- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-09
- Bylos Nr.
- e2S-524-613/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00412-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- M. K.
- Atsakovas
- M. N., M. J.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovams M. N. ir M. J. dėl pardavėjo teisių ir pareigų perkėlimo pagal nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams M. N. (K.) ir M. J. dėl pardavėjo teisių ir pareigų perkėlimo pagal nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškiniu ieškovė prašo pripažinti, kad tikroji 2019 m. vasario 1 d. Pirkimo – pardavimo sutarties (notarinio reg. Nr. 1-693) šalis (pardavėjas) yra ne atsakovas M. J., o atsakovas M. N. (K.), kuriam teismo sprendimu yra perkeliamos visos 2019 m. vasario 1 d. Pirkimo – pardavimo sutarties (notarinio reg. Nr. 1-693) šalies (pardavėjo) teisės ir pareigos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. kovo 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės M. K. ieškinį atsakovams M. N. ir M. J. dėl pardavėjo teisių ir pareigų perkėlimo pagal nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
2.1. Teismas iš Liteko duomenų nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-3217-1180/2023 pagal ieškovo M. J. patikslintą ieškinį atsakovei M. K. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys N. K., M. N. K. ir nusprendė priteisti iš atsakovės M. K. 25 065,00 Eur dydžio skolą, 2 628,31 dydžio nuostolius, 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 27693,31 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. sausio 18 d. (pagal pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimą) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 1 173,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui M. J..
2.2. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. kovo 14 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nutartyje nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovas, o ne trečiasis asmuo M. N. K. pardavė butą atsakovei ir būtent ieškovas turi teisę gauti 2019 m. vasario 1 d. Pirkimo – pardavimo sutartyje (notarinio reg. Nr. 1-693) numatytą kainą už butą.
2.3. Pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. e2-3217-1180/2023 išnagrinėtas ieškovo M. J. reikalavimas dėl skolos pagal 2019 m. vasario 1 d. Pirkimo – pardavimo sutartį priteisimo, kartu išnagrinėjant atsakovės M. K. atsikirtimus į ieškovo reikalavimą, įskaitant argumentus dėl sandorio šalių tinkamumo.
2.4. Teismas akcentavo, kad šios bylos nagrinėjimas pagal ieškovės reikalavimus iš esmės reikštų galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3217-1180/2023 peržiūrėjimą, o tokia situacija prieštarauja teismo sprendimo privalomumo principui (CPK 18 straipsnis). Atkreipė dėmesį, kad ieškovės pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės patvirtina nurodytas aplinkybes, nes prašoma uždrausti atsakovui vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3217-1180/2023.
2.5. Vertino aplinkybes, kad atsakovė M. K. civilinėje byloje Nr. e2-3217-1180/2023 gindamasi nuo reikalavimo nepareiškė savarankiškų reikalavimų, neeliminuoja ieškinio tapatumo situacijos. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje ar išnagrinėtoje byloje.
2.6. Darė išvadą, kad ieškovės M. K. ieškinį atsisakytina priimti, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Pažymi, kad ginčo šalys ir jų procesinė padėtis pagal vertinamus ieškinius akivaizdžiai skiriasi, naujai reiškiamame ieškovės ieškinyje atsakovais yra nurodomi du asmenys, kurių vienas M. N. (K.) yra visiškai nauja ginčo šalis, nedalyvavusi pirmiau išnagrinėtoje civilinėje byloje nei ieškovo, nei atsakovo procesinėje padėtyje, t. y. iki šiol apskritai nebuvo ginčo šalimi.
3.2. Nurodo, kad ieškinio dalykas pagal vertinamus ieškinius akivaizdžiai skiriasi, nes naujai reiškiamas ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-3257-1112/2024 yra ieškinys dėl 2019 m. vasario 1 d. Pirkimo – pardavimo sutarties (notarinio reg. Nr. 1-693) modifikavimo (sutarties pardavėjo pakeitimo), tuo tarpu kai išnagrinėtas ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-3217-1180/2023 buvo ieškinys dėl pagrindinės skolos pagal tą pačią 2019 m. vasario 1 d. Pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio reg. Nr. 1-693) ir su tuo susijusių sumų priteisimo (piniginis reikalavimas). Todėl šie ieškinio reikalavimai nėra ir negali būti laikomi tapačiais, nors juos ir jungia ta pati ginčo 2019 m. vasario 1 d. Pirkimo – pardavimo sutartis (notarinio reg. Nr. 1-693).
3.3. Atitinkamai naujai reiškiamu ieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-3257-1112/2024 nesiekiama išvengti jokių piniginių prievolių, kylančių M. K. iš ginčo 2019 m. vasario 1 d. Pirkimo – pardavimo sutarties (notarinio reg. Nr. 1-693), o tik pakeisti asmenį (pardavėją pagal ginčo sutartį iš statytinio asmens M. J. į tikrąjį pardavėją M. N. (K.)), kuriam tos piniginės prievolės ir turi būti M. K. įvykdytos.
3.4. Atitinkamai vienintelis kas iš esmės pagal ieškinius sutampa tiek naujai inicijuotoje civilinėje byloje Nr. e2-3257-1112/2024, tiek jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3217-1180/2023, tai ieškinio pagrindas (faktinis ieškinio pagrindas, faktinės aplinkybės) ir tai tikrai ne visa apimtimi. Tačiau vien tik ieškinio faktinio pagrindo ar jo dalies sutapimas su to paties asmens kitoje byloje pareikšto kito ieškinio faktiniu pagrindu neeliminuoja pradėto proceso, t. y. vienoje byloje pareikšto ieškinio to paties faktinio pagrindo nurodymas kitose bylose pareikštuose ieškiniuose, jeigu ieškovų reikalavimai (ieškinio dalykas) skiriasi, nesudaro teisinio pagrindo atsisakyti priimti ieškinio pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą ar, jei toks ieškinys buvo priimtas, nutraukti bylą pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, tik gali sukelti padarinius pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą – atleidimą nuo atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo.
3.5. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė priimti kaip tapatų ieškovės M. K. naujai pareikštą ieškinį, nes palyginus ieškovės M. K. naujai pareikštą ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-3257-1112/2024 su ieškovo M. J. pareikštu ir išnagrinėtu ieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-3217-1180/2023 tik iš dalies sutampa bylos šalys, nors jų procesinės padėtys yra visai skirtingos, o viena ginčo šalis apskritai yra nauja, o tai, kad tik iš dalies sutampa ieškinio pagrindas ir kad visiškai skiriasi ieškinio dalykai, jais siekiama visai kitų teisinių pasekmių, skiriasi teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas, todėl nagrinėjami ieškiniai nėra ir negali būti laikomi tapačiais, kadangi ieškiniui pripažinti tapačiu turi būti konstatuotas ne tik šalių ir ieškinio pagrindo, bet ir ieškinio dalyko tapatumas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
5. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
6. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
7. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).
8. Taigi teismas, prieš priimdamas asmens ieškinį, turi patikrinti, ar laikomasi teisės kreiptis į teismą sąlygų. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti ieškinį. Jei teismas prieš priimdamas ieškinį nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti ieškinį.
9. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.
10. Kasacinio teismo praktika, aiškinanti tapataus ieškinio (tapačios bylos) sampratą, yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl tapataus ieškinio konstatavimo kriterijų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019; kt.).
11. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant dėl ginčo šalių (ne)tapatumo esminę reikšmę turi ir dėl to turi būti vertinamas ne ginčo šalių formalus procesinis statusas, bet materialiojo teisinio santykio, kurio dalyviai buvo asmenys, kurių ginčą sprendė teismas, (ne)tapatumas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021).
12. Ginčo šalių tapatumas konstatuotinas ir tuo atveju, kai ieškinį reiškia ne ankstesnės bylos šalis, bet jos teisių perėmėja materialiajame teisiniame santykyje. Vadinasi, sprendžiant dėl ginčo šalių (ne)tapatumo esminę reikšmę turi ir dėl to turi būti vertinamas ne ginčo šalių formalus procesinis statusas, bet materialiojo teisinio santykio, kurio dalyviai buvo asmenys, kurių ginčą sprendė teismas, (ne)tapatumas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021).
13. Reikalavimo tapatumas yra apibrėžiamas pagal šio reikalavimo dalyką ir faktinį pagrindą. Teisinio reikalavimo pagrindo keitimas nekeičiant jo faktinio pagrindo nepašalina reikalavimo tapatumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019).
14. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Taigi ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011). Naujas ieškinys yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020).
15. Teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-3217-1180/2023 ieškovas M. J. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės M. K. 25 065,00 Eur dydžio skolą, 2 628,31 Eur dydžio nuostolius, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. spalio 27 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės M. K. 25 065,00 Eur dydžio skolą, 2 628,31 Eur dydžio nuostolius, 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 27 693,31 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. sausio 18 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 1 173,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui M. J.. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-207-538/2024, Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą.
16. Šioje civilinėje byloje ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams M. N. K. ir M. J. prašydama pripažinti, kad tikroji 2019 m. vasario 1 d. pirkimo – pardavimo sutarties (notarinio reg. Nr. 1-693) šalis (pardavėjas) yra ne atsakovas M. J., o atsakovas M. N. (K.), kuriam teismo sprendimu yra perkeliamos visos 2019 m. vasario 1 d. pirkimo – pardavimo sutarties (notarinio reg. Nr. 1-693) šalies (pardavėjo) teisės ir pareigos.
17. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. e2-3217-1180/2023 išnagrinėtas ieškovo M. J. reikalavimas dėl skolos pagal 2019 m. vasario 1 d. pirkimo – pardavimo sutartį priteisimo, kartu išnagrinėjant atsakovės M. K. atsikirtimus į ieškovo reikalavimą, įskaitant argumentus dėl sandorio šalių tinkamumo. Teismas ieškovės M. K. ieškinį atsisakė priimti, kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
18. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo vertinimu atskirajame skunde nurodo, kad reiškiamu ieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-3257-1112/2024 nesiekiama išvengti jokių piniginių prievolių, kylančių apeliantei, o tik pakeisti asmenį (pardavėją pagal ginčo sutartį iš statytinio asmens M. J. į tikrąjį pardavėją M. N. (K.)), kuriam tos piniginės prievolės ir turi būti M. K. įvykdytos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais.
19. Pažymėtina, kad aukščiau aptartoje Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartyje civilinės bylos Nr. e2A-207-538/2024, be kita ko buvo įvertintos ir aptartos atsakovės (M. K.) nurodomos aplinkybės, dėl tikrojo buto pardavėjo. Minėtoje nutartyje teisėjų kolegija atmetė šiuos argumentus nurodant, kad 2023 m. balandžio 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-152-586/2023 trečiasis asmuo M. N. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, iš nuteistojo nukentėjusiajai M. K. priteistas 26 490,00 Eur turtinės žalos atlyginimas, priteisiant 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą turtinę žalą, skaičiuojant nuo nuosprendžio priėmimo dienos iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio išsprendimo visiško įvykdymo. Nukentėjusiųjų M. K. ir N. K. pareikšti civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies ir joms priteista iš M. N. K. po 1 000,00 Eur kiekvienai neturtinei žalai atlyginti, civilinį ieškinį atlyginant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Taigi minėtu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu 26 490,00 Eur turtinės žalos atlyginimas iš trečiojo asmens M. N. K. buvo priteistas atsakovei (M. K.), o ne ieškovui (M. J.), taigi ir esant atsakovės nurodytoms aplinkybėms, jog trečiasis asmuo su ja dar nėra atsiskaitęs, reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį M. N. K. turi būtent atsakovė, o ne ieškovas. Teisėjų kolegija darė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės (M. K.) ieškovui (M. J.) priteisė 25 065,00 Eur skolą už atsakovės įsigytą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).
20. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, yra nurodęs, kad, jeigu teismas išnagrinėjo bylą iš esmės ir priėmė teismo sprendimą, tai reiškia, jog asmuo pasinaudojo savo teise kreiptis į teismą, t. y. neegzistuoja viena iš prielaidų pareikšti ieškinį teisme. Nurodyta procesinė taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Procesinis galutinio teismo sprendimo padarinys pasireiškia tuo, kad jo negalima skųsti apeliacine tvarka ir ginčyti juo nustatytų faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2018 m. spalio 10 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 14, 15 punktai).
21. Šiuo atveju apeliantė reikšdama naują ieškinį teisme siekia pakeisti įsiteisėjusių teismo sprendimų nustatytas aplinkybes, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, kad civilinėje byloje Nr. e2-3217-1180/2023 išnagrinėtas ieškovo M. J. reikalavimas dėl skolos pagal 2019 m. vasario 1 d. pirkimo – pardavimo sutartį priteisimo, kartu išnagrinėjant atsakovės M. K. atsikirtimus į ieškovo reikalavimą, įskaitant argumentus dėl sandorio šalių tinkamumo.
22. Nors atskiruoju skundu teigiama, kad reiškiamu ieškiniu nekvestionuojamas Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. sprendimas ir neteigiama, kad apeliantė siekia išvengti piniginių prievolių vykdymo, apeliantė akcentuoja, kad naujai pareikštame ieškinyje dalyvauja nauja šalis M. N. (K.). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-3217-1180/2023 M. N. (K.) dalyvavo trečiojo asmens statusu, o bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. kovo 14 d. nutartimi konstatavo, kad ieškovas, o ne trečiasis asmuo M. N. K. pardavė butą atsakovei ir būtent ieškovas (M. J.) turi teisę gauti Sutartyje numatytą kainą už butą. Kitoks šių aplinkybių vertinimas neatitiktų ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. spalio 27 d. įsiteisėjusiu sprendimu, tiek Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. kovo 14 d. nutartimi pasisakė dėl aplinkybių, kuriam asmeniui skola turi būti priteista, todėl šias aplinkybes nustatinėti iš naujo nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareikšto ieškinio dalyką ir pagrindą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, apeliantė pareiškė ne naują ieškinį, bet kvestionuoja įsiteisėjusius teismų sprendimus ankstesnėje byloje.
23. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad aplinkybės, kurias ieškovė siekia įrodyti reikšdama ieškinio reikalavimus susijusiu su 2019 m. vasario 1 d. pirkimo – pardavimo sutarties (notarinio reg. Nr. 1-693) šalies tinkamumu, yra įvertintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje, jos toje byloje dalyvavusiems asmenims turi tiek prejudicinę (CPK 182 straipsnio 2 punktas), tiek res judicata (CPK 279 straipsnio 4 dalis) galią, todėl negali būti materialiojo pobūdžio reikalavimo dalykas (ginčo objektas) naujoje civilinėje byloje. Priešingas aiškinimas atvertų kelią anksčiau priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo kvestionavimui, keltų pavojų teisiniam tikrumui, teisiniam apibrėžtumui bei teisinių santykių šalių teisėtiems lūkesčiams.
24. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai vertinamai kaip teisiškai nereikšmingi bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2008 m. kovo 14 d. civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
25. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o ieškovės atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.