- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-11
- Bylos Nr.
- 2-1247-512/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08946-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mickevičius
- Ieškovas
- O. S.
- Atsakovas
- A. S.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. S. ieškinį atsakovui A. S., institucija, teikianti byloje išvadą, - Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus S. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 (tris šimtus) Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, mokant iki 10-os einamojo mėnesio dienos, pervedant į ieškovės sąskaitą; nustatyti atsakovo A. S. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi S. S. ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką; priteisti iš atsakovo išlaikymo sūnui S. S., įsiskolinimą po 300 Eur per mėnesį nuo 2020 - 02 - 01 už dešimt mėnesių, t. y. iki 2020 - 12 - 01, kas sudaro 3 000 Eur.
Šalies argumentai
Ieškinyje nurodė, kad atsakovas šiuo metu neskiria lėšų vaiko išlaikymui. Sprendžiant ginčą dėl išlaikymo priteisimo, spręstinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas. Prašo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, nes ji nuolat rūpinasi vaiku, prižiūri jį. Atsakovo elgesys dėl pastovaus piktnaudžiavimo alkoholiu, tik blogėja. Ieškovė netrukdė ir neplanuoja ateityje trukdyti atsakovui bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, atsižvelgiant į vaiko interesus. Mediacijos procesu ieškovė bandė išspręsti santuokos nutraukimo ir vaiko išlaikymo klausimus gražiuoju, tačiau atsakovas neturėjo aiškios nuomonės šiais klausimais, mediacija neįvyko. Dėl šių aplinkybių ieškovė priversta prašyti nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. Ieškovė prašo priteisti po 300 Eur išlaikymą vaikui. Ši suma iš esmės atspindi būtiniausias išlaidas vaiko poreikiams patenkinti bei atitinka protingumo reikalavimus. Taip pat iš atsakovo vaiko S. S. naudai priteistinas išlaikymo įsiskolinimas.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, jog su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad sutinka dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymu su motina O. S., tačiau nesutinka su prašomu priteisti 300 Eur išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydžiu ir išlaikymo įsiskolinimu, taip pat su prašoma nustatyti bendravimo tarp tėvo ir sūnaus tvarka. Jo nuomone, ieškovės prašoma priteisti 300 Eur suma kas mėnesį vaiko išlaikymui vertintina kaip nepagrįstai didelė ir neproporcinga pagal tokio amžiaus vaiko poreikius, o taip pat neįrodyta leistinais įrodymais. Atsakovas taip pat nesutinka su prašoma priteisti 3000 Eur suma už išlaikymo įsiskolinimą, kadangi jis iki 2020 m. liepos mėn. 1 d. gyveno kartu su šeima, kurią nuolat išlaikė pirkdamas maistą, buities daiktus, drabužius, avalynę ir t. t. Nuo 2020 m. kovo mėn. 13 d. atsakovas daugybę laiko praleido ligoninėje, kur buvo gydomas nuo įvairių ligų, dėl kurių negalėjo dirbti, groti, todėl negaudamas pajamų ir neteikė išlaikymo, tačiau kai sukaupė lėšų, t. y. nuo 2020 m. lapkričio mėn. iškart pradėjo mokėti kas mėnesį nepilnamečiui sūnui po 250 Eur, mokėdamas į jo sąskaitą, todėl ieškinio reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą gali būti tenkinamas tik iš dalies už laikotarpį nuo 2020 m. liepos mėn. iki spalio mėn. (imtinai), t. y. už 4 mėn. Siūloma bendravimo tvarka yra diskriminuojanti atsakovą, kaip vaiko tėvą ir jo valdžią, griaunanti jo kaip tėvo reputaciją, trumpalaikė, kadangi vaikui tapus vyresniam ir šalims nesusitarus dėl bendravimo tvarkos, vienas iš tėvų vėl bus priverstas kreiptis į teismą.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė priešieškinį kuriuo prašo nustatyti jo ir sūnaus bendravimo tvarką.
Atsiliepimas
Atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodė, kad jos siūlomoje bendravimo su vaiku tvarkoje optimaliai nustatytas tėvo bendravimo su vaiku intensyvumas. Atsakovas, teikdamas priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi nustatymo, manipuliuoja nepilnamečio sūnaus S. S. interesais. Kaip pats nurodo atsiliepime į ieškinį, atsakovo sveikatos būklės situacija nėra gera. Atsakovas dažnai piktnaudžiauja alkoholiu, šios priklausomybės nepripažįsta, todėl dažnai netinkamai vykdo savo pareigą tinkamai auklėti sūnų.
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad ieškiniu pateikta vaiko bendravimo su tėvu tvarka nevisiškai atitinka vaiko interesus. Siekiant užtikrinti pilnavertį tėvo ir vaiko bendravimą, kai tai nekenkia vaiko interesams, siūloma koreguoti punktą dėl vaiko ir tėvo bendravimo savaitgaliais, suteikiant vaikui galimybę su tėvu bendrauti ilgiau nei keturias valandas. Vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, Skyriaus vertinimu, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo atitinka nepilnamečio S. S. interesus, o prašoma priteisti suma patenkintų būtiniausius vaiko poreikius. Skyriaus nuomone, vaiko S. S. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka geriausius nepilnamečio vaiko interesus.
Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas prašo ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad sūnus lanko informatikos, plaukimo, skautų užsiėmimus. Norėtų dar aktyvesnės užklasinės veiklos, tačiau dėl lėšų stokos, negali lankyti papildomų būrelių. Kadangi šalys turi du butus viename name, nuo 2020 m. vasario mėn. ieškovė su sūnumi dėl nuolatinio atsakovo girtavimo pradėjo gyventi atskirai nuo atsakovo. Po 2020 m. birželio mėn. įvykusio konflikto ji su vaiku išsikraustė ir iš šio buto, šiuo metu nuomojasi kitas gyvenamąsias patalpas. Nuo 2020 m. vasario mėn. iki 2020 m. lapkričio mėn. atsakovas visiškai neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo.
Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovas paaiškino, kad bendrauti su sūnumi norėtų maksimaliai, sutinka jo išlaikymui mokėti po 250 Eur per mėnesį, mano, jog tai atitinka vaiko poreikius ir atsakovo galimybes. Teigia, kad iki 2020 m. liepos mėn. šeima gyveno kartu, jis pagal galimybes prisidėjo prie vaiko išlaikymo, nors tuo metu buvo nedarbingas.
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė savo išvadoje nurodo, kad vaikas pageidauja bendrauti su tėvu, prašoma iš atsakovo priteisti išlaikymo suma patenkintų minimalius vaiko poreikius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.
Šalys yra nepilnamečio sūnaus S. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Santuoka tarp šalių nenutraukta, turtas nepadalintas, nepilnametis vaikas gyvena su ieškove. Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra.
Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio, išlaikymo įsiskolinimo, tėvo bendravimo su vaiku tvarkos.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui
Paprastai vaikų išlaikymo klausimas sprendžiamas nutraukiant santuoką. Tačiau išlaikymas gali būti priteisiamas ir nenutraukiant santuokos. Aplinkybė, jog asmenys gyvena santuokoje ir augina nepilnamečius vaikus, savaime nereiškia, jog abu sutuoktiniai vykdo išlaikymo prievolę ir ją vykdo tinkamai. Jeigu vienas sutuoktinis išlaikymo prievolės nevykdo arba jos vykdymas neužtikrina vaikų poreikių, atsižvelgiant į sutuoktiniams tenkančias išlaikymo dalis, tai išlaikymą teikiantis sutuoktinis, nepriklausomai nuo to, ar jis ketina nutraukti santuoką, ar ne, turi teisę bendra tvarka kreiptis į teismą dėl išlaikymo iš šio neteikiančio sutuoktinio priteisimo.
Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai.
Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.). Todėl nors vaikų poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų, tačiau, nepaisant jų, valstybės pareiga yra užtikrinti minimalų vaiko poreikių tenkinimo standartą. Apskaičiuodami vaiko poreikiams reikalingą išlaidų sumą, teismai turėtų remtis vidutinėmis išlaidomis vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgdami į individualias faktines bylos aplinkybes, lemiančias tam tikrą vaiko poreikių tenkinimo išlaidų dydį.
Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga (toliau - MMA) išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.
Nuo 2021-01-01 MMA yra 642 Eur. Ieškovė vaiko išlaikymui iš atsakovo prašo priteisti mažiau nei pusę šios sumos – 300 Eur kas mėnesį. Atsakovo nuomone, vaiko išlaikymui pakanka 250 Eur per mėnesį. Tačiau įrodymų, pagrindžiančių tokius teiginius, atsakovas nepateikė.
Pažymėtina, kad pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Šiuo metu yra mokama 70 Eur dydžio vaiko išmoka, kurią gauna ieškovė. Šios išmokos dydžiu sumažinus esamą MMA, iš tėvų teikiamo minimalaus išlaikymo vaikui dydis būtų 572 Eur, atitinkamai vieno iš tėvų – 286 Eur.
Šioje byloje ieškovės paaiškinimais, pateiktomis pažymomis apie vaiko lankomus užsiėmimus, nustatyta, kad S. S. lanko įvairius papildomus būrelius: baseiną (4 kartus per savaitę po 1,5 val.), skautų užsiėmimus (penktadieniais po 1 val.), programavimo būrelį (2 kartus per savaitę po 1,5 val.). Programavimo būrelio užduotis vaikas daro laisvu laiku, nes ši užklasinė veikla vyksta tuo pačiu metu, kaip ir baseino treniruotės. Šie laisvalaikio užsiėmimai yra mokami, reikia pirkti plaukmenis, skauto uniformą, yra papildomų išlaidų varžyboms, skautų stovykloms.
Išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Tėvų lygiateisiškumo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.26 straipsnis) reiškiantis, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios nepriklausomai nuo to, ar jie yra susituokę, ar nesusituokę, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, suponuoja tėvų lygias teises ir pareigas savo vaikams ir konstitucinės išlaikymo teisės ir pareigos atžvilgiu (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnio 3 dalis). Vis dėlto CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan.
Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Todėl kiekvienu atveju turi būti individualizuota ne tik vaiko, bet ir kiekvieno iš jo tėvų situacija, siekiant nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko ir jo tėvų interesų.
Šioje byloje nustatyta, kad ieškovės pajamas sudaro apie 1100 Eur per mėnesį, ji moka kreditą už šalių būsto įsigijimo paskolą, nuomojasi butą, kuriame gyvena su vaiku. Šios būtinos išlaidos siekia apie 400 Eur per mėnesį. Atsakovas nurodė, kad jo pajamos yra apie 700 Eur per mėnesį, kokių nors finansinių įsipareigojimų jis neturi. Esant tokiems įrodymams laikytina, kad šalių turtinė padėtis yra panaši (bendras turtas nepadalintas), todėl kokių nors pagrindų nustatyti nevienodą vaikui teiktino išlaikymo dydį, nėra. Laikytina, kad iš atsakovo prašomas priteisti išlaikymo dydis yra būtinas tik minimaliems vaiko poreikiams užtikrinti. Teismas atsižvelgia į tai, kad vaikui šiuo metu yra 12 metų, jo poreikiai iki pilnametystės tik didės, todėl siektina vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pastovumo. Atsižvelgiant į tai, ieškinys šioje dalyje tenkintinas.
Išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šiose nuostatose įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.
Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, laikoma, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo. Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium.
Taigi esminis kriterijus, sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo, yra tai, ar tėvas (motina) išlaikymą vaikui teikė, o ne tai, kada vaikui atstovaujantis asmuo kreipėsi dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė teigia, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisidėjo nuo 2020 m. vasario mėn. iki 2020 m. lapkričio mėn.
Byloje šalių paaiškinimais, pateikta buto nuomos sutartimi, pažymomis apie išmokėtą darbo užmokestį, medicininių dokumentų išrašais nustatyta, kad ieškovė iš sutuoktiniams priklausančio buto išsikėlė nuo 2020 m. liepos mėn. Atsakovas, nuo 2020 m. vasario mėn. iki 2020 m. spalio mėn. buvo nedarbingas. Atsakovas teigia, kad iki 2020 m. liepos mėn. jis prisidėjo prie šeimos ir vaiko išlaikymo, pirko maisto produktus, prisidėjo prie butų išlaikymo. Priešingų įrodymų ieškovė nepateikė. Todėl laikytina, kad išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimas susidarė tik nuo 2020 m. liepos iki 2020 m. lapkričio mėn., t.y. už 4 mėnesius. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas šį laikotarpį buvo nedarbingas, iš jo priteistina po 200 Eur per mėnesį įsiskolinimo suma, viso – 800 Eur.
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).
Pirmiau nurodytas tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, bendravimo su juo teisės įtvirtinimas ir jos įgyvendinimo užtikrinimas atitinka šeimos santykių teisinio reguliavimo principus – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, vaikų auklėjimo šeimoje, tėvystės ir motinystės tarpusavio papildomumo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 punktas).
Šioje byloje ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką: tėvas turi teisę su vaiku bendrauti iš anksto susitartoje su motina ir vaiku vietoje kas antrą savaitgalio šeštadienį nuo 10 val. iki 14 val. Apie savo atvykimą ir planuojamą praleisti su vaiku laiką tėvas įsipareigoja pranešti motinai ne vėliau kaip prieš penkias dienas, o motina įsipareigoja ne vėliau kaip prieš penkias dienas el. paštu arba SMS žinute pranešti tėvui apie jos planuojamas su vaiku išvykas, jeigu tėvas tuo metu negalėtų pasimatyti su vaiku. Tėvo atvykimo pas vaiką ir bendravimo laikas derinamas prie vaiko dienotvarkės, atsižvelgiant į vaiko interesus; Vaiko tėvas gali kas antrą savaitgalio šeštadienį bendrauti iš anksto sutartoje su motina ir vaiku vietoje nuo 10 val. ir grąžinti vaiką motinai 14 val., jeigu Šalys nesusitars kitaip; motina visais atvejais įsipareigoja nedelsiant telefonu ar kitu Šalims priimtinu būdu pranešti tėvui apie vaiko susirgimus, gydymą ir kitas būkles arba kitus svarbius vaikui įvykius; motina įsipareigoja el. paštu arba SMS žinute nedelsiant pranešti tėvui apie planuojamą arba jau pasikeitusį vaiko gyvenamosios vietos adresą ir netrukdyti tolimesniam jų matymuisi ir bendravimui. Jeigu šie pasikeitimai iš esmės keičia Šalių sutartą bendravimo su vaiku tvarką, bet kuri iš Šalių turi teisę kreiptis į teismą; tėvas turi teisę su vaiku bendrauti telefonu, per „Viber“, per „Skype“ ar kitomis programomis kiekvieną dieną nuo 20 val. iki 21 val. Lietuvos laiku. Motina įsipareigoja tėvui pranešti telefono numerį ir kitus kontaktus bei užtikrinti, kad nurodomu laiku arba kitu Šalių sutartu laiku tėvas galėtų susisiekti ir bendrauti su vaiku nurodomomis priemonėmis; tėvas neporiniais metais turi teisę bendrauti su vaiku per šv. Kalėdas (antrąją Kalėdų dieną, - gruodžio 26 d.); tėvas poriniais metais turi teisę bendrauti su vaiku per šv. Velykas (antrąją Velykų dieną); tėvas turi teisę kiekvienais metais pasimatyti su vaiku per Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), per savo gimimo dieną ir dalyvauti vaiko gimimo dienos šventėje, jei tai neprieštaraus vaiko interesams.
Ieškovės nuomone, jos siūlomoje bendravimo su vaiku tvarkoje optimaliai nustatytas bendravimo su vaiku intensyvumas.
Priešieškiniu atsakovas prašo nustatyti platesnę jo ir sūnaus bendravimo tvarką - tėvas A. S. turi teisę bendrauti su sūnumi S. S. pasiimdamas jį iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį, nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 19 val.; Tėvas turi teisę su vaiku bendrauti telefonu, per „Viber“, per „Skype“ ar kitomis programomis kiekvieną dieną nuo 19.30 val. iki 20 val. Lietuvos laiku. Motina įsipareigoja tėvui pranešti telefono numerį ir kitus kontaktus bei užtikrinti, kad nurodomu laiku arba kitu Šalių sutartu laiku tėvas galėtų susisiekti ir bendrauti su vaiku minėtomis priemonėmis; Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų švenčių metu tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi: kiekvienais poriniais metais nuo gruodžio 25 d. 12 val. iki gruodžio 26 d. 12 val.; sausio 1 d. nuo 11 val. iki 19 val.; kiekvienais neporiniais metais nuo gruodžio 24 d. 11 val. iki gruodžio 25 d. 12 val., gruodžio 31 d. nuo 11 val. iki 19 val.; Šv. Velykų švenčių metu tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvienais poriniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną, sekmadienį, nuo 11 val. iki pirmadienio 12 val.; kiekvienais neporiniais metais - antrąją Šv. Velykų dieną, pirmadienį, nuo 11 val. iki 20 val.; Tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi poriniais metais per Jonines, birželio 23 d. nuo 11 val. iki birželio 24 d. 20 val.; Tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi poriniais metais sūnaus gimimo dieną - kovo 13 d. sekančiai: jei sūnaus gimtadienis tenka darbo dienai, tėvas pasiima sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 17 val. 30 min. ir grąžina iki tos pačios dienos 20 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Jei sūnaus gimtadienis tenka nedarbo dienai, tėvas pasiima sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžina tos pačios dienos 20 val. į vaiko gyvenamąją vietą; Tėvas su sūnumi nebendrauja per O. S. gimtadienį - (duomenys neskelbtini)., bei Motinos dieną - pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį; Tėvas turi teisę praleisti su sūnumi 1 (vieną) mėnesį per vaiko vasaros atostogas tokia tvarka: poriniais metais - liepos mėn., o neporiniais metais - rugpjūčio mėn. pasiimant sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos 11 val. pirmą mėnesio dieną ir grąžinant 20 val. paskutinę mėnesio dieną į vaiko gyvenamąją vietą. Jeigu sūnaus susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai mokykloje ar būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje sutampa su bendravimo su sūnumi dienomis, tėvų susitarimu tėvo bendravimas su sūnumi perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės. Tėvas turi teisę nekliudomai lankyti sūnų jo ligos metu nepriklausomai nuo to, slaugomas jis jo motinos gyvenamojoje vietoje ar stacionarioje gydymo įstaigoje. Atsižvelgiant į sūnaus užimtumą, sveikatos būklę ir kitas jam reikšmingas aplinkybes, abiejų vaiko tėvų susitarimu tėvas gali bendrauti su sūnumi ir kitu nenurodytu laiku. Tėvas A. S. turi gauti vaiko motinos O. S. sutikimą su sūnumi išvykti į užsienį tuomet, kai tai nesutampa su teismo nustatytu tėvo ir sūnaus bendravimo laikotarpiu, o O. S. turi gauti vaiko tėvo A. S. sutikimą, jei išvyksta su sūnumi į užsienį ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui.
Atsakovo nuomone, ieškovės siūloma bendravimo tvarka yra trumpalaikė, neišsami ir netenkinanti atsakovo interesų. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad iš esmės sutinka ir su kitokia jo ir sūnaus bendravimo tvarka atsižvelgiant į vaiko pageidavimus.
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad ieškiniu pateikta vaiko bendravimo su tėvu tvarka nevisiškai atitinka vaiko interesus. Siekiant užtikrinti pilnavertį tėvo ir vaiko bendravimą, kai tai nekenkia vaiko interesams, siūloma koreguoti punktą dėl vaiko ir tėvo bendravimo savaitgaliais, suteikiant vaikui galimybę su tėvu bendrauti ilgiau nei keturias valandas. Taip pat Skyrius atkreipia dėmesį į tai, kad nepilnametis S. S. žengia į ankstyvosios paauglystės amžių, jis turi savo asmeninį gyvenimą, laisvalaikį, pomėgius, jam svarbus su draugais praleidžiamas laikas, todėl geriausiai vaiko interesus atitiktų griežtai nereglamentuoti pasimatymai su tėvu, o tėvų geranoriškas susitarimas, atsižvelgiant į vaiko poreikius.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismo nuomone, nėra kliūčių nustatyti maksimalią tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką. Vaikas yra išreiškęs norą bendrauti su tėvu, sąlygos vaikui gyventi pas tėvą yra. Nustatant bendravimo tvarką atsižvelgtina į jos pastovumą, vaiko amžių, jo interesus, tėvų lygiateisiškumo principus. Detalizuoti iki smulkmenų (pvz. kiek minučių bendrauti telefonu, vaiko galimybė leisti laisvalaikį su draugais būnant su vienu iš tėvų ir pan.) bendravimo tvarką nėra teismo pareiga. Tačiau bendravimo tvarka savaitgaliais, švenčių, vaiko atostogų metu nustatytina tam, kad tiek vaikas, tiek tėvai galėtų planuoti savo laiką, būtų maksimaliai išlaikytas ryšys su skyrium gyvenančiu tėvu. Į visas kitas aplinkybes – vaiko pageidavimus, jo ligą, laisvalaikio užimtumo intensyvumą ir pan. tėvai turi atsižvelgti ir siekti maksimaliai užtikrinti vaiko gerovę.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio už reikalavimus nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir bendravimo tvarką (nuo reikalavimo priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui yra atleista) bei turėjo 900 Eur advokato pagalbos išlaidų. Atsakovas sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio už priešieškinio reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymą bei turėjo 1000 eur advokato pagalbos išlaidų.
Atsižvelgiant į tai, kad yra patenkinta didžioji dalis ieškovės reikalavimų dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, o teismo nustatyta tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka daugiau atitinka priešieškinio reikalavimus, atsižvelgiant į protingumo ir teisingumo kriterijus, į tai, kad šalys ginčą iš esmės galėjo išspręsti bendru sutarimu, bylinėjimosi išlaidos šalims vienai iš kitos nepriteistinos.
Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista (300 Eur x 12 mėn. x 3%) – 108 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 93, 96, 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,
nusprendžia:
ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus S. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos – 2020 m. gruodžio 21 d. iki vaiko pilnametystės, kasmet šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus S. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą – 800 Eur (aštuonis šimtus eurų).
Nepilnamečio lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti O. S..
Nustatyti A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio sūnaus S. S., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką: tėvas A. S. turi teisę bendrauti su sūnumi S. S. pasiimdamas jį iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą:
1) antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 19 val.;
2) tėvas turi teisę su vaiku bendrauti telefonu, per „Viber“, per „Skype“ ar kitomis programomis tiesiogiai su vaiku, atsižvelgiant į vaiko pageidavimus ir poreikius;
3) Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų švenčių metu tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi: kiekvienais poriniais metais nuo gruodžio 25 d. 12 val. iki gruodžio 26 d. 12 val. ir sausio 1 d. nuo 12 val. iki 19 val.; kiekvienais neporiniais metais nuo gruodžio 24 d. 12 val. iki gruodžio 25 d. 12 val., gruodžio 31 d. nuo 12 val. 00 min. iki 17 val.;
4) Šv. Velykų švenčių metu tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvienais poriniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną, sekmadienį, nuo 12 val. iki pirmadienio 12 val.;
5) Tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi poriniais metais per Jonines, birželio 23 d. nuo 12 val. iki birželio 24 d. 19 val.;
6) Tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi poriniais metais sūnaus gimimo dieną - (duomenys neskelbtini) sekančiai: jei sūnaus gimtadienis tenka darbo dienai, tėvas pasiima sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 17 val. 30 min. ir grąžina iki tos pačios dienos 20 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Jei sūnaus gimtadienis tenka nedarbo dienai, tėvas pasiima sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžina tos pačios dienos 20 val. į vaiko gyvenamąją vietą;
7) Tėvas turi teisę praleisti su sūnumi 14 dienų per vaiko vasaros atostogas tokia tvarka: poriniais metais - liepos mėn. 1-15 dienomis, o neporiniais metais - rugpjūčio mėn. 1-15 dienomis pasiimant sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos 11 val. pirmą atostogų dieną ir grąžinant 19 val. paskutinę atostogų dieną į vaiko gyvenamąją vietą;
8) Sūnaus susirgimo atvejais, iš anksto suplanuotais renginiais mokykloje ar būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje sutampa su bendravimo su sūnumi dienomis, tėvų susitarimu tėvo bendravimas su sūnumi perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės;
9) Atsižvelgiant į sūnaus užimtumą, sveikatos būklę ir kitas jam reikšmingas aplinkybes, abiejų vaiko tėvų susitarimu tėvas gali bendrauti su sūnumi ir kitu nenurodytu laiku.
Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo A. S. 108 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Įsiteisėjus sprendimui, naikintinos Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.