Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-663-889/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-09-28
Bylos Nr.: e2A-663-889/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-06676-2021-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, M. K., J. R., D. F., P. M., R. B., G. R., E. M., S. M., J. F., A. Ž., V. T., A. P., A. K., R. M., A. B., R. K., K. Z., N. Š., N. S., N. K., R. G., Ž. G., L. O., G. E., V. E., S. O., V. A., A. A., I. G., V. P., J. J. J., R. R., I. F., K. P., A. A. L., L. Z., J. Z., I. Č., R. V., G. K. K., J. N., I. M., E. G., V. G., E. B., A. G., K. K., L. G., R. P., S. V., E. L., G. J., S. K., K. C., I. T., I. V.

Kategorijos

2.1.2.4.1.4Apsimestinis sandoris
2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
2.6.37Jungtinė veikla (partnerystė)
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-663-889/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06676-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.4; 2.4.2.9.1; 2.6.37; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ patikslintą ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, M. K., J. R., D. F., P. M., R. B., G. R., E. M. (E. M.), S. M., J. F., A. Ž., V. T., A. P., A. K., R. M., A. B. (A. B.), R. K., K. Z., N. Š., N. S., N. K., R. G., Ž. G., L. O., G. E., V. E., R. K. (R. K.), M. K., S. O. (S. O.), V. A., A. A., I. G., V. P., J. J. J., R. R., I. F., K. P., A. A. L., L. Z., J. Z. (J. Z.), I. Č., R. V., G. K. K., J. N., V. P. (V. P.), I. M., E. G., V. G., E. B., A. G., K. K., L. G. (L. G.), R. P., S. V., R. V., R. M., E. L., R. P., A. K., G. J., S. K., K. C., I. T., J. N., I. V. L, V. N., A. G., A. K., D. P. (D. P.), I. L., A. V., P. S., A. K., D. K., A. K., E. L., Z. S., V. P., I. D., P. D., A. R., K. G., K. G., R. P., A. G. (G.), O. G. (G.), R. S., V. S., A. S. dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia ir niekine nuo jos sudarymo momento ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 10 d. įsakymo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. L., O. V., V. G. (V. G.), G. K., A. G., I. K. (I. K.), J. A., V. B. (V. B.), V. S. (V. S.), V. B., L. B., R. S., Z. T., A. K. (A. K.), E. S. Š., J. R., D. K., uždaroji akcinė bendrovė „Epospektra“, D. V., R. S., A. M., S. J., J. D., R. K., E. S., D. A., I. A., V. B., L. M., R. S., D. S., A. Z., K. M., V. S., V. R., R. Š., V. R., L. G., O. R., G. E., A. T., I. K., A. V., S. G., A. M., A. S., Z. J., R. B., V. Ž., V. M. (V. M.), S. N., L. M., L. P., V. P. (V. P.), A. P. (A. P.), M. P. (M. P.), V. M. (V. M.), E. G., R. G., Klaipėdos miesto savivaldybė, V. L., valstybės įmonė Registrų centras, viešoji įstaiga Klaipėdos butai, A. S., N. S., V. S., G. P. (G. P.), G. V..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas Baltija“ kreipėsi į teismą, prašė pripažinti 2021 m. balandžio 19 d. Jungtinės veiklos sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento; taikyti restituciją – panaikinti 2021 m. gegužės 10 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. AD1-584 ,,Dėl namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo pasibaigimo“ ir atkurti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. AD1-2560 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vėtrungės būstas“ skyrimo Klaipėdos miesto daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriumi“ priedo 61 eilutės galiojimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai ieškinio argumentai:

1.1. Ieškovė nurodė, jog 2017 m. spalio 16 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-2560 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės ,,Vėtrungės būstas“ skyrimo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi“ buvo paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – pastatas), bendrojo naudojimo objektų administratore. Ieškovės žiniomis, galbūt 2021 m. kovo–balandžio mėnesiais buvo renkami pastato butų savininkų parašai deklaruoti, kad 2021 m. balandžio mėnesį buvo suorganizuotas pastato butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, kurio metu tarp sprendžiamų klausimą, tikėtina, buvo spręsti ir klausimai dėl sprendimo dėl Jungtinės veiklos sutarties sudarymo tarp pastato bendraturčių priėmimo; dėl sprendimo dėl pastato butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo administratoriaus pasirinkimo ir sutarties su administratoriumi pasirašymo priėmimo. Susirinkimo dalyvių sąraše neva pasirašė pastato butų ir kitų patalpų savininkai.

1.2. 2021 m. balandžio 19 d. tarp atsakovų gyvenamojo namo bendraturčių (toliau – atsakovai I) buvo pasirašyta Pastato bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutartis (toliau – Jungtinės veiklos sutartis). Iš Jungtinės veiklos sutarties dalyvių sąrašo matyti, kad ją pasirašė tie patys atsakovai I, kurie pasirašė susirinkimo dalyvių sąraše, ta pačia chronologine tvarka. Iš susirinkimo protokolo ir pasirašytos Jungtinės veiklos sutarties matyti, kad tiek susirinkimo dalyvių sąraše, tiek Jungtinės veiklos sutartyje pasirašė 69 asmenys, kurie neva turėtų atstovauti 69 turtiniams vienetams, tačiau faktiškai Jungtinės veiklos sutarties sudarymo aplinkybės neatitinka jos turinio. Atlikus formalų Jungtinės veiklos sutarties įvertinimą, ieškovei kilo pagrįstų abejonių dėl Jungtinės veiklos sutarties ir susirinkimo teisėtumo. Pati Jungtinės veiklos sutarties pasirašymo tvarka liudija, jog parašai, tikėtina, buvo renkami raštu einant per butus ir (ar) patalpas, t. y. ne susirinkime ir ne Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnio nustatyta tvarka, parašai buvo renkami ant atskiro lapo. Atsižvelgiant į tai, ginčijama Jungtinės veiklos sutartis negali būti laikoma galiojančia ne tik dėl to, kad nebuvo jokio susirinkimo, kuriame buvo priimti anksčiau paminėti sprendimai, bet ir dėl to, jog minėtų sprendimų nepriėmė pastato butų ir kitų patalpų savininkų dauguma. Jungtinės veiklos sutarčiai sudaryti yra reikalingi 69 vienetų balsai, tačiau ieškovei kyla abejonių dėl realaus pasirašiusių asmenų skaičiaus.

1.3. Nors ieškovė nėra ginčijamos Jungtinės veiklos sutarties šalis arba pastato buto ar kitos patalpos savininkė, tačiau ji buvo paskirta pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratore, kuriai neteisėti atsakovų I ir atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ veiksmai, pasireiškę faktiniu pastato administratorės pakeitimu į kitą administratorę, atėmė teisinę galimybę toliau administruoti pastatą. Atsižvelgiant į tai, kad Jungtinės veiklos sutarties sudarymas turi įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms, t. y. ieškovė buvo neteisėtai įpareigota nutraukti teisėtą paslaugų teikimą ir nebegali gauti iš to pajamų, taip pat turėjo perduoti patalpų savininkų sukauptas lėšas, ataskaitą, ieškovė turi teisę pareikšti reikalavimą dėl Jungtinės veiklos sutarties nuginčijimo ir (ar) niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo.

1.4. Ieškovė pažymėjo, kad ji kaip pastato administratorė nebuvo niekada informuota apie kokio nors susirinkimo organizavimą, nebuvo jokio pranešimo apie organizuojamą susirinkimą ir jame svarstytinus klausimus, be to, ir pats susirinkimas nebuvo galimas dėl tuo metu šalyje paskelbto karantino ir taikomų apribojimų. Taigi matyti, kad sudarant Jungtinės veiklos sutartį nebuvo laikytasi teisės normų. Nesilaikant nustatytos tvarkos buvo sudaryta neteisėta (niekinė) Jungtinės veiklos sutartis, o tokia situacija akivaizdžiai prieštarauja bendrajam teisės principui. Be to, pastato butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo (ar balsavimo raštu) organizavimą reglamentuojančios normos yra imperatyvios, todėl Jungtinės veiklos sutarties sudarymas prieštarauja imperatyvioms normoms.

1.5. Susirinkime, tikėtina, dalyvavo ir atsakovė UAB „Paslaugos būstui“, kuri su įgaliotiniu sudarė Jungtinę veiklos sutartį, jos pagrindu suteikė sau teisę perimti pastato administravimą. Taigi akivaizdu, kad tikroji susirinkimo ir Jungtinės veiklos sutarties organizatorė buvo atsakovė UAB „Paslaugos būstui“, kuri turėjo aiškiai apibrėžtą ketinimą perimti pastato administravimą. Aptariamu atveju iš esmės susiklostė tokia situacija, jog ginčijama Jungtinės veiklos sutartimi buvo susitarta ne dėl bendrojo naudojimų objektų valdymo sąlygų ir tvarkos Jungtinės veikos sutarties pagrindu, o dėl bendrojo naudojimo objektų administratorės pakeitimo, taip buvo nesilaikyta CK 4.84 straipsnio nuostatų dėl administratorės pakeitimo. Dėl šios priežasties yra pagrindas Jungtinės veiklos sutartį pripažinti negaliojančia kaip apsimestinę sutartį, sudarytą sandoriui dėl pastato butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratorės pakeitimo pridengti.

1.6. Ieškovė nurodė ir tai, kad tuo atveju, jeigu ieškinys būtų patenkintas ir Jungtinės veiklos sutartis būtų pripažinta niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, įsakymas Nr. AD1-584 savaime nepasinaikins ir netaps negaliojantis; galiojant įsakymui Nr. AD1-584 ieškovės teisinė padėtis nebus sugrąžinta į padėtį, buvusią iki Jungtinės veiklos sutarties sudarymo, t. y. ieškovė negalės toliau vykdyti pastato administravimo funkcijų, nes pastatas galiojančiu įsakymu Nr. AD1-584 yra išbrauktas iš ieškovės administruojamų namų sąrašo. Todėl tam, kad būtų atkurta teisinė padėtis, buvusi iki aptariamo pažeidimo, būtina panaikinti įsakymą Nr. AD1-584 .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė atsakovei UAB „Paslaugos būstui“ iš ieškovės UAB „Mano Būstas Baltija“ 2 081,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisė valstybei iš ieškovės UAB „Mano Būstas Baltija“ 1 398,31 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

2.1. Remdamasis sprendime aptartu teisiniu reguliavimu ir kasacinio teismo praktika, teismas konstatavo, kad ginčo daugiabučio namo butų savininkai, sudarydami ginčijamą Jungtinės veiklos sutartį, įgyvendino įstatyme įtvirtintą savo teisę nuspręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo formos pakeitimo, ir ieškovė neturi įstatyme nustatytos teisės ar teisėto intereso reikalauti leisti tęsti pradėtą daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimą. Ieškovei nenurodžius ir neįrodžius, kad jos teisės būtų kokiu nors kitu būdu pažeistos, teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė savo suinteresuotumo ginčyti 2021 m. balandžio 19 d. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį ir ieškinį nagrinėjamoje byloje pareiškė neturėdama reikalavimo teisės.

2.2. Teismas pažymėjo, kad įgaliotinė pagal ginčijamą jungtinės veiklos sutartį G. V. 2021 m. balandžio 19 d. pasirašė sutartį dėl bendro naudojimo objektų administravimo paslaugų teikimo su atsakove UAB „Paslaugos būstui“. Nagrinėjant bylą nenustatyta, kad atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ netinkamai teiktų bendro naudojimo objektų administravimo paslaugas. Todėl nėra pagrindo manyti, kad, sudarius ginčijamą jungtinės veiklos sutartį, kilo grėsmė viešajam interesui tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus, taigi teismas nurodė neturintis pagrindo įgyvendinti savo įgaliojimų ex officio (pagal pareigas) įvertinti ginčijamos sutarties galiojimą.

2.3. Vertindamas, ar nagrinėjamu atveju yra būtinybė apginti pažeistas asmenų subjektines teises, teismas pažymėjo, kad, kaip konstatuota, ieškovės teisės ar teisėti interesai ginčijama Jungtinės veiklos sutartimi nėra pažeisti. Todėl teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju įvertins tai, ar ginčijama Jungtinės veiklos sutartis nepažeidė ginčo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų subjektinių teisių.

2.4. Teismas pažymėjo, kad Civiliniame kodekse įtvirtintas sutarties laisvės principas nedraudžia jungtinės sutarties dalyviams pasitelkti ūkio subjektą, teikiantį bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, todėl ieškovės teiginys, kad ginčijama Jungtinės veiklos sutartimi pridengiamas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pakeitimas, teismo vertinimu, yra nepagrįstas. Be to, teismas akcentavo, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius yra skiriamas tik tais atvejais, kai daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai neišreiškė bendros valios prižiūrėti turtą, o savininkams tokią valią išreiškus, administratoriaus įgaliojimai nutrūksta savaime. Taigi tokiu atveju nebelieka teisinio pagrindo keisti savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtą daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorių teisės aktuose nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo ginčijamą Jungtinės veiklos sutartį laikyti apsimestiniu sandoriu, kuria, nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos, pridengiamas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pakeitimas.

2.5. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas konstatavo, kad byloje nustatyta, jog 2021 m. balandžio 17 d. daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas nevyko. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų parašai ant ginčijamos jungtinės veiklos sutarties ir susirinkimo protokolo priedo – susirinkime dalyvaujančių butų ir kitų patalpų savininkų sąrašo, kuriame pasirašė butų ir kitų patalpų savininkai, sutinkantys su jungtinės veiklos sutarties sudarymu ir įgaliojantys G. V. pasirašyti sutartį su UAB „Paslaugos būstui“, buvo surinkti pačių gyventojų. Teismas pažymėjo ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad būtų buvęs organizuojamas balsavimas raštu laikantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. D1-251 patvirtintame Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos apraše numatytų procedūrų. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad, priimant sprendimą dėl ginčijamos Jungtinės veiklos sutarties sudarymo, buvo padaryta procedūros pažeidimų. Tačiau, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, teismas nurodė, jog, ieškovei neturint reikalavimo teisės ir nenustačius viešojo intereso gynimo poreikio, ginčijama jungtinės veiklos sutartis galėtų būti pripažįstama negaliojančia teismo iniciatyva tik tuo atveju, jei tai yra būtina, siekiant apginti pažeistą asmens (-ų) subjektinę teisę ir tai gali sukelti atitinkamas materialiąsias teisines pasekmes.

2.6. Šiuo aspektu teismas pabrėžė, kad nė vienas ginčijamą Jungtinės veiklos sutartį pasirašęs buto savininkas nenurodė esąs suklaidintas dėl sudarytos Jungtinės veiklos sutarties, kad jai prieštarautų ar būtų nepatenkintas dabartiniu ginčo daugiabučio namo bendro naudojimo objektų valdymu ir priežiūra. Nė vienas sutarties dalyvis jos neginčijo.

2.7. Ištyręs bylos medžiagą ir kritiškai įvertinęs tam tikrus parašus, teismas konstatavo, kad ginčijamą Jungtinę veiklos sutartį sudarė 65 iš 120 butų ir kitų patalpų savininkų, t. y. savo valią aiškiai išreiškė daugumos butų ir kitų patalpų savininkai. Todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad šia sutartimi buvo paneigtas, be kita ko, demokratijos principu grindžiamas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimo būdas.

2.8. Apibendrindamas tai, kad išdėstyta, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nenustačius viešojo intereso gynimo poreikio, taip pat nenustačius, kad ieškovės teisės ar teisėti interesai ginčijama Jungtinės veiklos sutartimi būtų pažeisti, nenustačius reikalingumo apginti ginčo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų subjektines teises, teismas neturi pagrindo įgyvendinti savo įgaliojimų ex officio (pagal pareigas) vertinti ginčijamos sutarties galiojimą. Taigi teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės reikalavimą dėl ginčijamos Jungtinės veiklos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia. Atmetęs šį reikalavimą, teismas atmetė ir išvestinį reikalavimą dėl restitucijos taikymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

3.1. Ieškovė laikosi pozicijos, jog ginčijama sutartis negali būti laikoma galiojančia ne tik dėl to, kad nebuvo jokio butų savininkų susirinkimo, bet ir dėl to, jog minėtų sprendimų nepriėmė pastato butų ir kitų patalpų savininkų dauguma. Jungtinės veiklos sutarčiai sudaryti yra reikalingi 69 vienetų balsai, o šiuo atveju ieškovei kyla abejonių dėl realaus pasirašiusių asmenų realaus skaičiaus.

3.2. Nors ieškovė nėra ginčijamo pastato patalpų savininkė, tačiau ji buvo paskirta daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratore, kuriai neteisėti atsakovų veiksmai, pasireiškę faktiniu pastato administratorės pakeitimu į kitą administratorę, pasinaudojant Jungtinės veiklos sutarties sudarymo faktu, atėmė teisinę galimybę toliau administruoti pastatą. Sutarties sudarymas turi įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms, todėl ieškovė turi teisę pareikšti ieškinį dėl sutarties nuginčijimo ir (ar) niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo.

3.3. Tiek keičiant administratorių, tiek ir priimant butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus susirinkimuose turi būti laikomasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. Dl-961 patvirtintos Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos apraše nustatytos tvarkos ir CK 4.85 straipsnio reikalavimų. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad sudarant sutartį nebuvo laikytasi nurodytų normų. Nesilaikant apraše nustatytos tvarkos buvo neteisėtai sudaryta ginčijama sutartis, o tokia situacija akivaizdžiai prieštarauja bendrajam teisės principui, kad iš ne teisės negali atsirasti teisė. Be to, butų savininkų susirinkimo (ar balsavimo raštu) organizavimą reglamentuojančios normos yra imperatyvios. Todėl sutarties sudarymas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.

3.4. Susirinkime, tikėtina, dalyvavo ir atsakovė UAB „Paslaugos būstui“, kuri su įgaliotiniu sudarė ginčijamą sutartį, jos pagrindu suteikė sau teisę perimti pastato administravimą. Taigi akivaizdu, kad tikroji susirinkimo ir sutarties organizatorė buvo būtent ši atsakovė, kuris turėjo aiškiai apibrėžtą ketinimą perimti pastato administravimą. Iš esmės susiklostė situacija, kai ginčijama jungtinės veiklos sutartimi buvo susitarta ne dėl bendrojo naudojimų objektų valdymo sąlygų ir tvarkos Jungtinės veikos sutarties pagrindu, o dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pakeitimo, taip buvo nesilaikyta CK 4.84 straipsnio nuostatų dėl administratoriaus pakeitimo. Dėl šios priežasties yra pagrindas sutartį kaip apsimestinę sutartį, sudarytą sandoriui dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pakeitimo pridengti, pripažinti negaliojančia.

3.5. Patenkinus ieškinį, būtina atkurti ankstesnę padėtį ir grąžinti ieškovę į tokią padėtį, kokia buvo iki teisės pažeidimo, t. y. tai yra iki Jungtinės veiklos sutarties sudarymo. Dėl neteisėto Jungtinės veiklos sutarties sudarymo ieškovė neteko administravimo funkcijų. Todėl tam, kad ieškovė ir vėl galėtų teikti administravimo funkcijas, turi būti panaikintas 2021 m. gegužės 10 d. įsakymas.

3.6. Apibendrinusi išdėstytus argumentus, ieškovė laikosi pozicijos, jog sutartis turi būti pripažinta niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento dėl to, kad sprendimai dėl sutarčių nebuvo priimti realiai turėjusiame vykti butų savininkų susirinkime; sprendimams priimti nebuvo būtinos butų savininkų daugumos; sutartis yra apsimestinė, jos tikslas yra pridengti sandorį dėl administratoriaus pakeitimo.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

4.1. Atsakovė pabrėžia, jog, nors nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad teisę sušaukti susirinkimą dėl bendrojo naudojimo administratoriaus pasikeitimo turi tik ieškovė ar atsakovė, o galutinį sprendimą priima butų ir kitų patalpų savininkai, tačiau ieškovės išdėstyti argumentai negali paneigti išreikštos butų ir kitų patalpų savininkų valios dėl namo administratoriaus pakeitimo, nes būtent savininkams įstatymas suteikia teisę nuspręsti, kas teiks administravimo paslaugas jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantiems objektams. Nors savivaldybė neorganizavo bendraturčių susirinkimo, tačiau, gavusi prašymą, neturėjo teisės ignoruoti bendraturčių teisės patiems priimti sprendimus dėl savo turto valdymo. Savivaldybės vertinimu, sprendimą pakeisti administratorių išreiškė daugumos butų ir kitų patalpų savininkai, nė vienas iš butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo dėl administratoriaus pakeitimo neginčijo, todėl toks savininkų sprendimas atitinka CK 4.85 straipsnio nuostatas ir yra teisėtas.

4.2. Namo bendraturčiams balsų dauguma pritarus Jungtinės veiklos sutarties sudarymui, buvusio administratoriaus įgaliojimai pasibaigia, kadangi pasikeičia bendro naudojimo patalpų ir objektų valdymo forma – bendraturčiai, sudarę jungtinės veiklos sutartį, nusprendė savo nuožiūra naudoti, valdyti ir rūpintis bendro naudojimo patalpomis ir objektais, šiems tikslams įgyvendinti pasitelkė UAB „Paslaugos būstui“. CK 4.84 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad administravimas pasibaigia šio kodekso 4.250 straipsnyje nustatytais pagrindais, taip pat įregistravus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatus arba sudarius jungtinės veiklos sutartį. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad atsakovė, gavusi informaciją apie sudarytą Jungtinės veiklos sutartį, dėl kurios pasibaigė ieškovės vykdytas namo administravimas, Jungtinės veiklos sutartį ir informaciją apie sutarties įregistravimą VĮ Registrų centre, teisėtai vadovavosi galiojančia ir nenuginčyta Jungtinės veiklos sutartimi ir pagrįstai priėmė atitinkamus sprendimus.

5. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ prašo skundą atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

5.1. Atsakovė mano, kad ieškovė negalėjo kreiptis į teismą, nes neturi tokios teisės – ieškovė nėra namo Jungtinės veiklos sutarties šalis, be to, nėra ir daugiabučio namo buto arba kitos patalpos savininkė, o teisės aktuose buvusiam daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui teisė pareikšti savarankiškus reikalavimus dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sudarytos jungtinės veiklos sutarties nenumatyta. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, tais atvejais, kai daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų valia yra išreikšta rašytine forma, nevisiška valios išreiškimo formos atitiktis teisės aktų reikalavimams nesudaro pagrindo paneigti savininkų aiškiai išreikštą valią dėl bendro naudojimo objektų valdymo būdo, o bendraturčių valiai yra teikiama pirmenybė prieš administratoriaus ekonominį interesą gauti naudos iš teikiamų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugų. Civilinio kodekso šeštosios knygos normose nėra numatyta būtina sąlyga jungtinės veiklos partneriams pasirašyti jungtinės veiklos sutartį daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo metu.

5.2. Tiek iš ieškinio, tiek iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė siekia sutrukdyti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams patiems prižiūrėti ginčo daugiabutį namą. Sutarties laisvės principas nedraudžia atsakovams pasitelkti UAB „Paslaugos būstui“ tam, kad būtų vykdoma jungtinės veiklos sutartis, todėl apeliantės teiginiai, jog jungtinės veiklos sutartimi iš tikrųjų yra siekiama susitarti dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pakeitimo, išvengiant CK ketvirtosios knygos nuostatų taikymo, yra nepagrįsti.

5.3. Atsakovė pažymi, kad tokio pobūdžio bylose esminis dėmesys turi būti skiriamas būtent daugiabučio namo bendrasavininkų valiai ir interesams užtikrinti, o ne buvusios administratorės ambicijoms ir asmeniniams interesams patenkinti.

Šalies argumentai

5.4. Apeliantės teiginiai dėl administracinio akto neteisėtumo nėra pagrįsti jokiais objektyviais pažeidimais, padarytais priimant šį aktą, todėl vien faktu, kad ieškovei daugiabučio namo bendraturčių sprendimu yra panaikinta teisė toliau administruoti pastatą, negali būti paneigta bendraturčių aiškiai išreikšta valia, kuri buvo įtvirtinta teisėtu ir galiojančiu administraciniu aktu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Kadangi apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog šiuo atveju egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bus pasisakyta vertinant šių apelianto argumentų pagrįstumą (CPK 329 straipsnis).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

8. Nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB „Mano Būstas Baltija“ – buvusi daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė – prašė pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento šio namo butų savininkų sudarytą 2021 m. balandžio 19 d. Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį (toliau – Jungtinės veiklos sutartis), kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir apsimestinę. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė tiek dėl to, jog neįrodyta, kad sandoris apsimestinis, tiek dėl to, jog neįrodytas ieškovės suinteresuotumas ginčyti sutartį. Ieškovė skundžia šį pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija atmeta ieškovės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą motyvais, kuriuos nurodys kitose nutarties dalyse. Taip pat pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra itin išsamus, motyvuotas, pagrįstas tinkamu teisinio reglamentavimo aiškinimu ir kasacinio teismo praktika, jame pasisakyta dėl visų esminių ieškovės ieškinio argumentų, įvertintas tiek ieškovės materialinis teisinis suinteresuotumas byla, tiek ginčijamos sutarties sudarymo aplinkybės. Ieškovė apeliaciniame skunde jokių naujų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismas nepasisakė, taip pat paneigiančių pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumą iš esmės nepateikia.

9. Byloje nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. Iš viešai prieinamų duomenų (https://teisineinformacija.lt/klaipeda/document/171492) nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. AD1-2560 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vėtrungės būstas“ skyrimo Klaipėdos miesto daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratore“ (žr. pradinės įsakymo redakcijos priede esančio UAB „Vėtrungės būstas“ administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašo 61 punktą) UAB ,,Vėtrungės būstas“ nuo 2018 m. sausio 1 d. buvo paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore. Iš byloje esančio Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad UAB ,,Vėtrungės būstas“ teises ir pareigas po reorganizavimo prijungimo būdu nuo 2019 m. birželio 28 d. perėmė ieškovė UAB „Mano Būstas Baltija“.

10. Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkams 2021 m. balandžio 19 d. sudarius ginčijamą Jungtinės veiklos sutartį, Nekilnojamojo turto registre nuo 2021 m. balandžio 28 d. yra įregistruotas aptariamo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo Jungtinės veiklos sutarties pagrindu faktas.

11. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. AD1-584 „Dėl namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo pasibaigimo“, atsižvelgiant į tai, kad sudaryta Jungtinės veiklos sutartis, buvo pripažinta netekusia galios Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. AD1-2560 priede išdėstyto administruojamų gyvenamųjų namų sąrašo 61 eilutė. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, savivaldybės vykdomosios institucijos nustatytas ginčo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimas, pavestas ieškovei, yra pasibaigęs, šio namo butų savininkams sudarius Jungtinės veikos sutartį (CK 4.84 straipsnio 10 dalis).

12. Kadangi Jungtinės veiklos sutartį nagrinėjamu atveju ginčija buvusi namo bendrojo objekto administratorė, t. y. subjektas, kuris nėra sutarties šalis, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti buvusios administratorės suinteresuotumą dėl Jungtinės veiklos sutarties nuginčijamo ir ar reikalavimą pareiškė turintis tokią teisę asmuo.

13. Pabrėžtina, jog, jeigu asmuo kreipiasi į teismą su ieškiniu kaip subjektas, ginantis jam pačiam priklausančią teisę arba interesą, tai jis privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas, nes teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-706/2013). Asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad yra pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 35.2 punktas).

14. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019 16 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pagal bendrą taisyklę, kai asmuo kreipiasi į teismą su ieškiniu gindamas jam pačiam priklausančią teisę arba interesą, tai jis privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas.

15. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, daugiabučių gyvenamųjų namų eksploatavimo ir priežiūros klausimus sprendžia namo bendraturčiai kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai. Daugiabučių namų tinkamas eksploatavimas ir jų išsaugojimo teisiniai santykiai reglamentuojami nustatant įvairius bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdus. Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalyje, 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, o jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Taigi bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimas yra subsidiarus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo būdas, kuris taikomas tik tuo atveju, jei daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai nėra įsteigę bendrijos arba nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties.

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymas įtvirtina atskirus bendrosios nuosavybės valdymo institutus, jo formas ir skirtingą tvarką. Tačiau visais atvejais teisė nuspręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma (steigdami daugiabučių namų savininkų bendriją, sudarydami jungtinės veiklos sutartį ar paskyrus administratorių) jie šią teisę įgyvendina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014; 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-687/2017).

17. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad daugiabučio namo administravimas – tai tam tikra įstatymo nustatyta daugiabučio namo valdymo forma, kuri naudojama tais atvejais, kai savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties. Tokio administravimo tikslas – išvengti situacijų, kai namo bendro naudojimo objektai yra neprižiūrimi dėl savininkų neveiklumo ar nesant jų bendro sutarimo. Kitaip tariant, namo savininkai turi teisę reikalauti, kad jiems nesusitarus ir neįsteigus bendrijos arba nesudarius jungtinės veiklos sutarties būtų paskirtas administratorius, tačiau tai nesuponuoja priešpriešinės administratoriaus teisės reikalauti būti paskirtam ar reikalauti leisti tęsti pradėtą administravimą. Nors tiek jungtinės veiklos sutartis, tiek administratoriaus paskyrimas yra daugiabučio namo valdymo formos, tačiau tai nereiškia, kad vienoje iš jų dalyvaujantys subjektai savaime įgyja teisę dalyvauti teisiniame santykyje dėl kitos valdymo formos. Esant paskirtam namo administratoriui, šiame teisiniame santykyje dalyvauja daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai ir administratorius, o sudarius jungtinės veiklos sutartį, teisinio santykio dalyviais laikomi tik daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, nes tik jiems sutarties pagrindu atsiranda tam tikros teisės ir pareigos. Namo administratorius nėra jungtinės veiklos sutarties šalis, šia sutartimi jo teisės ir pareigos nenustatomos, todėl nėra pagrindo teigti, kad administratorius turi materialųjį teisinį suinteresuotumą dėl šios sutarties. CK, Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose ar kituose teisės aktuose administratoriaus teisė ginčyti jungtinės veiklos sutartį nėra nustatyta, vadinasi, pastarasis neturi ir procesinės teisės (procesinio teisinio suinteresuotumo). Kadangi pagal teisinį reguliavimą namo administratorius nelaikytinas turinčiu teisinį (materialųjį ar procesinį) suinteresuotumą dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sudarytos jungtinės veiklos sutarties ir jam neįrodžius, kad jo teisės būtų kitaip pažeistos (CK 6.227 straipsnio 3 dalis), tokiu atveju spręstina, kad ieškinį byloje pareiškė asmuo, neturintis reikalavimo teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505-687/2015; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-421/2016; 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-687/2017).

18. CK 4.84 straipsnio 10 dalyje nustatyta, jog administravimas pasibaigia CK 4.250 straipsnyje nustatytais pagrindais, taip pat įregistravus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatus arba sudarius jungtinės veiklos sutartį. Tai, kaip teisingai išaiškino pirmosios instancijos teismas, tai reiškia, kad, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams sudarius jungtinės veiklos sutartį, savivaldybės vykdomosios institucijos nustatytas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimas savaime pasibaigia įstatyme nustatytu pagrindu, ir tam nėra reikalinga nei savivaldybės vykdomosios institucijos, nei jos paskirto administratoriaus valia.

19. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog vien tas faktas, kad ieškovė turėjo nutraukti ginčo daugiabučio namo administravimą ir negalėjo išreikšti savo pozicijos dėl ginčijamos jungtinės veiklos sutarties sudarymo, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pažeistos ieškovės subjektinės teisės ar teisėti interesai, o ieškovės ekonominiai interesai toliau gauti naudą iš teikiamų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugų teisinės reikšmės neturi tuo atveju, kai daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai išreiškia valią pakeisti namo bendro naudojimo objektų valdymo formą. Ieškovė argumentų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas dėl jos materialinio ir procesinio suinteresuotumo byloje, apeliaciniame skunde iš esmės nepateikė, taip pat nepagrindė, kuo nagrinėjamu atveju pasireiškia jos teisių ir teisėtų interesų pažeidimas. Tai, kad ieškovė yra suinteresuota gauti finansinės naudos iš namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, savaime nepagrindžia jos teisių pažeidimo. Kaip jau minėta, administravimas pasibaigia CK 4.250 straipsnyje nustatytais pagrindais, taip pat įregistravus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatus arba sudarius jungtinės veiklos sutartį. Bendraturčiai turi teisę pasirinkti savo nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą, taigi Jungtinės veiklos sutartimi jie išreiškė valią bendrojo naudojimo objektus valdyti būtent tokiu būdu. Savininkams įgyvendinus savo teisę nuspręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo būdo, turto administratorius neturi teisės reikalauti leisti tęsti pradėtą administravimą.

20. Taip pat, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje nė vienas iš Jungtinės veiklos sutartį pasirašiusių butų savininkų nenurodė, kad buvo suklaidintas dėl sudarytos Jungtinės veiklos sutarties, jai prieštarauja ar yra nepatenkintas dabartiniu ginčo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir priežiūra. Kai kurie atsakovai ginčo daugiabučio namo butų savininkai pateikė atsiliepimą, jame su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad sutartis atitiko daugumos butų savininkų valią, kuri išreikšta jų parašais. Be to, bylos nagrinėjimo metu nė vienas iš ginčo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, nepasirašiusių ginčijamos sutarties, šios sutarties neginčijo, nenurodė, kad jo kaip daugiabučio namo buto ar kitos patalpų savininko teisės ar teisėti interesai ginčijamu sandoriu būtų buvę pažeisti.

21. Įvertinus nurodytas aplinkybes pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog, sudarydami ginčijamą Jungtinės veiklos sutartį, daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino įstatyme įtvirtintą teisę nuspręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo formos pakeitimo, ieškovė neturi įstatyme nustatytos teisės ar teisėto intereso reikalauti leisti tęsti pradėtą daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimą. Taigi ieškovei neįrodžius, kad jos teisės ginčijama sutartimi būtų kaip nors pažeistos, pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nusprendė, kad atsakovė neįrodė savo suinteresuotumo ginčyti Jungtinės veiklos sutartį ir ieškinį nagrinėjamoje byloje pareiškė neturėdama reikalavimo teisės. Pabrėžtina, jog tai sudaro pagrindą atmesti ieškinį.

Dėl įrodinėjamų Jungtinės veiklos sutarties negaliojimo pagrindų

22. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė reikalavimą pripažinti Jungtinės veiklos sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu sandorių negaliojimo pagrindu, t. y. laikosi pozicijos, jog sudarant ginčijamą sutartį buvo pažeistos imperatyviosios teisės aktų normos, reglamentuojančios daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų organizavimą ir sprendimų juose priėmimą balsų dauguma, taip pat CK 1.87 straipsnyje įtvirtintu sandorių negaliojimo pagrindu, t. y. ieškovė mano, jog ginčijama Jungtinės veiklos sutartis yra apsimestinė, ja iš esmės yra pridengiamas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pakeitimas, nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos.

23. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Taip pat kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (CK 1.87 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016; 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018; 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-1075/2022).

24. Kadangi, kaip jau konstatuota, ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo, taigi ir reikalavimo teisės šioje byloje, pirmosios instancijos pagrįstai įvertino, ar yra teisinis pagrindas konstatuoti sandorio negaliojimą teismo iniciatyva.

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.227 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas ex officio (pagal pareigas) gali konstatuoti absoliutaus sutarties negaliojimo faktą ir jo teisines pasekmes, tačiau šios normos taikymo aspektu būtina akcentuoti, kad tokios galimybės įgyvendinimas nėra savitikslis – pirmiau įvardyti veiksmai gali būti atlikti teismo iniciatyva tik tada, jeigu jų atlikimas yra būtinas, siekiant apginti asmens pažeistą subjektinę teisę ar viešąjį interesą, ir gali sukelti atitinkamas materialiąsias teisines pasekmes (apginti pažeistąją teisę) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384-684/2018).

26. Įvertinusi faktines sutarties sudarymo ir jos vykdymo aplinkybes, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nėra pagrindo teigti, kad, sudarius ginčijamą Jungtinės veiklos sutartį, kilo grėsmė viešajam interesui tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus, taigi šiuo aspektu teismas neturi pagrindo įgyvendinti savo įgaliojimų ex officio (savo iniciatyva) įvertinti ginčijamos sutarties galiojimą. Pabrėžtina, jog sutarties kontrahentai jos neginčija, taip pat sutarties neginčija ir kiti jos nepasirašę bendraturčiai. Kaip nustatyta byloje, įgaliotinė pagal Jungtinės veiklos sutartį G. V. 2021 m. balandžio 19 d. su atsakove UAB „Paslaugos būstui“ pasirašė sutartį dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugų teikimo, ja daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus administruoti pavesta atsakovei UAB „Paslaugos būstui“. Iš bylos duomenų nenustatyta, kad atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ netinkamai teiktų bendro naudojimo objektų administravimo paslaugas, kad savininkai reikštų pretenzijas dėl paslaugų kokybės ar būtų nepatenkinti teikiamomis paslaugomis. Taigi bendraturčiai įgyvendino savo teisę nuspręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo formos. Duomenų, kad byloje būtų būtina apginti viešąjį interesą tinkamo daugiabučio eksploatavimo ir išsaugojimo aspektu, nenustatyta.

27. Nenustatęs poreikio ginti viešąjį interesą ir atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės byloje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, ar Jungtinės veiklos sutartis nepažeidė ginčo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų subjektinių teisių.

28. Vertindama sandorio apsimestinumą tuo aspektu, kad, kaip teigia ieškovė, juo buvo pridengtas administratoriaus pakeitimas (su UAB „Paslaugos būstui“ buvo sudaryta sutartis dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugų teikimo), kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, jog Civiliniame kodekse įtvirtintas sutarties laisvės principas nedraudžia Jungtinės sutarties dalyviams pasitelkti ūkio subjektą, teikiantį bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas. Kolegijos vertinimu, savininkai, išreiškę valią nuspręsti dėl savo nuosavybės valdymo formos, turi teisę spręsti ir kitus su tokia pasirinka valdymo forma susijusius klausimus. Iš CK 4.84 straipsnio 1, 10 dalyse nustatyto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius yra skiriamas tik tais atvejais, kai daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai neišreiškė bendros valios prižiūrėti turtą, o savininkams tokią valią išreiškus administratoriaus įgaliojimai nutrūksta savaime. Taigi pritartina pirmosios instancijos teismui, jog tokiu atveju nebelieka teisinio pagrindo keisti savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtą daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorių teisės aktuose nustatyta tvarka. Taip pat pabrėžtina, jog ieškovė neįrodė, kad UAB „Paslaugos būstui“ būtų kaip nors paveikusi namo bendraturčių valią dėl sutarties sudarymo, kad ji buvo tikroji sutarties sudarymo iniciatorė, kad sutartis neatitinka tikrosios savininkų valios dėl jų turto valdymo formos. Nurodytų motyvų pagrindu konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nenustatytas ginčijamo sandorio valios ydingumo faktas, todėl nėra pagrindo Jungtinės veiklos sutartį laikyti apsimestiniu sandoriu.

29. Pirmosios instancijos teismas taip pat išsamiai ištyrė ir įvertino bylos duomenis, susijusius su galimu daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo organizavimo taisyklių pažeidimu.

30. Kaip numatyta Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalyje, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip; kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą; jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, prieš dvi savaites Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paskelbus apie susirinkimo sušaukimą ir jo darbotvarkę (straipsnio 4 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus šaukia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, arba savivaldybės vykdomoji institucija; taip pat sušaukti susirinkimą gali raštu pareikalauti ne mažiau kaip 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų; jeigu šioje dalyje nurodyti subjektai per vieną mėnesį nuo reikalavimo pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, susirinkimą šaukia 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų (straipsnio 5 dalis). CK 4.85 straipsnio 7 dalyje taip pat yra įtvirtinta teisė butų ir kitų patalpų savininkams sprendimus priimti nešaukiant susirinkimo. Šioje normoje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą; balsavimams raštu taikomi šiame straipsnyje nustatyti kvorumo ir sprendimui priimti reikalingo balsų skaičiaus reikalavimai; balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

31. Jungtinės veiklos sutarties 1 punkte nurodyta, jog sutartis sudaryta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo, priimto vadovaujantis CK 4.85 straipsniu, pagrindu (2021 m. balandžio 17 d. protokolas Nr. 1). Iš valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui pateiktų dokumentų matyti, kad yra pateiktas iniciatyvinės grupės kvietimas į 2021 m. balandžio 17 d. daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą, organizuojamą kas pusvalandį skirtingoms laiptinėms; darbotvarkėje buvo numatytas klausimas dėl namo bendrojo naudojimo objektų valdymo ir priežiūros būdo. Taip pat VĮ Registrų centrui pateiktas 2021 m. balandžio 17 d. susirinkimo protokolas Nr. 1 ir šio protokolo priedas – susirinkime dalyvaujančių butų ir kitų patalpų savininkų sąrašas, kuriame pasirašė butų ir kitų patalpų savininkai, sutinkantys su jungtinės veiklos sutarties sudarymu ir įgaliojantys G. V. pasirašyti sutartį su UAB „Paslaugos būstui“. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu apklausta G. V. ir jos sutuoktinis parodė, kad dėl karantino galiojo draudimas būriuotis, todėl vieno susirinkimo nebuvo, parašai buvo surinkti per tam tikrą laiką gyventojams padedant. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog 2021 m. balandžio 17 d. susirinkimas nevyko, parašai ant Jungtinės veiklos sutarties ir protokolo priedo buvo surinkti pačių gyventojų. Duomenų, kad balsavimas raštu buvo suorganizuotas laikantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. D1-251 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) procedūrų, byloje nėra. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad priimant sprendimą dėl ginčijamos Jungtinės veiklos sutarties sudarymo buvo padaryta procedūros pažeidimų. Tačiau nustatyti formalūs balsavimo procedūrų pažeidimai savaime nesuponuoja išvados, jog, sudarant Jungtinės veiklos sutartį, buvo pažeistos savininkų teisės ir teisėti interesai. Kaip jau minėta, savininkai nusprendė įgyvendinti savo teisę pasirinkti nuosavybės valdymo formą. Nė vienas iš sutartį pasirašiusių, taip pat ir jos nepasirašiusių savininkų jos neginčija, nenurodo, jog sutarties sudarymas neatitiko jo valios ar kitaip pažeidžia jo teises.

32. Be to, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Civilinio kodekso nuostatose nėra įtvirtintas imperatyvas jungtinės veiklos partneriams jungtinės veiklos sutartį pasirašyti būtent daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo metu.

33. Pirmosios instancijos teismas taip pat išsamiai ištyrė faktinius duomenis apie sutartį pasirašiusius asmenis reikalavimo, kad sprendimas būtų priimtas balsų dauguma, aspektu. Iš byloje esančio VĮ Registrų centro pateikto butų (patalpų) sąrašo matyti, kad daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra 120 butų ir kitų patalpų. Taigi nagrinėjamu sprendimui balsų dauguma priimti reikia 61 balso, o ne, kaip nepagrįstai teigia ieškovė, 69 balsų. Ant Jungtinės veiklos sutarties yra 79 parašai (atkreiptinas dėmesys į tai, jog į šį parašų skaičių įskaičiuoti ir už tą patį butą balsavusių kelių savininkų parašai, tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatydamas patalpų, už kurias balsuota skaičių, šią aplinkybę įvertino).

34. Įvertinęs Jungtinės veiklos sutartyje pasirašiusius asmenis ir palyginęs šią informaciją su butų (patalpų) sąrašu ir byloje esančiais Nekilnojamojo turto registro duomenimis, teismas kritiškai įvertino šiuos parašus: už (duomenys neskelbtini) butą pasirašė R. B., o byloje esančiuose dokumentuose šio buto savininku nurodytas atsakovas R. B.; už (duomenys neskelbtini) butą pasirašė A. P., o byloje esančiuose dokumentuose šio buto savininku nurodytas D. P.; už (duomenys neskelbtini) butą pasirašė M. N., o byloje esančiuose dokumentuose šio buto savininke nurodyta atsakovė S. O.; už (duomenys neskelbtini) butą pasirašė S. R., o byloje esančiuose dokumentuose šio buto savininku nurodytas atsakovas N. Š.; už (duomenys neskelbtini) butą pasirašė E. B., o byloje esančiuose dokumentuose šio buto savininkais nuo 2021 m. kovo 19 d. nurodyti atsakovai K. G. ir K. G.; už (duomenys neskelbtini) butą pasirašė I. M., nors buto savininkas yra E. M. (gim. (duomenys neskelbtini), taigi ginčijamos jungtinės veiklos sutarties sudarymo metu jis jau buvo pilnametis).

35. Taigi, pasirėmęs nustatytais faktiniais duomenimis ir juos įvertinęs, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčijamą Jungtinę veiklos sutartį sudarė 65 iš 120 butų ir kitų patalpų savininkų, t. y. savo valią aiškiai išreiškė daugumos butų ir kitų patalpų savininkai. Kolegija neturi pagrindo kitokiai išvadai; duomenų, sudarančių pagrindą abejoti parašų realumu, byloje nėra; patys patalpų savininkai parašų neginčija, ieškovė taip šios teismo išvados konkrečiais duomenimis nenuginčijo – tik abstrakčiai nurodė, jog jai kyla abejonių dėl realaus pasirašiusių asmenų realaus skaičiaus. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog sprendimas dėl Jungtinės veiklos sutarties sudarymo buvo priimtas balsų daugumu, atitiko daugumos butų ir kitų patalpų savininkų valią, o priimant sprendimą nebuvo paneigtas demokratijos principu grindžiamas sprendimų priėmimo būdas.

36. Ankstesnėse nutarties dalyse nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamoje byloje nenustatytas viešojo intereso gynimo poreikis, nenustatyta, kad ieškovės teisės ar teisėti interesai Jungtinės veiklos sutartimi būtų pažeisti, taip pat nenustatyta, jog būtų būtina apginti ginčo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų subjektines teises. Ieškovei neturint reikalavimo teisės ir nesant teisinio pagrindo įgyvendinti įgaliojimų ex officio (pagal pareigas) įvertinti ginčijamos sutarties galiojimą, teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl ginčijamos Jungtinės veiklos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, o tai pat ir išvestinį reikalavimą dėl restitucijos taikymo.

37. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl bylos procesinės baigties

38. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo pakeisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

39. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jai nepriteistinas.

40. Atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 1 210 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, atlyginimą; prašymas pagrįstas PVM sąskaita faktūra ir mokėjimo nurodymo kopija.

41. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovei iš ieškovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93, 98 straipsniai). Pažymėtina, kad atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis, įvertinus atliktus procesinius veiksmus, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus maksimalius dydžius, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, todėl priteistinas visos bylinėjimosi išlaidų sumos atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Teisėjai Aurimas BrazdeikisMarius DobrovolskisMilda Skersienė