- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-07
- Bylos Nr.
- e2A-53-924/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06628-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Elito grupė“
- Ieškovas
- R. Ž.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elito grupė“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elito grupė“ dėl skolų pagal bendradarbiavimo sutartis priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Elito grupė“ 1 650 Eur skolą, 51,32 Eur sutartinius delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2018 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė su atsakove UAB „Elito grupė“ buvo sudariusi jungtinės veiklos sutartį, kuri nutraukta 2019 m. spalio 11 d. Šios sutarties pagrindu už parduotą, išnuomotą turtą ieškovė įsipareigojo teikti paslaugas, o atsakovė įsipareigojo mokėti užmokestį - 50 procentų nuo tarpininkavimo sutarties sumos. Ieškovė veikė kaip tarpininkės - atsakovės atstovė surandant pirkėją, ieškovė veikė atsakovės pavedimu. Atsakovė nuo 2019 m. gegužės mėn. pradėjo neatsiskaitinėti su tarpininkais. Ieškovei neatsiskaityta už du objektus 660 Eur ir 990 Eur pagal 2019 m. preliminariąsias sutartis. Pažymėjo, jog UAB „Vytėnų projektai“ pervedė atsakovei pinigines lėšas, todėl ieškovė prašo priteisti 1 650 Eur skolą pagal sutartis, 51,32 Eur sutartinių delspinigių bei 6 procentus procesinių palūkanų.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Elito grupė“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė nėra gavusi atlygio iš UAB „Vytėnų projektai“. Taip pat atsakovei nėra žinoma apie UAB „Vytėnų projektai“ suteiktą įgaliojimą ieškovei pasirašyti preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį. Įrodymų, kad atsakovė yra gavusi komisinius, byloje nėra, nepateikta pavedimų kopijų. Objektai, už kuriuos ieškovė prašo priteisti skolą, yra ne atsakovės, o UAB „Vytėnų projektai“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei R. Ž. iš atsakovės UAB „Elito grupė“ 1 650 Eur skolą, 51,32 delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 701,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 388 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2018 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė su atsakove sudarė jungtinės veiklos sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovė už ieškovės parduotą, išnuomotą turtą (toliau – paslaugos) įsipareigojo mokėti atsakovei komisinius mokesčius. Pagal Sutarties 7 punktą buvo numatyti atsiskaitymo terminai, būdas, o Sutarties 11.4 papunktyje numatyti delspinigiai praleidus mokėjimo terminus. Sutartis buvo nutraukta 2019 m. spalio 11 d.
5. Teismas taip pat nustatė, jog Sutarties 2.1, 2.2, 3.1, 7.2, 7.3 papunkčiais ir Sutarties 1 priedo 3 punktu, siekdamos ekonominės naudos abiem šalims, panaudojant abiejų šalių žinias, padėtį, kvalifikaciją, sugebėjimus, resursus, ieškovė ir atsakovė susitarė, kad ieškovė atsakovės vardu sudarinės paslaugų sutartis, o atsakovė už įvykdytas paslaugų sutartis įsipareigojo per 5 darbo dienas nuo ieškovės sąskaitos–faktūros gavimo dienos pervesti į ieškovės sąskaitą 50 proc. komisinio mokesčio, ieškovė įsipareigojo už dalyvavimą jungtinėje veikloje mokėti atsakovei Sutarties 1 priede nustatyto dydžio abonentinį mokestį, taip pat padengti kitas šalių aptartas atsakovės išlaidas.
6. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog ieškovė savo reikalavimą dėl negautų komisinių mokesčių kildina iš UAB „Vytėnų projektai“ ir R. G. 2019 m. liepos 4 d. sudarytos preliminariosios sutarties dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo, pagal kurią atsakovei buvo sumokėtas Sutartimi nustatytas 1 320 Eur komisinis mokestis, kurio 50 proc., t. y. 660 Eur atsakovė pagal 2019 m. lapkričio 5 d. sąskaitą-faktūrą serija R. Z Nr. 00003 per 5 darbo dienas privalėjo pervesti į ieškovės sąskaitą ir UAB „Vytėnų projektai“ ir A. Š. 2019 m. rugpjūčio 6 d. sudarytos preliminariosios sutarties dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo, atsakovei buvo sumokėtas Sutartimi nustatytas 1 980 Eur komisinis mokestis, kurio 50 proc., t. y. 990 Eur atsakovė pagal 2019 m. lapkričio 19 d. sąskaitą-faktūrą serija R. Z Nr. 00004 per 5 darbo dienas privalėjo pervesti į ieškovės sąskaitą.
7. Teismas nenustatęs, kad laisva valia šalių sudarytos Sutarties sąlygos prieštarautų įstatymo imperatyvioms nuostatoms, viešajam interesui ar pažeistų šalių teises ir teisėtus interesus, sprendė, kad Sutartimi šalių prisiimti įsipareigojimai turėjo būti vykdomi sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ir Sutarties sąlygas (CK 6.38 ir 6.200 straipsniai), o Sutartį nutraukus, šalys privalėjo įvykdyti visas iki Sutarties nutraukimo pagal Sutartį atsiradusias prievoles (Sutarties 14.5 (iii) papunktis).
8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovė pateikė teismui UAB „Vytėnų projektai“ patvirtinimą, kad pagal paslaugų teikimo (tarpininkavimo) sutartį (nurodant, kad viena sutarties kopija yra pateikta atsakovei), sudarytą su ieškove (atsakovės brokerė R. Ž.) pagal tarpininkavimo sutartis buvo parduotas nekilnojamasis turtas, o pagal paslaugų teikimo sutartį sulygti 1 320 Eur ir 1 980 Eur tarpininkavimo mokesčiai buvo pervesti į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą banke. Teismas įvertinęs pateiktus įrodymus darė išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 650 Eur skolą (660 Eur ir 980 Eur komisinius mokesčius) yra pagrįstas ir tenkintas (CK 6.38, 6.59, 6.156, 6.200, 6.205 straipsniai, 6.221 straipsnio 3 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis ir 6.256 straipsnio 2 dalis bei Sutarties 2.1, 2.2, 3.1, 7.2, 7.3, 14.5 (iii) papunkčiai ir Sutarties 1 priedo 3 punktas).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atsakovė UAB „Elito grupė“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti atsakovės UAB „Elito grupė“ naudai iš ieškovės R. Ž. visas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas klaidingai nurodo, jog įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, priešingai, nepakankamai ištyręs visas bylos aplinkybes, priėmė nepagrįstą išvadą, jog ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 3 d. buvo pateikusi prašymą dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos, kadangi tam tikros aplinkybės, svarbios bylos nagrinėjimui, atsirado tik vėliau. Nors bylos nagrinėjimas iš esmės jau buvo baigtas, tačiau bylos nagrinėjimo metu nebuvo gautas atsakymas iš UAB „Vytėnų projektai“ dėl kurio atsakovė buvo kreipusis į UAB „Vytėnų projektai“. Atsakovė taip pat nebuvo susipažinusi su UAB „Vytėnų projektai“ direktoriaus R. M. raštu.
9.2. Ginčijamame sprendime pirmosios instancijos teismas nevertino konkrečių bylos faktinių aplinkybių, o būtent ar UAB „Vytėnų projektai“ buvo suteikę ieškovei įgaliojimą pasirašyti preliminariąsias pirkimo - pardavimo sutartis. Taip pat teismas neanalizavo atsakovės pateikto įgaliojimo bei kokiu pagrindu ji pasirašė preliminarias pirkimo - pardavimo sutartis su klientais.
9.3. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir aplinkybės, ar atsakovė buvo gavusi tariamus pinigus pagal paslaugų sutartis. Teismas priimdamas išvadą, kad atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus tinkamai ir laiku atsiskaityti su ieškove neatsižvelgė, jog į bylą nebuvo pateikta bankinių pavedimų kopijų, kuriose būtų nurodoma, kad 1 320 Eur ir 1 980 Eur tarpininkavimo mokesčiai būtų pervesti į atsakovės atsiskaitomąją banko sąskaitą. Kadangi jungtinės veiklos sutartis yra nukreipta į rezultatą, o rezultato nebuvo gauta, t. y. ieškovė neįrodė, jog minėti tarpininkavimo mokesčiai buvo pervesti į atsakovės atsiskaitomąją banko sąskaitą, neabejotina, kad teismas padarė klaidingą išvadą, nurodydamas, kad atsakovė yra ieškovei skolinga.
9.4. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad atsakovė neatsiskaitė su ieškove, nes ieškovė, grįsdama savo reikalavimą, teismui nepateikė (paslaugų) tarpininkavimo sutarties. Nesant (paslaugų) tarpininkavimo sutarties atsakovė negalėjo reikalauti iš kliento atlygio už anksčiau galimai suteiktas paslaugas.
9.5. Pirmosios instancijos teismas taip pat nesiaiškino, kaip buvo skaičiuojamas komisinis atlyginimas UAB „Elito grupė“, kai projektą atstovaudavo D. M..
Atsiliepimas
10. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Atsakovė nepateikė teismui jokių ieškinio pagrįstumą paneigiančių įrodymų, neteikė byloje jokių procesinių dokumentų, išskyrus atsiliepimą, todėl ginčijant teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovė akivaizdžiai piktnaudžiauja jai suteiktomis teisėmis.
Šalies argumentai
10.2. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo klaidinančias bylos faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus (sutartis, pretenzijas) vertina savo nuožiūra. Atsakovė teigdama, kad ieškovė neturėjo teisės sudaryti sutarčių atsakovės vardu, akivaizdžiai elgiasi nesąžiningai.
10.3. Apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nes visos sutartys, kurios siejo ieškovę ir atsakovę yra atsakovės žinioje, todėl šiuo metu reikalauti pateikti tai, kuo ieškovė nedisponuoja ir tokiu būdu siekti išvengti pareigos sumokėti ieškovei jos teisėtai uždirbtas pajamas yra neteisėta. Pati atsakovė vengia pateikti sąskaitos išrašą.
10.4. Apeliacinio skundo motyvai, kuriais remiantis atsakovė nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, nėra vertintini kaip svarbūs, sutartis pagal kurias prašoma priteisti nesumokėtus pinigus atsakovė yra gavusi po jų pasirašymo, t. y. ieškovė įvykdė prisiimtus sutartimi 6 p. reikalavimus.
Atsiliepimas
10.5. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo klaidingą tarp šalių pasirašytos jungtinės veiklos sutarties tikslą, taip pat akivaizdžiai painioja sutartimi šalių prisiimtus įsipareigojimus, kurie turėjo būti vykdomi sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymą ir sutarties sąlygas. Jokie papildomi įgaliojimai tarp šalių neprivalėjo būti pasirašyti (tai nenumatyta ir jungtinės veiklos sutartyje).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
12. Byloje nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė R. Ž. su atsakove UAB „Elito grupė“, atstovaujama direktoriaus D. M., sudarė jungtinės veiklos sutartį (toliau – ir Sutartis). Vadovaujantis Sutarties 2.1, 2.2, 3.1, 7.2, 7.3 papunkčiais ir Sutarties 1 priedo 3 punktu, siekdamos ekonominės naudos abiem šalims, panaudojant abiejų šalių žinias, padėtį, kvalifikaciją, sugebėjimus, resursus, ieškovė ir atsakovė susitarė, kad ieškovė atsakovės vardu sudarinės paslaugų sutartis, o atsakovė už įvykdytas paslaugų sutartis įsipareigojo per 5 darbo dienas nuo ieškovės sąskaitos–faktūros gavimo dienos pervesti į ieškovės sąskaitą 50 proc. komisinio mokesčio, ieškovė įsipareigojo už dalyvavimą jungtinėje veikloje mokėti atsakovei Sutarties 1 priede nustatyto dydžio abonentinį mokestį, taip pat padengti kitas šalių aptartas atsakovės išlaidas. Taip pat Sutarties 9 punkte šalys numatė, kad Sutartimi atsakovė įgalioja ieškovę atsakovės vardu sudaryti su klientais paslaugų sutartis pagal atsakovės nustatytą formą. Sutartis buvo nutraukta 2019 m. spalio 11 d.
13. Ieškovė R. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame teigė, kad atsakovė nuo 2019 m. gegužės mėn. pradėjo neatsiskaitinėti su tarpininkais. Ieškovei neatsiskaityta už du objektus 660 Eur ir 990 Eur pagal 2019 m. preliminariąsias sutartis. Pažymėjo, jog UAB „Vytėnų projektai“ pervedė atsakovei pinigines lėšas, todėl ieškovė prašo priteisti 1 650 Eur skolą pagal sutartis, 51,32 Eur sutartinių delspinigių bei 6 procentus procesinių palūkanų. Atsakovė nesutikdama su ieškiniu teigė, jog nėra gavusi atlygio iš UAB „Vytėnų projektai“, tačiau reikalavimų teisme jai nereiškė. Pažymėjo, kad atsakovei nėra žinoma apie UAB „Vytėnų projektai“ suteiktą įgaliojimą ieškovei pasirašyti preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį. Įrodymų, kad atsakovė yra gavusi komisinius, byloje nėra, nepateikta pavedimų kopijų. Objektai, už kuriuos ieškovė prašo priteisti skolą, yra ne atsakovės, o UAB „Vytėnų projektai“. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė pateikė teismui UAB „Vytėnų projektai“ patvirtinimą, kad pagal paslaugų teikimo (tarpininkavimo) sutartį (nurodant, kad viena sutarties kopija yra pateikta atsakovei), sudarytą su ieškove (atsakovės brokerė R. Ž.) pagal tarpininkavimo sutartis buvo parduotas nekilnojamasis turtas, o pagal paslaugų teikimo sutartį sulygti 1 320 Eur ir 1 980 Eur tarpininkavimo mokesčiai buvo pervesti į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą banke, ieškinį tenkino. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą.
14. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodo, jog įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, priešingai, nepakankamai ištyręs visas bylos aplinkybes, priėmė nepagrįstą išvadą, jog ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas. Pasak atsakovės, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog į bylą nebuvo pateikta bankinių pavedimų kopijų, kuriose būtų nurodoma, kad 1 320 Eur ir 1 980 Eur tarpininkavimo mokesčiai būtų pervesti į atsakovės atsiskaitomąją banko sąskaitą, taip pat, jog ieškovė, grįsdama savo reikalavimą, teismui nepateikė (paslaugų) tarpininkavimo sutarties. Nesant (paslaugų) tarpininkavimo sutarties atsakovė negalėjo reikalauti iš kliento atlygio už anksčiau galimai suteiktas paslaugas.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju svarbu nustatyti ir tinkamai įvertinti, kokius veiksmus ieškovė, kaip atsakovės atstovė atliko atsakovės naudai, koks šių veiksmų sąsajumas su ieškovės įrodinėjama paslaugų teikimo sutartimi – tarpininkauti parduodant UAB „Vytėnų projektai“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, taip pat svarbus ir šalių bendradarbiavimas bei vykdoma verslo praktika.
16. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pagal CK 6.159 straipsnį, sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Sutarties formą reglamentuojančio CK 6.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutarties formai yra taikomos šio kodekso 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą.
17. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje šios kategorijos bylose, išaiškinta, kad sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Įstatyme nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Privaloma rašytinė sandorio forma (paprasta ar notarinė) irgi nustatyta įstatyme (CK 1.73, 1.74 straipsniai), o sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016 11 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
18. CK 6.716 straipsnis, reglamentuojantis paslaugų sutarties sampratą, nustato, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.
19. Civilinio kodekso XXXV skyrius, reglamentuojantis atlygintinų paslaugų teikimą, įsakmiai nenustato paslaugų sutarties formos, todėl ši sutartis gali būti sudaryta tiek rašytine, tiek žodine forma. Toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus išaiškinimus dėl atlygintinų paslaugų teikimo sutarties formos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-233-421/2016 43 punktą; 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016 13 punktą; 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-483-684/2016 24 punktą; kt.).
20. Kasacinis teismas yra suformavęs išsamią sutarčių aiškinimo taisyklių, įtvirtintų CK 6.193 straipsnyje, praktiką, kai aiškinamos sutartys, sudarytos rašytine forma. Tačiau ne mažiau aktualus yra ir žodžiu sudarytų sutarčių aiškinimas, kurį sunkina tai, kad nėra galimybės vadovautis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016 14 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
21. Taip pat kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 47 punktą; 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016 17 punktą; 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-687/2015; kt.).
22. Byloje nustatyta, ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, jog UAB „Vytėnų projektai“ ir R. G. 2019 m. liepos 4 d. sudarė preliminarą sutartį dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo, pagal kurią atsakovei buvo sumokėtas Sutartimi nustatytas 1 320 Eur komisinis mokestis, kurio 50 proc., t. y. 660 Eur atsakovė pagal 2019 m. lapkričio 5 d. sąskaitą-faktūrą serija R. Z Nr. 00003 per 5 darbo dienas privalėjo pervesti į ieškovės sąskaitą. Taip pat UAB „Vytėnų projektai“ ir A. Š. 2019 m. rugpjūčio 6 d. sudarė preliminarią sutartį dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo, pagal kurią atsakovei buvo sumokėtas Sutartimi nustatytas 1 980 Eur komisinis mokestis, kurio 50 proc., t. y. 990 Eur atsakovė pagal 2019 m. lapkričio 19 d. sąskaitą-faktūrą serija R. Z Nr. 00004 per 5 darbo dienas privalėjo pervesti ieškovės sąskaitą.
23. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į byloje pateiktus įrodymus, nustatytas aplinkybes ir šios nutarties 15-19 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą vertina, jog vien ta aplinkybė, kad ieškovė į bylą nepateikė (paslaugų) tarpininkavimo sutarties bei bankinių pavedimų kopijų, kuriose būtų nurodoma, kad 1 320 Eur ir 1 980 Eur tarpininkavimo mokesčiai būtų pervesti į atsakovės atsiskaitomąją banko sąskaitą, nei paneigia, nei patvirtina šalis siejusių tarpininkavimo paslaugų (ne)egzistavimo faktą. Tačiau byloje pateiktas UAB „Vytėnų projektai“ patvirtinimas, kad pagal paslaugų teikimo (tarpininkavimo) sutartį (nurodant, kad viena sutarties kopija yra pateikta atsakovei), sudarytą su ieškove (atsakovės atstovė R. Ž.) pagal tarpininkavimo sutartis buvo parduotas nekilnojamasis turtas, o pagal paslaugų teikimo sutartį sulygti 1 320 Eur ir 1 980 Eur tarpininkavimo mokesčiai buvo pervesti į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą banke, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą spręsti, jog tarpininkavimo paslaugų sutartis egzistavo. Be to, iš į bylą pateiktos UAB „Vytėnų projektai“ ir R. G. 2019 m. liepos 4 d. sudarytos preliminarios sutarties turinio matyti, jog UAB „Vytėnų projektai“ įgaliotu asmeniu yra nurodomas D. M., kuris kaip matyti iš į bylą pateiktos 2018 m. rugpjūčio 31 d. tarp ieškovės su atsakove sudarytos jungtinės veiklos sutarties, yra atsakovės UAB UAB „Elito grupė“ direktorius. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, ištyrė bylos aplinkybes, bei priėmė pagrįstą išvadą, jog ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas.
24. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog ginčijamame sprendime pirmosios instancijos teismas nevertino konkrečių bylos faktinių aplinkybių, o būtent ar UAB „Vytėnų projektai“ buvo suteikę ieškovei įgaliojimą pasirašyti preliminariąsias pirkimo - pardavimo sutartis. Taip pat teismas neanalizavo atsakovės pateikto įgaliojimo bei kokiu pagrindu ji pasirašė preliminarias pirkimo - pardavimo sutartis su klientais.
25. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi iš 2018 m. rugpjūčio 31 d. ieškovės R. Ž. su atsakove UAB „Elito grupė“, atstovaujamos direktoriaus D. M., sudarytos jungtinės veiklos sutarties 9 punkto matyti, kad Sutartimi atsakovė įgaliojo ieškovę atsakovės vardu sudaryti su klientais paslaugų sutartis pagal atsakovės nustatytą formą. Be to, aukščiau nurodytos preliminarios pirkimo-pardavimo sutartys (2019 m. liepos 4 d. UAB „Vytėnų projektai“ ir R. G. preliminarioji sutartis dėl nekilnojamojo turto, pirkimo-pardavimo, 2019 m. rugpjūčio 6 d. UAB „Vytėnų projektai“ ir A. Š. preliminarioji sutartis dėl nekilnojamojo turto) buvo sudarytos jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu, kadangi tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta jungtinės veiklos sutartis buvo nutraukta tik 2019 m. spalio 11 d.
26. Kaip matyti iš apskųstojo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas įvertino šalių pateiktus įrodymus, pasisakė iš esmės dėl visų šalių argumentų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, spręsdamas ginčą ir priimdamas procesinį sprendimą, savo išvadas grindžia įvertinęs įrodymų visumą, todėl tai, kad sprendime konkrečiai neįvardijo kiekvieno byloje esančio įrodymo, nereiškia, kad jų neįvertino apskritai ir į juos neatsižvelgė.
27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kaip buvo skaičiuojamas komisinis atlyginimas UAB „Elito grupė“, kai projektą atstovaudavo D. M., kadangi iš byloje esančių duomenų nenustatyta, jog byloje būtų kilęs ginčas dėl komisinio atlyginimo dydžio apskaičiavimo, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl to kaip buvo skaičiuojamas komisinis atlyginimas UAB „Elito grupė“, kai projektą atstovaudavo D. M..
28. Be to, iš atsakovės atsiliepimo į ieškinį turinio taip pat nenustatyta, kad atsakovė būtų pateikusi argumentus dėl skaičiuojamo komisinio atlyginimo UAB „Elito grupė“, kai projektą atstovaudavo D. M., todėl apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 306 straipsnyje apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys ir nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).
29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, atsakovės apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.
30. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išvadomis. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
31. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
33. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.