechanizmas, netinkamai nustatyta subjektyvioji nusikaltimo pusė – tyčia.
6.1. Nurodo, kad apeliantas skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas už tai, kad tyčia pasikėsino įgyti didelės vertės turtinę teisę - teisę susigrąžinti ar įskaityti PVM mokesčio permoką - 25 054 Eur iš valstybės biudžeto, tačiau jo teigimu, vien tik tikrovės neatitinkančios deklaracijos pateikimas savaime nesukuria turtinės teisės susigrąžinti PVM. Mokestinę turtinę teisę sukuria ne deklaracijos pateikimas, o ūkinės operacijos, dėl kurių pardavimų PVM viršija pirkimų PVM. Apeliantas nurodo, kad UAB „Z" jokios veiklos, dėl kurios susidarė ar būtų susidariusi PVM permoka, nevykdė, dėl ko minėta bendrovė objektyviai nebūtų įgijusi turtinės teisės susigrąžinti (įskaityti) PVM permoką. Todėl vien tai, kad UAB „Z" įformino prekių tiekimus Italijos įmonei F", taikant 0 proc. PVM tarifą ir pateikė PVM deklaracijas, automatiškai nereiškia, kad susidarė PVM permoka ir UAB „Z" iš biudžeto būtų sugrąžintas ar įskaitytas PVM, t. y. įgijo turtinę teisę - teisę susigrąžinti ar įskaityti PVM mokesčio permoką.
6.2. Anot apelianto, netinkamą veikos kvalifikaciją lėmė ir neatskleistas apelianto tyčios turinys. Apeliantas teigia, kad jis siekė ne grobti valstybės lėšas, bet tęsti MB „X" veiklą, kol VMI tikrino bendrovės atliktų sandorių tarp MB „X" ir Italijos įmonės „F" realumą ir delsė priimti sprendimą dėl teisėto PVM grąžinimo iš ankstesnių sandorių. Apeliantas skunde aiškina, kad MB „X" vykdė veiklą ir buvo pateikusi deklaraciją dėl PVM grąžinimo, tačiau PVM mokesčio grąžinimas užtruko, todėl jis nusprendė klastoti pirkimo - pardavimo dokumentus, sąskaitas, krovinio važtaraščius ir įtraukti juos į MB „X“ apskaitą, kad paspartintų PVM susigrąžinimą MB ,,X“. Pasak apelianto, minėti sandoriai formaliai turtinę teisę sukūrė ne UAB „Z", o MB „X" iki kol mokesčių administratorius sprendė PVM mokesčio grąžinimo klausimą, po ko apeliantas MB „X" vardu siekė atsisakyti teisės į netikrų sąskaitų faktūrų pagrindu įgytą PVM grąžinimą, ką vėliau ir padarė. Apeliantas pažymi, kad PVM mokėtojui PVMĮ nedraudžia tikslinti PVM deklaracijos ir po mokestinio laikotarpio PVM pateikimo, todėl ta aplinkybė, kad po mokestinio laikotarpio jis pateikė prašymą VMI dėl PVM permokos grąžinimo MB „X" atsisakymo, negali būti vertinamas kaip nusikalstamos veikos atsisakymas ar nutraukimas, priešingai, tai atskleidžia apelianto tyčios turinį. Apeliantas pažymi, kad jo tyčia buvo nukreipta į dvigubo MB „X" PVM apmokestinimo išvengimą, t. y. kol VMI neišsprendė teisėto PVM grąžinimo iš ankstesnių sandorių, siekė išvengti MB „X" apmokestinimo PVM ir tai nulėmė jo valią pateikti suklastotas PVM sąskaitas, kitus dokumentus bei PVM deklaraciją ir tokiu būdu išvengti mokesčių. Tačiau šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog apeliantas sukčiavo, t. y. siekė fiktyviu pagrindu gauti turtinės naudos valstybės biudžeto sąskaita ir, kad būtent taip suvokė savo veiką. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas neatribojo sukčiavimo (BK 182 straipsnis) ir mokesčių vengimo, pasireiškusio neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimu (BK 220 straipsnis), dėl ko apeliantas nepagrįstai buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.
6.3. Apelianto teigimu, būtent neteisingas veikos kvalifikavimas lėmė ir teisiškai nepagrįstas teismo išvadas dėl apelianto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikymo. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantas nurodo, kad jis atitinka visus BK 40 straipsnio 1 dalyje bei 2 dalies 2 punkte numatytas sąlygas – jo padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai; jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme pripažino visas esmines bylos aplinkybes, savo parodymų nekeitė, tik nesutiko su veikos kvalifikacija, kas teisiniu požiūriu negali būti laikoma kaip kaltininko neprisipažinimu, be to yra kitų aplinkybių, kurios patvirtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų egzistavimą – nusikaltimai, numatyti BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai, o nusikaltimas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, - nesunkių nusikaltimų kategorijai; apeliantas dėl visų nusikalstamų veikų savo kaltę prisipažino visiškai ir dėl jų labai gailisi; ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius ir teisingus parodymus apie padarytas nusikalstamas veikas; apeliantas dėl viso šito jaučia didelį kaltės ir gėdos jausmą, emociškai dėl to labai išgyvena, žada ateityje griežtai laikysis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, elgtis atsakingai ir apgalvotai; pateikta apelianto charakteristika liudija, kad jis yra pareigingas, sąžiningai atlieka (duomenys neskelbtini) pareigas, yra aktyvus (duomenys neskelbtini) narys, ne kartą jam yra patikėtos posėdžio pirmininko pareigos, kas patvirtina, jog yra patikimas ir atsakingas. Apelianto motina M. B. sutinka dėl apelianto perdavimo jos atsakomybei pagal laidavimą. Ji yra nepriekaištingos reputacijos asmuo, dirba (duomenys neskelbtini) mokytoja, ji visada lanksčiai sprendžia problemas, geba suvaldyti kilusias konfliktines situacijas, geba komunikuoti ir daryti įtaką žmonėms, neturi jokių žalingų įpročių, maloni, taiki, aukštų moralės normų, nėra įrašyta į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos, nėra sveikatos priežiūros įstaigos priežiūroje dėl psichikos ligos ar sutrikimo, neteista, nebausta administracine tvarka, gerai charakterizuojama. Apeliantas teigia, kad jo santykiai su M. B. yra labai glaudūs, ji yra didelis autoritetas ir nepriekaištingo elgesio pavyzdys, turintis realią ir akivaizdžią galimybę daryti apeliantui teigiamą įtaką, perteikti apeliantui savo moralines, dorovines nuostatas, gyvenimišką patirtį. Pasak apelianto, vertinant nurodomas aplinkybes yra realus ir pagrįstas pagrindas manyti, kad apeliantą perdavus M. B. atsakomybei pagal laidavimą, ateityje apeliantas griežtai laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
7. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas ir nuteistasis prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Žemesnės instancijos teismas
8. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. B. neginčija savo kaltės ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2 veikos), BK 300 straipsnio 1 dalį, tačiau nesutinka su padarytos veikos kvalifikavimu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir teigia, kad jo veiksmuose nėra pagrindinio nusikalstamos veikos požymio – apgaulės, taip pat tvirtina, kad byloje nenustatytas tyčios turinys, dėl to, prašo jam inkriminuotą veiką pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį perkvalifikuoti į BK 220 straipsnio 1 dalį ir jo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Taigi, teisėjų kolegija skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose.
9. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.
10. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi šioje baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, apeliacinio skundo reikalavimus ir argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė baudžiamojo proceso nuostatų, tinkamai išnagrinėjo visas baudžiamosios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė motyvuotas išvadas dėl A. B. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, t. y., kad jis pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – teisę susigrąžinti ar įskaityti PVM mokesčio permoką iš valstybės biudžeto. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje ne tik išsamiai bei objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, bet ir juos sujungė į nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, kuri leido padaryti pagrįstas išvadas dėl A. B.kaltumo ir jo nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta argumentacija pagrįsta faktiniais bylos duomenimis ir yra pakankama. Vien tai, kad nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jo veiksmų kvalifikavimo, kitaip interpretuojant byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertinant, nėra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą ir jo veiką perkvalifikuoti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį.
11. Kaip matyti iš paduoto apeliacinio skundo turinio, jame išdėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų prašymų, A. B. tvirtina, kad klastodamas dokumentus ir apgaulingai vedęs bendrovių (MB „X“ ir UAB „Z“) buhalterinę apskaitą, siekė ne užvaldyti valstybės biudžeto lėšas, o išvengti MB „X" apmokestinimo PVM, todėl jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, kaip mokestinis nusikaltimas, o ne kaip sukčiavimas. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais apelianto motyvais nesutinka.
12. Apeliaciniame skunde remiamasi teismų praktika, jog vertinant neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą mokesčių administratoriui, taigi ir atitinkamų mokesčių nesumokėjimą, tokie veiksmai paprastai yra kvalifikuojami pagal BK 220 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-156-788/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-50-942/2021). Visgi, net ir pats apeliantas pripažįsta, kad atskirais atvejais kai kurie neteisėti mokesčio mokėtojo veiksmai gali būti pripažįstami ir sukčiavimu. Tokį kvalifikavimą pirmiausia lemia specifinis atskirų mokestinių santykių reguliavimas ir galimybė tiesiogiai kėsintis gauti nepagrįstų išmokų ar kompensacijų iš valstybės biudžeto. Antai, kaip sukčiavimas kvalifikuojami veiksmai į įmonės apskaitą įtraukiant suklastotas imituojamų sandorių PVM sąskaitas faktūras, pateikiant mokesčių administratoriui suklastotas PVM deklaracijas ar kitus dokumentus, taip siekiant neteisėtai įgyti valstybės biudžeto lėšų ar panaikinti (sumažinti) mokestinę prievolę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-7-322/2013, 2K-7-398/2013, 2K-7-29-942/2016, 2K-7-304-976/2016).
13. Formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog sprendžiant klausimą dėl sukčiavimo (BK 182 straipsnis) ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo (BK220 straipsnis) atribojimo, atsižvelgiama į tokius pagrindinius kriterijus: kėsinimosi objektą, atitinkamo mokesčio reglamentavimo specifiką, naudojamos apgaulės pobūdį, grobimo požymių buvimą ar nebuvimą, tyčios turinį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-156-788/2016, 2K-7-304-976/2016). Be to, ir paskutiniu metu kasacine tvarka išnagrinėtose baudžiamosiose bylose yra pažymėta, kad BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos pagrindinis objektas yra nuosavybė, turtinės teisės ir turtiniai interesai. Tuo tarpu BK 220 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika yra kėsinamasi į valstybės finansų sistemą ir veikos pagrindinis objektas yra finansų sistemos reikalavimų pažeidimas, tačiau svetimo turto, turtinės teisės neteisėto įgijimo, taip pat turtinės prievolės išvengimo ar jos panaikinimo BK 220 straipsnis nenustato. Tokios nusikalstamos veiklos, kai įgyjama fiktyvi teisė į PVM atskaitą, asmenys suvokia, kad sukuria valstybei fiktyvią prievolę kompensuoti ūkio subjektui, kurio naudai jie veikia, neva sumokėtą PVM, numato, kad dėl to tas ūkio subjektas įgis fiktyvią teisę į PVM atskaitą, gaus nepagrįstų išmokų iš valstybės biudžeto arba panaikins (sumažins) savo mokestinę prievolę, o valstybės biudžetas dėl to patirs turtinę žalą, ir to nori (tiesioginė tyčia) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-151-697/2020).
14. Nagrinėjamu atveju A. B.pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už pasikėsinimą įgyti didelės vertės turtinę teisę - teisę susigrąžinti ar įskaityti PVM mokesčio permoką UAB „Z“ naudai, panaudojant apgaulę. Byloje nustatytų A. B. veiksmų ir kitų aplinkybių visuma patvirtina sukčiavimo mechanizmą, kuris pasireiškė mokesčių administratoriaus suklaidinimu - klastojo buhalterinės apskaitos dokumentus ir vėliau šių melagingų duomenų pagrindu parengė bei pateikė mokesčių administratoriui PVM deklaracijas, kuriose nurodė grąžintiną PVM sumą. Iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti, kad A. B. per kitus asmenis įsteigė UAB „Z“, įsigijo Estijoje įmonę „B. S. S.“. Įrodymų visuma patvirtina, kad A. B. tyčia suklastojo ir į UAB „Z“ ir MB „X“ buhalterinę apskaitą įtraukė ir tokiu būdu panaudojo suklastotus tikrus buhalterinės apskaitos dokumentus imituojančius kuro granulių pirkimo- pardavimo sandorius tarp MB „X“, Estijos įmonės „B. S. S.“, UAB „Z“ bei Italijos įmonės „F“, pagal kuriuos MB „X“ iš Estijos įmonės „B. S. S.“, pagal žinomai suklastotus tikrus dokumentus- sąskaitas, kuriose ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, nes realiai medienos granulės įgytos nebuvo, tariamai įgijo 603,75 tonų medienos granulių už 112 297,5 Eur, po ko MB „X“ , pagal žinomai suklastotus tikrus dokumentus- sąskaitas ir kuriuose ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, nes realiai medienos granulės parduotos nebuvo, tariamai pardavė UAB „Z“ 627,9 tonų medienos granulių už 147 161,32 Eur, įskaitant 25 054 Eur PVM , po ko UAB „Z“, pagal žinomai suklastotus tikrus dokumentus-sąskaitas, kuriuose ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, nes realiai medienos granulės parduotos nebuvo, tariamai pardavė 627,9 tonų medienos granulių už 125 402,88 Eur Italijos įmonei „F“. Kaip matyti, A. B., būdamas MB „X“, tiek ir UAB „Z“ faktinis vadovas, sukčiavo pasirašydamas fiktyvioje 2015 m. lapkričio 20 d. sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl MB „X“ medienos granulių tiekimo UAB „Z“ (3 t., b. l. 27-29). Šios fiktyvios sutarties pagrindu A. B. išrašė PVM sąskaitas – faktūras, iš kurių matyti, kad MB „X“ pardavė UAB „Z“ iš viso 698,25 t medienos granulių (3 t., b. l. 63, 65, 67, 69, 71, 73, 75, 77, 79, 81, 83, 85, 88, 90, 92, 94, 96, 100, 102, 104, 106, 108, 110, 112, 115), už 160 527, 82 Eur, įskaitant 27 860,32 Eur PVM. Dėl medžio granulių pardavimo vėliau A. B. sudarė fiktyvią 2015 m. gruodžio 9 d. Nr. 2015-12-09 sutartį tarp UAB „Z“ ir Italijos įmonės „F“ (3 t., b. l. 30-31). Šios sutarties pagrindu išrašė PVM sąskaitas – faktūras, iš kurių matyti, kad UAB „Z“ pardavė 698,25 t medienos granulių Italijos įmonei „F“ už 138 956,93 Eur sumą su nuliniu PVM. Dėl šių medienos granulių pardavimo buvo sudaryti ir fiktyvūs tarptautiniai krovinių transportavimo važtaraščiai (CMR) (3 t. b. l. 64-113). Byloje nustatyta, kad sandoriai dėl medienos tiekimo/pirkimo tarp MB „X“ ir UAB „Z, taip pat ir UAB „Z“ ir Italijos įmonės „F“ realiai nebuvo įvykę, tačiau nuteistasis A. B. į UAB „Z“ buhalterinę apskaitą minėtus fiktyvius dokumentus įtraukė ir tokiu būdu buvo sukurtos ir 2016-01-25, 2016-02-22, 2016-03-23 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktos fiktyvios pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos už 2015 m. gruodžio 23 d. – 2015 m. gruodžio 31; 2016 m. sausio 1 d. - 2016 m. sausio 31 d.; 2016 m. vasario 1 d. – 2016 m. vasario 29 d. laikotarpius, kuriuose nurodyta grąžintina 27 861 Eur PVM suma. Taigi, veikiant pagal apgalvotą nusikalstamos veikos padarymo schemą, A. B. sąmoningai į buhalterinę apskaitą įtraukiant suklastotas PVM sąskaitas faktūras, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys (sąskaitas iškreipiant UAB „Z“ naudinga linkme, t. y. atitinkamai perkant prekes taikant 21 proc. PVM tarifą ir parduodant - taikant 0 proc. PVM tarifą) ir jų pagrindu pateikus PVM deklaracijas, t. y. panaudojus apgaulę, objektyviai buvo sukurta prievolė Valstybinei mokesčių inspekcijai kompensuoti – grąžinti UAB „Z“ sumokėtą PVM mokesčio sumą. Šiuo atveju A. B. siekė ne sumažinti PVM mokestį ar jo nemokėti (nei MB „X“, nei UAB „Z“ neturėjo turtinės prievolės sumokėti PVM į valstybės biudžetą), o sudaryti sąlygas ūkio subjektų atstovui pasisavinti ir užvaldyti valstybės biudžeto lėšas ar neteisėtai įgyti teisę į PVM permoką. Minėti veiksmai nebuvo atsitiktiniai. A. B. suvokė, kad savo veiksmais sukuria valstybei fiktyvią prievolę kompensuoti ūkio subjektui, kurio naudai jis veikė, neva sumokėtą PVM, numatė, kad dėl to tas ūkio subjektas gaus nepagrįstų išmokų iš valstybės biudžeto, o valstybės biudžetas dėl to patirs žalą ir to norėjo. Visgi, neteisėta A. B. veika buvo nutraukta Valstybinei mokesčių inspekcijai pradėjus mokestinį patikrinimą.
15. Nors A. B. tvirtina, kad klastodamas dokumentus jis tik siekė paspartinti PVM permokos susigrąžinimą MB „X“ už anksčiau realiai įvykusius sandorius, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad A. B. klastodamas dokumentus apie realiai neįvykusius sandorius ir juos įtraukdamas į ūkio subjekto - UAB „Z“ buhalterines apskaitas, sukūrė mokesčių administratoriui naują prievolę kompensuoti PVM mokesčio sumą UAB „Z“, o ne paspartino PVM grąžinimą MB „X, kaip tai teigia apeliantas, todėl tokie apelianto argumentai nepagrįsti ir vertintini kaip jo gynybos pozicija. Svarbu ir tai, kad prašymas grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką yra savitas, specialios formos ir turinio mokesčių administratoriaus patvirtintas dokumentas, kurį užpildžius ir pateikus mokesčių administratoriui, sukuriamas teisinis santykis. A. B. užpildydamas prašymą grąžinti PVM mokesčio sumą ir minėtame dokumente pateikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją, sukūrė Valstybinei mokesčių inspekcijai prievolę kompensuoti PVM mokesčio sumą UAB „Z“, o tai tik dar kartą patvirtina, kad A. B. apgaulės būdu siekė įgyti valstybės lėšas, t. y. veikė tiesiogine tyčia. A. B. panaudojęs aukščiau aptartą sukčiavimo schemą pasikėsino įgyti didelės vertės turtinę teisę į PVM permoką, tačiau šio sumanymo nebaigė, nes mokesčių administratorius pradėjo mokestinį patikrinimą. Vien tai, kad A. B. vėliau patikslino PVM deklaracijas ir atsisakė PVM grąžinimo, jo baudžiamosios atsakomybės nešalina, nes jeigu ne pradėtas mokesčių administratoriaus patikrinimas, A. B. deklaracijų nebūtų tikslinęs ir būtų pasiekęs savo nusikalstamų tikslų.
16. Kaip matyti, apeliantas ginčydamas nusikalstamų veiksmų kvalifikaciją taip pat teigia, jog vien tik tikrovės neatitinkančios deklaracijos pateikimas savaime nesukuria turtinės teisės susigrąžinti PVM, o byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog UAB „Z“ prašymas gražinti ar įskaityti PVM realiai būtų patenkintas ir tokiu būdu įgyta didelės vertės turtinė teisė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad turtinės teisės įgijimas yra tada, kai naudojant apgaulę teisiškai įtvirtinama kaltininko galimybė gauti svetimą turtą, juo naudotis ir disponuoti arba gauti kitokią turtinę naudą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011). Turtinės teisės įgijimas – tai teisės valdyti ir (ar) naudotis, ir (ar) disponuoti svetimu turtu, taip pat prievolinės teisės ar teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų, įgijimas panaudojant apgaulę. Nagrinėjamu atveju, A. B. suklastotų dokumentų pagrindu parengė ir užpildė prašymą grąžinti (įskaityti) PVM permoką, taip patvirtindamas savo galimybę į turtinę teisę. Taigi, minėtame dokumente pateikta tikrovės neatitinkančios informacijos pagrindu buvo įtvirtintas teisinis santykis, t. y. UAB „Z“ teisiškai įtvirtino savo teisę gauti PVM sumą iš valstybės biudžeto, o tai, ar vėliau tokia teisė jam būtų suteikta, ar nebūtų, jo nusikalstamų veiksmų kvalifikavimui jokios įtakos neturi, juo labiau, kad A. B. yra inkriminuotas pasikėsinimas įgyti didelės vertės turtinę teisę.
17. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinus nusikalstamos veikos apimtį, panaudotą suklaidinimo būdą ir kitas nustatytas aplinkybes, A. B.veika negali būti kvalifikuojama kaip nusikalstama veika finansų sistemai (BK 220 straipsnio 1 dalis) ir vertintina kaip sukčiavimas BK 182 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į tai, kad jo sumanymas nebuvo pasiektas dėl ne nuo jo valios priklausančių veiksnių, t. y. mokesčių administratorius pradėjo mokestinį patikrinimą, todėl A. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį.
18. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat prašo taikyti jo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau toks apelianto prašymas negali būti tenkinamas.
19. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje, numatančiame visumą sąlygų, kurios turi būti konstatuotos sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą konkrečioje baudžiamojoje byloje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo A. B. apeliacinį skundą, nenustatė pagrindo nusikalstamą veiką iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 220 straipsnio 1 dalį, o atsižvelgiant į tai, kad šis nusikaltimas, t. y. BK 182 straipsnio 2 dalis, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), konstatuotina, kad nėra vienos iš BK 40 straipsnyje numatytų būtinųjų sąlygų. Be kita ko, BK 40 straipsnio nuostatos yra taikytinos tuomet, kai yra padaryta viena nusikalstama veika - baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas, o A. B. pripažintas kaltu dėl 4 nusikalstamų veikų padarymo, todėl akivaizdu, kad taikyti A. B. atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
20. Remdamasi anksčiau išdėstytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl nuteistojo A. B. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir tėra nuteistojo savaip pateikiama, tačiau objektyviai visiškai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Atsižvelgus į tai, jog keisti skundžiamo nuosprendžio dalyje, dėl nuteistojo veiksmų kvalifikacijos, nėra pagrindo, kartu nėra pagrindo ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, todėl apelianto skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.