- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-07
- Bylos Nr.
- 2A-792-538/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08946-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Almantas Padvelskis, Kristina Domarkienė
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- O. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Pupeikienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. S. ieškinį atsakovui A. S., institucija, teikianti byloje išvadą - Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. G. esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus S. S., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, mokant iki 10-os einamojo mėnesio dienos, pervedant į ieškovės sąskaitą; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką; priteisti iš atsakovo išlaikymo sūnui įsiskolinimą po 300 Eur per mėnesį nuo 2020 m. vasario 1 d. už dešimt mėnesių, t. y. iki 2020 m. gruodžio 1 d., tai yra 3 000 Eur.
2. Nurodė, kad atsakovas šiuo metu neskiria lėšų vaiko išlaikymui. Prašė priteisti po 300 Eur išlaikymą vaikui. Ši suma iš esmės atspindi būtiniausias išlaidas vaiko poreikiams patenkinti bei atitinka protingumo reikalavimus. Taip pat nurodė, kad iš atsakovo vaiko S. S. naudai priteistinas išlaikymo įsiskolinimas. Prašė nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, nes ji nuolat rūpinasi vaiku, prižiūri jį. Atsakovo elgesys dėl pastovaus piktnaudžiavimo alkoholiu, tik blogėja. Ieškovė netrukdė ir neplanuoja ateityje trukdyti atsakovui bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, atsižvelgiant į vaiko interesus. Mediacijos procesu ieškovė bandė išspręsti santuokos nutraukimo ir vaiko išlaikymo klausimus gražiuoju, tačiau atsakovas neturėjo aiškios nuomonės šiais klausimais, mediacija neįvyko. Dėl šių aplinkybių ieškovė priversta prašyti nustatyti bendravimo su vaiku tvarką.
3. Atsakovas pateikė priešieškinį kuriuo prašė nustatyti jo ir sūnaus bendravimo tvarką: 1.1. Tėvas A. S. turi teisę bendrauti su sūnumi S. S. pasiimdamas jį iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį, nuo šeštadienio 11 val. 00 min. iki sekmadienio 19 val. 00 min.; 1.2. Tėvas turi teisę su vaiku bendrauti telefonu, per „Viber“, per „Skype“ ar kitomis programomis kiekvieną dieną nuo 19:30 iki 20.00 val. Lietuvos laiku. Motina įsipareigoja tėvui pranešti telefono numerį ir kitus kontaktus bei užtikrinti, kad nurodomu laiku arba kitu Šalių sutartu laiku tėvas galėtų susisiekti ir bendrauti su vaiku minėtomis priemonėmis; 1.3.Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų švenčių metu tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi: kiekvienais poriniais metais nuo gruodžio 25 d. 12 val. 00 min. iki gruodžio 26 d. 12 val. 00 min.; sausio 1 d. nuo 11 val. 00 min. iki 19 val. 00 min.; kiekvienais neporiniais metais nuo gruodžio 24 d. 11 val. 00 min. iki gruodžio 25 d. 12 val. 00 min., gruodžio 31 d. nuo 11 val. 00 min. iki 19 val. 00 min.; 1.4. Šv. Velykų švenčių metu tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvienais poriniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną, sekmadienį, nuo 11 val. 00 min. iki pirmadienio 12 val. 00 min.; kiekvienais neporiniais metais - antrąją Šv. Velykų dieną, pirmadienį, nuo 11 val. 00 min. iki 20 val. 00 min.; 1.5. Tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi poriniais metais per Jonines, birželio 23 d. nuo 11 val. 00 min. iki birželio 24 d. 20 val. 00 min.; 1.6.Tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi poriniais metais sūnaus gimimo dieną - (duomenys neskelbtini) sekančiai: jei sūnaus gimtadienis tenka darbo dienai, tėvas pasiima sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 17 val. 30 min. ir grąžina iki tos pačios dienos 20 val. 00 min. į vaiko gyvenamąją vietą. Jei sūnaus gimtadienis tenka nedarbo dienai, tėvas pasiima sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos 11 val. 00 min. ir grąžina tos pačios dienos 20 val. 00 min. į vaiko gyvenamąją vietą; 1.7.Tėvas su sūnumi nebendrauja per O. S. gimtadienį - (duomenys neskelbtini) bei Motinos dieną - pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį; 1.8.Tėvas turi teisę praleisti su sūnumi 1 (vieną) mėnesį per vaiko vasaros atostogas tokia tvarka: poriniais metais - liepos mėn., o neporiniais metais - rugpjūčio mėn. pasiimant sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos 11 val. 00 min. pirmą mėnesio dieną ir grąžinant 20 val. 00 min. paskutinę mėnesio dieną į vaiko gyvenamąją vietą; 1.9.Jeigu sūnaus susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai mokykloje ar būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje sutampa su bendravimo su sūnumi dienomis, tėvų susitarimu tėvo bendravimas su sūnumi perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės; 1.10.Tėvas turi teisę nekliudomai lankyti sūnų jo ligos metu nepriklausomai nuo to, slaugomas jis jo motinos gyvenamojoje vietoje ar stacionarioje gydymo įstaigoje; 1.11.Atsižvelgiant į sūnaus užimtumą, sveikatos būklę ir kitas jam reikšmingas aplinkybes, abiejų vaiko tėvų susitarimu tėvas gali bendrauti su sūnumi ir kitu nenurodytu laiku; 1.12. Tėvas A. S. turi gauti vaiko motinos O. S. sutikimą su sūnumi išvykti į užsienį tuomet, kai tai nesutampa su teismo nustatytu tėvo ir sūnaus bendravimo laikotarpiu, o O. S. turi gauti vaiko tėvo A. S. sutikimą, jei išvyksta su sūnumi į užsienį ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui; priteisti iš ieškovės O. S. atsakovo A. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad būtent tokia tvarka įtvirtinta CK 3.175 straipsnio 2 dalyje siekiant suteikti skyrium gyvenančiam tėvui maksimalias galimybes dalyvauti auklėjant vaiką.
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo nepilnamečio sūnaus S. S. išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos – 2020 m. gruodžio 21 d. iki vaiko pilnametystės, kasmet šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovo nepilnamečio sūnaus S. S. išlaikymo įsiskolinimą – 800 Eur. Nepilnamečio lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę. Nustatė atsakovo ir nepilnamečio sūnaus S. S. bendravimo tvarką: tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi S. S. pasiimdamas jį iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą: 1) antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 19 val.; 2) tėvas turi teisę su vaiku bendrauti telefonu per „Viber“, per „Skype“ ar kitomis programomis tiesiogiai su vaiku, atsižvelgiant į vaiko pageidavimus ir poreikius; 3) Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų švenčių metu tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi: kiekvienais poriniais metais nuo gruodžio 25 d. 12 val. iki gruodžio 26 d. 12 val. ir sausio 1 d. nuo 12 val. iki 19 val.; kiekvienais neporiniais metais nuo gruodžio 24 d. 12 val. iki gruodžio 25 d. 12 val., gruodžio 31 d. nuo 12 val. 00 min. iki 17 val.; 4) Šv. Velykų švenčių metu tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvienais poriniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną, sekmadienį, nuo 12 val. iki pirmadienio 12 val.; 5) Tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi poriniais metais per Jonines, birželio 23 d. nuo 12 val. iki birželio 24 d. 19 val.; 6) Tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi poriniais metais sūnaus gimimo dieną - (duomenys neskelbtini) sekančiai: jei sūnaus gimtadienis tenka darbo dienai, tėvas pasiima sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 17 val. 30 min. ir grąžina iki tos pačios dienos 20 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Jei sūnaus gimtadienis tenka nedarbo dienai, tėvas pasiima sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžina tos pačios dienos 20 val. į vaiko gyvenamąją vietą; 7) Tėvas turi teisę praleisti su sūnumi 14 dienų per vaiko vasaros atostogas tokia tvarka: poriniais metais - liepos mėn. 1-15 dienomis, o neporiniais metais - rugpjūčio mėn. 1-15 dienomis pasiimant sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos 11 val. pirmą atostogų dieną ir grąžinant 19 val. paskutinę atostogų dieną į vaiko gyvenamąją vietą; 8) Sūnaus susirgimo atvejais, iš anksto suplanuotais renginiais mokykloje ar būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje sutampa su bendravimo su sūnumi dienomis, tėvų susitarimu tėvo bendravimas su sūnumi perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės; 9) Atsižvelgiant į sūnaus užimtumą, sveikatos būklę ir kitas jam reikšmingas aplinkybes, abiejų vaiko tėvų susitarimu tėvas gali bendrauti su sūnumi ir kitu nenurodytu laiku. Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo 108 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai. Įsiteisėjus sprendimui, panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemonės. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
5.1. Šalių turtinė padėtis yra panaši (bendras turtas nepadalytas), todėl pagrindo nustatyti nevienodą vaikui teiktino išlaikymo dydį nėra.
5.2. Prašomas priteisti išlaikymo dydis yra būtinas tik minimaliems vaiko poreikiams užtikrinti. Vaikui šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), jo poreikiai iki pilnametystės tik didės, todėl siektina vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pastovumo.
5.3. Išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimas susidarė tik nuo 2020 m. liepos iki 2020 m. lapkričio mėn., t. y. už 4 mėnesius. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas šį laikotarpį buvo nedarbingas, iš jo priteistina po 200 Eur per mėnesį įsiskolinimo suma, iš viso 800 Eur.
5.4. Įvertinus byloje surinktus įrodymus nėra kliūčių nustatyti maksimalią tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką. Vaikas yra išreiškęs norą bendrauti su tėvu, sąlygos vaikui gyventi pas tėvą yra. Nustatant bendravimo tvarką atsižvelgtina į jos pastovumą, vaiko amžių, jo interesus, tėvų lygiateisiškumo principus.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovas (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1247-512/2021 dalį, kuria buvo nuspręsta priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos - 2020 m. gruodžio 21 d. iki vaiko pilnametystės, kasmet šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisti iš atsakovo 108 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos - 2020 m. gruodžio 21 d. iki vaiko pilnametystės, kasmet šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš ieškovės 108 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei; priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai skundo argumentai:
6.1. Klaipėdos apylinkės teismas nuspręsdamas tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 300 Eur išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo iš atsakovo, neatsižvelgė į anksčiau teismų formuotą orientacinio (minimalaus) išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteistino vieno iš tėvų dydžio skaičiavimo tvarką, nepagrįstai nusprendė jog yra poreikis nepilnamečiui vaikui priteisti didesnį nei pusės MMA išlaikymo dydį, taip pat neatsižvelgė į atsakovo sveikatos būklę, nulemiančią jo dažną nedarbingumą ir išlaidas medicininėms paslaugoms ir vaistams, dėl ko padarė bylos medžiagai prieštaraujančią išvadą apie lygias tėvų galimybes teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui.
6.2. Minimali mėnesinė alga nuo 2021 m. sausio 1 d. yra 642 Eur tačiau toks MMA dydis nustatytas atsižvelgiant į nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusią mokesčių reformą, kurią pirmosios instancijos teismas ignoravo atsakovo atžvilgiu.
6.3. Skaičiuojant proporcingai pagal iki reformos nusistovėjusią išlaikymo dydžio pagal MMA skaičiavimo tvarką (642 x 0,775 / 2), laikytina, kad minimalus priteistinas išlaikymo nepilnamečiui dydis iš vieno tėvo yra 250 Eur, tiek atsakovas maksimaliai gali mokėti ir moka sūnui per mėnesį.
Šalies argumentai
6.4. Ieškovė prašydama priteisti daugiau nei pusė MMA dydžio išlaikymą nesilaikydama įstatymų nustatytos imperatyvios įrodinėjimo pareigos ir neatsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, nepateikė reikšmingų įrodymų, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie ieškinyje nurodytų aplinkybių ir teiginių realų egzistavimą, tame tarpe ir reikalavimo priteisti išlaikymą net po 300 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis pagrįstumą.
Atsiliepimas
6.5. Kaip matyti iš byloje esančių medicininių dokumentų ir atsiliepime nurodytu aplinkybių, atsakovas turi daugybę problemų su sveikata, į kurias buvo ir yra būtina atsižvelgti sprendžiant išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį, kadangi jam nuolat tenka gydytis ligoninėse ar ambulatoriškai, daryti tyrimus, pirkti vaistus.
6.6. Atsižvelgiant į tai, kad pagerėjusi apelianto sveikata leido jam surinkti visas išlaidas patvirtinančius įrodymus, juos teikia apeliacinės instancijos teismui. Pažymi, kad be 250 Eur mokamo kasmėnesinio išlaikymo atsakovas papildomai moka už sūnaus treniruotes baseine, išlaiko šalių būstą, kuriame gyvena, mokėdamas kas mėnesį vidutiniškai po keliasdešimt eurų už vandens tiekimo paslaugas, vidutiniškai po keliolika eurų už komunalines paslaugas, vidutiniškai po devyniasdešimt eurų už elektrą ir dujas, o be šių kasmėnesinių išlaidų, taip pat atsakovas turi išleisti ir už mobilaus ryšio paslaugas, atliekų tvarkymo paslaugas, televizijos paslaugas bei mokėti žemės mokestį.
7. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
7.1. Pirmosios instancijos teismas išsamiai, objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybės, įvertino šalių argumentus ir visapusiškai motyvavo priimamą sprendimą, atsižvelgdamas į vaiko interesus.
7.2. Vien tai, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimto skundžiamo sprendimo išvadomis, nesudaro pagrindo teigti, kad teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo dydžio atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui yra nepagrįstas ar neteisėtas.
7.3. Atsakovas nepagrįstai prašo panaikinti sprendimo dalį dėl iš atsakovo 108 Eur priteistų bylinėjimosi išlaidų, nurodydamas, jog ieškinyje nebuvo jokio prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
I. A. instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ((duomenys neskelbtini) 338 straipsniai).
9. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, jokių naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme nepateikė, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
10. Apeliantas prašo prijungti prie apeliacinio skundo pridedamus įrodymus.
11. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.
12. Atsižvelgdama į tai, kad apelianto pateiktais naujais įrodymais grindžiami jo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog objektyvi būtinybė pateikti šiuos naujus įrodymus iškilo apeliacinės instancijos teisme, todėl juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Faktinės aplinkybės
13. Nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio sūnaus S. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Santuoka tarp šalių nenutraukta, turtas nepadalytas, nepilnametis vaikas gyvena su ieškove. Nagrinėjamu atveju apeliantas teikia apeliacinį skundą nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi dėl priteisto 300 Eur išlaikymo dydžio, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl skundžiamos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl skundžiamo sprendimo (ne)pagrįstumo
14. Apeliantas teigia, kad Klaipėdos apylinkės teismas nuspręsdamas tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 300 Eur išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo iš atsakovo, neatsižvelgė į anksčiau teismų formuotą orientacinio (minimalaus) išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteistino vieno iš tėvų dydžio skaičiavimo tvarką, nepagrįstai nusprendė jog yra poreikis nepilnamečiui vaikui priteisti didesnį nei pusės 1 MMA išlaikymo dydį, taip pat neatsižvelgė į atsakovo sveikatos būklę, nulemiančią jo dažną nedarbingumą ir išlaidas medicininėms paslaugoms ir vaistams, dėl ko padarė bylos medžiagai prieštaraujančią išvadą apie lygias tėvų galimybes teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
15. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminiams teismo sprendime išdėstytiems motyvams.
16. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.
17. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
18. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
19. Nagrinėjamoje byloje vertinant nepilnamečio vaiko poreikius nustatyta, kad S. S. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, be kasdienių patiriamų išlaidų yra patiriamos ir papildomos išlaidos, tai yra vaikas lanko įvairius papildomus būrelius: baseiną, skautų užsiėmimus, programavimo būrelį. Šie laisvalaikio užsiėmimai yra mokami, reikia pirkti plaukmenis, skauto uniformą, yra papildomų išlaidų varžyboms, skautų stovykloms.
20. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).
21. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 642 Eur, ieškovė vaiko išlaikymui iš atsakovo prašo priteisti mažiau nei pusę šios sumos – 300 Eur kas mėnesį, taigi šios sumos ieškovė neprivalo įrodinėti. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad nepilnamečio vaiko poreikiai yra mažesni nei minimalioji mėnesinė alga, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šalių nepilnamečiam vaikui reikalinga išlaikymo suma yra 572 Eur.
22. Vertinant nepilnamečio vaiko tėvų finansinę padėtį nustatyta, kad ieškovės pajamas sudaro apie 1100 Eur per mėnesį, ji moka kreditą už šalių būsto įsigijimo paskolą, nuomojasi butą, kuriame gyvena su vaiku. Šios būtinos išlaidos siekia apie 400 Eur per mėnesį. Atsakovo pajamos yra apie 700 Eur per mėnesį, finansinių įsipareigojimų neturi. Be to, kaip byloje nustatyta, atsakovas gyvena šalims priklausančiame bute, už kurį kredito įmokas moka ieškovė, butas nepadalytas. Pati ieškovė su vaiku gyvena nuomotame bute, taigi akivaizdu, kad ieškovė patiria daugiau išlaidų, kurios susijusios su vaiko gyvenimo sąlygomis. Nors atsakovas kartu su apeliaciniu skundu teikė duomenis apie sumokėtus mokesčius už komunalines paslaugas, tačiau kaip minėta, šalims priklausančiame bute gyvena tik atsakovas, jis naudojasi butu ir komunalinėmis paslaugomis, taigi už jas ir turi mokėti. Dėl apelianto pateiktų duomenų, jog jis moka už sūnaus baseino treniruotes, pažymėtina, kad vaikas lanko ne tik baseiną, tačiau ir skautų užsiėmimus, programavimo būrelį. Be to, ieškovė prašydama priteisti iš atsakovo 300 Eur išlaikymą nurodė, kad į išlaikymui reikalingą sumą įeina ir baseino treniruotės, taigi apeliantas neturi pareigos mokėti už sūnaus baseino treniruotes atskirai. Nors apeliantas prašo atsižvelgti į jo sveikatos būklę sprendžiant dėl jo galimybių užsidirbti bei patiriamas išlaidas sveikatai gerinti, tačiau pažymėtina, kad apeliantas nepateikė duomenų, kad dėl jo sveikatos problemų yra sumažėjęs jo darbingumo lygis, jis negali dirbti ir gauti atlyginimo. Pažymėtina ir tai, kad nors apelianto ir ieškovės turtinė padėtis yra panaši, tačiau atsakovas nepatiria jokių nepatogumų ar naštos, tai yra, nesprendžia vaiko sveikatos ir priežiūros problemų, nesirūpina kasdieniais vaiko poreikiais, taigi turi didesnes galimybes daugiau laiko skirti darbui, tobulinimuisi ir atitinkamai gauti didesnį darbo užmokestį, taigi akivaizdu, kad turi pareigą daugiau nei ieškovė piniginių lėšų skirti vaikų išlaikymui.
23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą).
24. Nurodytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis nėra sunki, atsakovas turi galimybių teikti savo nepilnamečiui sūnui 300 Eur išlaikymą, šis išlaikymo dydis atitiks nepilnamečio sūnaus geriausius interesus, ir nepažeis ieškovės bei atsakovo interesų pusiausvyros (CPK 178, 185 straipsniai).
25. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad jame yra nurodytos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, atliktas byloje surinktų įrodymų vertinimas, aptartos ginčo teisinius santykius reglamentuojančios CK normos ir pasisakyta dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Teisėjų kolegija nenustatė jokių esminių teismo sprendimo motyvavimo trūkumų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamas teismo sprendimas iš esmės atitinka (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatytus reikalavimus, nes juo yra atsakyta į esminius bylos faktinius bei teisinius aspektus, o iš sprendimo turinio yra aišku, kokiomis faktinio ir teisinio pobūdžio aplinkybėmis teismas pagrindė savo sprendimą.
26. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad ne tik ieškinyje nebuvo jokio prašymo ir motyvų dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, bet ir pirmosios instancijos teismo nutarties atleisti ieškovę nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, kas yra privalu pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį, todėl naikintina teismo sprendimo dalis dėl 108 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei iš atsakovo. Tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo.
27. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 108 Eur žyminio mokesčio valstybei už ieškovės pareikštą reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai – bylose dėl išlaikymo priteisimo. Taigi ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymą, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškinį, neturėjo pagrindo spręsti ieškovės atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimo bei priimti nutartį dėl ieškovės atleidimo nuo žyminio mokesčio ar jo dalies sumokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, pagrįstai iš atsakovo priteisė bylinėjimosi išlaidas į valstybės pajamas.
28. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
29. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
31. Atsakovo apeliacinis skundas netenkintas, todėl apeliantui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų, todėl atmetus atsakovo apeliacinį skundą šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei O. S. iš atsakovo A. S. 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų.