Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių D. D. ir R. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, ir K. R. savivaldybės notaro biuro notarei Ritai Miknevičienei, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, Swedbank, AB, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, ir L. B. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

16. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. B. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai, atsiliepimo, prašymų teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

17. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė D. D. (ikisantuokinė pavardė – B.) susituokė su R. N., santuoka registruota Šiaulių miesto CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos įregistravimo sutuoktiniai pasirinko B. ir B. pavardes (17 b. l.). Iš ištuokos liudijimo kopijos (18 b. l.) matyti, jog ieškovės D. D. ir R. B. santuoka nutraukta 2001-02-06. Iš Šiaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. sausio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2¹-355/2001 (20 b. l.) matyti, jog ieškovės D. D. (buvusi – B.) ir R. B. santuoka nutraukta, turtas nebuvo padalintas. Iš santuokos liudijimų kopijų (15, 16 b. l.) matyti, kad (duomenys neskelbtini) D. B. Š. miesto CMS įregistravo santuoką su R. D., įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), o R. B. (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto CMS įregistravo santuoką su A. B., įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš gyventojų registro išrašo (76, 79 b. l.) matyti, kad R. B. mirė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo įregistravęs santuoką su L. B., mirė santuokoje, pirmoje santuokoje turėjo du vaikus: dukrą R. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnų D. B., gim. (duomenys neskelbtini). Iš mirties įrašo kopijos (19 b. l.) matyti, jog sūnus D. B. mirė (duomenys neskelbtini). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (21-24, 78 b. l.), testamento registrų išrašų (76, 80 b. l.) matyti, kad po R. B. mirties niekas palikimo nepriėmė, todėl dėl to į notarę kreipėsi VĮ Turto bankas, kuriam 2018-03-27 K. R. savivaldybės notarų biuro notarė Rita Miknevičienė išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą, registro Nr. 892, pagal kurį valstybei paveldėjimo teise perėjo visas (duomenys neskelbtini) mirusio R. B. palikimas: butas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, piniginės lėšos, esančios atsiskaitomosiose sąskaitose Swedbank, AB ir AB Šiaulių banke, bei kreditoriai (75, 81-82 b. l.). Santuokos metu 1997-01-28 R. B. su Lietuvos valstybiniu komerciniu banku sudarė paskolos sutartį Nr. 109, pagal kurią jam buvo suteikta ilgalaikė iki 2022-01-28 (25 metams) 33000,00 Lt lengvatinė paskola buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, pirkimui (25-26, 27 b. l.). Iš ieškovių atstovės paaiškinimų matyti, jog ieškovė D. D. iki šiol gyvena bute, esančiame Šiauliai, (duomenys neskelbtini), iki 2017 m. gruodžio pabaigos Swedbank, AB nuskaitydavo iš jos sąskaitos pagal nustatytą grafiką vieną kartą per ketvirtį mokamos paskolos dalį, jai buvo leista sudaryti skolos perkėlimo sutartį (28, 29, 30 b. l.). Nuo 1998 m. I ketvirčio iki 2000 m. IV ketvirčio, t. y., iki santuokos nutraukimo ji sumokėjo bankui 945,32 Eur (3264 Lt) paskolos, nors paskolą ji mokėjo iš savo asmeninių lėšų, o jos sutuoktinis R. B. prie šeimos išlaikymo neprisidėjo, nes bute negyveno, vėliau atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, mano, jog laikytina, kad ši suma sumokėta iš abiejų sutuoktinių bendrų lėšų, nes gyvenant santuokoje. Iš sąskaitos už savivaldybės tarybos mokestį, rašto dėl socialinio draudimo numerio suteikimo, gimimo liudijimo kopijų (36-41 b. l.) matyti, kad R. B. nuo 2012 m. gruodžio su šeima gyvena Jungtinėje Karalystėje, turi valstybinio socialinio draudimo numerį, (duomenys neskelbtini) jai su sutuoktiniu Jungtinėje Karalystėje, Piterbore gimė sūnus A. B. (56 b. l.).

19. A. K. R. savivaldybės notaro biuro notarė Rita Miknevičienė, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir Swedbank, AB su ieškiniu sutiko, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. B. savo pozicijos dėl ieškinio neišreiškė. Nors VĮ Turto bankas siūlė L. B. paaiškinimus išklausyti teismo posėdyje, tačiau ji į parengiamąjį ir teismo posėdžius neatvyko, o jos asmeninį dalyvavimą būtinu teismas nutarė nepripažinti, kadangi notarė ir ieškovių atstovė nurodė, jog L. B. su ieškovėmis niekada nebendravo bei veda asocialų gyvenimo būdą. Lietuvos Respubliką atstovaujantys VĮ Turto bankas ir valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog byloje nėra įrodymų, jog palikėjo dukra buvo pakankamai atidi, rūpestinga ir sąžininga, taip pat kad po palikėjo mirties siekė pareiškime nurodytą turtą paveldėti. N. R. B. nuo 2012 m. gruodžio su šeima gyvena Jungtinėje Karalystėje ir nurodė, kad jos ryšiai su tėvu nutrūko 2001 metais, kai jis pakeitė gyvenamąją vietą ir savo adresą slėpė siekdamas išvengti pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl ji iš karto negalėjo sužinoti apie tėvo mirtį ir negalėjo laiku kreiptis į notarą dėl mirusiojo palikimo priėmimo, tačiau VĮ Turto banko nuomone, šie ieškovės teiginiai visiškai nepagrįsti, nes šis faktas jai turėjo būti žinomas, nes ji palaikė ryšius su ieškove D. D., kuri žinojo apie R. B. atsiradusį palikimą. Vien tai, kad R. B. gyveno užsienyje, nesudaro pagrindo pripažinti, kad terminą palikimui priimti ji praleido daugiau kaip metus dėl svarbių priežasčių. Be to, VĮ Turto bankui 2017 m. balandžio 20 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo metu R. B. vardu registruotas butas, esantis Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), ieškovės R. B. nebuvo priimtas įstatyme nustatyta tvarka ir faktiniu valdymu, todėl turtą turėjo teisę paveldėti valstybė. D. D. nebuvo 1997-01-28 paskolos sutarties šalimi ir sutuoktinio skolinių įsipareigojimų laiduotoja. Butas, esantis Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo padalintas nebuvo. Nors ieškovė D. D. teigia, jog ji dalį paskolos dengė, tačiau minėtas butas iki R. B. mirties išliko jo asmenine nuosavybe, todėl 2017 m. balandžio 20 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimas buvo išduotas pagrįstai. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM nuomone, ieškovės neveikimas, neieškojimas ryšio su tėvu, nesiekimas su juo atkurti ryšį, nesidomėjimas tėvo gyvenimu, sveikata ir kt., jos pasyvumas palikėjo atžvilgiu, neturėtų būti pripažįstama svarbiomis priežastimis sutrukdžiusiomis laiku priimti palikimą, mano, jog ieškinys turėtų būti atmestas.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011; kt.). Terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; kt.).

22. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė R. B. yra R. B., mirusio (duomenys neskelbtini), ir ieškovės D. D. (buvusi – B.) dukra. Ieškovė D. B. su R. N. susituokė (duomenys neskelbtini), santuoka buvo registruota Šiaulių miesto CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Įregistravus santuoką jie pasirinko B. ir B. pavardes. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2001 m. sausio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2¹-355/2001 nutraukė ieškovės D. D. ir R. B. santuoką dėl atsakovo netinkamo elgesio, girtavimo, nesirūpinimo šeima. Santuoka buvo nutraukta pagal tuo metu galiojusį LR Santuokos ir šeimos kodeksą, todėl nebuvo išspręstas nekilnojamojo turto padalijimo klausimas. Kaip nurodė ieškovių atstovė, ieškovė D. D. su ieškovės R. B. tėvu išsiskyrė dar ieškovės vaikystėje, jos ir tėvo ryšiai nutrūko 2001 metais, kai jis nutraukė santuoką, pakeitė gyvenamąją vietą, adresą slėpė siekdamas išvengti pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir jokių kontaktų nuo to laiko ieškovės tėvas nei su ieškove, nei su jos motina praktiškai neturėjo. Tą iš dalies patvirtina ieškovių atstovės nurodytos aplinkybės. Taip pat iš informacinės teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 6 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-705-797/2011 pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, konstatavo, jog išlaikymo nepilnamečiui vaikui D. B. tėvas R. B. nemoka, jo buvimo vieta nežinoma, atsakovui pavyko įteikti procesinius dokumentus tik atlikus jo paiešką policijos pagalba. Vadinasi, tai patvirtina ieškovių atstovės nurodytas aplinkybes, jog R. B. buvimo vieta ieškovėms po 2001 metų nebuvo žinoma, o fizinio asmens per policiją paieška galima tik teismo pavedimu ir tik tam tikros kategorijos bylose (pvz., šeimos santykių). Ieškovės taip pat nežinojo apie R. B. sudarytą antrą santuoką su L. B., o ši nieko nežinojo apie buvusią sutuoktinę ir nepilnamečius vaikus, apie tai neinformavo notarės.

23. Ieškovių atstovė nurodė, jog 2018 m. gegužės 18 d. ieškovei D. D. paskambino Swedbank, AB tarnautoja ir pranešė, kad 2016-12-12 mirė jos buvęs sutuoktinis bei ieškovės R. B. tėvas R. B.. Netrukus šią informaciją patvirtino VĮ Turto banko atstovas. Ieškovės iš karto kreipėsi į teisininkus, o 2018-06-22 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo ir nekilnojamojo turto padalijimo (1-6 b. l.). Vadinasi, ieškovė R. B. galimai apie tėvo mirtį sužinojo iš savo motinos 2018 m. gegužės 18 d. Nei atsakovai, nei tretieji asmenys šios aplinkybės neginčijo, senaties termino taikyti neprašė, todėl manytina, jog ieškovės CK 5.8 straipsnyje numatytą terminą nepraleido. Nors VĮ Turto bankas nurodo, jog ieškovė R. B. palaikė ryšius su motina ieškove D. D., kuri žinojo apie po R. B. mirties atsiradusį palikimą, tačiau šie teiginiai niekuo nepagrįsti, nes kaip nurodė ieškovių atstovė, ieškovė D. D. tik 2018 m. gegužės 18 d. sužinojo apie R. B. mirtį ir atsiradusį palikimą, apie tai jai pranešė Swedbank, AB tarnautoja, banko atstovai šio fakto nepaneigė. Kad ieškovei apie tai būtų buvę žinoma anksčiau, duomenų byloje nėra, VĮ Turto banko atstovas tokių duomenų teismui taip pat nepateikė. Ieškovių atstovė nurodė, jog įmokas pagal paskolos grąžinimo grafiką bankas nuskaičiuodavo kas ketvirtį, paskutinį kartą įmoka buvo nuskaičiuota iš ieškovės D. D. sąskaitos 2017 m. gruodžio pabaigoje, kas rodo, jog ne tik ieškovės, bet ir banko atstovai nieko nežinojo apie R. B. mirtį, nes paskolą ir toliau už įgytą butą mokėjo ieškovė D. D., t. y., Swedbank, AB būtent nuo jos sąskaitos pinigus vis dar nuskaitydavo. Nėra pagrįstas VĮ Turto banko ir valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM argumentas, kad ieškovė R. B. turėjo pareigą domėtis galimai atsirasiančiu palikimu ir apie tėvo mirtį sužinoti ankščiau, nei praėjus pusantrų metų laikotarpiui po tėvo mirties. Kaip jau nurodyta, ieškovės tėvas nebendravo nei su ieškove, nei su jos motina nuo 2001 m., kai nutraukė santuoką su ieškovės motina, pakeitė savo gyvenamąją vietą, ir savo adresą slėpė, siekdamas išvengti pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus: R. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini), byloje nėra įrodymų, kad ieškovė iš kitų konkrečių asmenų neabejotinai turėjo ankščiau sužinoti apie tėvo mirtį. Šiuo atveju rūpestingumo ir atidumo pareiga neapima ieškovės pareigos nuolat atitinkamuose registruose domėtis, ar jos tėvas nėra miręs, tuo labiau, kad jis ne dar nebuvo senyvo amžiaus ir 2011 metais D. D. kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo dar buvo gyvas.

24. Sprendžiant, ar yra pagrindas atnaujinti ieškovei R. B. praleistą terminą palikimui po tėvo mirties priimti, svarbu ne tai, ar ieškovė tam tikrus veiksmus atliko per įmanomai trumpiausius terminus, nors ji į teismą su ieškiniu kreipėsi netrukus, kai sužinojo, beveik per mėnesį, o tai, ar ieškovė, sužinojusi apie tėvo mirtį, pareiškė norą palikimą priimti, ir ar ieškovės kreipimasis su ieškiniu dėl praleisto termino atnaujinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo nevertintinas kaip nepagrįstas delsimas įgyvendinti savo teises.

25. Byloje nustatyta, kad ieškovė R. B. apie tėvo mirtį sužinojo iš savo motinos D. D., kuri iš pašalinio asmens 2018-05-18 buvo gavusi šią informaciją, be to, jos dar turėjo gauti oficialų šios informacijos patvirtinimą. Iš sąskaitos už savivaldybės tarybos mokestį, dėl socialinio draudimo numerio suteikimo, gimimo liudijimo kopijų (36-41 b. l.) matyti, kad R. B. nuo 2012 m. gruodžio su šeima gyvena Jungtinėje Karalystėje, turi valstybinio socialinio draudimo numerį, (duomenys neskelbtini) jai su sutuoktiniu Jungtinėje Karalystėje, Piterbore gimė sūnus A. B. (56 b. l.). Byloje yra duomenys, jog ieškovių atstovei advokatei I. P. VĮ Registrų centro Šiaulių filialas 2018-05-25 į 2018-05-23 užklausą pateikė nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, iš kurio matyti, jog butas Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), pagal 2018-03-27 K. R. savivaldybės notarų biuro notarės Ritos Miknevičienės išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą perėjo valstybei, o VĮ Registrų centro Šiaulių filialas 2018-05-28 į 2018-05-28 užklausą pateikė 2018-03-27 K. R. savivaldybės notarų biuro notarės Ritos Miknevičienės išduoto palikimo perėjimo valstybei liudijimo, pagal kurį valstybei paveldėjimo teise perėjo visas (duomenys neskelbtini) mirusio R. B. palikimas, kopiją, kurioje matyti ir palikėjo mirties data (10-14, 21-24 b. l.). Be to, iki kreipimosi į teismą su ieškiniu buvo renkama informacija apie R. B. paskolą, jos grąžinimo aplinkybes, apie jo skolas bei kreditorius (25-34 b. l.). 2018 m. birželio 6 d. abi ieškovės sudarė atstovavimo sutartį su advokate dėl ieškovių atstovavimo praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo klausimu (43, 44 b. l.). 2018 m. birželio 22 d. ieškovės pateikė teismui ieškinį dėl termino priimti palikimą atnaujinimo, paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, nekilnojamojo daikto padalijimo.

26. Nurodytos aplinkybės rodo, kad ieškovė R. B., gavusi informaciją apie tėvo mirtį, be nepagrįsto delsimo (daugiausiai mėnesio ir kelių dienų laikotarpiu) ėmėsi nuoseklių veiksmų oficialiam dokumentui apie tėvo mirties faktą gauti, informacijai apie tėvo turėtą turtą, kitai informacijai ir dokumentams, reikalingiems kreiptis į teismą su ieškiniu dėl termino priimti palikimą atnaujinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo parengti ir pateikti teismui, terminas praleistas nedaug, todėl yra pagrindas atnaujinti ieškovei R. B. terminą priimti palikimą, likusį po ieškovės tėvo R. B. mirties. Įstatymas numato, kad įpėdinis palikimą privalo priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, terminas gali būti pratęsiamas (CK 5.57 str. 1 d.). Paaiškėjus, kad ieškovės R. B. prašymas atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti pagrįstas, teisėtas ir įrodytas ieškovių atstovės paaiškinimais, byloje esančiais dokumentais, manytina, kad terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių, kurios teismo pripažintinos svarbiomis, todėl pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (CPK 78 str. 1 d., CK 5.57 str. 1 d.).

27. CK 5.52 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Jeigu įpėdinis notarui pateiktame pareiškime dėl palikimo priėmimo nurodo, kad palikimą pageidauja priimti pagal turto apyrašą, turto apyrašas sudaromas ir įpėdinio atsakomybė už palikėjo skolas nustatoma šio kodekso 5.53 ir 5.54 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 5.52 str. 2 d.). Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 str. 1 d.). Pagal CK 5.53 straipsnio 2 d. dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinis pareiškimu kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos notarą. Ieškinyje ieškovė R. B. nurodė, jog ketina tėvo palikimą priimti pagal apyrašą, todėl jai išaiškintina, kad dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą ji su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, o ne į teismą.

28. I. R. B. yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Taigi, ieškovė turi teisę paveldėti po savo tėvo R. B. mirties likusį turtą – butą ir pinigines lėšas. Be to, galimai minėto buto dalis gali priklausyti nuosavybės teise kitam asmeniui, nes ieškovės D. D. ir R. B. santuoka nutraukta pagal tuo metu galiojusį LR Santuokos ir šeimos kodeksą, todėl nekilnojamojo turto (šiuo atveju – buto, esančio Šiauliai, (duomenys neskelbtini)) padalijimo klausimas nebuvo išspręstas, o palikimo perėjimo valstybei liudijimas galimai buvo išduotas ir į kito asmens turtą. Todėl, atnaujinus ieškovei terminą priimti palikimą po R. B. mirties, naikintinas 2018-03-27 K. R. savivaldybės notarų biuro notarės Ritos Miknevičienės išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, registro Nr. 892 (CK 5.8 str.).

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškinį tenkinus visiškai, tačiau ieškovėms atsisakius nuo reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovių, minėtas klausimas nespręstinas. Ieškovei D. D. grąžintina už ieškinį per daug sumokėta žyminio mokesčio dalis – 125,00 Eur (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Atnaujinti ieškovei R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui priimti po palikėjo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Panaikinti 2018 m. kovo 27 d. K. R. savivaldybės notaro biuro notarės Ritos Miknevičienės išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, registro Nr. 892.

Grąžinti ieškovei D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 125,00 Eur (vieno šimto dvidešimt penkių eurų, 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2018-06-19 įmokos mokėjimo kvitu Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.